Byla 2-466-259/2013
Dėl defektų šalinimo išlaidų atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Kauno audinių projektas“ atstovei advokatei Nijolei Vaičiūnaitei, atsakovo UAB „Betonika“ atstovams advokatui Gediminui Saudargui, K. V., D. M., atsakovo UAB „Mitnija“ atstovui advokatui Rimvydui Raciui, atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, trečiojo asmens UAB „Gedimino Jurevičiaus studija“ atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, trečiojo asmens UAB „Konstrukcijų inžinerija“ atstovei advokatei Sondrai Venslovienei, trečiojo asmens UAB „Kančo studija“ atstovui A. K., advokato padėjėjui Kęstučiui Baranauskui, tretiesiems asmenims L. V., A. Š., UAB „Konstruktorių cechas“ atstovui K. Č., trečiajam asmeniui UAB „BSA Construction“ nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Kauno audinių projektas, UAB ieškinį atsakovams UAB „Betonika“, UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“, tretiesiems asmenims UAB „Kančo studija“, UAB „Gedimino Jurevičiaus studija“, A. Š. ir L. V., UAB „Konstrukcijų inžinerija“, UAB „BSA Construction“, UAB „Konstruktorių cechas“ dėl defektų šalinimo išlaidų atlyginimo,

Nustatė

3Ieškovas Kauno audinių projektas, UAB ieškiniu (t.1, b.l.5-19) prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Betonika“, UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ 2 447 540,85 Lt, 8,05 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų netenkinti pastarojo ieškinio reikalavimo - priteisti iš atsakovų UAB „Betonika“, UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) ir visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas advokatų pagalbai apmokėti.

4Ieškovas ieškinyje nurodo, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso Aikštelė. Aikštelės statyba buvo užbaigta 2007 m. vasario 23 d.. Aikštelės statybos procese dalyvavo: UAB „Kančo studija“ (anksčiau vadinosi A. K. įmonė), kuri koordinavo Akropolio architektūrinio projektavimo darbus, pasitelkdama projektuotojus, parengė Akropolio komplekso techninį ir darbo projektus, Akropolio statybos metu atliko (turėjo atlikti) projekto vykdymo priežiūrą. UAB „Gedimino Jurevičiaus studija“ (anksčiau vadinosi G. Jurevičiaus įmonė), kuri parengė Akropolio techninio ir darbo projekto architektūrinę dalį bei statybos metu atliko (turėjo atlikti) projekto vykdymo priežiūrą. UAB „Betonika“ (toliau – Projektuotojas), kuri parengė Aikštelės darbo projektą. UAB „Mitnija“ (toliau – Rangovas), kuri vykdė Akropolio statybos darbus. UAB „Statybų priežiūros agentūra“ darbuotojai A. Š. ir L. V. (toliau – Techniniai prižiūrėtojai), vykdę Akropolio statybos darbų techninę priežiūrą . 2007 m. liepos 25 d. UAB DK „PZU Lietuva“ (toliau – Laiduotojas) išdavė Garantinio laikotarpio laidavimo raštą Nr. 1041919 . Šiuo Laidavimo raštu Laiduotojas įsipareigojo, neviršydamas 4 241 400 Lt sumos, atsakyti Užsakovui už tiesioginių nuostolių, atsiradusių Rangovui garantiniu laikotarpiu nevykdant savo įsipareigojimų, atlyginimą.

52010 m. pavasarį pastebėta, kad visuose Aikštelės aukštuose yra padidėjusi deformacinė siūlė, rygeliai montavimo metu nesuinkaruoti prie perdangos plokščių taip, kaip buvo numatyta projekte. Kilus nesutarimų su Rangovu dėl defektų fakto bei siekiant įvertinti pastebėtų defektų įtaką Aikštelės būklei, Ieškovo pasamdyti specialistai atliko Aikštelės apžiūrą, geodezinius matavimus, kitus reikalingus tyrimus. Po šių tyrimų buvo konstatuota, kad Aikštelės būklė yra nepatenkinama, būtina imtis priemonių Aikštelės būklei stabilizuoti. Tam, kad būtų nustatytos defektų atsiradimo priežastys bei už defektus atsakingi asmenys, Ieškovo užsakymu buvo atlikta Aikštelės ekspertizė . 2010 m. sausio 25 d. Statinio dalinės ekspertizės akte Nr. 10-11/09 buvo nustatyti šie Aikštelės defektai: Statinio kolonų nuokrypiai nuo vertikalės viršija leistinus dydžius; Rygelių pasisukimas aplink išilginę ašį (posvyris nuo vertikalės) viršija leistinus dydžius; Gelžbetoninėse kolonų konsolėse atsiradę plyšiai, nuskilęs apsauginis betono sluoksnis; Plieninių ,,Anstar“ atraminių detalių darbo sąlygos neatitinka gamintojų nurodytų (per dideli rygelių posvyriai). Dėl šios priežasties plieninių „Anstar“ atraminių detalių laikomoji galia sumažėjusi, jos negalima patikimai nustatyti; Per maži kai kurių gelžbetoninių surenkamų konstrukcijų atrėmimo ilgiai.

6Ekspertizės akte konstatuota, kad dėl nurodytų defektų Aikštelė netenkina esminio statinio reikalavimo – mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimo (Ekspertizės akto 6.1 p.). Pagal Ekspertizės akte pateiktas išvadas (Ekspertizės akto 6.3.1 – 6.3.17 p., Ekspertizės akto priedas Nr. 11.8) defektų atsiradimą bei mechaninio atsparumo ir pastovumo kaip esminio statinio reikalavimo pažeidimus lėmė:

7Aikštelės darbo projekto rengimo metu padarytos klaidos, už kurias yra atsakingas Projektuotojas: Darbo projektas parengtas nustatyta tvarka nepakeitus techninio projekto. Darbo projekto sprendiniai skiriasi nuo techninio projekto sprendinių; Projektinė pastato konstrukcinė schema sudaryta neatsižvelgiant į pasirinktų gelžbetoninių konstrukcijų mazgų judrumą, projektiniais sprendimais patikimai nesuformuoti standūs diskai perdangos plokštumose, turintys paskirstyti horizontalias apkrovas pastato pastovumą galinčioms užtikrinti konstrukcijoms; Atliekant statinius skaičiavimus neįvertintos horizontalios apkrovos dėl dinaminių stabdymo jėgų, neįvertinta tai, kad rygeliai su kolonomis sujungti necentriškai; Pasirinkta nesimetriška „L“ rygelių forma, suporinti rygeliai nesujungti tarpusavyje; Suprojektuoti sunkiai įgyvendinami rygelių jungimo su kolonomis mazgai naudojant „Anstar“ įdėtines detales. Suprojektuoti tuštumėtų plokščių ir rygelių sujungimo mazgai neužtikrina plokščių standaus sujungimo su rygeliu stiprumo veikiant skaičiuojamajai apkrovai. Mazgai sunkiai įgyvendinami, kai rygeliai suporinti; Viršutinės perdangos gelžbetoninės konstrukcijos suprojektuotos neįvertinus kitokios grindų konstrukcijos ir sniego apkrovos; Projekte nepateiktos nuorodos į montavimo instrukcijas, nėra duomenų apie reikalavimus išramstymo įrangai ir poveikius jai montavimo metu;

8Aikštelės statybos metu padaryti pažeidimai, už kuriuos yra atsakingas Rangovas: Dalis statybos darbų atlikta anksčiau nei buvo parengti darbo projekto dokumentai; Nebuvo parengtas statybos darbų technologijos projektas; Nebuvo pilnai laikomasi montavimo instrukcijų ir rangovo statybos taisyklių nurodymų; Darbai atlikti su neleistinomis montavimo darbų nuokrypomis (kolonų padėtis plane, nuokrypa nuo vertikalės, rygelių pasisukimas); Tuštumėtos plokštės nesujungtos su rygeliais, kaip numatyta projekte, TT plokščių ir rygelių sujungimai įrengti ne pagal projektą;

9Netinkamas statybos proceso priežiūros funkcijų vykdymas, už kurį atsakingi Techniniai prižiūrėtojai ir Projekto vykdymo prižiūrėtojai.

10Ekspertizės akte taip pat buvo pateiktos privalomos pastabos dėl Aikštelės konstrukcijų stiprinimo (Ekspertizės akto 7 dalis). Remiantis Ekspertizės akto privalomomis pastabomis, buvo parengtas Aikštelės gelžbetoninių konstrukcijų kapitalinio remonto projektas (toliau – Remonto projektas, dėl Aikštelės defektų pašalinimo pagal parengtą Remonto projektą Ieškovas kreipėsi į Projektuotoją ir Rangovą. Nepaisant to, kad Ekspertizės akte buvo konstatuota Projektuotojo ir Rangovo (toliau kartu – Atsakovai) atsakomybė už Aikštelėje nustatytus defektus, Atsakovai nesutiko atlikti Remonto projekte numatytų darbų . Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovai atsisakė įvykdyti pareigą pašalinti garantiniu laikotarpiu išryškėjusius Aikštelės defektus, Ieškovas, siekdamas užtikrinti Aikštelės stabilumą ir saugų naudojimą, organizavo konkursus, kad būtų išrinktas rangovas Remonto projekte nurodytiems darbams atlikti. Su geriausius pasiūlymus pateikusiomis įmonėmis Ieškovas sudarė statybos darbų rangos sutartis . Pagal šias sutartis visų Aikštelės defektų šalinimo darbų vertė yra 1 536 871,18 Lt (1 270 141,47 Lt (sutarčių kaina be PVM) + 266 729,71 Lt PVM). Pažymėtina, kad Ieškinio pareiškimo dieną dalis defektų šalinimo darbų buvo atlikta. Šių darbų vertė 68 597 Lt. Taigi, Projektuotojui ir Rangovui vengiant vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus dėl defektų ištaisymo, Ieškovas buvo priverstas imtis veiksmų defektams ir už defektus atsakingiems asmenims įrodinėti bei žalos prevencijai. Ieškovas buvo priverstas samdyti specialistus ir ekspertus, kurie vertino Aikštelės būklę bei defektus ir juos stebėjo, sprendė atsakomybės dėl atsiradusių defektų klausimą, parengė Aikštelės ekspertizės aktą, ieškojo būdų, kaip užtikrinti Aikštelės stabilumą nuo tolesnių deformacijų. Pagal pateiktas specialistų rekomendacijas Ieškovas turėjo imtis priemonių, kad Aikštelėje būtų apribotas eismas. Be to, su Aikštelės defektais susijusiems teisiniams klausimams spręsti Ieškovas buvo priverstas kreiptis dėl teisinės pagalbos į advokatų kontorą. Dėl to Ieškovas patyrė 910 669,67 Lt išlaidų, kurias sudaro: 17 587,84 Lt už Vokietijos inžinerijos ir projektavimo įmonės Sancon GmbH specialistų paslaugas; 20 219,10 Lt už UAB „Evikta“ atliktus Aikštelės kolonų sėdimų ir nuokrypių nuo vertikalės geodezinius matavimus , 3 000 Lt už statybų eksperto Č. Ignatavičiaus išvadas , 4 252,48 Lt už betono dangos pjaustymo, ardymo ir betonavimo darbus, atidengiant rygelių sujungimo su perdangos plokštėmis mazgus , 188 627,39 Lt už UAB „Ramboll Lietuva“ atliktą Aikštelės konstrukcijų būklės pirminį įvertinimą , 96 800 Lt už UAB „Ribinis būvis“ atliktą Aikštelės ekspertizę, Remonto projekto parengimą, statybą leidžiančio dokumento gavimą, rangovų parinkimo konkursų organizavimą , 3 630 Lt už UAB „Ekspertika“ atliktą Remonto projekto ekspertizę , 317 956,79 Lt už Vokietijos projektavimo ir inžinerijos įmonės Grontmij GmbH specialistų paslaugas , 20 837,41 Lt už aptvėrimų nuomą iš UAB „Toi-Toi sanitarinės sistemos“, ; 2 657,55 Lt už kelio ženklų „Važiuoti nesustojus draudžiama“ („stop“ ženklų) gamybą; 5 390,55 Lt už kelio ženklų „Įvažiuoti draudžiama“ (ženklų „plyta“) gamybą, 3 041,76 Lt už dokumentų skenavimą ir kopijavimą, 7 202,68 Lt už UAB „Resolution property management LT“ suteiktas statybų valdymo paslaugas vykdant plieninių pleištinių plokštelių įkalimo darbus, 219 466,12 Lt už advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ teisines paslaugas teikiant konsultacijas, rengiant teisinius dokumentus, dalyvaujant susitikimuose su Rangovu, organizuojant rangovo parinkimo konkursus, ir kt.

112011 10 18 ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį (7 t. b.l. 4-7), kuriuo ieškinio dalies atsisakė, nurodė, jog atsižvelgdamas į tai, kad Aikštelės gelžbetoninių konstrukcijų kapitalinio remonto projekte (toliau – Remonto projektas) numatyti Aikštelės stiprinimo darbai yra po bylos iškėlimo užbaigti, taip pat į tai, kad visos Ieškinyje nurodytos išlaidos buvo apskaičiuotos su PVM, tačiau vėliau PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą, Ieškovas tikslina pareikštų reikalavimų dydį. Iš viso už Remonto projekte numatytų darbų atlikimą Ieškovas sumokėjo 1 262 981,09 Lt be PVM (III t., b.l. 156-159; VI t., b.l. 41, 42; Be to, Ieškovas patyrė 994 275,21 Lt išlaidų defektams ir už defektus atsakingiems asmenims įrodinėti bei žalos prevencijai. Nurodytas išlaidas sudaro:

121)

1317 587,84 Lt už Vokietijos inžinerijos ir projektavimo įmonės Sancon GmbH specialistų paslaugas (III t., .b.l. 160-163);

142)

1516 710 Lt be PVM už UAB „Evikta“ atliktus Aikštelės kolonų sėdimų ir nuokrypių nuo vertikalės geodezinius matavimus (III t., b.l. 164-168);

163)

173 000 Lt už statybų eksperto Č. Ignatavičiaus išvadas (III t., b.l. 169, 170);

184)

193 514,45 Lt be PVM už betono dangos pjaustymo, ardymo ir betonavimo darbus, atidengiant rygelių sujungimo su perdangos plokštėmis mazgus (III t., b.l. 171, 172);

205)

21180 890,40 Lt be PVM už UAB „Ramboll Lietuva“ atliktą Aikštelės konstrukcijų būklės pirminį įvertinimą (III t., b.l. 173-178;

226)

23109 560 Lt be PVM už UAB „Ribinis būvis“ atliktą Aikštelės ekspertizę, Remonto projekto parengimą, statybą leidžiančio dokumento gavimą, rangovų parinkimo konkursų organizavimą, statybos techninę priežiūrą (III t., b.l. 179-183;

247)

253 000 Lt be PVM už UAB „Ekspertika“ atliktą Remonto projekto ekspertizę (III t., b.l. 184, 185);

268)

27375 393,25 Lt už Vokietijos projektavimo ir inžinerijos įmonės Grontmij GmbH specialistų paslaugas (III t., b.l. 186-200; IV t., b.l. 5-48;

289)

2929 566 Lt be PVM už aptvėrimų nuomą iš UAB „Toi-Toi sanitarinės sistemos“ (IV t., b.l. 49-59;

3010) 2 196,32 Lt be PVM už kelio ženklų „Važiuoti nesustojus draudžiama“ („stop“ ženklų) gamybą (IV t., 60, 61);

3111) 4 455 Lt be PVM už kelio ženklų „Įvažiuoti draudžiama“ (ženklų „plyta“) gamybą (IV t., b.l. 62, 63);

3212) 2 513,85 Lt be PVM už dokumentų skenavimą ir kopijavimą (IV t., b.l. 64-70);

3313) 1 070 Lt be PVM už dokumentų vertimą;

3414) 5 952,63 Lt be PVM už UAB „Resolution property management LT“ suteiktas statybų valdymo paslaugas vykdant plieninių pleištinių plokštelių įkalimo darbus (IV t., b.l. 71-72);

3515) 238 865,47 Lt be PVM už advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ teisines paslaugas teikiant konsultacijas, rengiant teisinius dokumentus, dalyvaujant susitikimuose su rangovais, organizuojant rangovų parinkimo konkursus, ir kt. (IV t., .b.l. 73-86,

36Iš viso Ieškovo patirtos išlaidos sudaro 2 257 256,3 Lt. CPK 42 str. 1 d. numato ieškovo teisę padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus. Remdamasis minėta teisės norma ir aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, Ieškovas mažina Ieškinio antrą reikalavimą iki 2 257 256,3 Lt. Likę Ieškinio reikalavimai nekeičiami. Ieškovui sumažinus Ieškinio reikalavimus, atitinkamai keičiasi mokėtino žyminio mokesčio dydis, kuris nuo sumažintos reikalavimo sumos yra 26 573 Lt. Ieškovas yra sumokėjęs 28 475 Lt žyminio mokesčio, t. y. 1 884 Lt daugiau (28 475 Lt – 26 573 Lt). CPK 87 str. 1 d. 1 p. numato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Remiantis minėta teisės norma, Ieškovo faktiškai sumokėto ir mokėtino žyminio mokesčio 1884 lt skirtumas grąžintinas ieškovui.

37Ieškovas ieškinyje įrodinėjo, jog bendruosius prievolių, taigi ir sutarčių, vykdymo principus aptaria Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str. 1 d. Ši teisės norma reikalauja, kad prievolės būtų vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.200 str. 1 d., reglamentuojanti sutarčių vykdymo principus, taip pat numato sutarties šalių pareigą vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Analogiška nuostata įtvirtinta CK 6.256 str. 1 d. Be to, CK 6.189 str. 1 d. numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

38Dėl Projektuotojo įsipareigojimų

39Pagal 2006 m. vasario 20 d. Sutartį Nr. 06 018 (toliau – Projektavimo sutartis) Projektuotojas įsipareigojo parengti Aikštelės darbo projektą, gelžbetoninių gaminių darbo brėžinius bei užtikrinti šių brėžinių atitikimą Lietuvos Respublikoje galiojantiems normatyviniams dokumentams. Tai reiškia, kad normatyvinių statybos techninių dokumentų nuostatų pažeidimas kartu yra ir Projektavimo sutarties pažeidimas. Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 10.1 p. (redakcija, galiojusi Projektavimo sutarties sudarymo ir vykdymo metu) įtvirtinta, kad projektas rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais bei normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais. Pagal Statybos įstatymo 4 str. 1 d. ir statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 33 p. statinio projekte (visose statinio projekto dalyse) numatyti projektiniai sprendiniai turi užtikrinti esminius statinio reikalavimus. Vienas iš esminių statinio reikalavimų yra statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas (Statybos įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.). Aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1-455 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 8 p. numato, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad statybos ir naudojimo metu galintys veikti poveikiai nesukeltų tokių pasekmių: viso statinio ar jo dalies griūties; neleistinų deformacijų; žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai dėl didelių konstrukcijos deformacijų; žalos, kurios pasekmės yra neadekvačios ją sukėlusiai ypatingai priežasčiai.

40Statybos įstatymo 14 str. 5 d. 3 p., kuriame apibrėžiamos projektuotojo pareigos, nurodyta, kad projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą, tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Analogiška nuostata įtvirtinta Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 57 p. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą projektuotojas turi pareigą garantuoti, kad parengtas statinio projektas, be kita ko, užtikrintų, kad pastatytas statinys atitiktų esminius statinio reikalavimus, ir atsako, jeigu dėl parengto projekto sprendinių yra pažeidžiami esminiai statinio reikalavimai. Ekspertizės akte nustatyta, jog Aikštelė netenkina statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimo. Ekspertai taip pat konstatavo, kad viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimo pažeidimus, yra netinkami Aikštelės darbo projekto, kurį parengė Projektuotojas, sprendiniai (Ekspertizės akto 6.3.1 – 6.3.9 p., Ekspertizės akto priedas Nr. 11.8). Taigi Ekspertizės aktas patvirtina, kad Projektuotojas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir teisės aktų nuostatas dėl Aikštelės darbo projekto kokybės.

41Dėl Rangovo įsipareigojimų

422005 m. liepos 20 d. Statybos rangos sutartimi Nr. 2007/05/ R (toliau – Rangos sutartis) Rangovas, be kita ko, įsipareigojo atlikti statybos darbus pagal Užsakovo pateiktą statinio projektą, laikantis statybos ir kitų norminių aktų reikalavimų, bei garantavo, kad priėmimo metu jo atlikti statybos darbai atitiks Rangos sutartyje ir statinio projekte nustatytas sąlygas, norminių statybos dokumentų reikalavimus. Taigi, Rangovas, vykdydamas Rangos sutartį, įsipareigojo laikytis ne tik Rangos sutarties nuostatų, bet ir statybą reglamentuojančių įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad, spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas Rangos sutarties nuostatas bei minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, darytina išvada, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimas reiškia ir Rangos sutarties pažeidimą. Statybos įstatymo 15 str. 5 d. 3 p., reglamentuojančiame rangovo pareigas, nurodyta, jog rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą. Analogišką nuostatą, jog statinio statybos darbai turi būti vykdomi pagal statinio projektą, o tam tikrais atvejais ir pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, įtvirtina Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 22.1 p. Be to, kaip jau minėta, teisės aktai imperatyviai nustato, jog statinys turi būti pastatytas taip, kad statybos ir naudojimo metu statinys atitiktų esminį statinio reikalavimą – mechaninis atsparumas ir pastovumas. Ekspertizės akte konstatuota, kad Rangovas, vykdydamas Aikštelės statybos darbus, nukrypo nuo projekto, nesilaikė normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų (Ekspertizės akto 6.3.10 – 6.3.15 p., Ekspertizės akto priedas Nr. 11.8). Nurodyti pažeidimai sąlygojo defektų atsiradimą, dėl kurių pažeistas esminis statinio reikalavimas – mechaninis atsparumas ir pastovumas. Taigi, Ekspertizės aktas patvirtina, kad Rangovas pažeidė sutarties bei teisės aktų nuostatas dėl statybos darbų ir Rangos sutarties dalyko kokybės.

43 Dėl Projektuotojo, Rangovo ir Laiduotojo atsakomybės

44CK 6.695 str. 1 d. numato rangovo atsakomybę užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad rangovas nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.). Be to, rangovas turi užtikrinti, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį ne tik jo priėmimo metu, bet ir per visą garantinį laikotarpį (CK 6.697 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbų kokybės garantija yra užtikrinimas, kad darbų rezultatas turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus ir neturės kokybės trūkumų. Garantinis užtikrinimas galioja tam tikrą įstatymo ar sutarties nustatytą laiką – garantinį terminą. Jo eigos metu atsiradus defektams atsiranda rangovo atsakomybė dėl darbų kokybės. Reikalavimai darbų kokybei keliami jų perdavimo užsakovui momentu, o kokybė turi atitikti reikalavimus visą garantinį terminą. Pagal CK 6.697 str. 3 d. rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. CK 6.698 str. 1 d. detalizuoja, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir t.t.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. CK 6.703 str. įtvirtina projektuotojo atsakomybę už netinkamą techninių dokumentų parengimą, už statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje dėl minėtų CK nuostatų, reglamentuojančių rangovo, projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybę, yra suformuluota taisyklė, kad šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 str. 3 d. nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.

45Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą, negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.). Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus faktorius, kad nesuklaidintų užsakovo.

46Defektų faktą įrodo Ekspertizės aktas, kuriame yra išvardinti konkretūs Aikštelės defektai, dėl kurių Aikštelė neatitinka esminio statinio reikalavimo – mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad defektų atsiradimo fakto nei vienas iš Atsakovų neneigė. Ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad Aikštelės konstrukcijų defektus bei mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimo pažeidimo priežastis sukėlė Projektuotojo, Rangovo, taip pat Techninių prižiūrėtojų ir Projekto vykdymo prižiūrėtojų veiksmai ar neveikimas. Taigi, remiantis pateiktais įrodymais ir atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas bei aukščiau paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, Atsakovai privalo atsakyti už netinkamai atliktus darbus ir dėl to atsiradusias Aikštelės deformacijas.

47Pabrėžtina, kad Atsakovai yra verslininkai, kurių tikslas pelno siekimas. Atsakovai viešai pabrėžia savo patirtį ir kvalifikaciją statybų versle. Todėl tai sudarė pagrindą Ieškovui tikėtis, kad visi darbai bus atliki profesionaliai ir tinkamai, o darbų rezultatas, t. y. pastatyta Aikštelė, atitiks teisės aktų reikalavimus, ją bus galima patikimai ir saugiai naudoti. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas įstatymų nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl didesnių reikalavimų verslininkams ir į tai, kad Atsakovai ėmėsi vykdyti Projektavimo sutartį ir Rangos sutartį kaip šios srities profesionalai, jie už Aikštelėje atsiradusius defektus atsako griežtos sutartinės atsakomybės pagrindu. Teisės aktai numato, kad, garantiniu laikotarpiu nustačius statinio defektus ar trūkumus, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 str. 1 d.). Tuo atveju, kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą ir kreditorius pasinaudoja teise atlikti tą darbą skolininko sąskaita, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokėtų darbui atlikti reikalingas sumas (CK 6.61 str. 1 d.).

48Projektuotojo ir Rangovo įsipareigojimai garantiniu laikotarpiu ištaisyti visus Aikštelės defektus ir trūkumus arba atlyginti Užsakovui defektų šalinimo išlaidas taip pat yra numatyti atitinkamai Projektavimo sutartyje ir Rangos sutartyje. Nors Ieškovas, remdamasis Projektavimo ir Rangos sutarčių nuostatomis, kreipėsi į Atsakovus dėl garantiniu laikotarpiu Aikštelėje atsiradusių defektų pašalinimo, tiek Projektuotojas, tiek Rangovas šiuos veiksmus atlikti atsisakė, tuo pažeisdami savo sutartinius įsipareigojimus bei aukščiau nurodytas teisės normas. Todėl Ieškovas pasinaudojo savo teise, numatyta teisės aktuose, Projektavimo bei Rangos sutartyse, ir pasamdė trečiuosius asmenis – rangovus atlikti Remonto projekte numatytus Aikštelės defektų šalinimo darbus. Remiantis CK 6.61 str. 1 d., 6.665 str. 1 d. 3 p., Atsakovai privalo atlyginti Ieškovui Aikštelės defektų šalinimo darbų atlikimo išlaidas. Prašomų priteisti defektų šalinimo išlaidų dydį patvirtina pateikiami konkursų protokolai dėl Aikštelės kapitalinio remonto darbų rangovo parinkimo, Statybos darbų rangos sutartys su UAB „Kaminta“ ir UAB „Dalista“, mokėjimo dokumentai už dalį UAB „Kaminta“ atliktų darbų. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.665 str. 1 d. 3 p. nuostatą, suteikiančią užsakovui teisę reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, padarė išvadą, kad šiuo atveju išlaidų faktas ir jų dydis gali būti įrodinėjamas ne tik apskaitos dokumentais kaip vieninteliais leistinais įrodymais, tačiau ir kitais byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, darytina išvada, kad prašomų priteisti išlaidų dydis yra patvirtintas leistinais įrodymais. Ieškovo naudai priteistina visa reikalaujama suma – tiek Ieškovo jau sumokėta už defektų šalinimo darbus suma, tiek sumos, reikalingos likusiems darbams atlikti.

49CK 6.249 str. 4 d. 1 ir 2 p. numato, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Be to, CK 6.662 str. 5 d. numato, kad tuo atveju, kai tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Ekspertizės išlaidos tenka rangovui, išskyrus atvejus, kai ekspertizė nenustato, kad rangovas būtų pažeidęs sutartį arba kad yra priežastinis ryšys tarp rangovo veiksmų ir darbų trūkumų.

50Kaip jau minėta aukščiau, dėl to, kad Projektuotojas ir Rangovas neįvykdė savo įsipareigojimų pašalinti atsiradusius Aikštelės defektus, Ieškovas patyrė 910 669,67 Lt dydžio išlaidas defektams ir už defektus atsakingiems asmenims nustatyti (įskaitant išlaidas dėl ekspertizės), žalos prevencijai, defektų ištaisymui organizuoti. Pagal minėtus CK 6.249 str. 4 d. 1 ir 2 p., 6.662 str. 5 d. šios išlaidos laikytinos Ieškovo nuostoliais, kuriuos privalo atlyginti Atsakovai.

51CK 6.76 str. 1 d. numato, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Remiantis minėta teisės norma ir atsižvelgiant į tai, kad Rangovas neįvykdė garantinio laikotarpio įsipareigojimų, Laiduotojas taip pat yra solidariai su Rangovu atsakingas už Ieškovo patirtus nuostolius, susijusius su defektų ir už juos atsakingų asmenų nustatymu, žalos prevencija, defektų ištaisymo organizavimu bei defektų šalinimo darbų atlikimu.

52Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Projektuotojo, Rangovo ir Laiduotojo pareiga sumokėti Ieškovui Aikštelės defektų šalinimo išlaidas kyla atitinkamai iš Projektavimo ir Rangos sutarčių bei Laidavimo rašto. Nurodytos sutartys bei Laidavimo raštas atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius. Todėl nagrinėjamu atveju taikytinos minėtame įstatyme nustatytos palūkanos. Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., 3 str. 4 d. iš Projektuotojo, Rangovo ir Laiduotojo priteistinos 8,05 procentų dydžio metinės palūkanos už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos dėl palūkanų dydžio nagrinėjamu atveju netaikytinos, iš Projektuotojo, Rangovo ir Laiduotojo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d.).

53Dėl solidariosios prievolės. CK 6.6 str. 1 d. numatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nėra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Tokia išimtis numatyta CK 6.6 str. 3 d., kurioje nurodoma, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu ir kt. Nagrinėjamu atveju Ieškovas reiškia ieškinį dėl statinio garantiniu laikotarpiu atsiradusių Aikštelės defektų. Ekspertizės akte nustatyta, kad defektai Aikštelėje atsirado dėl Projektuotojo, Rangovo, taip pat Projekto vykdymo prižiūrėtojų ir Techninių prižiūrėtojų veiksmų/neveikimo, kuriais buvo pažeistos imperatyvių statybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Šie Projektuotojo, Rangovo, taip pat Projekto vykdymo prižiūrėtojų ir Techninių prižiūrėtojų veiksmai lėmė, kad galutinis viso statybos proceso rezultatas – statinys (Aikštelė) neatitinka vieno iš esminių statinio reikalavimų – statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimo. Taigi, Ekspertizės akte nurodytų statybos proceso dalyvių veiksmų visuma lėmė, kad Aikštelėje atsirado defektai, dėl kurių saugus šio statinio naudojimas galimas tik papildomai sustiprinus Aikštelės gelžbetonines konstrukcijas. Todėl Projektuotojo, Rangovo, taip pat Projekto vykdymo prižiūrėtojų ir Techninių prižiūrėtojų atsakomybė už Aikštelėje atsiradusius defektus yra solidari.

54Pagal CK 6.6 str. 4 d., jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. CK 6.81 str. 1 d. numato, kad tuo atveju, kai prievolė, užtikrinta laidavimu, yra neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Be to, pagal CK 6.81 str. 2 d. laiduotojas atsako taip pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą). Remdamasis minėtomis teisės normomis, Ieškovas savo pasirinkimu reikalauja, kad Aikštelės defektų pašalinimo išlaidas ir išlaidas, susijusias su civilinės atsakomybės bei žalos įvertinimu, defektų ištaisymo organizavimu ir žalos prevencija, atlygintų Projektuotojas, Rangovas ir Laiduotojas.

55Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslintą ieškinį palaikė, papildomai paaiškino jog ginčo atveju defektų faktą patvirtina šie įrodymai: UAB „Ekspertika“ ekspertizės aktas (3 t., b.l. 30-62); Projektuotojo ir Rangovo atsakymai į Ieškovo pateiktas pretenzijas po UAB „Ekspertika“ ekspertizės (3 t., b.l. 121-126) ir visų Atsakovų pateikti atsiliepimai į ieškinį (5 t. b.l. 82-89, 102-111, 134-141), kuriuose nei vienas iš Atsakovų neginčijo paties defektų fakto; Teismo ekspertizė (9 t., b.l. 113), kurioje konstatuota, kad UAB „Ekspertika“ ekspertizėje Aikštelės projektinių sprendinių trūkumai ir pažaidų atsiradimo priežastys įvardinti teisingai, bei nustatyti iš esmės tie patys defektai, kurie išvardinti UAB „Ekspertika“ ekspertizėje. Ieškovo atstovė nurodė, kad pagal atsakovų poziciją, ieškovas yra 100% atsakingas už Projektuotojo ir Rangovo padarytas klaidas, nes, vaizdžiai tariant, nestovėjo kiekvieną minutę jiems už nugaros ir nekontroliavo jų atliekamų darbų kokybės.

56Atstovė teigė, jog CK 6.662 str., reglamentuojančiame atliktų rangos darbų priėmimą, vartojama užsakovo, o ne statybos techninio prižiūrėtojo ar projektavimo valdytojo sąvokos. Atsakovai teigia, kad defektai buvo akivaizdūs darbų perdavimo-priėmimo metu ir remiasi teismo eksperto išvadomis. Sutikti su Atsakovų teiginiais dėl defektų akivaizdumo ir vadovautis teismo ekspertizės išvada šiuo klausimu nėra pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs eksperto išvados vertinimo taisykles. Eksperto išvada teismui nėra privaloma, ji yra vertinama pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles Teismo eksperto išvados ar jų dalis gali būti atmetamos, kaip ir bet koks kitas įrodymas, jeigu yra aplinkybių, patvirtinančių jų nepagrįstumą, pavyzdžiui, jeigu jos prieštarauja kitiems įrodymams. Ekspertizės išvada dėl defektų akivaizdumo padaryta visiškai neatsižvelgiant į defektų pobūdį, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, paties eksperto paaiškinimams, pateiktiems teismo posėdžio metu, ir kitoms reikšmingoms faktinėms bylos aplinkybėms.

57Atstovė paaiškino, kad vertikaliųjų ryšių trūkumas kaip defektas pirmą kartą buvo įvardintas tik paskutiniajame – teismo ekspertizės akte. Tuo tarpu kiti specialiųjų žinių turintys asmenys, atlikę Aikštelės vertinimą (Č. Ignatavičius ir L. Ustinovičius, UAB „Ramboll Lietuva“, UAB „Ekspertika“), to neįvardijo kaip defekto. Patys Atsakovai taip pat niekada nenurodė, kad Aikštelės deformacijos atsirado dėl vertikaliųjų ryšių trūkumo. Todėl būtų absurdiška teigti, kad tuo tarpu Ieškovas gi turėjo suprasti, kas yra vertikalieji ryšiai, kad Aikštelės projektinėje dokumentacijoje ir natūroje jų trūksta ir kad tai yra defektas. Teismo ekspertas paaiškino, kad defektai turėjo būti akivaizdūs A. K. įmonei ir statybos techniniam prižiūrėtojui, bet ne statytojui (X t., b.l. 23). Gelžbetoninių konstrukcijų deformacijos, jeigu jos neviršija ribinių dydžių, yra galimos. nustatyti, ar rygelių pasisukimai neviršija leistinų dydžių, galima tik specialiais prietaisais atlikus matavimus. Tuo tarpu normaliai priimant darbą nėra atliekami konstrukcijų posvyrių matavimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad „pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis. Aplinkybes, kad tam tikri konstrukcijų nuokrypiai yra leistini ir kad be specialių matavimų negalima nustatyti, ar posvyriai atitinka normos ribas, teismo posėdžio metu patvirtino ir pats teismo ekspertas (10 t., b.l. 23, 24). Atsižvelgiant į tai, teigti, kad neleistini rygelių pasisukimai turėjo būti Ieškovui akivaizdūs galutinio darbų perdavimo-priėmimo metu, yra visiškai nepagrįsta. Valstybinė komisija, 2007 m. vasario 23 d. pripažindama Aikštelę tinkama naudoti, taip pat nenustatė jokių esminių statinio reikalavimų pažeidimų ar nukrypimų nuo projekto (1 t., b.l. 94-97).

58Ekspertai Č. Ignatavičius ir L. Ustinovičius 2008 m. liepos 2 d. ekspertizės akte nors ir nurodė, kad tam tikri Aikštelės gelžbetoninių konstrukcijų nuokrypiai viršija normatyvinius, tačiau nenustatė jokių esminių statinio reikalavimų pažeidimų ar Aikštelės griūties grėsmės (6 t., b.l. 23-25). Atitinkamai, ekspertai nepateikė jokių privalomųjų pastabų, kaip numatyta STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 33.4 p. Patys Atsakovai ilgą laiką Aikštelės konstrukcijų deformacijų nelaikė defektu ir dar 2010 m. įrodinėjo, kad gelžbetoninių konstrukcijų nukrypimai neturi įtakos saugiai Aikštelės eksploatacijai, o Aikštelės stabilumas yra pakankamas (2010 m. balandžio 13 d. Rangovo ir Projektuotojo raštai, 2010 m. birželio 21 d. Projektuotojo raštas, 2010 m. liepos 20 d. Rangovo raštas (6 t., b.l. 27, 28, 34-36). Taigi, patys Atsakovai, kurie yra statybų srities profesionalai, nematė Aikštelės konstrukcijų defektų. Defektu laikytini tik tokie rygelių pasisukimai ir deformacijos, dėl kurių Aikštelė nebetenkina statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimo. Tačiau tokie pasisukimai pirmą kartą buvo užfiksuoti tik UAB „Ekspertika“ ekspertizės akte.

59Apibendrinant, reikia pabrėžti, kad susidariusi situacija, kai Aikštelės konstrukcijų defektams nustatyti buvo atlikti net keturi ekspertinio pobūdžio vertinimai, rodo, kad šie defektai yra sudėtingi, nustatomi atlikus matavimus specialiais prietaisais ir tam tikrus patikrinamuosius skaičiavimus. Dėl šių priežasčių visiškai nepagrįsta teigti, kad defektus, kuriuos nustatė tik ekspertai, specialiais prietaisais atlikę Aikštelės konstrukcijų matavimus ir patikrinamuosius skaičiavimus, ir kuriuos Atsakovai visą laiką neigė, Ieškovas turėjo pastebėti dar darbų perdavimo-priėmimo metu, kai atliekama tik vizuali atliktų darbų apžiūra. Teismo posėdžio metu apklausti J. R. ir A. R. taip pat patvirtino, kad nustatytų konstrukcijų defektų asmuo, neturintis specialių žinių, pastebėti negalėjo (8 t., b.l. 108, 119). Tą patvirtino ir teismo ekspertas (10 t., b.l. 23). Taigi, faktinės aplinkybės ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad defektai darbų perdavimo-priėmimo metu nebuvo akivaizdūs.

60Ieškovės atstovė teigė, jog visi statybos proceso dalyviai yra atsakingi dėl atsiradusių defektų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, projektuotojas, rangovas ir techninis prižiūrėtojas, norėdamas išvengti atsakomybės už defektus, atsiradusius per garantinį laikotarpį, turi įrodyti CK 6.697 str. 3 d. nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Pabrėžtina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad defektai atsirado išimtinai tik dėl vieno statybos proceso dalyvio kaltės ar dėl priežasčių, nurodytų CK 6.697 str. 3 d. Priešingai, UAB „Ekspertika“ ekspertizės akte konstatuota, kad Aikštelės konstrukcijų defektus sukėlė tiek Projektuotojo, tiek Rangovo, taip pat ir Techninių prižiūrėtojų bei Projekto vykdymo prižiūrėtojų veiksmai ar neveikimas (3 t., b.l. 30-62). Teismo ekspertizės akte pripažįstama, kad UAB „Ekspertika“ ekspertizės akto 11.8 priede pateikti statinio projektavimo ir statybos proceso dalyvių veiksmai, sukėlę konstrukcijų defektus ir statinio esminių reikalavimų pažeidimus, yra įvardinti teisingai (9 t., b.l. 110). Atsakydamas į teismo užduotą klausimą, kurio statybos proceso dalyvio(-ių) veiksmai sąlygojo defektų atsiradimą, teismo ekspertas išvardijo iš esmės tuos pačius asmenis, kurie buvo nurodyti UAB „Ekspertika“ ekspertizės akto 11.8 priede (9 t., b.l. 116, 117).

61Teismo ekspertizės akte tarp statybos proceso dalyvių veiksmų, sąlygojusių defektų atsiradimą, be kita ko, paminėtas statytojas, toleravęs A. K. kaip vykdantį projekto vadovo funkcijas, nors, teismo eksperto vertinimu, A. K. veikė kaip statybos projektavimo valdytojas (9 t., b.l. 116). Teismo eksperto vertinimu, A. K. dalyvavimas statybų procese ir kaip statybos projektavimo valdytojui, ir kaip projekto vadovui prieštaravo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams (9 t., b.l. 105). Ši teismo eksperto išvada ieškovės atstovės manymu, yra nepagrįsta ir ja neturėtų būti vadovaujamasi dėl žemiau išdėstytų motyvų. Pirma, jau minėta, kad teismo ekspertas, pasisakydamas dėl A. K. teisinio statuso statybų procese, viršijo savo kompetenciją ir neteisingai kvalifikavo tarp statybos proceso dalyvių susiklosčiusius teisinius santykius. Antra, net jei ir būtų pripažinta, kad A. K. įmonė iš dalies veikė kaip statinio projektavimo valdytojas, statybą reglamentuojantys teisės aktai nenumato draudimo statinio projektavimo valdytojui kartu būti ir projekto vadovu. Todėl A. K. įmonės atsakomybė atsiranda ne teismo eksperto nurodytu pagrindu, esą A. K. veikė kaip projektavimo valdytojas ir projekto vadovas, o dėl to, kad A. K. netinkamai atliko projekto vykdymo priežiūrą.

62Teismo ekspertas taip pat nurodė, kad vertikalių ryšių trūko jau techniniame projekte. Be to, techniniame projekte nebuvo numatytas L formos rygelių bendras darbas. Už šiuos trūkumus, teismo eksperto vertinimu, yra atsakingas UAB „Konstruktorių cechas“. Ši teismo eksperto išvada atmestina kaip įrodymas. Pirma, nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad Aikštelė buvo statoma ne pagal techninio projekto, o pagal darbo projekto sprendinius. Pats teismo ekspertas pripažino, kad darbo projektas buvo parengtas ne pagal techninį projektą. Todėl už netinkamai parinktus projekto sprendinius ir dėl to atsiradusius konstrukcijų defektus atsako darbo projekto, pagal kurį ir buvo pastatyta Aikštelė, rengėjas, t.y. UAB „Betonika“. UAB „Konstruktorių cechas“ šiuo atveju negali būti laikomas atsakingu, nes jo parengto projekto sprendiniai faktiškai įgyvendinami nebuvo. Antra, priešingai nei teigė teismo ekspertas, į bylą pateikti techninio projekto konstrukcijų dalies brėžiniai ir UAB „Konstruktorių cechas“ atstovo K. Č. paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad techniniame projekte: vertikalūs ryšiai buvo numatyti visuose Aikštelės aukštuose, ne tik pirmame; padidinto standumo (arba ryšių) kolonų, turėjusių užtikrinti Aikštelės erdvinį stabilumą, sprendinys buvo pateiktas viename iš brėžinių, nurodant šių kolonų išmatavimus; aikštelė buvo sudalinta ne į 10 temperatūrinių blokų, o į 6; aiškiai nurodyta, kad L formos rygelių pririšimas turi būti tikslinamas darbo projekto stadijoje. Taigi, pateikti brėžiniai ir šių brėžinių paaiškinimas pagrindžia, kad teismo eksperto išvados apie tariamus techninio projekto trūkumus yra nepagrįstos, nes prieštarauja faktinėms aplinkybėms.

63Ieškovės atstovė mano, jog UAB „Betonika“, rengdama darbo projektą, privalėjo vadovautis techninio projekto sprendiniais. Tokia UAB „Betonikos“ pareiga išplaukia iš sisteminio sutarties ir teisės aktų nuostatų aiškinimo (STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 8.6.7 p., 14.5 p., 20 p., 52 p., 55 p.). Tai yra, Betonika darbo projekte turėjo numatyti pakankamą ryšių skaičių, kad būtų užtikrintas Aikštelės stabilumas, taip pat numatyti L tipo rygelių bendrą darbą, specialias instrukcijas jų išramstymui. Tas nebuvo padaryta ir tai lėmė, kad palaipsniui rygeliai pasisuko (A. Š. paaiškinimai 2013 m. kovo 14 d. teismo posėdžio metu). Todėl už projektavimo klaidas atsako ne kas kitas, o būtent UAB „Betonika“.

64Atsakovų atsakomybė atstovės manymu yra solidari, savo kalboje ji pakartojo tuos pačius motyvus, kaip ir ieškinyje.

65Atstovė mano, kad atsakovai turėjo pareigą ištaisyti defektus ir Ieškovė jų prašė šį sutartinį įsipareigojimą įvykdyti. Atsakovai to nepadarė, todėl ieškovė pati ėmėsi veiksmų, kad nustatyti defektai būtų ištaisyti- kreipėsi į kompetentingą statybų specialistą, kuris parengė defektų šalinimo projektą, atsakovai su šiuo projektu buvo supažindinti, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę su juo susipažinti Ieškovo buveinėje ( t., b.l. 114-119; VI 3 t., b.l. 38-40). Atsakovai taip pat buvo informuoti apie tai, kad Atsakovams nesutikus ištaisyti defektų, Ieškovė samdys trečiuosius asmenis Aikštelės gelžbetoninių konstrukcijų kapitalinio remonto projekte nurodytų darbų atlikimui ir reikalaus iš Atsakovų šiuo tikslu patirtų išlaidų atlyginimo (3 t., b.l. 114-119; 6 t., b.l. 38-40). Nei vienas atsakovas nepareiškė, kad remonto projekte numatyti sprendiniai yra netinkami, neturintys įtakos konstrukcijų stabilumui (3 t., b.l. 121, 124-126). Antra, nėra pagrindo sutikti su teismo ekspertizės akte nurodytu motyvu, kad rygelių pasvirimams didėti, esant sumontuotoms perdangų plokštėms ir sumonolitintoms siūlėms tarp jų galų ir rygelių šonų, galimybės yra labai ribotos (9 t., b.l. 111). Tokia išvada būtų pagrįsta, jeigu siūlės tarp perdangų plokščių ir rygelių galų būtų sumonolitintos tinkamai. Tačiau Teismo ekspertas visiškai neatsižvelgė, kad plokščių siūlės sumonolitintos nekokybiškai (tuštumėtos plokštės nesujungtos standžiai su rygeliais, o TT plokščių ir rygelių sujungimo mazgų įrengimo darbai atlikti ne pagal projektą). Šių projektinių sprendinių netinkamas įgyvendinimas sąlygojo rygelių pasisukimą. Todėl tam, kad būtų išvengta tolesnių deformacijų, taip pat nesant galimybės tinkamai atlikti rygelių ir plokščių sujungimo mazgų, buvo nuspręsta įrengti plienines temples. Trečia, pats teismo ekspertas teismo posėdžio metu pripažino, kad įrengtos templės vis dėlto padeda pastato karkaso stabilumui (10 t., b.l. 22).

66Atsižvelgiant į visa tai, iš Atsakovų priteistinos visos Ieškovės patirtos išlaidos šalinant Aikštelės konstrukcijų defektus, taip pat išlaidos, skirtos defektams ir už juos atsakingiems asmenims nustatyti.

67Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškinio senaties termino reikalavimui pareikšti ieškovė neparleido, o jei bylą nagrinėjantis teismas manytų, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo atlikus 2008 m. ekspertizę, nebūtų pagrindo konstatuoti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas, nes jis buvo nutrūkęs ir iš naujo prasidėjo, ieškovui pareiškus pretenzijas po UAB „Ekspertika“ ekspertizės akto. CK 1.130 str. 2 d. numato, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti (CK 1.130 str. 3 d.). Atsižvelgdamas į 2008 m. Ekspertizės akte pateiktas rekomendacijas, Rangovas atliko prevencinius Aikštelės rygelių atrėmimo vietų stiprinimo darbus, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam Aikštelės būklės pablogėjimui ir defektų (esminių statinio reikalavimų pažeidimų) atsiradimui (1 t., b.l. 180; 2 t., b.l. 39-42; ekspertizės akto 11.4 priedas, 3 t., b.l. 30-62). Tokie Rangovo veiksmai reiškia, kad jis pripažino prievolę ištaisyti netinkamai atliktus statybos darbus. Vadinasi, ieškinio senaties terminas nutrūko. 2010 m. balandžio mėn. buvo pastebėta, kad visuose aukštuose yra padidėjusi deformacinė siūlė (I t., b.l. 180). 2010 m. tiek Rangovas, tiek ieškovas Aikštelėje atliko keletą geodezinių matavimų (6 t., b.l. 26; 2 t., b.l. 5-38, 43-58), taip pat pirminį Aikštelės būklės įvertinimą (2 t., b.l. 39-42, 59-60). Tačiau tiek Rangovas, tiek Projektuotojas visą laiką įrodinėjo, kad saugi Aikštelės eksploatacija yra galima (6 t., b.l. 27, 28, 34). O viename iš savo atsakymų Rangovas pareikalavo ieškovo imtis priemonių, kad būtų atlikta išsami kompleksinė projektinės dokumentacijos, konstrukcinių sprendinių, gaminių ir atliktų darbų ekspertizė (6 t., b.l. 35-36). Šie Atsakovų veiksmai leido Ieškovui pagrįstai tikėtis, kad, ekspertizės akte konstatavus Atsakovų netinkamus veiksmus, Atsakovai įvykdys savo sutartines prievoles ištaisyti defektus. Atlikus UAB „Ekspertika“ ekspertizę, buvo galutinai konstatuota, kad defektai egzistuoja, taip pat kad defektų atsiradimą lėmė, be kita ko, Atsakovų netinkami veiksmai. Nors po UAB „Ekspertika“ ekspertizės Atsakovai neginčijo defektų fakto, tačiau atsisakė atlikti defektų taisymo darbus (III t., b.l. 121, 124-126). Taigi būtent nuo šio momento iš naujo prasidėjo ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų pareikšti.

68Jeigu bylą nagrinėjantis teismas nuspręstų, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, žemiau Ieškovas pateikia išsamius argumentus, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir todėl yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti. CK 1.131 str. 2 d. numato, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

69Prašo solidariai priteisti turėtas išlaidas defektų nustatymui, šalinimui, priteisti iš atsakovų UAB „Betonika“, UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovo Kauno audinių projekto, UAB naudai procesines palūkanas; priteisti iš atsakovų UAB „Betonika“, UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovo Kauno audinių projekto, UAB naudai visas ieškovo Kauno audinių projekto, UAB patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas advokatų pagalbai apmokėti, grąžinti ieškovui Kauno audinių projektui, UAB 1 884 Lt žyminio mokesčio permoką.

70Atsakovas UAB „Betonika“ atsiliepime į ieškinį (t.5, b.l.82-89) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti atsakovui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas atsakovo UAB „BETONIKA“ civilinę atsakomybę, remdamasis 2011 m. sausio 25 d. Statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 10-11/09 (toliau tekste – Ekspertizės aktas), kildina iš netinkamai parengto darbo projekto (ieškinio 19 p.). Toliau pateikti argumentai ir įrodymai patvirtina, kad nėra jokio pagrindo abejoti tinkamu atsakovo UAB „BETONIKA“ įsipareigojimų vykdymu.

71Dėl Aikštelės darbo projekto.

72Kaip ir nurodo ieškovas, atsakovas UAB „BETONIKA“ organizavo aikštelės esančios Karaliaus Mindaugo g. 49, Kaunas, unikalus Nr. 4400-1017-7808, nuosavybės teise priklausančios ieškovui (toliau tekste – Aikštelė), darbo projekto (toliau tekste – Darbo projektas) parengimo darbus.Tačiau ieškovas netinkamai nurodo darbo atlikimo pagrindą – Darbo projekto parengimą detaliai reglamentavo ne 2006 m. vasario 20 d. Sutartis Nr. 06 018, o konkrečiai: 2006 m. balandžio 28 d. trišalė Projektavimo darbų sutartis Nr. 6041 (toliau tekste – Projektavimo sutartis) (Priedas Nr. 2) ir 2006 m. kovo 9 d. Pastato projektavimo užduotis (Priedas Nr.3). Sutinkamai su Projektavimo sutarties 1 straipsniu, L. V. individuali įmonė sutiko atlikti metalinių konstrukcijų projektavimo darbus, o UAB „BETONIKA“, be kita ko, sutiko vykdyti atliekamų darbų kontrolę. Pagal Projektavimo sutarties 5.1.1 ir 5.1.2 punktus, projektavimo darbai taip pat apėmė ir Darbo projekto parengimą.

73Atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybę už Darbo projekto kokybę aiškiai ir nedviprasmiškai prisiėmė vykdytojas - L. V. individuali įmonė. Sutinkamai su Projektavimo sutarties 10.1 p., vykdytojas statybų metu ir 60 mėnesių po objekto pridavimo eksploatuoti akto pasirašymo momento atsako už išaiškėjusius defektus ir projekto trūkumus. Pagal Projektavimo sutarties 10.2 p., nustačius bet kokius darbo trūkumus, vykdytojas privalo užsakovo prašymu per pagrįstai nustatytą laikotarpį ištaisyti minėtus darbų trūkumus ir padengti užsakovo dėl to turėtas išlaidas bei patirtus nuostolius, kuriuos nustatė šalys abipusiu susitarimu arba teismas. Analogiškus įpareigojimus nustato ir sutarties 11.4 punktas, pagal kurį vykdytojas prisiima atsakomybę už padarytas klaidas projekte. Tokiu būdu, pretenzijas ir reikalavimus ieškovas turėtų reikšti būtent L. V. individualiai įmonei, kuri, savo ruožtu, sutinkamai su Projektavimo sutarties 6.1.9 p., savo civilinę atsakomybę įsipareigojo apdrausti pagal užsakovo pateiktą draudikų sąrašą.

74Dėl projektuotojo civilinės atsakomybės sąlygų

75LR civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 6.696 str. 1 d. nustato, kad rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per šioje dalyje įtvirtintus garantinius terminus. Civilinės atsakomybės pagrindą paprastai sudaro žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų bei kaltė. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju nėra visų privalomųjų sąlygų kilti atsakovo UAB „BETONIKA“ civilinei atsakomybei.

76Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų

77Atsakovas pareiškia, kas atsakovo atžvilgiu negali būti reiškiami jokie reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo, nes atsakovas, įsipareigojimus, numatytus Projektavimo sutartyje, atliko kokybiškai, vadovaudamasis LR įstatymų, poįstatyminių teisės aktų ir galiojančių statybos techninių reglamentų reikalavimais bei profesinės veiklos standartais. Kaip ir nurodo ieškovas, rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Taigi defektų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“v.UAB AK „ Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004, Teismų praktika 23,p. 95-102; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „ Midtija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005). Tačiau net ir tuo atveju, kai nenustatoma rangovo atsakomybę šalinančių priežasčių, ši sutarties šalis turės atsakyti už sutarties nevykdymą be kaltės (LR CK 6.256 straipsnio 4 dalis) tik nustačius sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti kitas būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, t. y. sutarties įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nuostolius ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, atsiradusių dėl šių veiksmų (LR CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

78Šiuo atveju UAB „BETONIKA“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Šią aplinkybę patvirtina tiek Projektavimo sutarties turinys (t.y. UAB „BETONIKA“ įsipareigojimai) , tiek ir ieškovo užsakymais atlikti Aikštelės patikrinimai, iš kurių tik paskutiniajame, t.y. 2011 m. sausio 25 d. Ekspertizės akte, buvo įžvelgta ir atsakovo UAB „BETONIKA“ atsakomybė. Akcentuotina, kad Darbo projektas buvo rengiamas pagal ieškovo projektavimo užduotį, nuo kurios nebuvo nukrypta. 2006 m. lapkričio 9 d. Darbų perdavimo - priėmimo aktas Nr. 003 taip pat patvirtina, kad „Darbai yra atlikti tinkamai (pagal „Užsakovo“ nurodymus“) (ieškinio Priedas Nr. I 13). Taigi darytina vienareikšmė išvada, kad defektai kilo dėl normalaus susidėvėjimo arba dėl susidariusių Aikštelės defektų yra atsakingas ieškovo pasamdytas rangovas ar techniniai prižiūrėtojai. Šią išvadą patvirtina ir ieškovo pateikti dokumentai, pvz., Sancon GmbH 2010 m. kovo 31 d. ataskaitoje (ieškinio Priedas Nr. I 18) teigiama:

79„Techniniu požiūriu atramų rygelių (strypų) sukimas ir sandūrų srityse esantys pratekėjimai rodo, kas pastatas buvo statomas neprofesionaliai“ (ataskaitos 5 l.).

80Ekspertas Č.Ignatavičius 2010 m. birželio 16 d. išvadoje (ieškinio Priedas Nr. I 21) nurodė, kad „pagrindinė pastato skėtimosi priežastis yra ta, kad statybos eigoje buvo nekokybiškai sumontuotas pastato karkas bei jo laikantys elementai“.

812010 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Ramboll Lietuva“ ataskaitoje (ieškinio Priedas Nr. I 24) konstatuota, kad: „Mazgų brėžiniai pateikti, tačiau statybininkai mazgus atliko netinkamai“ (žr. ten pat). „Statramsčiai sumontuoti ne pagal UAB „BETONIKA“ rekomendacijas bei ne visur, kur turi būti sumontuoti“ (b.l. 83).

82„Rygelių viršaus neleistini nuokrypiai nuo vertikalės susidarė pastato statybos eigoje, iki numatytos pastato eksploatacijos“ (b.l. 85). „Projektas yra parengtas kaip daug patirties darbui su UAB „BETONIKA“ gaminiais turintiems statybininkams arba turintiems pakankamai konstrukcinių žinių. Iš atliktų darbų pastebėta, jog statybos vadovui pritrūko šių žinių ar informacijos. Matyti, jog jis nebuvo tinkamai susipažinęs su UAB „BETONIKA“ montavimo instrukcijomis“ (b.l. 75). Atkreiptinas dėmesys, kad 2006 m. gruodžio 14 d. Konstrukcinės dalies darbo projekto dalinės ekspertizės aktu Nr.760-Kd/2006 ir 2007 m. vasario 5 d. Konstrukcinės dalies darbo projekto dalinės ekspertizės aktu Nr.760-Kd/1/2006 privalomąją ekspertizę atliko UAB „Statybos projektų ekspertizės centras, tačiau projektui ekspertai taip pat jokių pastabų nepareiškė ir Darbo projektas buvo rekomenduojamas tvirtinimui.

83Atkreiptinas teismo dėmesys, kad minėtoje UAB „Ramboll Lietuva“ ataskaitoje (b.l. 76) konstatuota, jog Aikštelės montavimo darbai laikotarpyje nuo 2006 m. birželio 19 d. iki 2007 m. sausio mėn. buvo vykdomi neturint tinkamai patvirtino Konstrukcinės dalies darbo projekto. Taigi akivaizdu, kad pats ieškovas (jo samdyti rangovai), atlikdami statybos darbus be Darbo projekto, t.y. nesusipažinę su statybos darbų vykdymo tvarka, eiga bei privalomais reikalavimais, ir sudarė sąlygas defektų kilimui. Be to, kaipo minėta, Darbo projektą, iš kurio ieškovas kildina savo reikalavimą atsakovui, rengė L. V. individuali įmonė, todėl ir dėl šios priežasties atsakovui nekyla ieškinyje nurodyta atsakomybė.

84Ieškovo reikalaujami nuostoliai neatitinka realumo, būtinumo ir protingumo kriterijų ir atsakovas nėra atsakingas už bet kokius ieškovo praradimus dėl priežastinio ryšio nebuvimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų pagal sutartį sumokėtas lėšas ir tai įrodyti leistinais įrodymais. Be to, prašomos priteisti išlaidos turi būti reikalingos ir protingos, kad nebūtų siekiama nepagrįstai praturtėti kitos šalies atžvilgiu. Atsakovas ginčija ieškovo patirtų išlaidų faktą, nes šios išlaidos yra neprotingai didelės ir visiškai nesusijusios nei su Projektavimo sutarties vykdymu, nei su galimais Darbo projekto trūkumais. Kadangi defektų šalinimo išlaidos turi būti būtinos, protingos ir realios, ieškovas negali reikalauti priteisti iš atsakovo tokių išlaidų, kurios nebuvo susijusios su atsakovo UAB „BETONIKA“ atliktais darbais/teiktomis paslaugomis. Pats ieškovas (jo samdytas rangovas) nukrypo nuo Darbo projekto ir nepasirinko tinkamos darbų technologijos, darbus atliko be atitinkamų dokumentų, todėl UAB „BETONIKA“ negali būti atsakinga už su tuo susijusias išlaidas. Pagal LR CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

85Pagal formuojamą teismų praktiką, priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

86Projektuotojai, techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, jeigu jie atsirado dėl jų sutartimis nustatytos pareigos neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, arba iš delikto – LR statybos įstatymo, STR netinkamo vykdymo. Nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei reikšminga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti šias priežastis su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais.

87Šioje byloje ieškovo reikalaujami atlyginti nuostoliai negali būti laikomi atsakovo UAB „BETONIKA“ veiksmų rezultatu. Faktą, kad ieškovo prašoma priteisti defektų šalinimo suma nėra niekaip susijusi su atsakovu UAB „BETONIKA“ ir jos įsipareigojimais, patvirtina aplinkybė, kad absoliuti dauguma ieškovo išlaidų yra susiję su vertimais ir ataskaitomis, gautomis iki 2011 m. sausio 25 d. Ekspertizės akto surašymo. Tokiu būdu, kadangi šie, ankstesni tyrinėjimai, nenustatė atsakovo UAB „BETONIKA“ neteisėtų ar netinkamų veiksmų, nėra jokio pagrindo reikalauti šių išlaidų atlyginimo iš UAB „BETONIKA“. Tuo tarpu su Ekspertizės aktu susijusios išlaidos turėtų būti atlyginamos arba rangovo, arba paties ieškovo.

88Vadovaujantis išdėstytu, ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų atsakovo atsakomybei kilti, todėl ir šiuo aspektu ieškovo ieškinys yra atmestinas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal LR CK 6.667 str. 1 d., reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Ieškinyje ieškovas abstrakčiai nurodė, kad Aikštelės defektai pastebėti 2010 m. pavasarį. Sutinkamai su LR CK 6.667 str. 3 d., ieškovas turėtų detalizuoti, kada tiksliai pastebėti defektai ir kada pirmą kartą apie juos informuoti atsakovai, tam, kad byloje būtų galima nustatyti ieškinio senaties termino pradžią ir pabaigą.

89Dėl rangovo atsakomybės

90Siekiant teisingai išspręsti kilusį ginčą, atsakovas mano, jog yra tikslinga pasisakyti ir dėl rangovo UAB „Mitnija“ atsakomybės už galimus Aikštelės defektus. 2005 m. liepos 20 d. Statybos rangos sutartimi Nr.2007/05/R UAB „Mitnija“ įsipareigojo atlikti Aikštelės statybos darbus bei garantavo, kad statybos darbai atitiks sutartyje ir projekte nustatytas sąlygas, norminių statybos dokumentų reikalavimus. UAB „Mitnija“ būdama faktinė Aikštelės statytoja yra atsakinga už atsiradusius Aikštelės defektus ir turi atlyginti jų pašalinimo išlaidas. UAB „Mitnija“ privalėjo statybos darbus atlikti kokybiškai, sutartyje bei jos prieduose nustatytais terminais, sąlygomis, kiekiais, apimtimis ir kainomis, pagal projektus, kitus sutartinius dokumentus bei griežtai laikantis normatyvinių statybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. UAB „Mitnija“ kyla visa atsakomybė už bet kokią žalą, kurią tiesiogiai sukėlė statybos darbų trūkumai arba jų ištaisymas. Atsižvelgiant į tai, kad išskirtinai UAB „Mitnija“ faktiškai vykdė ir atliko Aikštelės statybos darbus, vadovaujantis paminėtomis ir kitomis sutarties bei teisės aktų nuostatomis, akivaizdu, kad UAB „Mitnija“ yra atsakinga už Aikštelės trūkumus ir jų šalinimo išlaidas. UAB „Mitnija“ turėjo užtikrinti Aikštelės kokybę visą garantinį laikotarpį, tačiau to nepadarė (žr. šio atsiliepimo 2.1 p.). UAB „Mitnija“ rangos sutartimi ir teisės aktais nustatyta atsakomybė bei prisiimti įsipareigojimai šiai bendrovei yra privalomi ir turi būti vykdomi. Todėl UAB „Mitnija“ atsakomybė negali būti nepagrįstai perkeliama atsakovui UAB „BETONIKA“.

91Dėl solidarios atsakomybės

92Atsakovas pažymi, kad UAB „BETONIKA“ ir atsakovai UAB „Mitnija“ bei UAB DK „PZU Lietuva“ negali solidariai atsakyti už atsiradusius defektus, kadangi tam nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovas UAB „BETONIKA“ nevykdė statybos darbų ir jų neatliko. Aikštelės statybos darbus iškirtinai vykdė ir atliko būtent UAB „Mitnija“, kuri neabejotinai yra atsakinga už savo atliktus statybos darbus ir atsiradusius/paaiškėjusius defektus. Nedalomoji prievolė yra išimtis bendrosios LR CK 6.24 str. 1 d. nustatytos taisyklės, kad visos prievolės yra dalomosios. Todėl ieškovas turi nurodyti aiškius pagrindus ir įrodyti, kad nagrinėjamu atveju prievolės dalykas yra nedalus, t.y. ieškovas turi pareigą įrodyti prievolės dalyko nedalomą, kaip išimtį iš bendrosios taisyklės, o ne deklaratyviai nurodyti LR CK 6.6 str. 3 d.

93Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog kai asmenų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t.y. vieno asmens veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kitos asmens veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, abiejų asmenų atsakomybė yra dalinė, o dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007, teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑295/2006 ir 2008 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑219/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑295/2006).

94Pažymėtina, kad paties ieškovo pateiktas Ekspertizės aktas atriboja ir nurodo konkrečius rangovo ir projektuotojo pažeidimus (su kuo kategoriškai nesutinkame), taigi nėra jokio pagrindo taikyti solidarią atsakovo UAB „BETONIKA“ atsakomybę kartu su kitais atsakovais (LR CK 6.6. str. 1 d.).

95Dėl Ekspertizės akto

96Kaip žinoma, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK197 straipsnio 2 dalis). Ekspertizės išvada vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir teismui neprivaloma (LR CPK 218 straipsnis), tačiau teismas įvertina ekspertų išvadą, atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais, ir privalo patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-452/2006). Šiuo atveju, ieškovas į bylą pateikė 2011 m. sausio 25 d. Ekspertizės aktą, kurio išvados neatitinka kitų ieškinio prieduose pateiktų (ankstesnių) ataskaitų. Vadovaujantis UAB „BETONIKA“ detaliu atsakymu ieškovui (ieškinio Priedas Nr. I 32) darytina vienareikšmė išvada, kad konstrukcijų defektai objekte kilo ne dėl Darbo projekto netikslumų.

97Dėl procesinių palūkanų

98Ieškovas reikalauja priteisti 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, remiantis LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., 3 str. 4 d. Atsakovas nesutinka su tokiu ieškovo reikalavimu, nes jis neatitinka teisės aktų nuostatų. Minėtas įstatymas reglamentuoja kitus, o ne šiame ginče nagrinėjamus palūkanų mokėjimo atvejus. Šio įstatymo tikslas apibrėžtas 1 straipsnyje - reglamentuoti palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, taip pat nustatyti kreditoriaus teises, kai apmokama pavėluotai. Įstatymo 1 str. 3 d. 3 p., be kita ko, imperatyviai nurodyta, kad jis nereglamentuoja palūkanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti, taigi nėra jokio teisinio pagrindo šiam ginčui taikyti LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Todėl teismo p r a š o: ieškovo KAUNO AUDINIŲ PROJEKTAS, UAB ieškinį atsakovo UAB „BETONIKA“ atžvilgiu atmesti.

99Nagrinėjant bylą 2013 03 25 teismo posėdžio metu atsakovo atstovai savo poziciją dėl ieškinio palaikė, papildomai paaiškino, jog atsakovas UAB „BETONIKA“ organizavo Aikštelės darbo projekto parengimo darbus: Aikštelės konstrukcijų dalį - surenkamojo gelžbetonio konstrukcijos - parengė atsakovas, o konstrukcijų dalį - metalinės kolonos, sijos, laiptai, monolitinio gelžbetonio sienos, diafragmos, skaičiavimai - parengė L. V. individuali įmonė. Patvirtiname, kad atsakovas savo darbe vadovavosi tiek galiojančiais teisės aktais (LR statybos įstatymas, Statybos techninis reglamentas „Statinio projektavimas“), tiek užsakovo tiesioginiais nurodymais (pvz., 2006 m. kovo 9 d. Pastato projektavimo užduotis – 5 t. b.l. 98). Nekyla abejonių, kad užsakovas yra svarbiausias asmuo samdomam projektuotojui, šiuo atveju – atsakovui. Todėl jei užsakovas skubina darbus, kai kuriuos iš jų atlieka ar nurodo atlikti nepaisydamas eiliškumo, nelaukdamas ekspertų išvadų, samdomas projektuotojas, veikdamas pagal užsakovo nurodymus, negali būti laikomas atsakingu už tokių užsakovo veiksmų pasekmes. Akcentuotina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovo parengtas darbo projektas neatitiko užsakovo užsakymo ar raštu pateiktų nurodymų, Priešingai, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad užsakovas priėmė visus atsakovo atliktus projektavimo darbus nereikšdamas jokių pastabų, nors jau priėmimo metu buvo aišku, kad darbo projektas buvo parengtas neatlikus techninio projekto atitinkamų pakeitimų ar kad techninis projektas nėra išbaigtas. Kyla pagrįstas klausimas – kokio rezultato iš atsakovo tikėjosi ieškovas, pasisamdęs tiek techninę priežiūrą, tiek ir projektavimo valdytoją, pateikdamas atsakovui tik dalį techninio projekto ir Pastato projektavimo užduotį? Atsakovas UAB „BETONIKA“ savo darbus tinkamai ir kokybiškai atliko pagal pateiktus dokumentus ir užsakovo pageidavimus ir toks rezultatas užsakovą tenkino. Aplinkybę, kad atsakovo veiksmai visiškai atitiko užsakovo lūkesčius, patvirtina faktai, kad užsakovas leido atsakovui UAB „Mitnija“ statyti Aikštelę dar nesant darbo projekto, kad darbo projektas visa apimtimi nebuvo ekspertuotas ir kad prieš išduodant statybos leidimą iš užsakovo buvo prašoma darbo projekto, tačiau užsakovas jo sąmoningai nepateikė. Taigi ieškovas akivaizdžiai prisiėmė visą su techninio ir darbo projekto neišbaigtumo susijusią riziką.

100Dėl antrosios darbo projekto dalies, t.y. kurią pagal 2006-04-28 pasirašyta trišalę Projektavimo darbų sutartį Nr. 6041 (toliau – „Projektavimo sutartis“), rengė L. V. individuali įmonė (5 t. b.l. 90-97), ypatingai akcentuotina, kad dėl skaičiavimų, kuriais rėmėsi ir UAB „BETONIKA“, ieškovas jokių pretenzijų nereiškė. Svarbiausia, kad pagal L. V. IĮ skaičiavimus, Aikštelės stabilumas yra pakankamas ir šią išvadą paneigiančių duomenų byloje nėra (2012-11-06 Ekspertizės akto 8 psl. - 9 t. b.l. 103). Sutinkamai su Projektavimo sutarties 10.1 p., vykdytojas statybų metu ir 60 mėnesių po objekto pridavimo eksploatuoti akto pasirašymo momento atsako už išaiškėjusius defektus ir projekto trūkumus. Pagal Projektavimo sutarties 10.2 p., nustačius bet kokius darbo trūkumus, vykdytojas privalo užsakovo prašymu per pagrįstai nustatytą laikotarpį ištaisyti minėtus darbų trūkumus ir padengti užsakovo dėl to turėtas išlaidas bei patirtus nuostolius, kuriuos nustatė šalys abipusiu susitarimu arba teismas. Analogiškus įpareigojimus nustato ir sutarties 11.4 punktas, pagal kurį vykdytojas prisiima atsakomybę už padarytas klaidas projekte.

101Kadangi ieškovas jokių pretenzijų L. V. individualiai įmonei, kuri, savo ruožtu, sutinkamai su Projektavimo sutarties 6.1.9 p., savo civilinę atsakomybę įsipareigojo apdrausti pagal užsakovo pateiktą draudikų sąrašą, nereiškia (tokių duomenų byloje nėra), laikytina, kad ginčo dėl L. V. IĮ atliktų skaičiavimų nėra. Vadinasi, kadangi UAB „BETONIKA“ rėmėsi šiais ieškovo nenuginčytais skaičiavimais, laikytina, kad jei būtų tinkamai ir laiku įgyvendinti darbo projekte nurodyti sprendimai, Aikštelės stabilumas būtų pakankamas.

102Dėl projektuotojo civilinės atsakomybės sąlygų

103Civilinės atsakomybės pagrindą paprastai sudaro žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų bei kaltė. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju nėra visų privalomųjų sąlygų kilti atsakovo UAB „BETONIKA“ civilinei atsakomybei, net jei kilo bet kokie defektai Aikštelėje, pirmiausia dėl yra jų kaltas ir atsakingas pats ieškovas.

104Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir tarp defektų ir atsakovo veiksmų nėra priežastinio ryšio. Atsakovas pareiškia, kad jo atžvilgiu negali būti reiškiami jokie reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo, nes atsakovas darbo projekto parengimo įsipareigojimus atliko kokybiškai, vadovaudamasis LR įstatymų, poįstatyminių teisės aktų ir galiojančių statybos techninių reglamentų reikalavimais bei profesinės veiklos standartais. Kaip ir nurodo ieškovas, rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Taigi defektų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“v.UAB AK „ Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004, Teismų praktika 23,p. 95-102; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „ Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005).

105Tačiau net ir tuo atveju, kai nenustatoma rangovo atsakomybę šalinančių priežasčių, ši sutarties šalis gali atsakyti už sutarties nevykdymą tik nustačius sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti kitas būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, t. y. sutarties įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nuostolius, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, atsiradusių dėl šių veiksmų, ir kaltę (LR civilinio kodekso (toliau – „CK“) 6.246 - 6.249 straipsniai). Šiuo atveju UAB „BETONIKA“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o visi Aikštelės defektai, kuriuos įrodinėja ieškovas, susidarė dėl paties užsakovo ir jo pasamdytų asmenų kaltų veiksmų.

106LR statybos įstatymo 14 str. 5 d. 2 p. nustatyta, kad statinio projektuotojas ne tik parengia statinio projektą, bei ir privalo pataisyti statinio projektą pagal statytojo (užsakovo) pastabas (4 p.). CK 6.701 str. 2 d, nustato, kad Rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka. Šiuo atveju projektuotojas UAB „BETONIKA“ sąžiningai vykdė visus užsakovo nurodymus, t.y. ne tik vadovavosi iš dalies parengtu techniniu projektu, pateiktu užsakovo, bet ir nenukrypo nuo paties užsakovo nurodymų (5 t. b.l. 98). Šią išvadą paneigiančių įrodymų byloje nėra. Būtent dėl to ieškovas, kurio interesus Aikštelėje atstovavo kvalifikuoti techniniai prižiūrėtojai, projekto valdytojai, statybos valdytojai, visus atsakovo atliktus darbus priėmė be jokių pastabų. Šią aplinkybę patvirtina darbų priėmimo perdavimo aktai: 2006-10-19 aktas Nr. 001 dėl Aikštelės darbo projekto perdavimo su žyma „Darbai atlikti tinkamai (pagal „Užsakovo“ nurodymus) (8 t. b.l. 83); 2006-10-30 aktas Nr. 002 dėl Aikštelės darbo projekto Knygos 2 (Gelžbetoninės kolonos), Knygos 3 (Gelžbetoniniai rygeliai) ir Knygos 4 (Gelžbetoninės TT plokštės) perdavimo su žyma „Darbai atlikti tinkamai (pagal „Užsakovo“ nurodymus) (8 t. b.l. 84); 2006-11-09 aktas Nr. 003 dėl Aikštelės darbo projekto „Skaičiavimai“ ir „Plieninės konstrukcijos“ perdavimo su žyma „Darbai atlikti tinkamai (pagal „Užsakovo“ nurodymus) (1 t. b.l. 142); 2007-01-04 aktas Nr. 004 dėl Aikštelės darbo projekto A laidos perdavimo su žyma „Darbai atlikti tinkamai (pagal „Užsakovo“ nurodymus) (8 t. b.l. 85).

107Kaip nurodyta prof. J.Parasonio ekspertizės akte Nr. 2-790-259/12/11/TE (9 t. b.l. 96-118) (toliau – „Ekspertizės aktas“) bei kaip parodė ekspertas teismo posėdyje, jau priėmimo – perdavimo metu užsakovas turėjo ir galėjo nustatyti akivaizdžius atsakovo darbo trūkumus, tokius kaip vertikalių ryšių trūkumas, rygelių su kolonomis nepatikimos jungtys ir t.t. Tačiau jokių pastabų atsakovui nebuvo pareikšta. Dar daugiau, byloje nustatyta, kad užsakovas leido atsakovui UAB „Mitnija“ statyti Aikštelę dar nesant darbo projekto, kad darbo projektas visa apimtimi nebuvo ekspertuotas ir kad prieš išduodant statybos leidimą iš užsakovo buvo prašoma darbo projekto, tačiau užsakovas jo sąmoningai nepateikė. Vadinasi, dėl defektų yra kaltas pats ieškovas arba ieškovo pasamdyti asmenys (rangovas, techniniai prižiūrėtojai, projekto ar statybos valdytojai), kurie, žinodami ar turėdami žinoti darbo projekto turinį, jį priėmė be jokių pastabų, be to vėliau leido rangovui statyti nukrypstant nuo atsakovo instrukcijų, nesiėmė jokių veiksmų dėl netinkamo atsakovo pateiktų gelžbetoninių gaminių sandėliavimo, transportavimo ir montavimo (6 t. b.l. 101 – 103). Šią išvadą patvirtina ir ieškovo pateikti dokumentai, pvz., Sancon GmbH 2010-03-31 ataskaitoje (ieškinio Priedas Nr. I 18) teigiama: „Techniniu požiūriu atramų rygelių (strypų) sukimas ir sandūrų srityse esantys pratekėjimai rodo, kas pastatas buvo statomas neprofesionaliai“ (I t. b.l. 177).

108Ekspertas Č.Ignatavičius 2010 m. birželio 16 d. išvadoje (ieškinio Priedas Nr. I 21) nurodė, kad „pagrindinė pastato skėtimosi priežastis yra ta, kad statybos eigoje buvo nekokybiškai sumontuotas pastato karkas bei jo laikantys elementai“ (2 t. b.l. 40).

1092010 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Ramboll Lietuva“ ataskaitoje (ieškinio Priedas Nr. I 24) konstatuota, kad: „Mazgų brėžiniai pateikti, tačiau statybininkai mazgus atliko netinkamai“ (2 t. b.l. 74); „Projektas yra parengtas kaip daug patirties darbui su UAB „BETONIKA“ gaminiais turintiems statybininkams arba turintiems pakankamai konstrukcinių žinių. Iš atliktų darbų pastebėta, jog statybos vadovui pritrūko šių žinių ar informacijos. Matyti, jog jis nebuvo tinkamai susipažinęs su UAB „BETONIKA“ montavimo instrukcijomis“ (2 t. b.l. 75); „Statramsčiai sumontuoti ne pagal UAB „BETONIKA“ rekomendacijas bei ne visur, kur turi būti sumontuoti“ (2 t. b.l. 83);

110„Rygelių viršaus neleistini nuokrypiai nuo vertikalės susidarė pastato statybos eigoje, iki numatytos pastato eksploatacijos“ (2 t. b.l. 85); „Nustatyta, kad UAB „Mitnija“ sandūroje tarp tuštuminių plokščių ir juos laikančių rygelių, įrengė standumo mazgą ne pagal UAB „BETONIKA“ reikalavimus. <...> jeigu išvardintų nuorodų nesilaikoma, tai rygeliai nuo sukimo momento poveikio praranda stabilumą ir pasvyra. Šiuose tyrimuose nerasta kitų priežasčių dėl kurių galėjo susidaryti neleistini rygelių viršaus nuokrypiai nuo vertikalės, todėl yra galima daryti išvadą, kad neleistini rygelių viršaus nuokrypiai nuo vertikalės susidarė dėl nepakankamo rygelių montavimo instrukcijų Nr. 4 ir Nr. 8 nuorodų įvykdymo“ ( t. b.l. 86).

111Kaip matyti iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, Lietuvos Respublikos teismo ekspertas V. Š. (6 t. b.l. 87-89) patvirtino, jog: „Dėl kolonų būklės turi būti atliekami Aikštelės pamatų tyrimai“ (6 t. b.l. 87); „Antrame aukšte esantys rygeliai taip pat netinkamai montuoti statybos metu, matosi neišlaikyti proporcingi atstumai jungiant šiuos rygelius į vientisą konstrukciją“ (6 t. b.l. 88); „Pagal sandūrų užtaisymą elastiniu hermetiku, matosi, kad rygelių ir kolonų sandūros buvo užtaisytos statybų metu, esant rygelių posvyriams“ (6 t. b.l. 88); „Ten, kur teisingai įvykdytas statybos proceso sprendimas, pasvirimo nėra“‘ (6 t. b.l. 88); „Tarp trečio ir antro aukšto esančiose betoninėse plokštėse matosi skylė. <...> tokios skylės, remiantis statybų reglamentacija, turi būti užbetonuotos“ (6t. b.l. 88).

112UAB „BETONIKA“, be kita ko, veikė pagal suderintus Sutarties Nr. 06 018 priedus: Gamybos tolerancijos - kolonos (I t. b.l. 134); Gamybos tolerancijos – rygeliai ir sijos (I t. b.l. 135); Gamybos tolerancijos – kiaurymėtos perdangos plokštės (I t. b.l. 136); ir Projektuotojo UAB „BETONIKA“ paslaugos priimtos be jokių pastabų (I t. b.l. 142). Į UAB „BETONIKA“ nurodymus dėl statybos objekto nebuvo reaguojama (6 t. b.l. 108-109), darytina išvada, kad užsakovą ir jo techninius prižiūrėtojus tenkino esama situacija. Šią aplinkybę akivaizdžiai patvirtina UAB „Ramboll Lietuva“ pateikta išvada: „pažymėtina, kad išvardintus pastato defektus turėjo pastebėti ne tik pastatą statantys specialistai, bet ir statybos techniniai prižiūrėtojai bei autorinę priežiūrą atliekantys specialistai. Deja, pastato statybos vykdymo dokumentacijoje tokių pastebėjimų nerasta“ (2 t. b.l. 88). Kadangi UAB „BETONIKA“ dar statybos procese ne vieną kartą kreipėsi į užsakovą ir rangovą (šią aplinkybę patvirtina ir užsakovo techninis prižiūrėtojas A. Š. - 5 t. b.l. 77) dėl tinkamo konstrukcijų montavimo, akivaizdu, kad visi defektai kilo jau statybų metu. Vadinasi, tiek darbo projekto priėmimo – perdavimo metu ieškovas ir jo pasamdyti asmenys sąmoningai priėmė darbus, patvirtino jo tinkamumą, nors jau tuo metu buvo akivaizdūs darbo trūkumai, kuriuos šiuo metu įrodinėja ieškovas; tiek ir Aikštelės statybų metu sąmoningai leido statyboms vykti nesilaikant atsakovo nurodymų, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad Aikštelės defektai kilo dėl paties ieškovo ir jo samdytų asmenų kaltės, kas sudaro pagrindą ieškinį atsakovo UAB „BETONIKA“ atžvilgiu atmesti.

113Pažymėtina, kad LR statybos įstatymo 12 str. 1 d. įtvirtintos esminės statytojo (užsakovo) pareigos. Pagal komentuotą įstatymo normą statytojas (užsakovas) privalo: pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus (1 p.), organizuoti statinio projekto ekspertizę (3 p.), organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą (5 p.), organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą (6 p.), nustatyta tvarka organizuoti baigto statyti statinio pripažinimą tinkamu naudoti/statinio užbaigimo procedūras (8 p.). Darytina išvada, kad ieškovas nevykdė įstatyminių pareigų ir tik dėl to liko neigiamos pasekmės. Pažymėtina, kad tarp ieškovo nurodytų trūkumų ir atsakovo UAB „BETONIKA“ veiksmų, vykdant sutartinius įsipareigojimus, nėra jokio priežastinio ryšio. ei ir yra įrodymų apie faktinius kolonų nuokrypius, tai negali būti siejama su UAB „BETONIKA“ sutartinių įsipareigojimų vykdymu; rygelių pasisukimą (suvirtimą) nulėmė nepakankamas ramstymas įrengiant perdangas; betono sluoksnis nuskilo, nes suvirtus rygeliams buvo labiau spaudžiama viena konsolės pusė; „Anstar“ detalių laikomoji galia nesumažėjo, tačiau padidėjo apkrovimas vienai detalei.

114Dėl konstrukcijų ilgių atsakovas UAB „BETONIKA“ negali būti atsakingas, nes buvo suklysta rangovui montuojant pamatus. Ekspertizės akte taip pat konstatuota (9 t. b.l. 115), kad vykdant statinio karkaso elementų montavimą, kolonų ir rygelių padėčių nuokrypos nuo projektinių viršijo leistinas normines reikšmes; ne visos plokštės ir siūlės kokybiškai sumonolitintos; statybos darbai buvo vykdomi pagal tinkamai neįformintą projektinę dokumentaciją. Atsakovo vertinimu, kurį pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai (6 t. b.l. 23-25), jei ieškovas bei jo samdyti techniniai prižiūrėtojai būtų dar statybos procese užtikrinę tinkamą darbų kokybę ir statybos darbai būtų priimti tik tada, kai būtų ištaisyti akivaizdūs defektai, šių defektų pasekmės nebūtų kilusios. Ekspertizės akte (9 t. b.l. 116) aiškiai nurodyta, kad statybos darbų techninė priežiūra buvo vykdoma dalinai nesilaikant Statybos įstatymo ir STR reikalavimų, nepasinaudota teise išreikalauti ištaisyti nekokybiškai atliktus darbus.

115Projektuotojas negali būti atsakingas už užsakovo ar jo samdytų asmenų (rangovo, techninių prižiūrėtojų) veiksmus/neveikimą, tikintis, kad statybos darbų metu atsiradę defektai nėra tokie, kad ateityje galėtų kilti didesnės neigiamos pasekmės. Būtent taip ir vertintina susidariusi situacija, nes pats ieškovas pripažįsta, kad nuokrypiai egzistavo dar statybos darbų perdavimo metu (6 t. b.l. 10, 11 punktas), tačiau, savo ruožtu, ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kad darbai būtų priduoti tik įsitikinus, kad akivaizdūs defektai neįtakos didžiulių ieškovo nuostolių. Tokiu būdu ieškovas, priėmęs darbus su trūkumais, kurių nereikalavo ištaisyti, prisiėmė visą su tuo susijusią riziką. Kadangi ieškovas statybos darbų priėmimo – perdavimo metu neatliko statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo matavimų, teisiškai nereikšmingas ir nepagrįstas ieškovo teiginys, esą statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo neatitikimai atsirado tik garantiniu laikotarpiu. Pažymėtina, kad, nepaisant reglamento nuostatų, UAB „BETONIKA“ atstovai nebuvo kviesti į Aikštelės pripažinimo tinkama naudoti procedūrą (I t. b.l. 94-97). Žinoma, dalyvaujant tik rangovui ir techniniam prižiūrėtojui, nebuvo kreipiamas dėmesys į projektuotojo pastabas, reikštas visu darbų atlikimo etapu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad minėtas aktas gali patvirtinti darbų atitikimą projektui ir jame išdėstytiems reikalavimams, tarp jų ir mechaninio atsparumo ir pastovumo. Juo labiau, kad užsakovas sąmoningai nepateikė atsakovo rengto darbo projekto ekspertams prieš išduodant statybos leidimą (10 t. b.l. 25). Taigi užsakovas pritarė atsakovo darbo rezultatui bei skubino Aikštelės statybas, kas dar kartą pagrindžia išvadą, kad atsakovas savo darbą atliko tinkamai, vadovaudamasis užsakovo nurodymais, todėl vėlesnis užsakovo pasikeitimas nepaneigia ankstesnio užsakovo akceptuotų atsakovo darbų rezultato.

116Akcentuotina svarbiausia 2012-11-06 Ekspertizės akte pateikta išvada – aikštelės techninio projekto sprendiniai neužtikrina Esminio statinio reikalavimo dėl mechaninio atsparumo ir pastovumo (9 t. b.l. 105). Vadinasi, ne darbo projektas, o techninis projektas užprogramavo defektus. Pabrėžtina, kad atsakovas UAB „BETONIKA“ visuomet vadovavosi užsakovo (ieškovo) nurodymais ir nuo jų nenukrypo. Būtent užsakovas, keisdamas techninio projekto sprendinius, privalėjo dėti pastangas techninio projekto pakeitimui, nes atsakovas tokių galimybių ir svertų neturėjo. Kaip minėta, atsižvelgiant į užsakovo valią, darbo projekto sprendiniai buvo aprobuoti tiek užsakovo, tiek projektų ekspertizės, o jei remtis 2012-11-06 Ekspertizės aktu, tai net darbų priėmimo metu esantys akivaizdūs defektai užsakovo planų ir ketinimų neįtakojo – vėliau Aikštelė buvo pripažinta tinkama naudoti ir gautas statybos leidimas. Akivaizdu, kad tokiame aplinkybių ir veiksmų forsavime (pavyzdžiui, minėtoje UAB „Ramboll Lietuva“ ataskaitoje (2 t. b.l. 76) konstatuota, jog „Aikštelės montavimo darbai laikotarpyje nuo 2006 m. birželio 19 d. iki 2007 m. sausio mėn. buvo vykdomi neturint tinkamai patvirtino Konstrukcinės dalies darbo projekto“. Taigi akivaizdu, kad pats ieškovas (jo samdyti rangovai), atlikdami statybos darbus be darbo projekto, t.y. nesusipažinę su statybos darbų vykdymo tvarka, eiga bei privalomais reikalavimais, ir sudarė sąlygas defektų kilimui) defektai ir trūkumai buvo galimi, tačiau užsakovas elgiasi nesąžiningai, nes būtent dėl jo veiksmų ir galėjo kilti defektai. Taigi, kadangi prievolės neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos dėl užsakovo, kaip kreditoriaus kaltės, atsakovo, kaip skolininko, atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės (CK 6.259 str. 1 d.), Vadovaujantis išdėstytu, UAB „BETONIKA“, net jei būtų įrodytos visos jos atsakomybės sąlygos, yra atleistina nuo atsakomybės, nes galimai netinkamo darbo projekto parengimo kaltė tenka išimtinai užsakovui, t.y. ieškovui ir jo pasamdytiems tretiesiems asmenims (techninio projekto rengėjas, projekto vadovas, techniniai prižiūrėtojais ir rangovas).

117Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai užsakovas savo iniciatyva nukrypo nuo projekto, o pagal norminius aktus statinio techninę priežiūrą ir kontrolę vykdė jo atstovas, rangovo atsakomybė už defektus gali būti mažinama (CK 6.689 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. ir V. P. TŪB „ Vikensta“ v. UAB „Skala“, bylos Nr. 3K-3-135/2006).

118Ieškovas privalėjo vykdyti statinio techninę priežiūrą, tačiau šios pareigos nevykdė, galėjo ir privalėjo pareikalauti, kad atsakovas tinkamai, kokybiškai atliktų statybos darbus, tačiau šia teise nesinaudojo, todėl laikytina, kad ieškovas neužkirto kelio statybos defektams atsirasti. Toks elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo elgesio standarto. Remiantis nurodytu, ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atmestinas (CK 6.253 str. 5 d., 6.259 str.).

119Papildomai akcentuotina, kad atsakovas nevykdė ir neturėjo prievolės atlikti projekto vykdymo priežiūrą, todėl šiuo aspektu Ekspertizės akte (9 t. b.l. 117 p., 5.3 p.) nurodyti trūkumai negali būti priskiriami atsakovui, nes autorinę priežiūrą atliekantis projekto vadovas nepateikė nurodymų atsakovui perskaičiuoti bet kokias dedamąsias. Vadinasi, ir šiuo požiūriu, atsakovas jokių neteisėtų ar netinkamų veiksmų neatliko.

120Pagaliau, apie kokius defektus ir pasvirimus galime kalbėti, jei iki pat 2010 metų nebuvo atliekami tinkami geodezinių matavimai (9 t. b.l. 111 p.), o 2/3 pasvirimų užfiksuota juos montuojant (9 t. b.l. 107 p.), t.y, montavimo klaidos lėmė defektus šiuo aspektu - tą užfiksavo ir ekspertas V. Š. (6 t. b.l. 87-89).

121Atsakovas ginčija ieškovo patirtų išlaidų faktą, nes šios išlaidos yra neprotingai didelės ir visiškai nesusijusios nei su atsakovo atliktais darbais, nei su galimais darbo projekto trūkumais. Kadangi defektų šalinimo išlaidos turi būti būtinos, protingos ir realios, ieškovas negali reikalauti priteisti iš atsakovo tokių išlaidų, kurios nebuvo susijusios su atsakovo UAB „BETONIKA“ atliktais darbais/teiktomis paslaugomis. Pats ieškovas (jo samdytas rangovas) nukrypo nuo darbo projekto ir nepasirinko tinkamos darbų technologijos, darbus atliko be atitinkamų dokumentų, todėl UAB „BETONIKA“ negali būti atsakinga už su tuo susijusias išlaidas. Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

122Projektuotojai, techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, jeigu jie atsirado dėl jų sutartimis nustatytos pareigos neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, arba iš delikto – LR statybos įstatymo, STR netinkamo vykdymo. Nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei reikšminga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti šias priežastis su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Šioje byloje ieškovo reikalaujami atlyginti nuostoliai negali būti laikomi atsakovo UAB „BETONIKA“ veiksmų rezultatu. Faktą, kad ieškovo prašoma priteisti defektų šalinimo suma nėra niekaip susijusi su atsakovu UAB „BETONIKA“ ir jos įsipareigojimais, patvirtina ir Ekspertizės aktas, nes remiantis juo pagrindinė defektų priežastis tenka techninio projekto rengėjams ir pačiam ieškovui, priėmusiam darbų rezultatą su akivaizdžiais trūkumais (kaip juos dabar įvardija ieškovas). Taigi susijusios protingos išlaidos turėtų būti atlyginamos paties ieškovo arba jo samdytų asmenų, o ne atsakovo.

123Be to, 2012-11-06 Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad dauguma ieškovo atliktų darbų buvo savitiksliai (9 t. b.l. 110 ir 118) ir netgi galėjo prisidėti prie defektų kilimo ar didėjimo. Tą patvirtino ekspertas ir teismo posėdyje (10 t. b.l. 17).

124Nurodytos aplinkybes įrodo, kad dėl defektų atsakovo UAB „BETONIKA“ kaltės nėra, nes ieškovas, viena vertus, priėmė atsakovo darbų rezultatą, jau matydamas akivaizdžius trūkumus (jei tokie būtų įrodyti), tuo pačiu nedėjo jokių pastangų, kad būtų laikomasi atsakovo nurodymų ar kad defektams būtų užkirstas kelias: darbo projektas neteiktas ekspertizei (10 t. b.l. 25), neatlikti geodeziniai matavimai (10 t. b.l. 22), nekreiptas dėmesys į viršnorminius nuokrypius (10 t. b.l. 24, 29) ir kitus statybos trūkumus (10 t. b.l. 30). Vadovaujantis išdėstytu, ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų atsakovo atsakomybei kilti, todėl ir šiuo aspektu ieškovo ieškinys yra atmestinas.

125Papildomai atkreipė dėmesį, kad ieškovas, reikalaudamas atlyginti defektų šalinimo išlaidas, nepagrindžia, kokie darbai buvo atlikti, todėl šioje dalyje reikalavimas apskritai yra neįrodytas. Juo labiau, Ekspertizės akte nurodyta, jog ne visi darbai buvo būtini.

126Dėl ieškinio senaties. Pagal CK 6.667 str. 1 d., reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Ieškinyje ieškovas abstrakčiai nurodė, kad Aikštelės defektai pastebėti 2010 m. pavasarį. CK 6.644 str. 2 d. įtvirtina, kad šio skirsnio normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos. Sutinkamai su CK 6.662 str. 3 d., jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Vadovaujantis 2012-11-06 Ekspertizės akto išvadomis, galutinio darbų priėmimo – perdavimo metu akivaizdūs buvo šie defektai: Vertikaliųjų ryšių trūkumas, Kiaurymėtas plokštes laikančiųjų rygelių pasvirimai vertikalioje plokštumoje jų išilginių ašių atžvilgiu; Kai kurių rygelių su kolonomis nepatikimos jungtys (9 t. b.l.118) .

127Įvertinant aplinkybę, kad pagal Ekspertizės akto atsakyme į 1 klausimą (9 t. b.l.114) detalizuoti defektai, dėl kurių galimai atsakingas projektuotojas, iš esmės apima elementus, minėtus anksčiau (vertikaliųjų ryšių trūkumas, rygelių defektai), darytina vienareikšmė išvada, kad ieškovas, priėmęs projektuotojo darbus be pastabų ir po galutinio darbų priėmimo – perdavimo nereiškęs jokių pretenzijų UAB „BETONIKA“, nebegali remtis šių defektų faktu.

128Ieškovas dublike neneigia, kad dar 2008 metais buvo pastebėti Aikštelės defektai (nors atsakovas kategoriškai nesutinka, kad dėl defektų jam kyla civilinė atsakomybė) ir pagal ieškovo pastabas, rangovas ėmėsi tam tikrų stiprinimo darbų (6 t. b.l. 12). Vadinasi, jau 2008 metais ieškovas žinojo apie defektus, tačiau toliau tikėjosi, kad defektų pasekmės nedidės. CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino pradžią sieja su diena, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kadangi ieškovas dar 2008 metais žinojo apie defektus (2012-11-06 Ekspertizės akto išvados – 9 t. b.l. 118), vadinasi jis į teismą kreipėsi 2011 m. gegužės 2 d. jau praleidęs ieškinio senaties terminą.

129Pažymėtina, kad net tuo atveju, jei pagal CK 6.667 str. 3 d., ieškovas laikytų, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo UAB „BETONIKA“ informavimo apie defektus dienos, dubliko priedas Nr. I 3 patvirtina, kad atsakovas buvo informuotas apie defektus iki 2010 m. balandžio 13 d. (6 t. b.l. 28), todėl ir šiuo požiūriu, ieškovas ieškinio senatį praleido. Paminėto rašto turinys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas UAB „BETONIKA“ atsisakė šalinti ieškovo nurodytus trūkumus. Vadinasi, ieškovas pasinaudojo teise reikalauti pašalinti darbų trūkumus, o atsakovas atsisakė tai padaryti. Esant garantiniam terminui taikoma CK 6.667 straipsnio 3 dalis, kuri numato senaties termino eigos pradžią nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (CK 6.698 straipsnio 2 dalis, 6.697 straipsnio 5 dalis), o po pretenzijos pareiškimo pradedamas skaičiuoti CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų terminas. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovas ieškinio senaties terminą praleido.

130Dėl solidarios atsakomybės atsakovo atstovas pakartojo tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į ieškinį.

131Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad ieškovas galėtų reikalavimą dėl parduoto daikto trūkumų reikšti parkingo pardavėjui NDX projektai, taip pat savo samdytiems projekto prižiūrėtojams.

132Atsakovas UAB „Mitnija“ atsiliepime į ieškinį (t.5, b.l.134-141) su ieškiniu nesutiko, prašo jį atsakovo UAB „Mitnija“ atžvilgiu atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui UAB „Mitnija“ visas bylinėjimosi išlaidas. 2011-05-25 teismui pateiktu prašymu dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo (t.5, b.l.63-65) atsakovas UAB „Mitnija“ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų atsakovo UAB „Mitnija“ pusėje, prašo įtraukti UAB „Mitnija“ statinio statybos vadovą E. R.. Teismui pateiktame triplike (t.6, b.l.61-62) atsakovas UAB „Mitnija“ palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį, taip pat pareiškė prašymą dėl nepriklausomos ekspertizės šioje byloje paskyrimo.

133Atsakovas atsiliepime nurodo, jog Dėl ieškovo negalėjimo reikšti pretenzijas už priimtus darbus CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartyje numatytą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t.y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir kokybiškai. Užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti.

134CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą. Esant statybos rangos sutarčiai, darbų rezultato perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis (CK 6.694 str. 1 d.). Taigi darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 str.), tiek specialiosiose (CK 6.694 str.). Pagal abiejų paminėtų CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005, ir kt.). CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalyse dispozityvia forma suformuluota užsakovo teisinė elgsena vykdant pagal rangos sutartį atliktų darbų priėmimą ir atitinkamai aptartos užsakovo elgsenos teisinės pasekmės. Užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos sutarties sąlyga (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi nuostatos, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007, ir kt.). Atliktų statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Atliktų darbų akte yra nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai. Jame gali būti pastabų tiek dėl darbų atlikimo laiko, tiek dėl darbų kokybės atitikimo statybos norminių aktų reikalavimams arba sutarties sąlygoms. Taigi, atliktų darbų perdavimo ir priėmimo akte yra fiksuojamos esminės priėmimo ir perdavimo aplinkybės ir pagal jas daromos išvados, ar perduodami darbai atlikti laiku ir tinkamai. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Vadinasi, atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktas yra tas rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojami rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba priimti be jų. Akto paskirtis yra užsakovui priimti rangovo atliktą darbą, išsiaiškinti, ar nėra nukrypimų nuo rangos sutarties sąlygų, bloginančių darbų rezultato kokybę, ar nėra kitų darbų trūkumų. Iš esmės tokio akto pasirašymas reiškia, kad rangovas atliko sutartimi sulygtus darbus, o užsakovas juos priėmė, atitinkamai nustatęs, ar darbai atlikti tinkamai, ar su trūkumais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes; šis aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio mėn. 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007).

135Savo reikalavimus atsakovo atžvilgiu ieškovas kelia remdamasis 2005-07-20 Statybos rangos sutartimi Nr. 2007/05/R (toliau – Sutartis) ir grindžia 2011-01-25 Statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 10-11/09 (toliau – Ekspertizės aktas).

136Sutarties 1 str. 1 p. nustato, kad Rangovas atliks statybos darbus priklausomai nuo Šalių susitarimo iš Užsakovui arba Rangovui priklausančių medžiagų pagal Užsakovo pateiktą techninį ir darbo projektą. Sutarties 6 str. 3 p. nustatyta, kad Rangovas įsipareigoja atlikti statybos darbus pagal Užsakovo pateiktą Statinio projektą, laikantis statybos ir kitų norminių aktų reikalavimų, projektavimo ir statybos sąlygų, specialių valstybinės priežiūros institucijų reikalavimų, autorinės priežiūros atlikėjų ir Objekto statybos techninių prižiūrėtojų nurodymų. Atsižvelgiant į Užsakovo siekį kontroliuoti statybų procesą Sutarties 6 str. 5 p. Rangovas įsipareigojo, pagal Užsakovo reikalavimą nušalinti nuo statybos darbų kiekvieną Rangovo įdarbintą asmenį arba subrangovą, kuris, Užsakovo nuomone dėl netinkamos kvalifikacijos ar kokiu kitu būdu gali trukdyti Rangovui laiku arba kokybiškai įvykdyti Sutarties sąlygas. Taip pat Sutarties 6 str. 7 p. nustatyta, kad Rangovas garantuoja atsakingam už statybos priežiūrą Užsakovo atstovui teisę atlikti statybos inspekciją darbų eigoje, susipažinti su statybos darbams naudojamų medžiagų ir įrangos dokumentacija. Užsakovas Sutartimi įsipareigojo vykdyti visas Užsakovo pareigas numatytas LR Civiliniame kodekse, LR Statybos įstatyme ir kituose norminiuose aktuose (7 str. 1.1 p.). Užsakovas Sutarties 7 str. 1.2.5 p. įsipareigojo paskirti Techninį prižiūrėtoją bei įgaliotą asmenį pasirašyti atliktų darbų aktus bei PVM sąskaitas-faktūras. Sutarties 7 str. 1.2.8 p. įsipareigojo priimti iš Rangovo atliktus statybos darbus ir laiku už juos atsiskaityti. Sutartyje susitariant dėl Užsakovo vykdomos statybos darbų priežiūros 9 str. 3 p. nustatyta, kad Užsakovo vykdoma priežiūra yra atliktų darbų kokybės ir tinkamumo įvertinimas. Sutarties 9 str. 6 p. nurodyta, kad Statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statyboje naudojamų statybinių medžiagų, statybos gaminių ir dirbinių bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka Statinio projekto, statybos ir kitų normatyvinių dokumentų privalomų reikalavimų ar nepateikti kokybę patvirtinantys dokumentai. Po Sutarties 11 str. esančiame straipsnyje, skirtame Statybos darbų žurnalui, 1 p. nurodyta, kad Statybos metu vedamas Statybos darbų žurnalas, kurį išduos Užsakovas. Statybos darbų žurnale bus įrašomi visi faktai ir aplinkybės, įvykę statybos metu, statybos darbų eiga, visi pagrindiniai statybos kaitos, saugumo ir kokybės faktai, dėl kurių gali būti sustabdyti arba nutraukti statybos darbai bei visi kiti faktai, kurie gali turėti įtakos Objekto kokybei ir saugumui arba reikalaujami nurodyti statybos normatyvinių dokumentų.

137Pažymėtina ir tai, kad ieškovo į bylą pateiktoje 2005-07-21 Statybos techninės priežiūros sutartyje Nr.05-02-04/2/1 nurodyta, kad jos dalykas yra techninio prižiūrėtojo atliekama pastato statybos darbų bendroji techninė priežiūra, kurios pagrindinis tikslas yra kontroliuoti statybos darbų kokybę, kad jie atitiktų projektą, bei visos reikalingos dokumentacijos analizė, priežiūra ir vedimas (1.1 p.). Techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina įrašydamas reikalavimus statybos žurnale ir pasirašydamas (vizuodamas) dokumentus (darbų priėmimo aktus, inžinierinių tinklų bei įrengimų bandymo aktus ir pan.). Techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose patvirtina jo reikalavimų statybos vadovui vykdymą, o priimant atliktus darbus – tų darbų būtiną kokybę (2.2 p.). Analogiškai prievolę atlikti Objekto projekto vykdymo priežiūros darbus Užsakovas pavedė savo samdomam projekto valdytojui pagal 2006-02-01 Projektavimo darbų priežiūros sutartį Nr.110601 (3.2 p., 4.1.20 p.).

138Taigi iš nurodytos Sutarties ir Užsakovo sutarčių dėl techninės bei projekto vykdymo priežiūros normų matyti, kad būtent Užsakovas, kartu su savo samdomais atitinkamų sričių specialistais, buvo aiškiai prisiėmęs minėtas statybos darbų tinkamo atlikimo ir atitikimo privalomiems reikalavimams priežiūros ir kontrolės prievoles bei su tuo susijusias rizikas.

139Sutarties 10 str. 1 p. nustatyta, kad jeigu pažeidimai buvo sąlygoti Statinio projekto ir kitų brėžinių nurodymų ar pažeidžiant eksploatacijos sąlygas, Rangovas negarantuoja už šiuos trūkumus. Sutarties 10 str. 4 p. Rangovas įsipareigojo pašalinti bet kokius jo atliktų darbų kokybės trūkumus, jei atlikti statybos darbai neatitinka Sutartimi bei teisės aktais jiems nustatytų funkcinių reikalavimų ir tie defektai atsirado ne dėl Objekto ar jo dalių normalaus nusidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo arba dėl Užsakovo ar kitų trečiųjų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

140Taigi Sutartimi sutartos aiškios išlygos, šalinančios Rangovo atsakomybę už defektus ir trūkumus, kurie atsirado dėl Užsakovo ar kitų asmenų kaltų veiksmų, taip pat projektinės dokumentacijos, jų sprendinių netinkamumo bei trūkumų, Objekto netinkamo eksploatavimo ir naudojimo, kas detaliau aptarta tolesnėse šio atsiliepimo dalyse.

141Nurodant šalių sutartas sąlygas, kurios taikomos iki darbų priėmimo nustačius Rangovo atliktų darbų defektus, Sutarties 11 str. 1 p. nustatyta, kad tuo atveju, jei Rangovas neatliko statybos darbų pagal Statinio projekte ir šios Sutarties 1 str. 2 dalyje nurodytoje dokumentacijoje numatytas sąlygas, nesilaikė statybos ar kitų statybai taikomų normatyvinių reikalavimų, Užsakovas turi teisę reikalauti, kad Rangovas nutrauktų tolimesnius statybos ir montavimo darbus; Neatlygintinai pakeistų statybines medžiagas, gaminius, dirbinius, įrangą; Neatlygintinai pagerintų atliekamų darbų kokybę; Savo priemonėmis neatlygintinai ištaisytų blogai atliktus statybos ir montavimo darbus; Atitinkamai sumažintų atlyginimą už Rangovo darbą, jei nėra įvykdyti punktai 1.1-1.4. Sutarties 5 str. 2 p. nurodyta, kad kiekvieną Rangovo atlyginimo dalies mokėjimo kartą atitinkama piniginė suma bus Užsakovo pervesta remiantis Rangovo pateikta PVM sąskaita-faktūra ir atliktų darbų aktu per 10 darbo dienų, kai Užsakovas priims minėtus dokumentus, jei jie bus tinkamai surašyti kiekvieną mėnesį iki 25 d. Užsakovas darbus priima arba pateikia raštu pastabas dėl neatitikimo per 5 darbo dienas. Sutarties 13 str. 4 p. nustatyta, kad statybos darbų pabaiga bus įforminta Objekto priėmimo protokolu, kurį pasirašys abi šalys ir karto po Objekto priėmimo. Į Objekto priėmimo protokolą įtraukiama statybos darbų trūkumų bei defektų išvardijimas bei jų pašalinimo terminai (13 str. 5 p.). Sutarties 13 str. 10 punkte nurodyta, kad jei bus nustatyti statybos darbų trūkumai bei defektai, Užsakovas turi teisę atsisakyti pasirašyti Objekto priėmimo protokolą iki Rangovas pašalins nurodytus trūkumus.

142Taigi nurodytų Sutarties nuostatų visuma aiškiai nustato Užsakovo pareigą iki darbų priėmimo pareikšti pastabas bei Sutartyje nustatytus galimus reikalavimus Rangovui ir nepasirašyti su atliktų darbų perdavimu susijusių dokumentų bei nemokėti Rangovui už netinkamai atliktus darbus.

143Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, vertinant teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotas taisykles, nustatančias statybos darbų priėmimo sąlygas, statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas priėmimo-perdavimo aktu. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo-perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo-perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandorio kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo-perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Ieškovo pateiktoje UAB „Ramboll Lietuva“ techninėje paslaugų ataskaitoje nurodyta, kad parkingo konstrukcijų montavimai vyko laikotarpyje nuo 2006-06-19 iki 2007 m. sausio mėnesio (2 t. b.l. 76). Kaip matyti iš Sutarties nuostatų rangovo atlikti darbai buvo priimami etapais, kas mėnesį priimant atliktus darbus ir pasirašant už juos išrašytas PVM sąskaitas faktūras (5 str. 2 p.). Pateikiame teismui rangovo ir užsakovo atstovų pasirašytas pažymas apie atliktus statybos ir remonto darbus ir PVM sąskaitas-faktūras už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės mėnesio iki 2007 m. kovo mėnesio (Priedas Nr. 1), iš kurių matyti, kad visus darbus iš rangovo pusės perdavė darbų atlikimą kontroliavęs statybos vadovas E. R., o priėmė užsakovo (ieškovo) atstovai. Iš minėtų dokumentų turinio matyti, kad jais rangovas perduoda per atitinkamą mėnesį atliktus darbus užsakovui, o užsakovas priima rangovo atliktus darbus - tai atitinka įstatyme vartojamą darbų priėmimo-perdavimo akto sąvoką. Atliktų darbų priėmimas įformintas rangovo ir užsakovo įgaliotų atstovų pasirašytais aktais be jokių užsakovo ar jo atstovų išlygų, pastabų ar nuorodų apie kokius nors darbų trūkumus, defektus arba kitokius nukrypimus nuo kokybės reikalavimų ir sutarties sąlygų. Pažymėtina, kad nei darbus priėmęs užsakovas, nei jį atstovavęs statybos darbų techninės priežiūros atstovas, nei projekto vykdymo priežiūros atstovas jokių pastabų dėl rangovo atliktų darbų trūkumų ar defektų nereiškė, apie jokius neatitikimus nebuvo padaryta atžymų statybos darbų žurnale. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenų apie rangovo atliktų paslėptų darbų neatitikimą Sutarčiai, projektinei dokumentacijai ar privalomiems teisės aktų reikalavimams, taip pat nėra. CK 6.662 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Faktinės aplinkybės išdėstytos ieškovo pateiktuose ekspertizių dokumentuose patvirtina, kad užsakovas (ieškovas) ir jį atstovavę statybų techninę ir projekto vykdymo priežiūrą privalantys atlikti asmenys, priimant rangovo (atsakovo) darbų rezultatus nefiksavo jokių darbų trūkumų, kuriuos galėjo ir turėjo pastebėti normaliai (tinkamai) priimant tuos darbus. Aukščiau paminėtų teisės normų taikymo pagrindu pažymėtina, kad užsakovas (ieškovas), priimdamas pagal Sutartį atliktus darbus, galėjo ir turėjo pastebėti bei nurodyti atliktų darbų trūkumus priėmimo-perdavimo aktuose. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą užsakovas nebegali po darbų perdavimo remtis trūkumų, kurie galėjo būti pastebėti normaliai priimant darbus, faktu, nes Sutartyje nėra numatyta ieškovo teisė vėliau reikšti reikalavimus dėl trūkumų, kurie galėjo ir turėjo būti užfiksuoti darbų rezultato priėmimo metu.

144Šioje byloje teismas turi atmesti ieškovo ieškinį atsakovo atžvilgiu, kadangi ieškovas galėjo pastebėti kokybės trūkumus (defektus) dar prieš rangovo atliktų darbų ir paties Objekto priėmimą iš rangovo, arba juos nustatyti darbų priėmimo metu, nes ieškovo nurodomi rangovo atliktų darbų trūkumai buvo akivaizdūs. Ieškovo nurodyti darbų trūkumai nelaikytini ir negali būti laikomi trūkumais, atsiradusiais vėliau garantiniu laikotarpiu, kadangi ieškovas, galėdamas nustatyti trūkumus dar prieš atliktų darbų ir Objekto priėmimą iš rangovo arba juos priimant, prarado teisę remtis trūkumų faktu. CK 6.689 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis. Nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, užsakovas privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Šiuo atveju laikytina, kad nepranešęs rangovui apie trūkumus, kuriuos dėl jų akivaizdumo galėjo ir turėjo pastebėti bei užfiksuoti užsakovas (jį atstovaujantys techninės ar projekto vykdymo priežiūros specialistai) netenka teisės tais trūkumais remtis ateityje, t.y. nepasinaudojimas laiku šia teise užsakovui sukelia tam tikras teisines pasekmes. Iš aukščiau analizuotų su statybos procesu susijusių, užsakovo sudarytų sutarčių sąlygų matyti, kad užsakovas (ieškovas) prisiėmė statinio statybos techninės priežiūros ir statinio projekto vykdymo priežiūros pareigas. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad užsakovas pagal Sutartį prisiėmė pareigą kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbų eigą bei kokybę, todėl teisės aktų nustatyta tvarka turėjo fiksuoti atliekamų darbų kokybės trūkumus (defektus) ir nedelsdamas pranešti apie tai rangovui. Tokios užsakovo sutartinės pareigos vykdymas pirmiausia turėjo pasireikšti jo įgaliotų kontroliuoti rangovo atliekamų darbų eigą bei kokybę atstovų teikiamais įspėjimais rangovui apie aiškiai pastebimus, t. y. akivaizdžius darbų kokybės trūkumus ir kitus pažeidimus.

145Ieškovo užsakymų atliktose ekspertizėse ir specialistų išvadose yra pateikta pakankamai duomenų ir įrodymų, jog ieškovo nurodyti rangovo (atsakovo) darbų atlikimo pažeidimai, taip pat rangovui priskirti defektai buvo akivaizdūs ir galėjo būti konstatuoti darbų atlikimo ir jų priėmimo metu. Byloje pateiktos statybos darbų metu atliktos statybų eigą fiksuojančios nuotraukos, taip pat pastatyto pastato būklę fiksuojančios nuotraukos, ekspertų nurodomų neatitikimų, pažeidimų pobūdis bei jų atsiradimo laiko aprašymas, patvirtina, kad užsakovas (ieškovas) ir jį atstovaujantys priežiūros atstovai žinojo arba galėjo ir turėjo žinoti apie ieškinyje nurodomų trūkumų, defektų ir pažeidimų buvimą, t.y. jie buvo akivaizdūs ir egzistavo jau darbų atlikimo ir perdavimo bei priėmimo momentu. Tokie ieškovo nurodomi trūkumai, kaip rangovo ar jo pasitelktų kitų asmenų netinkamo darbų atlikimo rezultatas, darbų atlikimo sąlygų pažeidimai, galėjo ir turėjo būti užsakovo, prisiėmusio pareigą vykdyti objektų statybos darbų techninę ir projekto vykdymo priežiūrą ir specialiai tas funkcijas vykdyti pavedus atitinkamiems specialistams, pastebėti, vertinami ir fiksuojami tiek darbų atlikimo metu, tiek darbų priėmimo momentu, nes Ekspertizės akte konstatuotas tų trūkumų akivaizdumo (aiškumo) faktas dar prieš perduodant užsakovui rangos darbų objektus eksploatuoti, taip pat konstatuotas techninės ir projekto vykdymo priežiūros funkcijų netinkamas atlikimas. Užsakovas, kuris vykdė ir kontrolines techninio ir projekto vykdymo prižiūrėtojo funkcijas, jokio ieškinyje nurodyto akivaizdaus darbų defekto bei pažeidimo, egzistavusio dar prieš statybos objekto perdavimą, nefiksavo bei nevertino nei darbų atlikimo, nei jų priėmimo metu, todėl yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas (užsakovas) negali tokių trūkumų faktu remtis vėliau, t.y. jau po darbų priėmimo ir perdavimo procedūros įforminimo atitinkamai aktais. Kaip jau pažymėta, CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalyse dispozityvia forma yra suformuluota užsakovo teisinė elgsena organizuojant bei vykdant pagal rangos sutartį atliktų darbų priėmimą ir atitinkamai aptartos užsakovo elgsenos teisinės pasekmės. Pagal ieškovo pateiktą Ekspertizės aktą galima daryti išvadą, jog užsakovas (ieškovas) nesiėmė priemonių įvykdyti savo prievolę tinkamai organizuoti rangovo atliekamų darbų priežiūrą ir kontrolę, neįspėjo rangovo apie akivaizdžius atliekamų darbų pažeidimus bei trūkumus, kurie objekto eksploatavimo metu galėjo sukelti (ir galimai faktiškai sukėlė) neigiamas pasekmes, todėl negali remtis tokių trūkumų faktu reikalaudamas atlyginti esamus ir būsimus defektų šalinimo (remonto) kaštus.

146Esant aukščiau minėtoms užsakovo ir rangovo sudarytos Sutarties sąlygoms dėl rangovo pareigos šalinti per garantinį laikotarpį atsiradusius darbų trūkumus, išskyrus tuos, kurie buvo sąlygoti statinio projekto ir kitų brėžinių nurodymų ar pažeidžiant eksploatacijos sąlygas, taip pat kurie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus nusidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo arba dėl užsakovo ar kitų trečiųjų asmenų kitokių kaltų veiksmų (Sutarties 10 str. 1, 4 p.), ir Ekspertizės akte (6 dalis, 11.8 priedas) konstatavus aplinkybes, kad trūkumų susidarymo priežastimis ekspertai įvardijo netinkamus, neįgyvendinimus projektinius sprendinius, projektinės dokumentacijos trūkumus, gaminių kokybės trūkumus, netinkamą objekto eksploatavimą įrengiant automobilių greitį ribojančius barjerus, taip pat konstatavus, kad užsakovas (ieškovas) nesiėmė priemonių tinkamai (normaliai) organizuoti statybos darbų priežiūrą, darbų priėmimą ir be išlygų pasirašė su darbų priėmimu-perdavimu susijusius dokumentus, nenurodydamas juose jokių trūkumų, jis laikytinas praradusiu teisę remtis tokių trūkumų faktu, kadangi šie buvo akivaizdūs. Nors ieškovas ieškinyje bando teigti, kad trūkumai tariamai paaiškėjo 2010 metų pavasarį, tačiau šie teiginiai nepaneigia aiškių ekspertų išvadų, jog nustatyti trūkumai egzistavo jau statinių perdavimo ir priėmimo metu. Ieškovo teiginius dėl trūkumų išryškėjimo (paaiškėjimo) praėjus tam tikram pastato eksploatacijos laikui, galima vertinti ne kaip pačių trūkumų atsiradimą per garantinį pastato eksploatacijos terminą, bet jau priėmimo metu egzistavusių trūkumų (defektų) pasekmių atsiradimą arba išryškėjimą (pvz., dar didesnių nuokrypų atsiradimas, plyšių atsiradimai, betono atskilimai, vandens pratekėjimai ir kt.) veikiant konstrukcijas išoriniams aplinkos veiksniams (automobilių statinėms ir dinaminėms apkrovoms, atmosferos krituliams, druskoms ir pan.). Tuo būdu ieškinys atsakovo atžvilgiu turi būti atmestas.

147Dėl ieškovo nurodomų su rangovu susijusių defektų.

148Kadangi ieškovas į byla yra pateikęs ne vieną ekspertų išvadą, tai vertinant jose daromų išvadų teisinę galią ir pagrįstumą, atsakovas atkreipia teismo dėmesį, jog nei Vokietijos inžinerijos ir projektavimo įmonės Santon GmbH, nei UAB „Ramboll Lietuva“ nėra atestuotos Lietuvoje ekspertizės atlikimui ir išvadų teikimui, todėl jų teikiamos išvados negali būti laikoms pagrįstomis ir teisėtomis. Būtent dėl šių ekspertizę atlikti ir ekspertizių išvadų teikti neturinčių asmenų parengtų dokumentų nepagrįstumo ieškovas atlikinėjo tų pačių klausimų ekspertizę šią teisę turinčioje UAB „Ekspertika“ (Priedai Nr. 2, 3). Tačiau pažymėtina, kad viešame atestatų registre nurodyta, kad UAB „Ekspertika“ atestatas, suteikiantis teisę atlikti statinio projekto bendrąją ekspertizę ir statinio ekspertizę, išduotas 2011-03-18, todėl šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad ir ši įmonė būtų turėjusi teisę daryti ekspertizes Ekspertizės akto parengimo metu – 2011-01-25.

149Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia Ekspertizės aktu, kuriame atsakovo manymu yra padarytos nepagrįstos ir neišsamios išvados, kuriomis neįvardintos ir netinkamai įvardintos statinio defektus lėmusios priežastys. Nei ekspertas, nei ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad rangovui priskiriami pažeidimai būtų priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais defektais. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal į bylą pateiktą Ekspertizės aktą darant išvadas dėl priežastinio ryšio tarp defektų ir nustatytų pažeidimų buvimo galima aiškiai teigti, kad rangovui priskiriamų pažeidimų susijusių su gaminių montavimo darbais, taip pat ir pastato defektų nebūtų buvę, jei nebūtų buvusi pasirinkta pastato skaičiuojamoji schema su šarnyriškai į kolonas atremtais rygeliais ir minimaliu ryšių skaičiumi; jei atliekant statinius skaičiavimus būtų buvę įvertinta tai, kad rygeliai su kolonomis sujungti necentriškai; jei nebūtų buvusi pasirinkta nesimetriška „L“ rygelių forma ir suporinti rygeliai nesujungti tarpusavyje, dėl ko atsirado galimybė pasisukti apie savo ašį; jei projektinė pastato konstrukcinė schema būtų buvusi sudaryta atsižvelgiant į pasirinktų gelžbetoninių konstrukcijų mazgų judrumą; jei projektinė dokumentacija būtų buvusi parengta tinkamai įvertinus horizontalias apkrovas ir dinamines stabdymo jėgas; jei nebūtų suprojektuoti neįgyvendinami rygelių jungimo su kolonomis mazgai naudojant „Anstar“ įdėtines detales, kuriuose neįmanoma įrengti atraminių mazgų konstrukcijose numatytų pleištų; jei nebūtų suprojektuoti neįgyvendinami tuštumėtų plokščių ir rygelių sujungimo mazgai, kai rygeliai suporinti ir nėra galimybės užbetonuoti kiaurymes rygeliuose; jei statybos techninė priežiūra ir projekto vykdymo priežiūra būtų tinkamai vykdoma ir būtų buvęs užkirstas kelias pažeidimų atsiradimui. Šiuo atveju akivaizdu, kad ne su rangovo veiksmais susiję pažeidimai ir aplinkybės lėmė, t.y. sudarė sąlygas, padidino galimybes, neigiamų pasekmių atsiradimui.

150Taigi darytina išvada, kad nustačius jog defektus lėmusios sąlygos, faktoriai yra atsiradę ne dėl su rangovu susijusių aplinkybių, t.y. kai priežastinis ryšys – santykis tarp pasekmėms kilti sudarytų sąlygų (pažeidimų/trūkumų) ir neigiamų padarinių, siejamas ne su rangovo atliktais veiksmais, tai nėra visų sąlygų, kurios būtinos rangovo civilinei atsakomybei konstatuoti, dėl ko ieškinys rangovo atžvilgiu turi būti atmestas.

151Dėl solidarios atsakomybės taikymo nepagrįstumo

152Ieškovas nepagrįstai kelia reikalavimus remdamasis atsakovų solidarią atsakomybę nustatančiomis normomis. Ieškovui pareiškus ieškinį skolininkų daugetui dėl jam padarytos žalos atlyginimo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies. Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6. 5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Taigi solidari atsakomybė galima deliktinės atsakomybės atvejais. Šiuo atveju atsakovams keliami reikalavimai grindžiami sutartinės atsakomybės pagrindu, t.y. atsakovai kaltinami pažeidę sutartines prievoles. Taigi esant konkrečių asmenų skirtingoms ir savarankiškoms prievolėms, kylančioms savarankiškų sutarčių pagrindu, atsakomybė pagal tas prievoles gali būti tik dalinė. Šiuo atveju neįmanoma kelti solidarios atsakomybės klausimo, kadangi atsakovai veikė pagal skirtingas sutartis (prievoles), neveikė bendrai, netgi savo prievoles atliko skirtingu metu. Tuo būdu nėra jokio teisinio pagrindo solidariai atsakomybei taikyti ir galimas tik dalinės atsakomybės klausimo kėlimas. Tinkamo ieškinio reikalavimo suformulavimo pareiga tenka ieškovui, todėl ieškinys, kuriame nepagrįstai keliami reikalavimai dėl solidarios atsakovų atsakomybės turi būti atmestas, kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis aukščiau minėtoms teisės normoms ir teisės aiškinimui.

153Dėl ieškovo nurodomų išlaidų.

154Kadangi ieškovo ieškinys dėl nepagrįstumo ir šiame atsiliepime minėtų motyvų atmestinas, tai atmestini ir su ieškiniu susiję reikalavimai dėl ieškovo turėtų išlaidų atlyginimo. T.y. ieškovas ieškinyje kelia reikalavimus dėl išlaidų, susijusių su defektais atlyginimo. Tiek teisės teorijoje, tiek ir teismų praktikoje įtvirtinta, kad išlaidų požymiai yra būtinumas, priverstinumas, protingumas. Esminis išlaidų požymis yra tai, kad jos yra priverstinės, todėl atlyginamos tik tos, kurios buvo būtinai reikalingos ir yra protingo dydžio. CK 6.258 str. 4 d. nustato, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Sutarties 11 str. 4 p. šalys buvo numačiusios tik tai, kad kilus ginčui dėl defektų gali būti samdomas ekspertas, t.y. aiškiai apibrėžta kokios yra numatomos išlaidos susijusios su galimais defektais. Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovas gali bandyti reikalauti atlyginti tik išlaidas, kurias jis patyrė atlikdamas ekspertizę, kuria remiasi grįsdamas savo ieškinio reikalavimus. Tačiau pažymėtina, kad ieškovo užsakyta UAB „Ekspertika“ ekspertizė nėra nepriklausoma, ekspertas buvo samdomas ieškovo pasirinkimu su siekiu pasirengti bylinėjimuisi teisme, sutartyje dėl ekspertizės atlikimo taip pat nustatyta pareiga ekspertizės ataskaitos projektą prieš jį tvirtinant suderinti su ieškovą atstovaujančia advokatų kontora, todėl eksperto išvados galėjo būti ir šiuo atveju yra šališkos (3 t. b.l. 23, 26). Išvadų šališkumas akivaizdus, kadangi jose apsiribojama projektuoto, rangovo ir techninę bei projekto vykdymo priežiūrą atlikusių asmenų pažeidimų konstatavimu ir plačiau neanalizuota kokią įtaką paties užsakovo veiksmai ir proceso valdymo pažeidimai padarė lemiant defektų atsiradimą ir neigiamų pasekmių buvimą. Taigi šiuo atveju ieškovas galėtų reikalauti tik nepriklausomos ekspertizės išlaidų atlyginimo, tačiau šiuo atveju tokia ekspertizė nebuvo atlikta, todėl ieškovo pastoviai užsakomų ekspertizių ir konsultacijų išlaidos negali būti reikalaujamos atlyginti. Vertinant Ekspertizės akto parengimo išlaidų pagrįstumą atkreiptinas dėmesys, kad nepagrįstai ekspertizė užsakyta atlikti per tarpininkaujančią įmonę UAB „Ribinis būvis“, kuri neturi reikiamos atestacijos ekspertizės atlikimui, ir kuri šias paslaugas subrangos sutartimi perpirko iš UAB „Ekspertika“. Tuo būdu galėjo dirbtinai būti sudarytos sąlygos paslaugų teikimo išbrangimui ir nustatyta didesnė paslaugų kaina, nei jos būtų buvę užsakytos tiesiogiai ekspertizes atlikti teisę turinčioje įmonėje. Vertinant ekspertizės kaštų pagrįstumą, teisme būtina išsireikalauti UAB „Ekspertika“ ir UAB „Ribinis būvis“ tarpusavio atsiskaitymus už Ekspertizės akto parengimą.

155Ieškovo pateikiamos išlaidos, susijusios su statybų valdymu, teisinėmis, dokumentų kopijavimo ir kitomis išlaidomis, nėra akivaizdžiai ir tiesiogiai susietos su defektais, t.y. nėra jokių įrodymų, jog jos patirtos būtent dėl defektų šalinimo, nėra jokių įrodymų, kad jos buvo būtinos, tuo labiau jos nėra protingo ir pagrįsto dydžio, t.y. nepateikta duomenų, kad nurodytos kainos atitinka rinkoje nustatytus dydžius ir pan., todėl ieškovo reikalavimai dėl tokių išlaidų yra laikytini nepagrįstais ir atmestini.

156Dėl ieškovo atliktų ir atliekamų statybos darbų, kuriais neva šalinami defektai, išlaidų atlyginimo atsakovas taip pat nesutinka, kadangi pirmiausia, nėra jokių patikimų ir nešališkų išvadų dėl tokių darbų vykdymo pagrįstumo ir įtakos pastatui bei nustatytiems defektams. Kaip minėta, ieškovo samdytų ekspertai kiekvienu atveju siūlė skirtingus galimus trūkumų šalinimo būdus, taip pat nė vienas iš ekspertų nebuvo nepriklausomas ir buvo samdomas ieškovo vienašaliu pasirinkimu, nustatinėjant defektų šalinimo galimus būdus nebuvo konsultuojamasi su pastato projektuotojais, rangovais, priežiūrą atlikusiais specialistais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „Ribinis būvis“, kurios atstovas yra A. R., parengto defektų šalinimo projekto ekspertizę atliko UAB „Ekspertikoje“, kurios atstovais yra tiek tas pats A. R., tiek jo tėvas J. R., kas patvirtina, kad defektų šalinimo siūlymai negali būti laikomi tinkamais ir patvirtintais nepriklausomomis ekspertų išvadomis. Pagal rangovo specialistų išvadas po atliktų pleištų kalimo darbų matyti, kad įkalti pleištai jokios įtakos pastatui nepadarė ir toks darbas daugiau sietinas su prevencinėmis prielaidomis, kurios nėra pagrįstos jokiais stebėjimais ir išvadomis dėl realaus defektus šalinančio poveikio. Taip pat pasisakant dėl dar neatliktų darbų išlaidų nurodome, kad visiškai nėra jokio pagrindo reikalauti būsimų išlaidų, kurios dar nėra patirtos. Gali būti atlyginamos tik patirtos išlaidos, kurios atitinka aukščiau nurodytus teisės aktuose ir teismų praktikoje įtvirtintus išlaidų požymius. Taigi reikalavimus dėl defektus tariamai ištaisančių darbų išlaidų ir neatliktų darbų išlaidų atlyginimo teismas taip pat turi atmesti.

157Dėl ieškinio senaties pretenzijoms dėl trūkumų reikšti taikymo.

158CK 6.667 str. 1 d. nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. CK 1.127 str. 1 d. yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, t.y. tai siejama su subjektyviuoju, o ne objektyviuoju kriterijumi. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas ieškinyje bando suklaidinti teismą ir nurodo, kad pastato defektus neva pastebėjo tik 2010 m. pavasarį ir neva po to ėmėsi atlikinėti matavimus ir konsultuotis su specialistais. Šie teiginiai yra akivaizdžiai melagingi. Paties ieškovo pateiktoje UAB „Ramboll Lietuva“ ataskaitoje, taip pat Ekspertizės akte yra nurodyta, kad pastato defektai ir nuokrypiai nustatyti vėliausiai 2008 metais, kada buvo atliekama Ignatavičiaus ir Ustinovičiaus ekspertizė ir teikiamos išvados, be to defektai galėjo būti nustatyti ir pastebėti statybų metu. Taigi esant byloje duomenų, kad ieškovas jau 2008 metais, gavęs ekspertų išvadas, žinojo apie pastato defektus ir savo teisių galimą pažeidimą, konstatuotina, kad nuo to momento prasidėjo vienerių metų ieškinio senaties termino dėl atliktų darbų trūkumų skaičiavimas. Kadangi ieškovas savo galimai pažeistas teises ginti ėmėsi praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo šių teisių pažeidimo nustatymo, t.y. ieškinys pareikštas tik 2011 m. gegužės 2 d., konstatuotina, kad ieškovas ženkliai praleido CK 6.667 str. 1 d. nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Tuo būdu atsakovas reikalauja teismo taikyti ieškinio senatį ir sutinkamai su CK 1.131 str. 1 d. ieškinį atmesti.

159Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes ir tai, kad nėra atsakovo kaltės bei kitų privalomų sąlygų atsakovo civilinės atsakomybės, dėl ieškovo nurodomų trūkumų, konstatavimui, t.y. nenustačius priežastinio ryšio tarp rangovo pažeidimų ir neigiamų pasekmių, bei nustačius, jog dėl pažeidimų atsiradimo yra kaltas užsakovas (ieškovas) bei kiti jo pasitelkti asmenys, taip pat yra nustatyti projektinės dokumentacijos ir projektinių sprendinių trūkumai, atsižvelgiant, kad ieškovas pats savo atsakomybe prisiėmęs rangos darbų vykdymo priežiūros ir kontrolės funkcijas be jokių pastabų ir išlygų, žinodamas ir galėdamas žinoti apie rangos darbų atlikimo neatitikimus ir trūkumus, priėmė rangovo (atsakovo) atliktus darbus, ir taip sudarė sąlygas defektų ir trūkumų buvimui bei atsiradimui, ieškovas neturi teisės reikalauti, kad atsakovas solidariai su kitais atsakovais atlygintų ieškovo reikalaujamas padengti išlaidas, be to ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, kurį atsakovas reikalauja taikyti. Tuo būdu vadovaujantis išdėstytu teismo p r a š o ieškovo ieškinį atsakovo UAB „Mitnija“ atžvilgiu atmesti; iš ieškovo atsakovo UAB „Mitnija“ naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

160Nagrinėjant bylą 2013 03 25 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas bendrovės poziciją dėl ieškinio palaikė, papildomai paaiškino, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, palaiko savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, papildomai paaiškino:

161Dėl ieškinio senaties pretenzijoms dėl trūkumų reikšti taikymo

162Ieškovas ieškinyje bando suklaidinti teismą ir nurodo, kad pastato defektus neva pastebėjo tik 2010 m. pavasarį ir neva po to ėmėsi atlikinėti matavimus ir konsultuotis su specialistais. Šie teiginiai yra akivaizdžiai melagingi – paties ieškovo pateiktoje UAB „Ramboll Lietuva“ ataskaitoje, taip pat ieškovo pateiktame UAB „Ekspertika“ ekspertizės akte yra nurodyta, kad pastato defektai ir nuokrypiai nustatyti vėliausiai 2008 metais, kada buvo atliekama Ignatavičiaus ir Ustinovičiaus ekspertizė ir teikiamos išvados. Teismui buvo pateikti 2007-11-20, 2008-03-18 ieškovo raštai, kurie paneigia ieškovo teiginius ir patvirtina faktą, jog ieškovas jau 2008 metais žinojo apie trūkumus ir dėl jų reiškė pretenzijas UAB „Mitnija“ atžvilgiu. Iš nurodytų raštų turinio matyti, kad UAB „Mitnija“ nesutiko su keliamomis pretenzijomis. Nesutikimą patvirtina ir faktas, jog iki šiol UAB „Mitnija“ nešalino su rangovu nepagrįstai bandomų susieti trūkumų.

163Teismo paskirtos nepriklausomos ekspertizės akte (toliau – Ekspertizės aktas) ekspertas J. Parasonis taip pat konstatavo, kad statinio defektai, dėl kurių ieškovas reiškia savo reikalavimus galėjo būti nustatyti ir pastebėti statybų metu ir atliktų darbų priėmimo metu (Ekspertizės akto 21 psl.). Teisme apklausti ekspertai taip pat patvirtino, kad esami defektai ir jų šalinimo būdai lengvai galėjo būti nustatyti nuo pat pirminių tyrimų, jei ieškovas būtų kreipęsis į kompetentingus asmenis. Akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog tokia pati ekspertizė, kokia buvo atlikta teismo pavedimu šioje byloje, negalėjo būti atlikta 2008 metais, kada buvo pareikštos pirmosios ieškovo pretenzijos dėl defektų. Taigi esant byloje pagrįstų duomenų, kad ieškovas jau 2008 metais gavęs ekspertų išvadas žinojo apie pastato defektus ir savo teisių galimą pažeidimą, konstatuotina, kad nuo to momento prasidėjo sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino, dėl atliktų darbų trūkumų, skaičiavimas.

164Ieškovo daugkartinės konsultacijos ir paslaugų pirkimas iš skirtingų specialistų, užduodant klausimus, susijusius su esamais defektais, nesudaro pagrindo stabdyti ieškinio senaties termino, dėl paaiškėjusių defektų priverstinio pašalinimo, eigos. Tuo labiau kai ieškovas, būdamas profesionaliu verslo subjektu, valdančiu ypatingos paskirties statinį, pats savo rizika pasirinko neefektyvią savo interesų gynimo proceso eigą, kuri nulėmė sutrumpinto ieškinio senaties termino praleidimą. Kadangi ieškovas savo galimai pažeistas teises ginti ėmėsi praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo šių teisių pažeidimo nustatymo, t.y. ieškinys pareikštas tik 2011 m. gegužės 2 d., konstatuotina, kad ieškovas ženkliai praleido CK 6.667 str. 1 d. nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Tuo būdu UAB „Mitnija“ reikalauja teismo taikyti ieškinio senatį ir sutinkamai su CK 1.131 str. 1 d. ieškinį atmesti.

165Ieškovo ieškinys atmestinas ne tik dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino praleidimo, bet ir dėl kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurias išdėstome toliau.

166Dėl ieškovo negalėjimo reikšti pretenzijas už priimtus darbus.

167CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą. Esant statybos rangos sutarčiai, darbų rezultato perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis (CK 6.694 str. 1 d.). Atliktų statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis).

168Savo reikalavimus atsakovo atžvilgiu ieškovas kelia remdamasis 2005-07-20 Statybos rangos sutartimi Nr. 2007/05/R (toliau – Sutartis). Sutartyje susitariant dėl užsakovo vykdomos statybos darbų priežiūros 9 str. 3 p. nustatyta, kad Užsakovo vykdoma priežiūra yra atliktų darbų kokybės ir tinkamumo įvertinimas. Rangos Sutarties 9 str. 6 p. nurodyta, kad Statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statyboje naudojamų statybinių medžiagų, statybos gaminių ir dirbinių bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka Statinio projekto, statybos ir kitų normatyvinių dokumentų privalomų reikalavimų ar nepateikti kokybę patvirtinantys dokumentai. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo į bylą pateiktoje 2005-07-21 Statybos techninės priežiūros sutartyje Nr.05-02-04/2/1 nurodyta, kad jos dalykas yra techninio prižiūrėtojo atliekama pastato statybos darbų bendroji techninė priežiūra, kurios pagrindinis tikslas yra kontroliuoti statybos darbų kokybę, kad jie atitiktų projektą, bei visos reikalingos dokumentacijos analizė, priežiūra ir vedimas (1.1 p.). Techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose patvirtina jo reikalavimų statybos vadovui vykdymą, o priimant atliktus darbus – tų darbų būtiną kokybę (2.2 p.).

169Taigi iš rangos Sutarties ir užsakovo sutarčių dėl techninės bei projekto vykdymo priežiūros nuostatų matyti, kad būtent užsakovas, kartu su savo samdomais atitinkamų sričių specialistais, buvo aiškiai prisiėmęs minėtas statybos darbų tinkamo atlikimo ir atitikimo privalomiems reikalavimams priežiūros ir kontrolės prievoles bei su tuo susijusias rizikas.

170UAB „Mitnija“ atsiliepime į ieškinį nurodytų Sutarties nuostatų visuma aiškiai nustato užsakovo pareigą, iki darbų priėmimo pareikšti pastabas bei Sutartyje nustatytus galimus reikalavimus rangovui, ir nepasirašyti su atliktų darbų perdavimu susijusių dokumentų bei nemokėti rangovui už netinkamai atliktus darbus. UAB „Mitnija“ pateikė teismui rangovo ir užsakovo atstovų pasirašytas pažymas apie atliktus statybos ir remonto darbus ir PVM sąskaitas-faktūras už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės mėnesio iki 2007 m. kovo mėnesio, iš kurių matyti, kad jais rangovas perduoda per atitinkamą mėnesį atliktus darbus užsakovui, o užsakovas be pastabų priima rangovo atliktus darbus – tai atitinka įstatyme vartojamą darbų priėmimo-perdavimo akto sąvoką.

171Ieškovo užsakymais atliktose ekspertizėse ir specialistų išvadose, taip pat ir teismo paskirtos nepriklausomos Ekspertizės akte yra pateikta pakankamai duomenų ir įrodymų, jog ieškovo nurodyti rangovo (atsakovo) darbų atlikimo pažeidimai, taip pat rangovui priskirti defektai buvo akivaizdūs ir galėjo būti konstatuoti darbų atlikimo ir jų priėmimo metu.

172Byloje pateiktos statybos darbų metu atliktos statybų eigą fiksuojančios nuotraukos, taip pat pastatyto pastato būklę fiksuojančios nuotraukos, ekspertų nurodomų neatitikimų, pažeidimų pobūdis bei jų atsiradimo laiko aprašymas, patvirtina, kad užsakovas ir jį atstovaujantys priežiūros atstovai žinojo arba galėjo ir turėjo žinoti apie ieškinyje nurodomų trūkumų, defektų ir pažeidimų buvimą, t.y. jie buvo akivaizdūs ir egzistavo jau darbų atlikimo ir perdavimo bei priėmimo momentu.

173Teismo paskirtos nepriklausomos Ekspertizės akte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas ir jį atstovaujantys projekto ekspertizės, projekto vykdymo priežiūros, techninės priežiūros specialistai neabejotinai matė netinkamai organizuojamą statybos procesą ir savo rizika toleravo šiuos pažeidimus, nereikalaudami atitinkamo proceso etapu pašalinti akivaizdžius defektus ir trūkumus, kas sudarė sąlygas esamų defektų atsiradimui.

174Ekspertizės akte (18-20 psl.) nurodyta, kad:

175Techninis projektas ir darbo projektas parengti nesilaikant STR 1.05.06:2005 II skirsnio reikalavimų: techninis ir darbo projektai buvo rengiami lygiagrečiai, o pagal normų reikalavimus darbo projektas rengiamas pagal patvirtintą Techninį projektą. Darbo projekto konstrukcijų dalį rengė kiti projektuotojai nei Techninio projekto, tačiau tas tinkamai įforminta nebuvo, nebuvo tinkamai įforminti ir darbo projekto rengimo metu atsiradę techninio projekto pakeitimai. Darbo projekto konstrukcijų daliai ekspertizės įmonės pritarimo nebuvo, darbo projekto konstrukcijų dalis Statytojo patvirtinta nebuvo, statybos darbai dalinai vyko, nesant pilnai sukomplektuotai darbo projekto konstrukcijų daliai. Statinio projektavimo valdytojas kartu vykdyti projekto vadovo funkcijas negalėjo (Statybos įstatymas, ketvirtasis skirsnis, 14 ir 17 straipsniai);

176Statinio projekto konstrukciniai sprendiniai neužtikrina Esminio statinio reikalavimo dėl mechaninio atsparumo ir pastovumo: panaudota ryšinė (diafragminė) karkasinio pastato konstrukcinė sistema, kuriai pagal projektinį sprendinį trūksta vertikaliųjų ryšių, yra abejonių dėl perdangų diskų standumo, panaudotas L tipo sudvejintų rygelių nepatikimas konstrukcinis sprendinys yra viena iš šių elementų pasisukimo vertikalioje plokštumoje rygelio išilginės ašies atžvilgiu priežasčių; perdangų kiaurymėtų plokščių inkaravimo rygeliuose mazgo projektinė laikomoji galia nepakankama. Nevykdyta projekto vykdymo priežiūra;

177Statinio projektinė dokumentacija nebuvo įforminta pagal STR 1.05.06:2005 VII skyriaus reikalavimus;

178Statinio statybos darbų techninė priežiūra buvo vykdoma dalinai nesilaikant Statybos įstatymo ketvirtojo skirsnio 16 straipsnio reikalavimų: atliktų statybos darbų kokybės kontrolė buvo nepakankama, nepasinaudota teise išreikalauti ištaisyti nekokybiškai atliktus darbus;

179Statytojas – UAB “NDX projektai” – sudaręs 2006-02-01 sutartį Nr. 110601 su A. K. įmone dėl statinio projektavimo valdymo, toleravo jį (A. K.), kaip vykdanti ir projekto vadovo funkcijas, nors 2006-02-01 sutartyje Nr. 110602 su Projektuotoju (G.Jurevičiaus įmonė) A. K. įmonė įvardinta “Valdytoju”, kuris “sutinka vykdyti Projektuotojo atliekamų darbų kontrolę ir atsakyti už tai Užsakovui;

180Projektavimo organizavime buvo norminių dokumentų pažeidimų, projekto vykdymo priežiūros praktiškai nebuvo iš viso, Techninio projekto ir darbo projekto ekspertizėse taip pat buvo norminių dokumentų reikalavimų nesilaikymo.

181Nurodyti trūkumai, nulėmę esamą situaciją, galėjo ir turėjo būti užsakovo, prisiėmusio pareigą vykdyti statybos darbų techninę ir projekto vykdymo priežiūrą, ir specialiai tų funkcijų vykdymui pasitelktų atitinkamų specialistų, pastebėti, vertinami ir fiksuojami tiek darbų (įskaitant projektavimo) atlikimo metu, tiek darbų (įskaitant projektavimo) priėmimo momentu, nes visų ekspertų išvadose konstatuotas tų trūkumų akivaizdumo (aiškumo) faktas, buvęs dar prieš perduodant užsakovui rangos darbų (įskaitant projektavimo) rezultatus.

182Pažymėtina, kad rangos Sutarties 10 str. 1 p. nustatyta, kad jeigu pažeidimai buvo sąlygoti Statinio projekto ir kitų brėžinių nurodymų ar pažeidžiant eksploatacijos sąlygas, Rangovas negarantuoja už šiuos trūkumus.

183Rangos Sutarties 10 str. 4 p. Rangovas įsipareigojo pašalinti bet kokius jo atliktų darbų kokybės trūkumus, jei atlikti statybos darbai neatitinka Sutartimi bei teisės aktais jiems nustatytų funkcinių reikalavimų ir tie defektai atsirado ne dėl Objekto ar jo dalių normalaus nusidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo arba dėl Užsakovo ar kitų trečiųjų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

184Šiuo atveju byloje ekspertų išvadomis pagrįstai įrodyta, jog dėl esamų defektų yra kaltas ieškovas (užsakovas), toleravęs akivaizdžius pažeidimus ir savo rizika leidęs, nepaisant pažeidimų ir projektinių sprendinių trūkumų, vykdyti statybų procesą bei be pastabų leidus vykdyti ir priėmus su trūkumais atliekamus darbus. Nurodytos aplinkybės remiantis minėtomis rangos Sutarties nuostatomis, šalina rangovo garantijas ir prievoles ištaisyti esamus trūkumus

185Dėl ieškovo nurodomų su rangovu susijusių defektų .

186Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad rangovui priskiriami pažeidimai būtų priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais defektais. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismo paskirtos nepriklausomos Ekspertizės akte ekspertas aiškiai konstatavo, kad Statinio projekto konstrukciniai sprendiniai neužtikrina Esminio statinio reikalavimo dėl mechaninio atsparumo ir pastovumo: panaudota ryšinė (diafragminė) karkasinio pastato konstrukcinė sistema, kuriai pagal projektinį sprendinį trūksta vertikaliųjų ryšių, yra abejonių dėl perdangų diskų standumo, panaudotas L tipo sudvejintų rygelių nepatikimas konstrukcinis sprendinys. Būtent tai pirmiausiai ir lėmė esamą situaciją. Ekspertas taip pat nurodė, kad kokybiško statinio pirminė prielaida yra kokybiška projektinė dokumentacija. Taigi, sutinkamai su Ekspertizės išvadomis, darant teisines išvadas dėl priežastinio ryšio tarp defektų ir nustatytų pažeidimų buvimo galima aiškiai teigti, kad ne rangovui priskirti pažeidimai buvo pagrindinė priežastis ir lėmė esamus statinio defektus. Net ir nesant rangovo atliktų darbų rezultatuose jokių nukrypimų ar netikslumų, vis tiek egzistuotų esami statinio defektai, nes jų kilimo priežastis yra ne rangovo veiksmai.

187Defektų priežastimi yra nurodyti netinkami projektiniai sprendiniai, tačiau nemanome, jog dėl jų turi būti kaltinamas projektuotojas, t.y. ne projektuotojo veiksmai turi būti laikomi, defektų priežastimi. Kaip jau minėta už esamus defektus atsakingu turi būti laikomas ieškovas (užsakovas), kadangi projektavimo darbai buvo kontroliuojami paties ieškovo veiksmais, ieškovas turėjo projekto ekspertizės atlikimo pareigą, buvo prisiėmęs projekto vykdymo priežiūros organizavimą, buvo atsakingas už techninę statybos priežiūrą ir tam tikslui samdė atitinkamus specialistus. Ekspertizės akte nurodyta, jog projektavimo procese buvo pažeidimų ir sprendinių trūkumų, kuriuos akivaizdžiai toleravo ieškovas, nerūpestingai žiūrėdamas į projekto ekspertizės svarbą, taip pat be pastabų priimdamas projektavimo darbų rezultatus ir leisdamas pagal juos vykdyti statybos darbus. Būtent šios aplinkybės buvo pagrindinė priežastis dėl ko atsirado esami defektai. Taigi darytina išvada, kad teismo paskirtam ekspertui nustačius, jog pagrindinės defektus lėmusios sąlygos, faktoriai yra atsiradę ne dėl su rangovu susijusių aplinkybių, t.y. kai priežastinis ryšys – santykis tarp pasekmėms kilti sudarytų sąlygų (pažeidimų/trūkumų) ir neigiamų padarinių, siejamas ne su rangovo atliktais veiksmais, tai nėra visų sąlygų, kurios būtinos rangovo civilinei atsakomybei konstatuoti, dėl ko ieškinys rangovo atžvilgiu turi būti atmestas.

188Dėl solidarios atsakomybės taikymo nepagrįstumo.

189Ieškovas nepagrįstai kelia reikalavimus remdamasis atsakovų solidarią atsakomybę nustatančiomis normomis. Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Taigi solidari atsakomybė galima deliktinės atsakomybės atvejais. Šiuo atveju atsakovams keliami reikalavimai grindžiami sutartinės atsakomybės pagrindu, t.y. atsakovai kaltinami pažeidę sutartines prievoles. Taigi esant konkrečių asmenų skirtingoms ir savarankiškoms prievolėms, kylančioms savarankiškų sutarčių pagrindu, atsakomybė pagal tas prievoles gali būti tik dalinė. Šiuo atveju neįmanoma kelti solidarios atsakomybės klausimo, kadangi atsakovai veikė pagal skirtingas sutartis (prievoles), neveikė bendrai, netgi savo prievoles atliko skirtingu metu. Tuo būdu nėra jokio teisinio pagrindo solidariai atsakomybei taikyti ir galimas tik dalinės atsakomybės klausimo kėlimas.

190Tinkamo ieškinio reikalavimų suformulavimo ir reikalavimų įrodymo pareiga tenka ieškovui. Pažymėtina, kad teismas pasirengimo bylai negrinėti metu klausė ieškovo ar jis neketina keisti savo reikalavimo dėl solidarios atsakomybės taikymo, tačiau ieškovas tokios teisės atsisakė. Todėl ieškinys, kuriame nepagrįstai keliami reikalavimai, dėl solidarios atsakovų atsakomybės turi būti atmestas, kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis aukščiau minėtoms teisės normoms bei teisės aiškinimui.

191Dėl ieškovo nurodomų išlaidų

192Ieškovas ieškinyje kelia reikalavimus dėl išlaidų, susijusių su defektų šalinimu atlyginimo. Tiek teisės teorijoje, tiek ir teismų praktikoje įtvirtinta, kad išlaidų požymiai yra būtinumas, priverstinumas, protingumas. Esminis išlaidų požymis yra tai, kad jos yra priverstinės, todėl atlyginamos tik tos, kurios buvo būtinai reikalingos ir yra protingo dydžio. CK 6.258 str. 4 d. nustato, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Rangos Sutarties 11 str. 4 p. šalys buvo numačiusios tik tai, kad kilus ginčui dėl defektų gali būti samdomas ekspertas, t.y. aiškiai apibrėžta kokios yra numatomos išlaidos susijusios su galimais defektais. Šiuo atveju akivaizdu, kad hipotetiškai ieškovas ieškinio patenkinimo atveju gali bandyti reikalauti atlyginti tik išlaidas, kurias jis patyrė atlikdamas ekspertizę, kuria remiasi grįsdamas savo ieškinio reikalavimus. Tačiau pažymėtina, kad ieškovo užsakyta UAB „Ekspertika“ ekspertizė nėra nepriklausoma, ekspertas buvo samdomas ieškovo pasirinkimu, su siekiu pasirengti bylinėjimuisi teisme. Sutartyje dėl ekspertizės atlikimo taip pat nustatyta pareiga ekspertizės ataskaitos projektą prieš jį tvirtinant suderinti su ieškovą atstovaujančia advokatų kontora, todėl eksperto išvados šiuo atveju yra šališkos (3 t. b.l. 23, 26).

193Pažymėtina ir tai, kad teismo paskirtos nepriklausomos Ekspertizės akte nustatyti ieškovo pateiktų ekspertizių akivaizdūs trūkumai, išvadų neišsamumas, klaidingumas, todėl net teoriškai negali būti prievolės atlyginti nepagrįstų ekspertizių išlaidas.

194Ieškovo pateikiamos išlaidos, susijusios su statybų valdymu, teisinėmis, dokumentų kopijavimo ir kitomis išlaidomis, nėra akivaizdžiai ir tiesiogiai susietos su defektais, t.y. nėra jokių įrodymų, jog jos patirtos būtent dėl defektų šalinimo, nėra jokių įrodymų, kad jos buvo būtinos, tuo labiau jos nėra protingo ir pagrįsto dydžio, t.y. nepateikta duomenų, kad nurodytos kainos atitinka rinkoje nustatytus dydžius ir pan., todėl ieškovo reikalavimai dėl tokių išlaidų yra laikytini nepagrįstais ir atmestini.

195Vertinant išlaidas pažymėtina, kad ieškovas po to, kai atsakovas PZU atsiliepime į ieškinį nurodė, jog PVM išlaidos reikalaujamos nepagrįstai, ieškovas atsisakė šio reikalavimo, t.y. pripažino ieškinio reikalavimų nepagrįstumą.

196Pasisakant dėl reikalaujamų priteisti išlaidų nepagrįstumo atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas reikalauja 180 890,40 Lt už UAB „Ramboll Lietuva“ pateiktas išvadas, nors pats pateikia dokumentus, jog turėjo tik 25 000 Lt išlaidų. Tai akivaizdus ieškovo nesąžiningumas ir piktnaudžiavimas teise. Analogiškai kritiškai vertintinos išlaidos kitiems ekspertams, teisininkams ir kitokiems konsultantams, kurie teikė nepagrįstai brangias paslaugas, kurios nebuvo būtinos ir neišvengiamos, todėl laikytinos nepagrįstu ieškovo išlaidavimu.

197Teisme apklausiant ieškovo pasitelktus UAB „Ekspertika“ ekspertus, jie patvirtino, kad ieškovo brangiai pasamdyti ekspertai UAB „Ribinis būvis“, kurie netgi neturėjo teisės atlikti ekspertizės, už ženkliai mažesnę sumą – 4 000/5 000 Lt, ekspertizei atlikti persisamdė tokią teisę turinčius asmenis UAB „Ekspertika“, taip patvirtindami, kad ieškovas pirko nepagrįstai brangias paslaugas, kurias užsakius tiesiogiai, o ne per tarpininkus, būtų buvusios kur kas pigesnės.

198Pažymėtina ir tai, kad teismo paskirtas ekspertas Ekspertizės akte (14, 17, 21 psl.) konstatavo, kad visiškai bereikalingi buvo metalinių templių tarp rygelių įrengimo darbai, kurių pagal ieškovo pateiktą medžiagą vertė sudaro daugiau kaip 358 000 Lt be PVM, todėl ir šių išlaidų atlyginimo reikalavimas byloje laikytinas pertekliniu ir nepagrįstu.

199Taigi apibendrinant tai kas išdėstyta akivaizdu, kad ieškovas nepagrįstai kaltina rangovą bandydamas jam priskirti kaltę dėl defektų, kurie priskirtini pirmiausia paties ieškovo ir jo samdytų kitų proceso dalyvių – projektuotojų, projekto ekspertizės vykdytojų bei techninės priežiūros, kaltei. Dėl kilusių pasekmių nėra tiesioginio su rangovo veiksmais susijusio priežastinio ryšio. Tuo būdu darytina išvada, kad nėra būtinųjų sąlygų rangovo civilinei atsakomybei konstatuoti ir ieškovo reikalavimai rangovo atžvilgiu atmestini.

200Kitas svarbus ieškinio atmetimo motyvas yra aplinkybė, kad ieškovas ir jo pavedimu veikiantis techninis prižiūrėtojas nereiškė pastabų dėl rangovo atliekamų darbų ir visus juos besąlygiškai priėmė, nors kaip nustatė ekspertai, dėl visų rangovo pažeidimų, jei jie ieškovui būtų buvę aktualūs, ieškovas galėjo ir turėjo reikšti pretenzijas iki darbų priėmimo. Sąlygas netaikyti rangovo atsakomybės ir kad esama situacija yra priskirtina ieškovo rizikai patvirtina ir rangovo Sutarties su ieškovu nuostatos.

201Kadangi ieškovas apie defektus sužinojo jau 2008 metais ir pats nesiėmė efektyvių veiksmų kaltųjų asmenų nustatymui ir defektų pašalinimui, ir ieškinį dėl defektų pateikė tik 2010 metais, t.y. daugiau nei dvejus metus praleidęs sutrumpintą vienerių metų terminą, kurį prašome teismo taikyti, ir ieškinį atmesti. Dėl to prašo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo visas UAB „Mitnija“ turėtas bylinėjimosi išlaidas.

202Nagrinėjant bylą 2013 03 25 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas taip pat paaiškino, kad ieškovas pareiškė nesąžiningą ieškinį atsakovams, nes nusipirko ginčo objektą iš pirminio statytojo NDX projektai, todėl ieškovas galėtų reikšti pretenzijas pardavėjui.

203Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į ieškinį (t.5, b.l.102-111) su ieškiniu nesutiko, prašo jį atsakovams UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Mitnija“ atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime teigiama, jog ieškovas, reikšdamas atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ reikalavimą priteisti defektų šalinimo bei kitas išlaidas, remiasi laidavimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis (LR CK 6.76-6.89 str.). Nurodo, kad atsakovas, kaip laiduotojas, su rangovu UAB „Mitnija“ yra solidariai atsakingi už ieškovo patirtus nuostolius. Su šiais reikalavimais atsakovas nesutinka. Ieškovas klaidingai kvalifikavo atsakovų teisinius santykius kaip laidavimą bei taikė šio prievolių užtikrinimo būdą reglamentuojantį teisinį režimą.

204Pagal LR CK 6.70 str. 1 d. prievolių įvykdymas šalių susitarimu gali būti užtikrinamas kitais LR CK neįtvirtintais, bet šalių sutartyje aptartais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Vienas tokių LR CK 6.70 straipsnyje neaptartų, bet LR Draudimo įstatyme nustatytų ir įprastinėje komercinėje praktikoje tam tikrose verslo srityse plačiai naudojamų prievolių užtikrinimo būdų yra laidavimo draudimas (LR Draudimo įstatymo 7 str. 3 d. 15 p.). Iš Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. N-33 patvirtinto Gyvybės draudimo šakos ir ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupių aprašymo 20 p. pateikto laidavimo draudimo aprašymo, laidavimo draudimo sutartis suprantama kaip sutartis, pagal kurią draudikas už draudimo sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) įsipareigoja naudos gavėjui (draudėjo kreditoriui pagal draudimu užtikrintą prievolę) sumokėti įstatymo ar draudimo sutarties nustatyto dydžio draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatymų ar draudimo sutarties nustatyta tvarka, jeigu draudėjas savo kreditoriui neįvykdo visos ar dalies prievolės ir dėl to kreditorius patiria nuostolių. Taigi laidavimas ir laidavimo draudimas yra skirtingi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai.

205Šiuo atveju tarp atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Mitnija“ buvo sudaryta ne laidavimo (LR CK 6.76 str.), tačiau laidavimo draudimo sutartis, kurios pagrindu buvo išduotas draudimo polisas (2007-07-25 sutartinių prievolių laidavimo draudimo polisas Nr. 1041919). Tai lemia skirtingą šio prievolių užtikrinimo būdo ypatumus. Laidavimo draudimo sutarties forma turi savo specifiką: jos sudėtinės dalys yra draudiko parengtos draudimo taisyklės, draudimo liudijimas, draudėjo prašymas sudaryti draudimo sutartį ir– laidavimo raštas (Sutartinių prievolių laidavimo draudimo taisyklių Nr. 036 (toliau – Draudimo taisyklių) 3 p. Todėl ieškovo (naudos gavėjo) reikalavimai gali būti įgyvendinami tik pagal draudimo sutarties sąlygas.

206Draudiko prievolė atlyginti naudos gavėjui pagal laidavimo draudimo sutartį nuostolius yra subsidiari. Tai lemia, kad ieškovas (naudos gavėjas) nedisponuoja teise reikalauti, kad draudikas ir draudėjas atsakytų kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ pareiga įvykdyti prievolę atsirastų tik tada, jeigu šios prievolės neįvykdytų pagrindinis skolininkas, t.y. atsakovas UAB „Mitnija“, ir nepakaktų jo turto nuostoliams išieškoti. Todėl ieškovo reikalavimas taikyti solidarią atsakovų atsakomybę yra nepagrįstas ir teisiškai klaidingas, dėl šios priežasties atmestinas.

207Dėl UAB „Mitnija“ civilinės atsakomybės ir UAB DK „PZU Lietuva“ prievolės atlyginti nuostolius.

208Ieškovas reikalauja, kad atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“, užtikrinęs statybų rangos sutarties įvykdymą, atsakytų už atsakovo UAB „Mitnija“ prievolę ir solidariai atlygintų 2447540,85 Lt dydžio ieškovo patirtų nuostolius. Ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti. Pagal kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose laidavimo draudimo teisiniai santykiai suprantami kaip draudimo, bet ne kaip laidavimo teisiniai santykiai, atsirandantys draudimo, bet ne laidavimo sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra, ginanti Klaipėdos teritorinės muitinės interesus, v. DUAB ,,Baltijos garantas“, byla Nr. 3K-3-675/2007). Tai reiškia, kad siekiant įgyvendinti turtinį reikalavimą į draudimo išmoką, turi būti nustatytas draudiminis įvykis.

209Draudimo taisyklių 1.13 p. apibrėžia, kad draudiminiu įvykiu yra laikomas laidavimo draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Jeigu laidavimo draudimo sutartyje nenumatyta kitaip, draudžiamasis įvykis pagal garantinio laikotarpio laidavimo draudimo sutartį yra tada, kai yra nustatoma ir įrodoma draudėjo sutartinė civilinė atsakomybė dėl draudėjo neįvykdytų įsipareigojimų užsakovui per laidavimo draudimo sutartyje nurodytą garantinį terminą, už kurių įvykdymą pagal pasirašytą sutartį yra atsakingas draudėjas (Draudimo taisyklių 12.4 p.). Nagrinėjamu atveju atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ draudėjo UAB „Mitnija“ civilinė atsakomybė nustatyta nebuvo. Ieškovas neįrodė, kad defektų prekybos centro stovėjimo aikštelės atsiradimo priežastis yra UAB „Mitnija“ nekokybiškai atlikti statybos rangos darbai. Atlikta prekybos ir pramogų komplekso „Akropolis“ automobilių aikštelės defektų ekspertizės, kuriomis remiasi ieškovas, atsakovo UAB „Mitnija“ atsakomybės už atsiradusius nuostolius nepatvirtina.

2102010-01-25 statinio dalinės ekspertizės akto Nr. 10-11/09 (toliau – ekspertizės aktas) išvadų 6.3 p. yra išvardintos pagrindinės statinio esminių reikalavimų pažeidimus sukėlusios priežastys. Šio akto priede Nr. 11.8 minėtos priežastys detalizuojamos įvardijant statybos dalyvius, pažeidusius jiems keliamus reikalavimus. Nurodoma, kad automobilių aikštelės įrengimo veiksmus klaidingai atliko (arba reikiamų veiksmų neatliko) darbo projekto rengėjas, darbo projekto konstrukcijų dalies rengėjas, darbo projekto ekspertizės rangovas, gelžbetonio gaminių gamintojas, statinio statybos rangovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinio projekto vykdymo prižiūrėtojas. Taigi remiantis ieškovo pateiktu ekspertizės aktu, automobilių aikštelės įrengimo pažeidimai buvo užfiksuoti beveik visuose statybos etapuose: projektuojant, gaminant betonines konstrukcijas, jas įrengiant bei kontroliuojant statybų eigą. Tačiau tam tikrų automobilių aikštelės statybų proceso pažeidimų fiksavimas dar nereiškia jos dalyvių veiksmų, lėmusių ieškovo žalos atsiradimą, buvimą.

211Šiuo atveju vertinant rangovo UAB „Mitnija“ atsakomybę, svarbu pažymėti, kad atlikta ekspertizė yra tik rašytinis įrodymas ir negali iš anksto lemti teisinių pasekmių atsiradimo. Todėl ieškovas, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, atsakovo atsakomybę turėjo kildinti ne tik iš ekspertizės akto, tačiau iš statybų rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, nustatant būtinas civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti dėl nustatytų garantiniu terminu defektų atsiradusius nuostolius, nurodo, kad rangovas (atsakovas UAB „Mitnija“) yra atsakingas už šiuos pažeidimus (ieškinio 5 p.): 1) dalis statybos darbų atlikta anksčiau nei buvo parengti darbo projekto dokumentai; 2) nebuvo parengtas statybos darbų technologijos projektas; 3) nebuvo pilnai laikomasi montavimo instrukcijų ir rangovo statybos taisyklių nurodymų; 4) darbai atlikti su neleistinomis montavimo darbų nuokrypomis (kolonų padėtis plane, nuokrypa nuo vertikalės, rygelių pasisukimas); 5) tuštuminės plokštės nesujungtos su rygeliais, kaip numatyta projekte, TT plokščių ir rygelių sujungimai įrengti ne pagal projektą. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ ekspertizės akte nustatytų pažeidimų fakto nevertina, tačiau, kad už nustatytų defektų sukeltus padarinius kyla UAB „Mitnija“ atsakomybė, atsakovas nesutinka dėl žemiau pateiktų priežasčių.

212Atsakovas UAB „Mitnija“ atliktiems statybos darbams suteikė kokybės garantiją, kuria įsipareigojo per visą garantinį laiką užtikrinti, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį (LR CK 6.697 str. 1 d.). Tačiau ši suteiktos garantijos teisinė apsauga nėra absoliuti. Statybos darbų tinkamumo garantijos suteikimas neatleido užsakovo (ieškovo), tinkamai vykdyti sutartį ir statybų rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pačiam būti atidžiam ir rūpestingam priimant rangovo (atsakovo) atliktus darbus. Ši pareiga įtvirtinta ir LR CK 6.662 str. 1 d., kuriame nustatyta, jog užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą. Nagrinėjamoje situacijoje atsakovas atliko automobilių aikštelės statybos rangos darbus, užsakovas juos priėmė kaip tinkamus. Statybos trūkumų darbų rezultato perdavimo metu nustatyta nebuvo.

213LR CK 6.662 str. 2 ir 3 dalyse suformuluota užsakovo teisinė elgsena vykdant pagal rangos sutartį atliktų darbų priėmimą ir atitinkamai aptartos užsakovo elgsenos teisinės pasekmės. LR CK 6.662 str. 2 d. nurodyta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai neakivaizdūs. Tokiais atvejais būtina analizuoti trūkumų pobūdį ir esant akivaizdžiam trūkumui taikyti LR CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio mėn. 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2009, 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-371/2008, 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-235/2005).

214Siekiant išsiaiškinti, ar UAB „Mitnija“ veiksmai lėmė ieškovo žalos atsiradimą, būtina nustatyti automobilių aikštelės įrengimo darbų trūkumų atsiradimo laiką bei pobūdį – ar darbų trūkumai (defektai) darbų perdavimo akto pasirašymo metu buvo akivaizdūs ar neakivaizdūs. Šiuo atveju visi ieškovo nurodyti bei ekspertizės akte nustatyti rangovo atliktų statybos darbų pažeidimai egzistavo dar iki darbų perdavimo ir priėmimo momento. Ekspertizės akte nustatyta, kad nebuvo pilnai laikomasi montavimo instrukcijų ir rangovo statybos taisyklių nurodymų (ekspertizės akto 6.3.12 p., ekspertizės akto priedo Nr. 11.8 lentelės 3.3 p.), darbai buvo atlikti su neleistinos montavimo darbų nuokrypom (ekspertizės akto 6.3.13 p., ekspertizės akto priedo Nr. 11.8 lentelės 3.5), tuštuminės plokštės nesujungtos su rygeliais (ekspertizės akto 6.3.14 p., 6.3.15 p., ekspertizės akto priedo Nr.11.8 lentelės 3.4 p.). Pagal savo pobūdį šie trūkumai išryškėjo ne garantiniu terminu, tačiau egzistavo jau darbų atlikimo metu, t.y. dar prieš pasirašant darbų atlikimo aktą. Tai patvirtina ir statybų proceso eigą fiksavusios fotonuotraukos, pateiktos UAB „Ramboll Lietuva“ 2010-08-03 Techninių konsultacijų paslaugų ataskaitoje, kurios pagrindu ir buvo nustatyti šie defektai (nuotraukose užfiksuoti visi ekspertizės akto 6.3.12 p., 6.3.13 p., 6.3.14 p., 6.3.15 p. nurodyti pažeidimai). Kadangi minėti statybos darbų pažeidimai vizualiai matomi net iš fotonuotraukų, tai patvirtina šių trūkumų akivaizdumą. Todėl juos turėjo pastebėti ir užsakovo paskirti statybos techninis ir projekto vykdymo prižiūrėtojai, tiesiogiai dalyvavę statybų procese. Tai, jog nustatyti trūkumai buvo akivaizdūs, vizualiai matomi, patvirtina statybos darbų žurnale atlikti statybos techninio prižiūrėtojo įrašai apie neleistinus nukrypimus konstrukcijų matavime (UAB „Romboll Lietuva“ techninių konsultacijų paslaugų ataskaitos 40 psl.). Kaip matyti, užsakovo paskirti asmenys, kurie vykdė kontrolines techninio ir projekto vykdymo prižiūrėtojų funkcijas, didžiąją dalį byloje esančiuose dokumentuose nurodytų akivaizdžių darbų defektų, egzistavusių dar prieš statybos objekto perdavimą, nefiksavo, o tuos, kuriuos užfiksavo, - nevertino nei darbų atlikimo, nei jų priėmimo metu, todėl ieškovas (užsakovas) negali tokių trūkumų faktu remtis vėliau, t.y. jau po darbų priėmimo ir perdavimo procedūros įforminimo atitinkamais aktais.

215Kadangi visi automobilių aikštelės defektai (trūkumai), kuriuos ieškovas priskiria atsakovo UAB „Mitnija“ atsakomybėn, egzistavo jau darbų priėmimo ir perdavimo momentu, jie buvo akivaizdūs, todėl darytina išvada, kad tie trūkumai nėra laikytini vėliau išryškėjusiais (atsiradusiais) statinius eksploatuojant garantiniu terminu, kada atsiranda rangovo pareiga juos pašalinti (LR CK 6.697 str. 3 d.). Tokie trūkumai, kaip rangovo ar jo pasitelktų kitų asmenų netinkamo darbų atlikimo rezultatas, galėjo ir turėjo būti užsakovo, prisiėmusio pareigą vykdyti objektų statybos darbų techninę priežiūrą ir specialiai tai funkcijai vykdyti paskyrusiam atitinkamus specialistus, pastebėti, vertinami ir fiksuojami tiek darbų atlikimo metu, tiek darbų priėmimo momentu, nes tų trūkumų akivaizdumo (aiškumo) faktas buvo matomas dar prieš perduodant užsakovui rangos darbų objektus eksploatuoti.

216Iš byloje pateiktų statybos rangos sutarčių sąlygų matyti, kad užsakovas (ieškovas) sutartimi prisiėmė statinio statybos techninės priežiūros ir statinio projekto vykdymo priežiūros pareigas. Pagal šalių 2005-07-20 sudarytą Statybos rangos sutartį, užsakovas (ieškovas) įsipareigojo organizuoti statinio statybos techninę ir statinio projekto vykdymo priežiūrą (statybos rangos sutarties 9 skyrius). Atsakovo atliekamų automobilių aikštelės statybos darbų techninės priežiūros vadovo funkcijų atlikimas buvo pavestas sutartinių teisinių santykių pagrindu veikusiam UAB „Statybos priežiūros agentūra“ (bendrosios priežiūros vadovu buvo paskirtas L. V. (atestato Nr. 13957)), tuo tarpu projekto vykdymo priežiūrą atliko UAB „Kančo studija“ (anksčiau IĮ A. K. įmonė). Esant tokioms aplinkybėms, užsakovo įgaliotas asmuo pagal sutartį prisiėmė pareigą kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbų eigą bei kokybę, todėl teisės aktų nustatyta tvarka turėjo fiksuoti atliekamų darbų kokybės defektus ir nedelsdamas pranešti apie tai rangovui (atsakovui). Tokios užsakovo sutartinės pareigos vykdymas pirmiausia turėjo pasireikšti jo įgaliotų kontroliuoti rangovo atliekamų darbų eigą bei kokybę atstovų teikiamais įspėjimais rangovui apie aiškiai pastebimus, t. y. akivaizdžius darbų kokybės trūkumus.

217Nagrinėjamu atveju projektavimo darbų vykdymo ir statybos darbų techninė priežiūra buvo kontroliuojami aplaidžiai. Remiantis ieškovo pateikta UAB „Ramboll Lietuva“ 2010-08-03 Techninių konsultacijų paslaugų ataskaita (psl. 39-41), objekto projekto vykdymo priežiūra vykdant aikštelės statybos darbus vykdoma nebuvo, nors tai privaloma (STR 1.09.04:2002) daryti vykdant šio statinio statybas. Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad parkingo žurnaluose nerasta nei vieno projektų vykdymo priežiūros grupės narių įrašų nei pastabų formoje nei laikančiųjų konstrukcijų priėmimo aktuose, nors šiam pastatui tai vienas iš svarbiausių konstruktyvų. Tuo tarpu techninės priežiūros vykdytojai atliko savo pareigas nekokybiškai; neįtakojo rangovų ir kitų statybos dalyvių, kad būtų tinkamai ir laiku pildomas Statybos darbų žurnalas, įrašai statybos eigos formoje Nr. F-7 tiesiog atkartojo statybos vadovo įrašus, paslėptų darbų aktų patikrinimas buvo atliekamas atmestinai, dalis įrašų/parašų atlikta pieštuku, priimant laikančiąsias konstrukcijas yra ne visi techninės priežiūros vadovų parašai, formoje 57 (statinio statybos techninės priežiūros vadovų pastabos) atlikti įrašai apie neleistinus nukrypimus konstrukcijų matavime, bet nėra statybos techninės priežiūros vadovų įrašų apie reikalavimų įvykdymą ir defektų pašalinimą. Analogiški statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo bei statybos priežiūros techninio vadovo pažeidimai buvo užfiksuoti ir ekspertizės akto priedo Nr.11.8 lentelės 3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 3.5, 3.6, 3.7 punktuose. Pastarajame 3.7 p. nurodoma, kad konstrukcijų defektus ir esminius statinio reikalavimų pažeidimus įtakojo tai, kad projekto vykdymo priežiūra buvo nevykdoma arba buvo nepakankama. Kaip matyti, užsakovo paskirti asmenys nesiėmė priemonių įvykdyti savo prievolę tinkamai organizuoti automobilių aikštelės įrengimo darbų priėmimą, neįspėjo rangovo apie akivaizdžius automobilių aikštelės įrengimo trūkumus, kurie jos eksploatavimo metu galėjo sukelti neigiamas pasekmes, todėl negali remtis tokių trūkumų faktu reikalaudamas atlyginti defektų šalinimo (remonto) išlaidas.

218Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo teiginiais, kad rangovas (atsakovas) yra atsakingas už tai, kad dalis statybos darbų buvo atlikta anksčiau nei buvo parengti darbo projekto dokumentai. Šie ieškovo teiginiai nepagrįsti. Minėta, kad atsakovo UAB „Mitnija“ civilinė atsakomybė kyla ne ekspertizės išvadų, tačiau teisinių santykių pagrindu. Todėl sprendžiant klausimą, ar atsakovas pažeidė teisinę pareigą laiku vykdyti statybos darbus (tik po darbo projekto parengimo), būtina įvertinti, ar atsakovas tokią teisinę pareigą apskritai turėjo. Nagrinėjamu atveju atsakovo teisių ir pareigų turinys buvo nustatytas šalių 2005-07-20 sudarytoje Statybos rangos sutartyje, kurios 4 sk. 4 p. nurodyta, jog sutarties objektui reikalingus statybos darbus rangovas atliks pagal statybos darbų grafiką (priedas Nr. 3). Minėtoje sutarties nuostatoje taip pat nurodyta, kad statybos darbų pradžia ir pabaiga bus suderinta šalių papildomų susitarimu prie sutarties, po to, kai užsakovas patvirtins rangovo paskaičiuotus statybos darbų vienetinius įkainius. Kaip matyti, statybos darbų vykdymo terminai buvo suderinti abipuse ieškovo ir atsakovo valia. Šių darbų pradžia buvo nustatyta atsižvelgiant į ieškovo ketinimus suplanuotu laiku atidaryti prekybos centrą „Akropolis“. Dėl šios priežasties atsakovas UAB „Mitnija“ buvo raginamas kuo greičiau pradėti darbus, nepaisant to, jog nebuvo parengti darbo projekto dokumentai. Todėl ieškovas, kuris savo iniciatyva kontroliavo prekybos centro statybos terminus ir kurio valia automobilių aikštės darbai buvo pradėti vykdyti nesant parengtiems darbo projekto dokumentams, turėtų prisiimti riziką, susijusią su šių pažeidimų pasekmėmis. Tuo tarpu ieškovo reikalavimai atlyginti dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius laikytini nesąžiningais.

219Ieškovo teiginiai dėl ekspertizės akte nurodyto STR 1.08.02:2002 pažeidimo, kad nebuvo parengtas statybos darbų technologijos projektas atsakovo UAB „Mitnija“ atsakomybės nepagrindžia, kadangi ši priežastis nėra pakankama atsiradusiems defektams sąlygoti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procese sąlygiškai išskiriami du etapai. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar konkretūs neigiami padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (conditio sine qua non testas). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovo patirtų nuostolių atsiradimo dėl neparengto darbų technologinio projekto ir atsakovo UAB „Mitnija“ veiksmų nesieja nei faktinis, nei teisinis priežastinis ryšys. Atsakovas šioje situacijoje nesiima vertinti, ar rangovas (atsakovas) UAB „Mitnija“ neparengė darbo technologijos projekto ir tuo pažeidė STR 1.08.02:2002. Tačiau technologinio projekto atlikimas nėra savaime siejamas su atliktų darbų rezultatu. Kitaip tariant, objekto statyba gali būti tinkamai įvykdyta ir nesant minėto projekto. Todėl laikytina, kad ieškovo patirta žala savaime nebūtų atsiradusi dėl technologinio projekto nebuvimo. Tuo tarpu vertinant priežastinį ryšį teisine prasme, svarbu pažymėti, kad nors rangovas (atsakovas) UAB „Mitnija“ ir turėjo pareigą parengti darbų technologinį projektą, tačiau esant susiklosčiusiai faktinei situacijai, atsakovo elgesys nepakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, savaime nesukėlė žalingų padarinių arba nesukūrė sąlygų tokiems padariniams atsirasti. Todėl darbo technologinio projekto neatlikimas savaime nėra pakankamas pagrindas civilinei atsakomybei taikyti.

220Šiuo atveju nesant nustatytai atsakovo UAB „Mitnija“ civilinei atsakomybei, nėra ir draudiminio įvykio. Nesant nustatyto draudiminio įvykio, nekyla atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ teisinės pareigos atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Todėl ieškovo reikalavimai atsakovų UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu atmestini.

221Dėl defektų atsiradimo priežasčių ir už jų atsiradimą atsakingų asmenų.

222Vertinant automobilių aikštelės defektų atsiradimo priežastis, akivaizdu, kad ieškovo patirtus nuostolius iš esmės lėmė ne statybos darbų klaidos, tačiau projektavimo ir statybos bei projekto vykdymo valdymo trūkumai.

223Pateiktame ekspertizės akto priedo Nr. 11.8 lentelės 1.5 p. nurodyta, kad konstrukcijų defektus įtakojo suprojektuoti sunkiai įgyvendinami rygelių jungimo su kolonomis mazgai. Taip pat nurodyta, kad tuštumėtų plokščių ir rygelių sujungimo mazgai neužtikrina standaus sujungimo su rygeliu stiprumo veikiant skaičiuojamajai apkrovai. Todėl visiškai nepagrįsti ieškovo kaltinimai, kad tuštumėtos plokštės nebuvo sujungtos su rygeliais (ekspertizės akto priedo Nr.11.8 lentelės 3.4 p.) dėl netinkamai atliktų darbų, kadangi šių defektų atsiradimą sąlygojo netinkami ir sunkiai įgyvendinami projektavimo sprendimai. Minėto ekspertizės akto priedo Nr. 11.8 lentelės 1.7 p. nurodyta, kad konstrukcijų defektus įtakojo tai, kad projekte nepateiktos nuorodos į montavimo instrukcijas, nėra duomenų apie reikalavimus išramstymo įrangai ir poveikius jai montavimo metu. Būtent šie pažeidimai ir lėmė, kad statybos rangos darbai buvo atlikti su neleistinom montavimo darbų nuokrypom (ekspertizės akto priedo Nr.11.8 lentelės 3.5 p.).

224Taip pat pažymėtina, kad projektinė pastato konstrukcinė schema sudaryta neatsižvelgiant į parinktų gelžbetonių konstrukcijų mazgų judrumą (ekspertizės akto priedo Nr.11.8 lentelės 1.2 p.), atliekant statinius skaičiavimus, pasirinkta nesimetriška „L“ rygelių forma (ekspertizės akto priedo Nr.11.8 lentelės 1.4 p.), viršutinės perdangos gelžbetoninės konstrukcijos suprojektuotos neįvertinus kitokios grindų konstrukcijos ir sniego apkrovos (ekspertizės akto priedo Nr.11.8 lentelės 1.6 p.). atliekant statinius skaičiavimus neįvertintos horizontalios apkrovos dėl dinaminių stabdymo jėgų, neįvertinta tai, kad rygeliai su kolonomis sujungti necentriškai (ekspertizės akto priedo Nr.11.8 lentelės 1.3 p.). Pastato eksploatacijos pradžioje objekte buvo sumontuoti greičio ribotuvai (gulintys barjerai), kurie mažino automobilių greitį, tačiau tuo pačiu sukeldavo neigiamas apkrovas konstrukcijoms. Taigi, tai niekaip nėra susiję su montavimo darbų kokybe.

225Dėl ieškovo patirtų nuostolių pagrįstumo.

226Ieškovas reikalauja priteisti 1536871,18 Lt statybos rangos darbų vertę, reikalingą automobilių aikštelės statybos defektams pašalinti (ieškinio 8 p.), taip pat 910669,67 Lt patirtų išlaidų už advokatų teisines paslaugas, ekspertų paslaugas bei išlaidų defektų prevencijai vykdyti (ieškinio 10 p.), bei 8,5 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalaujamų nuostolių dydis yra nepagrįstas.

227Remiantis valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazės viešai prieinamais duomenimis, ieškovo pateiktomis sutartimis bei sąskaitomis, dalis paslaugų, kurių išlaidas ieškovas prašo priteisti iš atsakovų, teikė asmenys, esantys PVM mokėtojais. Šie asmenys privalo apskaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą. Ieškovas neatskleidė, kad nuo 2008-06-28 UAB „Kauno audinių projektas“ taip pat įregistruotas PVM mokėtoju ir jam suteiktas PVM kodas LT100004107412 (pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos PVM mokėtojų duomenų bazę www.vmi.lt). Kadangi ieškovas yra PVM mokėtojas, vadovaujantis LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 str., už prekes ir paslaugas sumokėtą pirkimo PVM įtrauks į PVM atskaitą, t. y. šia suma sumažins mokėtiną į biudžetą PVM arba šią sumą susigrąžins iš biudžeto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „ Esviga“ v. DUAB „Baltijos garantas“; bylos Nr. 3K-3-381/2006, kurioje nurodyta, kad kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Priešingu atveju toks asmuo ir susigrąžintų PVM iš biudžeto ir gautų kaip draudimo išmoką iš draudiko, tai reikštų nepagrįstą praturtėjimą.

228Šiuo atveju ieškovas nepagrįstai reikalauja sumų, apskaičiuotų kartu su PVM už prekes ir paslaugas, kurias suteikė (suteiks), UAB „Kaminta“ ir UAB „Dalista“ (ieškinio 8 punktas.; išlaidų vertė 1270141,47 Lt + 266729,71 Lt PVM), UAB „Evikta“ (ieškinio 10 p. 2 d.; išlaidų vertė 986,00 Lt + 207,00 Lt PVM = 1193,06 Lt), UAB „Santesa“ (ieškinio 10 p. 4 d.; išlaidų vertė 3514,35 Lt + 738,03 Lt PVM = 4252,48 Lt), UAB „Romboll Lietuva“ (ieškinio 10 p. 5 d.; išlaidų vertė 155890,40 Lt + 32736,99 Lt PVM = 188627,39 Lt), UAB „Ribinis pjūvis“ (ieškinio 10 p. 6 d.; išlaidų vertė 80000,00 Lt + 16800,00 Lt PVM = 96800,00 Lt), UAB „Ekspertika“ (ieškinio 10 p. 7 d.; išlaidų vertė 3000,00Lt + 630,00 Lt = 3630,00 Lt), UAB „Toi-Toi sanitarinės sistemos“ (ieškinio 10 p. 9 d.; išlaidų vertė 17221,00 Lt + 3616,41 Lt PVM = 20837,41 Lt), UAB „AD Hunters“ (ieškinio 10 p. 10 d.; išlaidų vertė 2196,32 Lt + 461,23 Lt PVM = 2657,55 Lt ), UAB „Reklamos serviso grupė“ (ieškinio 10 p. 11 d.; išlaidų vertė 4455,00 Lt + 935,55 Lt PVM = 5390,55 Lt), UAB „Pico line“ (ieškinio 10 p. 12 d.; 2513,85 + 527,91 Lt PVM= 3041,76 Lt ), UAB „Resolution property management LT“ (ieškinio 10 p. 13 d.; išlaidų vertė 5952,63 Lt + 1250,05 Lt PVM = 7202,68 Lt), advokatų kontora „Lawin Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ (ieškinio 10 p. 14 d.; išlaidų vertė 181376,96 + 38089,16 Lt PVM = 219466,12 Lt). Bendra ieškovui išrašytų sąskaitų PVM suma sudaro 362 722,04 Lt (266729,71 Lt + 207,00 Lt + 738,03 Lt + 32736,99 Lt + 16800,00 Lt + 630,00 Lt + 3616,41 Lt + 461,23 Lt + 935,55 Lt + 527,91 Lt + 1250,05 Lt + 38089,16 Lt = 362722,04 Lt). Kadangi visi asmenys šie asmenys, ieškovui teikę (teiksiantys) prekes ir paslaugas, yra PVM mokėtojai, todėl ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti 362 722,04 Lt PVM sumos, kadangi tai nėra ieškovo patirti nuostoliai.

229LR CK 6.258 str. 4 d. nustato, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtinus prievolės neįvykdymo padarinius. Pagal LR CK 6.249 str. 4 d. 2 p. be tiesioginių nuostolių ir pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Vertinant ieškovo patirtų nuostolių turinį, nėra aišku, kokiu tikslu buvo atlikti net keturi ekspertiniai vertinimai. Ieškovas užsakė 1) 2010-08-03 UAB „Romboll Lietuva“ Techninių konsultacijų paslaugų ataskaitą, už kurią sumokėjo 188627,39 Lt su PVM, 2) UAB „Ekspertika“ 2010-01-25 statinio dalinės ekspertizės aktą Nr. 10-11/09, už kurį sumokėjo 3630,00 Lt su PVM, 3) statybų eksperto Č. Ignatavičius išvadas, už kurias sumokėjo 30 000,00 Lt 4) Vokietijos inžinerijos ir projektavimo įmonės Sacon GmbH specialistų konsultacijas paslaugas, už kurias sumokėjo 335544,63 Lt (17 587,84 Lt + 317956,79 Lt = 335544,63 Lt). Visi šie statybos defektų vertinimai nebuvo būtini. Nors statybos rangos sutartyje ir numatyta šalių teisė ginčo atveju reikalauti paskirti ekspertizę (sutarties 11 sk. 4 p.), tačiau sutartyje nenumatyta paskirti daugiau nei vieną ekspertizę. Atskiro susitarimo dėl papildomų ekspertizių atlikimo šalys taip pat nesutarė, atsakovas UAB „Mitnija“ pritarimo atlikti visas šias ekspertizes ir išvadas taip pat nedavė. Todėl atsakovas, kai protingas verslininkas ne tik negalėjo kontroliuoti šių ekspertizių būtinumo, tačiau net negalėjo numatyti šių papildomų ieškovo nuostolių atsiradimo. Be to, ieškovas pareikštame ieškinyje apskritai remiasi tik UAB „Ekspertika“ 2010-01-25 statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 10-11/09, visiškai neužsimindamas apie atliktus kitus vertinimus. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad 2010-08-03 UAB „Romboll Lietuva“ Techninių konsultacijų paslaugų ataskaitos, statybų eksperto Č. Ignatavičius išvadų ir Vokietijos inžinerijos ir projektavimo įmonės Sacon GmbH specialistų konsultacijos nebuvo būtinos ir atsakovas UAB „Mitnija“ jų negalėjo numatyti.

230Ieškovo nurodo, kad jis sudarė statybos darbų rangos sutartis, pagal kurias visų aikštelės darbų vertė yra 1536871,18 Lt (1270141,47 Lt + 266729,71 Lt PVM). Kaip matyti iš pateiktų ieškinio priedų, ieškovas sudarė šias sutartis: 1) 2010-11-30 Statybos rangos sutartį su UAB „Kaminta“ (sutarties kaina 158238,00 Lt be PVM); 2) 2011-04-18 Statybos rangos sutartį su UAB „Kaminta“ (sutarties kaina 753719,01 Lt be PVM); 3) 2011-04-20 Statybos rangos sutartį su UAB „Dalista“ (sutarties kaina 358184,46 Lt). Tačiau kiekvienoje iš sutarčių tik įvardijama šalių susitarimu nustatyta darbų kaina, nedetalizuojant pačių statybos rangos darbų. Šiuo atveju nėra aišku, kokius konkrečiai statybos rangos darbus dar liko įvykdyti. Statybos darbų sąmatos ieškovas taip pat nepateikė. Todėl ieškovo reikalavimai atlyginti dar neatliktų darbų vertę yra nepagrįsti.

231Ieškovas taip pat reikalauja atlyginti 219 466,12 Lt už advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ teisines paslaugas. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ su šiuo reikalavimu nesutinka dėl kelių priežasčių. Pirma, iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nėra aišku, kokios paslaugos ieškovui buvo suteiktos. Šiose sąskaitose tik neapibrėžtai nurodyta, kad jos išrašytos už teisines paslaugas, tačiau nėra detalizuojama kokios konkrečiai paslaugos ieškovui buvo suteiktos. Taip pat nepateikti šių teisinių paslaugų įkainiai, todėl nėra aiški suteiktų paslaugų apimtis. Antra, iš advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ pateiktoje 2011-04-28 pažymos matyti, kad už šią sumą buvo parengti vos trys teisiniai dokumentai, t.y. techninių konsultacijų paslaugų sutarties su UAB „Ramboll Lietuva“ projektas taip pat sutarties su UAB „Ribinis pjūvis“ dėl Aikštelės ekspertizės ir kapitalinio remonto projektas bei sutarties dėl Aikštelės remonto darbų su UAB „Kaminta“. Tuo tarpu visos kitos advokatų kontoros suteiktos paslaugos buvo konsultacinio pobūdžio.

232Ieškovas, remdamasis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, reikalauja iš atsakovų priteisti 8,05 proc. dydžio metinių palūkanų už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas ir teisiškai klaidingas. Pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 3 d. 3 p. nuostatas, šis įstatymas nereglamentuoja „palūkanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti, taip pat su draudimo įmonių mokamomis draudimo išmokomis“. Tai reiškia, kad pagal šį įstatymą negali būti skaičiuojamos palūkanos už vėlavimą atlyginti patirtus nuostolius, t. y. negali būti skaičiuojamos nuo reikalaujamų atlyginti nuostolių sumos. Todėl ieškovas neturi teisės reikalauti priteisti didesnių, nei LR CK 6.210 str. 2 d. nustatytų 6 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

233Dėl atsakovo UAB „PZU Lietuva“ civilinės atsakomybės apimties.

234Ieškovas įrodinėja, kad ekspertizės akte nurodytų statybos proceso dalyvių prievolė yra solidari. Nurodo, kad automobilių aikštelėje defektai atsirado dėl projektuotojo, rangovo, projekto vykdymo ir statybos techninių prižiūrėtojų veiksmų visumos. Ieškovas savo pasirinkimu reikalauja, kad defektų pašalinimo išlaidas bei išlaidas, susijusias su civilinės atsakomybės bei žalos įvertinimu, defektų ištaisymo organizavimu ir žalos prevencija atlygintų projektuotojas, rangovas ir laiduotojas. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškovo reikalavimais nesutinka.

235Nagrinėjamoje byloje yra skolininkų daugetas, todėl, ieškovui pareiškus ieškinį dėl jam padarytos žalos atlyginimo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies. Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (LR CK 6.5 str.). Šios taisyklės išimtis nustatyta LR CK 6.6 str. 3 d. ir LR 6.279 str. 1 d. – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., byla Nr. 3K-7-345/2007; 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje R. L. ir kt. v. VĮ Registrų centras, byla Nr. 3K-3-156/2005).

236Šiuo atveju atsakovo UAB „Mitnija“ civilinės atsakomybės dėl atsakovui atsiradusios žalos nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Tačiau netgi ir tuo atveju, jeigu kiltų pareiga atlyginti ieškovo nuostolius, ši prievolė būtų ne solidari, tačiau dalinė. Tokį civilinės atsakomybės pagrindu atsiradusios naujos prievolės rūšį iš esmės sąlygotų skirtingi atsakovus ir ieškovą siejusių teisinių santykių prigimtis. Ieškovą ir atsakovą UAB „Betonika“ siejo pirkimo pardavimo, ieškovą ir atsakovą UAB „Mitnija“ – statybų rangos, ieškovą ir tretįjį asmenį UAB „Kančo studija“ - projektavimo, trečiuosius asmenis A. Š., L. V. – statybų ir projekto vykdymo priežiūros teisiniai santykiai. Skirtinga teisinių santykių prigimtis lemia ir akivaizdžiai nevienodo priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdį. Būtų visiškai nepagrįsta ir neprotinga, jeigu šiuo atveju atsakovas UAB „Mitnija“, vykdęs griovimo ir statybos rangos darbus, atsakytų už nekokybiškai atliktas projektavimo sąlygas ir įsigytą produkciją, kurią užsakė ieškovas savo vardu, ar už statybos darbų ir projekto vykdymo priežiūrą atlikusių asmenų, turėjusių kontroliuoti paties UAB „Mitnija“ statybos darbų tinkamumą, vykdymą. Todėl nustačius atsakovų civilinę atsakomybę, jos pagrindu atsiradusi nauja prievolė turėtų būti dalinė, kurios esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių.

237Ieškovo reikalavimas atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai atlyginti nuostolius kartu su kitais skolininkais yra klaidingas dviem pagrindais. Atsakovas, kaip draudikas, ne tik negali būti laikomas solidariu atsakovo UAB „Mitnija“ skolininku, tačiau taip pat negali solidariai atsakyti su kitais atsakovais. Kitaip tariant, ieškovas negali nukreipti reikalavimo į atsakovą UAB DK „PZU Lietuva“ nei kaip į prievolę užtikrinančią šalį, nei kaip į pačios prievolės solidarų skolininką.

238Kvalifikuojant atsakovus UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Mitnija“ teisinius santykius, jau buvo minėta, kad laidavimo draudimo teisiniai santykiai atsiranda draudimo sutarties pagrindu. Todėl draudiko pareigų apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius. Draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir konkreti draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (LR CK 6.254 str. 1 d.). Atsakovai UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Mitnija“ ieškovo naudai sudarė laidavimo draudimo sutartį (LR CK 6.185 str.), kuria apsibrėžė draudimo riziką, objektą, subjektus bei apimtį. Draudimo apimtis nustatyta draudimo taisyklių 2.3 p., kuriame nurodyta, kad draudimo objektu negali būti prievolės, už kurių įvykdymą draudikas nelaidavo laidavimo rašte. Laidavimo raštu atsakovas, kaip draudikas, užtikrino tik 2005-07-20 Statybos rangos sutarties pagrindu kylančias UAB „Mitnija“ prievoles. Su kitais statybos dalyviais draudiko nesiejo jokie teisiniai santykiai, todėl jų prievolių draudimo objektas neapėmė.

239Atsakovas, kaip draudikas, už kitų ieškovo skolininkų prievoles neturėtų atsakyti ir todėl, kad draudimo sutartis yra priskiriama rizikos sutarčių rūšiai. Tai reiškia, kad sudarydamas draudimo sutartį draudikas atliko išankstinį būtent draudėjo, t.y. atsakovo UAB „Mitnija“ įvertinimą: įvertino atskirą situaciją, nustatė konkretų draudimo interesą, pagal pateiktus dokumentus išanalizavo draudimo riziką, draudimo laikotarpį (LR CK 6.994 str. 1 d.). Taigi atsakovas, būdamas draudimo įmone, vertino subjektyvius ir objektyvius draudimo rizikos požymius. Tai daroma įvertinant draudėjo asmenybę (subjektyvus požymis), užtikrinamos prievolės ypatybes ir apimtį (objektyvus požymis), statistikos duomenis apie draudiminius įvykius tai asmenų grupei, kuriai galima priskirti draudėją, ir tai prievolių grupei, kuriai priklauso draudžiama prievolė. Šiuo atveju draudimo rizika, susijusi su kitų ieškovo skolininkų, t.y. projektuotojo, pardavėjo, projekto vykdymo ir statybos techninių prižiūrėtojų, prievolių įvykdymu apdrausta nebuvo. Todėl atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ nekyla teisinės pareigos atlyginti nuostolius, susijusius su kitų asmenų, nesančių draudimo teisinių santykių subjektais, prievolių vykdymu.

240Minėta, kad atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, kaip draudiko, ir UAB „Mitnija“, kaip draudėjo solidari atsakomybė taip pat negalima. Draudiko atsakomybė atsiranda tik jeigu draudėjas atsisako atlyginti dėl sutarties neįvykdymo užsakovo patirtus nuostolius arba neturi turto, kurio sąskaita galima atlyginti užsakovo patirtus nuostolius. Toks draudiko ir draudėjo susitarimas patvirtina jų subsidiarią prievolę naudos gavėjui. Dėl to ieškovas neturi teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai, t.y. atsakovai UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Mitnija, bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium.

241Nagrinėjant bylą 2013 03 25 teismo posėdžio metu atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas bendrovės poziciją palaikė, iš esmės atkartojo argumentus, nurodytus atsiliepime į ieškinį, prašė priteisti turėtas atstovavimo išlaidas.

242Tretysis asmuo UAB „Konstrukcijų inžinerija“ atsiliepime į ieškinį (8 t. b.l. 34-38) nurodė, jog į šią bylą buvo įtrauktas atsakovo UAB „Betonika“ prašymo pagrindu, nes pasak UAB „Betonika“, Trečiasis asmuo faktiškai parengė prekybos ir pramogų komplekso „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, darbo projektą (5 t., b.l. 88). Kita vertus, UAB „Betonika“ nurodo ir tai, kad byloje esančios 2006-04-28 Projektavimo darbų sutarties Nr. 6041 pagrindu (Projektavimo sutarties 1 str.), Trečiasis asmuo atliko metalinių konstrukcijų projektavimo darbus (5 t., b.l. 83). Teigtina, kad tik tikslus ir nedviprasmiškas Trečiojo asmens atliktų projektavimų darbų apimties nustatymas leis padaryti teisingą išvadą, ar jo atlikti projektavimo darbai galėjo būti priežastiniame ryšyje su Aikštelėje galimai kilusiais defektais (CK 6.247 str.).

243Tretysis asmuo nesutinka su UAB „Betonika“ argumentais dėl viso Aikštelės darbo projekto atlikimo pagrindo (5 t., b.l 83), kad jis buvo detaliai reglamentuotas ne 2006-02-20 Sutarties Nr. 06 018, o būtent Projektavimo sutarties pagrindu, tokiu būdu visą galimos atsakomybės naštą už Aikštelės projektavimo darbus perkeliant Trečiajam asmeniui (5 t., b.l. 83-84). Matyti, kad 2006-02-20 Sutarties Nr. 06 018 pagrindu UAB „Betonika“ įsipareigojo suprojektuoti ir pagaminti Aikštelės gelžbetoninius gaminius, todėl jau vien dėl šios aplinkybės teigti, kad už visą Aikštelės projektavimo procesą galėtų būti atsakingas tik Trečiasis asmuo, yra visiškai nepagrįsta, nes Aikštelė buvo projektuojama ne tik iš metalinių konstrukcijų.

244Atsiliepime nurodoma, kad Projektavimo sutarties preambulėje aiškiai įvardinta, jog Trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti tik metalinių konstrukcijų projektavimo darbus, o ne visus Aikštelės projektavimo darbus. Šiuos argumentus patvirtinta ir Projektavimo sutarties dalykas, kuris buvo apibrėžtas, įvardinant, kad Trečiasis asmuo atliks tik metalo konstrukcijų projektavimo darbus Aikštelei (Projektavimo sutarties 2.1 str.). Ir Projektavimo sutarties tikslas, be kita ko, yra įvardintas kaip Aikštelės metalinių konstrukcijų projekto atlikimas (Projektavimo sutarties 3.1 str.). Pridedame teismui Trečiojo asmens atliktų darbų atidavimo-priėmimo aktus, iš kurių taip pat atsispindi, jog Trečiasis asmuo atliko tik Aikštelės metalinių konstrukcijų darbo projektą. Taigi, kaip matyti, tiek Projektavimo sutarties preambulės, tiek šios sutarties dalykas, tiek ir jos tikslas, taip pat atidavimo-priėmimo aktai, patvirtina, kad Trečiasis asmuo Aikštelės projektavimo procese yra susijęs tik tiek, kiek tai liečia metalinių konstrukcijų projektavimą.

245Siekiant išsiaiškinti, ar Trečiojo asmens atlikti darbai galėtų būti Aikštelėje galimai kilusių defektų ar dalies jų priežastimi, būtina išsianalizuoti 2010-01-25 Statinio dalinės ekspertizės aktą Nr. 10-11/09 (toliau tekste - Ekspertizės aktas), nes kaip matyti iš bylos medžiagos, būtent šio dokumento pagrindu Ieškovė įrodinėja Aikštelės defektų faktą (Dubliko 26 punktas), taip pat Ekspertizės akto priede Nr. 11.8 (toliau tekste - Ekspertizės akto priedas) buvo įvardinti galimai projektavimo procese atlikti veiksmai, sukėlę galimus Aikštelės konstrukcijų defektus, kuriuo Ieškovė pagrinde ir remiasi, įrodinėdama UAB „Betonika“ civilinę atsakomybę (5 t., b.l. 127-128).

246Atlikus sisteminį byloje esančių įrodymų, kurie galėtų būti siejami su Trečiojo asmens atliktais projektavimo darbais, vertinimą, pareiškia, kad Ekspertizės akto priedo 1.1-1.7 punktuose nurodyti projektavimo procese atlikti darbai, su kuriais siejami Aikštelėje galimai atsiradę defektai, Trečiojo asmens UAB „Konstrukcijų inžinerija“ nebuvo atliekami ir niekaip su UAB „Konstrukcijų inžinerija“ atliktais darbai nėra susiję, Tokiu būdu nėra jokio pagrindo teigti, kad Trečiasis asmuo galėtų būti visiškai ar iš dalies atsakingas už Aikštelėje galimai kilusius defektus, nes šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp Trečiojo asmens atliktų darbų ir Aikštelėje galimai kilusių defektų, todėl ir civilinė atsakomybė jam kilti negali.

247Dėl ieškinio senaties

248Susipažinus su atsakovų šioje byloje procesiniuose dokumentuose pateiktu aiškinimu dėl ieškinio senaties termino, matyti, jog atsakovai išsamiai dėl to pasisakė. Kadangi iš esmės visi atsakovai teigia, jog Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ("pagrinde akcentuojama, kad Ieškovė dar 2008 m. sužinojo apie Aikštelė kilusius defektus), pažymime, jog sutinkame su tokiu atsakovų pateiktu ieškinio senaties normų aiškinimu šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, manome, kad Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, todėl minėtų argumentų nebekartojame ir prašome teismo jais remtis nagrinėjant bylą bei taikyti ieškinio senatį, o ieškinį šiuo pagrindu atmesti (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

249Dėl atsakovams taikytinos atsakomybės rūšies

250Tretysis asmuo nurodo, kad nesutinka su Ieškovės argumentais, kad visi atsakovai šioje byloje turėtų atsakyti solidariai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, visų atsakovų prievolės buvo skirtingos, t.y. jos buvo dalomosios, prievoles atsakovai vykdė skirtingų sutarčių pagrindu, kas tuo pačiu reiškia ir tai, kad visų atsakovų veiksmus ir žalą siejantis priežastinis ryšys yra skirtingas, todėl šiuo atveju jeigu ir galėtų būti taikoma atsakomybė atsakovų atžvilgiu, tai ji galėtų būti ne solidari, o tik dalinė (CK 6.5 str., 6.24 str. 1, 2 d.).

251Dėl prašomų priteisti išlaidų pagrįstumo.

252Kaip matyti, visi atsakovai šioje byloje ginčija Ieškovės prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą, kuris ne tik su Aikštelės defektų šalinimu, bet ir su išlaidomis už advokatų teisines paslaugas, ekspertų paslaugas bei išlaidas defektų prevencijai. Pareiškiame, jog palaikome šiame kontekste atsakovų pateiktus argumentus dėl išlaidų dydžio nepagrįstumo. Kaip teisingai yra pažymėjusi UAB „Betonika“, dauguma iš jų netgi nėra priežastiniame ryšyje su projektuotojo UAB „Betonika“ veiksmais, nes didžioji dauguma Ieškovės prašomų priteisti išlaidų suma yra susijusi su vertinimais ir ataskaitomis, atliktomis dar iki 2011-01-25 statinio dalinės ekspertizės ako, kuriuose nebuvo nustatyti projektuotojo UAB „Betonika“ galimai neteisėti veiksmai. Tretysis asmuo mano, kad byloje nepateikti įrodymai, tiksliai ir aiškiai detalizuojantys, kokia apimtimi kiekvieno iš statybų proceso metu dalyvavusių asmenų atlikti (neatlikti) darbai (veiksmai ar neveikimas) įtakojo statinio galimai kilusius defektus.

253Atliekant byloje pateiktas apžiūras, ekspertizes, nei Trečiasis asmuo, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys dėl jiems nežinomų ir nesuprantamų priežasčių nebuvo kviesti dalyvauti šiuose procesuose ir todėl neturėjo galimybės formuluoti klausimus, prižiūrėti ir domėtis, kaip yra atliekami tyrimai. Todėl atliktos ekspertizės ir apžiūros negali būti pripažinti objektyviais bei atliktais be suinteresuotumo, t. y. neaišku, ar ekspertai ekspertizes ir apžiūras atliko kaip nepriklausomi ekspertai. Be to, apžiūros ir ekspertizės buvo užsakytos ir atliktos vienašališkai, todėl labai tikėtina, kad pateiktos išvados gali būti tendencingos, keliami klausimai kryptingi, todėl remtis vien iki šiol byloje pateiktomis ekspertizėmis bei apžiūromis būtų neprotinga, neteisinga bei nesąžininga Trečiojo asmens ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų atžvilgiu;

254Atliekant minėtas ekspertizes ir apžiūras, jų metu visiškai nebuvo tirti kiti galimi veiksniai, galėję įtakoti galimai kilusių defektų atsiradimą, tiksliai nenustatytas šių defektų atsiradimo laikas ir kita.

255Tretysis asmuo atsiliepime teismo prašo atmesti ieškovės ieškinį kaip paduotą praleidus ieškinio senaties terminą; atmesti ieškovės ieškinį Atsakovės UAB „Betonika“ atžvilgiu; priteisti iš ieškovės Trečiojo asmens UAB „Konstrukcijų inžinerija“ naudai visas Trečiojo asmens UAB „Konstrukcijų inžinerija“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

256Nagrinėjant bylą 2013 03 25 teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė poziciją palaikė, papildomai paaiškino, jog objekto priėmimo metu daugelis defektų buvo akivaizdūs, todėl priėmimo metu turėjo būti pastebėti. Byloje atliktų ekspertizių išvados paneigė priėmimo komisijos išvadas, jog projekto pakeitimai ir nukrypimai nuo jo yra nustatyta tvarka suderinti ir pažymėti projekto techninėje dokumentacijoje. Mano, kad teismo paskirta ekspertizė nėra objektyvi, iš eksperto apklausos atstovė nustatė, kad tai tėra eksperto nuomonė. Atstovė nurodė, kad dauguma statinio trūkumų buvo akivaizdūs jo priėmimo metu, todėl ieškovė neturi galimybės reikšti dėl to pretenzijų (LR CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Nesutiko, kad atsakovai turėtų atsakyti solidariai, galima tik dalinė atsakomybė. Prašė ieškinį atmesti, priteisti turėtas atstovavimo išlaidas.

257Tretysis asmuo A. Š. atsiliepime į ieškinį (t.5, b.l.76-78) su ieškiniu toje dalyje, kuri susijusi su trečiuoju asmeniu A. Š., kaip trečiuoju asmeniu, nesutiko, nurodė, jog jo įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu yra nepagrįstas, prieštarauja CK 6.264 str. nuostatoms, prašo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti bankrutavusią UAB „Statybų priežiūros agentūra“, kuri yra techninės priežiūros sutartinių santykių subjektas ir techninius prižiūrėtojus samdęs asmuo. Teismui pateiktame triplike (t.6, b.l.66-70) tretysis asmuo A. Š. palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį. Nagrinėjant bylą 2013 03 25 teismo posėdžio metu A. Š. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog kaip matyti iš ieškovo ieškinyje nurodytų ekspertizės išvadų, pagrindinė priežastis, lėmusi statinio neatitikimą pastovumo ir mechaninio atsparumo reikalavimų, buvo netinkamas statinio projekto sudarymas. Tai, kad techniniai prižiūrėtojai dirbo vadovaudamiesi šiuo projektu, niekaip negali lemti jų kaltės dėl galutinio rezultato – defektų atsiradimo. Nesant kaltės techninių prižiūrėtojų veiksmuose atliekant jų kompetencijai priskirtus darbus, negali kilti civilinė atsakomybė. Todėl ieškovo teiginys, jog projektuotojo, rangovo, taip pat projekto vykdymo prižiūrėtojų ir techninių prižiūrėtojų atsakomybė už Aikštelėje atsiradusius defektus yra solidari ir iš kiekvienam iš jų savo pasirinkimu ieškovas galėtų reikšti reikalavimus, yra nepagrįstas.

258Statybos techninės priežiūros sutartyje Nr. 05-02-04/2/1 (ieškinio priedas Nr. I 15), sudarytoje tarp AB „Vilniaus Akropolis“ ir UAB „Statybų priežiūros agentūra“ (kodas 126103695, dabar AB „BSA Construction“), numatyta, kad užsakovas (AB „Vilniaus Akropolis“) turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti techninio prižiūrėtojo (UAB „Statybų priežiūros agentūra“) atliekamų darbų eigą ir kokybę, ir, pastebėjęs kokybės trūkumus, pareikšti motyvuotas pretenzijas (sutarties 3.3 p.). Užsakovas nusiskundimų bendrovei UAB „Statybų priežiūros agentūra“ dėl jos atliekamos techninės priežiūros neturėjo ir pretenzijų nereiškė. Užsakovas statybos darbų vykdymo kontrolę vykdyti buvo įpareigojęs Statytoją - UAB “NDX projektai“. NDX projektai darbuotojai pastoviai lankėsi objekte, kontroliavo kaip vyksta statybos darbai, bet jokių pastabų dėl Parkingo statybos darbų kokybės nereiškė.

259UAB „Betonika“ atliko projektavimo darbus todėl jų darbuotojai, kaip projekto priežiūros vadovai, nuolat lankėsi statybos objekte, stebėjo kaip buvo vykdomas gelžbetoninių konstrukcijų montavimas bei teikė pastabas kai buvo pastebėti nukrypimai nuo projekto. Pareikštas pastabas rangovo UAB „Mitnija“ darbuotojai operatyviai pašalino. Kaip šalinamos pareikštos pastabos kontroliavo techninis prižiūrėtojas. Todėl už projekte numatytų sprendinių įvykdymą nei rangovui, nei techniniams prižiūrėtojams negali kilti atsakomybė

260Kaip ieškovas ieškinyje nurodė, prekybos ir pramogų komplekso „Akropolis“ (toliau – Akropolis), esančio adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaunas, statybos techninę priežiūrą vykdė UAB „Statybų priežiūros agentūra“ (kodas 126103695, dabar AB „BSA Construction“). Ieškovas trečiaisiais asmenimis nurodė UAB „Statybų priežiūros agentūra“ buvusius darbuotojus A. Š. ir L. V.. Todėl jis mano, kad A. Š., trečiuoju asmeniu yra įtrauktas nepagrįstai.

261Jei viską daryti nuosekliai tai trečiaisiais asmenimis tūri būti patraukti visi UAB „Mitnija“ statinio statybos vadovai, o to nėra. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad defektų Aikštelėje atsiradimą lėmė projektuotojo, rangovo, taip pat techninių prižiūrėtojų ir projekto vykdymo prižiūrėtojų veiksmai ar neveikimas. Tačiau ieškovas visiškai nenurodė, kokie būtent techninių prižiūrėtojų veiksmai turėjo įtakos defektų atsiradimui, kokius norminius reikalavimus techniniai prižiūrėtojai pažeidė. To nėra ir vėliau darytų ekspertizių medžiagoje

262Tretysis asmuo nurodo, kad jis A. Š., kaip techninis prižiūrėtojas buvo bankrutavusios UAB „Statybų priežiūros agentūra“ (kodas 126103695, dabar AB „BSA Construction“) darbuotojas. Statybų techninės priežiūros sutartis sudaryta ne su juo, o su juridiniu asmeniu, t. y. UAB „Statybų priežiūros agentūra“ (kodas 126103695, dabar AB „BSA Construction“), kur jis dirbo (ieškinio priedas Nr. I 15). 2011-11-28, teismui pateikęs prašymą dėl pašalinimo iš trečiųjų asmenų nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų dėl pašalinimo iš bylos. Jame išdėstytos aplinkybės dėl kurių, vadovaujantis CPK 47 str. 5d., jis iš bylos turėtų būti pašalintas. Tačiau į prašymą nebuvo atsižvelgta

263Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis statybos dalyvių teises ir pareigas yra LR Seimo priimtas LR Statybos įstatymas. Statybos įstatymo 16 str. 2 d. 1 p. įtvirtinta statybos techninio prižiūrėtojo pareigą tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą. Byloje esanti medžiaga ir ekspertų išvados patvirtina, kad statyba buvo vykdoma pagal užsakovo ir projekto vadovo patvirtinta statinio projektą kuriam buvo atlikta ekspertizė. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas neturėjo teisės stabdyti Parkingo statybos darbus.

264Statybos techninės priežiūros sutartyje Nr. 05-02-04/2/1 (ieškinio priedas Nr. I 15), sudarytoje tarp AB „Vilniaus Akropolis“ ir UAB „Statybų priežiūros agentūra“ (kodas 126103695, dabar AB „BSA Construction“), numatyta, kad šios sutarties dalykas yra statybos darbų bendroji techninė priežiūra, kurios pagrindinis tikslas yra kontroliuoti statybos darbų kokybę, kad jie atitiktų projektą (sutarties 1.1 p.). Atsižvelgiant į šias pareigas, techniniam prižiūrėtojui negali kilti atsakomybė už netinkamus projekto sprendinius. Techninių prižiūrėtojų pareiga buvo prižiūrėti, kad darbai būtų atlikti pagal statinio projektą. Tai ir buvo padaryta.

265Ieškinyje, ekspertizių medžiagoje ir teismo posėdžiu metu statinio techninis prižiūrėtojas ne kartą kaltintas netinkamu pareigų vykdymu tačiau nepateikiami jokie įrodymai kokie būtent techninių prižiūrėtojų veiksmai turėjo įtakos defektų atsiradimui, kokius norminius reikalavimus techniniai prižiūrėtojai pažeidė. Kyla klausimas kaip ekspertai, praėjus keliems metams po statybos užbaigimo galėjo nustatyti, kad buvo nesilaikoma montavimo instrukcijų? Taip pat reikėtu atsakyti į klausimą ar esant blogam projektui galima montavimo instrukcijų pagalba užtikrinti, kad nebus pastato deformacijų?

266Pastato defektų atsiradimo priežastis trečiojo asmens nuomone lėmė tai, jog pradėjus montuoti Parkingo karkaso rygelius pastebėta, kad nepakanka naudoti įprastas išramstymo priemones. UAB „Betonika“ reikalavimu buvo užsakyti ir atvežti bei naudojami sustiprinti išramstymai. „L“ formos rygeliai buvo montuojami pagal UAB „Betonika“ pateiktą darbo projektą. Rygeliai inkarinių varžtų pagalba buvo pritvirtinami prie kolonų. Tarpusavyje jie nebuvo jungiami. Sumontavus rygelius į projektinę padėtį, juos pritvirtinus inkariniais varžtais ir sumontavus perdangos plokštes išramstymai buvo nuimti. Taip buvo nurodyta ir Technologinėje kortelėje. Montavimo darbų metu buvo pastebėta, kad, nors gelžbetoninės konstrukcijos buvo montuojamos laikantis gamintojo pateiktos technologijos (pagal UAB „Betonika“ pateiktą Technologinę kortelę), praėjus kuriam laikui po montavimo darbų atlikimo, atsirasdavo gelžbetoninių konstrukcijų poslinkių. Perdangos plokštės bei rygeliai pralinkdavo, o rygeliai pasisukdavo apie savo ašį. Rygelių pasisukimas lėmė kolonų poslinkį. Jos nukrypo nuo pirminės padėties. Kad kolonos pasislinks ir tai iššauks papildomus rygelio pasisukimus galėjo įvertinti tik projektuotojai. Tai ne techninio prižiūrėtojo pareiga.

267Pastebėjęs deformacijas techninis prižiūrėtojas kreipėsi į projektuotojus. UAB „Betonika“ darbuotojai, kurie vykdė statinio projekto dalies priežiūrą patikrino plokščių įlinkį bei rygelių pasisukimą ir nustatė, kad jie leistini. Buvo paaiškinta, kad rygelių pritvirtinimas varžtais užtikrina konstrukcijos stabilumą. Siekiant sumažinti rygelių pasisukimą apie savo ašį, projektuotojo UAB „Betonika“ atstovai nurodė atkreipti dėmesį į rygelių išramstymą montavimo metu. Tačiau nežiūrint visų pastangų, sumontavus plokštes ir nuėmus atramas, rygeliai vis vien pasisukdavo. Šio pasisukimo priežastis – rygeliai buvo pagaminti nesimetriškos „L“ formos. Tai patvirtina ir visos atliktos ekspertizės.

268Teismo paskirtos ekspertizės medžiagoje (Ekspertizė, psl. 20, punktas 2.2) ekspertas Josifas Parasonis konstatuoja, kad Statinio projekto konstrukciniai sprendiniai neužtikrina Esminio statinio reikalavimo dėl mechaninio atsparumo ir pastovumo: panaudota ryšinė (diafragminė) karkasinio pastato konstrukcinė sistema, kuriai pagal projektinį sprendinį trūksta vertikaliųjų ryšių, yra abejonių dėl perdangų diskų standumo, panaudotas L tipo sudvejintų rygelių nepatikimas konstrukcinis sprendinys. Būtent tai pirmiausiai ir lėmė esamą situaciją.

269Įvertinus šią teismo eksperto išvadą tampa aišku, kad ne techninio prižiūrėtojo veiksmai lėmė defektų atsiradimą. Trečiojo asmens A. Š. veiksmai gali būti vertinami tik ta apimtimi, kokia buvo jo kompetencija ir atsakomybė vykdant techninę priežiūrą statybos objekte. Ieškovas ieškinį pareiškė dėl Akropolio automobilių stovėjimo aikštelėje atsiradusių defektų. Kadangi statybos objektas buvo didelės apimties, atskirų jo dalių priežiūrai buvo paskirti keli techninės priežiūros inžinieriai. Aikštelės, dėl kurios defektų ir yra kilęs ginčas, statybos darbų techninę priežiūrą vykdė L. V., t. y. tiesioginis techninis Aikštelės prižiūrėtojas buvo L. V. ir kaip prižiūrėtojas jis turėjo pasirašyti Statybų darbų žurnale. Ieškovas pateiktame ieškinyje taip pat patvirtina, kad Aikštelės techninę priežiūrą atliko L. V..

270Tretysis asmuo L. V. atsiliepime į ieškinį (t.5, b.l.132-133) su jam, kaip trečiajam asmeniui, pareikštu ieškiniu nesutiko. Teismui pateiktame triplike (t.6, b.l.132-134) tretysis asmuo L. V. palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį. Nagrinėjant bylą 2013 03 25 teismo posėdyje tretysis asmuo papildomai paaiškino, jog jis ginčo objekte dirbo UAB „Statybų priežiūros agentūroje“ samdomu darbuotoju, pagal pareigas vykdė statybos priežiūros funkcijas. Nesutinka su eksperto J. Parasonio išvada, kad statomos aikštelės kolonos nebuvo ramstomos. Rygeliai buvo fiksuojami, vėliau jungimai buvo panaikinti.

271Tretysis asmuo UAB „Konstruktorių cechas“ su ieškiniu nesutiko (10 t. b.l. 52), nagrinėjant bylą 2013 03 25 teismo posėdžio metu atstovas papildomai paaiškino, jog 2004 metų 05 mėn. UAB “Konstruktorių cechas” parengtas nepilnos apimties parkingo techninis projektas negalėjo būti naudojamas darbo projekto atlikimui dėl pakeistos projektavimo užduoties. Po 2004 m 05 mėn. UAB “Konstruktorių cechas” tolimesnių projektavimo darbų šiame objekte nevykdė ir jokių derinimų su darbo projekto atlikėjais negalėjo daryti , priešingai nei teigiama eksperto išvadose (10 lapas 1 punktas) apie lygiagretų TP ir DP atlikimą 2006m. 2004m 05 mėn. UAB “Konstruktorių cechas” atliktame parkingo techniniame projekte buvo numatytos pakankamos priemonės pastato mechaniniam atsparumui ir pastovumui užtikrinti,

272Ekspertizės akte Nr.2-790-259/12/11/TE 2012-11-06 nurodytos prieštaringos eksperto išvados, nors ekspertizei buvo pateikta originali 2004m. parkingo techninio projekto byla ir papildomai teismo posėdžio metu 2013-03-13 pateikti to paties TP brėžiniai bei paaiškinimai:

273UAB “Konstruktorių cechas” parengtame projekte numatyti vertikalūs kolonų ryšiai per visą pastato ( ekspertizė teigia juos esant tik 1 aukšte); UAB “Konstruktorių cechas” parengtame projekte numatytos ryšinės padidinto skerspjūvio kolonos, pateikti jų klojiniai brėžiniai ir jos įtrauktos į techninių specifikacijų žiniaraščius ( ekspertizė jų nepastebi); UAB “Konstruktorių cechas” parengtame projekte numatytos priemonės dvigubų L formos rygelių sujungimui ir plokščių inkaravimui su nuoroda detalizuoti darbo projekte.

274Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, tretysis asmuo daro išvadą, kad UAB “Konstruktorių cechas” nėra atsakingas už ginčo pastate atsiradusius defektus ir su jų šalinimu susijusių išlaidų atlyginimą, todėl ieškinio, jo priedų ir 2012-11-06 teismo ekspertizės akto išvados, toje dalyje, kiek tai susiję su UAB “Konstruktorių cechas” atsakomybe, yra nepagrįsti. Todėl prašo ieškinį toje dalyje , kiek tai susiję su UAB “Konstruktorių cechas” atsakomybe, atmesti ir išbraukti iš trečiųjų asmenų sąrašo, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

275UAB „Kančo studija“ atsiliepimo į ieškinį byloje nepateikė , nagrinėjant bylą 2013 03 14 teismo posėdžio metu UAB „Kančo studija“ (10 t. 106-137) atstovai paaiškino, jog palaiko kolegų, kurie buvo įtraukti III asmenimis, pasisakymus ir tais pačiais pagrindais mano, kad ieškinys yra neįrodytas. Kančo studija atliko ir prižiūrėjo tik architektūrinio projektavimo bet ne konstrukcinius sprendimus, ir konstrukcijų projektavimo vykdymo priežiūrą. Kančo studija ieškovo buvo pasamdyta tam, kad gautų statybos leidimus, ir patarinėtų architektūrinės dalies klausimais, labiausiai tai lietė pastato estetiką, fasadus, pjūvius ir kitus estetinius klausimus. Ieškovai A. K. vertino visų pirma kaip autoritetą Kauno miesto architektų atžvilgiu, savivaldybės atžvilgiu, kad jis buvo labiausiai reikalingas tam, kad įtikintų visuomenę, kad centre gali būti statomas toks statinys, tokių gabaritų, tokios reikšmės, kadangi nusiteikimas buvo labai priešingas. Jis atstovavo architektų taryboje, atstovavo savivaldybėje įtikinant, kad statybos leidimas gali būti išduotas.

276Pagal projektavimo darbų priežiūros sutartį, 1 t. b.l. 98, matyti kad UAB Kančo studija sutinka būti atsakinga tik už architektūrinio projektavimo darbus. Tiek dabartinėje tiek galiojusioje statybos įstatymo redakcijose nurodyta, kad statinio architektūra, tai statinio kaip meno kūrinio vidaus erdvės pavidalas, statinio dalių išdėstymas, jų meninė išraiška. Tai ne konstrukcijos, ne skaičiavimai ir ne vertinimai, kaip gali suktis rygelis ir pan.

277Nei ekspertas Prasonis nei kiti ekspertai visiškai neatsižvelgė į faktą, kad Kančo studijos ir ieškovo sudarytoj sutartyj aiškiai apibrėžta, kad Kančo studija sutinka būti atsakinga už architektūrinio projektavimo darbus ir kad įgaliotojas t.y. Ieškovas minėta sutartim didesnių įgaliojimų Kančo studijai neperdavė. Todėl šnekėti apie tai, kad Kančo studija galėjo sukontroliuoti kažkokius ieškovo samdyto projektuotojo subrangovų ir dar per kelias grandis susijusių asmenų skaičiavimus yra nerealu. Tiek su ieškiniu pateiktų ekspertų ir specialistų išvadų, tie bylos pasisakiusio eksperto išvadų, matyti, kad defektų atsiradimo priežastys, kiek tai yra susiję su netinkamu projektavimu, yra tik konstruktyvinėje parkingo ir darbo projekto esmėje, neaišku ar techniniame projekte ar darbo projekte, nes byloje net neturime visų projektų, yra tik išvados skirtingų ekspertų, negalime būti tikri į ką žiūrėjo, į kokius brėžinius, kaip šiandien paaiškėjo byloje galutinio projekto kaip ir nėra. Darbo projektą rengę asmenys su Kančo studija neturėjo jokių sutartinių santykių, jie nebuvo pavaldūs Kančo studijai, šnekėti, kad Kančo studija galėjo kažkokiu būdu kontroliuoti, taipogi neturi pagrindo

278Dėl projekto dalies kaip automobilių stovėjimo aikštelės, tai STR reglamentas Statinio projektavimas numato, kad tuo atveju, kai projektuojama statinių grupė, gali būti skiriami projekto vadovas statinių grupei ir projekto vadovai atskiriems statiniams.

279Atskiro statinio projekto vadovas atsako tik už jo vadovaujamą projektą. Eina kalba apie tai, kad dėl projekto atskirų dalių priežiūros atsako būtent tų projekto dalių vadovai, ne viso projekto vadovai. Ekspertas Parasonis padarė išvadą, kad Kančo studija neva nevykdė projekto vykdymo priežiūros. Tokią išvadą jis padarė tuo pagrindu, kad aikštelės statybos darbų žurnaluose nebuvo fiksuota jokių projekto Kančo pastabų. Ekspertas nei ekspertizės akte, nei teismo posėdžio metu ekspertas negalėjo nurodyti kokias konkrečias teisės aktų nuostatas pažeidė Kančo studija. Taip pat ekspertas Parasonis apklaustas teismo posėdyje paneigė savo ekspertizės akto 5.2 ir 5.3 punktų teiginius, kad Kančo studija neva netinkamai vykdė projekto vykdymo priežiūrą, t.y. teismo posėdžio metu ekspertas nurodė, kad už projektavimo priežiūrą atsakingas projektuotoja, kuri suprojektavo projektinę dokumentaciją , t. 10, b. l. 34, ir kad parkingo dalies projekto vykdymo priežiūrą turėjo vykdyti tas, kas rengė parkingo darbo projektą, 10 t. b. l. 38. Darom išvadą, kad Kačo studija nebuvo atsakinga už parkingo konstrukcinės dalies projekto vykdymą, nes ji nerengė jokios projekto dalies kiek tai liečia ginčo objektą Akropolio stovėjimo aikštelėje. Nėra pakankamai įrodymų, kad defektų atsiradimo priežastis yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su tariamai nevykdyta projekto priežiūra.

280Ieškovas aktyviai dalyvavo tiek projektavimo darbų, tiek statybos darbų vykdymo priežiūroje ir žinant reikšmę pastato, ir žinant kokie buvo mesti finansai į tai, ieškovas negalėjo leisti, kad projektavimas ir statyba vėluotų, t.y. buvo numatyta tam tikra data, kada pastatas turi būti pastatytas, buvo pasirašinėjamos nuomos sutartys su prekybininkais ir visi absoliučiai statybos ir projektavimo proceso dalyviai buvo visą laiką spaudžiami atlikti viską kiek įmanoma greičiau. Tokiu būdu statytojas pats prisiėmė tam tikrą riziką. Dėl kokių tai galimų defektų, kurie galėtų būti kildinami iš to, kad neva tai projektai vykdomi lygiagrečiai ar kad pats statytojas nesutinka tarkim, kad būtų parengta pakartotinė ekspertizė pilnam projektui ir tik tada būtų galima statyti. Dažniausiai būdavo daromas konkretus darbo projektas ir nelaukiant kol jis bus pabaigtas būdavo atiduodamas rangovams, statybos darbų rangovams.

281Nagrinėjant bylą 2013 03 25 teismo posėdžio metu UAB „Kančo studija“ atstovai poziciją dėl ieškinio palaikė, pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog nei byloje 2012-11-06 teismo ekspertizės aktą parengęs ekspertas J.Parasonis, nei kiti ekspertai (specialistai), kurių išvados pateiktos byloje, visiškai neatsižvelgė j faktą, kad UAB „Kančo studija" ir ieškovų sudarytoje projektavimo darbų priežiūros sutartyje aiškiai apibrėžta, kad UAB „Kančo studija" sutinka būti atsakinga už architektūrinio projektavimo darbus ir kad įgaliotojas (ieškovas) 2006-02-01 sutartimi didesnių įgaliojimų „Kančo studijai" neperdavė.Tiek iš su ieškiniu pateiktų ekspertų ir specialistų išvadų, tiek iš byloje ekspertizę atlikusio eksperto J.Parasonio išvadų matyti, kad defektų atsiradimo priežastys, kiek tai yra susiję su netinkamu projektavimu, yra tik konstruktyvinėje parkingo techninio ir/ar darbo projektų dalyse. Ekspertas J.Parasonis tą patvirtino ir apklaustas teismo posėdžio metu (t. 10, b.1.16), todėl akivaizdu, kad „Kančo studija" nėra atsakinga už ginčo defektų atsiradimą.

282Techninį aikštelės architektūrinės dalies projektą parengė G.Jurevičiaus įmonė, kurios darbą, kiek tai liečia architektūrinį projektavimą, pagal 2006-02-01 projektavimo ir projektavimo darbų priežiūros sutartis prisiėmė kontroliuoti UAB „Kančo studija".Tačiau aikštelės konstrukcinės dalies techninius bei darbo projektus bei visas kitas aikštelės projekto dalis (gelžbetoninių konstrukcijų, metalinių konstrukcijų ir kt.) pagal tiesiogiai su ieškovu sudarytas sutartis rengė kiti asmenys ir „Kančo studijai" nebuvo suteikta teisė kontroliuoti tų sutarčių vykdymą. Ieškovo ieškinio prieduose ir byloje ekspertizę atlikusio teismo eksperto nurodyti projektavimo darbų defektai yra išimtinai tose projekto dalyse, kurių „Kančo studija" nekontroliavo ir net teoriškai negalėjo kontroliuoti, nes tariamos projektavimo klaidos yra specifinėse - konstrukcijų projektavimo dalyse, kurioms atlikti ieškovas tiesiogiai samdė tokio darbo profesionalus - UAB „Betonika", UAB „Konstruktorių cechas", L. V. I.Į. ir kt, o šie savo ruožtu ir rizika samdė subrangovus.

283UAB „Kančo studija" nebuvo Šalimi nei tarp ieškovo ir UAB „Betonika", nei tarp ieškovo ir aikštelės konstrukcinės dalies techninį ir darbo projektus rengusios UAB „Konstruktorių cechas", nei tarp ieškovo bei aikštelės metalinių konstrukcijų darbo projektą rengusios L. V. I.Į. sudarytų sutarčių šalimi, todėl šių sutarčių vykdymo ir jų atitikimo įstatymų reikalavimams negalėjo sukontroliuoti. Šiuos projektavimo proceso dalyvius tiesiogiai, t.y. be UAB „Kančo studija" rekomendacijų, samdė ir jų atliktus darbus priiminėjo tiesiogiai ieškovas ir ieškovo samdyti techninės priežiūros specialistai.

284Pažymėtina, kad UAB „Betonika" yra gelžbetoninių konstrukcijų projektavimo ir gamybos lyderis Lietuvoje, todėl pasitikėjimas šia įmone „Akropolio" statybos metu buvo itin aukšto lygio. Šią aplinkybę byloje patvirtino ir „Betonikos" atstovas advokatas G. S., 2013-03-14 teismo posėdyje nurodęs, kad „Betonika" labai ilgai projektuoja tuos dalykus ir gamina gelžbetoninius gaminius ir yra tokie patys ekspertai kaip ir Parasonis (t.10, b.1.122). Nei „Kančo studija", nei aikštelės techninio projekto autorė „G.Jurevičiaus įmonė" gelžbetonio konstrukcijų projektavimu neužsiima ir jo neišmano taip gerai, kaip „Betonika", todėl ieškovas tiesiogiai samdė tokio darbo profesionalus. Byloje nėra ginčo, kad ginčo objekto projektą rengę asmenys tų darbų „Kančo studijai" neperdavinėjo, o „Kančo studija" tų darbų nepriiminėjo. Visus projektavimo darbus, kiek tai liečia aikštelės darbo ir konstrukcinį projektą, priiminėjo pats ieškovas (dalyvaujant projekto vadovams R. B. ir V. V. (t.8, b.l.29,41,83) ir tokiu būdu prisiėmė projektavimo darbų vykdymo priežiūros riziką.

285Pabrėžtina, kad tarp „Kančo studijos" ir ieškovo sudarytoje Projektavimo darbų priežiūros sutartyje (t. 1, b.l.98) šalys aiškiai susitarė, kad „Kančo studija", kaip valdytojas, bus atsakinga už tuos projektuotojus, kuriuos pati pasitelks atskirų projekto dalių atlikimui, ty. „Kančo studijos" atsakomybė už projektuotojų ir/ar trečiųjų asmenų klaidas kyla tik tokiu atveju, jei tarp ieškovo (užsakovo), valdytojo („Kančo studijos") ir atitinkamos dalies projektuotojo bus pasirašytos sutartys dėl projektavimo darbų subrangos (žr. sutarties preambulę, punktus Nr.3.3 ir 4.1.3). Šią aplinkybę apklaustas teisme patvirtino ir ekspertas J.Parasonis, nurodęs, jog tam, kad „Kančo studiją" galima būtų traktuoti kaip projekto valdytoją, ji turėjo būti šalimi visose sutartyse, sudarytose su atskirais projektuotojais (t.10, b.l.36). Kadangi ieškovas šių sutarties nuostatų nesilaikė ir projektuotojų kandidatūrų su „Kančo studija" nederino, tai „Kančo studija" ir nebuvo įtraukta kaip šalis. Dėl šios priežasties „Kančo studijai" ieškovo valia nebuvo suteikta teisė kontroliuoti, prižiūrėti ir priiminėti aikštelės konstruktyvinės dalies projektavimo darbus, o kartu ir eliminuota „Kančo studijos" atsakomybė už galimus tokių darbų defektus.

286UAB „Kančo studija" nebuvo atsakinga už projekto dalies (automobilių stovėjimo aikštelės) vvkdvmo priežiūrą. LR statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2005 „STATINIO PROJEKTAVIMAS" numato, kad tuo atveju, kai projektuojama statinių grupė, gali būti skiriami (samdomi): Projekto vadovas statinių grupei ir Projekto vadovai atskiriems statiniams. Atskiro statinio Projekto vadovas atsako tik už jo vadovaujamą Projektą (21 str.). čia būtina pažymėti, kad nei su UAB „Kančo studija", nei su A. K. nebuvo sudaryta atskira pavedimo sutartis dėl vadovavimo „Akropolio" statinių grupės projektui. Ginčui aktualioje statybos techninio reglamento STR 1.09.04:2002 „STATINIO PROJEKTO VYKDYMO PRIEŽIŪRA" redakcijoje numatyta, kad statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovu turi būti tos statinio dalies projekto vykdymo priežiūros techninis vadovas (23 str.). Kadangi ieškovas sudarinėjo atskiras sutartis dėl atskirų projekto dalių parengimo su skirtingais juridiniais asmenimis, o „Kančo studija" nebuvo tų sutarčių šalimi ir nei su UAB „Kančo studija" nei su A. K. nebuvo sudaryta atskira pavedimo sutartis, kuria būtų paskirtas projekto vadovas, darytina išvada, kad už atskirų projekto dalių vykdymo priežiūrą visų pirma yra atsakingi tų dalių vadovai. Automobilių stovėjimo aikštelės atveju, už jos projekto vykdymo priežiūrą buvo atsakingas tos projekto dalies vadovas D. M. ir projektuotojai UAB „Betonika", UAB „Konstruktorių cechas" ir/ar kiti atskirų dalių projektuotojai, o ne „Kančo studija".

287Ekspertas J.Parasonis ekspertizės akte padarė išvadą, kad UAB „Kančo studija" nevykdė projekto vykdymo priežiūros. Tokią išvadą ekspertas daro tuo pagrindu, kad aikštelės statybos darbų žurnaluose nebuvo fiksuota jokių projekto vadovo A. K. pastabų. Tačiau tokios išvados nėra tinkamai pagrįstos, nes: pats J.Parasonis ekspertizės akte nurodo, kad jis vertino tik dalį statybos darbų žurnalų {t.y. tik tuos, kurie susiję su aikštelės statybomis); nei ekspertizės akte, nei apklaustas teismo posėdžio metu ekspertas J.Parasonis negalėjo nurodyti, kokias konkrečias teisės aktų nuostatas pažeidė „Kančo studija" (t.10, b.l.34); Ekspertas J.Parasonis apklaustas teismo posėdžio metu paneigė savo ekspertizės akto 5.2 ir 5.3 punktų (t.9, b.l.116,117) teiginius, kad „Kančo studija" nevykdė (netinkamai vykdė) projekto vykdymo priežiūrą, t.y. teismo posėdžio metu nurodė, kad už projektavimo priežiūrą atsakingas projektuotojas, kuris suprojektavo projektinę dokumentaciją (t. 10, b.l.34) ir kad parkingo dalies projekto vykdymo priežiūrą turėjo vykdyti tas, kas rengė darbo projektą (t.10, b.1.38). Todėl darome išvadą, kad „Kančo studija" nebuvo atsakinga už konstrukcinės dalies projekto vykdymo priežiūrą ir ji nerengė jokios projekto dalies, kiek tai liečia ginčo objektą -„Akropolio" stovėjimo aikštelę. Aikštelės konstruktyvinės dalies projektą rengė UAB „Betonika", o aikštelės konstruktyvinės dalies, kaip projekto dalies, vadovu buvo O.Miliauskas. Taigi būtent šie asmenys kontroliavo ir tikrino projekto sprendinių tinkamumą ir turėjo informuoti statytoją, valdytoją ar projekto vadovą apie tai, kad darbo projekto sprendiniai gali neužtikrinti pastato stabilumo. Todėl jeigu teismas visgi laikytų, kad projekto vykdymo priežiūra buvo vykdoma netinkamai, būtina tiksliai nustatyti, kas konkrečiai buvo atsakingas už konkrečių projekto dalių vykdymo priežiūrą ir dėl kieno kaltės ji buvo vykdoma netinkamai.

288Pažymėtina, kad specifinės projekto dalies (konstrukcijų) vykdymo priežiūrą galėjo atlikti tik kompetentingi asmenys, kurie tiesiogiai kontroliavo tą procesą ir profesionaliai išmanė gelžbetonio konstrukcijų projektavimo niuansus, bet ne už projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūrą atsakinga „Kančo studija".

289Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas netyrė nei gamybinių posėdžių protokolų, nei kitų (ne aikštelės) projekto dalių statybos darbų žurnalų, todėl jo atlikta ekspertizė ir išvada, kad projekto vykdymo priežiūra buvo nevykdoma, šiuo atveju laikoma itin paviršutiniška ir nepagrįsta. Tariamas projekto vykdymo priežiūros netinkamas vykdymas nėra defektų atsiradimo priežastis. Nei UAB „Ekspertika", nei ekspertas J.Parasonis nenurodo, kokiu būdu neva netinkama projekto vykdymo priežiūra galėjo įtakoti konstrukcijų defektus ir esminius statinio reikalavimų pažeidimus. Nei vienas iš ekspertų nenurodo, kokie konkretūs „Kančo studijos" veiksmai būtų padėję išvengti defektų atsiradimo ir kokiu būdu tokie veiksmai galėjo įtakoti konstrukcijų defektų nebuvimą, todėl darytina išvada, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp statinio defektų ir „Kančo studijos" veiksmų (neveikimo). Pažymėtina ir tai, kad nei vienas iš ekspertų netyrė „Kančo studijos" atsakomybės ribų pagal su ieškovais sudarytas sutartis ir nevertino faktinės situacijos, kad didžiąją dalį projektavimo darbų, įskaitant visus aikštelės projektavimo darbus, tiesiogiai užsakinėjo, kontroliavo ir prižiūrėjo patys ieškovai.

290Spręsdamas atsakomybės dėl defektų šalinimo kaštų atlyginimo klausimą, teismas visų pirma privalo įvertinti faktą, kad tiek projektuotojas („Betonika"), tiek statybos darbų rangovas („Mitnija"), yra didelę patirtį atitinkamai projektavimo ir statybos (gelžbetonio gaminių montavimo) srityse sukaupusios įmonės, savo srities profesionalės, ir kiekviena iš jų turėjo prievolę savo sutartines pareigas atlikti tinkamai. Rangovas, matydamas, kad projekto sprendimai yra sunkiai įgyvendinami ir/ar netinkami (tą jis nurodo savo atsiliepime), privalėjo stabdyti darbus ir kreiptis į projektuotoją, statybos darbų prižiūrėtoją ir užsakovą su reikalavimu išspręsti atitinkamas problemas. Tačiau ginčo atveju matome, kad rangovas tų darbų nestabdė ir montavimo darbus tęsė, o projektuotojas, atitinkamus nukrypimus laikė leistinais ir tokius darbus leido tęsti. Tokiu būdu abi įmonės prisiėmė pilną atsakomybę už galimai netinkamus projektinius sprendimus ir netinkamai atliktus darbus.

291Atkreiptinas teismo dėmesys, kad nei viena iš ekspertizių netyrė itin svarbaus ginčui klausimo, t.y. fakto, ar visur buvo tinkamai montuojamos metalines tvirtinimo detalės. Teismo prašome atkreipti dėmesį į „Ramboll" išvadą (t.2, b.l.84, 85, 100), kuri sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad neištyrus galimai paslėptų rangos darbų defektų negalima daryti išvados, kad pastato defektų priežastimi nėra paslėpti defektai (pvz. ne visur įdėtos inkaravimo detalės ir pan.). Pažymėtina, kad tiek ieškovas, tiek visi atsakovai, tiek visi specialistai patvirtino, kad jau montavimo metu buvo nustatyti tam tikri defektai, kurie vėliau išryškėjo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, byloje privalėjo būti nustatinėjama, ar statinio eksploatavimas, žinant apie atitinkamų defektų egzistavimą, negalėjo būti žalos priežastimi. „Kančo studijos" manymu, ši aplinkybė byloje taip ir liko neišsiaiškinta.

292Atkreipia teismo dėmesį, kad ieškovas pats pasirašinėjo atskiras rangos ir/ar subrangos sutartis su atskirų projekto dalių projektuotojais, nors tiek su „Kančo studija" sudarytoje projektavimo darbų vykdymo sutartyje, tiek įstatyme buvo numatyta, kad, Užsakovui pritarus, projektavimo darbų rangos sutartis tarp Užsakovo, vykdytojo ir projektuotojo pasirašo projekto valdytojas (žr.2006-02-01 sutarties 4.1,3). Vienintelė sutartis, kuri buvo pasirašyta ir „Kančo studijos", buvo projektavimo sutartis tarp ieškovo ir G.Jurevičiaus įmonės. Tuo tarpu ginčo klausimą liečiančiose sutartyse dėl aikštelės projektavimo darbų „Kančo studija" šalimi nebuvo.

293Tokiu būdu ieškovo valia pats ieškovas buvo realiu (faktiniu) viso projekto valdytoju, o „Kančo studija" projekto valdytoju buvo tik architektūrinės dalies klausimais. Visus konstrukcijų ir kitų dalių projektuotojus samdė tiesiogiai ieškovas, o jiems kontroliuoti buvo samdomi projektavimo ir techninės priežiūros darbų ekspertai, kurie tikrino atskirų projektuotojų darbo atitikimą darbo projektui ir prisiėmė atitinkamą atsakomybę. Apklaustas teisme ekspertas J.Parasonis patvirtino, kad tam, kad „Kančo studiją" traktuoti kaip projekto valdytoją, ji turėjo būti šalimi visose sutartyse, sudarytose su atskirais projektuotojais (t.10, b.l.36). Šiuo atveju „Kančo studija" nei vienos iš tokių sutarčių šalimi nebuvo ir ji negali būti laikoma viso projekto valdytoju, nes pats ieškovas tiesiogiai sudarinėjo sutartis su atskirais projektuotojais. Be to, „Kančo studija" nepriiminėjo jokių konstrukcinės dalies projektavimo darbų.

294Svarbu pažymėti ir tai, kad Užsakovas visada spaudė visus projekto ir statybos dalyvius kiek įmanoma greičiau įgyvendinti projektą. Tai buvo pagrindinė priežastis, dėl ko keičiant tam tikrus projektinius sprendinius nebūdavo stabdomi projektavimo ir statybos darbai ir nebūdavo laukiama, kol pagal pakeistus pvz. darbo projekto sprendinius bus atkoreguotas techninis projektas. Ieškovas toleravo tokius veiksmus, nes statybų procese nuolat atsiranda keistinų projektinių sprendimų, kurie paaiškėja tik statybos eigoje, tačiau bendru šalių sutarimu darbai dėl projektavimo dokumentų koregavimo procedūrų realiai nestabdomi. Kadangi pats užsakovas samdėsi atskirų projekto dalių rangovus ir su jais tarėsi dėl terminų, tai ir riziką dėl projektavimo darbų kokybės prisiimdavo jis kartu su atitinkamų darbų rangovais.

295Sprendžiant ginčo šalių atsakomybės klausimus byloje svarbu įvertinti ir aplinkybę, kad ieškovas (statytojas) turėjo sukaupęs didelę patirtį tokio mąsto projektų vykdyme ir valdyme ir turėjo komandą, kuri aktyviai vadovavo projektavimo bei statybos darbams. Ieškovai tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų iki Kauno Akropolio buvo pastatę ne vieną panašaus dydžio prekybos ir pramogų centrą ir buvo patyrę tokių statinių projektavimo ir statybos valdytojai (vadovai).

296UAB „Kančo studija" nebuvo informuota apie sunkumus Įgyvendinant aikštelės darbo projektą. Byloje dalyvaujantys asmenys yra nurodę, kad jau montavimo darbų metu buvo pastebėta, kad gelžbetoninės konstrukcijos judėjo, todėl neva buvo galima pastebėti, kad yra atsiradę neleistinų nuokrypų. Ieškovo pateiktame UAB „Ekspertika" atliktos ekspertizės akte nurodoma, kad dėl šių defektų yra atsakingas rangovas, tačiau taip pat nurodoma, kad rangovo veiksmus kontroliavo statinio projekto vykdymo priežiūrą atlikusi UAB „Kančo studija" (t.3, b.l.59-62). Su tokia UAB „Ekspertika" išvada kategoriškai nesutinkame.

297Visų pirma, už atitinkamų statybos defektų fiksavimą ir pareikalavimą juos ištaisyti yra atsakingi statybos techninę priežiūrą atlikę asmenys. Nei aikštelės projektuotojas UAB „Betonika", nei rangovas UAB „Mitnija", nei statybos techninę priežiūrą atlikę A. Š. ir L. V. neneigia fakto, kad apie montavimo metu atsiradusius montavimo sunkumus ir defektus jiems buvo žinoma. Akivaizdu, kad tokiu atveju projektuotojas, rangovas ir techniniai prižiūrėtojai turėjo įspėti UAB „Kančo studija" apie iškilusius sunkumus įgyvendinant aikštelės darbo projekto sprendinius, tačiau byloje nėra įrodymų, kad UAB „Kančo studija" statybos darbų metu buvo informuota apie atsirandančius gelžbetoninių konstrukcijų posvyrius. Tokiu būdu projektuotojas ir/ar rangovas ir/ar techniniai prižiūrėtojai pažeidė bendradarbiavimo pareigą, o „Kančo studija" neprivalo atsakyti dėl atsiradusių neigiamų pasekmių.

298Pažymėtina, kad UAB „Kančo studija" nepriiminėjo ir netvirtino jokių aikštelės projekto dalių ir neturėjo pareigos kontroliuoti statybos procesą, todėl UAB „Ekspertika" ekspertizės akto 3.1 - 3.6 išvados UAB „Kančo studija" atžvilgiu yra nepagrįstos ir neteisingos. Apie statybos proceso pažeidimus ir statinio neatitikimą projektui „Kančo studiją" turėjo informuoti rangovas ir/ar techniniai prižiūrėtojai, tačiau to nepadarė. Tikėtina, kad taip buvo dėl to, kad „Kančo studija" neprojektavo aikštelės ir nebuvo su ja niekaip susijusi - projektą rengė ir kontroliavo „Betonika" ir jos subrangovai.

299Ekspertas J.Parasonis ekspertizėje nurodo, kad UAB „Statybos projektų ekspertizės centras" rekomendavo tvirtinti aikštelės techninio projekto konstrukcijų dalį, nors ši projekto dalis dar buvo neparengta, o vėlesni ekspertizės aktai lietė tik atskirus statinio darbo projekto konstrukcinius sprendinius. Tačiau šie eksperto teiginiai nesudaro pagrindo manyti, kad UAB „Statybos projektų ekspertizės centras" „neekspertavo" tos konstrukcinių sprendinių projekto dalies, kuri jo teigimu buvo atlikta netinkamai. Pažymėtina, kad paties ieškovo atstovė 2011-12-14 teismo posėdyje patvirtino, kad 2006-12-14 buvo išduotas darbo projekto dalinės ekspertizės aktas, kur projektuotojas yra „Betonika" ir pateiktos privalomos pastabos, o 2007-02-05 projektas vėl buvo ekspertuotas ir rekomenduota tvirtinti. Šis faktas visiems projektavimo ir statybos proceso dalyviams, tame tarpe ir užsakovui bei „Kančo studijai", sudarė pakankamą pagrindą tikėtis, kad aikštelės darbo projektas yra atliktas tinkamai. Be to, „Kančo studija" nebuvo informuota apie tai, kad projektavimo eigoje aikštelės projektuotojai pakeitė konstrukcinės dalies techninį projektą fto dalis), kurio visumai anot eksperto J.Parasonio nebuvo atlikta nauja ekspertizė.

300UAB „Ekspertika“ atstovas J. R. 2011-12-14 posėdyje, klausiamas apie aikštelės pirminio ir vėlesnio techninių projektų skirtumus, nurodė: „<...> darbo projektas buvo rengiamas pagal pakeistą techninį projektą, kuris iš naujo nebuvo parengtas ir p ekspertizė nebuvo atlikta, taigi buvo nusižengta galiojantiems norminiams aktams <...>. Buvome gavę Kančo studijos sukoreguotą konstrukcijų išdėstymo schemą, pirminio techninio projekto konstrukcinę dalį rengė Konstrukcijų centras, bet ten buvo kitokia konstrukcinė sistema: pastato pastovumą, standumą Akropolio kryptimi užtikrino standžios kolonos ir skersiniai ryšiai. Pakoreguotame variante standžių kolonų neliko, dalis ryšių buvo panaikinta <...>" (t.8, b.1.107).

301UAB „Kančo studija" su tokiais teiginiais kategoriškai nesutinka. Nei „Kančo studija", nei jos atstovai niekada nerengė konstrukcijų išdėstymo schemų ir nekoregavo nei aikštelės techninio, nei darbo projektų. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad „Kančo studija" būtų atlikusi atitinkamus koregavimo veiksmus ir/ar kad apie tokius veiksmus būtų buvusi informuota. Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad UAB „Kančo studija" nėra atsakinga už ginčo pastate atsiradusius defektus ir su jų šalinimu susijusių Išlaidų atlyginimą, todėl ieškinio, jo priedų bei 2012-11-06 teismo ekspertizės akto motyvai, toje dalyje, kiek tai susiję su UAB „Kančo studija" atsakomybe, yra nepagrįsti, todėl prašome ieškinį toje, dalyje, kiek tai susiję su UAB „Kančo studija" atsakomybe, atmesti.

302Tretysis asmuo UAB „Gedimino Jurevičiaus studija“ atsiliepimo į ieškinį byloje nepateikė, nagrinėjant bylą 2013 03 14 d. teismo posėdžio metu (10 t. b.l. 125-127) atstovas nurodė, kad nors ieškinio 1 pastraipoj 1.2 punkte esame minimi, kaip juridinis asmuo prisilietęs prie šio objekto, tačiau 1 tome nuo 112 psl. iki 119 psl. yra pateikta projektavimo sutartis, kur tarp užsakovo, tarp Jurevičiaus įmonės ir Kančo įmonės buvo sudaryta projektavimo sutartis. Ir šitos sutarties 5.1 punkte yra labai aiškiai apibrėžta, kokios paslaugos ir kokioj apimtyj buvo samdytos iš Jurevičiaus studijos. Šitoj vietoj ieškovas savo ieškinyje antram punkte pirmam papunkty labai aiškiai nurodo, kad jis teisingai supranta šitą sutartį, kad Jurevičiaus įmonė buvo pasamdyta tik architektūrinės dalies techninio ir darbo projekto atlikimui, šitoje dalyje projektų priežiūrai vykdyti, mažoji architektūra vizualizacijų atlikimui, nekeičiančių statinio laikančių konstrukcijų . Perskaitęs visą ieškinį, susipažinęs su visais su ieškiniu teiktais priedais ir iš ieškovų gautais ieškinio patikslinimais, atstovas nerado nei vienos vietos, kuo ieškinys ar net galimas teismo sprendimas galėtų įtakoti Jurevičiaus studiją. Jokio ginčo, jokio žalos atlyginimo momento ar iš dalies, ar visa apimtimi pagal ieškinį, nekyla architektūrinės dalies techninio projekto atlikimo rezultatų pasekoje. Architektūrinės dalies broko, defektų ar su tuo susijusios žalos nekeliama ir tai nėra ieškinio pagrindas. Net ir tenkinus ieškinius iš dalies arba pilna apimtimi iš dabartinio atsakovo, net toks teismo sprendimas architektūrinės dalies architektui ir projektuotojui negali kilti. Nes ieškinys iš to šitoje byloje nėra grindžiamas.

303CK labai aiškiai sako, kad solidarioji prievolė nėra preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytas išimtis. Šitoje dalyje, tai nėra jungtinė veikla ir tai nėra tas paslaugų teikimas, kad būtų prezumpcija. Kiekvienas iš atsakovų turėtų nešti atsakomybę. Apie defektų šalinimo kaštus ekspertas Prasonis labai aiškiai pasakė, kad jei toj pradžioje užsakovas arba techninė priežiūra būtų sustabdžius darbus, kada buvo dar tik brėžiniai, tai ta žala būtų minimizuota. Ekspertai, kurių išvada nenuginčyta, pasakė, kad dalyje defektai yra akivaizdūs, trūkumai turėjo būti pastebėti 2007 m. darbų perdavime. Šiandien tą eksperto išvadą taip keistai traktuoja. Yra konstatuota juodu ant balto ir nenuginčyta Ir paskutinis akcentas, tai ką pamatėme šiandien iš Konstruktorių centro. Atstovui yra nesuvokiama, kaip turint nuo 2004 m. Konstruktorių cecho pabraižytą 60 proc. techninį projektą ir tokį nebaigtą projektą teikia pats statytojas daryti darbo brėžiniams, vėliau savo nuožiūra su UAB Kaminta nederinant nei su projektuotoju Betonika, keičia savo nuožiūra tokius darbo projektus vėliau padarytus pagal nepilną techninį projektą ir šiandien sako mes prisiimame visą savo riziką ir atsakomybę. Tai ar priežastinis ryšys, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ir, ar žala šitoj apimtyj ką pareiškė ieškovai šiandien iš ieškovo pusės pilnai yra įrodyta. O neįrodžius arba bent vienos būtinos civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys, jei net ir teismo kompetencijos dėka paskaičiuot iki lito, iki cento tikslumo mūsų nuomone yra neįmanoma. Todėl manau, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas.

304Nagrinėjant bylą 2013 03 25 teismo posėdžio metu UAB „Gedimino Jurevičiaus studija“ atstovas papildomai paaiškino, jog sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo konkrečioje byloje, taigi ir byloje, kilusioje iš statybos rangos bei projektavimo paslaugų teisinių santykių, turi būti vadovaujamasi ir bendraisiais civilinės atsakomybės taikymo principais bei taisyklėmis, tuo aspektu vertinant ir analizuojant konkrečioje byloje susiklosčiusias aplinkybes. Civilinė atsakomybė yra siejama su tam tikrų sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos, priežastinio ryšio buvimu. Dėl to ir atsakomybė pagal statybos rangos ar projektavimo paslaugų nuostatas galima tik nustačius šias civilinės atsakomybės sąlygas.

305Išnagrinėjus civilinę bylą, t.y. išklausius ginčo šalių paaiškinimus, ištyrus byloje surinktus įrodymus, mano, kad ieškovas neįrodė būtent šių atsakovų priežastinio ryšio su susijusiais defektais ir būtent šių atsakovų sąlygoto būtent tokio žalos dydžio, t.y. byloje neįrodytos bent dvi būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys turi būti atmestas. Byloje atlikto 2012-11-06 teismo ekspertizės akto Nr.2-790-259/12/11/TE išvadose nurodoma, kad ir pačio ieškovo bei jo paskirtų techninės priežiūros specialistų aplaidumas ir neatidumas didesne dalimi lėmė tas klaidas, kurių pasekmės yra vėliau atsiradę ieškovo statinio parkingo dalies šio ginčo objektu esantys statybos darbų defektai:

306Byloje nustatyta, kad išimtinai pagal ieškovo pageidavimą keitėsi projekto konstrukcijų dalies projektuotojas, o Teismo ekspertas pažymėjo, kad techninio projekto tokie sprendiniai buvo keičiami nesuderinus su techninio projekto konstrukcijų dalies projektuotojais (9 t., b.l. 105). Teismo ekspertai nustatė, kad darbo projekto konstrukcijų dalį pasirašęs kaip Projekto vadovas A. K. šių funkcijų vykdyti negalėjo, nes pagal sutartį su Užsakovu buvo įsipareigojęs vykdyti „valdytojo“ funkcijas (9 t., b.l. 106).

307Pagal 2006-02-20 sutartį Nr.06018 tarp UAB „Betonika“, UAB „NDX projektai“ ir UAB „Mitnija“ buvo sutarta, kad UAB „Betonika“ daugiaaukštei automobilių aikštelei gelžbetonio gaminius pagamins pagal UAB „Betonika“ suprojektuotus ir UAB „NDX projektai“ galutinai ir raštu suderintus gaminių klojinių brėžinius bei jų specifikacija. Tačiau su visa projekto medžiaga susipažinęs teismo ekspertas pažymėjo, kad iš pačio ieškovo (kaip Užsakovo) ir tuo labiau iš jo naudai veikusios techninės priežiūros pusės nebuvo tinkamo projektinės medžiagos priežiūros, techninio bei darbo projektų visų dalių ekspertavimo ir t.t.

308Dėl pačios žalos dydžio. Byloje neįrodyta kad būtent šių atsakovų klaidos ir sutartinių įsipareigojimų pažeidimai sąlygojo ir būtent tokį žalos dydį. Be pačio ieškovo, visą projekto vykdymo laikotarpį jo pusėje veikė jo paskirta statybos techninės priežiūros įmonė. Tačiau ieškinys nėra reiškiamas šiam subjektui. Tuo tarpu teismo ekspertai nustatė, kad būtent pats ieškovas ir jo naudai veikusi statybos darbų techninė priežiūra (nesant Darbo projekto konstrukcijų daliai ekspertizės įmonės pritarimo ir todėl nesant patvirtinimo iš pačio Statytojo pusės darbo projekto konstrukcinei daliai) leido tęsti statybos darbus, kas pačiam ieškovui buvo priimtina (9 t., b.l. 115). Ekspertizės akte labai aiškiai konstatuota, kad „projekto vykdymo priežiūros praktiškai nebuvo iš viso“ (9 t., b.l. 116). Akte randame ir sekančią išvadą, kad vėliau iš pačio ieškovo pusės atlikti defektų šalinimo darbai „gali pasitarnauti dar didesniam rygelių pasvirimui“ (9 t., b.l. 111). Pasisakant dėl kiekvieno iš subjektų atsakomybės laipsnio, teismo ekspertas nurodė, kad jeigu butų tinkama projektavimo darbų priežiūra iš pačio Statytojo ir jo paskirtų asmenų pusės, t.y. pastebėjus projektavimo klaidas, šie darbai būtų stabdomi ir koreguojami jau tuo metu – žalos mastas būtų minimalus. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė bent dviejų būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, todėl ieškovo ieškinys atsakovams turėtų būti atmestas, prašo priteisti trečiojo asmens UAB „Gedimino Jurevičiaus studija“ turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus iš ieškovo.

309Apklaustas 2011 12 14 teismo posėdžio metu (8 t. .l. 106-116) liudytoju J. R. paaiškino, kad jis kaip specialistas atliko statinio ekspertizę, defektai išvardyti surašytame statinio ekspertizės akte, kalba eina apie projektinių sprendimų trūkumus ir konstrukcinius defektus, kurie užfiksuoti. Jeigu kalbėti apie konstrukcijų būklės defektus, užfiksuotos kraštinių kolonų eilių neleistinos deformacijos, užfiksuoti pirmo aukšto rygelių su paslėptom anstar tipo detalių neleistini pasisukimai, kraštinių angų rygelių, į kuriuos remiasi kiaurymėtos plokštės, neleistini pasisukimai ir dėl jų yra skaldomos kolonų konsolių apsauginio betono sluoksniai, dar nustatyta nepakankami konstrukcijų atrėmimų ilgiai kai kurie, tokie ir būtų pagrindiniai konstrukciniai defektai. O projektavimo, jeigu kalbėti apie patį projektavimo procesą, jame buvo eilė pažeidimų, buvo parengtas techninis projektas, atlikta jo ekspertizė, tuo pagrindu gautas statybos leidimas, taip ir turėtų būti pagal statybos įstatymo nuostatas, o darbo projektas buvo rengiamas pagal pakeistą techninį projektą, kuris iš naujo nebuvo parengtas ir jo ekspertizė nebuvo atlikta, taigi buvo nusižengta galiojantiems norminiams aktams. Dėl techninio projekto korektūros nebuvimo, nuo pirminio varianto jis skyrėsi iš esmės, pakeistos pandusų pakilimo vietos, visa statinio ryšių sistema ir eilė kitų. Dėl paties projekto sprendimų, rengiant darbo projektą, nebuvo pakankamai analizuotas statinio darbas, darbo projektą rengė Betonika, buvo parengti gelžbetoninių elementų gamykliniai brėžiniai, pagal kuriuos elementai gaminami, bet tai nėra statinio darbo projektas, kuriame būtų analizuotas viso statinio darbas, o didžioji dalis problemų kilo dėl statinio pastovumo, neleistinos kraštinių eilių konstrukcijų deformacijos, jos vystosi ir tai rodo, kad tie sprendimai nebuvo tinkami. Mūsų ekspertizės akte detaliau išdėstyti trūkumai. Buvome gavę Kančo studijos sukoreguotą konstrukcijų išdėstymo schemą, pirminio techninio projekto konstrukcinę dalį rengė Konstruktorių centras, bet ten buvo kitokia konstrukcinė sistema: pastato pastovumą, standumą Akropolio kryptimi užtikrino standžios kolonos ir skersiniai ryšiai. Pakoreguotame variante standžių kolonų neliko, dalis ryšių buvo panaikinta, be to, prie tokio mažo standumo problemų prisideda tai, kad pastato rygeliai yra iš dviejų dalių, L formos, to reikalavo montavimo problemos, bet padaryta klaida sumontavus, kad jie tarpusavyje neapjungti. Didelė dalis problemų būtų išsisprendusi. Pastato skaičiavimai buvo atlikti tik rengiant metalinių konstrukcijų projektą konstruktoriaus Vaitkevičiaus, su juo sutartis buvo, bet nevisai korektiška, kad jis atlieka pastato skaičiavimus, bet jo tikslas pagal pateiktą projekto dalies vadovo konstrukcinę statinio schemą, tai jis rinko ją nesavarankiškai ir tuo tikslu, kad skaičiuoti savo metalines konstrukcijas, o jokios statinio analizės, kuri leistų įvertinti viso pastato pastovumą, nesame gavę tokios medžiagos, kad tokie skaičiavimai buvo atlikti. Pirminiame techniniame projekte buvo vieni konstrukciniai sprendimai, o kaip realizuotas statinys ir kaip yra darbo projekte konstrukcijų išdėstymas yra kitoks iš esmės, dėl to turėjo būti atlikta nauja techninio projekto ekspertizė, turėjo būti atlikti tam tikri veiksmai, kurie nebuvo atlikti. Darbo projektas rengtas, neturint patvirtinto techninio projekto. Darbo projektą rengė UAB „Betonika“. Techniniame projekte galima ir nespręsti tokių detalių, nes jo tikslas ne pastatyti pastatą pagal jį, o išsiaiškinti darbų apimtis, darbų kiekius, kad galima būtų parinkti rangovą ir iškelti reikalavimus, kurie turi būti realizuoti darbo projekte. Techniniame projekte daugelis rygelių buvo numatyti vientisi, o ne iš dviejų dalių, nors buvo ir L raidės rygelių, bet tokios detalės turėjo būti išspręstos darbo projekte. Kai vyksta tokio masto statyba, dalyvauja kelios šalys, ir projektuotojas, ir rangovas, ir projektuotojas, kuris turi vykdyti projekto vykdymo priežiūrą, tas yra privaloma statant ypatingą statinį, dalyvauja statytojo atstovas – techninė priežiūra, kuri turi detaliai kontroliuoti rangovo veiksmus ir dalyvauja pats rangovas ir valstybinė priežiūra, žodžiu, dalyvių yra daug, bet čia rangovo klaidų irgi matosi, viena iš tų, pažiūrėjus kolonų išpildomąsias schemas, kolonų vietos nesutampa su projektinėmis, yra padaryti neleistini nuokrypiai kolonų. Kaip parodė vėlesnės niveliacijos, yra neleistinų kolonų nuokrypių, bet sunku pasakyt, ar tai vien rangovo kaltė, nes išpildomosios nuotraukos atliekamos, sumontavus kiekvieno aukšto kolonas ir ten techninė priežiūra priėmė tuos darbus, o tie nuokrypiai galėjo atsirasti ir tikėtina, kad atsirado, jau montuojant kitas konstrukcijas dėl montavimo schemų ypatumų, bet statinys tampa standus, tinkamas, kai jis yra pilnai sumontuotas, užmonolitinti, suvaržyti jo mazgai, bet montavimo metu jis to standumo neturi ir turi išbūti išramstyti rygeliai, ant kurių dedasi plokštės, jie turi būti patikimai paremti. Šiuo atveju rangovas nepateikė darbų technologijos projekto, kuris privalomas, statant ypatingą statinį, tą reglamentuoja STR Statybos darbai. Jame turėjo būti sprendžiama, kaip patikimai sumontuoti, bet, turint galvoje, kad čia buvo ilgos plokštės, ilgi rygeliai, čia buvo objektas, kad Lietuvos sąlygomis tokio tipo konstrukcijos didžiausių angų montuojamos, taigi darbo projekte turėjo būti numatyti sprendimai, kaip bus užtikrintas tų konstrukcijų pastovumas jas montuojant, o tokių sprendimų nebuvo, bet tai neatpalaiduoja rangovo nuo atsakomybės jas tinkamai montuoti. Kai kurie plokščių montavimo mazgai, kai kurie darbai dabar yra paslėpti, taigi sunku pamatyti jų kokybę, bet kai kur matosi plokščių atrėmimo mazgai netinkamai įvykdyti, žodžiu, yra rangovo netinkamai atliktų darbų. Statybos procesą sudėtinga išskirstyti, ypač šiuo atveju, kai buvo padaryta netinkamų projektinių sprendimų, buvo padaryta ir rangovo netinkamų veiksmų, ir techninė priežiūra ne viską įvertino laiku ir nesustabdė, nes jai suteiktos didelės teisės kontroliuoti ir valdyti statybos eigą, žodžiu, čia veikė visi kompleksiškai, be to, turėjo būti vykdoma ir statybos procese projektuotojai aktyviai dalyvauti, nes buvo sudaryta projekto vykdymo darbų sutartis. Visos šalys veikė kompleksiškai ir nesiimčiau vertinti jų kaltės, jų atsakomybė solidari, juo labiau, mums sunku iš tų dokumentų, kurie pateikti, atkurti eigą, nors pažeidimai matosi visose stadijoje, bandydami atskleisti atsakomybę, pateikėme lentelę, kas už ką atsakingas ir kokios yra bėdos ir kas atsakingi, taigi kiekviename punkte yra po 2-3 atsakingus dalyvius, skirstyti jų kaltę per sunkus klausimas. Užsakovui sunku, jis gali pastebėti apdailos trūkumus ar pan., o deformacijų, kolonų deformacijų ar kitų ne, nes jos akivaizdžiai nematomos, atsistojus ir specialiai stebint akim gali pasirodyti, bet garantuotai be matavimo prietaisų iš akies nenustatysi. Ne, nuoga akim jie sunkiai matomi, giliai neišnagrinėjus projekto. Dėl rangovų klaidų, galima matyti nuo metalinių balkonų, kad tos plokštės turėjo būti apjungtos su rygeliais tam tikromis detalėmis ir tai visai nepadaryta, o kai tie rygeliai iš dviejų dalių, projektuotojų pateikti apjungimo mazgai sunkiai realizuojami, be to, esant tokiam plokščių ilgiui ir rygelio aukščiui, jų sujungimas, kuris turėtų užtikrinti, kad nesisuktų rygelis ir jo standų mazgą plokštės rygelio sujungime, tas sprendimas nepakankamas, mes suskaičiavome, kad sujungimo atlaikymo galia nepakankama, tokių dalykų pastebėti statytojas negalėjo. Sumaišties daug, pirmą techninį projektą rengė G.Jurevičiaus įmonė, o konstrukcinę dalį, kuri mus domina, rengė Konstruktorių cechas, to techninio projekto buvo atlikta ekspertizė, vėliau projekto valdymą perėmė Kančo studija, tai jie techninį projektą pakeitė, jeigu kalba apie parkingą, jie pakeitė konstrukcijų išdėstymą ir konstrukcinę schemą lyginant su pirminiu techniniu projektu, taigi, kur parengta konstrukcinė dalis Jurevičiaus, naujo techninio projekto niekas neparengė, buvo pateikta užduotis pagal pakeistą konstrukcijų išdėstymą Betonikai rengti konstrukcijų darbo projektą. Užduotyje buvo vienas lapas, nepamenu, ar jis buvo su patvirtinimu, ar ne, bet iš esmės buvo pakeista statinio konstrukcinė schema, o darbo projektą toliau rengė Betonika, bet kadangi Betonika yra gaminių gamintojas, jie dėmesį sutelkė į atskirų konstrukcinių elementų gamybą, o išsamiai darbo projekte jo išbaigtumas ir lygis netenkino statinio darbo projektui keliamų reikalavimų, ten nėra, kaip reikalauja STR Statinio projektavimas, detalių konstrukcinių skaičiavimų, juos pagal kitą sutartį atliko konstruktorius Vaitkevičius, bet jo skaičiavimuose nevertinti horizontalūs poveikiai, jam to nereikėjo, jo tikslas buvo parengti metalinių konstrukcijų brėžinius, o sprendžiant tokio statinio darbo projektą, turėjo būti detaliai analizuojamas visas statinys, gelžbetoninės konstrukcijos, jų sujungiamumas, gairių pasiduodamumai, niekas čia nelūžta ir negriūva, bet pastatas svyra, trūksta jo pastovumo, tai tos analizės darbo projekte nebuvo, o buvo detaliai suprojektuoti gelžbetoniniai gaminiai, kurie pakankamai gerai laikosi. Pirmas techninis projektas, kuris mums buvo pateiktas, buvo kitoks, jį atliko G.Jurevičiaus įmonę, o konstrukcinę dalį parkingo atliko Konstruktorių cechas. Toliau darbo projektą rengė Betoniką, techninio projekto keitimų nematėme, jeigu buvo keičiama, turėjo būti atlikta techninio projekto korektūra ir nauja techninio projekto ekspertizė, o to nebuvo padaryta. Mašinų statymo schemos buvo sudarytos ir parkingas turėjo būti suprojektuotas taip, kad galima būtų pilnai jį užpildyti, mašinų judėjimo greitis pandusais buvo apribotas, ankstesnėse stadijose buvo tramplynai, kad mažinti greitį, bet rengiant projektą pandusų judėjimo įtaka nebuvo vertinama, nėra skaičiavimų, vertinant horizontalias jėgas ir dinaminius poveikius nuo transporto judėjimo, čia yra vienas esminių darbo projekto trūkumų, kad visas statinys nebuvo detaliai projektuojamas, o pirminio techninio projekto sprendimai buvo apkeisti. Pagal defektų pobūdį jie turėjo vystytis nuosekliai ir augančiai, deformacijos galėjo augti po truputy, Č.Ignatavičius fiksavo, bet jeigu žiūrėsi į konstrukcinių elementų atlaikymo galią, jo išvada, kad pavojaus tos deformacijos nekelia, mes nesakome, kad pastatas šiandien turi sugriūti, bet mes paskaičiavome, kas būtų su tom kraštinėm angom, jeigu apkrauti pilna apkrova balkonus, gavosi ženklios deformacijos į uosto pusę, šiai dienai deformacijos yra, bet nei kolonose, nei kitur jokių plyšių ar pavojaus signalų nėra, bet tai nereiškia, kad yra gerai, jeigu taip darosi, jeigu atsirastų tokios apkrovos, yra tikimybė, kad gali būti netinkamų pasekmių, o Č.Ignatavičius trūkumus matė, bet jis jų netragizavo. Nesakau, kad jos pastoviai proporciškai didėja, jeigu padidės apkrovos, jos gali staigiai padidėti. Sunku pasakyti, kad kažkas tragiško įvyko per tą laiką, kad pašalinti statinio trūkumus, tokių veiksmų ir reikėjo imtis, kokių imtasi ir jie būtų nesiskyrę nuo šis dienos veiksmų. Darbo projektą rengė pagal pakoreguotą architektūrinį ir konstrukcijų išdėstymo sprendimą, buvo norima patogiau išdėstyti parkuojamus automobilius, buvo nuspręsta panaikinti skersinius ryšius, tą turėjo spręsti konstrukcinės projekto darbo dalies rengėjai, skaičiuotis, žiūrėtis, kaip juda, o dabar nežinau, statytojo atsakomybė visada yra, kurio techninis prižiūrėtojas privalo visus procesus kontroliuoti, ant visų brėžinių dėti parašus vykdymui ir jeigu jis pamato kažką blogo, turi teisę stabdyti statybą ir pranešti valstybinei priežiūrai, turėjo aktyviai dalyvauti ir todėl mes surašėme apie techninį prižiūrėtoją. Neįmanoma nustatyti, buvo nesavalaikiai darbo projekto sprendimai, nes pagal statybos darbų žurnalus ir datas matosi, kad darbai atlikti anksčiau negu matosi datos ant projekto brėžinių. Mes atlikome savo analizę ir pateikėme savo ekspertinį vertinimą. Darbo technologijos projekto nebuvimas yra viena iš defektų atsiradimų priežasčių, nes jis rengiamas, kad užtikrinti saugų darbą ir užtikrinti tinkamą statybos darbų atlikimą, sudėtingų konstrukcijų montavimo eiliškumą, nes tokius didelių svorių elementus ne bet kokia tvarka galima montuoti, reikia taip montuoti, kad būtų galima prieiti prie to montavimo, tai neleidžia paprastai ir tinkamai išramstyti laikinų išramstymų, sunku užfiksuoti kol ne viskas sumontuota, žodžiu, projekte reikėjo spręsti sudėtingas problemas, tas būtų pagerinę darbų kokybę. Rengiant darbo projekto konstrukcinę dalį, turėjo konstruktorius galvoti apie galimybę įvykdyti sprendinius, nes buvo momentų, kai karkasas buvo nepastovus, tada didelės kolonų deformacijos galėjo atsirasti, vien montuotojui suversti bėdą, kad netinkamai sumontavo, negalima, iš geodezinių nuokrypių fiksavimų matavimų matosi, kad nukrypę tik kraštinių eilių kolonos, tai sunku tikėtis, kad kraštines eiles montavo bet kaip, o likusias tiksliai, kitų eilių kolonų nuokrypiai yra leistinose ribose. Darbo projekte rygelių apjungimų galima ir nedaryti, jeigu užtikrinsi, kad ten nesisuks tie rygeliai, čia buvo lengva tą padaryti ir galima tą padaryti, reikėjo spręsti darbo projekte, aišku, galėjo būti ir techniniame projekte numatyta, bet pirmo aukšto rygeliai su paslėptom metalinėm anstar detalėm, kurie kėlė problemas ir atramas reikėjo stiprinti metalinėm apkabom, jų techniniame nebuvo atspindėta, kad bus būtent tokie jungimo mazgai, daug padaryta konstrukcinių pakeitimų, rengiant darbo projektą. Techninė priežiūra galėjo pastebėti defektus, nežinau, ar čia statytojo pareiga, jis negali suprast, kaip turi būti, jis neturi kištis į statybos procesą, jis samdo techninę priežiūrą, kuri atstovauja statytoją visam statybos procese, jie rašosi į statybos darbų žurnalą už kiekvieną darbą, rašosi paslėptų darbų aktus, dedasi savo atžymas brėžiniuose ir toks statytojo dalyvavimas per statybos techninį prižiūrėtoją, o, kad statytojas eitų į objektą ir žiūrėtų, tai turbūt net nepageidautina, dažnai būna, kad užsakovas ateina ir reiškia savo nuomonę pagal savo išmanymą, bet tai gali net suerzinti statybos proceso dalyvius, techninės priežiūros nuokrypiai buvo, statybos darbų žurnaluose yra atžymų, kad yra nuokrypių konstrukcijų montavime, bet vėliau uždėtas parašas, kad priimti tie darbai, reiškia, jie arba buvo ištaisyti, arba techninė priežiūra buvo patenkinta. Blogi sprendimai prisidėjo prie defektų atsiradimo, jeigu nebūtų blogų sprendimų, rangovas turėtų mažiau galimybių pastatyti blogai. Ekspertizės užsakovai mūsų bandė prašyti, kas kaltas, mes jiems paaiškinome, kad tokių dalykų nesiimsime spręsti, mes ekspertizę atlikome pagal statybos techninį reglamentą. Tekstą mes parašėme, pasirašėme, kokį tekstą atidavėme, toks yra byloje, aš gi to nežinau, jie prašė detalizuoti kai kuriuos mūsų atsakymus, už tai darbo eigoje sudarėme dalyvių lentelę ir kas už ką atsakingi pagal įstatymus. Ne visus defektus L rygelių neapjungimo buvimas sukėlė, yra daug problemų su rygeliais, kurie su metalinėmis detalėmis jungti, jie defektiniai ir pavojingesnėje būklėje negu rygeliai, kurie pasisukę ir saugo konsolių galus. Rygeliai aukšti, detalės žemai, kiek teko matyti, anstar detalės žymiai žemesniuose rygeliuose naudojamos, nesakau, kad jų negalia panaudoti, bet reikėjo stipresnių priemonių, kaip juos fiksuoti, jie pavojingesni už kitus rygelius, nes nėra galimybės patikrinti, kas su jais darosi, jie pasisukę, bet, jeigu jie užpleišyti, turi būti nusukta metalinė kolonos detalė, o ji kabo ant tos detalės, čia yra didelis pavojus. Projekto sprendimai nėr geri, darbo projekto sprendimai nėr geri, kiti statybos dalyviai irgi, projekto sprendimai yra projekto trūkumai, rangovas, matydamas, kad negali padaryti, turėjo iškelti rankas į viršų, o ne palikti blogai padarytą, jis turėjo kreiptis į techninę priežiūrą, arba kartu su ja informuoti projektuotoją, visi čia turėjo dalyvauti. Darbo projekto ekspertizė buvo atlikta žymiai vėliau negu statybos darbai, visas procesas vyko gana stichiškai. L. V. projektavo išorines konstrukcijas, kurios gelžbetoninių konstrukcijų darbams turi tokią įtaką, kad papildoma apkrova gali būti perduodama per jas pastatui, Vaitkevičius atliko viso statinio skaičiavimus, bet, jeigu jis savo tikslams tuos skaičiavimus atliko, savo tikslus patenkino, metalinių konstrukcijų nenagrinėjame, pretenzijų nekeliame ir jis turėtų likti nuošaly.

310Privalėjo tikrinti atliekant darbo projekto ekspertizę, STR pasakyta, kad tikrinama, ar statinys atitinka esminius statinio reikalavimus ir ar atitinka techninio projekto sprendinius, ekspertizė tai buvo pagrindas pareikalauti techninio keitimo, techninio projekto ekspertizės. Užsakovas yra ekspertizės užsakovas, jis kai kuriais atvejais savo sutartį su projektuoju gali pavesti atlikti projektuotojui, už tai jam papildomai sumokėdamas, bet su išvadomis užsakovas turi būti supažindinamas, ekspertizės išvada, kad projektas gali būti tvirtinamas, tai projektą tvirtina statytojas, jis turi jį patvirtinti prieš pradedant statybos darbus. Jeigu techninio projekto sprendiniai keičiami, visa procedūra turi vykti iš naujo, turi būti gautas naujas statybos leidimas, tai užsakovo pareiga. Nustatėme, ką reikia atlikti, kad užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą, laikinas ir kt. priemones, ką reikėjo padaryti. Tam statiny yra ir kitų defektų, apie kuriuos neina kalba. Šių defektų šalinimo vertės nevertinome. Jeigu pastatas stovėtų be apkrovų, matomos deformacijos galėjo būti kiek mažesnės, o pastato eksploatacija pastatą kažkiek alina, jeigu defektuotas, defektai vystosi, jeigu nebūtų naudojamas, gal vystytųsi mažiau. Mes tik tuos defektus ir konstatavome, kurie susiję su mechaniniu pastovumu ir atsparumu, mes nevertinome nei apdailos, nei kitų estetinių savybių ir t.t. Defektų atsiradimo laiko nenustatinėjo, nebuvo mums tokio klausimo užduota, bet defektų pobūdis rodė, kad jie vystosi ir dabar. Visi pažeidimai turėtų būti nustatyti, ten, kur nebuvo sudėtos inkarinės detalės į kiaurymėtas plokštes, turėjo būti pastebėti techninės priežiūros darbų atlikimo metu, o daugiausia defektų pamatėme to pastato deformacijų, kolonų svyrimą, rygelių pasisukimus, tai tie procesai vyko ir jie buvo, kai kurie montavimo netikslumai buvo fiksuoti, bet vėliau techninė priežiūra tuos darbus priėmė, jai nepasirašius, statyba turėtų būti stabdoma, kažkas taisoma ir daroma, taigi, arba buvo taisyti defektai, kuriuos užfiksavo techninė priežiūra, arba dėl kai kurių darbų pasirašė, visi techninės priežiūros parašai yra, buvo pastebėta trūkumų, bet nelabai daug, bet buvo fiksuota. Teoriškai galima įgyvendinti anstar dalių sujungimo mazgus, bet tai labai sudėtinga, yra nedidelis plyšys metro ilgio, apačioje yra užsimauna ant vieno vertikalaus elemento užsimauna rygelis su laisvumu, iš šonų užsikala pleištukai, nureguliuojant į projektinę padėtį rygelį, per tokį didelį ilgį pleištuko neįstatysi, reikėtų specialių prietaisų, praktiškai tai sudėtinga, bet įmanoma, gali pavykti kažkam, bet iš pasvirimo matosi, kad mazgai įvykdyti netinkamai už tai, kad jie sukasi. Be brėžinio sunku aiškinti. Jeigu pradžioje rygeliai buvo nureguliuoti projektinėje padėtyje, toks pasisukimas turi būti nulaužęs kolonos detalę, kol kas nei vienas rygelis nebuvo sugriuvęs, kas gali žinoti, kaip yra ten, kur nesimato, šis mazgo sprendimas buvo komplikuotas. Atliekant ekspertizes vėliau užfiksavo ji tuos pasvirimus, priėmimo metu kažkas galėjo pastebėti, bet niekas nepastebėjo. Darbai, kurie atlikti yra paslėpti, kol jų neuždengė kitos konstrukcijos, juos galima pamatyti, dabar jau, kad pamatyti, reikėtų išardyti didelę dalį pastato. Mes statinio neardėme, mes stiprinome mazgus, nes negalime įvertinti jų patikimumo, gali būti, kad metalinės detalės nusuktos, pagal rygelio pasisukimą, jeigu jis buvo užtvirtintas taip, kad nebūtų jo laisvumo, tai tiek pasisukus, tas metalas turėjo būti nulaužtas. Stiprinimo projektą atliko UAB „Ribinis būvis“, jie buvo atlikti po ekspertizės akto parašymo, tai buvo ne ekspertizės užduotis atlikti stiprinimą. Ekspertizę dėl parengtų trūkumų šalinimo būdų Ekspertika atliko, mes projektui pritarėme, jis yra realizuotas ir pavojaus statiniui nėra. Parkingo tyrimų užduočiai buvo pasamdytas UAB „Ribinis būvis“, bet jam buvo užduotis ir atlikti statinio ekspertizę, UAB „Ribinis būvis“ statinio ekspertizės atlikti negali, tai jis pasamdė UAB „Ekspertika“, kurioje aš dirbu, o aš pasitelkiau, kadangi reikėjo labai daug techninio darbo atlikti, pasitelkiau savo sūnų ir kolegą iš Ribinio būvio, sakydamas kainą. Ekspertizės kaina nedidelė, nes mums turėjo būti atliktas nemažas parengiamasis darbas, jį atliko UAB „Ribinis būvis“, laikas buvo trumpas, jeigu abejojate teisėtumu, pastudijavome statybos techninius reglamentus, niekas nedraudžia ekspertui į pagalbą pasitelkti kitus žmones, negalėtume atlikti statinio arba projekto ekspertizės, jeigu būtume dalyvavę statinio projektavimo procese, bet to nėra. Jeigu yra galimybė užtikrini nedidelius greičius, mes buvome iškėlę, kad reikia pastatyti videokameras su greičio fiksavimu, tai būtų efektyviau, nes ne visi žmonės laikosi tų 20 km/h, o jeigu jo nesilaikoma, barjerai sukelia tam tikrus smūgius į konstrukcijas ir prisideda, taip pat prisideda ir greitesnis važiavimas, greitai gali važiuoti, bet po to stabdymas, tai sukelia neigiamas pasekmes. UAB „Betonika“ detaliai parengė gamyklinius tų elementų darbo brėžinius, kas yra jų pagrindinė misija, kadangi jie gamintojai tų elementų ir įpratę tuos brėžinius rengti, pagal juos jie pagamino gaminius, kurie laiko tas apkrovas, patį projektą jie pasirašė, jie ėmėsi rengti visą statinio darbo projektą, kito darbo projekto konstrukcijų dalies vadovo, be Betonikos, niekur nėra, dėl šito detaliau galėsite paklausti mano kolegos, kuris peržiūrėjo visus projektus ir susistemino, aš daugiau gilinausi į defektų esmę. Darbo projekto ekspertizę atliko ne Betonika, atliekant darbo projekto ekspertizę, buvo privaloma patikrinti, ar darbo projektas atitinka techninį projektą, kuris nebuvo antrą kartą ekspertuotas, o darbo projekte pridėta užduotis, schema ir darbo projektas buvo rengiamas pagal ją, prieš gerą valandą, ar kada aš kalbėjau, kas turėjo būti padaryta ir ko nebuvo padaryta. Betonikos rengtas darbo projektas toje Kančo užduotyje pridėta su konstrukcijų išdėstymo schema, o ką pateikė Betonikai Kančo studija arba Jurevičiaus įmonė, geriau žino Betonika, Betonikos parengtas darbo projektas neatitiko techninio projekto, kuris nebuvo tinkamai įformintas, ekspertizės išvadoje nėra parašyta, kad atitinka techninio projekto sprendinius. Kraštinės eilės niekaip nesusiję su vidinėmis eilėmis, ten yra dvigubi L rygeliai ir kraštinės angos atskiros ir jos svyra, tuose diskuose yra deformacinės siūlės, standūs diskai nesuformuoti, nėra vertikalių ryšių, kas pastato standumą užtikrina ta kryptimi, kad standumas nepakankamas rodo atlikti tyrimai, kad posvyriai kolonų dideli, o konstrukcinė schema kai uždėta ant tų L rygelių tos plokštės, jos nepakankamai sustandintos su pačiu rygeliu ir jos gali suktis ir plokštė rygelio atžvilgiu, iškreipdama rygelį, rygelis išvysto horizontalią jėgą į koloną, kolona važiuoja į lauko pusę, taip ir yra įvykę, apie tai ir kalbame, kad netinkami konstrukciniai sprendimai. Ir rygeliai, ir kolonos galėjo būti neblogai sumontuoti, kai buvo dedamos plokštės ant L formos rygelių tada ir galėjo įvykti deformacijos, jeigu patikimai nebuvo išramstyti rygeliai, nors to reikalauja statybos darbų technologija, jį paremti, bet tų ramstymas buvo ypatingas uždavinys, jie buvo ilgi, apkrovos didelės, reikėjo specialių sprendimų, jų ramstymui, bet tos deformacijos įvyko, tikėtina, kad kolonos sviro nuo kitų poveikių, o dedant ant kolonos rygelį, jis galėjo būti padėtas teisingai, bet plokštės montuojant kai kurios liko su rygeliu nesujungtos, jeigu ir jos būtų jungiamos, jungtys būtų per silpnos, tam, kad nemažos jėgos išsivysto. Rygelių virtimui įtakos turėjo plokščių montavimas, montavimo metu galėjo pasisukti ir posvyriai laikui bėgant galėjo judėti, yra niveliacijos žurnaluose stebima ir tie dydžiai didėjo, po mūsų ekspertizės, dėl rygelių, buvo užfiksuoti nauji nuskėlimai kolonų konsolių, kurios išvis nereikalingos tose vietose, bet jos padarytos ir nuskeltos, pasisukimai ten dar vyksta. Ramboll išvados mes neatmetinėjome, tų matavimų instrukcijų su tokiais numeriais nesame gavę, berods, jų buvome prašę, gal pasakys geriau mano kolega, bet mes įsivaizdavome, kas ten per instrukcijos, kad yra rygelio išramstymas, trukdant jam pasisukti montavimo metu, bet esant tokių didelių angų rygeliams ir plokštėms, tas išramstymas, kuris buvo numatytas, jis būtų nepakankamas.

311Apklaustas 2011 12 14 teismo posėdžio metu liudytojas A. R. paaiškino (8 t. b.l. 116-127) , jog rėmėsi dokumentais, gautais iš ekspertizės užsakovo Kauno audinių projektas, jų ne tiek mažai, prie ekspertizės akto yra sąrašas tų dokumentų, pagrindiniai yra techninis projektas, darbo projektas, gaminių brėžiniai, daug sutarčių, dalies jų lietė darbus, dalis buvo papildomos, liečiančios kitus darbus, teko viską perversti. Yra surašytas perduodamų dokumentų priėmimo perdavimo aktas ir jame išvardyti dokumentai, kuriais rėmėsi ekspertai,s jų daug ir jų perrašinėti nematė prasmės. Rangovo buvo prašyta pateikti statybos technologijos projektą ir statybos taisykles, statybos taisykles gavome, o projekto ne. Oficialiai nieko iš projektuotojo nebuvo prašyta, nes viską turėjome išsamiai iš ekspertizės užsakovo, ten buvo ir darbo projektas, ir gaminių gamykliniai brėžiniai ir ta informacija buvo pakankama nustatyti defektų esmines priežastis ir pobūdį. L formos rygeliai pasižymi tuo, kad apkrova jiems perduodama necentriškai rygelio standumo ašiai, dėl to veikiant apkrovoms, rygelis sukamas, taip daroma, bet yra priemonės, kaip galima elgtis, vienas būdas tai standžiai tvirtinti rygelio galus prie kolonų, kad jis negalėtų pasisukti, kitas būdas-sujungti plokštes su rygeliu standžiai, kad tą sukimą perimtų plokštės su rygeliais, trečias būdas – padaryti rygelio atramą ne ties rygelio viduriu aukštosios dalies, o ekscentriškai, kad apkrovos poveikis pataikytų ties atramos tašku. Šiuo atveju nei vienas būdas nebuvo panaudotas, dėl to, tas akivaizdu kraštinėse ašyse pastato, kur minėtos plokštės nesujungtos su rygeliais ir to pasekoje rygeliai pasisukę ir tas akivaizdžiai matoma. Mažiau akivaizdu yra viduryje pastato, nes nesimato rygelių pilnai, matosi tik jų apatinė dalis, o kad jie pavirtę galima nustatyti atliekant matavimus su prietaisus, o naudojant rygelius suporintus vieną šalia kito, kai jie dedami vienas į vieną pusę, kitas į kitą, tai labai paprasta ir patogu sujungt juosi į viršų, kad negalėtų virsti į šonus ir tai būtų buvęs efektyvus sprendimas. Kokios jėgos veikė ir kas atsiranda, prie ekspertizės akto pridėjome skaičiavimą, kur parodyta, kad sukelia didelę įražą, nes angos nemažos ir apkrovos nuo konstrukcijų svorio nemažos, tas apčiuopiama, kai yra mažesnių angų konstrukcijos, tie poveikiai yra, bet jie nesukelia neigiamų pasekmių. Rygelio ir kiaurymėtos plokštės sujungimas buvo numatytas, vienas brėžinys numatytas, parodantis tą mazgą, tik daug kur tai nebuvo įgyvendinta, ką galima dabar pastebėti, apžiūrėjus objektą, kitas dalykas, kad tas sujungimas, net ir įgyvendinus, būtų nepakankamas, ką rodo atliktas skaičiavimas. Dėl rygelių ir tt plokščių, sujungimai numatyti, sujungta plokštės apačia su rygelių varžtu, o viršuje numatyti pleištai ir jie beveik visur įrengti, to pasekoje deformacijos rygelių, ant kurių remiasi tt plokštės, žymiai mažesnės ir nesukelia didelių problemų. Kai rygelis aukštas ir reikia nedidelį pleištą įkišti metro gylyje, sunku kokybiškai įgyvendinti ir kontroliuoti tą procesą. Anstar yra suomių firma, kurie pateikia rygelio tvirtinimo su kolonom atėmimo ant kolonų plieninius tipizuotus mazgus įvairiom apkrovom ir tos detalės panaudotos, jas teisingai panaudojus, jos užtikrina rygelio atrėmimą, reikiamą atsparumą, jos geros detalės, tik jos turi savų niuansų, pvz. rygelio sukimui jos nesudaro reakcijos, kuri būtų reikšminga mūsų atveju, kai yra didelės angos ir apkrovos, tie pleištai, apie kuriuos šnekame, jie skirti užfiksuoti rygelio padėtį ir sudaro atsparumą sukimui, bet realiai tas atsparumo momentas nurodytas anstar kataloge ir jis žymiai mažesnis negu reikėtų norint standžiai įtvirtinti rygelį, dėl to buvo būtina sujungti plokštę su rygeliu, kad neleisti rygeliui suktis plokščių atžvilgiu.

312Liudytojas paaiškino, jog rygelių pasisukimas pirmą kartą buvo dokumentaliai užfiksuotas eksperto Ignatavičiaus atliktoje ekspertizėje, kai pasisukimai buvo išmatuoti, statybos žurnaluose to nebuvo fiksuota. Atsižvelgiant į tai, kad sujungimai tarp kolonų ir rygelių, kurie matomi kraštinėje ašyje prie Nemuno, užtaisyti silikoniniu hermetiku ir tas buvo atlikta statybos metu ir jie yra nepažeisti, galima teigti, kad po statybos pabaigos rygelio deformacijos buvo ne tokios didelės, kad pažeistų silikoninio užtaisymo siūlę. Pagrindinė deformacija, tikėtina, kad įvyko statybos metu. Davėme išvadą, remdamiesi projektu, kur nurodytos apkrovos atskirom konstrukcijom, plokštėm, o su defektais, ar tai susiję, žiūrint kuriais, tai verčia pastato vartotoją imtis priemonių eksploatacijos metu, kurios kartais yra nepatogios, pvz. žiūrėti, kad nesidubliuotų apkrova nuo sniego ir su naudojimo apkrovomis nuo automobilių parkavimo. Didžioji dalis defektų tikėtina, kad įvyko statybos metu ir jie įvyko dėl to, kad rygeliai nebuvo tinkamai išramstyti iki sujungiant juos su TT plokštėm arba nesujungiant su tuštumėtom plokštėm, statybos metu jie nebuvo tinkamai išramstyti, rangovas įprastai vadovaujasi savo statybos taisyklėmis ir projektu, statybos taisyklėse buvo numatyti rygelių išramstymai, surenkamų konstrukcijų montavimo atveju ar formos rygeliui išramstyti, bet kas yra tinkama eilinėms konstrukcijoms, mažesnių angų konstrukcijoms ir kas numatyta statybos taisyklėse, to nepakanka mūsų nagrinėjamu atveju, kai yra dvigubai didesnis didesnis rygelių ilgis ir ilgos ir sunkios plokštės atsiremia, tokiu atveju tas išlankstymas turėjo būti ženkliai stipresnis, kad atlaikytų apkrovas. Mano manymu, apie tai turėjo būti nurodyta darbo projekte ir tas turėjo būti įtraukta į statybos darbų technologijos projektą, kurį turėjo parengti rangovas. Šiuolaikinėse Betonikos montavimo rygelių instrukcijose numatyta išramstymas toks, koks turi būti, tai rodo, kad daromos teisingos išvados. Dėl instrukcijų trūkumo į Betoniką kreiptasi nebuvo. Sniego apkrovas reglamentuoja statybos techninis reglamentas ir jame numatyti deriniai naudojimo apkrovos ir sniego apkrovos. Mūsų ekspertizėje yra teiginys, kad tie deriniai nebuvo įvertinti, dar atsižvelgiant į tai, kad grindų konstrukcija viršutiniame aukšte yra storesnė ir sunkesnė dėl nuolydžių įrengimo ir, kad įrengta ant nuolydį formuojančio polistireno sluoksnio, bet tai nėra susiję su dabar nagrinėjamais defektais. Darbo projekte nenumatyta, kaip rygeliai turėjo būti išramstyti. Rangovai, atlikdami statybos darbus, vadovavosi projektu ir statybos taisyklėmis, statybos taisyklėse pas rangovą apie rygelių išramstymą parašyta, kad tai yra eiliniam atvejams ir netinkama šiuo atveju, dėl to, mano manymu, turėjo būti numatyta darbo projekte numatytas rygelių išramstymas, tai galėjo būti ir techninio projekto techninėse specifikacijose, bet ten buvo tik nuostata, kad reikia užtikrinti rygelių geometrijos nekintamumą, projektuotojas ir tai nurodyti darbo projekte. Statybos taisyklėse yra bendrų frazių kaip rygelio geometrijos nekintamumas, gelžbetoninių konstrukcijų geometrijos nekintamumas, yra nurodytos leistinos nuokrypos, pvz. kolonų padėties nuokrypos, plane, jeigu galime kalbėti, kad kolonos pasviro į vieną ar į kitą pusę dėl kažkokių priežasčių, tai jų padėties plane nuokrypos nuo projektinės padėties yra akivaizdi rangovo klaida ir taisyklių nesilaikymas. Atsakant į klausimą kurio iš statybos dalyvių kaltė buvo pagrindinė priežastis defektams atsirasti, mano nuomone, kad statybos procese dalyvauja daug dalyvių ir visas procesas taip sudėliotas, pradedant nuo projektavimo ir baigiant statybos technine priežiūra, kad vieni kitus tikrintų ir būtų išvengta klaidų, visa tai padaryta dėl to, kad būtų išvengta klaidų, dažniausiai tai suveikia, šiuo atveju nesuveikė, reiškia visi kažką padarė blogai ir paskirstyti konkrečiai atsakomybę neįmanoma. Defektai ir atsirado, kad kažko nepadarė projektuotojai, kažko rangovai, kažko techninė priežiūra, ekspertai. Nekvalifikuotas žmogus nepastebi defektų, didžiai daliai tų defektų pastebėti reikia matavimų prietaisų ir atlikti tikslius matavimus, kai pasakai, pradeda stebėti, jeigu tai būtų akivaizdžiai pastebime, ten nebūtų tiek mašinų. Pakankamai suprantantis ir susidūręs, gali pamatyti tuos defektus.

313Užsakovas pateikė 2004 m. rengtą parkingo konstrukcijų techninį projektą, rengtą Konstruktorių cecho. G.Jurevičiaus įmonė rengė techninį projektą viso komplekso, konstruktyvinę dalį rengė Konstruktorių cechas. Techninio projekto pakeitimai įgyvendinami atliekant techninio projekto korektūrą, techninio projekto korektūros mums nebuvo pateikta. Darbo projekte pakeitimai fiksuojami laidomis, buvo pateikta įvairių laidų brėžinių, pakeitimai vyko, bet darbo projektas iš esmės skiriasi nuo pirminio techninio projekto. Darbo projektas yra tokia dokumentacija, kuri finale atspindi galutinį rezultatą. Mano manymu, pastatas eksploatuojamas pagal paskirtį, yra išvardyti punktai, ką reikia padaryti, kad galima naudoti pastatą pagal paskirtį, tuos dalykus įgyvendinus galima naudoti toliau pagal paskirtį. Šiai dienai pagrindinės priežastys, kėlę defektus, neutralizuotos, t.y. įrengtos plieninės templės, anstar atramų sustiprinimo metalinės detalės, tas buvo padaryta po šios ekspertizės. Pastato pripažinimo tinkamu naudoti metu paprastai niekas defektų nebeieško, nebeatliekamas pastato būklės tyrimas, o tikrinamas atitikimas dokumentų, pastato pripažinimo naudoti metu niekas nematuoja kolonų vertikalumo, o remiasi tais įrašais, kurie yra statybos darbų žurnale.Techninis projektas atsiranda prieš tai, po to daromas darbo projektas, darbo projektas turi neprieštarauti techniniam projektui pagal įstatymą. Techninio projekto rengėjai tolesniame statybos procese gali dalyvauti, jeigu jie nerengia darbo projekto, tai jie gali dalyvauti vykdant projekto vykdymo priežiūrą arba jie turi sutikti, kad tą atliktų kiti, aš neturiu duomenų, kurie rodytų, kad G.Jurevičiaus įmonė dalyvavo projekto vykdymo priežiūroje. Kolona sumontuota ne projektinėje vietoje, tada, nors gaminiai pagaminti gerai, bet atrėmimo ilgis ant kolonos konsolės yra per mažas, nes kolona pasislinkusi į šoną, tai sija nepakankamai atsiremia, nuokrypos fiksuojamos statybos metu atliekant išpildomąsias geodezines nuotraukas, tą atlieka rangovas, techninei priežiūrai prižiūrint ir turėtų būti fiksuojama, ar atitinka leistinus nukrypimus. Mums tarp pateiktos dokumentacijos nebuvo pateikta visa dokumentacija, ne visų konstrukcijų išpildomosios nuotraukos, vėliau atlikti geodeziniai matavimai parodo, kad pirminės geodezinės nuotraukos, atliktos statybos metu, buvo netikslios. Darbai priimti su nuokrypomis. Parkingo darbo projektą ruošė Betonika konstrukcinę dalį. Visą bendrai darbo projektą ruošė ir vadovavo Kančo studija, o konstrukcijų darbo projektą-Betonika. Pagal STR skaičiavimų statytojui nereikia pateikti, ekspertizei reikia juos parodyti, o paskui jie saugomi, jie atskirti nuo projekto daug nereiškia. Rangovas Mitnija privalėjo fiksuoti geodezinėmis nuotraukomis, ar yra nukrypimų, ar atitinka projektui. Yra nurodyti leistini nuokrypiai įvairūs, padėties plane nuokrypiai, aukščio altitudės nuokrypiai leistini, nes statyboje nėra absoliutaus, tiesaus nieko, todėl yra leistini nuokrypiai, bet statybos metu turi būti fiksuojama, ar jie neviršijami, nes, jeigu viršijami, reikia imtis priemonių, taisyti, statybos metu nebuvo užfiksuota viršijančių nuokrypių. Dėl rygelių, kurie remiasi į anstar detales, leistini rygelių pasvirimai užfiksuoti anstar detalių gamintojų instrukcijose, kurios naudojant tuos gaminius, privalomos, jeigu jie viršijami, niekas negali numatyti, kad detalių laikymo galia atitinka tą, kas numatyta. Leistinos nuokrypos fiksuotos techninio projekto techninėse specifikacijose ir rangovo statybos taisyklėse, jų privalu laikytis. Nustatyti nukrypimus turėjo techninė priežiūra. Pagal įstatymo raidę, turi būti parengtas projektas, jis ekspertuotas ir pagal jį statoma, kai statybos procesas vykdomas netinkamai, atsiranda didesnė tikimybė klaidoms, dokumentai pateikiami gabalais ir t.t., tai kažkokią įtaką turėjo, jeigu statytojas būtų numatęs sutartimi pakankamą laiką parengti projektą, jį ekspertuoti ir pradėti statyti, būtų mažesnė tikimybė defektų, bet tiesioginės priklausomybės negalima teigti. Pamatų sėdimas niekaip neužfiksuotas. Pats statytojas vertinti negali, todėl samdo ekspertus, ką jam ekspertai pateikia, tuo jis ir vadovaujasi, neprieštarauja defektų fiksavimas, ką mes matome dabar.

314Apklaustas 2013 01 21 teismo posėdžio metu ekspertas Josifas Parasonis (10 t. b.l. 17-39) paaiškino, jog yra atliktos trys statinio ekspertizės. UAB „Ekspertika“ nevardijo visų defektų. Mano vertingiausia UAB „Ekspertika“ ekspertizė, nes sutvarkė mazgus, kas reiškia jungti rygelius su kolonomis. Šitą dalyką reikėjo atlikti. Dėl traukių jie pasidavė UAB „Ramboll Lietuva“ pasiūlymui. Tai nėra efektyvu. Jei norėjo sukabinti karkasą, kad jis nejudėtu skersine pastato kryptimi, tai ties kolonomis būtų efektyviausia įrengti traukes. „L“ tipo rygeliai ne kraštinėje eilėje, sudvejinti rygeliai yra ne iki galo, buvo geriau jei būtų vientisas elementas. Jei daroma iš dviejų tai reikėjo pasirūpinti, kad jie dirbtų kartu. Yra konstrukcinių priemonių ir nesudėtingų sprendimų kaip tai galima buvo padaryti. Problemos galėjo ir nebūti. Tarp plokščių galų ir rygelių dalių virš lentynų plyšiai yra užtaisyti betonu tai kiek jie pasviro tiek pasviro. Vaikščioti gali priklausomai kiek bus mašinų ant perdangos, kiek links po to pačios plokštės. Traukės šitam dalykui menkai padeda. Kito eksperto užfiksuota, kad perdangų plokštės dirba su išlinkiais. Jos turi būti išlikusios, bet ne naudojimo metu. Apkrautos jos turi būti įlinkusios. Pavojų, kad suksis rygeliai mano galva nėra. Kiek mašinų važinėja tiek juda, bet tai yra normali. Niekur jie virst neturėtų tie rygeliai.

315Tik vertikalūs ryšiai užtikrina viso pastato erdvinį stabilumą. Šitų dalykų trūksta natūroje ir praktiniuose sprendiniuose. Tai problema, kurią reikia spręsti. Tai kur kas svarbesni dalykai nei traukės. Pastatas stovi. Jeigu nėra elementų, kurie už kažką atsakingi, įvyksta tai kas įvyksta. Gerai, kad nėra sienų, nėra vėjo apkrovos. Būtų vėjas, sienos manau ta problema pasireikštų rimčiau. Tai klasika ir kiekvienas temperatūrinis blokas ar jų ten net dešimt yra turi būti savarankiškai užtikrinta, kad jis judėtų ne daugiau nei leistina vertikalioje plokštumoje. Techniniame projekte pasakyta, kad tokios kolonos padidinto standumo bus, bet techninės specifikacijos nėra aprašytos. Sunku pasakyti ką turėjo galvoje techninio projekto rengėjai. Tokie dalykai turi būti techninėse specifikacijose labai aiškiai įvardinti. Jeigu jų nėra, reiškia ne iki galo išspręstas techninis projektas. Darbo projekte šitiems dalykams aiškumas nebuvo numatytas. Projektinėje dokumentacijoje, kuri buvo byloje aš nieko neradau.

316Pastatas pastatytas realiai. Yra ties laiptinėmis monolitinio gelžbetonio laiptų blokai vertikalios standžios diafragmos ir jos pasitarnauja pastato stabilumui, bet tai taip pat ne kiekvienam temperatūriniam blokui. Temperatūrinių blokų ura dešimt. Pasakyta, kad išilgine kryptimi yra viena specialios konstrukcijos temperatūrinė siūlė. Viskas kas pasakyta projekte, o kokia ji neparašyta. Ar ji įrengta, ar neįrengta nėra taip pat ir statybos darbų vykdymo dokumentacijoje jokių įrašų. Neturėtų to būti, turi būti aiškumas. Spėju, kad gal temperatūrinė siūlė pagal UAB „Betonika“ konstrukcijų sprendinius išilgine buvo padaryta. Tuomet tų temperatūrinių blokų tame pastate yra dešimt. Ten dar trūksta nemažai vertikalių ryšių. Darbo brėžiniuose, tuose kuriuos aš turėjau, netgi konstrukcinėje dalyje, aukštų planuose rodomi tokie dalykai, bet ten jų nebuvo. Kalbėdamas ekspertizės išvadoje apie skirtumus tarp techninio ir darbo projektų, aš turėjau galvoje kur eina kalba apie statikos skaičiavimus. Ten matosi pagrindinė sistema t.y. schema kur matosi visi laikantys elementai ir tame tarpe ryšiai ir ten matėsi, kad darbo projekte jau jų atsiardo daugiau, bet nepakankamai.

317Mano, kad dėl sudvejintų „L“ tipo rygelių techniniame projekte turėtų būti techninėse specifikacijose aprašyta kaip konstruktoriai įsivaizduoja jų darbą. Jie turėtų prognozuoti, kad gali atsitikti tai kas atsitiko. Tuomet atkreipti dėmesį. Ne visada darbo projektą daro tie patys, kurie yra darę techninį projektą. Šiuo atveju taip ir buvo. Reikalavime esmė yra statinio projektavimas ir ten parašyta kas turi būti visose dalyse tame tarpe ir konstrukcinėje dalyje techninio projekto. Jei nebuvo užakcentuota į tai, darbo projekte apie tai taip pat nebuvo pagalvoja, taip ir atsitiko dėl sudvejintų rygelių. Todėl teigiu, kad toks ne iki galo sprendinys tapo viena iš priežasčių to kas atsitiko. Dabar kalbame apie rygelių pasisukimą vertikalioje plokštumoje savo išilginės ašies atžvilgiu. Galima rygelius montavimo metu išramstyti. Šitas dalykas tuomet gal ir neįtakotų. Montavimo metu nebuvo laikomasi instrukcijos. Tai papildoma galimybė suktis rygeliams. Tai nepasakysi, kad klaida. Skaičiuojant rygelių rėmimąsi į gembės ploto tai gal ir pakako kai rygeliai yra tvarkingi, nepasisukę ant gembės. Sakyti, kad tai klaida ir reikėjo platinti gal būtų ne visai teisingai. Vertinant kas įvyko šita aplinkybė talkino tam, kad rygeliai pasisuko.

318UAB „Ramboll Lietuva“ buvo pakviesta ir vykdė ekspertizę. Jie patys rašo savo ataskaitoje buvo tai, kad pastebėti poslinkiai vertikalioje plokštumoje kolonų. Buvo atlikta nemažai geodezinių matavimų. Jau vykdant man ekspertizę, buvo taip pat atlikti geodeziniai matavimai. Iki mano ekspertizės niekas nuodugniai nenagrinėjo visų atliktų geodezinių matavimų. Vykdant geodezinius matavimus metodinių netikslumų buvo. Buvo ir matavimų, kurie buvo daromi bent vienodom sąlygom. Tuos matavimus galima tarpusavyje lyginti. Ženklinimą ir planą pasidarė į pabaigą, tai reiškia, kad tokiu atveju vykdant matavimus svarbu matuoti į tą patį tašką. Šituo buvo susirūpinta ne iš pat pradžių. Sunku pasakyti kuo ekspertai remdamiesi teigė, kad važiuoja visa tai. Palyginamųjų skaičiavimų niekas neatliko. Dabar buvo atlikti palyginamieji skaičiavimai. Matavimų tikslumo ribose yra tie poslinkiai. Neteigiu, kad karkasas nejuda vertikalioje plokštumoje. Vertikalių ryšių nebuvimas yra priežastis dėl ko karkasas kvėpuoja arba juda laibiau nei norėtume. Metodinio pobūdžio yra šiurkščių dalykų. Mano palyginime nepasakyti kad viskas metodiškai padaryta tvarkoje ir skaičiavimai absoliučiai tikslūs. Nėra aprašyta nei vieno matavimo atvejo, nėra aprašyta kokia buvo situacija pačiame objekte, ar buvo uždarytas parkingas ir ten kiekvieną kartą vykdant geodezinius matavimus ir mašinų ten nebuvo. Ar parkingas dirba, veikia ir niekam neįdomu, o tai įtakoja. Kadangi daromi matavimo taškų prasme vienodai tai poslinkiai daugumoje atvejų yra matavimo tikslumo ribose. Pagrindo teigti, kad viskas „važiuoja“ upės link nėra. Turim pavojų, kad karkasas juda. Traukių būtų reikėję mažiau, jeigu mes tai padarytume ties kolonom. Dabar jos padarytos tarp rygelių. Nesakau, kad jos visiškai nepadeda karkasui. Tikslo prasme tai nėra pats efektyviausias atvejis. Gal ir čia prieštaringai pateikiu tai, nes iš vienos pusės sakau kad yra metodinio pobūdžio netikslumas. Iš kitos pusės remiuosi ir teigiu tokį dalyką. Čia taip yra. Plyšiai gali atsirasti dėl naudojimo. Reikia žiūrėti grindų konstrukcinį sprendinį. Savi yra dalykai. Tarp grindų visų tų plotų turi būti sudalinti į deformacines siūles. Šitų dalykų mes nenagrinėjame. Šitie dalykai gali būti ir dėl to plyšiai, atsirasti ir nauji, jeigu tas buvo neteisingai padaryta. Mes grindų konstrukcinių sprendinių neužsiiminėjome. Kad tai dėl kolonų posvyrio atsirado plyšiai ir plėtėsi taip pat nėra.

319Darbo projekto konstrukcijų dalis buvo ekspertuota du kartus. Vieną kartą buvo išvadoje parašyta, kad ištaisius pateikti pakartotinei ekspertizei. Akto tokio pakartotinio nėra byloje. Yra dar vienas ekspertizės aktas kur nagrinėti tam tikri darbo projekto konstrukciniai sprendiniai, kuriems buvo pritarta. Nėra tokios kur būtų pasakyta, kad darbo projekto konstrukciniai daliai pritariama visumoje ir ją galima tvirtint. Tai galutinė išvada pagal teisinę situaciją. Tokių iš ekspertizės įmonės dokumentų nėra. Visumoje darbo projekto konstrukcijų dalis ekspertų patikrinta nebuvo ir jai pritarta nebuvo. Atskiriems konstrukciniams sprendiniams taip. Pirmu atveju kada buvo tikrinama dokumentacija išvadoje nėra išvardinta kas buvo tikrinta. Išvadoje parašytos kelios privalomos pastabos. Kitą kartą parašyta, kad ekspertuojami tam tikri konstrukciniai sprendimai. Visuma darbo projekto konstrukcinė dalis ekspertuota nebuvo. Išvados atitinkamai sprendžia pagal bylos dokumentus. Išvados, kad darbo projekto konstrukciniai daliai galima pritarti, ją galima tvirtinti ir taip toliau nėra tokios ekspertizės išvados. Todėl taip ir teigiu.

320Leidimas statybai buvo gautas anksčiau. Leidimas gaunamas pagal techninį projektą, jeigu jis yra ekspertuotas ir jam yra pritarta. Toks aktas byloje yra , kad architektūros konstrukciniams sprendiniam yra pritarta. Ten parašyta, kad darbo projektą ekspertai nori matyti. Bet kokio rimto pastato statybos montavimo darbai vyksta lydint geodeziniams matavimams. Niekas iš akies nestato nei kolonų, nei rygelių. Paskui vyko kontroliniai matavimai ekspertizių atlikimo metu. Statybos metu vykdomi. Yra toks dokumentas kaip išpildomosios nuotraukos. Pasirašant techninis statybos darbų prižiūrėtojas kartu su rangovu, kad taip pastatytų ir ten yra faktinos nuokrypos nurodomos. Šiuo metu atlikus stiprinimus defektai pašalinti. Ateityje gali būti, kad ten kur niekur nedarė. Jei apsauginiai sluoksniai maži jie atšoks rūdijant armatūrai. Prielaida kokybiškai pastatyti pastatą yra kokybiška projektinė dokumentacija. Jei ji nekokybiška atsiranda galimybė atsirasti defektams. Čia buvo daug pažeidimų. Atrodo jie formaliais, bet turim ką turim. Buvo pakeitimai darbo projektą rengiant lyginant su techninio projekto sprendiniais, bet jie nebuvo tinkamai įforminti. Keitėsi projektuotojas. Tvarka yra pirmiausia darbo projektą turi daryti tas kas darė techninį projektą, jei daro kitas, turi sutikti su tuo tas kas darė techninį projektą ir tas kitas jeigu turi tokį pritarimą to techninio projekto autoriaus turi su juo derinti bet kokius pakeitimus, kuriuos jis padaro darydamas darbo projektą. Situacija teisinė griežta, o čia viskas vyko kaip vyko.

321Darbo projektas rengiamas pagal techninį projektą jei pamatysime pagal ką buvo sudaryta sutartis tai ten techninio projekto nėra, ten yra užduotis projektavimo. Darbai pradedami kai statybos darbų prižiūrėtojas peržiūri visą dokumentaciją ir surašo, kad tinka vykdymui arba statyti tinka. Atliko darbus jis irgi parašo, kad taip pastatyta. Šito nebuvo. Statytojas užtikrintas ar viskas tvarkoje ar ne. Jis pasamdęs specialistus ir tokiu būdu tvarkosi su statyba kai pats neišmano. Tam ir yra tokios pareigybės. Galutiniame darbų priėmime perdavime akivaizdūs defektai. Darbo projekto parengimo metu, kai darbo projektas buvo parengtas ir perduotas užsakovui tie darbo projekto defektai jau ir tuomet buvo projektinėje dokumentacijoje? Darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizės išvados visam darbo projekto konstrukciniai daliai ir nebuvo. yra akivaizdžių dalykų, kurių matuoti nereikia pvz. rygelių jungčių su gembėm. Čia galima kalbėti apie traukes, bendrą pavojų ar pastatas slenka upės link ar ne.

322Leidimas išduodamas pagal techninį projektą. Tai reiškia, kad techninis projektas buvo, jam atlikta ekspertizė ir statytojas turi teisę jį po to patvirtinti.

323Ieškinys tenkintinas dalinai.

324Teismas, išnagrinėjęs bylos šalių pateiktus procesinius dokumentus ir priedus prie jų, įvertinęs šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl projektavimo darbų rangos, statybos rangos teisinių santykių vertinimo, šių darbų kokybės nustatymo, statybos objekte nustatytų defektų apimties ir jų atsiradimo priežasčių ir laiko, defektų pašalinimo būtinybės ir defektų šalinimo darbų apimties ir kainos, šalys ginčija savo kaltę dėl defektų atsiradimo, priežastinį ryšį tarp atliktų veiksmų ir defektų atsiradimo, bei jų pasekmių, atsakovai nesutinka su ieškovo prašymu teismui taikyti jiems solidariąją atsakomybę.

325Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso trijų aukštų Automobilių stovėjimo aikštelė, esanti ( - ) , unikalus Nr. ( - ) (1 t. b.l. 27). Šis nekilnojamasis turtas buvo sukurtas 2004-2007 metais pagaminant naują daiktą statybos rangos būdu (CK 4.47 str. 4 p., 6.681 str.).

326Teismas nustatė, kad kuriant ginčo objektą užsakovo teisėmis dalyvavo pirminis užsakovas bendrovė „NDX projektai“, vėliau UAB „Akropolis“, kurių teises ir pareigas nuo 2008 metų vidurio perėmė ieškovė UAB „Kauno audinių projektas“. Teismas nustatė, kad statant automobilių stovėjimo aikštelę t. y. rengiant techninį projektą, rengiant darbo projektą, vykdant projektavimo darbų priežiūrą, statinio konstrukcijų gamybą, statybos rangos darbus ir atliekant statybos darbų priežiūrą dalyvavo šie juridiniai asmenys: tretysis asmuo byloje UAB “Konstruktorių cechas” iki 2004 05 mėn. parengė nepilnos apimties automobilių stovėjimo aikštelės techninį projektą (apie 60 proc.). UAB „Betonika“ pagal 2006 03 09 sutartį (1 t. b.l. 138) ir pagal 2006 02 20 sutartį (1 t. b.l. 126-133, 5 t. b.l. 98) rengė statinio darbo projektą gelžbetoninių konstrukcijų dalyje, pagamino ir pristatė į statybos vietą statomo objekto gelžbetonines konstrukcijas. Minėto statinio konstrukcijų dalį - metalinės kolonos, sijos, laiptai, monolitinio gelžbetonio sienos, diafragmos, skaičiavimai - parengė L. V. individuali įmonė (šiuo metu UAB „Konstrukcijų inžinerija“ pagal 2006 04 28 d.sutartį su NDX Projektai (5 t. b.l. 90-97), UAB „Mitnija“ atliko statybos rangos darbus pagal 2005 07 20 sutartį (1 t. b.l. 143-152). Statybos techninę priežiūrą pagal 2005 07 21 sutartį (1 t. b.l. 153-157) su užsakovu UAB „Akropolis“ vykdė UAB „Statybų priežiūros agentūra“ (šiuo metu tretysis asmuo byloje bankrutuojanti UAB „BSA Construction“). UAB „Statybų priežiūros agentūra“ darbuotojai tretieji asmenys byloje A. Š. ir L. V. dirbo samdomais bendrovės darbuotojais, į kurių pareigas įėjo vykdę statybos darbų techninė priežiūra. Kiti šioje byloje dalyvaujantys asmenys: tretysis asmuo UAB „Kančo studija“ (sandorių sudarymo metu A. K. įmonė), pagal 2006 02 01 sutartį (1 t. b.98-104) prisiėmė prievolę parengti priešprojektinius objekto statybos pasiūlymus, atliko (turėjo atlikti): koordinuoti projektuotojų darbus, juos kontroliuoti, atlikti techninio ir darbo projektus, derinti atliktą projektą, vykdyti projekto vykdymo priežiūrą. Tretysis asmuo UAB „Gedimino Jurevičiaus studija“ pagal 2006 02 01 sutartį (1 t. b.l. 112-212) su užsakovu (sandorių sudarymo metu vadinosi G. Jurevičiaus įmonė), turėjo parengti (parengė) Akropolio techninio ir darbo projekto architektūrinę dalį bei statybos metu atliko (turėjo atlikti) projekto vykdymo priežiūrą. Tretysis asmuo UAB „Konstrukcijų inžinerija“ į šią bylą buvo įtrauktas atsakovo UAB „Betonika“ prašymo pagrindu (5 t. b.l. 88), nes UAB „Betonika“ teigimu , šis asmuo faktiškai parengė prekybos ir pramogų komplekso „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu ( - ), darbo projektą. Teismas nustatė, kad minėta bendrovė statybos proceso atlikimo metu vadinosi L. V. įmonė, ji veikė pagal 2006 04 28 trišalę sutartį su užsakovu ir atsakovu „Betonika“ (5 t. b.l. 90-97). Iš sutarties turinio matyti, kad tretysis asmuo atliko (turėjo atlikti) metalinių konstrukcijų techninio ir darbo projekto sprendinius, atlikti pastato statinius skaičiavimus, išanalizuoti atskirų pastato elementų kolonų, ryšių, metalinių konstrukcijų, laiptinių stiprumo ir pastovumo analizę, sujungimų mazgų konstravimą.

327Ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad dėl atsakovų netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, t. y. nekokybiškai atsakovams ir tretiesiems asmenims atlikus projektavimo rangos ir statybos rangos darbus, statybos būdu sukurtas ir 2007 02 23 priimtas kaip naudoti objektas-automobilių stovėjimo aikštelė netenkina esminio statinio reikalavimo – mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimo, dėl ko saugus šio statinio naudojimas galimas tik papildomai sustiprinus Aikštelės gelžbetonines konstrukcijas. Dėl to ieškovas savo pasirinkimu reiškė ieškinį trims atsakovams - darbo projekto rengėjui ir konstrukcijų gamintojai UAB „Betonika“, statybos rangos darbų atlikėjai UAB „Mitnija“ ir pastarosios bendrovės tinkamų statybos darbų pagal 2005 07 20 sutartį garantui pagal laidavimo raštą (1 t. b.l. 161) UAB DK „PZU Lietuva“. Ieškovas prašė solidariai priteisti iš minėtų atsakovų jo turėtas objekto defektų nustatymo išlaidas, išlaidas patirtas jau atlikus statinio stiprinimo darbus, būsimas išlaidas, kurios bus patirtos stiprinant statinį, taip pat ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu į teismo užduotą klausimą, kodėl pasirinko tik tris atsakovus iš visų galimai statybos procese dalyvavusių asmenų, teigė, kad toks yra ieškovo pasirinkimas, o po bylos išnagrinėjimo atsakovai šioje byloje galės ginti savo pažeistas teises pareikšdami atskirus ieškinius kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims.

328Teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdžiuose, išklausęs šalių ir jų atstovų, teismo posėdyje apklaustų liudytojų, teismo eksperto paaiškinimus, ištyręs rašytinę bylos medžiagą, vertina, kad ieškovo ieškinys yra tenkintinas dalinai.

329Teismas nesutinka su ieškovo pozicija, jog nagrinėjamu atveju gali būti tenkinamas ieškovo prašymas ir turėtos ieškovo išlaidos ir sąnaudos pastato defektavimui ir pastato stiprinimui gali būti priteisiamos iš patrauktų byloje asmenų atsakovais solidariai, kadangi teismas įsitikino, jog įrodinėjami nuostoliai kilo dėl projektuotojų, statybos rangovo, projekto vykdymo ir statybos techninių prižiūrėtojų veiksmų visumos, o šių asmenų prievolės yra dalinės, skirtingas jų faktinis ir teisinis pagrindas, vieno atsakovo veiksmai, pagal nurodomas ieškovo aplinkybes, buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai galėjo turėjo įtakos žalai atsirasti, skiriasi šalių atliktų statybos procese veiksmų mastas ir tuo pačiu atsakomybės apimtis. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovą ir UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Betonika“ nesieja jokie sutartiniai ar įstatymo reglamentuojami prievoliniai santykiai, todėl jau vien todėl visi trys atsakovai negali atsakyti ieškovui solidariai.

330Teismas taip pat nagrinėjamoje byloje nustatė tą faktinę aplinkybę, jog ir buvusio užsakovo (teisių perėmimo būdu) ieškovo netinkami, pažeidžiantys galiojančius statybos procesą reglamentuojančius įstatymus ir poįstatyminius aktus veiksmai statybos proceso metu įtakojo statybos taisyklių ir tvarkos pažeidimus, sudarė sąlygas kitiems proceso dalyviams nusižengti statybos proceso tvarkai ir eigai, kas sąlygojo ir netinkamą galutinį rezultatą, statinio defektus, o tuo pačiu ir sąnaudas defektams ištaisyti.

331Teismas taip pat nustatė, kad ne visas įrodinėjamas išlaidas atsakovas pagrindė, kai kurios išlaidos yra nesusiję su įrodinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis byloje.

332Teismas tai pat nesutinka su atsakovų manymu, kad ieškovui netinkamai organizavus statybos procesą (priėmus neišbaigtą techninį projektą, jo pagrindu prieš statybos darbus neatlikus darbo projekto, statybos darbus pradėjus be darbo projekto, neužtikrinus tinkamos techninės projektavimo ir statybos rangos darbų priežiūros), taip pat aplaidžiai priėmus akivaizdžius darbo trūkumus darbų priėmimo etape, ieškovas yra visiškai atsakingas už atsiradusius defektus statybos objekte, todėl vienas pats savo lėšomis ir pastangomis turi pataisyti nestabilų, mechaniškai neatsparų statinį-automobilių stovėjimo pastatą.

333Dėl ieškinio senaties termino ir galimybės reikšti pretenzijas, ieškovui priėmus darbus be pastabų priėmimo akte

334Nagrinėjamoje byloje atsakovai kelia klausimą dėl ieškinio senaties termino, mano, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą reikalavimui pareikšti, todėl prašo šiuo pagrindu ieškinį atmesti.

335Teismas pažymi, kad CK 6.662 str. 4 d. numato, kad užsakovas privalo pranešti Rangovui apie darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų per protingą terminą po jų nustatymo. Vadinasi, tam, kad galėtų pareikšti pretenziją rangovui, ir atitinkamai, kad prasidėtų ieškinio senaties terminas, užsakovas pirmiausiai turi nustatyti darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl statybos projektavimo ir statybos rangos darbų tinkamo atlikimo. Ginčo objektas yra gelžbetoninių konstrukcijų objekto projektavimo, konstrukcijų gamybos ir jų montavimo defektai, ko pasėkoje buvo nustatyta, kad galutis statinys neatitinka jam keliamiems atsparumo ir stabilumo reikalavimams. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tokių statybos projektavimo ir montavimo darbų defektų nustatymui yra reikalingos specialios mokslinės ir technikos žinios, patikrinamieji skaičiavimai ir matavimai specialiais prietaisais. Kad būtų išsiaiškinta, ar defektai iš tiesų egzistuoja, kokie jie, ieškovas susirašinėjo su byloje dalyvaujančiais asmenimis, buvo atliekami ekspertinio pobūdžio įvertinimai (Č. Ignatavičiaus ir L. Ustinovičiaus, UAB „Ramboll Lietuva“, UAB „Ekspertika“ ir J. Parasonio), geodeziniai matavimai. Gautos ekspertų išvados ir geodezinių matavimų įvertinimai buvo nevienareikšmiai, todėl prireikė tam tikro laiko tarpo, kad būtų konstatuota, jog trūkumai yra, ir kad ieškovė galėtų pareikšti pretenzijas atsakovams dėl darbų trūkumų ir jų netinkamo atlikimo. Tuo labiau, kad projektavimo ir statybos rangos darbų trūkumai, jų pobūdis lėmė pastato laikančiųjų konstrukcijų pasvirimus, pasisukimus, kurie kaip matyti iš ieškovo atliktų ekspertinių tyrimų (1 t. b.l. 162-120, 2 t. b.l. 2-206, 3 t. b.l. 5-77) pradžioje buvo leistinų normų ribose, vėliau buvo konstatuota, kad pastatas neatitinka jam keliamiems atsparumo ir stabilumo reikalavimams. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad defektai pastebėti 2010 m. pavasarį (1 t. b.l. 6, paskutinė pastraipa). Atsakovai 2011 metų kovo mėnesį pateikė atsakymus ieškovei, kad atsisako atlikti defektų taisymo darbus (3 t., b.l. 121, 124-126). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, vienareikšmiškai spręsti, kada prasidėjo ieškinio senaties terminas nustatytas LR CK 1.125 str. 10 dalyje, 6.667 str. 1 dalyje nagrinėjamu atveju nėra absoliučios galimybės.

336Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog pagal CK 6.664 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Pagal Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas pagal Statybos įstatymą negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip penkeri metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – dešimt metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – dvidešimt metų. Pagal šį įstatymą tai yra statinio garantinis terminas, už kurį atsako statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas. Atsakovų „Betonika“ ir „Mitnija“ atliktiems darbams, penkerių metų garantinis terminas buvo nustatytas užsakovo ir rangovų 2006 03 09 sutartyje (1 t. b.l. 138), 2006 02 20 sutartyje (1 t. b.l. 126-133, 5 t. b.l. 98), 2005 07 20 sutartyje (1 t. b.l. 143-152), kur nurodyta, kad rangovai suteikia 5 metų garantiją atliktiems darbas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo statybos objekto pridavimo dienos.

337Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, rangovams pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų užsakovas galėjo reikšti per šio daikto kokybės garantinį terminą, kuris šalių susitarimu buvo penkeri metai nuo pastato pripažinimo tinkamu naudoti dienos (Statybos įstatymo 36 str. 1 d., CK 6.698 str., sutarčių nuostatos). Garantijos laikotarpiu nustačius objekto defektus, užsakovo teisė pareikšti reikalavimą pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino. Byloje nustatyta, jog statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti 2007 m. vasario 23 d., o ieškinys teisme atsakovams pareikštas 2011 05 03 (1 t. b.l. 5). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovė nepraleido įstatymo nustatyto termino pretenzijoms ir ieškiniui teisme pareikšti.

338Byloje atsakovai įrodinėjo, kad ieškovė darbų priėmimo metu neužfiksavo akivaizdžių statinio trūkumų, jų nepažymėjo priėmimo akte, todėl neteko teisės tokių trūkumų faktu grįsti savo ieškinio reikalavimų. Teismas pažymi, kad paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2, 3 d.). Kartu pažymėtina, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais. Teismų praktikoje dėl rangos darbų priėmimo-perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005). Nagrinėjamu atveju 2012 metu teismo ekspertizės akte yra nuoroda, jog kai kurie darbų trūkumai galėjo būti matomi ir juos priimant 2007 metais (9 t. b.l. 106-115). Tačiau byloje nustatyta, jog ieškinio faktinį pagrindą sudaro ta aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą, jog visas statinys neatitinka jam keliamiems mechaninio stabilumo ir pastovumo reikalavimams.

339Teismas pažymi, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (LR CK 6.697 str. 1, 3 d.). Analogiška nuostata įtvirtinta ir tarp ginčo šalių pasirašytų Sutarčių nuostatose (1 t. b.l. 138, 126-133, 5 t. b.l. 98, 1 t. b.l. 143-152). Nurodyta materialiosios teisės norma reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme, sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Pagal CK 6.697 straipsnio 5 dalį užsakovas, per garantinį laiką nustatęs objekto defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovui. Taigi tiek įstatymas, tiek šalių sudarytos Sutartys nustato atitinkamą tvarką, kaip turi elgtis užsakovas, nustatęs objekto defektus.

340Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovė šalių sudarytų sutarčių ir įstatymo leidėjo nustatytu pagrindu ir tvarka laiku kreipėsi su pretenzijomis dėl statybos defektų ir trūkumų ginčo objekte, pagrįstai pareikalavo juos ištaisyti, todėl nors ir neužfiksavo darbų priėmimo aktuose kai kurių teismo skirtos ekspertizės akte nurodomų defektų, kurie įvardijami kaip akivaizdūs,. nes negalėjo tai padaryti dėl objektyvių priežasčių, tačiau byloje turi nagrinėjamą reikalavimo teisę į atsakovus.

341Dėl statinio defektų

342

343Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai ir tretieji asmenys iš esmės neginčijo tos aplinkybės, jog po statinio priėmimo, pripažinimo tinkamu naudoti buvo nustatyta, kad jis neatitinka esminio keliamo tokiam objektui mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimo. Atsakovai ir tretieji asmenys teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose teikė įrodymus ir argumentus ta kryptimi, jog ne dėl jų kaltės ir ne dėl jų atliktų veiksmų atsirado pastato defektai, UAB „Betonika“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad galimai kalti yra ieškovė ir dalinai UAB „Mitnija“, tretieji asmenys siūlė ieškinį atmesti. Teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad byloje minimo statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo neatitikimą reikalavimams įrodo byloje ieškovo pateikti objekto ekspertinio tyrimo dokumentai (1 t. b.l. 162-179, 7 t . b.l. 102-168; 2 t. b.l. 5-206; 3 t. b.l. 5-77), taip pat byloje teismo paskirta ir atlikta Projekto, statinio, jo statybos darbų ir statinio techninės priežiūros ekspertizė (9 t. b.l. 114-115, atsakymas į teismo suformuluotą 1 klausimą). Teismas ieškovės pateiktus statinio ir jo atskirų dalių ekspertinio tyrimo dokumentus įmonės Sancon GmbH specialistų išvadas (3 t., .b.l. 160-163), UAB „Evikta“ atliktus Aikštelės kolonų sėdimų ir nuokrypių nuo vertikalės geodezinius matavimus (3 t., b.l. 164-168), eksperto Č. Ignatavičiaus išvadas (3 t., b.l. 169, 170); UAB „Ramboll Lietuva“ atliktą Aikštelės konstrukcijų būklės pirminį įvertinimą (3 t., b.l. 173-178); UAB „Ribinis būvis“ atliktą Aikštelės ekspertizę, (3 t., b.l. 179-183); UAB „Ekspertika“ atliktą Remonto projekto ekspertizę (3 t., b.l. 184, 185) laiko pagrįstais ir leistinais rašytiniais įrodymais byloje, kadangi jais ieškovė įrodinėja statinio būklę po statybos darbų ir jų priėmimo, nukrypimus nuo projekto ir projektinių užduočių, įrodinėja netinkamai atliktų ar neatliktų darbų faktus (LR CPK 177 str. 1, 2 dalys). Teismo paskirtos ir atliktos Projekto, statinio, jo statybos darbų ir statinio techninės priežiūros ekspertizės išvadose (9 t. b.l. 106-114) buvo įvertinti ieškovės atlikti ekspertiniai tyrimai, išvadose nurodoma, kad dalis tyrimų atlikta tinkamai, jų išvadomis vadovaujamasi ir teismo ekspertizės akte ir akto išvadose. Teismas todėl vertina, kad objekto projektavimo ir statybos proceso metu padarytus norminių aktų pažeidimus, nusižengimus statybos proceso organizavimo, valdymo, vykdymo, priežiūros tvarkai ieškovas įrodė, kaip įrodė ir tą aplinkybę, kad statinys neatitinka jam keliamiems pastovumo ir stabilumo reikalavimams.

344Tačiau nagrinėjamu atveju kiekvieno iš statybos proceso dalyvių veiksmai yra individualūs, jie nulemti sudarytų sutarčių sąlygų, teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad ne visi statybos proceso dalyviai vienodai lygiaverčiai prisidėjo prie susidariusių objekto trūkumų ir defektų, dėl to teismas analizuos kiekvieno iš statybos dalyvių veiksmus, vertins šių veiksmų įtaką dėl objekto trūkumų ir defektų, o to pagrindu nustatys kiekvieno dalyvio kaltę ir to pagrindu atsirandančią civilinę teisinę atsakomybę.

345Dėl statybos proceso dalyvių solidariosios atsakomybės

346

347Teismas šiame sprendime jau minėjo, kad ieškovo siūloma jo pasirinkimu patrauktų atsakovais asmenų solidarioji atsakomybė negalima. Ieškovas byloje teigė, jog defektai Aikštelėje atsirado dėl Projektuotojo, Rangovo, taip pat Projekto vykdymo prižiūrėtojų ir Techninių prižiūrėtojų veiksmų/neveikimo, kuriais buvo pažeistos imperatyvių statybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Ieškovo manymu šie Projektuotojo, Rangovo, taip pat Projekto vykdymo prižiūrėtojų ir Techninių prižiūrėtojų veiksmai lėmė, kad galutinis viso statybos proceso rezultatas – statinys (Aikštelė) neatitinka vieno iš esminių statinio reikalavimų – statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimo. Ieškovas įrodinėjo, jog nurodytų statybos proceso dalyvių veiksmų visuma lėmė, kad Aikštelėje atsirado defektai, dėl kurių saugus šio statinio naudojimas galimas tik papildomai sustiprinus Aikštelės gelžbetonines konstrukcijas, todėl Projektuotojo, Rangovo, taip pat Projekto vykdymo prižiūrėtojų ir Techninių prižiūrėtojų atsakomybė už Aikštelėje atsiradusius defektus yra solidari. Ieškovas tiek pareikšdamas ieškinį teisme, tiek bylos nagrinėjimo metu atsakovais pasirinko: draudimo kompaniją, apdraudusią sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartimi UAB „Mitnija“ prievolių pagal rangos sutartį su ieškove tinkamą įvykdymą, UAB „Betonika“, vykdžiusią ginčo statinio darbo projekto parengimą ir gelžbetoninių konstrukcijų gamybą.

348Nagrinėjamoje byloje yra skolininkų daugetas, todėl, ieškovei pareiškus ieškinį dėl jai statybos parengimo, projektavimo, statybos eigoje padarytos žalos atlyginimo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies. Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (LR CK 6.5 str.). Šios taisyklės išimtis nustatyta LR CK 6.6 str. 3 d. ir LR 6.279 str. 1 d. – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, jog ginčo objekto statybos procese asmenų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, vienų asmenų veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis (projektuotojų, statybos rangovo), o kitų asmens veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti (ieškovės, techninių prižiūrėtojų). Teismas taip pat nustatė, jog tarp bylos šalių susiklostė skirtingi teisiniai santykiai. Ieškovę ir atsakovą UAB „Betonika“ siejo projektavimo rangos ir pirkimo pardavimo, ieškovę ir atsakovą UAB „Mitnija“ – statybų rangos, ieškovę ir trečiuosius asmenis – projekto valdymo, techninės priežiūros organizavimo ir techninės priežiūros vykdymo teisiniai santykiai. Skirtinga teisinių santykių prigimtis lemia ir akivaizdžiai nevienodo priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdį. todėl nagrinėjamu atveju visų statybos proceso dalyvių atsakomybė yra dalinė, o dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio.

349Sprendžiant dėl ieškovo siūlymo atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“solidariai atsakyti už visų trijų atsakovų netinkamai įvykdytas prievoles, teismas pažymi, jog pagal garantinio laikotarpio darbų laidavimo draudimo sutartį (1 t. b.l. 161, 4 t. b.l. 132, 133) atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ niekaip neįsipareigojo atsakyti už atsakovo UAB „Betonika“ netinkamai atliktus darbus. Todėl jau vien dėl šios aplinkybės visų atsakovų solidarioji atsakomybė negalima. Kaip paaiškėjo išnagrinėjus bylą teisme, nagrinėjamu atveju netinkamo darbų atlikimo rizika, susijusi su kitų ieškovo skolininkų, t.y. projektuotojo, rengusio techninę statinio projekto dalį, gelžbetoninių konstrukcijų gamintojo ir pardavėjo UAB „Betonika“, trečiųjų asmenų byloje - projekto vykdymo ir statybos techninių prižiūrėtojų UAB DK „PZU Lietuva“ apdrausta nebuvo. Todėl atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ nekyla teisinės pareigos atlyginti nuostolius, susijusius su kitų asmenų, nesančių draudimo teisinių santykių subjektais, netinkamu prievolių vykdymu.

350Teismas nustatė, jog atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Mitnija“ 2007 07 25 sudarė UAB „Mitnija“ sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartį (1 t. b.l. 161, 4 t. b.l. 132-148), pagal kurią UAB DK „PZU Lietuva“ laidavo ieškovei už tinkamą UAB „Mitnija“ įsipareigojimų pagal pastarosios 2005 07 20 dienos statybos rangos sutartį su ieškove įvykdymą. Iš byloje pateikto UAB DK „PZU Lietuva“ sutartinių prievolių laidavimo draudimo poliso (4 t. b.l. 132), garantinio laidavimo rašto (1 t. b.l. 161, 4 t. b.l. 133), tipinių sutartinių prievolių laidavimo draudimo taisyklių (4 t. b.l. 134-146) matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Mitnija“ susiklostė laidavimo teisiniai santykiai, kadangi pagal šalių sudarytus susitarimus atsakovas UAB DK PZU Lietuva įsipareigojo, draudėjui (UAB „Mitnija“) neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius prievoles pagal minėtą statybos rangos sutartį, sumokėti ieškovei pagal pateiktą pretenziją priklausančias mokėti sumas (LR CK šeštosios knygos I dalies V skyriaus antrasis skirsnis). Teismas nesutina su atsakovų UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ pozicija byloje, jog nagrinėjamu atveju susiklostė draudimo teisiniai santykiai, reglamentuoti LR CK 6.987 str., 6. 988 str., kadangi tiek iš draudimo poliso (4 t. b.l 132), iš laidavimo rašto (4 t. b.l.133) ir sutartinių prievolių laidavimo draudimo taisyklių matyti, kad UAB DK „PZU Lietuva“ laidavimo garantijos objektas yra tinkamas „Mitnija“ prievolių vykdymas, draudikas įsipareigojo, tik gavęs ieškovo pareikalavimą registruotu laišku, sumokėti priklausančias mokėti sumas dėl netinkamo sutarties vykdymo, šalys susitarė, kad draudėjui neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal Sutartį, užsakovas (ieškovas) neprivalo pirmiausia nukreipti išieškojimą į Draudėjo turtą (4 t. b.l. 133, 6 pastraipa).

351Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas laiko pagrįsta ieškovės poziciją toje dalyje, kur reikalaujama prievolę dėl defektų šalinimo darbų ir trūkumų defektavimo išlaidų įvykdyti atsakovus UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Mitnija“ solidariai (LR CK 6.81 str.)

352Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 2007 07 25 duotas (1 t. b.l. 161, 4 t. b.l. 132, 133) garantinio laikotarpio laidavimas - UAB „Mitnija“ sutartinių prievolių pagal 2005 02 20 statybos rangos sutartį tinkamo įvykdymo užtikrinimas 4 241 400 lt sumai buvo terminuotas, atsakovas buvo davęs įsipareigojimą atlyginti ieškovei pagal duotą garantiją galimai atsirasiančius UAB „Mitnija“ darbų trūkumus pagal minimą rangos sutartį iki 2010 07 25. Byloje nustatyta, kad ieškovė pretenzijas UAB DK „PZU Lietuva“ pareiškė laiku - 2010 05 18 (4 t. b.l. 147-150), pareikalavo per garantinį laikotarpį pašalinti ar ištaisyti UAB „Mitnija“padarytus darbų defektus ir trūkumus arba apmokėti defektų ištaisymo kaštus. Kadangi UAB DK „PZU Lietuva“ prievolių pagal 2007 07 25 sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartį neįvykdė, UAB DK „PZU Lietuva“ patraukta byloje atsakove pagrįstai, ji atsako su draudėju ieškovei solidariai.

353Teismas nesutinka su atsakovo UAB „Mitnija“ atstovo atsiliepimo į ieškinį teiginiais, jog tinkamo ieškinio reikalavimo suformulavimo pareiga tenka ieškovui, todėl ieškinys, kuriame nepagrįstai keliami reikalavimai dėl solidarios atsakovų atsakomybės turi būti atmestas, kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis galiojančioms teisės normoms ir teisės aiškinimui. Dėl to teismas turi nustatyti kiekvieno iš statybos dalyvių veiksmų pobūdį ir konstatuoti kiek jie buvo netinkami ir kaip lėmė galutinio darbo rezultato defektą ir kokia apimtimi kilo asmeniui civilinė teisinė atsakomybė.

354Dėl statybos proceso dalyvių veiksmų, kaltės ir atsakomybės dėl statybos objekto defektų

355

356Atsakovai ir tretieji asmenys nagrinėjant bylą įrodinėjo, kad būtent ne dėl jų atliktų netinkamų veiksmų (galimai dėl kitų dalyvių) ar dėl reikiamų veiksmų neatlikimo atsirado statinio defektai, todėl siūlė teismui ieškinį jų atžvilgiu atmesti.

357Teismas pažymi, kad pagal įstatymo leidėjo nustatytą teisinį reglamentavimą, projektuotojas, rangovas ir techninis prižiūrėtojas, norėdamas išvengti atsakomybės už defektus, atsiradusius po objekto priėmimo naudoti ar per garantinį laikotarpį, turi įrodyti CK 6.697 str. 3 d. nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, jog kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad automobilių stovėjimo aikštelės defektai atsirado išimtinai tik dėl vieno statybos proceso dalyvio kaltės ar dėl priežasčių, nurodytų CK 6.697 str. 3 d.. Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad be išimties visi statybos proceso dalyviai nesilaikė statybos projektavimo ir statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų, iš esmės pažeidė su ieškove sudarytų projektavimo rangos ir statybos darbų ir projektavimo bei statybos darbų priežiūros sutarčių nuostatas. Teismas taip pat nustatė, kad užsakovas taip pat pažeidė statybos projektavimo ir statybos procesą reglamentuojančius teisės aktus, netinkamai pasinaudojo ar visai nepasinaudojo įstatymo leidėjo suteiktomis teisėmis užsakovui. Dėl visų statybos proceso dalyvių netinkamų veiksmų atsirado defektai statomame objekte, kuriems ištaisyti ar pašalinti yra reikalingos piniginės lėšos ir sąnaudos. Šias teismo išvadas patvirtina UAB „Ekspertika“ tyrimo akto išvados, kur konstatuojama, statinio konstrukcijų defektus sukėlė tiek Projektuotojo, tiek Rangovo, taip pat ir Techninių prižiūrėtojų bei Projekto vykdymo prižiūrėtojų veiksmai ar neveikimas (3 t., b.l. 30-62), byloje atlikta Projekto, statinio, jo statybos darbų ir statinio techninės priežiūros ekspertizė (9 t. b.l. 96-118) taip pat konstatavo, jog dėl visų statybos dalyvių neteisėtų veiksmų ar neveikimo atsirado defektai. Visų statybos dalyvių veiksmų neatitikimą galiojantiems norminimas aktams ir rangos sutarčių pažeidimus pripažino ir pati ieškovė savo ieškinyje nurodžiusi tą aplinkybę.

358Teismas bylos nagrinėjimo metu siekė kuo objektyviau nustatyti šalių atsakomybės ribas ir jų dydį. Skiriant byloje Projekto, statinio, jo statybos darbų ir statinio techninės priežiūros ekspertizę, teismas suformulavo klausimą ekspertui-kurio statybos dalyvio veiksmai lėmė defektų atsiradimą ir kokia dalimi (procentine išraiška) dalyvio veiksmai sąlygojo konstatuotus defektus ir darbų trūkumus (9 t. b.l. 58). Atsakydamas į teismo suformuluotus klausimus Projekto, statinio, jo statybos darbų ir statinio techninės priežiūros ekspertas nurodė, jog visų statybos proceso dalyvių veiksmai galėjo lemti defektų objekte atsiradimą (9 t. b.l. 116, 117), o atsakydamas į teismo suformuluotą klausimą kokia dalimi (procentine išraiška) dalyvio veiksmai sąlygojo konstatuotus defektus ir darbų trūkumus, nurodė, jog teisė nustatyti, kokia procentine išraiška statybos dalyvių netinkami veiksmai lėmė objekto defektus, yra teismo prerogatyva, nes tam nėra visuotinai pripažintų kriterijų (9 t. b.l. 117). Teismas, vykdydamas įstatymo leidėjo įtvirtintą įpareigojimą spręsti dėl šalių pateiktų įrodymų pagrįstumo ir tinkamumo, jų vertinimo (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.), šiame teismo sprendime pasisakys dėl kiekvieno statybos proceso dalyvio veiksmų ir atliks jų vertinimą, taip pat nustatys atsakomybės ribas.

359Dėl užsakovo (ieškovės) veiksmų projektavimo ir statybos proceso metu ir atsakomybės.

360Nors ieškovė nepripažino savo (statybos užsakovo) veiksmų statybos proceso organizavimo ir jo vykdymo metu netinkamais ir neteisėtais, tačiau teismas iš byloje esančių įrodymų ir to pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumos nustatė, kad būtent dėl užsakovo netinkamo statybos proceso organizavimo buvo padaryti statybos norminių aktų, statybos projektavimo, statybos darbų tvarkos pažeidimai, užsakovas netinkamai atliko ir savo kaip užsakovo ir techninės priežiūros organizatoriaus pareigas, dėl ko tai didžiąja dalimi lėmė statybos objekto trūkumus ir dėl to ir ieškovui turi atitekti tam tikra atsakomybės dalis už netinkamai pastatytą objektą.

361Teismas pažymi, kad užsakovas turi ne tik teises reikšti pretenzijas rangovams statybos proceso ir pabaigus jį, tačiau jam įstatymų leidėjas nustatė konkrečias pareigas. LR statybos įstatymo 12 str. 1 d. įtvirtintos esminės statytojo (užsakovo) pareigos. Pagal šią įstatymo normą statytojas (užsakovas) privalo: pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus (1 p.), organizuoti statinio projekto ekspertizę (3 p.), organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą (5 p.), organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą (6 p.), nustatyta tvarka organizuoti baigto statyti statinio pripažinimą tinkamu naudoti/statinio užbaigimo procedūras (8 p.). Iš byloje pateiktų projektavimo ir statybos rangos sutarčių sąlygų matyti, kad užsakovas (ieškovas) sutartimis prisiėmė statinio statybos techninės priežiūros ir statinio projekto vykdymo priežiūros pareigas. Remiantis CK 6.689 str. 1 d., užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą. Teismas pažymi, kad LR Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. imperatyviai nustatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą, taigi – skirti statybos techninį prižiūrėtoją kontroliuoti, ar rangovo atliekami darbai bei jų rezultatas atitinka imperatyvias technines normas bei minimalius įstatymų nustatytus (arba ir papildomus, rangos sutartimi sulygtus) kokybės reikalavimus. Pagal šalių sudarytas Projektavimo rangos ir Statybos rangos sutartis, ieškovas įsipareigojo organizuoti statinio projektavimo ir statybos techninę ir statinio projekto vykdymo priežiūrą.

362Nagrinėjamu atveju projektavimo darbų vykdymo ir statybos darbų techninė priežiūra buvo organizuojama ir kontroliuojama itin aplaidžiai. 2012-11-06 teismo ekspertizės akto Nr. 2-790-259/12/11/TE išvadų 4.1 – 4.2 p. nustatyta (9 t. b.l. 116), kad statinio statybos darbų techninė priežiūra buvo vykdoma dalinai nesilaikant LR Statybos įstatymo 16 str. reikalavimų: atliktų statybos darbų kokybės kontrolė buvo nepakankama, nepasinaudota teise išreikalauti, ištaisyti nekokybiškai atliktus darbus; statybos techninis prižiūrėtojas nevykdė STR 1.05.06:2005 VII skyriaus 57 p. reikalavimo – nepasirašė techninio ir darbo projektų brėžinių ir jų nepažymėjo „pritariu, statyti“ žyme, tuo tarpu baigus statybos darbus, statytojui nebuvo pateiktas projektinės dokumentacijos egzempliorius su žyme „taip pastatyta“. Šie, techninio prižiūrėtojo, kaip statybos proceso dalyvio, veiksmai, eksperto manymu, sąlygojo defektų atsiradimą automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune (ekspertizės akto išvadų 5.5 p.). Teismas, vadovaudamasis paties ieškovo pateikta UAB „Ramboll Lietuva“ 2010-08-03 Techninių konsultacijų paslaugų ataskaita (2 t. b.l. 99-101), nustatė, kad objekto projekto vykdymo priežiūra vykdant aikštelės statybos darbus vykdoma nebuvo, nors tai privaloma (STR 1.09.04:2002) daryti, vykdant šio statinio statybas. Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad parkingo žurnaluose nerasta nei vieno projektų vykdymo priežiūros grupės narių įrašų nei pastabų formoje nei laikančiųjų konstrukcijų priėmimo aktuose, nors šiam pastatui tai vienas iš svarbiausių konstruktyvų. Tuo tarpu techninės priežiūros vykdytojai atliko savo pareigas nekokybiškai; neįtakojo rangovų ir kitų statybos dalyvių, kad būtų tinkamai ir laiku pildomas Statybos darbų žurnalas, įrašai statybos eigos formoje Nr. F-7 tiesiog atkartojo statybos vadovo įrašus, paslėptų darbų aktų patikrinimas buvo atliekamas atmestinai, dalis įrašų/parašų atlikta pieštuku, priimant laikančiąsias konstrukcijas yra ne visi techninės priežiūros vadovų parašai, formoje 57 (statinio statybos techninės priežiūros vadovų pastabos) atlikti įrašai apie neleistinus nukrypimus konstrukcijų matavime, bet nėra statybos techninės priežiūros vadovų įrašų apie reikalavimų įvykdymą ir defektų pašalinimą. Analogiški statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo bei statybos priežiūros techninio vadovo pažeidimai buvo užfiksuoti ir 2010-01-25 statinio dalinės ekspertizės akto Nr. 10-11/09 priedo Nr.11.8 lentelės 3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 3.5, 3.6, 3.7 punktuose. Pastarajame 3.7 p. nurodoma, kad konstrukcijų defektus ir esminius statinio reikalavimų pažeidimus įtakojo tai, kad projekto vykdymo priežiūra buvo nevykdoma arba buvo nepakankama. Kaip matyti iš komentuotų įrodymų, užsakovo paskirti asmenys nesiėmė priemonių įvykdyti savo prievolę tinkamai organizuoti automobilių aikštelės statybos darbų priežiūrą, todėl tiek jų tiek priežiūros užsakovo ir priežiūrą vykdžiusių asmenų atsakomybė už atsiradusius objekto trūkumus, teismo vertinimu, yra akivaizdi.

363Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas toleravo tą aplinkybę, jog 2004 metais buvo parengta tik apie 60 procentų techninio projekto dalies (projektuotojas G. Jurevičiaus įmonė, techninio projekto dalį parengė UAB „Konstruktorių cechas). Šio nebaigto techninio projekto pagrindu ieškovas kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo, kurį 2005 metais gavo (2 t. b.l. 98). UAB „Betonika“ neparengus gelžbetoninių konstrukcijų darbo projektui, užsakovas leido UAB „Betonika“ gaminti gelžbetonines konstrukcijas, o UAB „Mitnija“ pradėti automobilių stovėjimo aikštelės statybos montavimo darbus. Byloje nustatyta, jog automobilių stovėjimo aikštelės konstrukcijų montavimai vyko laikotarpyje nuo 2006-06-19 iki 2007 m. sausio mėnesio (2 t. b.l. 76), šie darbai buvo vykdomi neturint stovėjimo aikštelės konstrukcinės dalies darbo projekto. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo pateikti „Ramboll“ ataskaita (2 t. b.l. 99), kur nurodoma, jog automobilių parkingo statybos darbai vyko be užsakovo atstovo, statinio statybos techninės priežiūros vadovo patvirtinto darbo projekto, kas yra grubus privalomųjų statybos reglamentų pažeidimas. Ataskaitoje nurodoma, jog minėto objekto statyba buvo negalima be konstrukcinės dalies darbo projekto techninės ekspertizės atlikimo, bei rekomendavimo tvirtinti darbo projektą. Byloje nustatyta, jog tarpinis parkingo konstrukcinės dalies dalinės ekspertizės aktas su privalomomis pastabomis pateiktas 2006 12 14, o galutinis dalinės ekspertizės aktas pateiktas 2007 02 05, kas reiškia , jog statybą kontroliuojantys asmenys (tame tarpe užsakovas) galėjo leisti pradėti statybos darbus tik 2007 02 05, tačiau jau 2007 02 23 kaip matyti iš statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, ginčo objektas buvo pripažintas tinkamu naudoti ir priimtas eksploatacijon ir užsakovo sprendimu ir parašu. Šias teismo nustatytas aplinkybes patvirtino ir teismo paskirta ir atlikta Projekto, statinio, jo statybos darbų ir statinio techninės priežiūros ekspertizė (9 t. b.l. 104-106). Teismo paskirtasis ekspertas nurodė, kad statinio projektavimas vyko nesilaikant statybos įstatymo (pirmasis skirsnis, 2 straipsnis, p. 27, 34, 35, 37, 44, 48, 60, 93; 4 straipsnio p.1.1; 17 straipsnio p.4 ir kt.) ir kitų teisės aktų (STR 1.05.06:2005 Statinio projektavimas) - techninio projekto konstrukcijų dalis buvo rengiama lygiagrečiai su darbo projekto konstrukcijų dalimi; statinio projekto valdytojas kartu buvo ir projekto vadovas; statybos darbai (pastato karkaso antžeminės dalies montavimas pradėtas 2006-07-17 - statybos darbų žurnalas, 28, 29 psl.) dalinai vyko, nesant išbaigtos darbo projekto konstrukcijų dalies, ekspertizės rekomendacijos projektą tvirtinti, be projekto vykdymo priežiūros ir pagal nepatvirtintą projektinę dokumentaciją.

364Visos šios teismo nustatytos aplinkybės liudija, kad užsakovas, turėdamas prievolę tinkamai organizuoti ir įsipareigojęs kontroliuoti projektavimo ir statybos eigą, savo pareigas vykdė labai aplaidžiai ir nerūpestingai, todėl sudarė sąlygas ir kitiems proceso dalyviams pažeisti statybos procesą reglamentuojančius norminius aktus, kas didžia dalimi lėmė objekto konstrukcinius defektus, dėl ko teismas laiko, kad tiek užsakovo (dabartinės ieškovės), tiek jos sprendimu nepatrauktų atsakovais kitų statybos proceso dalyvių-UAB „Kančo studija“, UAB „Gedimino Jurevičiaus studija“, UAB „Konstrukcijų inžinerija“, UAB „BSA Construction“, UAB „Konstruktorių cechas“ netinkami veiksmai sąlygojo 20 procentų darbų defektų ir trūkumų ir šia dalimi atsakovų atsakomybė yra mažintina LR CK 6.259 straipsnio 1 dalies pagrindu.

365Teismas nagrinėjamu atveju detaliau nepasisako dėl trečiųjų asmenų UAB „Kančo studija“, UAB „Gedimino Jurevičiaus studija“, UAB „Konstrukcijų inžinerija“, UAB „BSA Construction“, UAB „Konstruktorių cechas“ netinkamų veiksmų statybos proceso metu, civilinės teisinės atsakomybės apimties, kadangi tokio reikalavimo šioje byloje ieškovė nepareiškė, šių asmenų atsakovais savo pasirinkimu nepatraukė, tai galimai yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas.

366Dėl atsakovo UAB „Betonika“ veiksmų projektavimo ir statybos proceso metu.

367Teismas nustatė, jog pagal 2006 m. vasario 20 d. Sutartį Nr. 06 018 su užsakovu (toliau – Projektavimo sutartis) UAB „Betonika“ kaip Projektuotojas įsipareigojo parengti statybos objekto darbo projektą, gelžbetoninių gaminių darbo brėžinius bei užtikrinti šių brėžinių atitikimą Lietuvos Respublikoje galiojantiems normatyviniams dokumentams. Tai reiškia, kad normatyvinių statybos techninių dokumentų nuostatų pažeidimas kartu yra ir Projektavimo sutarties pažeidimas. Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 10.1 p. (redakcija, galiojusi Projektavimo sutarties sudarymo ir vykdymo metu) įtvirtinta, kad projektas rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais bei normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais. Pagal Statybos įstatymo 4 str. 1 d. ir statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 33 p. statinio projekte (visose statinio projekto dalyse) numatyti projektiniai sprendiniai turi užtikrinti esminius statinio reikalavimus. Vienas iš esminių statinio reikalavimų yra statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas (Statybos įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.). Aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1-455 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 8 p. numato, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad statybos ir naudojimo metu galintys veikti poveikiai nesukeltų tokių pasekmių: viso statinio ar jo dalies griūties; neleistinų deformacijų; žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai dėl didelių konstrukcijos deformacijų; žalos, kurios pasekmės yra neadekvačios ją sukėlusiai ypatingai priežasčiai.

368Teismas iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių išdėstytų argumentų teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nustatė, kad atsakovas UAB „Betonika“ darbo projektą atliko pagal nebaigtą techninį projektą, jog darbo projekto sprendiniai ne visiškai atitiko techninio projekto dalies sprendinius, kadangi buvo atsisakyta kai kurių techninio projekto užduočių (2 t. b.l. 74, 75). „Ramboll“ atliktame ekspertiniame tyrime nustatyta, jog darbo projekte atlikta eilė pakeitimų , be kita ko teismas sutinka su ataskaitos teiginiais, jog darbo projekte kad be pagrindo pakeista pastato ryšių sistema, antrame ir trečiame aukšte panaikinti vertikalūs ryšiai tarp kolonų, kas antrame ir trečiame pastato aukšte pablogino pastato konstrukcinę sistemą ir galimai jos atsparumą. Visi rygeliai padaryti suporinti L formos, nors techninio projekto sprendiniuose dalis rygelių buvo T formos ir perdengimo plokštės tokio sprendinio pagrindu rėmėsi iš abiejų rygelio pusių, kas eliminuotų esantį šiuo metu rygelių pasisukimą.

369Teismas nurodomų aplinkybių pagrindu konstatuoja, jog UAB „Betonika“, rengdama darbo projektą, privalėjo vadovautis techninio projekto sprendiniais. Tokia UAB „Betonikos“ pareiga išplaukia iš sisteminio sutarties ir teisės aktų nuostatų aiškinimo (STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 8.6.7 p., 14.5 p., 20 p., 52 p., 55 p.). Tai yra, Betonika darbo projekte turėjo numatyti pakankamą ryšių skaičių, kad būtų užtikrintas Aikštelės stabilumas, taip pat numatyti L tipo rygelių bendrą darbą, specialias instrukcijas jų išramstymui, ko atsakovė nepadarė.

370Kaip teismas šiame sprendime jau pasisakė anksčiau, „Betonikai“ neparengus objekto statybos gelžbetoninės dalies darbo projekto, pastaroji pradėjo gaminti gelžbetonines konstrukcijas, jas tiekti užsakovui ir UAB „Mitnija“ pagal 2006 02 20 sutartį (1 t. b.l. 126-133), o „Mitnija“ šias konstrukcijas montavo.

371Teismas šių nustatytų aplinkybių pagrindu sprendžia, kad , jog dėl UAB „Betonika“ netinkamai atliktų darbų statybos projektavimo procese, to pagrindu gelžbetoninių gaminių gamybos procese veiksmų ir netinkamų projektinių sprendinių, buvo sąlygota 50 procentų darbų defektų ir atsiradusių statinio trūkumų. Todėl teismas sprendžia, kad šia dalimi ieškovės įrodytas ieškinys tenkintinas UAB „Betonika“ atžvilgiu.

372Dėl atsakovo UAB „Mitnija“ veiksmų statybos proceso metu.

373

374Ieškovas, reikalaudamas atlyginti dėl nustatytų garantiniu terminu defektų atsiradusius nuostolius, nurodo, kad rangovas (atsakovas UAB „Mitnija“) yra atsakingas už šiuos pažeidimus (ieškinio 5 p.): 1) dalis statybos darbų atlikta anksčiau nei buvo parengti darbo projekto dokumentai; 2) nebuvo parengtas statybos darbų technologijos projektas; 3) nebuvo pilnai laikomasi montavimo instrukcijų ir rangovo statybos taisyklių nurodymų; 4) darbai atlikti su neleistinomis montavimo darbų nuokrypomis (kolonų padėtis plane, nuokrypa nuo vertikalės, rygelių pasisukimas); 5) tuštuminės plokštės nesujungtos su rygeliais, kaip numatyta projekte, TT plokščių ir rygelių sujungimai įrengti ne pagal projektą.

375Byloje nustatyta, jog automobilių stovėjimo aikštelės konstrukcijų montavimai vyko laikotarpyje nuo 2006-06-19 iki 2007 m. sausio mėnesio (2 t. b.l. 76). Teismas šiame sprendime jau pasisakė dėl tos aplinkybės, kad statybos montavimo darbai buvo atlikti nesant parengtam darbo projektui. Ši aplinkybė pagrindžia ieškovo įrodinėjamą aplinkybę, jog dalis statybos darbų atlikta anksčiau nei buvo parengti darbo projekto dokumentai, kas teismo vertinimu leidžia daryti išvadą, jog „Mitnija“ pažeidė statybos proceso organizavimą reglamentuojančius teisės aktus. Ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, jog prieš atliekant statybos montavimo darbus, nebuvo parengtas statybos darbų technologijos projektas, įrodo teismo nustatyta aplinkybė, kad atliekant statybos montavimo darbus buvo problemų su gelžbetoninių konstrukcijų išramstymu, kas lėmė jų nuokrypį nuo leistinų normų.

376Teismas taip pat konstatuoja, kad 2012-11-06 teismo ekspertizės akto Nr. 2-790-259/12/11/TE išvadose nustatyta (9 t. b.l. 96-114), kad statinio statybos rangovas UAB „Mitnija“, vykdydamas karkaso elementų montavimą, neužtikrino jų projektinės padėties leistinų nuokrypų ribose, ne visos perdangų plokštės tinkamai sujungtos su rygeliais, ne visos išilginės siūlės tarp plokščių yra kokybiškai sumonolitintos, statybos darbai buvo vykdomi pagal tinkamai neįformintą dokumentaciją: statytojo nepatvirtinta ir nepilnos apimties, darbai vykdyti be statybos darbų technologijos projekto (ekspertizės akto išvadų 5.4 p.). Iš esmės tie patys statybos darbų trūkumai nustatyti ir 2010-01-25 statinio dalinės ekspertizės akte Nr. 10-11/09, kuriame nurodyta, kad nebuvo pilnai laikomasi montavimo instrukcijų ir rangovo statybos taisyklių nurodymų (ekspertizės akto 6.3.12 p., ekspertizės akto priedo Nr. 11.8 lentelės 3.3 p.), darbai buvo atlikti su neleistinos montavimo darbų nuokrypom (ekspertizės akto 6.3.13 p., ekspertizės akto priedo Nr. 11.8 lentelės 3.5), tuštuminės plokštės nesujungtos su rygeliais (ekspertizės akto 6.3.14 p., 6.3.15 p., ekspertizės akto priedo Nr.11.8 lentelės 3.4 p.).

377Visi šie atsakovo UAB „Mitnija“ nukrypimai nuo projektinės dokumentacijos ir statybos eigą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai lėmė, kad atsirado 30 procentų statinio trūkumų ir defektų. Todėl teismas sprendžia, kad šia dalimi ieškovės įrodytas ieškinys tenkintinas, solidariai priteistinos šia dalimi sumos ieškovei iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Mitnija“ (LR CK 6.81 str.).

378Dėl priteistinų sumų nustatymo

379Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad pirminiame ieškinyje nurodomi automobilių stovėjimo aikštelės defektų šalinimo darbai yra pilnai atlikti, iš viso už Remonto projekte numatytų darbų atlikimą Ieškovė sumokėjo 1 262 981,09 Lt be PVM (3 t., b.l. 156-159; 6 t., b.l. 41, 42). Ieškovas prašė šią sumą priteisti iš atsakovų. Atsakovai su šia ieškinio dalimi nesutiko, nurodė, kad ginčija ieškovo patirtų išlaidų faktą, nes šios išlaidos yra neprotingai didelės ir visiškai nesusijusios nei su projektavimo sutarties vykdymu, nei su galimais darbo projekto trūkumais, bei statybos darbų atlikimu. Kadangi defektų šalinimo išlaidos turi būti būtinos, protingos ir realios, ieškovas negali reikalauti priteisti iš atsakovų tokių išlaidų, kurios nebuvo susijusios su atsakovų atliktais darbais/teiktomis paslaugomis. UAB „Mitnija“ nurodė“, kad defektų šalinimo siūlymai negali būti laikomi tinkamais ir patvirtintais nepriklausomomis ekspertų išvadomis. Pagal rangovo specialistų išvadas po atliktų pleištų kalimo darbų matyti, kad įkalti pleištai jokios įtakos pastatui nepadarė ir toks darbas daugiau sietinas su prevencinėmis prielaidomis, kurios nėra pagrįstos jokiais stebėjimais ir išvadomis dėl realaus defektus šalinančio poveikio. Atsakovo UAB „Betonika“ atstovas 2013 03 25 teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog 2012-11-06 Ekspertizės akte nurodyta, kad dauguma ieškovo atliktų darbų buvo savitiksliai (9 t. b.l. 110 ir 118) ir netgi galėjo prisidėti prie defektų kilimo ar didėjimo. Tą faktą patvirtino ekspertas ir teismo posėdyje (10 t. b.l. 17).

380Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl apmokėjimo už ieškovės atliktus ir apmokėtus defektų šalinimo darbus, pažymi, kad pareiga likviduoti defektus teko už juos atsakingam rangovui (CK 6.665 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje yra rašytiniai įrodymai, kad atsakovai atsisakė šalinti nustatytus statinio trūkumus ir defektus. Ieškovas teismo vertinimu pagrįstai ėmėsi veiksmų, kad nustatyti defektai ir trūkumai būtų ištaisyti. Ieškovė kreipėsi į kompetentingą statybų specialistą, kuris parengė defektų šalinimo projektą. Atsakovai su šiuo projektu buvo supažindinti, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę su juo susipažinti Ieškovo buveinėje (3 t., b.l. 114-119; 6 t., b.l. 38-40). Atsakovai taip pat buvo informuoti apie tai, kad Atsakovams nesutikus ištaisyti defektų, Ieškovė samdys trečiuosius asmenis Aikštelės gelžbetoninių konstrukcijų kapitalinio remonto projekte nurodytų darbų atlikimui ir reikalaus iš Atsakovų šiuo tikslu patirtų išlaidų atlyginimo (3 t., b.l. 114-119; 6 t., b.l. 38-40). Nei vienas atsakovas toje ginčo sprendimo stadijoje nepareiškė, kad remonto projekte numatyti sprendiniai yra netinkami, neturintys įtakos konstrukcijų stabilumui (3 t., b.l. 121, 124-126). Teismas atsižvelgia ir į tą nustatytą aplinkybę, jog Statybos įstatymo 20 ir 23 str. nenumato reikalavimo derinti statinio kapitalinio remonto projektą su statinio statybos projektą rengusiu projektuotoju, UAB „Ribinis būvis“ Aikštelės gelžbetoninių konstrukcijų kapitalinio remonto projektą suderino su Aikštelės statybos techninio projekto vadovu A. K.. Šiam projektui buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas – savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto valstybės tarnautojo rašytinis pritarimas. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, defektus taisė pagal kompetentingų asmenų parengtą projektą. Tuo tarpu atsakovai ne tik nevykdė savo pareigos ištaisyti defektus, bet ir neinformavo ieškovės apie, jų nuomone, netinkamus remonto projekto sprendinius. Teismas vertina, kad atsakovai, nevykdę pareigos šalinti defektus, nepateikę savo projektų ir skaičiavimų dėl statinio defektų šalinimo būdų ir kainos, negali įrodinėti galimybe atlikti defektų trūkumų šalinimo darbus pigiau, nei už juos sumokėjo ieškovė.

381Teismas nesutinka su atsakovų 2012 metų teismo ekspertizės išvadų vertinimu, teiginiais jog atlikti statinio stiprinimo darbai buvo savitiksliai. Teismo ekspertas ekspertizės išvadose nurodė, jog būtiniems darbams priskirtini atlikti rygelių su kolonomis jungčių stiprinimo ir šių jungčių kiti tvarkybos darbai (apsauginių sluoksnių atstatymas, rėmimų į gembes tvarkyba). Kad kapitalinio remonto metu įrengtos templės padeda pastato karkaso stabilumui teismo ekspertas patvirtino 2013 01 21 teismo posėdžio metu (10 t., b.l. 22).

382Esant nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, teismas nustatė, kad ieškovė įrodė 1 262 981,09 Lt išlaidų būtinumą ir pagrįstumą šalinant statinio defektus, apmokėjo rangovams šią pinigų sumą, todėl pagal nustatytas atsakovų atsakomybės ribas (UAB „Betonika“ 50 procentų, UAB „Mitnija“ 30 procentų) atitinkamai priteisia ieškovei iš atsakovų UAB „Betonika“ 631 490, 54 lt; solidariai iš UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ 378 894, 33 lt turėtų išlaidų defektų šalinimo darbams apmokėti (LR CK 6.665 str. 2 d.).

383Atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog teismas konstatavo šiame sprendime, kad ieškovė su atsakovais nepatrauktais trečiaisiais asmenimis savo neteisėtais veiksmais bendrai prisidėjo prie nustatytų statybos objekto trūkumų atsiradimo, kitoje dalyje (20 procentų) ieškinys 252 597, 24 lt sumai dėl aikštelės defektų šalinimo darbų apmokėjimo atmetamas (LR CPK 178 str., 6.259 str. 1 d.).

384

385Dėl ieškovo turėtų išlaidų nustatant statinio defektus ir turėtų išlaidų žalos prevencijai

386CK 6.249 str. 4 d. 1 ir 2 p. numato, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Be to, CK 6.662 str. 5 d. numato, kad tuo atveju, kai tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Ekspertizės išlaidos tenka rangovui, išskyrus atvejus, kai ekspertizė nenustato, kad rangovas būtų pažeidęs sutartį arba kad yra priežastinis ryšys tarp rangovo veiksmų ir darbų trūkumų.

387Ieškovė byloje įrodinėjo, jog patyrė 994 275, 21 Lt išlaidų defektams ir už defektus atsakingiems asmenims įrodinėti bei žalos prevencijai, tame tarpe 238 865,47 Lt be PVM už advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ teisines paslaugas teikiant konsultacijas, rengiant teisinius dokumentus, dalyvaujant susitikimuose su rangovais, organizuojant rangovų parinkimo konkursus, ir kt.

388Patikslintame ieškinyje nurodoma, jog išlaidas ieškovei nustatant statinio defektus ir turėtas išlaidas žalos prevencijai sudarė: 17 587,84 Lt už Vokietijos inžinerijos ir projektavimo įmonės Sancon GmbH specialistų paslaugas (3 t., .b.l. 160-163); 16 710 Lt be PVM už UAB „Evikta“ atliktus Aikštelės kolonų sėdimų ir nuokrypių nuo vertikalės geodezinius matavimus (3 t., b.l. 164-168); 3 000 Lt už statybų eksperto Č. Ignatavičiaus išvadas (3 t., b.l. 169, 170); 3 514,45 Lt be PVM už betono dangos pjaustymo, ardymo ir betonavimo darbus, atidengiant rygelių sujungimo su perdangos plokštėmis mazgus (3 t., b.l. 171, 172); 180 890,40 Lt be PVM už UAB „Ramboll Lietuva“ atliktą Aikštelės konstrukcijų būklės pirminį įvertinimą (3 t., b.l. 173-178); 109 560 Lt be PVM už UAB „Ribinis būvis“ atliktą Aikštelės ekspertizę, Remonto projekto parengimą, statybą leidžiančio dokumento gavimą, rangovų parinkimo konkursų organizavimą, statybos techninę priežiūrą (3 t., b.l. 179-183); 3 000 Lt be PVM už UAB „Ekspertika“ atliktą Remonto projekto ekspertizę (3 t., b.l. 184, 185); 375 393,25 Lt už Vokietijos projektavimo ir inžinerijos įmonės Grontmij GmbH specialistų paslaugas (3 t., b.l. 186-200; 4 t., b.l. 5-48); 29 566 Lt be PVM už aptvėrimų nuomą iš UAB „Toi-Toi sanitarinės sistemos“ (4 t., b.l. 49-59); 2 196,32 Lt be PVM už kelio ženklų „Važiuoti nesustojus draudžiama“ („stop“ ženklų) gamybą (4 t., 60, 61); 4 455 Lt be PVM už kelio ženklų „Įvažiuoti draudžiama“ (ženklų „plyta“) gamybą (4 t., b.l. 62, 63); 2 513,85 Lt be PVM už dokumentų skenavimą ir kopijavimą (4 t., b.l. 64-70); 1 070 Lt be PVM už dokumentų vertimą; 5 952,63 Lt be PVM už UAB „Resolution property management LT“ suteiktas statybų valdymo paslaugas vykdant plieninių pleištinių plokštelių įkalimo darbus (4 t., b.l. 71-72).

389Atsakovai nesutiko su prašomų sumų priteisimu.

390Teismas šiame sprendime jau pasisakė dėl ieškovės veiksmų nustatant ir įrodinėjant statybos proceso dalyvių veiksmų netinkamumą, sprendė, jog minimo statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo neatitikimą reikalavimams įrodė byloje ieškovo pateikti objekto ekspertinio tyrimo dokumentai (1 t. b.l. 162-179, 7 t . b.l. 102-168; 2 t. b.l. 5-206; 3 t. b.l. 5-77), taip pat byloje teismo paskirta ir atlikta Projekto, statinio, jo statybos darbų ir statinio techninės priežiūros ekspertizė (9 t. b.l. 114-115, atsakymas į teismo suformuluotą 1 klausimą). Teismas ieškovės pateiktus statinio ir jo atskirų dalių ekspertinio tyrimo dokumentus įmonės Sancon GmbH specialistų išvadas (3 t., .b.l. 160-163), UAB „Evikta“ atliktus Aikštelės kolonų sėdimų ir nuokrypių nuo vertikalės geodezinius matavimus (3 t., b.l. 164-168), eksperto Č. Ignatavičiaus išvadas (3 t., b.l. 169, 170); UAB „Ramboll Lietuva“ atliktą Aikštelės konstrukcijų būklės pirminį įvertinimą (3 t., b.l. 173-178); UAB „Ribinis būvis“ atliktą Aikštelės ekspertizę, (3 t., b.l. 179-183); UAB „Ekspertika“ atliktą Remonto projekto ekspertizę (3 t., b.l. 184, 185) laikė pagrįstais ir leistinais rašytiniais įrodymais byloje, kadangi jais ieškovė įrodė statinio būklę po statybos darbų ir jų priėmimo, nukrypimus nuo projekto ir projektinių užduočių, įrodė netinkamai atliktų ar neatliktų darbų faktus (LR CPK 177 str. 1, 2 dalys).

391Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir ieškovui pateikus įrodymus, jog yra sumokėjęs už minėtas ekspertinių tyrimų paslaugas, teismas sprendžia, kad iš esmės yra pagrįstas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovų tam tikras teismo nustatytas sumas. Teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai patyrė ir reikalauja priteisti iš atsakovų 17 587,84 Lt už Vokietijos inžinerijos ir projektavimo įmonės Sancon GmbH specialistų paslaugas (3 t., .b.l. 160-163); 16 710 Lt be PVM už UAB „Evikta“ atliktus Aikštelės kolonų sėdimų ir nuokrypių nuo vertikalės geodezinius matavimus (3 t., b.l. 164-168); 3 000 Lt už statybų eksperto Č. Ignatavičiaus išvadas (3 t., b.l. 169, 170); 3 514,45 Lt be PVM už betono dangos pjaustymo, ardymo ir betonavimo darbus, atidengiant rygelių sujungimo su perdangos plokštėmis mazgus (3 t., b.l. 171, 172); 180 890,40 Lt be PVM už UAB „Ramboll Lietuva“ atliktą Aikštelės konstrukcijų būklės pirminį įvertinimą (3 t., b.l. 173-178); 109 560 Lt be PVM už UAB „Ribinis būvis“ atliktą Aikštelės ekspertizę, Remonto projekto parengimą, statybą leidžiančio dokumento gavimą, rangovų parinkimo konkursų organizavimą, statybos techninę priežiūrą (3 t., b.l. 179-183); 3 000 Lt be PVM už UAB „Ekspertika“ atliktą Remonto projekto ekspertizę (3 t., b.l. 184, 185); 375 393,25 Lt už Vokietijos projektavimo ir inžinerijos įmonės Grontmij GmbH specialistų paslaugas (3 t., b.l. 186-200; 4 t., b.l. 5-48); 5 952,63 Lt be PVM už UAB „Resolution property management LT“ suteiktas statybų valdymo paslaugas vykdant plieninių pleištinių plokštelių įkalimo darbus (4 t., b.l. 71-72) solidariai iš atsakovų „Mitnija“ bei UAB DK PZU Lietuva ir UAB „Betonika“ (LR CK 6.662 str. 5 d.).

392Esant nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, teismas nustatė, kad ieškovė įrodė 715 608, 57 Lt išlaidų būtinumą ir pagrįstumą nustatant ir įrodinėjant statinio defektus, apmokėjo rangovams šią pinigų sumą, todėl pagal nustatytas šioje byloje atsakovų atsakomybės ribas (UAB „Betonika“ 50 procentų, UAB „Mitnija“ 30 procentų) atitinkamai priteisia ieškovei iš atsakovo UAB „Betonika“ 357 804, 28 lt; o iš UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai 214 682, 57 lt turėtų išlaidų statinio defektavimo darbams apmokėti (LR CK 6.665 str. 2 d., LR CPK 93 str. 2 d.).

393Atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog teismas konstatavo šiame sprendime, kad ieškovė su atsakovais nepatrauktais trečiaisiais asmenimis savo neteisėtais veiksmais bendrai prisidėjo prie nustatytų statybos objekto trūkumų atsiradimo, kitoje dalyje ieškinys 143 121, 72 lt sumai dėl aikštelės defektų nustatymo darbų apmokėjimo atmetamas (LR CPK 178 str., 6.259 str. 1 d.).

394Ieškovė taip pat reikalavo, jog atsakovai apmokėtų kitas jos turėtas išlaidas- 29 566 Lt be PVM už aptvėrimų nuomą iš UAB „Toi-Toi sanitarinės sistemos“ (4 t., b.l. 49-59); 2 196,32 Lt be PVM už kelio ženklų „Važiuoti nesustojus draudžiama“ („stop“ ženklų) gamybą (4 t., 60, 61); 4 455 Lt be PVM už kelio ženklų „Įvažiuoti draudžiama“ (ženklų „plyta“) gamybą (4 t., b.l. 62, 63); 2 513,85 Lt be PVM už dokumentų skenavimą ir kopijavimą (4 t., b.l. 64-70); 1 070 Lt be PVM už dokumentų vertimą. Šie ieškovės reikalavimai atmestini. Teismas sprendžia, kad ieškovės nurodomi aptvėrimų nuomos išlaidos, kelio ženklų gamybos kaštai yra niekaip nesusiję su atsakovų netinkamais veiksmais statybos proceso metu, ieškovė nepateikė duomenų kada, kam ir kokiam tikslui buvo tokios priemonės gaminamos ir naudojamos, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.). Sprendžiant dėl ieškovės prašymo priteisti išlaidas už neįvardintų dokumentų skenavimą ir kopijavimą, bei dokumentų vertimą pagrįstumo, teismas laiko, kad iš pateiktų įrodymų nėra pagrindo spręsti, kad šios išlaidos yra patirtos dėl atsakovų netinkamų veiksmų statybos proceso metu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad šios išlaidos buvo susiję su šioje byloje nagrinėjamu ginču ir kad skenuoti, versti dokumentai buvo šioje byloje pateikti ir panaudoti kaip įrodinėjimo priemonė žalai įrodyti. Todėl šie reikalavimai teismo atmetami kaip neįrodyti (LR CPK 178 str.).

395Teismas iš viso ieškovei priteisia iš UAB „Betonika“ 989 294, 82 lt sumą žalai patirtai statinio defektams nustatyti ir jų pašalinimo darbams apmokėti, o iš UAB „Mitnija“ ir UAB DK PZU Lietuva“ solidariai ieškovei priteisia 593 376, 90 lt sumą žalai patirtai statinio defektams nustatyti ir jų pašalinimo darbams apmokėti. Kitoje dalyje ieškinys atmetamas.

396Dėl palūkanų priteisimo

397

398Ieškovas reikalauja priteisti 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, remiantis LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., 3 str. 4 d. Teismas sprendžia, kad toks ieškovo reikalavimas nepagrįstas. LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo reglamentuoja kitus, o ne šiame ginče nagrinėjamus palūkanų mokėjimo atvejus. Komentuojamo įstatymo tikslas apibrėžtas 1 straipsnyje - reglamentuoti palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, taip pat nustatyti kreditoriaus teises, kai apmokama pavėluotai. LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 3 d. 3 p., be kita ko, imperatyviai nurodyta, kad jis nereglamentuoja palūkanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti, todėl teismo vertinimu nėra jokio teisinio pagrindo šiam ginčui taikyti LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas.

399Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovai yra juridiniai asmenys, ieškovei iš atsakovų yra priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d.). Tokiu būdu ieškovei iš atsakovo UAB „Betonika“ yra priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 989 294, 82 lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos t. y. nuo 2011 05 06 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei solidariai iš atsakovo UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ yra priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 593 376, 90 lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2011 05 06 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo.

400Dėl advokatų konsultacijų ir atstovavimo išlaidų, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų tarp ieškovės ir atsakovų paskirstymo

401Ieškovė įrodinėjo, jog patyrė 248 726,12 Lt be PVM išlaidų už advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ apmokant suteiktas teisines paslaugas teikiant konsultacijas, rengiant teisinius dokumentus, dalyvaujant susitikimuose su rangovais, organizuojant rangovų parinkimo konkursus, ir kt. (4 t., .b.l. 73-86, 10 t. b.l. 9-13), prašė šias turėtas išlaidas solidariai priteisti iš atsakovų (10 t. b.l. 154).

402Teismas konstatuoja, jog toks ieškovo reikalavimas gali būti tenkinamas dalinai. Teismas sprendžia, kad ieškovės susitarimas su advokatų kontora apmokėti susitariančių šalių nustatytas sumas už suteiktas konsultacijas, rengiant procesinius dokumentus ir atstovauti ją teismo posėdžių metu, negali tapti privaloma prievole atsakovams atlyginti visas tokias ieškovės turėtas išlaidas.

403Teismas, byloje spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje 3K-3-212/2009).

404Teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju bylos apimtis, nagrinėjamo klausimo sudėtingumas, ieškovės byloje pateiktų procesinių dokumentų skaičius, teismo posėdžių kiekis ir trukmė nepatvirtina tokių didelių sąnaudų ir reikalaujamų priteisti ieškovei išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų nuostatos, reglamentuojančios turėtų išlaidų advokato paslaugoms priteisimą, juose nustatytos maksimalios priteistinos sumos už procesinių dokumentų parengimą ir advokato atstovavimą teismo posėdžiuose, šiuo atveju yra žymiai viršijamos. Teismas tačiau sprendžia, kad nagrinėjamu atveju netikslinga tiesiogiai taikyti minėto poįstatyminių akto nuostatas ir riboti ieškovei priteistinas išlaidas aritmetiškai skaičiuojant pateisinamas išlaidas, atsižvelgiant į Įsakyme numatytus apribojimus, tuo labiau, kad daugumą turėtų išlaidų sudaro konsultacijos iki ieškinio pareiškimo teisme.

405Teismas, nustatydamas pagrįstų ir priteistinų išlaidų apimtį, įvertina ir tą aplinkybę, kad ieškovė pareiškė nepagrįstą reikalavimą priteisti turėtas išlaidas solidariai iš visų atsakovų, teismas spręsdamas šalių ginčą, ieškovei todėl turėjo padėti įgyvendinti savo teises, nustatyti atsakovų dalinės atsakomybės ribas, vertinti kiekvieno iš statybos dalyvių netinkamus veiksmus, jų įtaką galutiniam darbų rezultatui ir nustatyti priteistinas sumas, kas turėjo būti pagal įstatymo leidėjo reglamentaciją ieškovės pareiga.

406Įvertinęs visas šias nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad ieškovė pagrindė ir pateisino 100 000 litų turėtų atstovavimo ir teisinių paslaugų išlaidų.

407Teismas pagal nustatytas atsakovų atsakomybės ribas (UAB „Betonika“ 50 procentų, UAB „Mitnija“ 30 procentų), atitinkamai priteisia ieškovei iš atsakovo UAB „Betonika“ 50 000 lt, solidariai iš UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ 30 000 lt turėtų išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti (LR CPK 93 str.). Kitoje dalyje ieškovės prašymas priteisti turėtas advokatų atstovavimo ir teisinio konsultavimo išlaidas atmestinas (LR CPK 178 str., 93 str. 2 d.).

408Byloje nustatyta, jog UAB „Betonika“ byloje patyrė 41464,11 lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (10 t. b.l. 72-88), taip pat sumokėjo 11 000 lt sumą už statybinę ekspertizę byloje (9 t b.l. 86, 87), bendrovė viso turėjo 52464,11 lt bylinėjimosi išlaidų.

409Byloje nustatyta, jog UAB „Mitnija“ byloje sumokėjo 11 000 lt sumą už statybinę ekspertizę (9 t b.l. 88).

410Byloje nustatyta, jog UAB DK „PZU Lietuva“ byloje patyrė 6630 lt išlaidų (8 t. b.l. 86) advokato paslaugoms apmokėti.

411Teismas, atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, nustatytas šalių atsakomybės ribas, paskirsto šalių turėtas išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti ir ekspertizei apmokėti (LR CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Iš ieškovės UAB „Kauno audinių projektas UAB „Betonika“ yra priteistina ½ dalis jos turėtų bylinėjimosi išlaidų – 26232, 05 lt suma. Iš ieškovės UAB „Kauno audinių projektas UAB DK „PZU Lietuva“ yra priteistina 70 procentų jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dalis, t. y. 4641 lt suma. Iš ieškovės UAB „Kauno audinių projektas UAB „Mitnija“ yra priteistina 70 procentų jos turėtų išlaidų ekspertizei apmokėti dalis, t. y. 7700 lt suma.

412Įskaičius ieškovei iš atsakovų anksčiau nurodytas priteistinas sumas ir iš ieškovės atsakovams priteistinas sumas, teismas priteisia ieškovei UAB „Kauno audinių projektas“ iš UAB „Betonika“ 23 767,95 lt turėtų bylinėjimosi išlaidų (50 000 lt-26232,05 lt); iš UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai 17659 lt sumą (30 000 lt-4641 lt-7700 lt).

413Dėl žyminio mokesčio

414Ieškovė yra sumokėjusi 28 475 Lt žyminio mokesčio sumą (1 t. b.l. 20). 2011 10 18 ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį (7 t. b.l. 4-7), kuriuo ieškinio dalies atsisakė, nurodė, kad visos pirminiame ieškinyje nurodytos išlaidos buvo apskaičiuotos su PVM, tačiau vėliau PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą, todėl sumažino reikalavimo sumą 26 573 litais. Teismas nustatė, kad ieškovė už pirminį ieškinį yra sumokėjusi 28 475 Lt žyminio mokesčio, t. y. 1 884 Lt daugiau nei įstatymų leidėjas yra nustatęs (28 475 Lt – 26 573 Lt). LR CPK 87 str. 1 d. 1 p. numato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, 1884 lt žyminio mokesčio suma grąžintina ieškovei. Atsižvelgiant į teismo nustatytas atsakovų atsakomybės ribas (UAB „Betonika“ 50 procentų, UAB „Mitnija“ 30 procentų), teismas atitinkama proporcija priteisia ieškovei iš atsakovų UAB „Betonika“ 13 286, 65 lt žyminio mokesčio sumą, iš UAB „Mitnija“ ir UAB DK PZU Lietuva solidariai 7971, 90 lt žyminio mokesčio sumą (LR CPK 93 str.2 d.). Kitoje dalyje ieškovės prašymas priteisti žyminio mokesčio sumą atmestinas (LR CPK 93 str. 2 d., 178 str.).

415Teismas, atsižvelgdamas į šiame sprendime patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, teismo nustatytas priteistinas šalims išlaidas, susijusias su advokatų darbo apmokėjimu ir ekspertų darbo apmokėjimu, paskirsto šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas taip: ieškovei UAB „Kauno audinių projektas“: iš UAB „Betonika“ priteisia 37 054, 60 lt turėtų bylinėjimosi išlaidų (23 767, 95 lt + 13 286, 60 lt); iš UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai priteisia 25 630, 90 lt sumą (17 659 lt + 7971, 90 lt).

416Dėl advokatų konsultacijų ir atstovavimo išlaidų, bylinėjimosi išlaidų tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų paskirstymo

417

418Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog tretieji asmenys UAB „Gedimino Jurevičiaus studija“ patyrė 3630 lt (8 t. b.l.88-90) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, UAB „Konstrukcijų inžinerija“- 2600 lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (10 t. b.l. 70, 71). Tretieji asmenys turėtas bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti iš ieškovės. Teismas laiko, kad tretieji asmenys į bylą buvo įtraukti ieškovės iniciatyva, šiai įrodinėjant, kad tretieji asmenys netinkamai atliko jiems sutartimis su ieškove pavestus darbus, tačiau ieškovei nereikalaujant tretiesiems asmenims atlyginti jos patirtą žalą. Todėl nagrinėjamu atveju trečiųjų asmenų patirtos išlaidos advokatų paslaugoms yra priteistinos iš ieškovės (LR CPK 93 str., 98 str.), kadangi šių asmenų atžvilgiu ieškovės reikalavimai nebuvo tenkinami. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis LR CPK 98 str.1 d., iš UAB Kauno audinių projektas UAB „Gedimino Jurevičiaus studija“ priteistina 3630 lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma, UAB „Konstrukcijų inžinerija“- 2600 lt suma.

419

420Dėl valstybės turėtų išlaidų procesiniams dokumentams įteikti priteisimo

421

422Nustatyta, jog valstybė procesiniams dokumentams įteikti turėjo 250 lt išlaidų. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės ir atsakovų proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Iš UAB „Kauno audinių projektas“ valstybei priteistina 50 lt, iš UAB „Betonika“ 125 lt , o iš UAB „Mitnija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai valstybei priteistina 75 lt suma (LR CPK 92 str.)

423

424

425Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 265 str., 270 str., teismas,

Nutarė

426ieškinį patenkinti dalinai.

427Priteisti ieškovei UAB „Kauno audinių projektas“ (į. k. 301744841, reg. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49) iš atsakovių UAB Mitnija (į. k. 134511472, reg. Kaune, Palemono g. 3 ) ir UAB DK „PZU Lietuva“ (į. k. 110057869, reg. Vilniuje, Konstitucijos pr. 7) solidariai 593 376,90 lt (penkių šimtų devyniasdešimt trijų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt šešių litų 90 ct) sumą padarytai žalai atlyginti, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 593 376, 90 lt sumos nuo 2011 05 06 dienos iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo.

428Priteisti ieškovei UAB „Kauno audinių projektas“ (į. k. 301744841, reg. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49) iš atsakovės UAB „Betonika“ (į. k. 135551936, reg. Kaune, Naglio g. 4A) 989 294,82 lt (devynių šimtų aštuoniasdešimt devynių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt keturių litų 82 ct) sumą padarytai žalai atlyginti, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 989 294, 82 lt sumos nuo 2011 05 06 dienos iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo.

429Kitoje dalyje ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti.

430Priteisti ieškovei UAB Kauno audinių projektas (į. k. 301744841, reg. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49) solidariai iš atsakovių UAB Mitnija (į. k. 134511472, reg. Kaune, Palemono g. 3 ) ir UAB DK „PZU Lietuva“ (į. k. 110057869, reg. Vilniuje, Konstitucijos pr. 7) 25 630,90 lt (dvidešimt penkių tūkstančių šešių šimtų trisdešimties litų 90 ct) turėtas bylinėjimosi išlaidas.

431Priteisti ieškovei UAB „Kauno audinių projektas“ iš atsakovės UAB „Betonika“ (į. k. 135551936, reg. Kaune, Naglio g. 4A) 37 054,60 lt (trisdešimt septynių tūkstančių penkiasdešimt keturių litų 60 ct) turėtas bylinėjimosi išlaidas.

432Kitoje dalyje ieškinį dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

433Priteisti iš ieškovės UAB „Kauno audinių projektas“ (į. k. 301744841, reg. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49) trečiajam asmeniui UAB „Gedimino Jurevičiaus studija“ (į. k. 133212766, reg. Kaune, Laisvės al. 61-2) 3630 lt (trijų tūkstančių šešių šimtų trisdešimties litų) turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

434Priteisti iš ieškovės UAB „Kauno audinių projektas“ (į. k. 301744841, reg. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49) trečiajam asmeniui UAB „Konstrukcijų inžinerija“ (į. k. 135731763, reg. Kaune, Universiteto g. 9) 2600 lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

435Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei UAB „Kauno audinių projektas“ (į. k. 301744841, reg. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49) 1 884 lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) permokėto žyminio mokesčio, kuris buvo sumokėtas 2011-05-02 Mokėjimo nurodymu Nr. M000001816, banke „Swedbank“, AB gavėjui VMI prie LR finansų ministerijos.

436Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Kauno audinių projektas“ (į. k. 301744841, reg. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49) 50 lt (penkiasdešimties litų); iš atsakovės UAB „Betonika“ (į. k. 135551936, reg. Kaune, Naglio g. 4A) 125 lt (vieno šimto dvidešimt penkių litų); iš atsakovių UAB „Mitnija“ (į. k. 134511472, reg. Kaune, Palemono g. 3 ) ir UAB DK „PZU Lietuva“ (į. k. 110057869, reg. Vilniuje, Konstitucijos pr. 7) solidariai 75 lt (septyniasdešimt penkių litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (mokama gavėjui VMI prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, tai patvirtinantį dokumentą pateikiant Kauno apygardos teismui).

437Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Violetai... 3. Ieškovas Kauno audinių projektas, UAB ieškiniu (t.1, b.l.5-19) prašė... 4. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso... 5. 2010 m. pavasarį pastebėta, kad visuose Aikštelės aukštuose yra... 6. Ekspertizės akte konstatuota, kad dėl nurodytų defektų Aikštelė netenkina... 7. Aikštelės darbo projekto rengimo metu padarytos klaidos, už kurias yra... 8. Aikštelės statybos metu padaryti pažeidimai, už kuriuos yra atsakingas... 9. Netinkamas statybos proceso priežiūros funkcijų vykdymas, už kurį... 10. Ekspertizės akte taip pat buvo pateiktos privalomos pastabos dėl Aikštelės... 11. 2011 10 18 ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį (7 t. b.l. 4-7),... 12. 1)... 13. 17 587,84 Lt už Vokietijos inžinerijos ir projektavimo įmonės Sancon GmbH... 14. 2)... 15. 16 710 Lt be PVM už UAB „Evikta“ atliktus Aikštelės kolonų sėdimų ir... 16. 3)... 17. 3 000 Lt už statybų eksperto Č. Ignatavičiaus išvadas (III t., b.l. 169,... 18. 4)... 19. 3 514,45 Lt be PVM už betono dangos pjaustymo, ardymo ir betonavimo darbus,... 20. 5)... 21. 180 890,40 Lt be PVM už UAB „Ramboll Lietuva“ atliktą Aikštelės... 22. 6)... 23. 109 560 Lt be PVM už UAB „Ribinis būvis“ atliktą Aikštelės... 24. 7)... 25. 3 000 Lt be PVM už UAB „Ekspertika“ atliktą Remonto projekto ekspertizę... 26. 8)... 27. 375 393,25 Lt už Vokietijos projektavimo ir inžinerijos įmonės Grontmij... 28. 9)... 29. 29 566 Lt be PVM už aptvėrimų nuomą iš UAB „Toi-Toi sanitarinės... 30. 10) 2 196,32 Lt be PVM už kelio ženklų „Važiuoti nesustojus... 31. 11) 4 455 Lt be PVM už kelio ženklų „Įvažiuoti draudžiama“ (ženklų... 32. 12) 2 513,85 Lt be PVM už dokumentų skenavimą ir kopijavimą (IV t., b.l.... 33. 13) 1 070 Lt be PVM už dokumentų vertimą;... 34. 14) 5 952,63 Lt be PVM už UAB „Resolution property management LT“... 35. 15) 238 865,47 Lt be PVM už advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas,... 36. Iš viso Ieškovo patirtos išlaidos sudaro 2 257 256,3 Lt. CPK 42 str. 1 d.... 37. Ieškovas ieškinyje įrodinėjo, jog bendruosius prievolių, taigi ir... 38. Dėl Projektuotojo įsipareigojimų... 39. Pagal 2006 m. vasario 20 d. Sutartį Nr. 06 018 (toliau – Projektavimo... 40. Statybos įstatymo 14 str. 5 d. 3 p., kuriame apibrėžiamos projektuotojo... 41. Dėl Rangovo įsipareigojimų... 42. 2005 m. liepos 20 d. Statybos rangos sutartimi Nr. 2007/05/ R (toliau –... 43. Dėl Projektuotojo, Rangovo ir Laiduotojo atsakomybės... 44. CK 6.695 str. 1 d. numato rangovo atsakomybę užsakovui už nukrypimus nuo... 45. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs,... 46. Defektų faktą įrodo Ekspertizės aktas, kuriame yra išvardinti konkretūs... 47. Pabrėžtina, kad Atsakovai yra verslininkai, kurių tikslas pelno siekimas.... 48. Projektuotojo ir Rangovo įsipareigojimai garantiniu laikotarpiu ištaisyti... 49. CK 6.249 str. 4 d. 1 ir 2 p. numato, kad, be tiesioginių nuostolių ir... 50. Kaip jau minėta aukščiau, dėl to, kad Projektuotojas ir Rangovas neįvykdė... 51. CK 6.76 str. 1 d. numato, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą... 52. Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto... 53. Dėl solidariosios prievolės. CK 6.6 str. 1 d. numatyta, kad solidarioji... 54. Pagal CK 6.6 str. 4 d., jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius... 55. Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslintą... 56. Atstovė teigė, jog CK 6.662 str., reglamentuojančiame atliktų rangos darbų... 57. Atstovė paaiškino, kad vertikaliųjų ryšių trūkumas kaip defektas pirmą... 58. Ekspertai Č. Ignatavičius ir L. Ustinovičius 2008 m. liepos 2 d.... 59. Apibendrinant, reikia pabrėžti, kad susidariusi situacija, kai Aikštelės... 60. Ieškovės atstovė teigė, jog visi statybos proceso dalyviai yra atsakingi... 61. Teismo ekspertizės akte tarp statybos proceso dalyvių veiksmų, sąlygojusių... 62. Teismo ekspertas taip pat nurodė, kad vertikalių ryšių trūko jau... 63. Ieškovės atstovė mano, jog UAB „Betonika“, rengdama darbo projektą,... 64. Atsakovų atsakomybė atstovės manymu yra solidari, savo kalboje ji pakartojo... 65. Atstovė mano, kad atsakovai turėjo pareigą ištaisyti defektus ir Ieškovė... 66. Atsižvelgiant į visa tai, iš Atsakovų priteistinos visos Ieškovės... 67. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškinio senaties termino reikalavimui... 68. Jeigu bylą nagrinėjantis teismas nuspręstų, kad ieškovas praleido... 69. Prašo solidariai priteisti turėtas išlaidas defektų nustatymui, šalinimui,... 70. Atsakovas UAB „Betonika“ atsiliepime į ieškinį (t.5, b.l.82-89) su... 71. Dėl Aikštelės darbo projekto.... 72. Kaip ir nurodo ieškovas, atsakovas UAB „BETONIKA“ organizavo aikštelės... 73. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybę už Darbo projekto kokybę aiškiai ir... 74. Dėl projektuotojo civilinės atsakomybės sąlygų... 75. LR civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 6.696 str. 1 d. nustato, kad... 76. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų... 77. Atsakovas pareiškia, kas atsakovo atžvilgiu negali būti reiškiami jokie... 78. Šiuo atveju UAB „BETONIKA“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Šią... 79. „Techniniu požiūriu atramų rygelių (strypų) sukimas ir sandūrų srityse... 80. Ekspertas Č.Ignatavičius 2010 m. birželio 16 d. išvadoje (ieškinio Priedas... 81. 2010 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Ramboll Lietuva“ ataskaitoje (ieškinio... 82. „Rygelių viršaus neleistini nuokrypiai nuo vertikalės susidarė pastato... 83. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad minėtoje UAB „Ramboll Lietuva“... 84. Ieškovo reikalaujami nuostoliai neatitinka realumo, būtinumo ir protingumo... 85. Pagal formuojamą teismų praktiką, priežastinio ryšio nustatymo civilinėje... 86. Projektuotojai, techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, jeigu jie... 87. Šioje byloje ieškovo reikalaujami atlyginti nuostoliai negali būti laikomi... 88. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės... 89. Dėl rangovo atsakomybės... 90. Siekiant teisingai išspręsti kilusį ginčą, atsakovas mano, jog yra... 91. Dėl solidarios atsakomybės... 92. Atsakovas pažymi, kad UAB „BETONIKA“ ir atsakovai UAB „Mitnija“ bei... 93. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog kai asmenų... 94. Pažymėtina, kad paties ieškovo pateiktas Ekspertizės aktas atriboja ir... 95. Dėl Ekspertizės akto... 96. Kaip žinoma, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios,... 97. Dėl procesinių palūkanų... 98. Ieškovas reikalauja priteisti 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už... 99. Nagrinėjant bylą 2013 03 25 teismo posėdžio metu atsakovo atstovai savo... 100. Dėl antrosios darbo projekto dalies, t.y. kurią pagal 2006-04-28 pasirašyta... 101. Kadangi ieškovas jokių pretenzijų L. V. individualiai... 102. Dėl projektuotojo civilinės atsakomybės sąlygų... 103. Civilinės atsakomybės pagrindą paprastai sudaro žala (nuostoliai),... 104. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir tarp defektų ir atsakovo... 105. Tačiau net ir tuo atveju, kai nenustatoma rangovo atsakomybę šalinančių... 106. LR statybos įstatymo 14 str. 5 d. 2 p. nustatyta, kad statinio projektuotojas... 107. Kaip nurodyta prof. J.Parasonio ekspertizės akte Nr. 2-790-259/12/11/TE (9 t.... 108. Ekspertas Č.Ignatavičius 2010 m. birželio 16 d. išvadoje (ieškinio Priedas... 109. 2010 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Ramboll Lietuva“ ataskaitoje (ieškinio... 110. „Rygelių viršaus neleistini nuokrypiai nuo vertikalės susidarė pastato... 111. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, Lietuvos... 112. UAB „BETONIKA“, be kita ko, veikė pagal suderintus Sutarties Nr. 06 018... 113. Pažymėtina, kad LR statybos įstatymo 12 str. 1 d. įtvirtintos esminės... 114. Dėl konstrukcijų ilgių atsakovas UAB „BETONIKA“ negali būti atsakingas,... 115. Projektuotojas negali būti atsakingas už užsakovo ar jo samdytų asmenų... 116. Akcentuotina svarbiausia 2012-11-06 Ekspertizės akte pateikta išvada –... 117. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai užsakovas savo... 118. Ieškovas privalėjo vykdyti statinio techninę priežiūrą, tačiau šios... 119. Papildomai akcentuotina, kad atsakovas nevykdė ir neturėjo prievolės atlikti... 120. Pagaliau, apie kokius defektus ir pasvirimus galime kalbėti, jei iki pat 2010... 121. Atsakovas ginčija ieškovo patirtų išlaidų faktą, nes šios išlaidos yra... 122. Projektuotojai, techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, jeigu jie... 123. Be to, 2012-11-06 Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad dauguma ieškovo... 124. Nurodytos aplinkybes įrodo, kad dėl defektų atsakovo UAB „BETONIKA“... 125. Papildomai atkreipė dėmesį, kad ieškovas, reikalaudamas atlyginti defektų... 126. Dėl ieškinio senaties. Pagal CK 6.667 str. 1 d., reikalavimams, kylantiems... 127. Įvertinant aplinkybę, kad pagal Ekspertizės akto atsakyme į 1 klausimą (9... 128. Ieškovas dublike neneigia, kad dar 2008 metais buvo pastebėti Aikštelės... 129. Pažymėtina, kad net tuo atveju, jei pagal CK 6.667 str. 3 d., ieškovas... 130. Dėl solidarios atsakomybės atsakovo atstovas pakartojo tuos pačius... 131. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad ieškovas... 132. Atsakovas UAB „Mitnija“ atsiliepime į ieškinį (t.5, b.l.134-141) su... 133. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog Dėl ieškovo negalėjimo reikšti... 134. CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog užsakovas privalo rangos sutartyje... 135. Savo reikalavimus atsakovo atžvilgiu ieškovas kelia remdamasis 2005-07-20... 136. Sutarties 1 str. 1 p. nustato, kad Rangovas atliks statybos darbus priklausomai... 137. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo į bylą pateiktoje 2005-07-21 Statybos... 138. Taigi iš nurodytos Sutarties ir Užsakovo sutarčių dėl techninės bei... 139. Sutarties 10 str. 1 p. nustatyta, kad jeigu pažeidimai buvo sąlygoti Statinio... 140. Taigi Sutartimi sutartos aiškios išlygos, šalinančios Rangovo atsakomybę... 141. Nurodant šalių sutartas sąlygas, kurios taikomos iki darbų priėmimo... 142. Taigi nurodytų Sutarties nuostatų visuma aiškiai nustato Užsakovo pareigą... 143. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, vertinant teisės aktų ir teismų praktikos... 144. Šioje byloje teismas turi atmesti ieškovo ieškinį atsakovo atžvilgiu,... 145. Ieškovo užsakymų atliktose ekspertizėse ir specialistų išvadose yra... 146. Esant aukščiau minėtoms užsakovo ir rangovo sudarytos Sutarties sąlygoms... 147. Dėl ieškovo nurodomų su rangovu susijusių defektų.... 148. Kadangi ieškovas į byla yra pateikęs ne vieną ekspertų išvadą, tai... 149. Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia Ekspertizės aktu, kuriame... 150. Taigi darytina išvada, kad nustačius jog defektus lėmusios sąlygos,... 151. Dėl solidarios atsakomybės taikymo nepagrįstumo... 152. Ieškovas nepagrįstai kelia reikalavimus remdamasis atsakovų solidarią... 153. Dėl ieškovo nurodomų išlaidų.... 154. Kadangi ieškovo ieškinys dėl nepagrįstumo ir šiame atsiliepime minėtų... 155. Ieškovo pateikiamos išlaidos, susijusios su statybų valdymu, teisinėmis,... 156. Dėl ieškovo atliktų ir atliekamų statybos darbų, kuriais neva šalinami... 157. Dėl ieškinio senaties pretenzijoms dėl trūkumų reikšti taikymo.... 158. CK 6.667 str. 1 d. nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų... 159. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes ir tai, kad nėra atsakovo... 160. Nagrinėjant bylą 2013 03 25 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas... 161. Dėl ieškinio senaties pretenzijoms dėl trūkumų reikšti taikymo... 162. Ieškovas ieškinyje bando suklaidinti teismą ir nurodo, kad pastato defektus... 163. Teismo paskirtos nepriklausomos ekspertizės akte (toliau – Ekspertizės... 164. Ieškovo daugkartinės konsultacijos ir paslaugų pirkimas iš skirtingų... 165. Ieškovo ieškinys atmestinas ne tik dėl sutrumpinto ieškinio senaties... 166. Dėl ieškovo negalėjimo reikšti pretenzijas už priimtus darbus.... 167. CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog užsakovas privalo rangos sutartyje... 168. Savo reikalavimus atsakovo atžvilgiu ieškovas kelia remdamasis 2005-07-20... 169. Taigi iš rangos Sutarties ir užsakovo sutarčių dėl techninės bei projekto... 170. UAB „Mitnija“ atsiliepime į ieškinį nurodytų Sutarties nuostatų visuma... 171. Ieškovo užsakymais atliktose ekspertizėse ir specialistų išvadose, taip... 172. Byloje pateiktos statybos darbų metu atliktos statybų eigą fiksuojančios... 173. Teismo paskirtos nepriklausomos Ekspertizės akte nurodytos aplinkybės... 174. Ekspertizės akte (18-20 psl.) nurodyta, kad:... 175. Techninis projektas ir darbo projektas parengti nesilaikant STR 1.05.06:2005 II... 176. Statinio projekto konstrukciniai sprendiniai neužtikrina Esminio statinio... 177. Statinio projektinė dokumentacija nebuvo įforminta pagal STR 1.05.06:2005 VII... 178. Statinio statybos darbų techninė priežiūra buvo vykdoma dalinai nesilaikant... 179. Statytojas – UAB “NDX projektai” – sudaręs 2006-02-01 sutartį Nr.... 180. Projektavimo organizavime buvo norminių dokumentų pažeidimų, projekto... 181. Nurodyti trūkumai, nulėmę esamą situaciją, galėjo ir turėjo būti... 182. Pažymėtina, kad rangos Sutarties 10 str. 1 p. nustatyta, kad jeigu... 183. Rangos Sutarties 10 str. 4 p. Rangovas įsipareigojo pašalinti bet kokius jo... 184. Šiuo atveju byloje ekspertų išvadomis pagrįstai įrodyta, jog dėl esamų... 185. Dėl ieškovo nurodomų su rangovu susijusių defektų .... 186. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad rangovui... 187. Defektų priežastimi yra nurodyti netinkami projektiniai sprendiniai, tačiau... 188. Dėl solidarios atsakomybės taikymo nepagrįstumo.... 189. Ieškovas nepagrįstai kelia reikalavimus remdamasis atsakovų solidarią... 190. Tinkamo ieškinio reikalavimų suformulavimo ir reikalavimų įrodymo pareiga... 191. Dėl ieškovo nurodomų išlaidų... 192. Ieškovas ieškinyje kelia reikalavimus dėl išlaidų, susijusių su defektų... 193. Pažymėtina ir tai, kad teismo paskirtos nepriklausomos Ekspertizės akte... 194. Ieškovo pateikiamos išlaidos, susijusios su statybų valdymu, teisinėmis,... 195. Vertinant išlaidas pažymėtina, kad ieškovas po to, kai atsakovas PZU... 196. Pasisakant dėl reikalaujamų priteisti išlaidų nepagrįstumo atkreiptinas... 197. Teisme apklausiant ieškovo pasitelktus UAB „Ekspertika“ ekspertus, jie... 198. Pažymėtina ir tai, kad teismo paskirtas ekspertas Ekspertizės akte (14, 17,... 199. Taigi apibendrinant tai kas išdėstyta akivaizdu, kad ieškovas nepagrįstai... 200. Kitas svarbus ieškinio atmetimo motyvas yra aplinkybė, kad ieškovas ir jo... 201. Kadangi ieškovas apie defektus sužinojo jau 2008 metais ir pats nesiėmė... 202. Nagrinėjant bylą 2013 03 25 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas taip pat... 203. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į ieškinį (t.5, b.l.102-111)... 204. Pagal LR CK 6.70 str. 1 d. prievolių įvykdymas šalių susitarimu gali būti... 205. Šiuo atveju tarp atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Mitnija“ buvo... 206. Draudiko prievolė atlyginti naudos gavėjui pagal laidavimo draudimo sutartį... 207. Dėl UAB „Mitnija“ civilinės atsakomybės ir UAB DK „PZU Lietuva“... 208. Ieškovas reikalauja, kad atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“, užtikrinęs... 209. Draudimo taisyklių 1.13 p. apibrėžia, kad draudiminiu įvykiu yra laikomas... 210. 2010-01-25 statinio dalinės ekspertizės akto Nr. 10-11/09 (toliau –... 211. Šiuo atveju vertinant rangovo UAB „Mitnija“ atsakomybę, svarbu... 212. Atsakovas UAB „Mitnija“ atliktiems statybos darbams suteikė kokybės... 213. LR CK 6.662 str. 2 ir 3 dalyse suformuluota užsakovo teisinė elgsena vykdant... 214. Siekiant išsiaiškinti, ar UAB „Mitnija“ veiksmai lėmė ieškovo žalos... 215. Kadangi visi automobilių aikštelės defektai (trūkumai), kuriuos ieškovas... 216. Iš byloje pateiktų statybos rangos sutarčių sąlygų matyti, kad užsakovas... 217. Nagrinėjamu atveju projektavimo darbų vykdymo ir statybos darbų techninė... 218. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo teiginiais, kad rangovas (atsakovas)... 219. Ieškovo teiginiai dėl ekspertizės akte nurodyto STR 1.08.02:2002 pažeidimo,... 220. Šiuo atveju nesant nustatytai atsakovo UAB „Mitnija“ civilinei... 221. Dėl defektų atsiradimo priežasčių ir už jų atsiradimą atsakingų... 222. Vertinant automobilių aikštelės defektų atsiradimo priežastis, akivaizdu,... 223. Pateiktame ekspertizės akto priedo Nr. 11.8 lentelės 1.5 p. nurodyta, kad... 224. Taip pat pažymėtina, kad projektinė pastato konstrukcinė schema sudaryta... 225. Dėl ieškovo patirtų nuostolių pagrįstumo.... 226. Ieškovas reikalauja priteisti 1536871,18 Lt statybos rangos darbų vertę,... 227. Remiantis valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazės viešai... 228. Šiuo atveju ieškovas nepagrįstai reikalauja sumų, apskaičiuotų kartu su... 229. LR CK 6.258 str. 4 d. nustato, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė... 230. Ieškovo nurodo, kad jis sudarė statybos darbų rangos sutartis, pagal kurias... 231. Ieškovas taip pat reikalauja atlyginti 219 466,12 Lt už advokatų kontoros... 232. Ieškovas, remdamasis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius... 233. Dėl atsakovo UAB „PZU Lietuva“ civilinės atsakomybės apimties.... 234. Ieškovas įrodinėja, kad ekspertizės akte nurodytų statybos proceso... 235. Nagrinėjamoje byloje yra skolininkų daugetas, todėl, ieškovui pareiškus... 236. Šiuo atveju atsakovo UAB „Mitnija“ civilinės atsakomybės dėl atsakovui... 237. Ieškovo reikalavimas atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai atlyginti... 238. Kvalifikuojant atsakovus UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Mitnija“... 239. Atsakovas, kaip draudikas, už kitų ieškovo skolininkų prievoles neturėtų... 240. Minėta, kad atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, kaip draudiko, ir UAB... 241. Nagrinėjant bylą 2013 03 25 teismo posėdžio metu atsakovo UAB DK „PZU... 242. Tretysis asmuo UAB „Konstrukcijų inžinerija“ atsiliepime į ieškinį (8... 243. Tretysis asmuo nesutinka su UAB „Betonika“ argumentais dėl viso... 244. Atsiliepime nurodoma, kad Projektavimo sutarties preambulėje aiškiai... 245. Siekiant išsiaiškinti, ar Trečiojo asmens atlikti darbai galėtų būti... 246. Atlikus sisteminį byloje esančių įrodymų, kurie galėtų būti siejami su... 247. Dėl ieškinio senaties... 248. Susipažinus su atsakovų šioje byloje procesiniuose dokumentuose pateiktu... 249. Dėl atsakovams taikytinos atsakomybės rūšies... 250. Tretysis asmuo nurodo, kad nesutinka su Ieškovės argumentais, kad visi... 251. Dėl prašomų priteisti išlaidų pagrįstumo.... 252. Kaip matyti, visi atsakovai šioje byloje ginčija Ieškovės prašomų... 253. Atliekant byloje pateiktas apžiūras, ekspertizes, nei Trečiasis asmuo, nei... 254. Atliekant minėtas ekspertizes ir apžiūras, jų metu visiškai nebuvo tirti... 255. Tretysis asmuo atsiliepime teismo prašo atmesti ieškovės ieškinį kaip... 256. Nagrinėjant bylą 2013 03 25 teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė... 257. Tretysis asmuo A. Š. atsiliepime į ieškinį (t.5,... 258. Statybos techninės priežiūros sutartyje Nr. 05-02-04/2/1 (ieškinio priedas... 259. UAB „Betonika“ atliko projektavimo darbus todėl jų darbuotojai, kaip... 260. Kaip ieškovas ieškinyje nurodė, prekybos ir pramogų komplekso... 261. Jei viską daryti nuosekliai tai trečiaisiais asmenimis tūri būti patraukti... 262. Tretysis asmuo nurodo, kad jis A. Š., kaip techninis... 263. Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis statybos dalyvių teises ir pareigas... 264. Statybos techninės priežiūros sutartyje Nr. 05-02-04/2/1 (ieškinio priedas... 265. Ieškinyje, ekspertizių medžiagoje ir teismo posėdžiu metu statinio... 266. Pastato defektų atsiradimo priežastis trečiojo asmens nuomone lėmė tai,... 267. Pastebėjęs deformacijas techninis prižiūrėtojas kreipėsi į... 268. Teismo paskirtos ekspertizės medžiagoje (Ekspertizė, psl. 20, punktas 2.2)... 269. Įvertinus šią teismo eksperto išvadą tampa aišku, kad ne techninio... 270. Tretysis asmuo L. V. atsiliepime į ieškinį (t.5,... 271. Tretysis asmuo UAB „Konstruktorių cechas“ su ieškiniu nesutiko (10 t.... 272. Ekspertizės akte Nr.2-790-259/12/11/TE 2012-11-06 nurodytos prieštaringos... 273. UAB “Konstruktorių cechas” parengtame projekte numatyti vertikalūs... 274. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, tretysis asmuo daro išvadą,... 275. UAB „Kančo studija“ atsiliepimo į ieškinį byloje... 276. Pagal projektavimo darbų priežiūros sutartį, 1 t. b.l. 98, matyti kad 277. Nei ekspertas Prasonis nei kiti ekspertai visiškai neatsižvelgė į faktą,... 278. Dėl projekto dalies kaip automobilių stovėjimo aikštelės, tai STR... 279. Atskiro statinio projekto vadovas atsako tik už jo vadovaujamą projektą.... 280. Ieškovas aktyviai dalyvavo tiek projektavimo darbų, tiek statybos darbų... 281. Nagrinėjant bylą 2013 03 25 teismo posėdžio metu UAB 282. Techninį aikštelės architektūrinės dalies projektą parengė... 283. UAB „Kančo studija" nebuvo Šalimi nei tarp... 284. Pažymėtina, kad UAB „Betonika" yra gelžbetoninių konstrukcijų... 285. Pabrėžtina, kad tarp „Kančo studijos" ir... 286. UAB „Kančo studija" nebuvo atsakinga už projekto... 287. Ekspertas J.Parasonis ekspertizės akte padarė išvadą, kad UAB 288. Pažymėtina, kad specifinės projekto dalies (konstrukcijų) vykdymo... 289. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iš ekspertizės akto matyti, kad... 290. Spręsdamas atsakomybės dėl defektų šalinimo kaštų atlyginimo klausimą,... 291. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad nei viena iš ekspertizių netyrė itin... 292. Atkreipia teismo dėmesį, kad ieškovas pats pasirašinėjo atskiras rangos... 293. Tokiu būdu ieškovo valia pats ieškovas buvo realiu (faktiniu) viso projekto... 294. Svarbu pažymėti ir tai, kad Užsakovas visada spaudė visus projekto ir... 295. Sprendžiant ginčo šalių atsakomybės klausimus byloje svarbu įvertinti ir... 296. UAB „Kančo studija" nebuvo informuota apie... 297. Visų pirma, už atitinkamų statybos defektų fiksavimą ir pareikalavimą... 298. Pažymėtina, kad UAB „Kančo studija"... 299. Ekspertas J.Parasonis ekspertizėje nurodo, kad UAB „Statybos projektų... 300. UAB „Ekspertika“ atstovas J. R. 2011-12-14 posėdyje,... 301. UAB „Kančo studija" su tokiais teiginiais... 302. Tretysis asmuo UAB „Gedimino Jurevičiaus studija“ atsiliepimo į ieškinį... 303. CK labai aiškiai sako, kad solidarioji prievolė nėra preziumuojama,... 304. Nagrinėjant bylą 2013 03 25 teismo posėdžio metu UAB „Gedimino... 305. Išnagrinėjus civilinę bylą, t.y. išklausius ginčo šalių paaiškinimus,... 306. Byloje nustatyta, kad išimtinai pagal ieškovo pageidavimą keitėsi projekto... 307. Pagal 2006-02-20 sutartį Nr.06018 tarp UAB „Betonika“, UAB „NDX... 308. Dėl pačios žalos dydžio. Byloje neįrodyta kad būtent šių atsakovų... 309. Apklaustas 2011 12 14 teismo posėdžio metu (8 t. .l. 106-116) liudytoju 310. Privalėjo tikrinti atliekant darbo projekto ekspertizę, STR pasakyta, kad... 311. Apklaustas 2011 12 14 teismo posėdžio metu liudytojas A. R.... 312. Liudytojas paaiškino, jog rygelių pasisukimas pirmą kartą buvo... 313. Užsakovas pateikė 2004 m. rengtą parkingo konstrukcijų techninį projektą,... 314. Apklaustas 2013 01 21 teismo posėdžio metu ekspertas Josifas Parasonis (10 t.... 315. Tik vertikalūs ryšiai užtikrina viso pastato erdvinį stabilumą. Šitų... 316. Pastatas pastatytas realiai. Yra ties laiptinėmis monolitinio gelžbetonio... 317. Mano, kad dėl sudvejintų „L“ tipo rygelių techniniame projekte turėtų... 318. UAB „Ramboll Lietuva“ buvo pakviesta ir vykdė ekspertizę. Jie patys rašo... 319. Darbo projekto konstrukcijų dalis buvo ekspertuota du kartus. Vieną kartą... 320. Leidimas statybai buvo gautas anksčiau. Leidimas gaunamas pagal techninį... 321. Darbo projektas rengiamas pagal techninį projektą jei pamatysime pagal ką... 322. Leidimas išduodamas pagal techninį projektą. Tai reiškia, kad techninis... 323. Ieškinys tenkintinas dalinai.... 324. Teismas, išnagrinėjęs bylos šalių pateiktus procesinius dokumentus ir... 325. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, teismas nustatė, kad ieškovui... 326. Teismas nustatė, kad kuriant ginčo objektą užsakovo teisėmis dalyvavo... 327. Ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad dėl atsakovų netinkamo... 328. Teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdžiuose, išklausęs šalių ir jų... 329. Teismas nesutinka su ieškovo pozicija, jog nagrinėjamu atveju gali būti... 330. Teismas taip pat nagrinėjamoje byloje nustatė tą faktinę aplinkybę, jog ir... 331. Teismas taip pat nustatė, kad ne visas įrodinėjamas išlaidas atsakovas... 332. Teismas tai pat nesutinka su atsakovų manymu, kad ieškovui netinkamai... 333. Dėl ieškinio senaties termino ir galimybės reikšti pretenzijas,... 334. Nagrinėjamoje byloje atsakovai kelia klausimą dėl ieškinio senaties... 335. Teismas pažymi, kad CK 6.662 str. 4 d. numato, kad užsakovas privalo... 336. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog pagal CK 6.664 straipsnio 3 dalį, kai... 337. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, rangovams pretenzijas dėl atliktų... 338. Byloje atsakovai įrodinėjo, kad ieškovė darbų priėmimo metu neužfiksavo... 339. Teismas pažymi, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir... 340. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovė... 341. Dėl statinio defektų ... 342. ... 343. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai ir tretieji asmenys iš esmės... 344. Tačiau nagrinėjamu atveju kiekvieno iš statybos proceso dalyvių veiksmai... 345. Dėl statybos proceso dalyvių solidariosios atsakomybės... 346. ... 347. Teismas šiame sprendime jau minėjo, kad ieškovo siūloma jo pasirinkimu... 348. Nagrinėjamoje byloje yra skolininkų daugetas, todėl, ieškovei pareiškus... 349. Sprendžiant dėl ieškovo siūlymo atsakovui UAB DK „PZU... 350. Teismas nustatė, jog atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Mitnija“... 351. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas laiko pagrįsta ieškovės... 352. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 2007 07 25... 353. Teismas nesutinka su atsakovo UAB „Mitnija“ atstovo atsiliepimo į... 354. Dėl statybos proceso dalyvių veiksmų, kaltės ir atsakomybės dėl... 355. ... 356. Atsakovai ir tretieji asmenys nagrinėjant bylą įrodinėjo, kad būtent ne... 357. Teismas pažymi, kad pagal įstatymo leidėjo nustatytą teisinį... 358. Teismas bylos nagrinėjimo metu siekė kuo objektyviau nustatyti šalių... 359. Dėl užsakovo (ieškovės) veiksmų projektavimo ir statybos proceso... 360. Nors ieškovė nepripažino savo (statybos užsakovo) veiksmų statybos proceso... 361. Teismas pažymi, kad užsakovas turi ne tik teises reikšti pretenzijas... 362. Nagrinėjamu atveju projektavimo darbų vykdymo ir statybos darbų techninė... 363. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas toleravo tą aplinkybę, jog 2004... 364. Visos šios teismo nustatytos aplinkybės liudija, kad užsakovas, turėdamas... 365. Teismas nagrinėjamu atveju detaliau nepasisako dėl trečiųjų asmenų UAB 366. Dėl atsakovo UAB „Betonika“ veiksmų projektavimo ir statybos proceso... 367. Teismas nustatė, jog pagal 2006 m. vasario 20 d. Sutartį Nr. 06 018 su... 368. Teismas iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių išdėstytų... 369. Teismas nurodomų aplinkybių pagrindu konstatuoja, jog UAB „Betonika“,... 370. Kaip teismas šiame sprendime jau pasisakė anksčiau, „Betonikai“... 371. Teismas šių nustatytų aplinkybių pagrindu sprendžia, kad , jog dėl UAB... 372. Dėl atsakovo UAB „Mitnija“ veiksmų statybos proceso metu.... 373. ... 374. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti dėl nustatytų garantiniu terminu defektų... 375. Byloje nustatyta, jog automobilių stovėjimo aikštelės konstrukcijų... 376. Teismas taip pat konstatuoja, kad 2012-11-06 teismo ekspertizės akto Nr.... 377. Visi šie atsakovo UAB „Mitnija“ nukrypimai nuo projektinės dokumentacijos... 378. Dėl priteistinų sumų nustatymo... 379. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad pirminiame ieškinyje nurodomi... 380. Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl apmokėjimo už ieškovės atliktus... 381. Teismas nesutinka su atsakovų 2012 metų teismo ekspertizės išvadų... 382. Esant nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, teismas... 383. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog teismas konstatavo šiame sprendime, kad... 384. ... 385. Dėl ieškovo turėtų išlaidų nustatant statinio defektus ir turėtų... 386. CK 6.249 str. 4 d. 1 ir 2 p. numato, kad, be tiesioginių nuostolių ir... 387. Ieškovė byloje įrodinėjo, jog patyrė 994 275, 21 Lt išlaidų defektams ir... 388. Patikslintame ieškinyje nurodoma, jog išlaidas ieškovei nustatant statinio... 389. Atsakovai nesutiko su prašomų sumų priteisimu.... 390. Teismas šiame sprendime jau pasisakė dėl ieškovės veiksmų nustatant ir... 391. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir ieškovui pateikus įrodymus, jog yra... 392. Esant nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, teismas... 393. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog teismas konstatavo šiame sprendime, kad... 394. Ieškovė taip pat reikalavo, jog atsakovai apmokėtų kitas jos turėtas... 395. Teismas iš viso ieškovei priteisia iš UAB „Betonika“ 989 294, 82 lt... 396. Dėl palūkanų priteisimo... 397. ... 398. Ieškovas reikalauja priteisti 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už... 399. Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto... 400. Dėl advokatų konsultacijų ir atstovavimo išlaidų, šalių turėtų... 401. Ieškovė įrodinėjo, jog patyrė 248 726,12 Lt be PVM išlaidų už advokatų... 402. Teismas konstatuoja, jog toks ieškovo reikalavimas gali būti tenkinamas... 403. Teismas, byloje spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų... 404. Teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju bylos apimtis, nagrinėjamo klausimo... 405. Teismas, nustatydamas pagrįstų ir priteistinų išlaidų apimtį, įvertina... 406. Įvertinęs visas šias nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir... 407. Teismas pagal nustatytas atsakovų atsakomybės ribas (UAB „Betonika“ 50... 408. Byloje nustatyta, jog UAB „Betonika“ byloje patyrė 41464,11 lt išlaidų... 409. Byloje nustatyta, jog UAB „Mitnija“ byloje sumokėjo 11 000 lt sumą už... 410. Byloje nustatyta, jog UAB DK „PZU Lietuva“ byloje patyrė 6630 lt išlaidų... 411. Teismas, atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį,... 412. Įskaičius ieškovei iš atsakovų anksčiau nurodytas priteistinas sumas ir... 413. Dėl žyminio mokesčio... 414. Ieškovė yra sumokėjusi 28 475 Lt žyminio mokesčio sumą (1 t. b.l. 20).... 415. Teismas, atsižvelgdamas į šiame sprendime patenkintų ir atmestų... 416. Dėl advokatų konsultacijų ir atstovavimo išlaidų, bylinėjimosi... 417. ... 418. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog tretieji asmenys UAB „Gedimino... 419. ... 420. Dėl valstybės turėtų išlaidų procesiniams dokumentams įteikti... 421. ... 422. Nustatyta, jog valstybė procesiniams dokumentams įteikti turėjo 250 lt... 423. ... 424. ... 425. Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 265 str., 270 str., teismas,... 426. ieškinį patenkinti dalinai.... 427. Priteisti ieškovei UAB „Kauno audinių projektas“ (į. k. 301744841, reg.... 428. Priteisti ieškovei UAB „Kauno audinių projektas“ (į. k. 301744841, reg.... 429. Kitoje dalyje ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti.... 430. Priteisti ieškovei UAB Kauno audinių projektas (į. k. 301744841, reg. Kaune,... 431. Priteisti ieškovei UAB „Kauno audinių projektas“ iš atsakovės UAB... 432. Kitoje dalyje ieškinį dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.... 433. Priteisti iš ieškovės UAB „Kauno audinių projektas“ (į. k. 301744841,... 434. Priteisti iš ieškovės UAB „Kauno audinių projektas“ (į. k. 301744841,... 435. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei UAB... 436. Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Kauno audinių projektas“ (į. k.... 437. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...