Byla e2A-333-479/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Mariaus Dobrovolskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“, atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Žibai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Rūdupis“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Žibai“, uždarajai akcinei bendrovei „Ampalo projektai“, uždarajai akcinei bendrovei „Rūdupis“ dėl trišalių tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje – R. J., A. M.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Gora“ (toliau – BUAB „Gora“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Žibai“ (toliau – UAB „Žibai“), uždarajai akcinei bendrovei „Ampalo projektai“ (toliau – UAB „Ampalo projektai“), uždarajai akcinei bendrovei „Rūdupis“ (toliau – UAB „Rūdupis“) dėl trišalių tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.
    1. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-30 nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, jos bankroto administratore paskirta UAB „Eurobankrotas“. Po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratorė buvo informuota, jog įmonės valdymo organų nariams yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, todėl dalis bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų yra ikiteisminio tyrimo bylose. Bankroto administratorei susipažinus su ikiteisminio tyrimo bylose esančiais ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentais buvo nustatyta, jog atsakovė UAB „Žibai“ yra skolinga ieškovei 22 975,12 Eur sumą. Atsakovė UAB „Žibai“ 2016-07-29 raštu informavo bankroto administratorę, jog 2014-01-29 ieškovė ir atsakovė UAB „Žibai“ sudarė statybos rangos sutartį dėl mokyklos pastato rangos darbų atlikimo ( - ), kuri buvo vienašališkai nutraukta nuo 2014-10-06. Paaiškėjo, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2014-01-29 iki 2014-10-06 keliais etapais atliko ir perdavė užsakovei 120 134,63 Eur vertės statybos rangos darbų bei pateikė atsakovei apmokėti tris PVM sąskaitas-faktūras: 1) 2014-06-16 PVM sąskaitą-faktūrą (19 159,33 Eur suma); 2) 2014-08-12 PVM sąskaitą-faktūrą (47 408,20 Eur suma); 3) 2014-08-29 PVM sąskaitą-faktūrą (53 567,10 Eur suma).
    2. Ieškovė paaiškino, kad pirmosios dvi ieškovės pateiktos PVM sąskaitos-faktūros buvo visiškai apmokėtos. 2014-08-29 ieškovės pateikta PVM sąskaita-faktūra taip pat buvo visiškai apmokėta, tačiau 22 975,12 Eur dydžio pagal šią sąskaitą atsakovės mokėtinų piniginių lėšų dalis buvo pervesta ne tiesiogiai ieškovei, o jos kreditorėms atsakovėms UAB „Ampalo projektai“ ir UAB „Rūdupis“. Ieškinyje nurodoma, kad ši suma atsakovėms buvo sumokėta pagal 2014-10-08 ir 2014-10-09 trišalius tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimų susitarimus, tai yra atsakovei UAB „Ampalo projektai“ buvo sumokėta 9 991,89 Eur, o atsakovei UAB „Rūdupis“ buvo sumokėta 12 983,23 Eur. Ieškovė paaiškino, kad atsakovė UAB „Ampalo projektai“ 2014-10-09 trišalės sutarties pagrindu gavo 9 991,89 Eur apmokėjimą iš UAB „Žibai“, nes 2014-07-08 ir 2014-09-03 buvo pateikusi ieškovei apmokėti dvi PVM sąskaitas-faktūras už atliktus rangos darbus ( - ) bei ( - ). Kadangi už šiuos rangos darbus, kurie nebuvo susiję su Dituvos kaime esančios mokyklos rangos darbais, pagal pateiktas sąskaitas-faktūras ieškovė su atsakove liko neatsiskaičiusi, net ir gavusi apmokėjimą iš UAB „Žibai“, atsakovė UAB „Ampalo projektai“ bankroto byloje tų pačių sąskaitų pagrindu pateikė 10 591,66 Eur kreditinį reikalavimą, kuris buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-14 nutartimi. UAB „Rūdupis“ 2014-10-08 trišalio susitarimo pagrindu gavo 12 983,23 Eur apmokėjimą iš UAB „Žibai“, nes 2014-09-09 buvo pateikusi ieškovei apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą už langus ir jų sumontavimą ( - ) esančioje mokykloje.
    3. Ieškovė teigė, kad yra visos sąlygos 2014-10-08 ir 2014-10-09 šalių sudarytus trišalius susitarimus pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu. Ieškinyje nurodoma, kad 2014 metų liepos mėnesį ieškovė buvo nemoki, jos finansiniai įsipareigojimai kreditoriams žymiai viršijo jos turimo turto vertę, ieškovė negalėjo tinkamai atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovės nemokumas taip pat buvo konstatuotas Klaipėdos apygardos teismui 2014-12-11 priėmus nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ieškovei. Ieškovės teigimu, atsakovės žinojo ar turėjo žinoti apie ieškovės finansinę padėtį, todėl sudarydamos ginčijamus susitarimus šalys elgėsi nesąžiningai kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu bei pažeidė pirmesnės eilės kreditorių teises, todėl ginčijami susitarimai turi būti pripažinti negaliojančiais.
    4. Dėl to ieškovė ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014-10-08 tarp ieškovės UAB „Gora“ ir atsakovių UAB „Žibai“ bei UAB „Rūdupis“ sudarytą trišalę tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti ieškovei solidariai iš atsakovių UAB „Žibai“ bei UAB „Rūdupis“ 12 983,23 Eur skolą. Ieškovė taip pat teismo prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014-10-09 tarp ieškovės UAB „Gora“ ir atsakovių UAB „Žibai“ bei UAB „Ampalo projektai“ sudarytą trišalę tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti ieškovei solidariai iš atsakovių UAB „Žibai“ bei UAB „Ampalo projektai“ 9 991,89 Eur skolą. Ieškovė taip pat teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovių 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-10-03 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės po 1 500 Eur atsakovių UAB „Rūdupis“ ir UAB „Žibai“ bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, taip pat 25,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad 2014-01-29 ieškovė ir atsakovė UAB „Žibai“ sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti darbo projektą bei atlikti mokyklos pastato, esančio ( - ), statybos rangos darbus. Ieškovė atliko tik dalį sutartyje numatytų statybos rangos darbų už 120 134,63 Eur, nes dėl ieškovės finansinių sunkumų rangos sutartis nuo 2014-10-06 buvo vienašališkai nutraukta. Teismas taip pat nustatė, kad už atliktus darbus ieškovė atsakovei UAB „Žibai“ iš viso pateikė apmokėti tris PVM sąskaitas-faktūras, kurias atsakovė apmokėjo. Byloje nustatyta, kad dalis atsakovės pagal ieškovės pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą mokėtinos sumos, tai yra 22 975,12 Eur, buvo sumokėta UAB „Ampalo projektai“ (9 991,89 Eur) ir UAB „Rūdupis“ (12 983,23 Eur) pagal šalių pasirašytus 2014-10-08 ir 2014-10-09 trišalius tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimų susitarimus. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškinys teismui buvo pateiktas praleidus Įmonių bankroto įstatyme nustatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, nes nuo administratorės susipažinimo su visais įmonės dokumentais dienos buvo praėję daugiau nei vienuolika mėnesių, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą susitarimams ginčyti ir tai yra pagrindas ieškinį atmesti. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių ieškovė nebūtų galėjusi laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Spręsdamas dėl ginčijamų sandorių negaliojimo teismas atsižvelgė į tai, kad jų sudarymo metu nei atsakovės, nei ieškovės direktorius ir laikinasis direktorius nežinojo apie tai, kad bendrovė yra nemoki, nes ieškovės vadovai tikėjosi, jog laikini įmonės finansiniai sunkumai bus pašalinti įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad atsakovės apie faktinį ieškovės nemokumą galėjo sužinoti tik 2015-03-30, kai ieškovei buvo iškelta bankroto byla, todėl atsakovių sąžiningumo prezumpcija šioje byloje nebuvo paneigta. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ginčijamą 2014-10-08 susitarimą sudarė turėdama teisinę prievolę pagal subrangos sutartį atsiskaityti su atsakove UAB „Rūdupis“, tuo išvengdama prievolės mokėti netesybas bei atlyginti kilusius nuostolius tiek UAB „Žibai", tiek UAB „Rūdupis“ bei užtikrindama viešąjį interesą dėl rekonstruotos mokyklos kuo greitesnio perdavimo užsakovui. Kadangi atsiskaitymas su UAB „Ampalo projektai“ nebuvo susijęs su Dituvos kaime esančios mokyklos rangos darbais, teismas konstatavo, jog ieškovė 2014-10-09 trišalės tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimo sutarties sudaryti neprivalėjo. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog sudarydamos ginčijamą 2014-10-08 sutartį atsakovės veikė nesąžiningai, taip pat, kad šis sandoris pažeidė kitų kreditorių teises ir kad skolininkė neprivalėjo sudaryti šio sandorio. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog sudararydamos ginčijamą 2014-10-09 sutartį atsakovės veikė nesąžiningai, taip pat, kad šis sandoris pažeidė kitų kreditorių teises. Kadangi byloje nebuvo nustatytos būtinosios sąlygos actio Pauliana institutui taikyti, teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Gora“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą sandoriams ginčyti. Apeliantė teigė, kad Įmonių bankroto įstatymas nenustato ieškinio senaties termino, todėl šiuo atveju turėjo būti taikomos CK nuostatos dėl ieškinio senaties. Kadangi bankroto administratorė su bendrovės dokumentais susipažino 2016-01-21, o ieškinys teismui pateiktas 2016-12-22, ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
    2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijami sandoriai nepažeidė kitų įmonės kreditorių teisių. Apeliantės teigimu, ginčijamų sutarčių sudarymo metu ieškovė buvo nemoki, todėl sudarydama trišalius susitarimus ieškovė nepagrįstai suteikė pirmenybę atsakovėms patenkinti savo reikalavimus, tačiau šias faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismas tinkamai neįvertino.
    3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė privalėjo sudaryti ginčijamą 2014-10-08 sandorį su atsakove UAB „Rūdupis“. Apeliantė teigė, kad net ir turėdama pareigą atsiskaityti pagal subrangos sutartį, ieškovė neturėjo teisės sudaryti trišalio susitarimo dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo ir tuo sumažinti įmonės turtą, į kurį galėtų būti nukeiptas išieškojimas pagal pirmesnės eilės kreditorių reikalavimus.
    4. Teismas neįvertino, kad tiek ieškovė, tiek atsakovės sudarydamos ginčijamus sandorius turėjo ir galėjo žinoti apie blogą ieškovės turtinę padėtį ir kitų kreditorių teisių pažeidimą, todėl tai patvirtina sandorio šalių nesąžiningumą.
  2. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Žibai“ prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

    52017-10-03 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti atsakovei iš ieškovės visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei nustatyti, kad bylinėjimosi išlaidos yra atlyginamos iš BUAB „Gora“ administravimui skirtų lėšų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Teismas nepagrįstai sumažino atsakovei iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį nuo

      62 420 Eur iki 1 500 Eur. Apeliantės teigimu, nagrinėjama byla yra sudėtinga, atsakovės patirtos išlaidos buvo realios ir pagrįstos bei neviršijo rekomenduojamų išlaidų maksimalaus dydžio, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

    2. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos atsakovei yra priteisiamos iš BUAB „Gora“ administravimui skirtų lėšų.
  3. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Rūdupis“ prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-03 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir atsakovei iš ieškovės priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 1 500 Eur padidinti iki 2 280,14 Eur bei nustatyti, kad bylinėjimosi išlaidos yra atlyginamos iš BUAB „Gora“ administravimui skirtų lėšų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neišsprendė už atskirąjį skundą atsakovės sumokėto

      721 Eur dydžio žyminio mokesčio atlyginimo klausimo.

    2. Teismas nepagrįstai sumažino atsakovei iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį ir sprendime nenurodė, kuri bylinėjimosi išlaidų dalis yra sumažinama. Apeliantės teigimu, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršijo rekomenduojamų išlaidų maksimalaus dydžio, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo mažinti iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio.
    3. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos atsakovei yra priteisiamos iš BUAB „Gora“ administravimui skirtų lėšų.
  4. Atsiliepimu į ieškovės BUAB „Gora“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Rūdupis“ prašo šį skundą atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams pareikšti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį. Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovė byloje neįrodė kreditorių teisių pažeidimo, kaip būtinosios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos ir pirmosios instancijos teismas tai nustatė teisingai. Ieškovė nepaneigė pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog nei ieškovė, nei atsakovė negalėjo žinoti, jog po pusės metų ieškovei bus iškelta bankroto byla, todėl ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumas nėra įrodytas. Atsiliepime teigiama, kad ieškovė neįrodė, jog ji neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, todėl ši actio Pauliana sąlyga taip pat neįrodyta.
  5. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Žibai“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Rūdupis“ prašo dėl šio skundo spręsti teismo nuožiūra.
  6. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Žibai“ prašo šį skundą atmesti. Atsakovė nurodė, jog priimdamas skundžiamą sprendimą teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad ginčijami sandoriai yra teisėti ir galiojantys. Atsakovė nurodė ir tai, kad byloje nebuvo įrodytas atsakovės UAB „Žibai“ nesąžiningumas, o apeliacinio skundo argumentai šių aplinkybių taip pat nepatvirtina. Atsakovė pažymėjo, kad jos dalyvavimas ginčijamuose sandoriuose buvo formalus, todėl ji neturėjo teisinio pagrindo nemokėti piniginių lėšų ieškovės nurodytiems kreditoriams. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad ieškovės reikalavimas restitucijos būdu pinigines lėšas priteisti solidariai iš visų atsakovių yra nepagrįstas ir tai lemtų, jog iš atsakovės UAB „Žibai“ antrą kartą būtų išieškotos tos pačios piniginės lėšos. Atsakovės nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą sandoriams ginčyti.
  7. Atsiliepimu į atsakovių UAB „Žibai“ ir UAB „Rūdupis“ apeliacinius skundu ieškovė BUAB „Gora“ prašo šiuos skundus atmesti, skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-03 sprendimo dalis palikti nepakeistas. Ieškovės nuomone, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo būti atsižvelgta į teismo posėdžių kiekį, jų trukmę, bylos sudėtingumą, ieškovės finansinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė sumažinti atsakovėms iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškovės BUAB „Gora“ apeliacinio skundo.
  1. Apeliantė BUAB „Gora“ skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą sandoriams ginčyti. Apeliantė teigė, kad Įmonių bankroto įstatymas nenustato ieškinio senaties termino, todėl šiuo atveju turėjo būti taikomos CK nuostatos dėl ieškinio senaties. Kadangi bankroto administratorė su bendrovės dokumentais susipažino 2016-01-21, o ieškinys teismui pateiktas 2016-12-22, ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Su šia skundo nuostata galima sutikti.
  2. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-30 nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, jos bankroto administratore paskirta UAB „Eurobankrotas“. Bankroto administratorei susipažinus su įmonės dokumentais buvo nustatyta, kad 2014-01-29 ieškovė ir atsakovė UAB „Žibai“ sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti darbo projektą bei atlikti mokyklos pastato, esančio ( - ), statybos rangos darbus. Byloje nustatyta, kad ieškovė atliko tik dalį sutartyje numatytų statybos rangos darbų, kurių bendra vertė sudarė 120 134,63 Eur, o nuo 2014-10-06 statybos rangos sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Byloje nėra ginčo dėl to, kad už atliktus darbus ieškovė atsakovei UAB „Žibai“ iš viso pateikė apmokėti tris PVM sąskaitas-faktūras, bendra ieškovės išrašytų ir pateiktų apmokėti PVM sąskaitų-faktūrų suma sudarė 120 134,63 Eur. Atsakovė UAB „Žibai“ pateiktas sąskaitas apmokėjo, tačiau dalis atsakovės UAB „Žibai“ pagal ieškovės pateiktą 2014-08-29 PVM sąskaitą-faktūrą mokėtinos sumos, tai yra 22 975,12 Eur, buvo sumokėta UAB „Ampalo projektai“ (9 991,89 Eur) ir UAB „Rūdupis“ (12 983,23 Eur) pagal šalių 2014-10-08 ir 2014-10-09 sudarytus trišalius tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimų susitarimus. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, CK 6.66 straipsnio 1 dalies (actio Pauliana) pagrindu ginčija ieškovės ir atsakovių 2014-10-08 ir 2014-10-09 sudarytus trišalius tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimų susitarimus.
  3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės bankroto administratorė su ikiteisminio tyrimo įstaigoje esančiais ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentais susipažino 2016-01-21 ir

    82016-01-29, o į teismą su ieškiniu kreipėsi 2016-12-22, todėl teismas konstatavo, jog ieškovė praleido Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą sandoriams ginčyti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatyta, kad bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata nekeičia ieškinio senaties termino eigos, jos pradžios skaičiavimo taikylės. Šis laikotarpis ne apibrėžia ieškinio senaties termino eigos pradžią, bet juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši atsiranda nuo tos dienos, kurią administratorius sužinojo apie įmonės sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014). Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ieškinio senaties termino turėjo būti taikomos CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Iš bylos duomenų nustatyta, jog bankroto administratorė su ikiteisminio tyrimo įstaigoje esančiais ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentais susipažino 2016-01-21 ir 2016-01-29, o į teismą su ieškiniu kreipėsi 2016-12-22, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė nepraleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatyto vienerių metų ieškinio senaties termino sandoriams ginčyti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtintą teisės normą, nesilaikė šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos ir dėl to nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą sandoriams ginčyti.

  4. Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčijami sandoriai nepažeidė kitų įmonės kreditorių teisių. Apeliantės teigimu, ginčijamų sutarčių sudarymo metu ieškovė buvo nemoki, todėl sudarydama trišalius susitarimus ieškovė nepagrįstai suteikė pirmenybę atsakovėms patenkinti savo reikalavimus, tačiau šias faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismas tinkamai neįvertino. Su šia skundo nuostata galima iš dalies sutikti.
  5. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013 ir kt.). Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).
  6. Šioje byloje priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kreditorių teisių pažeidimas, kaip būtinoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga, nebuvo įrodytas. Darydamas šią išvadą pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

    92012-05-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012 pateiktais išaiškinimais, pagal kuriuos esant nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vėlesnėje savo praktikoje kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog šioje nutartyje pateiktas aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013). Taigi sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, sudarymas pateisinamas tik išimtiniais atvejais, konstatavus sandorio ekonominį naudingumą įmonei, pagrįstą skolininko siekį išvengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumą, atitinkančius jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).

  7. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad bankroto byla ieškovei iškelta tik

    102015-03-30, tai yra praėjus pusei metų nuo ginčijamų susitarimų sudarymo dienos, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nepaneigia aplinkybės, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė jau buvo nemoki. Teisėjų kolegija pažymi, jog faktinio įmonės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo momentai gali nesutapti, nes faktinis įmonės nemokumas atsiranda dar iki bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijami susitarimai sudaryti 2014-10-08 ir

    112014-10-09. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad praėjus mėnesiui nuo šių sandorių sudarymo, tai yra 2014-11-11, ieškovės vadovas kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos ieškovei iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-11 nutartimi restruktūrizavimo bylą ieškovei buvo atsisakyta iškelti bei nutartyje konstatuota, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai ir restruktūrizavimo procesas ieškovei nėra galimas. Nutartyje taip pat konstatuota, jog 2014-09-30 ieškovė turėjo turto už 4 026 460 Lt, jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 5 872 666 Lt. Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-30 nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, buvo konstatuota, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai 2014-10-31 sudarė 3 499 115,56 Lt. Taigi byloje yra įrodymų apie tai, kad 2014-10-08 ir 2014-10-09 trišalių tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimų susitarimų sudarymo metu ieškovė galimai buvo nemoki. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tinkamai įvertinti, ar sudarydama ginčijamus susitarimus ieškovė buvo nemoki ir ar šiais susitarimais pagrįstai atsakovėms UAB „Rūdupis“ ir UAB „Ampalo projektai“ buvo suteikta pirmenybė patenkinti savo reikalavimus prieš kitus bendrovės kreditorius.

  8. Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė privalėjo sudaryti ginčijamą 2014-10-08 sandorį su atsakove UAB „Rūdupis“. Apeliantė teigė, kad net ir turėdama pareigą atsiskaityti pagal subrangos sutartį, ieškovė neturėjo teisės sudaryti trišalio susitarimo dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo ir tuo sumažinti įmonės turtą, į kurį galėtų būti nukeiptas išieškojimas pagal pirmesnės eilės kreditorių reikalavimus. Su šia skundo nuostata galima iš dalies sutikti.
  9. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatas galima taikyti tik tuo atveju, kai nustatoma, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-219/2016). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė privalėjo sudaryti 2014-10-08 susitarimą su atsakove UAB „Rūdupis“, nes šiuo susitarimu ieškovė siekė išvengti netesybų mokėjimo bei nuostolių atlyginimo atsakovėms UAB „Žibai“ ir UAB „Rūdupis“, taip pat užtikrinti tinkamą rekonstruoto mokyklos pastato perdavimą užsakovui. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2014-09-23 buvo pasirašytas ieškovės ir atsakovės UAB „Rūdupis“ atliktų darbų aktas, pagal kurį ieškovei buvo perduota atliktų darbų už 76 198,95 Lt. Dėl tokios vertės langų ir jų montavimo darbų šalys buvo susitarusios 2014-07-03 sutartyje. Taigi akivaizdu, kad ginčijamo susitarimo sudarymo metu langai objekte jau buvo sumontuoti, todėl teismui reikėjo įvertinti, ar nesudarius šio susitarimo būtų sustabdytas rangos darbų procesas. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pareiga mokėti netesybas dėl netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų yra įprasta verslo praktika ir teismas turėjo nustatyti, ar ši aplinkybė gali būti vertinama kaip nulemianti teisinę pareigą sudaryti sandorį CK 6.66 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog pareiga sudaryti sandorius su kitais kreditoriais turi būti atskirta nuo skolininko noro pasirinkti, kam pirmiau atlyginti skolą, nes skolininkas actio Pauliana taikymo kontekste neturi visiškos laisvės pasirinkti, kam jis pirma įvykdys prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012). Taigi nagrinėjamoje byloje nėra tinkamai nustatyta aplinkybių, kurios būtų lėmusios ieškovės pareigą sudaryti 2014-10-08 trišalį susitarimą, pagal kurį 12 983,23 Eur ieškovės gautinų lėšų buvo sumokėta tiesiogiai atsakovei UAB „Rūdupis“, jog ginčijamas sandoris buvo privalomas ieškovei.
  10. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas neįvertino, jog tiek ieškovė, tiek atsakovės sudarydamos ginčijamus sandorius turėjo ir galėjo žinoti apie blogą ieškovės turtinę padėtį ir kitų kreditorių teisių pažeidimą, todėl tai patvirtina sandorio šalių nesąžiningumą. Su šia skundo nuostata galima iš dalies sutikti.
  11. Apeliacinės instancijos pažymi, kad sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias visų šioje teisės normoje nurodytų sąlygų buvimą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatas taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).
  12. Nagrinėjamu atveju priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės, kaip ginčijamų sandorių šalies, sąžiningumo bei sprendime dėl šios būtinosios actio Pauliana sąlygos egzistavimo savo išvadų nepateikė. Nors sprendime nurodoma, kad ieškovės vadovams nebuvo žinoma apie bendrovės nemokumą, tačiau ši teismo išvada nėra tinkamai nustatyta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sąžiningumo aspektu nevertino bankroto administratorės nurodytų aplinkybių apie tai, kad tiek bendrovės vadovui, tiek jos laikinajam vadovui sandorių sudarymo metu buvo žinoma apie įmonei taikomus turto areštus, iš bendrovės turto vykdomus išieškojimus, blogą įmonės turtinę padėtį, netyrė su tuo susijusių bylos įrodymų ir jų nevertino. Kadangi ieškovės sąžiningumo aspektu teismas bylos įrodymų nevertino ir su šia actio Pauliana sąlyga susijusių teisiškai reikšmingų išvadų nepateikė, darytina išvada, jog šioje dalyje bylos esmė nebuvo tinkamai atskleista.
  13. Vertindamas atsakovių, kaip ginčijamus sandorius sudariusių šalių, sąžiningumą, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovėms apie ieškovės nemokumą tapo žinoma tik 2015-03-30, kai ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės nėra tinkamai įvertintos dėl atsakovių sąžiningumo, kaip būtinosios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad visos ginčijamo sandorio šalys yra verslo subjektai, vykdantys ūkinę komercinę veiklą. Pažymėtina, kad verslo subjektams yra taikomi didesni atidumo bei rūpestingumo standartai, kurie lėmė jų pareigą pasidomėti, ar sudaromais susitarimais nėra pažeidžiami kitų ieškovės kreditorių interesai bei teisės aktų reikalavimai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015). Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad byloje yra pateikta 2014-07-03 sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Rūdupis“. Sutartyje nurodyta, kad ieškovė projektavimo darbų pradžiai turėjo sumokėti 30 procentų dydžio avansą, tai yra 22 859 Lt, 36 procentus darbų vertės vieną dieną prieš atvežant krovinius, tai yra 27 523 Lt, 33 procentus darbų vertės per 20 dienų nuo gaminių sumontavimo, tai yra 25 816 Lt. Byloje nenustatyta, ar ieškovė laikėsi šios sutarties nuostatų, ar atsakovei UAB „Rūdupis“ buvo mokamos lėšos sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu sutartyje nustatytos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi, teismas turėjo spręsti, ar atsakovė UAB „Rūdupis“ jau sutarties vykdymo metu galėjo nuspręsti dėl ieškovės negalėjimo tinkamai įvykdyti įsipareigojimus.
  14. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, ar ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovės turtui buvo taikomi areštai kitų bendrovės kreditorių reikalavimų įvykdymui užtikrinti, koks buvo šių areštų mastas. Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad iki ginčijamų susitarimų sudarymo pagal ieškovės kreditorių reikalavimus teismuose buvo priimti procesiniai sprendimai dėl skolų priteisimo iš ieškovės. Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, todėl Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka su jais galėjo susipažinti kiekvienas asmuo. Šios aplinkybės yra teisiškai reikšmingos vertinant ginčijamų sandorių šalių elgesio atitikimą atidumo ir rūpestingumo standartams bei jų sąžiningumą CK 6.66 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu. Taigi teismas turėjo aiškinis šias faktines aplinkybes, šiuo tikslu iš Turto arešto aktų registro, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išreikalauti duomenis apie teismuose ieškovei pareikštus turtinius reikalavimus bei ieškovės turtui taikomus apribojimus ir jų mastą. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad ginčijamo 2014-10-09 susitarimo pagrindu piniginės lėšos UAB „Ampalo projektai“ buvo pervestos vykdant ieškovės įsipareigojimus pagal atsakovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Iš byloje esančių atsakovės UAB „Ampalo projektai“ išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų ir atliktų darbų aktų matyti, jog šie dokumentai surašyti už atsakovės UAB „Ampalo projektai“ atliktus ( - ) darbus bei ( - ) kapitalinio remonto darbus. Pagal atsakovės UAB „Ampalo projektai“ 2014-07-08 ir 2014-09-03 PVM sąskaitas-faktūras bendra ieškovės mokėtina suma sudarė 9 194,78 Eur, tačiau ginčijamo susitarimo pagrindu UAB „Žibai“ atsakovei pervedė didesnę, tai yra 9 991,89 Eur sumą. Pažymėtina, kad byloje nebuvo pateiktos ieškovės ir UAB „Ampalo projektai“ sudarytos rangos sutartys dėl ( - ) rekonstrukcijos darbų bei ( - ) kapitalinio remonto darbų atlikimo. Nesant šių sutarčių nėra galimybės nustatyti, koks buvo tikrasis ieškovės įsipareigojimų pagal šias sutartis dydis, kokia buvo atsiskaitymo už atliktus darbus tvarka ir terminai, ar mokėjimo terminai ginčijamų sandorių sudarymo metu jau buvo suėję, ar šių sutarčių vykdymo metu jau buvo galima spręsti apie ieškovės negalėjimą tinkamai įvykdyti įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nenustačius šių faktinių aplinkybių, negalima daryti išvados, ar byloje nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.67 straipsnio 5 punkte numatytos sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcijos ir atitinkamai spręsti dėl šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo šioje byloje įrodinėjant sandorio šalių nesąžiningumą. Be to, ieškovės bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-14 nutartimi buvo patvirtintas 10 591,66 Eur dydžio UAB „Ampalo projektai“ kreditinis reikalavimas. Bankroto administratorės teigimu, bankroto byloje atsakovės pareikštas kreditinis reikalavimas buvo grindžiamas tų pačių PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu, kurioms apmokėti ginčijamo 2014-10-09 susitarimo pagrindu atsakovei buvo pervesta 9 991,89 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir ginčijamo sandorio šalių sąžiningumo aspektu nevertino. Kadangi nebuvo tinkamai nustatytos ir visapusiškai išsiaiškintos visos ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, teismo išvada, pagal kurią sandorių šalių veiksmai atitinka sąžiningo elgesio standartus, negali būti pripažįstama pagrįsta. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši bylos dalis nebuvo teisingai išspręsta ir dėl padarytų proceso teisės normų esminio pažeidimo galėjo būti padarytos neteisingos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų taikant CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl sandorių negaliojimo.
  15. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neatskleidė bylos esmės, nes priimdamas skundžiamą sprendimą visapusiškai ir išsamiai nenustatė, neištyrė ir neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su ginčijamų sandorių šalių sąžiningumu, nors tai buvo būtina sprendžiant dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsižvelgdama į tai, kad teismas iš dalies netinkamai nustatė ir vertino bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat į būtinybę surinkti naujus įrodymus, kolegija sprendžia, jog byla apeliacinės instancijos teisme iš dalies turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas pagal CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles bei šiuo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką turėtų įvertinti ieškovės, kaip ginčijamų sandorių šalies, sąžiningumą bei sprendime pateikti savo išvadas dėl šios būtinosios actio Pauliana sąlygos egzistavimo. Vertindamas, ar kita sandorių šalis (atsakovės) buvo sąžiningos sudarydamos ginčijamus susitarimus, teismas turėtų atsakovių veiksmus įvertinti pagal kasacinio teismo suformuluotus verslo subjektams keliamus jų elgesio atitikimo atidumo ir rūpestingumo standartams kriterijus. Siekiant tinkamo šių aplinkybių nustatymo tikslinga išreikalauti ir įvertinti naujus įrodymus – Turto arešto aktų registro, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie ginčijamų sandorių sudarymo metu teismuose ieškovei pareikštus turtinius reikalavimus bei ieškovės turtui taikytus apribojimus, jų mastą. Be to, byloje tikslinga išreikalauti ieškovės ir UAB „Ampalo projektai“ sudarytas rangos sutartis dėl ( - ) rekonstrukcijos darbų bei ( - ) kapitalinio remonto darbų atlikimo bei jas įvertinti, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų išsiaiškinti ieškovės atstovės nurodytas aplinkybes, kodėl ieškovės bankroto byloje UAB „Ampalo projektai“ pareiškė kreditinį reikalavimą tų pačių PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu, kurioms apmokėti 2014-10-09 buvo sudarytas ginčijamas trišalis susitarimas. Teismas taip pat turi tinkamai nustatyti tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Rūdupis“ sudarytos sutarties vykdymo aplinkybes, spręsti, ar ieškovė pažeidinėjo šios sutarties nuostatas ir atsakovei UAB „Rūdupis“ buvo žinoma apie ieškovės negalėjimą tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.
Dėl atsakovių UAB „Žibai“ ir UAB „Rūdupis“ apeliacinių skundų.
  1. Atsakovių UAB „Žibai“ ir UAB „Rūdupis“ pateiktais apeliaciniais skundais yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovėms iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija dėl atsakovių apeliacinių skundų argumentų nepasisako, nes bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turės būti sprendžiamas tik iš naujo išnagrinėjus bylą. Esant tokioms aplinkybėms, galutinis bylos išnagrinėjimo rezultatas nėra žinomas, todėl teisėjų kolegija neturi galimybės tinkamai išnagrinėti atsakovių pateiktų apeliacinių skundų dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
  1. Panaikinus teismo sprendimą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėjų kolegija taip pat nepasisako, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

12Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai