Byla 2A-656-278/2014
Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

2kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Molesta“ apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-33-732/2014 pagal ieškovės UAB „Molesta“ ieškinį atsakovui R. P. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo.

4Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

5UAB „Molesta“ prašė teismo panaikinti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Utenos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija) 2013-07-09 sprendimo Nr. DGKS-2542 dalį, kuria R. P. priteista 5 880,40 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti su iš darbo atleistu darbuotoju. Nurodė, kad įmonei yra keliama restruktūrizavimo byla, t. y., ieškovės materialinė padėtis sunki, todėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimas yra neadekvati sankcija įmonei.

6Molėtų rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-01-16 civilinėje byloje Nr. B2-2133-653/2013 priėmė UAB „Molesta“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o 2013-02-01 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant UAB „Molesta“ iš banko sąskaitų mokėti darbo užmokestį darbuotojams ir privalomąsias įmokas valstybės biudžetams. Vilniaus apygardos teismo 2014-01-03 nutartimi UAB „Molesta“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Teismas konstatavo, jog su darbuotoju R. P., jo atleidimo iš darbo dieną nebuvo atsiskaityta, neįvykdyta ginčijamo sprendimo dalis dėl 1 776,81 Lt vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo skubos tvarka. Nurodė, kad atleidimo iš darbo dieną R. P. neišmokėta 1 412,12 Lt darbo užmokesčio, o darbo ginčų komisija yra konstatavusi, jog bendrovė su darbuotoju neatsiskaitė ir nuo R. P. atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo priėmimo dienos buvo 139 darbo dienos, todėl, esant vienos dienos vidutiniam darbo užmokesčiui 84,61 Lt, R. P. naudai išieškotina suma sudaro11 760,79 Lt, tačiau vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šią sumą sumažino 50 proc.. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad neatsiskaitydama su darbuotoju atleidimo iš darbo dieną, UAB „Molesta“ pažeidė ne tik įstatymo nustatytas pareigas, bet ir teisėtus buvusio darbuotojo interesus – už atliktą darbą gauti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas bei savarankiškai disponuoti priklausančiomis pajamomis, taip apribodama jo konstitucinę teisę į nuosavybę. Konstatavo, jog 5 880,40 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo priteisimas atsakovui nereiškia pernelyg didelės disproporcijos, nėra nepagrįstai neadekvatus tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, yra suderinamas su darbo teisės principais.

7Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Molesta“ prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą už akių. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į visas ieškinyje nurodytas aplinkybes, netinkamai vertino pateiktus įrodymus dėl sunkios įmonės turtinės padėties, suformuotą teismų praktiką, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teigia, jog Vilniaus apygardos teismo 2014-01-03 nutartimi UAB „Molesta“ iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2014-03-27, todėl akivaizdu, kad bendrovė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, nes vienu metu darbo sutartis nutraukė daugelis darbuotojų ir su jais bendrovė neturėjo galimybių atsiskaityti. Teigia, kad vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti priteisimas yra neadekvati sankcija ieškovei ir tuo pažeidžiami darbo teisės, sutarčių laisvės, proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo principai, gali būti padaryta dar didesnė žala kitų darbuotojų interesams, nes dėl neprotingai didelių sankcijų darbdavys gali tapti nemokus, dėl ko nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ar kreditoriai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, nes nepasisakyta, jog atsiskaitymas su darbuotojais užsitęsė ne dėl ieškovės kaltės, o dėl darbo ginčų, restruktūrizavimo, bankroto bylų nagrinėjimo teisme.

8Atsakovas R. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

11Byloje nustatyta, kad 2012-12-19 Darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, buvo nutraukta 2011-08-24 R. P. ir UAB „Molesta“ sudaryta darbo sutartis Nr. 2016, tačiau atleidimo dieną su darbuotoju nebuvo pilnai atsiskaityta (b. l. 16-19, 21). Utenos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2013-07-09 priėmė sprendimą Nr. DGKS-2542 darbo byloje Nr. APS-104-10354/2013 ir iš UAB „Molesta“ R. P. naudai priteisė 1 412,12 Lt (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais priklausančių išmokų, tame tarpe ir 5 880,40 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (b. l. 124-126). Su šio sprendimo dalimi dėl 5 880,40 Lt priteisimo UAB „Molesta“ nesutiko ir prašė teismą minėtą sprendimo dalį panaikinti. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą atmetė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su priimtu sprendimu sutinka dėl sekančių motyvų.

12DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, o kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 2 d., 3 d.). Pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius yra konstatavimas jog darbdavys nepilnai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną ir dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Nustačius, kad su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta ir kad dėl tokio uždelsimo nėra darbuotojo kaltės, teismai turi taikyti minėto straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aiškinant ir taikant DK 141 straipsnio 3 dalį, svarbu nustatyti šios normos tikslus ir paskirtį, užtikrinti šios normos sisteminį aiškinimą. Minėtos straipsnio dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2013-03-15 nutartis civilinėje bylioje Nr. 3K-3-87/2013 ir kt.). DK 141 straipsnis tiesiogiai nenumato išmokos sumažinimo galimybės, o kasacinis teismas yra pasisakęs, jog konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką – nustatytas įstatymo ir negali būti pripažintas neprotingai dideliu, nes, teigiant priešingai, būtų paneigiamas įstatymas. Tačiau pagal teismų praktikoje suformuluotas priežastis darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką gali būti mažinama, kai nustatoma trumpa darbo santykių trukmė, didelė priteistina suma, darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybės ir pobūdis, faktas, kad darbdavys ieškinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensaciją už priverstinės pravaikštos dalį, darbdavio finansinė padėtis, priteistinos išmokos dydžio reikšmė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-542/2011; Nr. 3K-3-267/2008; Nr. 3K-3-245/2012; Nr. 3K-3-372/2012;).

13Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. P. UAB „Molesta“ dirbo nuo 2011-08-29, o darbo sutartis nutraukta jo pareiškimu nuo 2012-12-19. Utenos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-07-09 sprendime konstatuota, jog darbuotojo atleidimo iš darbo dieną neišmokėta darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma 1 412,12 Lt (b. l. 21, 124-126). Šioje dalyje sprendimas nebuvo ginčijamas, o apeliantė neneigia, jog su R. P. savalaikiai nebuvo atsiskaityta. Minėtame Utenos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendime nurodoma, jog nuo darbuotojo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo priėmimo dienos buvo 139 darbo dienos, todėl R. P. vienos darbo dienos vidutiniam darbo užmokesčiui esant 84,61 Lt, jam iš įmonės turėtų būti priteistina 11 760,79 Lt už uždelstą atsiskaitymą. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama teismų praktika, minėta komisija priteistiną sumą sumažino 50 proc. (b. l. 124-126). Kolegija pripažįsta, kad Utenos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija, turėdama teisėtą pagrindą taikyti sankciją už darbo užmokesčio sumokėjimo uždelsimą, siekė, kad tokia sankcija būtų adekvati, suderinama su DK 2 straipsnyje, 35 straipsnyje įtvirtintais principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. UAB „Molesta“ pateikti dokumentai patvirtina, jog R. P. nebuvo pilnai išmokėtas darbo užmokestis už kelis mėnesius, todėl ginčijamu sprendimu nutarta išieškoti už pavėluotą atsiskaitymą vidutinio darbo užmokesčio suma nėra lygi darbinių išmokų, paskaičiuotų pagal DK sumai, yra tik pusė šios sumos ir, priešingai apeliantei, nelaikytina neadekvačia sankcija darbdaviui.

14Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, jog tik Vilniaus apygardos teismo 2014-01-03 nutartimi UAB „Molesta“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, be to, nurodė, kad 2013-01-16 šiam teismui priėmus bendrovės pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, 2013-02-01 nutartimi leista UAB „Molesta“ mokėti darbo užmokestį įmonės darbuotojams. Teismas darė išvadą, kad dėl neatsiskaitymo laiku su R. P. darbuotojo kaltės nėra. Minėti duomenys leidžia kritiškai vertinti apeliantės teiginius, jog teismas nepasisakė dėl kaltės, vykdant atsiskaitymą su darbuotoju. Kadangi R. P. iš darbo buvo atleistas 2012-12-19, t. y., iki Vilniaus apygardos teismo 2013-02-01 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsiteisėjimo, todėl įmonė turėjo teisę atsiskaityti su darbuotojais, tame tarpe ir R. P.. Tinkamai įvykdžius pareigą atsiskaityti su darbuotojais, ieškovei nebūtų reikėję dalyvauti darbo ginčų nagrinėjime, todėl konstatuotina, jog ieškovei nebuvo kliūčių vykdyti atsiskaitymus su darbuotojais dėl jos nurodomų priežasčių (bankroto, restruktūrizavimo bylų nagrinėjimo), o UAB „Molesta“ neveikimas laikytinas nepateisinamu vilkinimu. Ta aplinkybė, jog įmonei 2014-01-03 nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla, kas patvirtina, jog įmonės finansinė būklė yra sudėtinga, bei neatmestina, jog ji buvo sudėtinga ir darbuotojo atleidimo iš darbo metu, neatleido bendrovės nuo pareigos laiku atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju nedelsiant ar skolą sumokėti per protingą laiką dalimis, kas įtakotų ir priteistos sumos už uždelstą atsiskaitytą dydį.

15Dėl paminėto, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija,

Nutarė

17Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai