Byla e2-1976-370/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. R. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2009-601/2015, pagal ieškovės ŽŪB „Panoterių ūkis“ ieškinį atsakovams UAB „Pilviškių grūdai“, J. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – V. P., AB „Kauno grūdai“, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, M. V., J. R., UAB „Palemonės ūkis“.

2Teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė ŽŪB „Panoterių ūkis“ patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančia tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Pilviškių grūdai“ 2013-12-30 sudarytą Žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį ir taikyti restituciją; 2) pripažinti negaliojančia tarp atsakovės UAB „Pilviškių grūdai“ ir atsakovės J. R. 2015-05-08 sudarytą Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5053 ir taikyti restituciją; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo objektas) iki teismo sprendimo byloje visiško įvykdymo.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 31 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė – areštavo ginčo objektą, uždraudžiant atsakovei J. R. šiuo turtu disponuoti, jį parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, juo laiduoti ar kitaip jį apsunkinti. Teismas nurodė, kad pareikštas reikalavimas pagrįstas rašytiniais įrodymais, ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, ginčo turtą atsakovė įgijo ginčijamu sandoriu ir todėl turi teisę disponuoti ginčo objektu, t. y. prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio dalyku. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, atsakovė ginčo turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

8Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi patikslino Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarties dalį, nurodant: ieškovės ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuotas atsakovei J. R. priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio unikalūs Nr. yra (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti, jį parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti ilgesniam laikui negu iki 2016-ųjų metų derliaus nuėmimo, įkeisti, juo laiduoti ar kitaip jį apsunkinti.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Atsakovė J. R. (toliau – apeliantė arba atsakovė) atskirajame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarties prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį; 2) tuo atveju, jei nebūtų tenkinamas nurodytas atskirojo skundo reikalavimas, pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kurios nedraustų apeliantei nuomoti žemės sklypus, sudaryti nuomos sutartis ar neribotų apeliantės valdymo, naudojimo bei disponavimo teisių. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė bent tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą: pirma, pripažinus pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ieškinyje nurodytais pagrindais, parduoto daikto grąžinimo savininkui klausimas turi būti sprendžiamas taikant vindikacijos taisykles. CK 4.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Savo ruožtu ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių apeliantės nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų ar kitų argumentų, neprašo atsakovės pripažinti nesąžininga, taip pat nepateikia jokių įrodymų, kad proceso dalyviai galėjo padaryti nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, teismui patenkinus ieškovės reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucija natūra nebūtų galima, todėl teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė yra perteklinė. Antra, ieškovė savo ieškinį iš esmės grindžia tik ta aplinkybe, kad sandoriai prieštarauja įmonės veiklai ir yra nuostolingi, tačiau tai nėra pagrįsta prielaida spręsti apie trečiojo asmens nesąžiningumą ar apie proceso dalyvių padarytą nusikaltimą.
  2. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai pažeidžia atsakovės interesus, nes: pirma, atsakovė notariškai patvirtintu sandoriu, nesant jokių suvaržymų į ginčo objektą, įgijo nuosavybės teises, tapo teisėta jo savininke, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali šių sklypų parduoti; antra, atsakovė iš trečiojo asmens jau yra gavusi pasiūlymą žemės nuomos sutarčiai sudaryti, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių to negali padaryti; trečia, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis užkertamas kelias racionaliai naudoti ginčo objektą, taip pažeidžiant viešąjį interesą.
  3. Teismas neįvertino, kad ieškovei yra iškelta bankroto byla ir ji nebus pajėgi atlyginti atsakovės nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  4. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra aiškios. Sąvoka „ar kitaip jį apsunkinti“ yra nekonkreti, taip nustatomi nepagrįstai dideli suvaržymai atsakovei ir lemia didelius nuostolius. Be to, ieškovė prašė sustabdyti tik ginčo objekto realizavimą.
  5. Teismas savo iniciatyva turėjo pareikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nes turėjo informacijos, kad taikant tokio masto laikinąsias apsaugos priemones, atsakovei gali atsirasti nuostoliai.

11Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Pilviškių grūdai“ ir UAB „Kauno grūdai“ teismo prašo tenkinti atsakovės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarties; priteisti iš ieškovės UAB „Pilviškių grūdai“ ir UAB „Kauno grūdai“ visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

  1. Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl nėra ir negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pirma, objektyviai neegzistuoja jokios aplinkybės, kurios galėtų patvirtinti faktą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas; antra, ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti – ieškinyje nėra nurodyta nė vienos objektyviai egzistuojančios faktinės aplinkybės ir nėra pateikta nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad nagrinėjamu atveju realiai egzistuoja bent vienas sutarčių negaliojimo pagrindas. Tai pripažino pati ieškovė. Ieškinyje pateikti teiginiai neparemti įrodymais ir neatitinka tikrovės.
  2. Ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi nesąžiningai pateikė ne tik akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, bet ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei skirtina 5 792 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos skiriant UAB „Pilviškių grūdai“.

12J. R. (toliau – apeliantė arba atsakovė) atskirajame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį; 2) nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinio patenkinimo atveju būtų taikoma restitucija, t. y. ginčo objekto sandoris būtų pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, o ilgalaikė žemės nuomos sutartis nepažeistų ieškovės teisių. Teismui tenkinant ieškovės reikalavimą, ieškovei pereitų teisė į nuomininko mokamą žemės nuomos mokestį, tai lemtų ne ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, o tik jų įgyvendinimą kita apimtimi. Teismo nustatytas apribojimas žemės nuomos terminui neabejotinai turės neigiamų padarinių žemės nuomos mokesčio dydžiui. Atsižvelgiant į žemės ūkio darbų specifiką žemės nuomos mokestis, išnuomojant žemės sklypus vienerių metų terminui, bus ženkliai mažesnis nei sudarant ilgalaikę žemės nuomos sutartį, todėl nepagrįstai suvaržomos atsakovės, kaip ginčo objekto savininkės, tesės.

13Atsiliepime į atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties UAB „Pilviškių grūdai“ ir UAB „Kauno grūdai“ teismo prašo tenkinti atsakovės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties; priteisti iš ieškovės UAB „Pilviškių grūdai“ ir UAB „Kauno grūdai“ visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl nėra ir negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pirma, objektyviai neegzistuoja jokios aplinkybės, kurios galėtų patvirtinti faktą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas; antra, ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti – ieškinyje nėra nurodyta nė vienos objektyviai egzistuojančios faktinės aplinkybės ir nėra pateikta nė vieno įrodymo, kurie leistų teigti, kad realiai egzistuoja bent vienas sutarčių negaliojimo pagrindas. Tai pripažino pati ieškovė. Ieškinyje pateikti teiginiai neparemti įrodymais ir neatitinka tikrovės.

14Atsiliepime į atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties ieškovė prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentas:

  1. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos ne atsakovės, o ieškovės interesų patenkinimui, todėl neturėtų būti svarstoma, ar atsakovės gautinas nuomos mokestis už sklypus bus didesnis ar mažesnis.
  2. Civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui, atsakovei sudarius ilgalaikes ginčo objekto nuomos sutartis galėtų susiklostyti daug įvairių pasekmių, kurių sprendimas ieškovei kainuotų daug laiko ir lėšų. Tikėtina, kad tokių pasekmių nebūtų įmanoma išspręsti kitaip, nei kreipiantis į teismą.
  3. Sudarius ilgalaikes ginčo objekto nuomos sutartis ir jas įregistravus viešame registre, visos ginčo objekto nuomos sutartys galiotų ieškovei, jei ji vėl taps ginčo objekto savininkė. Sklypų nuosavybės turėjimas ir negalėjimas jų pačiai dirbti nepagrįstai suvaržytų ieškovės teises ir teisėtus interesus, būtų patiriama žala. Nei atsakovės nurodytas įrašas viešame registre, nei bylos baigtis nesukuria ir negali sukurti ginčo objekto nuomininkui jokių pasekmių.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

16CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

17Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė: 2015 m. liepos 31 d. nutartimi areštavo atsakovei priklausantį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, jį parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, juo laiduoti ar kitaip jį apsunkinti. Atsakovei pateikus atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi panaikino 2015 m. liepos 31 d. nutarties dalį, kuria atsakovei uždrausta areštuotą turtą nuomoti, o atskirąjį skundą dėl likusios 2015 m. liepos 31 d. nutarties dalies, kuria atsakovės turtui taikytas areštas, uždraudžiant juo disponuoti, jį parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti, juo laiduoti ar kitaip jį apsunkinti, priėmė. Kauno apygardos teismas, gavęs ieškovės atskirąjį skundą dėl 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi panaikino 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarties dalį, kuria panaikinta 2015 m. liepos 31 d. dalis dėl draudimo atsakovei nuomoti turtą ir patikslino 2015 m. liepos 31 d. nutarties dalį, nurodant areštuoti atsakovei priklausantį turtą, uždraudžiant atsakovei turtu naudotis, jį parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti ilgesniam laikui negu iki 2016-ųjų metų derliaus nuėmimo, įkeisti, juo laiduoti ar kitaip jį apsunkinti. Atsakovė padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria atsakovei nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant nuomoti žemės sklypus ilgiau kaip iki 2016 m. derliaus nuėmimo.

18Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei į tai, kad atsakovės atskirieji skundai teikti dėl jai nuosavybės teise priklausančiam turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių byloje pagal ieškovės ŽŪB „Panoterių ūkis“ ieškinį atsakovams UAB „Pilviškių grūdai“, J. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, taip pat į tai, kad atsakovės antruoju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pakeista atsakovės pirmuoju atskiruoju skundu skundžiama nutartis, taip pat vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), apeliacinės instancijos teismo vertinimu tikslinga abu atsakovės atskiruosius skundus nagrinėti kartu.

19Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, t. y. iš esmės ginčo dalykas yra Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarties, iš dalies pakeistos Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, teisėtumas ir pagrįstumas, vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą nagrinėjamoje situacijoje, taip pat taikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą.

20Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju reikalinga įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir ar jų apimtis, t. y. leidimas atsakovei ginčo turtą nuomoti tik iki 2016 m. derliaus nuėmimo, nepažeidžia atsakovės interesų, taip pat laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo reikalavimo.

21Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos trys sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, trečia, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

22Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 31 d. nutartimi ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio turto areštą, uždraudžiant turtu disponuoti, jį parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti ilgesniam laikui negu iki 2016-ųjų metų derliaus nuėmimo, įkeisti, juo laiduoti ar kitaip jį apsunkinti, motyvuodamas tuo, kad ieškinys yra pagrįstas įrodymais, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio dalyku, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, atsakovė gali ginčo turtą perleisti tretiesiems asmenims, dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

23Atsakovė, nesutikdama su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atskirajame skunde nurodė, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jos interesus, atsakovė patiria neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, o teismas, turėdamas informacijos, kad taikant tokio didelio masto laikinąsias apsaugos priemones atsakovei gali atsirasti nuotoliai, savo iniciatyva galėjo pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

24UAB „Pilviškių grūdai“ ir AB „Kauno grūdai“ palaiko atsakovės atskirąjį skundą, nurodo, kad ieškovė neįrodė būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.

25Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio preliminaraus pagrįstumo – pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant dėl poreikio taikyti atsakovu nurodomam asmeniui laikinus apribojimus ir draudimus, iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013).

26Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė kartu su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu pridėjo įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai. Nors patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo ne vieną sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisinis santykio kvalifikavimas yra teismo pareiga. Asmuo, besikreipiantis į teismą, turi aiškiai apibrėžti ieškinio dalyką (reikalavimą) ir faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas), taip pat pridėti įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės atskirojo skundo argumentu, kuriuo grindžiamas ieškinio nepagrįstumas, kad pripažinus pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ieškinyje nurodytais pagrindais, parduoto daikto grąžinimo savininkui klausimas turi būti sprendžiamas taikant vindikacijos taisykles, nors pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį, iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kurie nagrinėjamu atveju neįrodinėjami. Pažymėtina, kad ieškovė patikslintame ieškinyje abejoja atsakovės sąžiningumu, todėl atsakovės (ne)sąžiningumas yra fakto klausimas, kuris turės būti įvertintas nagrinėjant bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės patikslintas ieškinys gali būti laikomas prima facie pagrįstu.

27Vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu, apeliantės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė atskiruoju skundu šios taikymo sąlygos ir teismo argumentų, kad yra grėsmė ginčo turto perleidimui, neginčijo. Priešingai, apeliantė atskirajame skunde, kaip vieną iš argumentų dėl jos interesų pažeidimo taikant laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad ji yra laisva apsispręsti, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę ir yra radusi pirkėją ieškovės ginčijamais sandoriais įsigytiems nekilnojamiesiems daiktams pirkti, tačiau dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali sklypų parduoti. Dėl šių motyvų kartu atmestinas ir UAB „Pilviškių grūdai“ ir UAB „Kauno grūdai“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja jokia aplinkybė, patvirtinanti faktą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, atsakovė gali ginčo turtą perleisti tretiesiems asmenims, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

28Minėta, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 31 d. nutartimi, nustatęs, kad ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, taip pat, kad egzistuoja sprendimo įvykdymo rizika, areštavo atsakovei nuosavybės teise pagal ginčijamus sandorius priklausantį nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, jį parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, juo laiduoti ar kitaip jį apsunkinti. 2015 m. liepos 31 d. nutartimi taikytas laikinųjų apsaugos priemonių mastas teismo buvo keistas 2015 m. rugpjūčio 17 d. ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimis. Pastarąja nutartimi Kauno apygardos teismas pakeitė 2015 m. liepos 31 d. nutarties rezoliucinę dalį, uždraudžiant atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą išnuomoti ilgesniam laikui negu iki 2016-ųjų metų derliaus nuėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimą teismas grindė nurodydamas, kad jei teismo sprendimas bus palankus ieškovei ir ieškovė atgaus ginčo žemės sklypus, o atsakovė dėl ginčo sklypų bus sudariusi ilgalaikes nuomos sutartis, ieškovė, siekdama įgyvendinti teises ir teisėtus interesus, neturės teisės nutraukti tokios nuomos sutarties, jos nuosavybės teisių įgyvendinimas bus apribotas.

29Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad tenkinus ieškovės ieškinį būtų taikoma restitucija, t. y. atsakovė prarastų nuosavybės teisę į sklypus, o tai kartu lemtų ir pagrindą pripažinti negaliojančia žemės nuomos sutartį. Kadangi šiuo metu Nekilnojamojo turto registre yra įrašas apie turto areštą, potencialus nuomininkas supranta pasekmes. Be to, ieškovei pereitų teisė į mokamą žemės nuomos mokestį. Žemės nuoma tik vieneriems metams, turės įtaką nuomos kainai.

30Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovės atskirojo skundo argumentai, susiję su taikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumu (konkrečiai – nuomos terminu), yra prieštaringi ir nesudarantys pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Viena vertus, atsakovė nurodo, kad ieškinio patenkinimo atveju taikant restituciją (nors iki tol teigė, kad restitucija nagrinėjamu atveju apskritai negali būti taikoma), nebegaliotų ir sudaryta nuomos sutartis, kita vertus, teigia, kad teismui tenkinus ieškinio reikalavimą, ieškovei pereitų teisė į nuomininko mokamą žemės nuomos mokestį. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinkant su atsakovo bandoma įrodyti nuomos nauda ieškovei, tenkinus jos reikalavimą, turėjo įrodinėti, kokią žalą jos interesams daro pirmosios instancijos teismo nustatytas ribojimas ginčo turtą nuomoti ne ilgiau kaip iki 2016 m. derliaus nuėmimo.

31Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ekonomiškumo, kaip ir teisingumo, bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2012; 2014 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1136/2014). Atsakovė, atskirajame skunde prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, iš esmės pateikia tik vieną argumentą, susijusį su jos teisių varžymu, nurodydama, kad atsižvelgiant į žemės ūkio darbų specifiką, sėjomainą ir periodines augalų auginimo stadijas, žemės nuomos mokestis, išnuomojant žemės sklypus vienerių metų terminui, bus ženkliai mažesnis (mažiausiai 20 proc.) nei sudarant ilgalaikę žemės nuomos sutartį, tačiau šiam teiginiui įrodyti nepateikia jokių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovė neįrodė, kad pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant draudimą atsakovei nuomoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą ne ilgiau kaip iki 2016 m., yra neproporcingos ir pažeidžia jos teises bei teisėtus interesus.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

33Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju netenkino atsakovės atskirųjų skundų dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarčių, taip pat UAB „Pilviškių grūdai“ ir AB „Kauno grūdai“ atsiliepimų į atskiruosius skundus, kuriais buvo prašoma tenkinti atsakovės atskiruosius skundus, o ieškovė, kurios naudai apeliacinės instancijos teismas išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašo, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėtų būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato.

34Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas, nagrinėjamu atveju pagrįstai jas taikė, nepažeisdamas proporcingumo reikalavimo, todėl naikinti skundžiamas Kauno apygardos teismo nutartis atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Nutarė

36Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė ŽŪB „Panoterių ūkis“ patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1)... 5. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė teismo prašė taikyti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 31 d. nutartimi laikinąsias apsaugos... 8. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi patikslino Kauno... 9. III. Atskirojo skundo argumentai... 10. Atsakovė J. R. (toliau – apeliantė arba atsakovė) atskirajame skunde dėl... 11. Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Pilviškių grūdai“ ir UAB... 12. J. R. (toliau – apeliantė arba atsakovė) atskirajame skunde dėl Kauno... 13. Atsiliepime į atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m.... 14. Atsiliepime į atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m.... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 17. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą su... 18. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei į tai, kad atsakovės... 19. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos... 20. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju reikalinga įvertinti, ar pirmosios... 21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų... 22. Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 31 d. nutartimi ir 2015 m. rugpjūčio... 23. Atsakovė, nesutikdama su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis,... 24. UAB „Pilviškių grūdai“ ir AB „Kauno grūdai“ palaiko atsakovės... 25. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 144 straipsnio 1 dalyje... 26. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė kartu su ieškiniu ir... 27. Vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą –... 28. Minėta, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 31 d. nutartimi, nustatęs,... 29. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad tenkinus ieškovės ieškinį būtų... 30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovės atskirojo skundo... 31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ekonomiškumo, kaip ir... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 33. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 34. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 35. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 36. Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. ir 2015 m. rugpjūčio 27 d....