Byla e2-1232-302/2017
Dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų tvarkymo tarnyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-4223-340/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų tvarkymo tarnyba“ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti neteisėta viešojo pirkimo „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 185285) (toliau – Pirkimas, Konkursas) Konkurso sąlygų 1.1 priedo „Techninė specifikacija“ 5.1.8 punkto nuostatą ir įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją patikslinti Pirkimo sąlygas, tiksliai nurodant planuojamų įrengti požeminių ir pusiau požeminių aikštelių kiekius; įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją patikslinti Pirkimo sąlygas, nurodant tikslų reikalingų Pirkimo sutarčiai vykdyti konteinerių kiekį; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją patikslinti Pirkimo sąlygas, nurodant tikslų reikalingų šiukšliavežių Pirkimo sutarčiai vykdyti kiekį; pripažinti neteisėta Konkurso sąlygų 1.1. priedo „Techninė specifikacija“ 6.6. punkto nuostatą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti viešąjį pirkimą „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 185285) ir uždrausti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo objektas (Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimas) yra neabejotinai strategiškai svarbus atsakovei ir visam Vilniaus miestui, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sąlygotų svarbaus projekto vykdymo laikiną sustabdymą.
  3. Be to, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei pateikto ieškinio prima facie pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 5 skirsnio 5.1 punktas iš esmės paneigia ieškovės argumentus bei aplinkybes, kad Pirkimo sąlygos yra neaiškios ir reikalauja tikslinimo.
  4. Teismas pažymėjo, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, galimai būtų pažeistas ir viešasis interesas, kadangi visame Vilniaus mieste toliau veiktų sena, pakankamos paslaugas teikiančių įmonių kontrolės neužtikrinanti atliekų tvarkymo sistema.
  5. Nors teismas ir sutiko, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali sukelti tam tikras neigiamas finansines pasekmes ieškovei, tačiau pažymėjo, kad ieškovė šias neigiamas finansines pasekmes galės pašalinti kitu savo teisių gynimo būdu - ieškiniu dėl žalos atlyginimo.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovė UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Pateikia šiuos esminius argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad Pirkimo sąlygų 5 skirsnio 5.1 punktas iš esmės paneigia ieškovės argumentus, jog Pirkimo sąlygos yra neaiškios ir reikalauja tikslinimo, peržengė preliminaraus ieškinio vertinimo ribas. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinys yra pagrįstas. Ieškinyje yra suformuluoti aiškūs argumentai, kurie patvirtina, kad Pirkimo sąlygos turi būti tikslinamos dėl savo neaiškumo. Teismas nepagrįstai rėmėsi Pirkimo sąlygų 5 skirsnio 5.1 punkte esančia sąlyga, kuri dėl rizikos perkėlimo tiekėjui visa apimtimi, apskritai pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nėra leistina.
    2. Lietuvos apeliacinis teismas analogiško pirkimo atveju yra taikęs laikinąsias apsaugos priemones, o tai reiškia, kad viešasis interesas teisėtai vykdyti procedūrą jau pripažintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1992-302/2016).
    3. Nesustabdžius Pirkimo procedūrų, joms toliau vykstant ir sudarius su Pirkimo laimėtoju sutartį, gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti galbūt ieškovei palankų teismo priimtą sprendimą. Tokiu atveju ieškovei būtų atimta galimybė greitai ir efektyviai apginti savo teises ir teisėtus interesus bei tokiu būdu užtikrinti viešąjį interesą, kad Pirkimo sutartis būtų sudaryta su teisėtu Pirkimo laimėtoju.
    4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju atitiktų ir ekonomiškumo principą. Ginčo Pirkimas nėra finansuojamas Europos Sąjungos ar kitų fondų lėšomis, taip pat nėra jokių duomenų apie perkamo objekto įsigijimo skubą, todėl šiuo metu nėra jokių pagrįstų argumentų dėl žalos atsiradimo Pirkimo procedūrų stabdymo atveju.
  2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Be to, prie bylos prašo prijungti CVP IS kopiją, kuri patvirtina, kad 2017 m. gegužės 24 d. ieškovė pateikė pasiūlymą ir šiuo metu dalyvauja Konkurse. Pateikia šiuos esminius argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškinyje keliamų reikalavimų ir argumentų esmę, ginčijamų sąlygų turinį ir tikslą bei pagrįstai nustatė, kad ieškovės įrodinėjamą ginčijamų sąlygų neaiškumą paneigia kitos Pirkimo sąlygos. Toks vertinimas šioje proceso stadijoje yra galimas ir netgi būtinas, nes teismas privalo įsitikinti, ar ieškinyje dėstomos aplinkybės gali pagrįsti reiškiamą reikalavimą.
    2. Apeliantė nei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde nenurodo, kodėl jai galimai palankus teismo sprendimas būtų sunkiai įgyvendinamas. Vertinant pasiūlymų vertinimo procedūros eigą bei trukmę taip pat viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo tvarką, tikėtina, kad, jei būtų Pirkimo procedūros tęsiamos ir sudaromos sutartys, paslaugos būtų pradėtos teikti anksčiausiai po 6–7 mėnesių, o byla pagal CPK įtvirtinus terminus turėtų būti išnagrinėta per 3–4 mėnesius. Tai reiškia, kad ieškovei galimai palankus teismo sprendimas bus nesunkiai įvykdomas.
    3. Tai, kad 2016 metais atsakovės vykdytas viešasis Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimas buvo sustabdytas pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, savaime negali reikšti, jog ir nagrinėjamu atveju Pirkimo procedūros automatiškai turi būtis sustabdomos. Ieškovai kiekvienu atveju privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo. Ginčo Pirkimo objektas turi strateginę reikšmę visam Vilniaus miestui ir jo gyventojams. Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą byloje dėl 2016 metais vykdyto konkurso, konstatavo, kad procedūrų stabdymas keliems mėnesiams neturės realios žalos viešajam interesui, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pakartotinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje Pirkimo procedūras sustabdys jau ne keliams mėnesiams.
    4. Nors ginčo Pirkimas ir nėra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, neabejotina, kad ilgalaikių viešųjų pirkimų sutarčių su tiekėjais, kurių techniniai pajėgumai yra žymiai aukštesni už šiuo metu tiekėjų naudojamus, sudarymas pagerintų mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo Vilniaus mieste sistemos kokybę ir užtikrintų ekonomiškumo principo įgyvendinimą.

4IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

5Dėl naujų rašytinių įrodymų

  1. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė išrašo iš CVP IS kopiją, kuri, atsakovės teigimu, patvirtina, kad ieškovės ieškinio argumentai dėl tariamo negalėjimo parengti pasiūlymą Pirkimui dėl neaiškių Pirkimo sąlygų, yra nepagrįsti, kadangi pati ieškovė 2017 m. gegužės 24 d. pateikė pasiūlymą.
  2. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, prašymas prijungti naujus rašytinius įrodymus negali būti savitikslis.
  3. Įvertinus tai, kad atsakovės teikiamas rašytinis įrodymas nėra tiesiogiai susijęs su sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, jį atsisakytina prijungti prie bylos. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje įrodymai, susiję su ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumu, nevertintini.

6Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų byloje, yra pagrįsta ir teisėta.
  2. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.
  3. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Šios sąlygos yra kumuliacinės, tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-1976-370/2015 ir kt.).
  4. Viešųjų pirkimų byloje, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalu remtis ne tik CPK 144 straipsniu, bet ir CPK 4237 straipsnyje įtvirtintomis specialiosiomis nuostatomis, kad teismas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių priima vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-164/2014).
  5. Apeliantė tvirtina, kad, šioje byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius Pirkimo procedūrų, yra reali tikimybė, jog dėl toliau vykdomų Pirkimo procedūrų būsimas galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas taps nebeįgyvendinamas, o visas teisminis bylinėjimasis praras prasmę.
  6. Vertinant minėto atskirojo skundo argumento pagrįstumą, pažymėtina, kad, nusprendus tenkinti ieškovės reikalavimus, teismas turės nutraukti Pirkimo procedūras, o tuo atveju, jei būtų sudarytos sutartys – pripažinti jas negaliojančiomis ir taikyti restituciją, kas patvirtina, kad ieškovei galbūt palankus teismo sprendimo įgyvendinimas visais atvejais realiai bus įmanomas. Vien deklaratyvūs apeliantės samprotavimai dėl teismo sprendimo įvykdymo negalimumo ar pasunkėjimo, nenurodant konkrečių priežasčių, kurios galėtų lemti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo neįgyvendinimą, negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  7. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą šioje byloje paskelbs 2017 m. liepos 12 d. Pirkimo sąlygos patvirtina, jog tiekėjui kiekvienoje Pirkimo objekto dalyje yra suteikiamas pasiruošimo terminas, kuris trunka net 4 mėnesius, o esant tam tikroms aplinkybėms terminas galės būti pratęstas net iki 6 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo sutarties įsigaliojimo dienos (sutartis įsigalioja tiekėjui nustatyta tvarka pateikus sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimą) (Konkurso sąlygų 1.1 priedo „Techninė specifikacija“ 3.2 p.). 6.2 punkte numatyta, kad paslaugos bus pradedamos teikti tik pasibaigus pasiruošimo terminui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad tikėtina, jog nagrinėjamu atveju iki bylos išnagrinėjimo Pirkimo sutartys dar net nebus pradėtos realiai vykdyti, kas suponuoja išvadą, jog ieškovei galbūt palankus pirmosios instancijos teismo sprendimas galės būti pakankamai nesunkiai įvykdomas.
  8. Būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantė grindžia ir tuo, kad Lietuvos apeliacinis teismas analogiško pirkimo atveju nusprendė, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai (Lietuvos apeliacinio teismo c. b. Nr. e2-1992-302/2016).
  9. Vien tai, kad analogiškas pirkimas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo sustabdytas kitoje byloje, negali reikšti, jog laikinosios apsaugos priemonės automatiškai turi būti taikomos ir šioje byloje. Pažymėtina, kad teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi res judicata galios. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, tiria ir nagrinėja konkrečios bylos aplinkybes, ir sprendimą jas taikyti arba netaikyti priima atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą.
  10. Nors ankstesnis analogiškas viešasis pirkimas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ir buvo sustabdytas konstatavus, jog nėra jokios ypatingos skubos vykdyti pirkimo procedūras, tačiau tai jokiu būdu negali reikšti, kad toks pirkimas apskritai yra nereikalingas ir gali būti nevykdomas neapibrėžtą laiką.
  11. Kaip žinoma, viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014).
  12. Vadinasi, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – kuo skubesnis konkrečių prekių ar/ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas.
  13. Nagrinėjamu atveju Pirkimo objektas (Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimas) yra neabejotinai strategiškai svarbus atsakovei, visam Vilniaus miestui ir jo gyventojams, siekiant, jog pagaliau Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje būtų įgyvendinta atliekų tvarkymo sistemos reforma, kurios esmė yra pertvarkyti mišrių komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ir pereiti prie rinkliavos pagrindu veikiančio mišrių komunalinių atliekų surinkimo bei vežimo sistemos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.
  14. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybėje veikianti mišrių komunalinių atliekų tvarkymo sistema prieštarauja teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Nuo 2015 m. kovo 26 d. yra priimtas ir galioja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 302 straipsnio pakeitimo Nr. XII-1590 įstatymas, kuris nustato, kad savivaldybės, vadovaudamosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių nuostatomis, iki 2016 m. liepos 1 d. nustato naujus arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžius (2 str.). Savivaldybė, nustatydama vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų tvarkymą dydį, privalo atsižvelgti į su atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, kurias, be kita ko, sudaro ir mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudos. Tai reiškia, kad tam, jog Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje būtų įvykdyta atliekų tvarkymo sistemos reforma ir būtų įgyvendinti teisės aktų reikalavimai, yra būtina įvykdyti ginčo Pirkimą ir parinkti teisės aktų reikalavimus atitinkančius mišrių komunalinių atliekų tvarkytojus.
  15. Nors Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-195-345/2017 dėl 2016 metais vykdyto analogiško viešojo pirkimo ir buvo konstatuota, jog nėra ypatingos skubos vykdyti šį viešąjį pirkimą, ką 2016 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1992-302/2017, buvo patvirtinęs ir Lietuvos apeliacinis teismas, tačiau nagrinėjamu atveju pakartotinai įvertinus Pirkimo objekto pobūdį ir atsižvelgiant į tai, kad šio pirkimo objekto procedūros užtruko jau ilgiau nei metus laiko, darytina išvada, jog Pirkimo procedūrų stabdymas šioje byloje pažeistų viešąjį interesą.
  16. Tuo tarpu apeliantė nagrinėjamu atveju iš esmės siekia apginti tik savo turtinius interesus, kurie ieškinio tenkinimo atveju galėtų būti apginti ir pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, paduodant ieškinį dėl žalos atlyginimo, jeigu tokios žalos būtų patirta (CPK 5 str., VPĮ 96 str.).
  17. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, jų neigiamos pasekmės viršytų jų naudą, kadangi atsakovė ne tik patirtų didesnę, negu ieškovė, finansinę žalą, bet būtų padaryta ir didelė žala Vilniaus miesto gyventojų interesams, pažeistas viešasis interesas, o tuo pačiu ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai.
  18. Atskirajame skunde teigiama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju visiškai atitiktų ekonomiškumo principą, nes Konkursas nėra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, todėl Pirkimo procedūrų stabdymas nesukeltų jokios žalos.
  19. Derinant ekonomiškumo ir proporcingumo principus, kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo įvertinti ne tik tai, kaip taikoma laikinoji apsaugos priemonė užtikrins tiekėjo interesus ir kokie neigiami padariniai teks perkančiajai organizacijai, bet atsižvelgti ir į tai, kokia žala bus padaroma visuomenei dėl to, kad yra sustabdomos viešojo pirkimo procedūros, nesudaroma viešojo pirkimo sutartis arba uždraudžiama ją vykdyti.
  20. Įvertinus tai, kad analogiško pirkimo procedūros jau kartą buvo sustabdytos, o ginčo Pirkimo objektas socialiai reikšmingas ir susijęs su viešuoju interesu, vien tai, jog Konkursas nėra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis ir nėra rizikos, jog perkančioji organizacija gali prarasti Pirkimo finansavimą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir Pirkimo procedūrų stabdymas atitiktų ekonomiškumo principą.
  21. Atskirojo skundo argumentai, susiję tik su pareikšto ieškinio prima facie vertinimu, nesuponuoja kitokio laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išnagrinėjimo, todėl, konstatavus, kad nėra vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, plačiau dėl jų nepasisakytina.
  22. Pažymėtina, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata galios ir pasikeitus aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, ieškovas galėtų kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakartotinai, nurodydamas naujas aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7Dėl bylos procesinės baigties

  1. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis paliktina nepakeista.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai