Byla e2-2725-392/2016
Dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Rūta Morkūnaitė, dalyvaujant ieškovų atstovui N. B., atsakovo atstovui O. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal A. J., Z. P., L. P., V. Š., I. D., V. Č. ieškinį atsakovui BAB bankui „Snoras“ dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“,

Nustatė

2ieškovai A. J., Z. P., L. P., V. Š., I. D., V. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BAB bankui „Snoras“ dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių ir obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

3Ieškovas A. J. ieškiniu prašo teismo pripažinti negaliojančia A. J. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011-04-18 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ) bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovo A. J. sumokėtą pagal šią sutartį sumą (39.998,96 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ. Nurodo, kad 2011 metais su atsakovu AB banku „Snoras“ pasirašė dvi indėlio sertifikato įsigijimo sutartis: 2011-04-18 pasirašė indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pagal kurią įsigijo 3.216 Lt vertės indėlio sertifikatą su 2,8% fiksuota metine palūkanų norma, sertifikato išpirkimo data 2012-04-27 ir 2011-10-05 pasirašė indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pagal kurią įsigijo 4.000 Lt vertės indėlio sertifikatą su 2,7% fiksuota metine palūkanų norma, sertifikato išpirkimo data 2012-10-11. Taip pat 2011-04-18 pasirašė su atsakovu AB banku „Snoras“ obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią įsigijo 400 vnt. obligacijų su 4% metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 39.998,96 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data 2012-04-27. Ieškovas A. J. į indėlio sertifikatus ir obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė banke „Snoras“ kaip terminuotus indėlius. Pasibaigus terminuotų indėlių terminam, A. J. atvyko į banką „Snoras“ pratęsti terminuotus indėlius naujiem terminam, tačiau banko „Snoras“ darbuotojai pasiūlė nepratęsti terminuotų indėlių, o įsigyti indėlio sertifikatų ir obligacijų. Indėlio sertifikatai ir obligacijos buvo pristatyti kaip nauji, patikimi, garantuoti produktai ir su patraukliomis palūkanomis. Banko darbuotoja teigė, kad šiuo metu indėlio sertifikatus ir obligacijas pirkti yra labai naudinga, o saugumas yra lygiai toks pats kaip ir terminuoto indėlio. Tai įtikino ieškovą ir ji įsigijo indėlio sertifikatą ir obligacijas manydamas, kad tai yra tas pats kas terminuotas indėlis, tik kitokia jo forma. Ieškovas, būdamas garbaus amžiaus, patikėjo banko darbuotojo teiginiais ir įkalbėjimais. Perskaitęs visas jam pateiktas sutartis ieškovas nematė jose jokių blogų sąlygų ar rizikingumo. Bankas pripažino ieškovą neprofesionaliu investuotoju, prieš įsigyjant indėlio sertifikatą ir obligacijas davė pasirašyti neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiąją dalį, kurioje buvo parašyta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti. Niekada anksčiau jokių sertifikatų ar obligacijų jis nebuvo pirkęs, neturi jokių žinių apie investavimą į vertybinius popierius, neturi jokios patirties, susijusios su investicijomis ar vertybinių popierių įsigijimu. A. J. yra įgijęs spec. vidurinį išsilavinimą. Anksčiau dirbo Klaipėdos mėsos kombinate meistru, nuo 1995 metų – sargu, nuo 2004 metų niekur nebedirba, sunkiai serga, turi invalidumą. Sudarant indėlio sertifikato ir obligacijų pasirašymo sutartis ieškovui buvo 77 metai. Kadangi ieškovas yra invalidas, sunkiai serga, šios lėšos buvo skirtos tolimesniam gydimui, senatvei, todėl jei būtų žinojęs, kad indėlio sertifikatams ir obligacijoms negalioja indėlių draudimas ir kad tai nėra 100 proc. saugu, tikrai nebūtų į juos investavęs. Po banko „Snoras“ bankroto, kai ieškovas sužinojo, kad yra įsigijęs nedraustus banko produktus, jį ištiko infarktas.

4Ieškovė Z. P. ieškiniu prašo teismo pripažinti negaliojančiomis Z. P. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011-07-14 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ) ir 2011-07-20 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį ( - ) bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovės Z. P. sumokėtas pagal šias sutartis sumas (4.998,84 Lt ir 4.999,42 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ. Nurodo, kad 2011-01-11 pasirašė su atsakovu AB banku „Snoras“ indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pagal kurią įsigijo 4.000 Lt vertės su infliacija susietą indėlio sertifikatą su 5% minimalia metine palūkanų norma, sertifikato išpirkimo data 2013-01-17. Taip pat 2011 metais sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis: 2011-07-14 pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią įsigijo 50 vnt. obligacijų su 5 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 4.998,84 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012-08-02 ir 2011-07-20 pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią įsigijo 50 vnt. obligacijų su 5 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 4.999,42 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012-08-02. Ieškovė į indėlio sertifikatą ir obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė namuose. Tačiau vėliau nusprendė nelaikyti šių pinigų namuose, o padėti į banko „Snoras“ sąskaitą, kad būtų saugiau. Atvykus į banką „Snoras“, banko darbuotoja pasiūlė kaip palankiausią pinigų taupymo variantą įsigyti indėlio sertifikatą, o vėliau atvykus du kartus padėti papildomų sumų, pasiūlė įsigyti obligacijų. Banko darbuotoja užtikrino, kad šios taupymo rūšys yra unikalios ir patikimos, kad tai palankiausios šiuo metu taupymo formos ir labai naudingos klientui. Banko darbuotojo užtikrino, kad tai yra visiškai saugu ir naudinga. Tiek indėlio sertifikatuose, tiek ir obligacijų pasirašymo sutartyje nebuvo parašyta, kad indėlio sertifikatai ir obligacijos yra rizikingi produktai. Taip pat nebuvo paaiškinta, kuo šie produktai skiriasi nuo pinigų laikymo einamojoje sąskaitoje ar nuo paprasto indėlio. Darbuotoja teigė, kad obligacijų ir indėlio sertifikato garantijos yra tokios pačios kaip ir einamosios sąskaitos, tik yra daug naudingiau. Ieškovė, būdama garbaus amžiaus, patikėjo banko darbuotojo įkalbėjimais ir tuo, kas parašyta sutartyse. Pasirašant sutartis, jokių kitų jose minimų dokumentų banko darbuotojas nepasiūlė perskaityti ar susipažinti, buvo pateikta tik žodinė informacija ir nurodyta kuriose vietose reikia pasirašyti. Bankas pripažino ieškovę neprofesionaliu investuotoju, nes tą pačią dieną, prieš įsigyjant indėlio sertifikatą, davė pasirašyti neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiąją dalį. Niekada anksčiau jokių sertifikatų ir obligacijų ji nebuvo pirkusi, neturi jokių žinių apie investavimą į vertybinius popierius, neturi jokios patirties, susijusios su investicijomis ar vertybinių popierių įsigijimu. Ieškovė pagal profesiją yra istorijos mokytoja. Nuo 2000 m. niekur nebedirba, yra pensininkė. Sudarant indėlio sertifikato ir obligacijų pasirašymo sutartis ieškovei buvo beveik 80 metų.

5Ieškovė L. P. ieškiniu prašo teismo pripažinti negaliojančia L. P. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011-03-01 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ) bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovės L. P. sumokėtą pagal šią sutartį sumą (100.060,36 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ. Nurodo, kad 2011-03-01 pasirašė su atsakovu AB banku „Snoras“ indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pagal kurią įsigijo 30.000 Lt vertės indėlio sertifikatą su 3,2% fiksuota palūkanų norma, sertifikato išpirkimo data 2012-03-05. Taip pat 2011-03-01 pasirašė su atsakovu AB banku „Snoras“ obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią įsigijo 1001 vnt. obligacijų su 4% metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 100.060,36 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data 2012-03-22. Ieškovė į indėlio sertifikatą ir obligacijas investuotus pinigus prieš tai nelaikė jokiame banke, šios lėšos buvo gautos po skyrybų su vyru pardavus jai atitekusį nekilnojamąjį turtą. Kadangi po skyrybų su ieškove liko augti du nepilnamečiai vaikai, norėjo šiuos pinigus saugiai atidėti jų ateičiai, didžiąją dalį skirti mokslams ir gyvenimo pradžiai. Ieškovė nusprendė šiuos pinigus padėti į banką „Snoras“ kaip terminuotą indėlį, nes šis bankas buvo arčiausiai namų ir buvo skaičiusi bei mačiusi reklamas, kad šis bankas 2010 metais buvo paskelbtas geriausiu Lietuvos banku. Atvykus į banką „Snoras“ pasikonsultuoti dėl terminuoto indėlio sąlygų, banko darbuotoja pamačiusi kokią pinigų sumą nori padėti ieškovė, pradėjo siūlyti vietoje terminuoto indėlio įsigyti įdėlio sertifikatą ir obligacijų. Indėlio sertifikatai ir obligacijos buvo pristatyti kaip nauji, patikimi, garantuoti produktai ir su patraukliomis palūkanomis. Banko darbuotoja teigė, kad šiuo metu indėlio sertifikatus ir obligacijas pirkti yra labai naudinga, o saugumas yra lygiai toks pats kaip ir terminuoto indėlio. Sertifikatą ypatingai rekomendavo dėl to, kad jeigu prireiktų, visada galėsianti pasiimti pinigų su jau priaugusiomis palūkanomis. Banko darbuotoja patarė už didesnę sumą įsigyti obligacijų, o už mažesnę – indėlio sertifikatą. Indėlio sertifikatą ypatingai rekomendavo dėl to, kad jeigu prireiktų pinigų, visada bus galima jų pasiimti nenutraukus sutarties. Kadangi svarbiausia buvo šių lėšų saugumas, ji pasiteiravo banko darbuotojos, ar šie pinigai bus saugūs, ar indėlio sertifikatams ir obligacijoms galioja valstybės draudimas ir buvo patikinta, kad tikrai galioja. Banko „Snoras“ darbuotoja ne tik žodžiu teigė, kad sertifikatai ir obligacijos yra apdrausti kaip ir terminuotas indėlis, bet ir parodė neprofesionalaus kliento sutarties specialiosios dalies 3 punktą, kuriame buvo parašyta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti. Tai galutinai įtikino ieškovę ir ji įsigijo indėlio sertifikatą ir obligacijų. Ieškovė sudarė indėlio sertifikato ir obligacijų įsigijimo sutartis manydama, kad tai yra tas pas kas indėlis, nes neturėjo tokios patirties, ji anksčiau niekada nelaikė bankuose jokių indėlių, gyveno „nuo atlyginimo iki atlyginimo“. Perskaičiusi visas jai pateiktas sutartis ieškovė nematė jose jokių blogų sąlygų ar rizikos. Bankas pripažino ieškovę neprofesionaliu investuotoju. Niekada anksčiau jokių sertifikatų ar obligacijų ji nebuvo pirkusi, neturi jokių žinių apie investavimą į vertybinius popierius, neturi jokios patirties, nei su terminuotais indėliais, nei su kokiomis nors investicijomis. Praėjus kuriam laikui, ieškovė porą kartų pasinaudojo indėlio sertifikato privalumu ir nusiėmė vieną kartą 5.000 Lt, kitą kartą – 7.000 Lt, todėl jos lėšų likutis sertifikate sudaro 18.000 Lt. P. pagal profesiją yra pedagogė. Šiuo metu dirba Lietuvos edukologijos universiteto leidykloje. Kadangi šios lėšos buvo skirtos vaikų ateičiai, mokslams, todėl jei būtų žinojusi, kad indėlio sertifikatams ir obligacijoms negalioja indėlių draudimas ir kad tai nėra 100 proc. saugu, tikrai nebūtų į juos investavusi.

6Ieškovė V. Š. ieškiniu prašo teismo pripažinti negaliojančia V. Š. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011-09-09 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ) bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovės V. Š. sumokėtą pagal šią sutartį sumą (19.996,94 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ. Nurodo, kad 2011-09-09 pasirašė su atsakovu AB banku „Snoras“ indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pagal kurią įsigijo 3.095 Lt vertės indėlio sertifikatą su 2,65% fiksuota palūkanų norma, sertifikato išpirkimo data 2012-09-13. Taip pat 2011-09-09 pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią įsigijo 200 vnt. obligacijų su 4,5% metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 19.996,94 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data 2012-10-04. Ieškovė į indėlio sertifikatą ir obligacijas investuotus pinigus nuo 2004 metų laikė banke „Snoras“ kaip terminuotus indėlius, nuolat juos pratęsinėdavo. Pasibaigus eiliniam terminuoto indėlio terminui, ieškovė atvyko į banką „Snoras“ ir ketino pratęsti terminuotą indėlį naujam terminui. Banko „Snoras“ darbuotoja pradėjo vietoje terminuotų indėlių siūlyti įsigyti indėlio sertifikatą ir obligacijų, argumentuodama tuo, kad už terminuotus indėlius mokamos palūkanos yra labai sumažėjusios. Indėlio sertifikatai ir obligacijos buvo pristatyti kaip nauji, patikimi, garantuoti produktai su patraukliomis palūkanomis, buvo teigiama, kad dabar visi investuoja tokiu būdu. Banko darbuotoja primygtinai ragino įsigyti šiuos produktus, garantavo, kad jie šimtu procentų bus išpirkti, kad šiuo metu jų palūkanos yra daug didesnės. Ieškovė pasiteiravo, ar įsigijus šiuos produktus, bus galima nutraukti sutartį anksčiau laiko, nes ji planavo apie 3.000 Lt sumą anksčiau atsiimti, ir banko darbuotojos buvo patikinta, kad įsigyjant indėlio sertifikatą ne tik bus galima nutraukti anksčiau laiko, bet ir neprarasti sukauptų palūkanų. Kadangi ieškovei svarbiausia buvo šių lėšų saugumas, ji keletą kartų pasiteiravo banko darbuotojos, ar tai yra saugu, ir buvo patikinta, kad tai visiškai saugu, kad indėlio sertifikatams ir obligacijoms galioja valstybės garantuojamas draudimas. Banko „Snoras“ darbuotoja ne tik žodžiu teigė, kad sertifikatai ir obligacijos yra apdrausti kaip ir terminuotas indėlis, bet ir parodė neprofesionalaus kliento sutarties specialiosios dalies 3 punktą, kuriame buvo parašyta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti. Tai galutinai įtikino ieškovę ir ji, pasitikėdama banko darbuotojos teiginiais bei tuo sutarties punktu, įsigijo indėlio sertifikatą ir obligacijų. Ieškovė sudarė indėlio sertifikato ir obligacijų įsigijimo sutartis manydama, kad tai yra tas pas kas indėlis tik kitokios jo formos. Bankas pripažino ieškovę neprofesionaliu investuotoju. Niekada anksčiau jokių sertifikatų ar obligacijų ji nebuvo pirkusi, neturi jokių žinių apie investavimą į vertybinius popierius, neturi jokios patirties, susijusios su investicijomis ar vertybinių popierių įsigijimu. Ieškovė yra įgijusi spec. vidurinį išsilavinimą, profesija – pramoninių prekių žinovė, dirba lopšelyje – darželyje ūkvede.

7Ieškovė I. D. ieškiniu prašo teismo pripažinti negaliojančia I. D. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011-06-27 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ) bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovės I. D. sumokėtą pagal šią sutartį sumą (4.499,92 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ. Nurodo, kad 2010-11-18 pasirašė su atsakovu AB banku „Snoras“ indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pagal kurią įsigijo 1.976 Eur vertės indėlio sertifikatą su 2,5% fiksuota palūkanų norma, sertifikato išpirkimo data 2011-11-24. Taip pat 2011-06-27 pasirašė su atsakovu AB banku „Snoras“ obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią įsigijo 45 vnt. obligacijų su 4% metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 4.499,92 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data 2012-07-05. Ieškovė į indėlio sertifikatą ir obligacijas investuotus pinigus prieš tai nelaikė jokiame banke. Dar 2009 metais nusprendusi sutaupytą namuose pinigų sumą padėti į banką „Snoras“ kaip terminuotą indėlį, ieškovė banko darbuotojos paprašė padėti šiuos pinigus kaip terminuotą indėlį. Banko darbuotoja paruošė sutartį ir davė pasirašyti. Jokių kitų dokumentų ji negavo. Ieškovė iš banko darbuotojo aiškinimu buvo tvirtai įsitikinusi, kad įsigyja terminuotą indėlį, tačiau pasirodo įsigijo indėlio sertifikatą. Viskas užtruko labai trumpai, buvo paimti pinigai ir paduota sutartis. Pasibaigus indėlio sertifikato terminui ir atvykus į banką 2010-11-18, banko darbuotoja pasiūlė pratęsti jo galiojimą dar vieneriems metams, kas ir buvo padaryta, buvo išduotas naujas sertifikatas. Ji buvo skaičiusi vietinėje Panevėžio spaudoje daug teigiamų straipsnių apie banką „Snoras“, mačiusi reklamas, kur jis buvo tituluojamas geriausiu banku, todėl jautėsi rami ir užtikrinta dėl jame laikomų savo pinigų. Susitaupius papildomų pinigų, ieškovė 2011-06-28 atvyko į banką ir paprašė banko darbuotojos padėti šiuos pinigus kaip terminuotą indėlį. Tačiau ieškovei šį kartą vietoje terminuoto indėlio sutarties buvo paduota obligacijų pasirašymo sutartis, kurią ieškovė niekio neįtardama pasirašė, nes galvojo, kad pasirašo terminuoto indėlio sutartį. Apie jokias investavimo rizikas ar apie tai, kad ieškovė įsigyja vertybinius popierius, jai nebuvo paaiškinta, nebuvo daugiau pateikta jokių dokumentų ar pasiūlyta su jais susipažinti. Ieškovė neturėjo jokio tikslo investuoti savo sunkiai sutaupytus pinigus į vertybinius popierius. Bankas pripažino ieškovę neprofesionaliu investuotoju, nes tą pačią dieną, prieš įsigyjant pirmą indėlio sertifikatą, davė pasirašyti neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiąją dalį. Ieeškovė yra įgijusi spec. vidurinį išsilavinimą, profesija – bendrosios praktikos slaugytoja, dirba ligoninėje slaugytoja. Ieškovė augina du vaikus, vyras yra antros grupės invalidas. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad pasideda terminuotus indėlius, jei būtų žinojusi ir supratusi, kad įsigyja indėlio sertifikatą ir obligacijas, nebūtų į juos investavusi. Pažymi, kad ieškovės sertifikato išpirkimo data yra 2011-11-24, t.y. ta pati diena, kurią įvyko draudžiamasis įvykis – banko veikos licencijos atšaukimas bankui „Snoras“, todėl ieškovei turėjo būti išmokėta draudimo išmoka net ir nepripažinus indėlio sertifikato sutarties negaliojančia, nes tą dieną pasibaigus sertifikato terminui, pinigai turėjo būti įskaityti į ieškovės asmeninę sąskaitą. Vien tai, kad AB bankas „Snoras“ šio veiksmo neatliko, nepanaikina įstatyme numatyto indėlių draudimo taikymo šioms ieškovės lėšoms.

8Ieškovas V. Č. ieškiniu prašo teismo pripažinti negaliojančia V. Č. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011-03-07 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ) bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovo V. Č. sumokėtą pagal šią sutartį sumą (4.499,05 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ. Nurodo, kad 2011-01-18 pasirašė su atsakovu AB banku „Snoras“ indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pagal kurią įsigijo 12.000 Lt vertės su infliacija susietą indėlio sertifikatą su 5% minimalia metine palūkanų norma, sertifikato išpirkimo data 2013-01-24. Taip pat 2011-03-07 pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią įsigijo 45 vnt. obligacijų su 4% metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 4.499,05 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data 2012-03-22. Ieškovas į indėlio sertifikatą ir obligacijas investuotus pinigus prieš tai nelaikė jokiame banke. Ieškovas nusprendė nelaikyti šių pinigų namuose, o padėti į banką „Snoras“ kaip terminuotą indėlį, nes ieškovas turėjo jau šiame banke sąskaitą ir tuo metu šis bankas siūlė palankiausias palūkanas, tačiau atvykus į banką, banko darbuotoja pasiūlė geriau įsigyti indėlio sertifikatą, motyvuodama, kad tai yra daug naudingesnis produktas nei paprasti terminuoti indėliai. Vėliau, atvykus padėti 4.500 Lt, banko darbuotoja analogiškai pristatė ir išgyrė obligacijas, siūlydama jas įsigyti kaip palankiausią klientui taupymo būdą. Tiek indėlio sertifikatuose, tiek ir obligacijų pasirašymo sutartyje nebuvo parašyta, kad indėlio sertifikatai ir obligacijos yra rizikingi produktai, neapdrausti ar pan. Jam nebuvo paaiškinta, kuo šie produktai esminiai skiriasi nuo indėlio, kad šie produktai yra rizikingesni, nes jiem netaikomas valstybės garantuojamas indėlių draudimas. Darbuotoja teigė, kad obligacijų ir indėlio sertifikato garantijos yra tokios pačios kaip ir terminuotojo indėlio, tik skiriasi palūkanos. Buvo akcentuojami vien tik sertifikato ir obligacijų privalumai, o apie kokius nors trūkumus ar rizikas net neužsiminta. Bankas buvo pripažinęs ieškovę neprofesionaliu investuotoju, nes buvo pasirašyta neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialioji dalis. Punktas dėl banko įsipareigojimų apdraudimo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra įrašytas ir neprofesionalaus kliento sutartyje, todėl ieškovui nekilo jokių minčių, kad šie produktai gali būti nedrausti. Ieškovas patikėjo banko darbuotojo įkalbėjimais ir tuo, kas parašyta sutartyse. Pasirašant sutartis, jokių kitų jose minimų dokumentų banko darbuotojas nepasiūlė perskaityti ar susipažinti, buvo pateikta tik žodinė informacija ir nurodyta kuriose vietose reikia pasirašyti. Ieškovui indėlio sertifikatai ir obligacijos buvo nežinomas dalykas, jis niekada anksčiau nebuvo investavęs į vertybinius popierius, tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai jis įsigijo vertybinius popierius. Ieškovas yra baigęs Vilniaus elektromechanikos technikumą ir įgijęs techninį išsilavinimą, dirba elektriku.

9Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovai ginčijamus sandorius sudarė dėl esminio suklydimo, kurį nulėmė atsakovo AB banko „Snoras“ neteisėti veiksmai (CK 1.90 str.).

10Atsakovas BAB bankas „Snoras“ atsiliepimu prašo teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad jokie įrodymai bylose nepatvirtina, kad banko darbuotojai sutarčių sudarymo metu ieškovams tvirtino, jog obligacijos yra analogiškos indėliams, kad jos taip kaip indėliai yra apdraustos indėlių draudimu. Ieškovams sudarant sutartis, neabejotinai turėjo kilti klausimas, kodėl už šių sutarčių sudarymą yra mokamos ženkliai didesnės palūkanos, negu sudarant banko indėlio sutartį. Jeigu obligacijų pasirašymo sutartis nuo indėlio sutarties skirtųsi vien tik palūkanų dydžiu, t. y. už obligacijas būtų mokamos didesnės palūkanos, tai neabejotinai visi asmenys, kurie savo santaupas banke laikė pagal banko indėlio sutartį, sudarytų su banku obligacijų pasirašymo sutartis ir būtent tokia forma laikytų savo pinigus banke, gaudami už tai kur kas didesnę finansinę naudą. Tai, kad ieškovai suprato sudarantys ne įprastą terminuoto indėlio sutartį, o vertybinių popierių įgijimo sutartį, patvirtina faktas, jog, sudarydami ginčo sutartis, tuo pačiu metu jie sudarė ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, kuri nebūna sudaroma, pasirašant terminuoto indėlio sutartį. Taigi, ieškovai, be abejonės, suprato, kad jų sudaromos sutartys nėra ir negali būti laikomos banko indėlio sutartimis. Visi ieškovai buvo su banku sudarę ne tik obligacijų, bet ir indėlių sertifikatų sutartis, kas pripažįstama patikslintame ieškinyje. Taigi, ieškovai diversifikavo savo investavimo riziką į skirtingo rizikingumo ir pelningumo banko produktus, t. y. suprato, kad obligacijos/indėlių sertifikatai nėra analogiški įprastiems indėliams. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovų niekas nevertė skubėti pasirašyti sutartis, jie turėjo neribotą galimybę susipažinti su sutarčių sąlygomis iki jų pasirašymo bei (esant abejonių dėl sutarčių sąlygų) turėjo neribotą galimybę išsiaiškinti obligacijų esmę ir tai, kad sutartimis dėl šių banko produktų įgijimo netaikomas analogiškas indėlių draudimui draudimas pagal IĮIDĮ. Taip pat turėjo galimybę kreiptis į teisininkus ir/ar banko darbuotojos papildomos konsultacijos. Taigi, šiuo atveju, jeigu ieškovai ir nepasidomėjo dėl sudaromų sutarčių pobūdžio ir skirtumų nuo terminuoto indėlio sutarties, tai tik ieškovai ir turi prisiimti dėl tokio savo nerūpestingo ir neapdairaus elgesio kilusias neigiamas pasekmes.

11Ieškovai ginčijamas sutartis sudarė laikotarpiu nuo 2011 m. kovo iki 2011 m. rugsėjo mėn. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad jie nedelsiant po sutarčių sudarymo iki banko bankroto kreipėsi į BAB banką „Snoras“ dėl obligacijų bei su šiuo banko produktu susijusių rizikų ar/ir dėl suklydimo, sudarant ginčo sutartis. Taigi, ieškovai sudarė tokias sutartis, kokias norėjo sudaryti, todėl jokių pretenzijų bankui po sutarčių sudarymo nereiškė. Jeigu ieškovai iš tikrųjų būtų galvoję, kad suklydo dėl esminių sutarčių sąlygų, jie iš karto po sutarčių sudarymo būtų kreipęsi į banką dėl savo investicijų susigrąžinimo, o ne į teismą. Tuo tarpu, byloje nėra jokių duomenų ar juos patvirtinančių įrodymų, kad banko darbuotojai tyčia klaidintų ieškovus. Prie patikslinto ieškinio yra pridėtos banko darbuotojų skatinimo taisyklės, banko valdybos posėdžio protokolas, tačiau nei viename iš šių dokumentų nėra nurodyta, kad banko darbuotojai skatinami tik už obligacijų pardavimus. Be kita ko, skatinama ir už priskirtų klientų vidutinio terminuotų indėlių likučio augimą/išlaikymą. Banko atsakingų darbuotojų mokymo medžiagoje buvo aiškiai išdėstyta, jog indėlių sertifikatai ir obligacijos nėra draudžiami pagal IĮIDĮ. Kadangi bankas mokė savo darbuotojus, kvalifikacijos kėlimo metu aiškiai ir išsamiai atskleidė informaciją apie indėlių sertifikatus ir su jų įsigijimu susijusią riziką, nėra pagrindo pripažinti, kad banko veiksmuose būta tyčios elemento. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 punkte ieškovai patvirtino, kad gavo eilę dokumentų, inter alia, finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą bei veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientų priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauką. Ieškovai taip pat pasirašytinai patvirtino, kad visos sutarčių sąlygos su jais buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartis, patvirtino, kad sutinka su sutarčių sąlygomis.

12Trečiasis asmuo Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovai, įgydami obligacijų, savo valia ir noru perdavė banko nuosavybėn jiems priklausiusias pinigines lėšas mainais už įgyjamas banko obligacijas. Taigi, bankas šiuo atveju yra jam perduotų piniginių lėšų savininkas, o ne jų saugotojas, todėl ši situacija nepatenka į Investuotojų direktyvos 2 str. 2 d. Bankas nėra atsakingas už obligacijų negrąžinimą ieškovams, nes investicinė įmonė to negali padaryti dėl obligacijų emitento bankroto. Todėl tokia situacija, kai investicinė įmonė negali grąžinti klientui priklausančių vertybinių popierių išskirtinai dėl emitento nemokumo (bankroto), nepatenka į Investuotojų direktyvos reguliavimo sferą (direktyvos 2 str. 2 d.) ir šios direktyvos apsauga tokiu atveju negali būti taikoma.

13Ginčo sutartimi įsigyjama finansinė priemonė nėra draudžiama indėlių draudimu, numatytu įstatyme, todėl ieškovai negali teigti buvę suklaidinti. Tai, kad obligacijos nėra draudimo objektas, yra expressis verbis įtvirtinta teisės akte – IĮIDĮ, kurio nežinojimas negali būti suprantamas kaip pateisinama priežastis konstatuoti ieškovų valios trūkumą sudarant ginčo sutartį (CK 1.6 str.). Obligacijų pasirašymo sutartyse, ieškovų sudarytose su banku, nėra nurodyta, kad obligacijos yra draudžiamos indėlių draudimu. Kadangi ieškovų ginčo sutartimis įgyti vertybiniai popieriai nėra draudžiami indėlių draudimu pagal IĮIDĮ (tai yra tiesiogiai numatyta teisės aktuose), ieškovų teiginiai apie tai, kad bankas juos suklaidino, neatskleisdamas visos su sandorio rizika susijusios informacijos, yra atmestini. Be to, byloje nėra jokių duomenų ar juos patvirtinančių įrodymų, kad banko darbuotojai tyčia klaidintų ieškovus. Tuo tarpu, ieškovai nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad iki ginčo sutarčių sudarymo teiravosi ar derėjosi su banko darbuotoju tik dėl išimtinai indėlių draudimu apdraustų banko produktų. Tai, kad ieškovai suprato sudarantys ne įprastą terminuoto indėlio sutartį, o vertybinių popierių įgijimo sutartį, patvirtina faktas, jog, sudarydami ginčo sutartis, tuo pačiu metu jie sudarė ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, kuri nebūna sudaroma, pasirašant terminuoto indėlio sutartį. Taigi, ieškovai, be abejonės, suprato, kad jų sudaromos sutartys nėra ir negali būti laikomos banko indėlio sutartimis. Be to, ieškovai, pasirašydamas sutartis bei neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, turėjo matyti nuorodas į standartines sąlygas, kas reiškia jų akceptavimą. Kitaip tariant, net jeigu tokios standartinės sąlygos ir nebūtų pateiktos ieškovams, ši aplinkybė negali būti naudojama kaip pagrindas pripažinti tokias sąlygas negaliojančiomis (CK 6.186 str. 1 d., UNIDROIT Principų 2.120 str.).

14Ieškinys atmetamas.

15Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog ieškovai ir atsakovas BAB banko „Snoras“ laikotarpiu nuo 2011 m. kovo iki 2011 m. rugsėjo mėn. sudarė obligacijų sutartis. Ieškovai, sudarydami minėtas sutartis, kartu sudarė ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priedo „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“

163 punkte nurodyta, kad atsakovas informavo ieškovus, jog atsakovo įsipareigojimai klientams yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, o sutarties 2 punktu ieškovai patvirtino, kad gavo šiame punkte nurodytus dokumentus.

17Nagrinėjamu atveju, ieškovai ginčija tarp šalių sudarytas obligacijų sutartis nurodydami, jog sudarant sutartį, ieškovai atsakovo buvo suklaidinti (CK 1.90 str.), be to, sutartis galimai buvo sudaryta dėl apgaulės (CK 1.91 str.). Teismas su ieškovų ieškinyje išdėstytais argumentais nesutinka ir pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiško pobūdžio bylose yra suformavęs teismų praktiką, nuo kurios teismui nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016; 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-686/2016; 2016-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-969/2016).

18CK 1.103 str. nustatyta, kad obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises. Teismas pažymi, jog nagrinėjant šią bylą būtina atsižvelgti į nagrinėjamam ginčui aktualius kasacinio teismo išaiškinimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-11-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, įvertino Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015-06-25 prejudiciniame sprendime (byla Nr. C-671/13) nurodytas aplinkybes, Indėlių ir Investuotojų direktyvų bei jas įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų (IĮIDĮ) nuostatas. Aiškindama vertybinių popierių draudimo nuo juos išleidusių emitentų nemokumo rizikos galimybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje nurodė, kad Investuotojų direktyva apsaugo investuotojus nuo vagystės, grobstymo ir kitokio neteisėto pasisavinimo rizikos, taip pat gali apsaugoti nuo atvejų, kai investuotojo turtas (tiek lėšos, tiek finansinės priemonės) prarandamos dėl netyčinių klaidų, nerūpestingumo ar investicinės įmonės kontrolės sistemos klaidų. Nėra pagrindo išplėsti Investuotojų direktyvos bei ją įgyvendinančio IĮIDĮ tokia apimtimi, kad šie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius išleidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos, kai nuostoliai atsirado ne dėl to, kad įsigyti vertybiniai popieriai (obligacijos) yra prarasti ar perleisti, o dėl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo, t. y. dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos. Taigi, įgydamas obligaciją asmuo prisiima obligaciją išleidusio asmens (emitento) nemokumo riziką. Atsižvelgiant į Investuotojų direktyvos tikslus ir taikymo sąlygas, nėra pagrindo teigti, kad ši rizika būtų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema. Kaip minėta, ieškovai laikosi pozicijos, kad ginčijama obligacijų pasirašymo sutartis buvo sudaryta jiems suklydus bei dėl galimos atsakovo apgaulės, nutylint esmines sutarties sąlygas. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 str. taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; kt.).

19Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad yra svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Finansinių priemonių rinkų įstatymo (FPRĮ) 22 str. 2 d. reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti. Reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta finansų tarpininko aktyvi pareiga atskleisti informaciją investuotojui, kuri reikalauja aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad FPRĮ 22 str. prasme reikiama suteikti informacija turėtų būti suprantama investuotojams, kuriems ji yra skirta, t. y. šiuo atveju neprofesionaliesiems investuotojams. Rizikos mastas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turi būti atskleistas neprofesionaliam investuotojui tam, kad būtų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga. Tinkamas finansinių produktų informacijos atskleidimas neprofesionaliems investuotojams lemia tinkamą produkto pasirinkimą atsižvelgiant į riziką, asmeninius poreikius ir kitus aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014). Ne kiekvieną kartą neteisėtą finansų tarpininko elgesį netinkamai informuojant investuotoją galima laikyti esmine aplinkybe, dėl kurios sutartis būtų pripažinta negaliojančia dėl suklydimo. CK 1.90 str. taikymui būtina nustatyti, kad asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio tokiomis pačiomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodami konkrečią informaciją, ieškovai sandorį būtų vis vien sudarę, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

20Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog klientai, pernelyg pasitikėdami atsakovu, nei ginčijamo sandorio sudarymo metu, nei po jo sudarymo nuodugniai nesidomėjo obligacijų pasirašymo sutarčių sąlygomis, todėl neigiamos tokio sandorio sudarymo pasekmės tenka sutartį sudariusiems ieškovams. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, jog obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovams turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015). Minėta, kad vertinant, ar asmuo dėl sandorio suklydo, ar buvo suklaidintas (apgautas), svarbu analizuoti jo valios formavimosi procesą, todėl tam neabejotinai svarbūs yra duomenys, individualizuojantys asmenį, jo asmenines savybes, patirtį. Bylos duomenimis, ieškovas A. J. yra įgijęs spec. vidurinį išsilavinimą ir nuo 2004 metų niekur nedirba. Be to, pažymėtina, kad A. J. su atsakovu yra pasirašęs ne vieną indėlio sertifikato įsigijimo sutartį. Tuo tarpu, ieškovė Z. P. pagal profesiją yra istorijos mokytoja, nuo 2000 m. niekur nedirba, yra pensininkė. Ieškovė L. P. pagal profesiją yra pedagogė. Šiuo metu dirba Lietuvos edukologijos universiteto leidykloje. Ieškovė V. Š. yra įgijusi spec. vidurinį išsilavinimą, profesija – pramoninių prekių žinovė, dirba lopšelyje-darželyje ūkvede. Ieškovas V. Č. yra baigęs Vilniaus elektromechanikos technikumą ir įgijęs techninį išsilavinimą, dirba elektriku. Atsižvelgiant į minėtus duomenimis, darytina išvada, jog ieškovai tiek dėl amžiaus, tiek dėl socialinės padėties turėjo suvokti sudaromo sandorio esmę, t. y. jiems buvo suprantama, jog yra sudaromas savo turiniu nuo terminuotojo indėlio sutarties besiskiriantis sandoris, kurio esmė – ne pinigų saugojimas ar taupymas, o investavimas. Juolab, kad pasirašytoje sutartyje ieškovai įvardijami ne indėlininkais, o investuotojais. Ginčo finansinio produkto išskirtinumą atspindi ir didesnė jo finansinė grąža (mokamų palūkanų dydis). Sudarant obligacijų įsigijimo sutartį ieškovams turėjo būti žinoma, kad obligacijos yra vertybiniai popieriai, kad jos skiriasi nuo indėlio, kad joms būdingas ir kitoks rizikos laipsnis. Todėl teismas daro išvadą, kad obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobūdžio ir galimos emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas. Asmens tikėjimasis, kad sudarius rizikingą sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui.

21Kalbant apie galimą apgaulę iš atsakovo pusės, reikėtų pažymėti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013-07-02 nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 2A-1267/2013 nurodė, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog ginčo sutartys buvo sudarytos ir dėl apgaulės bei pripažintinos negaliojančiomis ir CK 1.91 str. pagrindu. Byloje neįrodyta, kad atsakovas atliko veiksmus, kuriais tyčia siekė suklaidinti ieškovus, kad, įrašydamas į aptarnavimo sutartį nuostatas dėl atsakovo įsipareigojimų draudimo, būtų siekęs juos suklaidinti, todėl ginčo sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.91 str. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi, teismas konstatuoja, jog ieškovai nepagrindė bei neįrodė esminių aplinkybių, galinčių pagrįsti ginčijamo sandorio pripažinimą negaliojančiu dėl suklydimo ar apgaulės (CPK 178 str.). Kiti ieškinyje išdėstyti teismo neaptarti ieškovų argumentai nesudaro pagrindo ieškinio tenkinimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

22Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu, t. y. kaip sudarytą dėl apgaulės, ar kvalifikuoti sutartį kaip sudarytą dėl suklydimo (CK 1.90 str.) nėra faktinio pagrindo, todėl ieškovų ieškinys atmetamas.

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

Nutarė

24ieškovų A. J., Z. P., L. P., V. Š., I. D., V. Č. ieškinį atsakovui BAB bankui „Snoras“ dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atmesti.

25Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus... 2. ieškovai A. J., Z. P., L. P., V. Š., I. D., V. Č. kreipėsi į teismą su... 3. Ieškovas A. J. ieškiniu prašo teismo pripažinti negaliojančia A. J. su... 4. Ieškovė Z. P. ieškiniu prašo teismo pripažinti negaliojančiomis Z. P. su... 5. Ieškovė L. P. ieškiniu prašo teismo pripažinti negaliojančia L. P. su... 6. Ieškovė V. Š. ieškiniu prašo teismo pripažinti negaliojančia V. Š. su... 7. Ieškovė I. D. ieškiniu prašo teismo pripažinti negaliojančia I. D. su... 8. Ieškovas V. Č. ieškiniu prašo teismo pripažinti negaliojančia V. Č. su... 9. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad... 10. Atsakovas BAB bankas „Snoras“ atsiliepimu prašo teismo ieškinį atmesti... 11. Ieškovai ginčijamas sutartis sudarė laikotarpiu nuo 2011 m. kovo iki 2011 m.... 12. Trečiasis asmuo Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“... 13. Ginčo sutartimi įsigyjama finansinė priemonė nėra draudžiama indėlių... 14. Ieškinys atmetamas.... 15. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog ieškovai ir atsakovas BAB banko... 16. 3 punkte nurodyta, kad atsakovas informavo ieškovus, jog atsakovo... 17. Nagrinėjamu atveju, ieškovai ginčija tarp šalių sudarytas obligacijų... 18. CK 1.103 str. nustatyta, kad obligacija – tai vertybinis popierius,... 19. Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar... 20. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog klientai, pernelyg pasitikėdami... 21. Kalbant apie galimą apgaulę iš atsakovo pusės, reikėtų pažymėti, kad... 22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pripažinti... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291... 24. ieškovų A. J., Z. P., L. P., V. Š., I. D., V. Č. ieškinį atsakovui BAB... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama...