Byla 3K-3-372/2012
Dėl darbo sutarties nutraukimo panaikinimo, neišmokėto vidutinio darbo užmokesčio skirtumo bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Šilutės baldai“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. G. ieškinį atsakovui AB „Šilutės baldai“ dėl įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo panaikinimo, neišmokėto vidutinio darbo užmokesčio skirtumo bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas klausimas dėl sąlygų, kuriomis galimas darbo sutarties nutraukimas DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. kai darbuotojas pagal medicinos ar neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali dirbti sulygto darbo ar eiti pareigų.

5Ieškovė prašė: 1) panaikinti atsakovo AB „Šilutės baldai“ direktoriaus 2009 m. gegužės 22 d. įsakymą (potvarkį) Nr. P52 dėl darbo sutarties nutraukimo ir 2009 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. 47-K dėl atleidimo iš darbo; 2) priteisti iš atsakovo išeitinę išmoką, nustatytą DK 140 straipsnio 1 dalyje; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovo 1763,01 Lt neišmokėto vidutinio darbo užmokesčio skirtumą, perkėlus ieškovę į mažiau apmokamą darbo vietą; 5) priteisti iš atsakovo 113,04 Lt patirtos turtinės žalos, nesuteikus galimybės dirbti iki atleidimo iš darbo, ir 25 000 Lt dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtos neturtinės žalos atlyginimo.

6Byloje nustatyta, kad ieškovė 2000 m. lapkričio 8 d. sudarė su atsakovu terminuotą darbo sutartį, pagal kurią ji buvo priimta dirbti trečiame ceche apdailininke – mokine. Darbdavys įsipareigojo mokėti ne mažesnį už Vyriausybės nustatytą minimumą darbo užmokestį, įvykdžius gamybos užduotis. 2008 m. birželio 26 d. VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras išdavė ieškovei medicininį pažymėjimą, kuriame nurodė, kad ji negali dirbti sunkaus fizinio darbo, susijusio su dideliu lankstymusi, ir rekomendavo perkelti ją į lengvesnį darbą. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinis skyrius 2008 m. lapkričio 18 d. išvadoje Nr. DPS-1689 nurodė, kad ieškovės darbingumo lygis – 50 proc. (galioja nuo 2008 m. lapkričio 18 d. iki 2009 m. lapkričio 17 d.), ieškovė negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams (vibracijai), ergonominiams rizikos veiksniams (kelti krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, taip pat dirbti darbą, susijusį su vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais), fiziniams rizikos veiksniams (darbų aukštyje virš 1,3 m, požeminių darbų, kai naudojama rankinė pastūma); rekomendavo dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės laiką. Nuo 2008 m. lapkričio 18 d. ieškovei paskirta 277,58 Lt netekto darbingumo pensija. 2008 m. lapkričio 27 d. ieškovei įmonėje buvo pasiūlyta dirbti ne visą darbo dieną, tačiau ji atsisakė ir tą pačią dieną raštu pateikė prašymą atsakovui leisti jai dirbti turint prarasto darbingumo pažymą ir darbo apribojimą. Cecho vadovas ir meistras pasirašė, kad suderinta, jog pagal 2008 m. lapkričio 18 d. gydytojo rekomendaciją ieškovė perkelta į lengvesnę darbo vietą prie tarpinio šlifavimo operacijos. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjo 2008 m. gruodžio 18 d. potvarkiu Nr. 3VK-118 sudaryta Profesinės ligos tyrimo komisija 2009 m. vasario 3 d. aktu Nr. S-172 (0424-09) nustatė ieškovei profesinę ligą nuo 2009 m. vasario 12 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2009 m. kovo 25 d. Darbo lygio vertinimo akte Nr. DNL-819 ir 2009 m. balandžio 1 d. Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-751 nustatė ieškovei 55 proc. darbingumo lygį nuo 2009 m. kovo 25 d. iki 2011 m. kovo 24 d., taip pat tuos pačius darbo sąlygų apribojimus kaip ir 2008 m. lapkričio 18 d. išvadoje; rekomendavo dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės laiką; nurodė, kad aplinkybės, turėjusios įtakos įtariamai profesinei ligai, – tai krovinių kėlimas ir pernešimas, liemens palenkimas, darbo poza. 2009 m. kovo 25 d. nustatyta 75 proc. išlikusio profesinio darbingumo ir 55 proc. bendro darbingumo. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2009 m. birželio 2 d. rašte Nr. R-293 nurodė, kad Išvados dalis, susijusi su darbo laiku, yra rekomendacinio pobūdžio ir darbdaviui privaloma tik tuo atveju, kai neįgalusis, vadovaudamasis DK 146 straipsniu, raštu paprašo darbdavio sutrumpinti darbo laiką. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2009 m. balandžio 1 d. išduotoje Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje DLN-2 Nr. 0007934 nurodyta, kad ieškovei pagal pirminį darbingumo lygio vertinimą nustatytas 75 proc. darbingumo lygis, 25 proc. netekto darbingumo dėl profesinės ligos. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2009 m. balandžio 1 d. Darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 0370672 konstatuota, kad pagal pakartotinį darbingumo lygio vertinimą ieškovei nustatytas darbingumo lygis 55 proc., netektas darbingumas – 45 proc.

72009 m. gegužės 19 d. vykusio AB „Šilutės baldai“ darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto posėdžio metu, atsižvelgiant į 2009 m. balandžio 1 d. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos nustatymo pažymą DLN-2 Nr. 0007934 ir 2009 m. balandžio 1 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadas Nr. DPS-751, nutarta pakeisti ieškovės darbo sąlygas, perkeliant ją iš medienos apdailininko į komplektuotojo pareigas. Komplektuotojo darbo vietoje nėra visą kūną veikiančios vibracijos, keliamo krovinio svoris neviršija 10 kg, darbas nesusijęs su priverstiniais liemens palenkimais, stovėjimu, vaikščiojimu, nereikia naudoti rankinės pastūmos. Atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 1 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-751, atsakovas 2009 m. gegužės 18 d. pasiūlė ieškovei jos sveikatos būklę atitinkantį komplektuotojo darbą antrame gamybos ceche, dirbant pamainomis po 8,5 val., tačiau ieškovė nesutiko. AB „Šilutės baldai“ direktoriaus 2009 m. gegužės 22 d. įsakyme dėl darbuotojo atleidimo Nr. 47-K nurodyta, kad, atsižvelgiant į ieškovei nustatytą profesinę ligą ir į tai, jog ji atsisakė pasiūlyto jos sveikatos būklę atitinkančio komplektuotojo darbo, nuspręsta ieškovę atleisti iš darbo nuo 2009 m. gegužės 26 d. pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir išmokėti jai dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Atsakovo direktoriaus 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu (potvarkiu) dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. P52 ieškovė atleista iš darbo nuo 2009 m. gegužės 26 d. Ieškovė 2009 m. gegužės 25 d. rašytiniame prašyme atsakovui nurodė, kad nesutinka su pasiūlymu dėl komplektuotojo darbo antrajame gamybos ceche, nes pasiūlyme ne visiškai buvo atsižvelgta į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos tyrimo darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. 819 ir išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, be to, pasiūlyta 8,5 val. darbo diena, kai ji gali dirbti tik 4–5 val. per dieną; nurodė, kad sutiktų su atsakovo pasiūlymu, jeigu būtų visiškai atsižvelgta į jai siūlomas darbo sąlygas.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Šilutės rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas nustatė, kad ieškovei buvo pasiūlytas konkretus (furnitūros komplektuotojo) darbas, atitinkantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pritaikymo; byloje nėra duomenų, kad ieškovės perkėlimo į kitą darbą klausimo nagrinėjimo metu atsakovas galėjo jai suteikti kitą jos sveikatos būklę atitinkantį darbą. Teismas konstatavo, kad, ieškovei atsisakius jai siūlomo ir jos kvalifikaciją bei sveikatos būklę atitinkančio darbo, atsakovas turėjo teisę nutraukti su ja darbo sutartį (DK 273 straipsnio 2 dalis). Pripažinęs ieškovės atleidimą iš darbo teisėtu, teismas atmetė jos prašymus priteisti išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, be to, nurodė, kad, nutraukus darbo sutartį nesant ieškovės kaltės, jai DK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu teisėtai buvo išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Teismas nekonstatavo atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, dėl to atmetė ieškovės prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės darbo užmokesčio sumažėjimą, nuo 2008 metų liepos mėnesio perkėlus ją dirbti nuo UV linijos prie tarpinio šlifavimo, lėmė tuo metu sumažėjusios darbo apimtys, t. y. objektyvios priežastys, o jos darbo sutarties būtinosios sąlygos nebuvo pakeistos, todėl nėra pagrindo priteisti 1763,01 Lt neišmokėto vidutinio darbo užmokesčio skirtumą. Ieškovės reikalavimą priteisti 113,04 Lt turtinės žalos, patirtos dėl to, kad paskutinę darbo dieną jai nebuvo leista dirbti ir dėl to nesumokėtas atlyginimas, teismas atmetė, nustatęs, kad 2009 m. gegužės 26 d. ieškovė turėjo dirbti nuo 6 val. iki 15 val., tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad dirbo tik vieną valandą. Ieškovės teiginius, kad atsakovas atėmė iš jos galimybę dirbti (buvo paimtas įmonės leidimas, darbo drabužiai), teismo nuomone, paneigia atsakovo paaiškinimas, jog ieškovė pagal grafiką nurodytu laiku galėjo atvykti į darbo vietą ir jai būtų buvusios sudarytos darbo sąlygos, tačiau ši į darbą neatvyko.

11Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 28 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kolegija nurodė, kad būtina išsiaiškinti, ar darbdavys dėjo maksimalias pastangas pas jį dirbančią neįgalia tapusią ieškovę perkelti jos sutikimu į kitą darbą, taip pat būtina Tarnybos 2009 m. balandžio 1 d. išvadoje Nr. DPS-751 įvardytų rizikos veiksnių aspektu analizuoti ieškovės darbą atliekant tarpinio šlifavimo operaciją.

13Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikino ir ieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir laikė, kad jos darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo datos; priteisė ieškovei iš atsakovo 30 965,20 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. gegužės 26 d. iki 2011 m. gruodžio 21 d., 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kitas ieškinio dalis atmetė.

14Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovei negali būti siūloma atlikti tarpinio šlifavimo operacijos dėl neigiamo jai veiksnio – vibracijos. Be to, pasikeitus gamybos procesui, tokios darbo vietos nebėra. Ieškovė, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nesutiko su atsakovo pasiūlymu dirbti medienos furnitūros komplektuotojos darbą 4,5 val. pamainomis. Teismas nurodė, kad pagal 2011 m. lapkričio 19 d. išrašą iš ieškovės medicininių dokumentų, matyti, jog ieškovė dirbti šio darbo negali, taigi atsakovo ankstesnis pasiūlymas dirbti šį darbą 8,5 val. pamainomis neatitiko ieškovei nustatyto darbo laiko režimo. Teismas sprendė, kad atsakovas turėjo galimybę siūlyti ieškovei dirbti nurodytą darbą sutrumpinto darbo laiko režimu prieš ją atleisdamas, nes byloje nėra įrodymų, jog ji tuo metu jo negalėjo dirbti. Kolegijos nuomone, prieš atleidžiant ieškovę iš darbo, ji darbdavio pasiūlymo neatsisakė, bet prašė atsižvelgti į išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodytą rekomendaciją – dirbti ne visą darbo dieną ar darbo savaitę. Teismas sprendė, kad ieškovė iš darbo atleista neteisėtai, todėl jai priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Ieškovė negali būti grąžinama į pirmesnį darbą, nes atsakovas nepateikia konkretaus pasiūlymo, be to, pagal 2011 m. kovo 22 d. išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų ieškovei taikomi nauji apribojimai.

15Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, teismas pažymėjo, kad vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti, o toks atlyginimas priteistinas tais atvejais, kai kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta žala nėra teisingai atlyginama. Kolegija nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių dvasinius ir emocinius išgyvenimus, netekimą galimybės dirbti pas atsakovą ir kitur. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad ieškovė dirbo pas atsakovą aštuonerius metus, kitoje civilinėje byloje dėl profesinio susirgimo jai priteistas neturtinės žalos atlyginimas, į atsakovo interesus suteikti darbo vietas kitiems darbuotojams, į priteistą didelę pinigų sumą už priverstinės pravaikštos laiką, į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu stengėsi ieškoti darbo ieškovei, atitinkančio jos sveikatos būklę, o ši jo atsisakė, atsakovo pastangas derėtis su ieškove, siūlymus sudaryti taikos sutartį.

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu atsakovas AB „Šilutės baldai“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Taikant DK 35 ir 273 straipsnius, konstatuotina, kad darbdavys, pasiūlęs darbuotojui laisvas pas jį esančias darbo vietas, atitinančias darbuotojo sveikatos būklę bei šiam atsisakius pasiūlymo, turi pagrindą teisėtai jį atleisti iš pareigų pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Byloje nustatyta, kad ieškovė prašymą darbdaviui dėl komplektuotojos darbo sutrupintą darbo laiką pateikė atleidimo iš darbo dieną, kurią darbo pareigų jau nevykdė, t. y. jau būdama atleista iš darbo. Nepagrįsta reikalauti, kad darbdavys, gavęs prašymą tokiomis aplinkybėmis, pakartotinai siūlytų darbuotojui tą pačią darbo vietą ir darbo sąlygas, dėl kurių darbuotojas jau išreiškė savo nesutikimą. Nepagrįstai didelės teisinės apsaugos suteikimas darbuotojui, o darbdaviui – nepagrįstų teisinių pareigų, prieštarauja DK 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicijai, kad darbo teisiniuose santykiuose vyrauja darbo sutarties šalių lygybės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. K. v. AB „Autrolis“, bylos Nr. 3K-3-176/2011).

192. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad darbdavys 2009 m. gegužės 19 d. siūlė ieškovei dirbti tiek visą (atsakovo raštas), tiek sutrupintą darbo dieną (liudytojų paaiškinimai), tačiau ieškovė su tuo nesutiko, todėl teismo išvada, kad darbdavys nesiūlė ieškovei sutrupinto darbo laiko komplektuotojos darbe yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į liudytojų paaiškinimus dėl darbo vietos ir darbo sąlygų siūlymo ieškovei, nenurodė, dėl kokių aplinkybių šie įrodymai atmetami, pažeisdamas įrodymų galios nustatymo principą (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

203. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į naujausią teismų praktiką, pagal kurią sprendžiant dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo turi būti atsižvelgiama į abiejų šalių sąžiningumą, padarinius priėmus atitinkamą teismo sprendimą, proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, kad priteistinos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laikotarpį dydis būtų proporcingas pažeidimo sunkumui ir darbuotojo patirtiems netekimams, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B., G. R. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis priimta civilinėje byloje D. G. v. A. V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-545/2010). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo aplinkybes, sudarančias pagrindą mažinti priteistiną kompensaciją (atsakovas siekė išsaugoti ieškovei darbo vietą, bylos nagrinėjimo metu stengėsi ieškoti jai darbo, atitinkančio jos sveikatos būklę), tačiau netaikė nurodytos teismų praktikos.

214. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nesilaikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą, nors konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinti jos tariamai patirtą neturtinę žalą, dėl profesinio susirgimo kitoje civilinėje byloje yra priteistas neturtinės žalos atlyginimas, iš atsakovo priteista didelė pinigų suma už priverstinės pravaikštos laiką, atsakovas bylos nagrinėjimo metu ieškovei stengėsi ieškoti darbo, atitinkančio jos sveikatos būklę, ieškovė atsisakė siūlomo darbo, nors vėliau persigalvojo. Be to, neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

22Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas, savo prašymą argumentuodama taip:

231. Ieškovei pateikus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2009 m. balandžio 1 d. išvadą, nebuvo teisinio pagrindo ją perkelti į kitą darbą, nes jos darbingumo lygis, palyginti su nurodytu 2008 m. lapkričio 18 d. išvadoje, padidėjo, apribojimai abiejose išvadose tapatūs, taigi nebuvo pateikta jokių dokumentų, pagrindžiančių profesinę riziką tarpinio šlifavimo darbo vietoje, iš kurių matytųsi, jog ieškovė negalėjo dirbti šio darbo po 2009 m. balandžio 1 d. Dėl to 2009 m. balandžio 1 d. išvada negali būti pagrindas taikyti DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 273 straipsnio nuostatas.

242. Ieškovės nuomone, maksimalios darbdavio pastangos perkelti darbuotoją į kitą darbą galėtų būti įgyvendintos teikiant pasiūlymus darbuotojui iki pat jo atleidimo iš darbo momento, leidžiant jam per protingą laikotarpį apgalvoti pateiktus pasiūlymus. Atsakovas, pateikęs vieną darbo pasiūlymą, daugiau neatliko jokių aktyvių veiksmų, be to, be svarbių priežasčių nenagrinėjo ieškovės prašymo dirbti ne visą darbo dieną.

253. Byloje nustatyta, kad ieškovė savo prašymą darbdaviui pateikė iki jos atleidimo iš darbo momento, t. y. savo paskutinę darbo dieną. Atsakovas savo atsikirtimus į ieškinį grindė aplinkybe, kad ieškovės paskutinė darbo diena buvo 2009 m. gegužės 26 d., todėl nepagristas jo argumentas, jog sutikimą dirbti ne visą darbo dieną ieškovė pateikė jau po jos atleidimo iš darbo.

264. Byloje nenustatyta duomenų, kuriais remiantis galėtų būti taikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią darbdaviui skiriamos sankcijos dydis turi būti proporcingas darbo teisės pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Atsakovo pažeidimas yra sunkus – po atleidimo iš darbo ieškovė neturėjo galimybės įsidarbinti, nes jos darbingumas yra ribotas, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju sankcija darbdaviui yra neproporcingai didelė.

275. Byloje nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, be to, atsižvelgiant į dėl atsakovo padarytų darbų saugos pažeidimų profesine liga susirgusios ir neteisėtai atleistos iš darbo ieškovės patirtus išgyvenimus, susijusius su baime dėl ateities, priteista neturinės žalos suma negali būti mažinama.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Dėl darbdavio pareigos pasiūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą tinkamo vykdymo

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą kasacine tvarka, 2011 m. vasario 28 d. nutartyje pažymėjo, kad, tik nustačius, jog darbdavys dėjo maksimalias pastangas neįgaliu tapusį darbuotoją perkelti jo sutikimu į kitą darbą ir taip bent iš dalies kompensuoti darbuotojo sveikatos praradimą, tačiau realiai darbuotojo perkelti į kitą darbą nebuvo galimybės, gali būti pripažįstamas teisėtu darbuotojo atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Dėl to kasacinis teismas nurodė būtinybę išsiaiškinti, ar darbdavys dėjo tokias pastangas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka iš naujo, konstatavo, kad atsakovas 2009 m. gegužės 19 d. pasiūlė ieškovei medienos furnitūros komplektuotojos darbą, kurio ji atsisakė. Atsakovas 2009 m. gegužės 22 d. priėmė įsakymą atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuo 2009 m. gegužės 26 d. Paskutinę darbo dieną – 2009 m. gegužės 26-ąją – ieškovė pateikė prašymą sudaryti jai sąlygas pasiūlytą darbą dirbti ne visą darbo dieną. Atsakovas ieškovės prašymo nenagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas turėjo galimybę šį prašymą tenkinti ir sudaryti sąlygas ieškovei dirbti medienos furnitūros komplektuotojos darbą sutrumpinto darbo laiko režimu. Teismas, nustatęs, kad atsakovas maksimaliai neišnaudojo visų turėtų galimybių suteikti ieškovei darbą, atitinkantį jos sveikatos būklę, padarė išvadą, kad ieškovė iš darbo atleista neteisėtai.

32Atsakovas kasaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad jis turėjo pareigą atsižvelgti į ieškovės prašymą ir 2009 m. gegužės 26 d. pakartotinai siūlyti darbą, kurį jai jau siūlė anksčiau – 2009 m. gegužės 19 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis kasatoriaus argumentas yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas laikėsi privalomo kasacinio teismo išaiškinimo 2011 m. vasario 28 d. nutartyje – darbuotojo atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą gali būti pripažįstamas teisėtu tik nustačius, kad darbdavys dėjo maksimalias pastangas neįgaliu tapusį darbuotoją perkelti jo sutikimu į kitą darbą, tačiau tokios galimybės nebuvo (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Kasatorius neneigia apeliacinės instancijos nustatyto fakto, kad jis turėjo galimybę 2009 m. gegužės 26 d. pasiūlyti ieškovei darbą, atitinkantį jos prašyme nurodytus kriterijus ir sveikatos būklę. Jo pozicija, kad 2009 m. gegužės 19 d. pasiūlęs ieškovei darbą, o šiai pasiūlymu nepasinaudojus, jis neprivalėjo tenkinti 2009 m. gegužės 26 d. ieškovės prašymo sudaryti sąlygas dirbti sutrumpintą darbo dieną, neatitinka pirmiau nurodyto kasacinio teismo išaiškinimo dėl darbdavio pareigos dėti maksimalias pastangas pas jį dirbančią neįgalia tapusią ieškovę perkelti jos sutikimu į kitą darbą.

33Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo darbuotojui už laikotarpį nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo, kuriuo pripažintas atleidimas iš darbo neteisėtu, įsiteisėjimo dienos

34Pagal DK 297 straipsnio 4 dalį teismas, pripažinęs darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad DK 297 straipsnio 4 dalis turi būti taikoma atsižvelgiant į šios teisės normos paskirtį ir siekiamus tikslus, neatskirtai nuo darbo teisės principų: lygybės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir kt., įtvirtintų DK 2, 35, 36 straipsniuose. DK įtvirtinti principai atlieka keletą svarbių funkcijų: pirma, jie yra taikomi darbo santykiams reglamentuoti, juos aiškinti, taikyti; antra, užpildyti darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų spragas; trečia, šalinti kolizijas. Aiškinant darbo teisės normas reikia užtikrinti, kad aiškinamų normų turinys ne tik neprieštarautų principams, bet ir atitiktų jų prasmę, nes principai yra darbo teisinių santykių reglamentavimo kertinės dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B., G. R. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis priimta civilinėje byloje D. G. v. A. V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-545/2010).

35DK 297 straipsnio 4 dalies nuostata dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo darbuotojui už laikotarpį nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo, kuriuo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, įsiteisėjimo dienos atlieka socialinę funkciją, saugodama darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Šioje teisės normoje įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas, kompensuojančias jo praradimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Kartu ši išmoka atlieka sankcijos darbdaviui funkciją. Išmokos dydis turi būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. A. V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-545/2010). Taigi DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodyta priteistina suma vertintina kaip kompensacija darbuotojui ir sankcija darbdaviui.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008, konstatuota, kad darbdaviui už darbo teisėje nustatytų reikalavimų nesilaikymą skiriama sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama; proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas; šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik išvardytus teisės principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B., G. R. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis priimta civilinėje byloje D. G. v. A. V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-545/2010).

37Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje konstatuodamas neteisėtą ieškovės atleidimą iš darbo, pažymėjo, kad ji nesutiko dirbti ankstesniu režimu, t. y. visą 8,5 val. trukmės pamainą, bet prašė sudaryti galimybę dirbti po 4–5 val. per pamainą. Taigi tuo atveju, jei ieškovė būtų perkelta dirbti dvigubai trumpesnį darbo laiką, jai būtų mokamas atitinkamai mažesnis darbo užmokestis. Ieškovė atleidimo iš darbo teisėtumą ginčijo dėl nesuteiktos galimybės dirbti anksčiau siūlytą darbą sutrumpintą pamainą. Minėta, kad DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatytos išmokos priteisimu siekiama kompensuoti darbuotojui negautas lėšas, kurias jis būtų gavęs dirbdamas. Taigi sprendžiant dėl ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio turi būti atsižvelgiama į teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad, atleidus ieškovę iš darbo ir nesuteikus jai galimybės dirbti dvigubai trumpesnę darbo pamainą, jos negautos pajamos sudaro dvigubai mažesnę sumą nei dirbant visą pamainą. Apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas priteistą 30 965,20 Lt kompensaciją pagal darbo užmokestį už visą darbo dieną, į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir DK 297 straipsnio 4 dalies nuostatas taikė, nukrypdamas nuo jų paskirties.

38Pasisakant dėl DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatytos išmokos kaip sankcijos darbdaviui už padarytą pažeidimą, pažymėtina, kad darbdavio padarytas pažeidimas konstatuotas tik tuo pagrindu, jog jis neišnaudojo visų turėtų galimybių įdarbinti ieškovę, kai ji paskutinę darbo dieną, jau priėmus įsakymą dėl atleidimo iš darbo, pareiškė pageidavimą dirbti sutrumpintą pamainą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad už tokio pobūdžio pažeidimą pakankama sankcija darbdaviui yra suma, atitinkanti ieškovės dėl nesuteikto pageidaujamo darbo negautų pajamų sumą. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteista 30 965,20 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką suma mažintina per pusę – iki 15 482,60 Lt.

39Dėl neturtinės žalos atlyginimo

40Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo iš darbo atveju DK 250 straipsnyje nustatytas neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą, darbuotojui padaryta žala nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtą neturtinę žalą, pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimas, susijęs su profesiniu susirgimu jai priteistas kitoje civilinėje byloje, taip pat kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu stengėsi ieškoti darbo ieškovei, atitinkančio jos sveikatos būklę. Pažymėtina, kad kasacinis teismas pats bylos faktų nenustatinėja, bet remiasi pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas priteisė ieškovei 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši sprendimo dalis yra neteisėta, nes apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog byloje nenustatyta ieškovės patirtos žalos nekonstatavo suformuotoje teismų praktikoje įtvirtintų pagrindų tokį atlyginimą priteisti. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad, nenustačius neturtinės žalos atlyginimo pagrindo, tokios žalos atlyginimas ieškovei priteistas nepagrįstai, pažeidžiant DK 250 ir CK 6.250 straipsnių, taip pat suformuotos teismų praktikos nuostatas, todėl ši teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo naikintina.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

42Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kai kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1, 2, 5 dalys).

43Kasacinio skundo turtinio pobūdžio reikalavimai patenkinti iš dalies, iš atsakovo priteistą sumą sumažinant 53 proc., o neturtinio pobūdžio reikalavimas panaikinti sprendimo dalį dėl ieškovės atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu netenkinamas. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas įstatymo nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos, taikant bendrą 26 proc. tenkintų kasatoriaus reikalavimų dalies proporciją.

44Byloje nustatyta, kad atsakovas, pateikdamas kasacinį skundą, turėjo 2420 Lt išlaidų, sumokėtų už advokato pagalbą, o ieškovė, pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą – 605 Lt analogiškų išlaidų. Prašomos priteisti sumos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, iš ieškovės atsakovui priteistina 629,20 Lt, o iš atsakovo ieškovei – 447,7 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat apeliacinės instancijos teismo iš atsakovo priteista ieškovei 600 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, suma mažintina iki 444 Lt. Iš ieškovės atsakovui priteistina 53 proc., t. y. 524,15 Lt atsakovo sumokėto žyminio mokesčio už tenkinto turtinio reikalavimo dalį. Įskaičius vienos šalies kitai mokėtinas sumas, iš ieškovės atsakovui priteistinas 261,65 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

45Bylą du kartus nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 66,48 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovės priteistina 17,28 Lt, o iš atsakovo 49,20 Lt šių išlaidų valstybės naudai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

47Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

48Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti iš dalies.

49Pripažinti T. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo AB „Šilutės baldai“ (į. k. 277132130) 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu neteisėtu. Laikyti, kad T. G. darbo sutartis su AB „Šilutės baldai“ nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo datos.

50Priteisti T. G. iš AB „Šilutės baldai“ 15 482,60 Lt (penkiolika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt du litus 60 ct) išmoką už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. gegužės 26 d. iki 2011 m. gruodžio 21 d. (su mokesčiais valstybei ir socialiniam draudimui).

51Kitas ieškinio dalis atmesti.

52Priteisti AB „Šilutės baldai“ iš T. G. 261,65 Lt (du šimtus šešiasdešimt vieną litą 65 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

53Priteisti valstybei iš T. G. 17,28 Lt (septyniolika litų 28 ct), o iš AB „Šilutės baldai“ – 49,20 Lt (keturiasdešimt devynis litus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

54Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas klausimas dėl sąlygų, kuriomis galimas darbo sutarties... 5. Ieškovė prašė: 1) panaikinti atsakovo AB „Šilutės baldai“... 6. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2000 m. lapkričio 8 d. sudarė su atsakovu... 7. 2009 m. gegužės 19 d. vykusio AB „Šilutės baldai“ darbuotojų saugos ir... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 9. Šilutės rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 14 d. sprendimu... 10. Teismas nustatė, kad ieškovei buvo pasiūlytas konkretus (furnitūros... 11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 13. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 14. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovei negali būti siūloma atlikti... 15. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti neturtinės žalos... 16. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu atsakovas AB „Šilutės baldai“ prašo panaikinti... 18. 1. Taikant DK 35 ir 273 straipsnius, konstatuotina, kad darbdavys, pasiūlęs... 19. 2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad darbdavys 2009 m. gegužės 19 d.... 20. 3. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į naujausią teismų... 21. 4. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą priteisti ieškovei... 22. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir priteisti... 23. 1. Ieškovei pateikus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2009 m.... 24. 2. Ieškovės nuomone, maksimalios darbdavio pastangos perkelti darbuotoją į... 25. 3. Byloje nustatyta, kad ieškovė savo prašymą darbdaviui pateikė iki jos... 26. 4. Byloje nenustatyta duomenų, kuriais remiantis galėtų būti taikoma... 27. 5. Byloje nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, be to,... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Dėl darbdavio pareigos pasiūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Atsakovas kasaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad jis turėjo... 33. Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo darbuotojui už laikotarpį nuo... 34. Pagal DK 297 straipsnio 4 dalį teismas, pripažinęs darbo sutarties... 35. DK 297 straipsnio 4 dalies nuostata dėl vidutinio darbo užmokesčio... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 37. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje konstatuodamas... 38. Pasisakant dėl DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatytos išmokos kaip sankcijos... 39. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 43. Kasacinio skundo turtinio pobūdžio reikalavimai patenkinti iš dalies, iš... 44. Byloje nustatyta, kad atsakovas, pateikdamas kasacinį skundą, turėjo 2420 Lt... 45. Bylą du kartus nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 66,48 Lt bylinėjimosi... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 48. Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą... 49. Pripažinti T. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo AB... 50. Priteisti T. G. iš AB „Šilutės baldai“ 15 482,60 Lt (penkiolika... 51. Kitas ieškinio dalis atmesti.... 52. Priteisti AB „Šilutės baldai“ iš T. G. 261,65 Lt (du šimtus... 53. Priteisti valstybei iš T. G. 17,28 Lt (septyniolika litų 28 ct), o iš AB... 54. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...