Byla 2-1324-178/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutarties atsisakyti priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-4506-450/2016 pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo, kuriame atsakovais nurodyti „teritorija „Lietuvos respublika“, atstovaujama „institucijos „Lietuvos teisingumo ministerijos“, „institucija „Vilniaus apygardos teismas“ ir „institucija „Kauno apygardos teismas“. Pateiktu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš „teritorijos „Lietuvos respublikos“ jam padarytos 10 588 794,85 Eur žalos atlyginimą (b. l. 1–2).
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi (b. l. 4–5) atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį dėl žalos atlyginimo.
  2. Teismas nurodė, jog iš ieškovo pateikto procesinio dokumento matyti, kad jame vartojamos tokios sąvokos kaip „teritorija „Lietuvos respublika“, atstovaujama „institucijos „Lietuvos teisingumo ministerijos“, „institucija „Vilniaus apygardos teismas“, „institucija „Kauno apygardos teismas“, „lietuvių vadinama teritorija „Lietuvos respublika“ ir kt., bei akivaizdu, jog tokiomis sąvokomis ieškovas sąmoningai siekia rodyti niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, nepagarbą jos institucijoms, teismams ir proceso dalyviams. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas ieškovo skundus, ne kartą konstatavo, kad apelianto pasirinktas toks atsakovų įvardijimas, aiškiai iškreipiant oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, vertintinas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, kuriuo siekiama šiuos subjektus pažeminti bei piktnaudžiavimas savo proceso teisėmis. Asmenims, sąmoningai naudojantiems savo procesinę teisę ne pagal paskirtį, t. y. siekiant akivaizdžiai pademonstruoti niekinamą, įžeidžiantį požiūrį į valstybę bei kitus proceso dalyvius, ieškinio trūkumų šalinimo instituto nuostatos netaikytinos, todėl konstatuotina, kad ieškovui nėra pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto, pateiktas ieškinys negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, todėl jį atsisakoma priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Ieškovas (toliau ir – apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš esmės kitos apygardos teismui (b. l. 15). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris taikomas tik tada, kai ieškinys apskritai nenagrinėtinas teisme. Jeigu nustatoma, kad ieškiniui negalima taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto, tai patvirtina, kad ieškinys nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir CPK nenustato atvejų ir pagrindų, kada netaikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas. Be to, CPK 137 straipsnio 3 dalis nustato, jog jeigu ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, tai būtina motyvuotai nurodyti, į kurią instituciją kreiptis dėl ieškinio.
    2. Teismas pažeidė CPK 5, 41, 291, 329 straipsnius, Konstitucijos 30 straipsnį bei CK 1.137 ir 1.138 straipsnius, spręsdamas, kad ieškinyje vartojamomis sąvokomis ieškovas sąmoningai siekia rodyti niekinamą požiūrį į teismus ir t. t. CPK 115 straipsnio 4 dalis numato, jog netikslus teismo pavadinimas ar kiti netikslumai nėra ieškinio trūkumai. Be to, nėra motyvų, kurie pagrįstų, ar ieškinyje vartojamos sąvokos yra neteisingos.
    3. Buvo pažeistas principas nemo iudex in sua causa – niekas negali būti teisėju savo paties byloje, nes šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas nagrinėja ieškinį pats prieš save ir savo teisėjus.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Atskirasis skundas netenkinamas.
  2. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria dėl apelianto ieškinyje reiškiamo niekinamo požiūrio į Lietuvos valstybę ir jos institucijas atsisakyta priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka), pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas. Apeliacinis teismas, neperžengdamas skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei nenustatęs absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, įvertina atskirojo skundo argumentus (CPK 320 str., 338 str.).
  3. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Apeliacinis teismas su tokia aplianto pozicija nesutinka.
  4. Apeliantas, ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškęs teritorijai „Lietuvos respublika“, institucijai „Vilniaus apygardos teismas“ bei institucijai „Kauno apygardos teismas“, ieškinyje Lietuvos Respubliką įvardija kaip kriminalinę respubliką, kurią valdo ir kontroliuoja nusikaltėlių susivienijimas, taip pat kaip kriminalinę teritoriją, kas suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino apelianto pateikto ieškinio turinį kaip sąmoningą veiksmą, kuriuo siekiama pažeminti Lietuvos valstybę ir jos institucijas ir piktnaudžiauti savo proceso teisėmis. Iš esmės apeliantas ir neginčija to fakto, jog jo procesiniuose dokumentuose, įvertinus tai, kad net ir atskirajame skunde toliau tęsiamas minėtų sąvokų naudojimas, vartojama retorika užgauli ir niekinamo pobūdžio. Iš apelianto teiginių, jog nėra motyvų, kurie pagrįstų, ar ieškinyje vartojamos sąvokos yra neteisingos, matyti, jog apeliantas šias sąvokas vartoja sąmoningai ir tikslingai.
  5. Apeliantas teisingai nurodo, jog, vadovaujantis CPK 115 straipsnio 4 dalies nuostata, klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas ar kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą. Tačiau nagrinėjamoje situacijoje šios teisės normos tinkamo taikymo klausimas ir neiškyla, pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi ieškinio trūkumų šalinimo instituto netaikius, o atsisakius priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad bet kuriuo atveju apeliantas, vartodamas tokią neprocesinę retoriką, procesinį dokumentą adresuodamas „kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismui“, negali tikėtis, jog toks jo procesinis elgesys gali būti vertinamas kaip netikslumas CPK 115 straipsnio 4 dalies prasme.
  6. Atsakant į apelianto argumentus, jog nagrinėjamu atveju CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas negalėjo būti taikomas, o CPK nenustato atvejų ir pagrindų, kada netaikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, pažymėtina, jog civilinio proceso įstatymai turi būti aiškinami ir taikomi atsižvelgiant į juose įtvirtinto teisinio reglamentavimo tikslus bei bendruosius principus, o teisės normos turi būti vertinamos sistemiškai. Trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra neapsunkinti teisės į teisminę gynybą realizavimo tiems asmenims, kurie dėl nesusipratimo, klaidos, nepakankamo įstatymo supratimo, informacijos stygiaus ir pan. procesiniame dokumente ne visai tinkamai nurodo ar nenurodo tam tikrus duomenis. Tačiau neturėtų būti ginama teisė remtis trūkumų šalinimo institutu asmenims, sąmoningai piktnaudžiaujantiems procesinėmis teisėmis tokiu būdu, kai procesą siekiama panaudoti akivaizdžiai niekinančio, įžeidžiančio požiūrio į valstybę bei kitus proceso dalyvius išreiškimui, nes jo paskirtis, kaip minėta, yra kita. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CK 1.137 straipsnio 3 dalimi, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Draudžiama piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d., 95 str.). Apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinus nagrinėjamos situacijos aplinkybes, parinko tinkamą ir pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti priimti apelianto ieškinį kaip pareikštą aiškiai piktnaudžiaujant savo proceso teisėmis.
  7. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pasirėmė gausia teismų praktika analogiškose apelianto inicijuotose bylose. Teismai ne kartą buvo išaiškinę apeliantui, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Taip pat buvo išaiškinta, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Apeliantui ne kartą nurodyta ir tai, kad jo procesiniuose dokumentuose įvardijant atsakovais įvairius subjektus naudojami epitetai: „kriminalinė Lietuvos Respublika“ ir pan., negali būti vertinami rašymo apsirikimu ar tiesiog netikslumu. Toks apelianto pasirinktas atsakovų įvardijimas, aiškiai iškreipiant oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, vertintinas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, kuriuo siekiama šiuos subjektus pažeminti.
  8. Apelianto ieškinį atsisakyta priimti iš esmės dėl to, kad apeliantas jį pareiškė aiškiai piktnaudžiaudamas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl ir argumentas, jog teismas pažeidė pareigą motyvuotai nurodyti, į kurią instituciją kreiptis dėl ieškinio, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė ir aptarė aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį (piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis), todėl ir CPK 137 straipsnio 3 dalies reikalavimas nutartyje nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį, nėra pažeistas – iš skundžiamos nutarties aišku, kad šiuo konkrečiu atveju teismas atsisako priimti būtent taip (retorikos ir sąvokų vartojimo prasme) teikiamą ieškinį ir tokių aplinkybių (ne)pašalinimas priklauso nuo paties apelianto valios.
  9. Apeliantas vienu iš atskirojo skundo argumentų nurodo aplinkybę, jog, jo manymu, nagrinėjamu atveju buvo pažeistas principas nemo iudex in sua causa, reiškiantis, jog niekas negali būti teisėju savo paties byloje. Šio principo pažeidimą apeliantas motyvuoja išimtinai aplinkybe, jog šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas nagrinėja ieškinį pats prieš save ir savo teisėjus. Apeliantui iš jo paties inicijuotų bylų yra žinoma teisminė praktika, kad tokios kategorijos bylose atsakovas yra ne konkretus teismas ar teisėjas, o valstybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012), taip pat tai, jog sprendžiant byloje teisėjo (ne)šališkumo klausimą vertintina tai, ar yra / gali būti pagrindas manyti, kad tas teisėjas suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016). Kaip minėta, apeliantas šiuo atveju nepateikia jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja, priėmusi apskųstą nutartį, turėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi ar egzistuotų kitos aplinkybės, leidžiančios abejoti teismo nešališkumu. Tai, jog teismas nusprendė nepriimti ieškinio ir grąžinti jį apeliantui, savaime neįrodo teismo šališkumo, juo labiau, kai teismas, priimdamas tokį procesinį sprendimą, rėmėsi teismų praktika. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis teismas principo nemo iudex in sua causa pažeidimo nagrinėjamu atveju neįžvelgia.
  10. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai nesuponuoja apeliacinės instancijos teismo išvados, kad ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju išsprendė neteisingai, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

4Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

5Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai