Byla e2A-1004-413/2018
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys R. R. ir uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno būstas“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimo ir 2018 m. vasario 14 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1132-429/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei G. V. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys R. R. ir uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno būstas“.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės G. V. 450,76 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
    2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė tiekia elektros energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam ( - ), kuriame atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamos patalpos – skalbykla ir kavinė. Atsakovė neatsiskaitė už namo bendrosioms reikėmės suvartotą elektros energiją nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d. ir liko skolinga 450,76 Eur (1 t. 37–41 e. b. l.).
    3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji nėra sudariusi su ieškove elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, todėl nėra tinkama atsakovė byloje, nes prievolę sumokėti už namo bendrosios reikmėms suvartotą elektros energiją turi namo administratorius. Atsakovė nesinaudoja namo bendro naudojimo patalpomis ir jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, esančiomis Riešutų g. 8, Kaune (1 t. 76–78 e. b. l.).
    4. Trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“ prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad UAB „Nemuno būstas“ yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), administratorius, kuris ieškovei perduoda duomenis apie bendrosioms namo reikėmės suvartotus elektros energijos kiekius (1 t. 89–91 e. b. l.).
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės G. V. ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ 450,76 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio, taip pat 9,73 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
    2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. papildomu sprendimu priteista iš atsakovės G. V. trečiajam asmeniui UAB „Nemuno žiedas“ 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
    3. Teismas nustatė, kad atsakovei nuo 2007 m. kovo 15 d. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis negyvenamosios patalpos – skalbyklos, unikalus Nr. ( - ), o nuo 2006 m. spalio 31 d. iki 2017 m. birželio 7 d. priklausė ir 1/2 dalis negyvenamosios patalpos – kavinės (baro), unikalus Nr. ( - ), esančių daugiabučiame gyvenamajame name adresu ( - ) (1 t. 46–51, 122–129 e. b. l.).
    4. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos (1/2 dalis skalbyklos ir kavinės (baro)) yra daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame ( - ). Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsnyje nustatyta, kad duomenys įrašyti į viešą registrą laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka.
    5. Atsakovė nurodė, kad jai priklausančiose patalpose yra įrengti atskiri pagrindiniai įėjimai, todėl ji visai nesinaudoja bendrais namo koridoriais ir kitomis bendromis patalpomis, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Teismo posėdžių metu teismas pasiūlė atsakovei pateikti tokius įrodymus, tačiau atsakovė šia teise nepasinaudojo. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos yra daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame ( - ), todėl teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovės argumentus, kad jai nuosavybės teise priklausančios patalpos yra suformuotos kaip atskiri turtiniai vienetai skyrium nuo daugiabučio gyvenamojo namo (CPK 177–178, 185 straipsniai).
    6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, išaiškino, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Remiantis minėta kasacinio teismo praktika teismas atmetė atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu atsakovė G. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą ir 2018 m. vasario 14 d. papildomą sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas arba bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas nevertino aplinkybės, kad negyvenamosios patalpos – skalbykla, unikalus Nr. ( - ), ir negyvenamosios patalpos – kavinė (baras), unikalus Nr. ( - ), nėra funkciškai susijusios su pastatu – daugiabučiu namu ( - ). Minėtos patalpos įrengtos atskirame statinyje, tačiau patalpai pilnas adresas nesuteiktas. Tai patvirtina byloje esantis Nekilnojamojo turto išrašas (t. 2, b. l. 26). Nors abiem pastatams yra suteiktas bendras unikalus numeris, tačiau tai nėra vienas ir tas pats pastatas. Bendrabutis, arba daugiabutis gyvenamasis namas yra 6 aukštų, o atsakovės patalpos yra visiškai kitame 2 aukštų statinyje. Taigi, minėtos patalpos yra skirtingi, savarankiški statiniai, neturintys bendros perdangos, todėl gali funkcionuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai.
      2. Vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.14.01:199 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (Žin., 1999. Nr. 84, galiojo iki 2015-01-01), patalpos gali būti laikomos tik gyvenamojo namo priestatu. Tokiu būdu atsakovė negali būti minėtų patalpų, objektų bendrasavininke, todėl atsakovei išnyksta pareiga išlaikyti bendrąją daline nuosavybę, kuria nesinaudoja, bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius, kylančius iš įstatymo. Teismas nevertino aplinkybės, kad abu atskiri pastatai neturi bendrų patalpų. Atsakovei priklausančiose patalpose yra įrengti atskiri pagrindiniai įėjimai, jais daugiabučio namo gyventojai negali naudotis, ir priešingai, atsakovė neeksploatuoja daugiabučio namo bendrųjų koridorių ir kitų bendrųjų patalpų, kuriose yra įrengti bendrosioms reikmėms skirti elektros prietaisai. Atsakovė negali būti minėtų patalpų, objektų bendrasavininkiu, todėl neturi pareigos išlaikyti bendrąja dalinę nuosavybę bei mokėti su tuo susijusius mokesčius.
      3. Teismas nesiaiškino ir nevertino aplinkybės, jog pastatuose buvo įrengti atskiri elektros skaitikliai, taip pat nevertino R. R. nurodytos aplinkybės, kad ESO pats demontavo atsakovo elektros apskaitos prietaisą ir nutraukė elektros energijos tiekimą (t. 1, b. l. 129). Taigi liko neįvertinta aplinkybė, kad į ginčo statinį elektra apskritai nėra tiekiama, taip pat aplinkybė, kad 2006 m. atsakovei priklausančios patalpos, esančios Riešutų g. 8, Kaune, yra neeksploatuojamos.
      4. Namo administratorius UAB „Nemuno būstas“ nepateikė butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo patalpų apyrašo, todėl net laikant, kad tai vienas nekilnojamojo turto objektas, nesant aiškių bendrojo naudojimo patalpų ir jo plotų, energijos kiekis apskaičiuotas buvo netinkamai ir nepagrįstai. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
      5. Byloje yra pateiktas VĮ Registrų centras ,,Butų (patalpų) sąrašas pastate“ (t. 2, b. l. 8-20). Minėtame rašytiniame įrodyme aiškiai nurodyta, kam ir kokios patalpos priklauso, kaip yra paskirstytos bendrojo naudojimo patalpos. VĮ Registrų centras ,,Butų (patalpų) sąrašas pastate“ (t. 2, b. l. 8) nurodyta, kokios patalpos priklauso atsakovei, tačiau iš minėto sąrašo akivaizdžiai matyti, kad atsakovei, priešingai nei kitiems namo gyventojams, bendrojo naudojimo patalpos nepriskirtos. VĮ Registrų centras ,,Butų (patalpų) sąrašas pastate“ nuo 4 punkto nurodyti asmenys, kuriems priklauso gyvenamosios patalpos bei bendrojo naudojimo patalpos ir kokia konkreti jų dalis, tačiau šio įrodymo teismas nevertino, dėl jo nepasisakė, todėl neatskleidė bylos esmės.
    2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo apeliacinį atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimą ir 2018 m. vasario 14 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
      1. Apeliantės argumentai prieštarauja suformuotai šiuo klausimu kasacinio teismo praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tiek pagal bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias normas, tiek pagal energijos tiekimą ir naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, turto, esančio daugiabučiame name, savininkui tenka pareiga proporcingai jų daliai atlyginti išlaidas bendro naudojimo patalpoms šildyti (ar apšvieti) net ir tuo atveju, kai jų nuosavybės teise valdomas butas yra atjungtas nuo centralizuoto šildymo, ar turi atskirą elektros prietaisą (LAT 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).
      2. Atsakovė, kaip namo bendrojo naudojimo patalpų bendraturtė, turi besąlyginę pareigą apmokėti prašomą priteisti skolą už elektros energiją, suvartotą namo bendro naudojimo patalpose, proporcingai pagal jos turimų patalpų plotą name, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

6Teisėjas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio bendrabučio tipo namo negyvenamųjų patalpų bendrasavininkės teisių ir pareigų atsiskaityti su elektros energijos tiekimo operatoriumi už namui tiekiamą bendrojo naudojimo elektrą.
    2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

7Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

    1. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
    2. Nagrinėjamoje byloje ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį dėl skolos už tiektą elektros energiją pareiškė atsakovei G. V. Bylą nagrinėjant parengiamajame posėdyje teismas nustatė, kad atsakovei priklauso tik pusė (1/2 dalis) negyvenamųjų patalpų, esančių Riešutų g. 8, Kaune, kita gi pusė priklauso patalpų bendraturčiui R. R., todėl 2017 m. gegužės 17 d. protokoline nutartimi į šios bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė R. R.. 2017 m. liepos 5 d. vykusio teismo posėdžio metu, atsakovei G. V. prašant ir ieškovės atstovei neprieštaraujant, teismas žodine (protokoline) nutartimi R. R. procesinę padėtį iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pakeitė į atsakovo. Tuo pagrindu ieškovės atstovė prašė teismo suteikti laiko patikslintam ieškiniu pateikti. Bylos duomenimis nustatyta, kad patikslintas ieškinys teismui nebuvo pateiktas, nors atsakovas R. R. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Byla iš esmės išnagrinėta 2018 m. sausio 18 d. teismo posėdyje. Iš byloje esančios informacinės pažymos ir teismo posėdžio protokolo garso įrašo nustatyta, kad R. R. byloje buvo apklaustas ir dalyvavo kaip atsakovas, tačiau skundžiamame sprendime jo procesinė padėtis nurodyta – trečiasis asmuo.
    3. Atkreiptinas dėmesys, kad ant popierinėje byloje esančios 2018 m. sausio 18 d. informacinės pažymos (b. l. 141), kitoje lapo pusėje, yra teisėjos ranka padarytas prierašas, jog, vadovaujantis CPK 45 straipsnio 4 dalimi ir 47 straipsniu bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, atsakovo R. R. procesinė padėtis pakeičiama į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų.
    4. Pažymėtina, kad teismas pagal CPK 45 straipsnio nuostatas turi teisę spręsti netinkamos šalies pakeitimo tinkama klausimą, tačiau, visų pirma, tai padaryti turi pasiūlyti ieškovui. Ieškovui nesutikus to padaryti, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju ieškovė sutiko, kad atsakovais byloje dalyvautų abu negyvenamųjų patalpų bendraturčiai, tačiau ieškinio nepatikslino ir jokių reikalavimų kitam atsakovui – R. R. nepareiškė, todėl klausimą dėl jo procesinės padėties pakeitimo teismas turėjo išspręsti CPK 45 straipsnyje nustatyta tvarka iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o šio klausimo neišsprendus, bylą išnagrinėti iš esmės ir atsakovo R. R. atžvilgiu priimti atitinkamą procesinį sprendimą (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartis, kuria be ieškovo sutikimo teismas savo iniciatyva pakeičia atsakovo procesinę padėtį iš atsakovo į trečiojo asmens ar atsakovą pašalina iš bylos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).
    5. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, nes atsakovo R. R. atžvilgiu iš viso nepriimtas joks procesinis sprendimas, tačiau sprendžiant klausimą, ar apeliacinės instancijos teismas galėtų negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui ištaisyti padarytus procesinius pažeidimus, būtina nustatyti, ar dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes skolą buvo prašoma priteisti tik iš vienos atsakovės G. V..

8Dėl bylos esmės

    1. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė G. V. iki 2017 m. birželio 7 d. buvo ½ dalies negyvenamųjų patalpų – kavinės-baro, bendro ploto 549,44 kv. m, unikalus Nr. ( - ), o iki 2017 m. gruodžio 22 d. – ir ½ dalies negyvenamųjų patalpų – skalbyklos, bendro ploto 26,94 kv. m, unikalus ( - ), esančių ( - ), savininkė (t. 1, b. l. 118–125).
    2. VĮ Registrų centro duomenimis, ši nekilnojamojo turto dalis priklauso pastatui, unikalus Nr. ( - ). VĮ Registrų centras pateikė teismui duomenis apie nekilnojamąjį objektą ( - ), iš kurio matyti, kad pastato, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas yra 3723,90 kv. m, pastato naudingas plotas – 3036,07 kv. m, gyvenamųjų patalpų (butų) skaičius yra 81, negyvenamųjų patalpų – 3, iš kurių skalbykla ir kavinė-baras po ½ dalį priklausė apeliantei ir iki šiol priklauso R. R. (t. 2, b. l. 8–20).
    3. Trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“ nurodo, kad nuo 2004 m. administruoja bendrabučio tipo daugiabutį gyvenamąjį namą ( - ), todėl su ieškove 2004 m. kovo 3 d. pasirašė Mokesčių už elektros energiją paskirstymo sutartį Nr. 2004/220, pagal kurią AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ namo administratoriui pateikdavo išplėstines skaičiuotes, o pastarasis paskirstydavo mokesčius už suvartotą elektros energiją ir pateikdavo vartotojams sąskaitas (t. 1, b. l. 88–96).
    4. Apeliantė teigia, kad iki 2016 m. rugsėjo mėn. namo administratorius niekada neskaičiavo atsakovams mokesčio už bendrojo naudojimo elektrą, nes atsakovams priklausančios negyvenamosios patalpos yra atskirtos nuo bendrabučio butų, jokių bendrų patalpų su namo gyventojais neturi, į apeliantės patalpas yra atskiras įėjimas ir jokia elektra atsakovams priklausančioms patalpoms nėra tiekiama, apskritai, atsakovams priklausančiomis patalpomis niekas nesinaudoja.
    5. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad namo, esančio ( - ), administratore paskirta UAB „Nemuno būstas“ (buvęs pavadinimas – UAB „Būsto administravimo agentūra“) 2003 m. rugpjūčio 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1195 (su vėlesniais pakeitimais) pagrindu, o šio įsakymo priede turi būti nurodyta, kokio bendro ploto pastatas, esantis ( - ), trečiajam asmeniui priskirtas administruoti. Tokių duomenų byloje nėra. Teismo vertinimu, šie įrodymai nagrinėjamoje byloje yra būtini tikslu nustatyti, ar trečiasis asmuo turi teisę administruoti bendraturčiams G. V. ir R. R. priklausančias negyvenamąsias patalpas, o tuo pačiu ir skaičiuoti jiems mokesčius už bendrojo naudojimo elektrą bei tokius duomenis teikti ieškovei. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino.
    6. Ieškovės teigimu, atsakovės skola susidarė už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d. ir siekia 450,76 Eur, kuri grindžiama ieškovės į bylą pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis. Trečiasis asmuo UAB „Nemuno žiedas“ nurodė, kad nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. namo administratorius įmokas namo gyventojams apskaičiuodavo neįskaičiuojant negyvenamųjų patalpų ploto į bendrą naudingą plotą. Tačiau Kauno apygardos teismas 205 m. rugsėjo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1492-657/2015, konstatavo, jog namo administratorius neteisingai skaičiuodavo savininkams įmokas, turėjo skaičiuoti pagal viso namo bendrą naudingą plotą, kurį nurodė esant 3723,39 kv. m. Vadovaujantis minėta teismo nutartimi, namo administratorius perskaičiavo mokesčius už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. visiems namo gyventojams, įskaitant ir atsakovę. Todėl pateikė atsakovei už 2016 m. rugpjūčio mėnesį sąskaita 801,20 Eur sumai, įskaitant ir perskaičiuotą laikotarpį nuo 2008 m. spalio mėnesio (t. 1, b. l. 141).
    7. Apeliantė, paaiškėjus šioms aplinkybėms, 2018 m. sausio 18 d. teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui priteisti susidariusį įsiskolinimą nuo 2008 m. (teismo posėdžio garso įrašo 51 min.), tačiau teismas dėl šio atsakovės G. V. prašymo iš viso nepasisakė.
    8. Ieškovės ir trečiojo asmens 2004 m. kovo 3 d. pasirašytos Mokesčių už elektros energiją paskirstymo sutarties Nr. 2004/220, 5.3.2. punkte nurodyta, kad UAB „Nemuno būstas“ pagal AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ pateiktas išplėstines skaičiuotes paskirsto mokesčius už suvartotą elektros energiją ir pateikia vartotojams sąskaitas. Vartotojai mokestį už suvartotą bendrojo naudojimo elektrą turėjo mokėti tiesiogiai ieškovei. Bylos duomenims nustatyta, kad atsakovei sąskaitas išrašydavo tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“, tačiau išrašytose sąskaitose nurodytos skirtingos mokėtinos sumos (t. 1, b. l. 39–40, 50–59, 142–156). Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė ir dėl jų nepasisakė.
    9. Ieškovė teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2016 m. ieškovė turėjo vieną klientą, abonento Nr. 518206, kurio negyvenamųjų patalpų plotai buvo: kavinės-baro plotas – 586,13 kv. m., skalbyklos –52,94 kv. m., tačiau paaiškėjus, kad šios patalpos turi du savininkus, R. R. buvo suteiktas kitas abonento Nr. 518527, o G. V. paliktas tas pats abonento Nr. 518206. Nors atsakovei G. V. 2016 m. rugsėjį išrašyta sąskaita 801,20 Eur, tačiau tų pačių metų gruodį išrašyta kita sąskaita yra jau minusinė (-419,07 Eur), nes šita suma išrašyta kitam abonentui Nr. 518527, t. y. R. R. (t. I, b. l. 115–116).
    10. Apeliantei, vėliau ir kitam atsakovui R. R. mokėtino mokesčio už bendrojo naudojimo elektros suvartojimą trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“ paskaičiuodavo pagal jų turimų patalpų plotą. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens išrašytose ir atsakovei pateiktose sąskaitose už ginčo laikotarpį nurodyti negyvenamųjų patalpų plotai: vienos patalpos plotas – 586,13 kv. m, kitos – 52,94 kv. m., nuo kurių ir buvo skaičiuojami mokesčiai. Tuo tarpu VĮ Registrų centro duomenimis, kavinės-baro bendras plotas yra 549,44 kv. m, o skalbyklos– 26,94 kv. m. Atitinkamai, jeigu ir būtų nustatyta, kad yra pagrindas skaičiuoti atsakovams mokesčius už bendrojo naudojimo elektros energiją, apeliantei mokėtino mokesčio dydis turėtų būti tikslinamas, tačiau teismas šių aplinkybių nesiaiškino.
    11. Apeliantė teigė, jog su ieškove nėra sudariusi sutarties dėl elektros energijos tiekimo objektui, esančiam ( - ), tačiau popieriniame bylos variante (dokumentas neskaitmenizuotas) yra pridėta ieškovės ir apeliantės G. V. 2016 m. liepos 1 d. sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 518206-52312/269392, kuri atsakovės nėra pasirašyta. Šia sutartimi apeliantei suteiktas kliento kodas Nr. 518206 (b. l. 47), kuris sutampa su ieškovės išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis ir kuriose nurodyta, jog mokestis paskaičiuotas 2016 m. liepos 1 d. sutarties pagrindu. Esant prieštaringiems įrodymams, teismas šių prieštaravimų nepašalino ir dėl jų nepasisakė.
    12. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 450,76 Eur skolą, kuri paskaičiuota už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio iki 2017 m. kovo 1 d. Iš teismui pateiktos ieškovės suvestinės (dokumentas neskaitmenizuotas) matyti, kad apeliantei buvo skaičiuojami delspinigiai, tačiau iš šios suvestinės ir iš byloje esančių dokumentų nėra aišku, kokiu pagrindu, kokio dydžio ir už kurį laikotarpį ieškovė atsakovei skaičiavo delspinigius, nes CK 6.72 straipsnyje numatyta, kad susitarimas dėl netesybų (delspinigių) turi būti rašytinis. Tokių duomenų byloje nėra.
    13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo suvaržytos atsakovo R. R. procesinės teisės, jo procesinė padėtis pakeista be ieškovės ir paties atsakovo valios, nepareikalauti šioje nutartyje nurodyti įrodymai, netirtos kitos nutarties 24, 26, 27, 29, 30, 31 punktuose nustatytos aplinkybės, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad dėl procesinių teisės normų pažeidimo buvo neatskleista ir bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
    14. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Minėta, kad faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti šioje byloje pateiktų įrodymų nepakanka. Pareikalavus įrodymus ir iškilus būtinybei tikslinti ieškinio reikalavimus, dėl naujai tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012). Todėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimas ir 2018 m. vasario 14 d. papildomas sprendimas, kuriuo trečiajam asmeniui iš apeliantės priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinami ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

9Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

10Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimą ir 2018 m. vasario 14 d. papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai