Byla 2-1483-186/2016
Dėl Lietuvos Respublikos teismų neteisėtų veiksmų ir žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3300-553/2016, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį dėl Lietuvos Respublikos teismų neteisėtų veiksmų ir žalos atlyginimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas A. B. 2016 m. sausio 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės „taip vadinamos teritorijos Lietuvos respublika“ priteisti 14 999 920 EUR žalos atlyginimą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti.
  2. Teismas iš pateikto ieškinio turinio nustatė, kad jame vartojami įžeidžiamo pobūdžio išsireiškimai atsakovais nurodytų asmenų atžvilgiu (juos įvardijama „taip vadinama teritorija Lietuvos respublika“, „taip vadinama institucija „Lietuvos apeliacinis teismas“ ir t.t.), o ieškinio turinys yra įžeidžiančio pobūdžio, Lietuvos teisėsaugos pareigūnai yra vadinami „plėšiku gauja“, fabrikavusi įrodymus, plėšusi ir prievartavusi ieškovo ir jo artimųjų turtą. Kadangi ieškovas, žinodamas teisminės gynybos sąlygas, tvarką ir reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams, kuriais kreipiamasi dėl teisminės gynybos, sąmoningai šių reikalavimų nevykdo, teismas sprendė, jog ieškovas, teikdamas tokio turinio ieškinį, piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, todėl netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto ir ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta teismui netinkamai taikant CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nurodydamas, jog ieškinys nenagrinėtinas teisme, teismas motyvuotai nutartyje nenurodė, į kurią instituciją kreiptis, kad ieškinys būtų išnagrinėtas. Dėl to teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalį, o nutartis yra negaliojanti dėl absoliučių negaliojimo pagrindų.
    2. Teismas taip pat netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 4 dalį. Ši teisės norma gali būti taikoma tik CPK 137 straipsnio 2 dalyje 2-8 punktų pagrindais, tačiau ne CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto atveju. Teismas pažeidė CPK 115 ir 138 straipsnius, kadangi netaikė trūkumų šalinimo instituto, o tikslingai atsisakė priimti ieškinį ir tokiu būdu peržengė kompetencijos ribas, pademonstravo neigiamą požiūrį į proceso dalyvį. Nebuvo laikytasi teisminio precedento, suformuoto Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-715-178/2016.
    3. Padaryti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 21, 109 straipsnių pažeidimai. Niekas negali būti teisėju savo paties byloje, nes pažeistas bendras objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principas.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka apelianto ieškinį, kuriame šis naudoja neprocesinę retoriką (nepagarbiai ir įžeidžiančiai įvardija dalyvaujančius byloje asmenis) teisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

5Dėl atsisakymo priimti ieškinį

  1. Asmuo manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jei kreipdamasis į teismą laikysis nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas ieškinyje atsakovais nurodydamas Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teismus ir jų teisėjus, juos įvardijo aiškiai iškreipdami oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus. Teismai ne kartą buvo išaiškinę apeliantui, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Taip pat buvo išaiškinta, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai.
  2. Apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl tokio ieškinio nepriimtinumo nagrinėti teisme, kadangi jos atitinka nuosekliai formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką analogiškose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-741-178/2015; 2015 m. liepos 16 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1040-464/2015 ir Nr. 2-1090-464/2015; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1101-407/2015; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1192-407/2015; 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1324-178/201 ir kt.), kuriose apelianto nekintantis procesinis elgesys, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibūdinant tiek teismus, į kuriuos kreipiamasi su ieškiniu, tiek byloje dalyvaujančius asmenis, buvo įvertintas kaip aiškus ir sąmoningas piktnaudžiavimas teise, eliminuojantis ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą.
  3. Apeliantas atskirajame skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 2-715-178/2016 ir teigia, jog nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į šį teisminį precedentą. Tačiau, viena vertus, apelianto nurodytos civilinės bylos aplinkybės ratio decidendi (liet. sprendimo pagrindas) skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, kadangi joje apeliacijos dalyką sudarė pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kita vertus, ir joje akcentuojama, jog tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių pavadinimuose ir kt., bei tai, kad aiškus oficialių valstybės bei jos institucijų pavadinimų iškraipymas, vertintinas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, kuriuo siekiama šiuos subjektus pažeminti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tokio savo elgesio apeliantas nesiekia pakeisti ir apeliuodamas dėl nepagrįsto, kaip mano, atsisakymo priimti ieškinį, savo atskirajame skunde taip pat nevengia neprocesinės retorikos, teismą ir teisėjus įvardindamas „kriminaliniais nusikaltėliais“, „recidyvistais“, „pseudo teisėjais“ ir kt.
  4. Šiuo atveju apelianto pasirinktas atsakovų įvardijimas, aiškiai iškreipiant oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, vertintinas ne kaip jo klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, kuriuo siekiama šiuos subjektus pažeminti. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstai pripažino, kad apeliantas, reikšdamas ieškinį, sąmoningai siekė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rodyti nepagarbą teismui ir proceso dalyviams.

6Dėl CPK 137 straipsnio nuostatų (ne)pažeidimo

  1. Pasak apelianto, atsisakęs priimti ieškinį pirmosios instancijos teismas nenurodė, į kurią instituciją apeliantui reikia kreiptis dėl jo pareikštų reikalavimų (CPK 137 straipsnio 3 dalis), be to, teismas nepagrįstai taikė CPK 137 straipsnio 4 dalį. Tokie apelianto argumentai taip pat nepagrįsti.
  2. CPK 137 straipsnio 3 dalies formuluotė, kad nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme, taikoma tik tais atvejais, kai egzistuoja kita institucija, kuri turi kompetenciją nagrinėti keliamą klausimą. Teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio (liet. savo iniciatyva). Kadangi apeliantas teisę į teisminę gynybą naudoja ne pagal įstatyme nustatytą paskirtį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė CPK 137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimo.
  3. CPK 137 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, išaiškindamas apeliantui, kad jam nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą, proceso teisės normų pažeidimo nepadarė.

7Dėl teismo šališkumo

  1. Aplinkybė, kad apeliantas reiškia ieškinį teisėjams, tarp kurių įvardinti ir teisėjai, tuo metu dirbę, Vilniaus apygardos teisme, o ieškinio priėmimo klausimą sprendė kita Vilniaus apygardos teismo teisėja, savaime nesudaro pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu. Apeliantui iš jo paties inicijuotų bylų buvo (yra) žinoma teisminė praktika, kad tokios kategorijos bylose atsakovas yra ne konkretus teismas ar teisėjas, o valstybė, tuo tarpu sprendžiant byloje teisėjo (ne)šališkumo klausimą vertintina tai, ar yra / gali būti pagrindas manyti, kad tas teisėjas suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016). Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad buvo pažeistas principas, jog niekas negali būti teisėju savo byloje, kadangi jo pateiktame ieškinyje klausimas dėl bylą nagrinėjusios teisėjos neteisėtų veiksmų nebuvo keliamas.
  2. Atskirtojo skundo argumentai nesuponuoja apeliacinės instancijos teismo išvados, kad ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju išsprendė neteisingai, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai