Byla 2A-363-605/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant apeliantui E. K., atsakovo atstovei Daivai Pečiulaitienei viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-10526-638/2009 pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui UAB „Jungtis“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

2Ieškovas prašė (I t., b.l. 3-6): 1) pripažinti 2008-11-26-27 (14 darbo valandų) nedirbtą laiką pravaikšta ne dėl darbuotojo kaltės ir įpareigoti atsakovą sumokėti darbo užmokestį už nedirbtą laiką; 2) panaikinti drausminę nuobaudą - pastabą, paskirtą atsakovo 2008-12-15 įsakymu Nr. K-08-405; 3) pripažinti neteisėta ir panaikinti drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, paskirtą atsakovo 2009-03-02 įsakymu Nr. K-09-43, grąžinti į darbą; 4) priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 5) priteisti iš atsakovo 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 6) priteisti 52,60 Lt išlaidų už sunaudotą kurą.

3Ieškovas nurodė, kad nuo 2007-09-08 dirbo UAB „Jungtis“ apsaugos darbuotoju. Derybų dėl darbo užmokesčio su saugos tarnybos direktoriaus pavaduotoju metu buvo susitarta dėl konkretaus darbo užmokesčio, tačiau dalis atlyginimo buvo mokama „vokelyje“ kaip priedas už vairavimą. Nenorėdamas pažeidinėti įstatymų ir gauti neteisėtą atlyginimą, atsisakė vairuoti tarnybinį automobilį. Nuo to laiko direktoriaus pavaduotojas nuolat ieškojo priežasčių kuo greičiau atleisti ieškovą iš darbo. 2008 m. lapkričio 27 d. darbo naktinėje pamainoje pradžioje buvo pakviestas pas direktoriaus pavaduotoją V. Ž. pokalbiui, po kurio dėl pastarojo sukelto streso pakilo kraujospūdis, todėl greitosios medicininės pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę. Darbdavys dalį to budėjimo darbo apskaitos žiniaraštyje pažymėjo kaip pravaikštą ar kitokį neatvykimą į darbą be svarbios priežasties, o kitą dalį pažymėjo kaip ligą. Ieškovo nuomone, pravaikšta pažymėta neteisėtai ir nepagrįstai. Buvo nedarbingas devynias dienas. 2008-12-07 ieškovui grįžus į darbą po ligos, jam nebuvo išduotos specialiosios priemonės ir ginklas, nepaaiškinant motyvų bei neturint tam jokio teisinio pagrindo. Ši situacija sukėlė papildomą pavojų darbe ir stresą. Atsakovui pareikalavus papildomai pasitikrinti sveikatą, ieškovas tam sugaišo beveik savaitę laiko ir patyrė papildomas neplanuotas išlaidas už kurą - 52,60 Lt. Be to, 2008-12-15 atsakovas nepagrįstai paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą – pastabą, nors jis jokio darbo drausmės pažeidimo nepadarė. Iš atsakovo pateiktų prašymų pasiaiškinti turinio nepilnai atskleidžiama darbo drausmės pažeidimo esmė, o taip pat ir reikšmingų drausminei nuobaudai taikyti aplinkybių turinys. Paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. paskirta nepagrįstai. Tokiu būdu atsakovas visiškai apribojo ieškovo galimybę įsidarbinti kitose darbovietėse. Be to, visi darbdavio neteisėti veiksmai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu (II t., b.l. 120-123) ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo E. K. 10 Lt pašto išlaidų valstybei.

5Sprendime nurodyta, kad ieškovas nuo 2007-09-07 dirbo UAB „Jungtis“ apsaugos darbuotoju. 2008-09-29 ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už tai, kad miegojo darbo metu (t.1, b.l.91). Šios drausminės nuobaudos ieškovas neginčijo, savo paaiškinime pažeidimą pripažino (t.1, b.l.95). 2008-12-15 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. K-08-405 ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda - pastaba ( t.1, b.l.67). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jam dirbant lapkričio 15 pamainoje buvo sugedusi racija. Liudytojais apklausti H. V. ir G. Z. parodė, kad niekam kitam iš darbuotojų nekildavo problemų dėl racijos darbo, išskyrus ieškovą. Jis nuolat neaiškiai, negarsiai pats kalbėdavo per raciją, būdavo sunku jį suprasti (t.2, b.l.116, 117). Įvertinęs, kad ieškovas jau anksčiau buvo surastas miegantis darbo vietoje, o lapkričio 15 dieną ieškovo porininkas V. L. taip pat pripažino miegojęs, teismas labiau tikėtina laikė tai, kad lapkričio 15 ieškovas nevykdė darbo pareigų dėl savo kaltės: jis turėjo persidislokuoti arba negalėdamas to padaryti dėl V. L. veiksmų (miegojimo ir pan.) nedelsdamas pranešti apie susidariusią padėtį vadovybei. Teismas pripažino, kad drausminė nuobauda - pastaba - yra paskirta pagrįstai ir teisėtai. Sprendė, kad ieškovas nepateikė pateisinančių priežasčių, dėl ko jis negalėjo dirbti 2008-11-26 nuo 19 valandos likusį pamainos laiką, todėl atsakovas pagrįstai pažymėjo pravaikštą. Įvertinęs, kad už šią pravaikštą jokia drausminė nuobauda paskirta nebuvo, darbo užmokestis skaičiuotas už dvi valandas, nors tą pamainą ieškovas apskritai tiesioginio darbo nedirbo, į budėjimą neišvyko, pirmąsias pamainos valandas naudojo pokalbiui su administracijos darbuotojais, teismas laikė, kad ieškovo teisės nebuvo pažeistos. Sprendime konstatuota, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovo 52,60 Lt ieškovui už sunaudotus degalus. Be to, sprendime nurodyta, kad ieškovas priimant jį į darbą buvo supažindintas su apsaugos darbuotojo pareigine instrukcija (t.1, b.l. 36), kurioje nėra numatyta, kad vadinamoji kavos pertrauka leistų apsaugos darbuotojui nereaguoti į aliarmo signalą arba leistų prailginti 42 p. numatytą atvykimo į objektą laiką. Nustatyta, kad 2009-02-23 4 val.35 min. atsakovo centriniame stebėjimo pulte buvo gautas signalizacijos sistemos suveikimo signalas (t.1, b.l.60). Pagal šį signalą į objektą išvyko I-3 ekipažas, tuo metu I-5 ekipažas, kuriame dirbo ieškovas, turėjo persidislokuoti iš posto Tvirtovės alėjoje į Savanorių pr. prie „Viva roma“. Iš 2009-02-23 dienos 4 val. 35 min. centrinio stebėjimo pulto operatoriaus ir reagavimo ekipažų pokalbio radijo ryšio priemonėmis stenogramos matyti, kad 4:35:28 ieškovas E. K. pasakė žodžius: „penktas iš Tvirtovės/Archyvo arčiau centro važiuojam“ (t.2, b.l.75, pridėtas CD su garso įrašu). Tačiau iš GPS išklotinės matyti, kad ieškovo ekipažas, nepaisant ieškovo pranešimo, kad važiuoja arčiau centro, iš tikrųjų nejudėjo iš vietos (rodomas greitis 0) nuo 4:33:09 iki 4:44:59 (t.1, b.l.65). Tai yra, ieškovas, pranešęs, kad važiuoja, dar 9 min. ir 31 sekundę nejudėjo iš vietos. Kitas ekipažas I-7, kuriame dirbo H. V. ir G. Z., atvykę į Tvirtovės /Archyvo gatvių postą, rado ieškovo ir jo porininko automobilį poste, apie ką pranešė pamainos viršininkui K. R. ir parašė tarnybinius pranešimus (t.1, b.l.50, 51). Liudytojais apklausti H. V. ir G. Z. patvirtino, kad atvykę į postą rado I-5 ekipažo automobilį stovintį poste, jame žmonių nesimatė. Pagalvoję, kad darbuotojai yra išėję, pranešė pamainos viršininkui. Matė, kaip atvyko K. R., sustojo prie I-5 automobilio, kalbėjo, vėliau I-5 ekipažas nuvažiavo. Iš to sprendžia, kad ieškovas ir jo porininkas V. L. buvo užmigę automobilyje, todėl negirdėjo signalo ir nepervažiavo į kitą vietą ( t.2, b.l. 116-117). Liudytojais H. V. ir G. Z. netikėti teismas neturėjo pagrindo, tuo labiau, kad G. Z. pas atsakovą jau nedirba. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta data ( 2009-02-22) laikytina rašymo apsirikimu, o tarnybinių pranešimų vienodas tekstas dar neįrodo, kad pranešimai melagingi. Liudytoju apklaustas K. R. patvirtino, kad 2009-02-23 jis buvo pakviestas patikrinti I-5 ekipažo, kuris nepervažiavo į kitą vietą. Privažiavęs prie automobilio pamatė, kad ieškovo ir jo porininko automobilio sėdynės atloštos, pastarieji guli ir miega. K. R. pabeldė į langą, prikėlė V. L. ir liepė jiems važiuoti į kitą vietą. Apie tai parašė tarnybinį pranešimą ( t.2, b.l. 115). Ieškovas buvo paprašytas pasiaiškinti dėl miegojimo darbo metu ( t.1, b.l.56) ir dėl nepersidislokavimo ( t.1, b.l. 58). Ieškovas parašė du paaiškinimus: miegojimo faktą jis neigė ( t.1, b.l.57), taip pat nurodė, kad pervažiavo į kitą dislokacijos faktą taip, kaip to reikalauja instrukcijos ( t.1, b.l.59). 2009-03-02 ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, tą faktą, kad ieškovas turėjo anksčiau paskirtų drausminių nuobaudų, nenurodė pateisinamų priežasčių, dėl ko jis nepersidislokavo 2009-02-23 pamainos metu arba, negalėdamas to padaryti dėl porininko V. L. kaltės, nepranešė apie tai centriniam stebėjimo pultui, padarė išvadą, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ieškovui paskirta pagrįstai ir teisėtai ir kad naikinti ją nėra pagrindo. Atmetus pradinį reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo negaliojančiu, atmestas ir išvestinis reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo.

6Apeliaciniu skundu (II t., b.l. 124-127) ieškovas E. K. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti. Nurodo, kad teismas, neapklausdamas kviečiamo liudytojo V. L. ir tokio atsisakymo nemotyvuodamas, pažeidė ne tik jo teises, bet ir šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus. Sprendime nurodyta prielaida, kad jei vairuotojas prisipažino miegojęs, tai tikėtina, kad lapkričio 15 d. ieškovas nevykdė darbo pareigų dėl savo kaltės, buvo pažeistas įrodymų vertinimo principas (CPK 183 str., 185 str.). Sprendime nenurodyta, kokį norminį aktą ieškovas pažeidė, neįrodyta pastarojo kaltė. Ieškovas 2008 m. lapkričio 15 d. ir 2009 m. vasario 23 d. savo funkcijas atliko nepriekaištingai, ką patvirtina darbdavio pateikti rašytiniai įrodymai. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas, nepateikta. Šiuo atveju buvo pažeista DK 236 str. norma, įtvirtinanti individualios atsakomybės principą. Abi nuobaudos jam buvo skirtos, motyvuojant tuo, kad šis nepersidislokavo ekipažo, tačiau, nebūdamas vairuotoju, įtakoti persidislokavimo proceso neturėjo jokios galimybės. Byloje neįrodžius, kad automobilis nepersidislokavo dėl ieškovo kaltės, nuobaudos negalėjo būti paskirtos. Darbdavio veiksmus dėl atlyginimo mokėjimo vokeliuose apskundė, gindamas savo orumą ir teises, iš darbdavio reikalavo to, kas garantuojama teisės aktais, tačiau su juo buvo susidorota. 2008-11-26 apie 18 val. iš darbo buvo išvežtas greitosios medicininės pagalbos automobiliu, apie ką darbdavys buvo informuotas. Pastarasis pripažino apelianto pradinę budėjimo dalį dirbtu laiku, pabaigą nuo lapkričio 27 d. 00.00 val. iki darbo pabaigos pateisintu nebuvimu darbe, o tarpą tarp šių periodų pateisintu nebuvimu darbe, nors medikai konstatavo aukštą kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimą. Po gydytojų pirminės apžiūros ieškovas buvo nukreiptas tolimesniam gydymui į kitą gydymo įstaigą, kuri nukreipimo metu jau nedirbo. Teismas nepagrįstai dalį ieškovo pamainos (budėjimas tęsiasi 14 valandų) lapkričio 26 d. nuo 18 val. iki 24 val. nepripažino nei pravaikšta, nei pateisintu nebuvimu darbe, už kurį turi būti apmokama. Ieškovas apie ligą informavo pamainos viršininką. Teismas, nepripažindamas ieškovo teisės į kompensaciją, pažeidė teisingumo ir protingumo principus. Be to, ieškovas darbovietėje buvo verčiamas dirbti be ginklo, pažeidžiant darbdavio pareigą užtikrinti saugias darbo sąlygas, ką pripažino darbo inspekcijos pareigūnai. Darbdavio įrodinėjimas, kad stažuotojams neišduodami ginklai, neturi nieko bendro su apeliantu, nes jis nebuvo stažuotojas. Šį faktą patvirtina darbo sutartis. Darbdavys, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, pasiuntė apeliantą pasitikrinti psichinės sveikatos būklę. Ieškovo teigimu, jis pagrįstai reikalavo atlyginti patirtas išlaidas kurui apmokėti 52,60 Lt sumoje, nes vykdė nemotyvuotą darbdavio paliepimą. Darbdavys 2009-03-02 nepagrįstai apeliantui skyrė pačią griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, nes šis 2008-11-15 drausmės pažeidimo nepadarė. Darbdavio teiginys, kad ieškovas 2009-02-23 padarė drausmės pažeidimą, nes miegojo darbo vietoje, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, juolab, kad tos dienos pokalbių stenogramoje yra užfiksuotas pokalbis pultu. Liudytojais apklausti K. R., G. Z. ir H. V. davė prieštaringus parodymus, kurie neatitinka faktinių aplinkybių, tačiau prieštaravimų teismas neaptarė ir nepašalino. Byloje yra pateikti įrodymai, kad darbdavio veiksmai sukėlė apeliantui neigiamas emocijas ir kad dėl jų pastarasis patyrė didelius finansinius sunkumus, sveikatos pablogėjimą, tačiau teismas nepagrįstai to nelaikė pagrindu priteisti iš atsakovo neturtinę žalą.

7Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b.l. 131-134) atsakovas UAB „Jungtis“ nurodo, kad su apeliacinio skundo motyvais nesutinka. Nurodo, kad pagal V. L. ieškinį yra iškelta ir nagrinėjama civilinė byla dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, todėl jis šioje byloje yra suinteresuotas asmuo, ir jo parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir nešališki. Teismas, vertindamas aplinkybes dėl 2008-11-15 drausminės nuobaudos paskyrimo, vertino ir tyrė visus byloje esančius įrodymus. Kitų įrodymų, išskyrus ieškovo paaiškinimą, kad 2008 m. lapkričio 15 dieną būtų fiksuoti radijo ryšio gedimai, nėra, jų ieškovas nenurodė ir bylą nagrinėjant teisme. Byloje esantys išrašai iš automobilio VW Golf, valstybinis Nr. ( - ) priėmimo perdavimo knygos patvirtina, kad ieškovui dirbant visą pamainą ryšio gedimų nebuvo, jie nėra fiksuoti nei priimant, nei perduodant pamainą. Ieškovo ir kartu su juo dirbusio darbuotojo V. L. ranka surašyti įrašai, tuos įrašus patvirtinantys darbuotojų parašai patvirtina faktą, kad automobilinės radijo ryšio priemonės buvo tvarkingos. Perdavimo knygoje nėra jokių įrašų ar pastabų apie gedimus, pasibaigus pamainai nebuvo pateiktas tarnybinis pranešimas. Ieškovo 2009-12-10 dienos paaiškinime dėl darbo drausmės pažeidimo yra nurodyta, kad pažeidimo padarymo metu „apsaugos darbuotojas V. L. pildė budėjimo priėmimo - perdavimo žurnalą“, o pats V. L. savo 2008-11-26 dienos pasiaiškinime dėl darbo drausmės pažeidimo nurodo, kad jis tuo metu buvo užsnūdęs. Dėl 2008-11-15 dieną padaryto darbo drausmės pažeidimo drausminė nuobauda - pastaba buvo paskirta 2008-12-11, tačiau nei ieškovas, nei apsaugos darbuotojas V. L. įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė į darbo ginčų komisiją dėl drausminės nuobaudos apskundimo, jos neginčijo. Teismas pagrįstai vertino ieškovo, kuris, užsnūdus kartu su juo dirbančiam apsaugos darbuotojui V. L. ir esant situacijai, kuomet reagavimo ekipažas turėjo nedelsiant persidislokuoti, neatliko jokių veiksmų, elgesį ir pagrįstai laikė, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą dėl savo kaltės, nes pažeidė pareiginės instrukcijos 2.18.2 punktą, t.y. nepersidislokavo, todėl drausminė nuobauda - pastaba - yra paskirta pagrįstai ir teisėtai. Ieškovas nevykdė pareiginėje instrukcijoje nurodytų pareigų, padarė darbo drausmės pažeidimus, už kuriuos jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos, todėl ieškovo argumentas, kad buvo pažeistas LR DK 236 str. nuostatos, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, nepagrįsti yra ir apeliacinio skundo motyvai dėl atsakovo bandymų susidoroti su ieškovu, nepalankios darbo sąlygų sudarymo, darbdavio piktnaudžiavo savo teisėmis, atlyginimų mokėjimo „vokeliuose“. Ieškovas lapkričio 26 -27 dienomis pagal iš anksto sudarytą grafiką turėjo dirbti apsaugos darbuotoju reagavimo ekipaže, tačiau darbe buvo tik dvi valandas, už kurias jam buvo priskaičiuotas ir sumokėtas darbo užmokestis. Ieškovas faktiškai nedirbo visą grafike numatytą laiką, nepateikė dokumentų ar kitokių įrodymų, pateisinančių jo nebuvimą darbe 2008-11-26 nuo 18.00 val. iki 2009-11-27, 6.40 val., todėl darbdavys neturėjo teisinio pagrindo mokėti ieškovui darbo užmokestį už šį laiką. Atsakovas, priimdamas sprendimą, skirti pakartotiną sveikatos patikrinimą ir neišduodamas ginklo ieškovui, vadovavosi Asmens ir turto saugos įstatymu. 2009-12-08 dienos pranešime ieškovui dėl pakartotino sveikatos pasitikrinimo yra aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas minėtas sprendimas. Šiuo atveju, kilus įtarimui, kad ieškovo sveikatos būklė nėra tinkama dirbti su ginklu, buvo imtasi visų saugumo priemonių, siekiant išvengti galimai neigiamų pasekmių. Už laiką, sugaištą sveikatos patikrinimui, darbuotojui buvo sumokėtas jo vidutinis darbo užmokestis. Drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo - ieškovui buvo paskirta, atsižvelgiant į veiksnius, išvardintus LR DK 238 str., jam 2009-02-23 padarius pakartotiną darbo drausmės pažeidimą.

8Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas prašė apeliacinį skundą patenkinti, atsakovo atstovė – atmesti.

9Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

11Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas E. K. nuo 2007 m. rugsėjo 7 d. dirbo pas atsakovą apsaugos darbuotoju (I t., b.l. 18). 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. K-08-344 atsakovas UAB „Jungtis“ paskyrė ieškovui E. K. drausminę nuobaudą – papeikimą, 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. K-08-405 skyrė drausminę nuobaudą – pastabą, o 2009-03-02 įsakymu Nr. K-09-43 skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo ir nuo 2009 m. kovo 3 d. nutraukė su juo darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, t.y. kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos (I t., b.l. 46-47). Darbo sutarties nutraukimą atsakovas grindė tuo, kad ieškovas E. K. pažeidė darbo drausmę ir pareiginės instrukcijos punkto 50.5 „apsaugos darbuotojui griežtai draudžiama“ miegoti arba gulėti automobilyje“ ir Priedo Nr. 1 prie apsaugos darbuotojų pareiginės instrukcijos punkto 2.2 „Miestą dengia 5 (penki) reagavimo ekipažai: Nėra (1-o arba 3-io ekipažo)“: 2.2.2. „5-as reagavimo ekipažas dislokuojasi Savanorių pr. prie „Viva roma“ priešais seną radijo gamyklą – aikštelėje“ reikalavimus, atsižvelgdamas į tai, kad už analogiškus darbo drausmės pažeidimus ir pareiginės instrukcijos reikalavimų nevykdymą pastarasis buvo baustas drausmine tvarka.

12Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai). Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis).

13Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį esant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti. Taigi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Č. (Masiokienė), M. M. v. UAB „Kelio“ restoranai, bylos Nr. 3K-3-69/2007; 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006).

14Darbo teisės normos, reglamentuojančios drausminės atsakomybės taikymą ir darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, turi būti aiškinamos sistemiškai ir taikomos atsižvelgiant į jų tikslą – teisingai suderinti reikšmingus darbo santykių subjektų interesus, garantuoti tiek darbuotojo darbo teisių, tiek ir pakankamą darbdavio teisių apsaugą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ieškovui paskirta pagrįstai ir teisėtai.

15Dėl 2008-11-26 – 2008-11-27 (14 darbo valandų) nedirbto laiko pripažinimo pravaikšta dėl darbuotojo kaltės

16Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti, kad 2008-11-26 darbo laikas apskaitos žiniaraštyje neteisėtai ir nepagrįstai pažymėtas kaip dalinė pravaikšta ir atitinkamai nesumokėtas darbo užmokestis už tą darbo pamainos dalį. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio (II t., b.l. 37) matyti, kad 2008-11-26 ieškovui pažymėtos 2 dirbtos valandos, o likęs laikas pažymėtas kaip pravaikšta, o nuo 2008-11-27 pažymėta liga. Ieškovas savo paaiškinime dėl nebuvimo darbe 2008-11-26 nuo 18 val. iki 6.40 val. nurodė, kad po pamainos pradžioje įvykusio pokalbio su l. e. p. direktoriumi pasijuto blogai ir greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Raudonojo Kryžiaus ligoninę. Iš šios gydymo įstaigos 19 val. buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Šias aplinkybes ieškovas patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Be to, paaiškino, kad Raudonojo Kryžiaus ligoninės medicinos darbuotojai po pirminės apžiūros nėra kompetentingi išduoti nedarbingumo pažymėjimą, todėl jis šį ligą patvirtinantį dokumentą po apsilankymo pas gydytoją darbdaviui pateikė kitą dieną, tai yra 2008-11-27. Pamainos viršininką informavus apie ligą, taip pat pakeitus ieškovą kitu darbuotoju, grįžti ieškovui į darbą nebuvo galimybės. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog atsakovas pagrįstai pažymėjo pravaikštą. Pripažinus, kad pravaikšta ieškovui pažymėta nepagrįstai, ieškovui iš atsakovo priteistinas darbo užmokestis už nedirbtą laiką.

17Dėl 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. K-08-405 paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos

18Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovas 2008-11-15 savo funkcijas atliko nepriekaištingai, laiko nepagrįstu, kadangi ši aplinkybė nėra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, darbdavio pateikti rašytiniai įrodymai (UAB „Jungtis“ saugos tarnybos l.e.p. direktoriaus V. Ž. ir saugos tarnybos pamainos viršininko R. Š. tarnybiniai pranešimai (I t., b.l. 69-70), ekipažų judėjimo išklotinė (I t., b.l. 88)) patvirtina, kad ieškovas ir kartu su juo ekipaže dirbęs V. L. nepersidislokavo iš Tvirtovės al./Archyvo g. į kitą dislokacijos vietą Savanorių pr. prie „Viva roma“, ir kad nuo 4.24.00 val. iki 4.32.10 val. ieškovo ekipažas stovėjo vietoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paaiškinime ieškovas nurodė, jog nepervažiavo į nustatytą vietą, nes dėl racijos gedimo neišgirdo jos siunčiamo signalo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdyje bei apeliaciniame skunde teigiama, kad, nebūdamas vairuotoju, ieškovas negalėjo įtakoti persidislokavimo proceso. Įvertinęs šias aplinkybes, o taip pat tai, kad ieškovas jau anksčiau buvo surastas miegantis darbo vietoje, su ieškovu dirbęs V. L. dėl to paties įvykio paaiškino, kad signalo negirdėjo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai labiau tikėtina laikė tai, kad lapkričio 15 dieną ieškovas nevykdė darbo pareigų dėl savo kaltės.

19Pažymėtina, jog CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti neįrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad fakto nebuvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462). Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pateikti ir surinkti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad 2008 m. lapkričio 15 d. ieškovas nevykdė darbo pareigų dėl savo kaltės.

20Teismai, nagrinėdami bylas, vertina visus byloje esančius įrodymus. Teismas išvadą padarė nepažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, įvertino įrodymus vadovaudamasis įstatymais, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visetą, jų tarpusavio ryšį, patikimumą, CPK 183, 185 straipsnių nuostatų nepažeidė.

21Apeliantas skunde neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo atsisakymo apklausti liudytoju ieškovo prašymą V. L., tuo pažeisdamas ieškovo teises, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Būtent, teismo posėdžio protokole (II t., b.l. 111 (antra pusė)) užfiksuota, kad teismas

Nutarė

22neapklausti liudytoju V. L., kadangi parodymai gali būti abejotini, nes V. L. yra ieškovas civilinėje byloje dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

23Dėl 2009 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. K-09-43 paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo

24Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kurių pagrindu drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo paskirta pagrįstai ir teisėtai, ir kad naikinti drausminės nuobaudos nėra pagrindo. Kaip jau buvo minėta, ieškovas atleistas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, t.y., kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Darbdavys darbo drausmės pažeidimu, sudariusiu pagrindą atleisti iš darbo ieškovą, laikė pakartotinius ieškovo darbo drausmės ir pareiginės instrukcijos reikalavimų pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, tą faktą, kad ieškovas turėjo anksčiau paskirtų drausminių nuobaudų nenurodė pateisinamų priežasčių, dėl ko nepersidislokavo 2009-02-23 pamainos metu arba, negalėdamas to padaryti dėl porininko V. L. kaltės, nepranešė apie tai centriniam stebėjimo pultui, neįvertino paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumo padarytiems pažeidimams, remiantis LR DK 238 straipsnyje nustatytais drausminės nuobaudos parinkimo kriterijais. Todėl tai vertinama apeliacinės instancijos teisme. DK 238 straipsnyje numatyta, kad skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę ir kitas aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Šias aplinkybes darbdavys, skirdamas nuobaudą ieškovui, taip pat privalėjo įvertinti. Teisėjų kolegijos nuomone, pati griežčiausia drausminė nuobauda šiuo atveju paskirta faktiškai už formalius darbo drausmės bei lokalinių teisės aktų pažeidimus, ji neatitinka padaryto nusižengimo sunkumo. Pripažinti ieškovo padarytus pažeidimus sunkiais nėra pagrindo, nes darbdavys neįrodinėjo, kad dėl ieškovo padarytų pažeidimų – miegojimo automobilyje ir nepersidislokavimo į kitą postą atsirado kokios nors pasekmės, pvz. sutriko darbas, nebuvo įvykdytos svarbios užduotys ar pan. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės, tai yra, kad ieškovo ekipažas I-5 nepersidislokavo iš posto Tvirtovės alėjoje į Savanorių pr. prie „Viva roma“, nors 4:35:28 ieškovas pasakė žodžius: „penktas iš Tvirtovės/Archyvo arčiau centro važiuojam“ ( II t, b.l.75, pridėtas CD su garso įrašu), tačiau iš tikrųjų nejudėjo iš vietos nuo 4:33:09 iki 4:44:59 (I.1, b.l.65), tai yra 9 min. ir 31 sek., teisėjų kolegijos nuomone, negali būti vertintinos kaip sunkus nusižengimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytu ieškovo nejudėjimo laikotarpiu dar vyko ir pokalbis su viršininku K. R., ką patvirtino ir liudytojais apklausti H. V. ir G. Z. bei K. R..

25Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus ir aplinkybes, kad nors ieškovui 2008-09-29 ir 2008-12-15 buvo paskirtos drausminės nuobaudos, tačiau kartu vertinant ieškovo skundą dėl atsakovo veiksmų Darbo inspekcijai, darytina išvada, kad darbdavys 2009-03-02 skirdamas ieškovui pačią griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, pažeidė DK 238 straipsnio reikalavimus, todėl jo paskirta nuobauda pripažintina nepagrįsta, ir įsakymas dėl jos paskyrimo naikintinas.

26Pažymėtina, kad apelianto argumentai, kad ieškovas darbovietėje buvo verčiamas dirbti be ginklo, atsakovas pasiuntė ieškovą tikrintis psichinę sveikatos būklę, iš esmės yra susiję su atleidimo iš darbo faktu, todėl atskirai nevertintini. Ieškovo išleisti 52,60 Lt kurui iš atsakovo nepriteistini, nes jis turėjo galimybę pasinaudoti visuomeniniu transportu, pateikdamas darbdaviui išlaidas patvirtinančius dokumentus.

27Dėl neturtinės žalos

28Lietuvos Respublikos DK 250 straipsnyje nustatyta darbo sutarties šalių teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t.y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius, ir kartu lygiateisę, nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrą užtikrinančią, piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus, pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką, yra teismo funkcija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009; 2009 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009).

30Sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina įvertinti, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip nemokėjimas sulygto atlyginimo, neteisėtas atleidimas iš darbo ir kt.

31Nagrinėjamu atveju kolegija pripažįsta, kad ieškovas dėl darbdavio veiksmų patyrė nepatogumų, nes darbdavys, neįvertinęs paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumo padarytiems pažeidimams, nepagrįstai skyrė griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, nutraukė 2007-09-07 sudarytą darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovas gaudavo pagrindines pajamas, ieškovas savo teises privalėjo ginti teisme. Taigi ieškovas neabejotinai patyrė neigiamų išgyvenimų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką, nurodytas aplinkybes, į ieškovo darbo patirtį (pas atsakovą dirbo nuo 2007-09-07), o taip pat į tai, kad darbas iš esmės kiekvienam yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, o atleidimas iš darbo bet kuriuo atveju sukelia neigiamas pasekmes, atsakovo neteisėti veiksmai yra visiškai akivaizdūs ir ieškovas juos vertina kaip piktybiškus, turinčius tikslą su juo susidoroti, konstatuoja, jog ieškovo patirti išgyvenimai yra reikšmingi (labai svarbus šiuo atveju yra paties ieškovo vertinimas ir suvokimas). Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, ir pripažinus, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų, ieškovo prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 250 ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, ieškovui priteistina 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

33n u s p r e n d ž i a :

34Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.

35Pripažinti E. K., a.k. ( - ) 2008 m. lapkričio 26-27 d. (14 darbo valandų) nedirbtą laiką pravaikšta ne dėl darbuotojo kaltės ir įpareigoti atsakovą sumokėti darbo užmokestį už nedirbtą laiką.

36Panaikinti drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, paskirtą UAB „Jungtis“, į.k. 132641321, 2009-03-02 įsakymu Nr. K-09-43, pripažinti ieškovo E. K., a.k. ( - ) atleidimą iš darbo UAB „Jungtis“ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą neteisėtu ir grąžinti jį į pirmesnį darbą.

37Priteisti iš atsakovo UAB „Jungtis“ ieškovui E. K. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką – nuo 2009 m. kovo 3 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

38Priteisti iš atsakovo UAB „Jungtis“ ieškovui E. K. 1000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas prašė (I t., b.l. 3-6): 1) pripažinti 2008-11-26-27 (14 darbo... 3. Ieškovas nurodė, kad nuo 2007-09-08 dirbo UAB „Jungtis“ apsaugos... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu (II t., b.l.... 5. Sprendime nurodyta, kad ieškovas nuo 2007-09-07 dirbo UAB „Jungtis“... 6. Apeliaciniu skundu (II t., b.l. 124-127) ieškovas E. K. prašo Kauno miesto... 7. Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b.l. 131-134) atsakovas UAB... 8. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas prašė apeliacinį... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas E. K. nuo 2007 m. rugsėjo 7 d. dirbo... 12. Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra... 13. Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant... 14. Darbo teisės normos, reglamentuojančios drausminės atsakomybės taikymą ir... 15. Dėl 2008-11-26 – 2008-11-27 (14 darbo valandų) nedirbto laiko pripažinimo... 16. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti, kad 2008-11-26 darbo laikas apskaitos... 17. Dėl 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. K-08-405 paskirtos drausminės... 18. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovas 2008-11-15 savo... 19. Pažymėtina, jog CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti... 20. Teismai, nagrinėdami bylas, vertina visus byloje esančius įrodymus. Teismas... 21. Apeliantas skunde neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 22. neapklausti liudytoju V. L., kadangi parodymai gali būti abejotini, nes V. L.... 23. Dėl 2009 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. K-09-43 paskirtos drausminės nuobaudos –... 24. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis... 25. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus ir aplinkybes, kad nors ieškovui... 26. Pažymėtina, kad apelianto argumentai, kad ieškovas darbovietėje buvo... 27. Dėl neturtinės žalos ... 28. Lietuvos Respublikos DK 250 straipsnyje nustatyta darbo sutarties šalių... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama,... 30. Sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos... 31. Nagrinėjamu atveju kolegija pripažįsta, kad ieškovas dėl darbdavio... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 33. n u s p r e n d ž i a :... 34. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir... 35. Pripažinti E. K., a.k. ( - ) 2008 m. lapkričio 26-27 d. (14 darbo valandų)... 36. Panaikinti drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, paskirtą UAB... 37. Priteisti iš atsakovo UAB „Jungtis“ ieškovui E. K. vidutinį darbo... 38. Priteisti iš atsakovo UAB „Jungtis“ ieškovui E. K. 1000 litų neturtinei...