Byla e2S-534-658/2018
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-482-490/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Atsakovas A. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties, prašydamas: 1) CPK 337 straipsnio pagrindu panaikinti 2017 m. gruodžio 22 d. kriminalinės institucijos „Jonavos rajono apylinkės teismo“ nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3021-490/2017 ir perduoti klausimą kitam pirmos instancijos teismui nagrinėti iš esmės; 2) CPK 300 straipsnio pagrindu apie nusikaltimo požymius slepiant organizuotą plėšikavimą ir turto prievartavimą per greito kredito bendroves kriminalinės grupuotės „Lietuvos respublika“ teritorijoje pranešti kriminalinės institucijos „Lietuvos generalinės prokuratūros generaliniam prokurorui“.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 3 d. nutartimi nustatė atsakovui A. B. 7 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad atskirajame skunde nėra nurodytas faktinis skundo pagrindas. Apeliantas neaiškiai nurodė, kokios bylos aplinkybės patvirtina nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ar teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (atskirojo skundo pagrindas), kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo argumentus. Apeliantas atskirajame skunde dėsto aplinkybes apie kitas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjų J. D. ir R. Š. baigtas nagrinėti bylas, todėl nėra aišku, kaip tai yra susiję su skundžiamos nutarties neteisėtumu ir nepagrįstumu. Teismas taip pat pažymėjo, kad atskirajame skunde nepagarbiai pasisakoma apie Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjus J. D. ir R. Š., tiek teismų pavadinimai, tiek teisėjų pareigos įrėminamos kabutėmis. Rezoliucinėje atskirojo skundo dalyje reikalaujama CPK 300 straipsnio pagrindu apie nusikaltimo požymius slepiant organizuotą plėšikavimą ir turo prievartavimą per greito kredito bendroves kriminalinės grupuotės „Lietuvos respublika“ teritorijoje pranešti kriminalinės institucijos „Lietuvos generalinės prokuratūros generaliniam prokurorui“. Teismas nurodė, procesinio dokumento turiniu rodoma akivaizdi panieka teismui, teismai (teisėjai) ar kiti proceso dalyviai įžeidinėjami, šiurkščiai žeminama jų garbė ir orumas, jie bauginami, gąsdinami ir pan., todėl nustatė terminą trūkumams pašalinti.

8Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Atskiruoju skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį ir priimti atskirąjį skundą. Nurodo, kad pažeista jo teisė į apeliaciją, nes CPK nenustatytas pagrindas nepriimti atskirojo skundo, jeigu jame neaiškiai nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina nutarties neteisėtumą, kokiais konkrečiais įrodymais ar teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės ir t. t. Visa tai leidžia abejoti teisėjos nešališkumu, nes ji sprendė ne atskirojo skundo priėmimo klausimą pagal CPK 315 straipsnį, o pagal CPK 320 straipsnį tikrino atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, absoliučius negaliojimo pagrindus. Taip pat nutartis priimta šališko ir priklauso teismo, nes priimta nesivadovaujant įstatymais, o teisėja pati nesuvokia ieškinio pagrindo ir dalyko.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti atskirojo skundo trūkumai ir terminas jiems pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ar nutartį, tačiau teismas, spręsdamas apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar nėra jo formos ir turinio trūkumų. CPK 338 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Atskirasis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111–114 straipsniuose, ir specialiuosius, nustatytus CPK 306, 311 straipsniuose. Jeigu paduotas atskirasis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovui A. B. nustatė terminą 2017 m. gruodžio 29 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Apeliantas A. B. nesutinka su nustatytais trūkumais ir teigia, kad CPK nėra nustatyti pagrindai nepriimti atskirojo skundo, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodyta, kad apeliaciniame skunde (šiuo atveju atskirajame skunde), be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje būtent ir nurodė, kad apeliantas 2017 m. gruodžio 29 d. atskirajame skunde nenurodė faktinio skundo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas nenurodė aiškaus atskirojo skundo faktinio pagrindo, nepateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Iš apelianto 2017 m. gruodžio 29 d. atskirojo skundo nėra aišku, kaip jo nurodytos aplinkybės apie kitas teisėjų J. D. ir R. Š. tame pačiame teisme nagrinėtas bylas yra susijusios su šiuo metu teisėjos J. D. nagrinėjama civiline byla ir būtent su skundžiama 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi. Dėl nurodytų atskirojo skundo trūkumų nebūtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos apeliacinės instancijos teisme, todėl tokio atskirojo skundo priėmimas ir bylos pagal jį nagrinėjimas nebūtų galimas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantui neaiškiai nurodžius atskirojo skundo pagrindą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam nustatė terminą šiam trūkumui pašalinti. Be jau minėto atskirojo skundo trūkumo, pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje taip pat nurodė, kad apeliantas A. B. atskirajame skunde nepagarbiai pasisako apie Lietuvos Respubliką ir jos institucijas, kitus proceso dalyvius, t. y. akivaizdžiai peržengia leistinas kritikos ir nuomonės išraiškos ribas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pažymėtina, kad teismai ne kartą A. B. buvo išaiškinę, kad teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių. Taip pat buvo išaiškinta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Apelianto atskirajame skunde vartojamos sąvokos negali būti vertintinos kaip tik formalus procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų pažeidimas. Asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, tame tarpe ir teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, turi neperžengti jų įgyvendinimo ribų (Konstitucijos 25 straipsnis). Apeliantas atskirajame skunde reiškiamais išsireiškimais – „civilinėje byloje plėšikų su diagnoze lietuviai gaujos kriminalinė institucija „Jonavos rajono apylinkės teismas“, „taip vadinama „teisėja“ J. D.“; „kriminalinė institucija „Kauno apygardos teismas““, „taip vadinamu „teisėju“ R. Š.“, „kriminalinės grupuotės „Lietuvos respublika““, „kriminalinės institucijos „Lietuvos generalinės prokuratūros generaliniam prokurorui““ akivaizdžiai demonstruoja ne tik teismo, bet ir valstybės negerbimą. Pažymėtina, kad apeliantas savo elgesio nekeičia ir skųsdamas jam nepalankią teismo nutartį, toliau vartodamas neprocesinę retoriką – „civilinėje byloje plėšikų su diagnoze lietuviai gaujos kriminalinė institucija „Jonavos rajono apylinkės teismas“, „taip vadinama „teisėja“ J. D.“; „kriminaline institucija „Kauno apygardos teismu““, „kriminalinės grupuotės „Lietuvos respublika““. Tokiu būdu apeliantas sąmoningai siekia, naudojantis procesine atskirojo skundo teikimo teise, užgaulioti teismus ir kitas institucijas, juos pažeminti bei įžeisti. Kaip minėta, atsakovas savo teisėmis turi naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis), o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, teismas gali atsisakyti jas ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis), be kita ko, ir atsisakant panaudoti trūkumų šalinimo institutą. Pažymėtina, kad apelianto elgesys, kuriuo jis menkina bei žemina valstybę ir jos institucijas, taip pat piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, yra įvertintas teismų, kurie tokias apelianto teises atsisako ginti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1090-464/2015, 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1024-370/2015, 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1101-407/2015, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-378-407/2016; 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1324-178/2016; 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1483-186/2016, 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-262-370/2017, 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-992-464/2017 ir kt.). Apeliantas atskirajame skunde taip pat kelia abejones dėl teisėjos šališkumo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu sutikti neturi pagrindo. Pažymėtina, kad teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, CPK 6, 21 straipsniai, Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad teisėja, priėmusi skundžiamą nutartį, turi išankstinį nusistatymą ar asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ar prielaidomis. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad atsakovas abejoja teisėjos nešališkumu vien dėl to, kad teisėja atsakovui nutartimi nustatė pašalinti trūkumus, o to atsakovui nepadarius 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarė jo atsiliepimą laikyti nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto nurodomos aplinkybės nesuponuoja teisėjos, priėmusios nutartį, šališkumo, todėl apelianto argumentai dėl teisėjos nešališkumo atmestini kaip nepagrįsti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, apeliantui nustatytinas naujas procesinis terminas teismo reikalavimams įvykdyti.

13Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

14Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

15Nustatyti atsakovui A. B. terminą iki 2018 m. vasario 23 d. (įskaitytinai) pašalinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai