Byla 2-368-825/2012

Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

1Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,

2sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant pareiškėjui A. S., jo advokatui Raimundui Gargasui, suinteresuoto asmens, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos, atstovui Evaldui Vaicekavičiui, suinteresuoto asmens, Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovui Aleksejui Bugajui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Nustatė

3Pareiškėjas prašo pripažinti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į žolės miltų agregato pastatą (malūną), esantį Nociūnų kaime, Kėdainių rajono savivaldybėje.

4Pareiškėjas palaikė pareiškime išdėstytus motyvus bei jis ir jo atstovas paaiškino, kad 1992 m. gegužės 10 d. Žemės ūkio ministerija ir Kėdainių rajono privatizavimo komisija patvirtino Žemės ūkio ministerijos Kėdainių rajono savivaldybės reguliavimo sferoje esančio žemės ūkio įmonės „Varpos“ turto privatizavimo programą. Pagal šią programą buvo įsteigtas Nociūnų gamybinis - technologinis komplektas. Pagal 1992 m. liepos 1 d. surašytą Turto perdavimo aktą, Nociūnų gamybiniam - technologiniam komplektui buvo perduotas turtas. Turto perdavimo akte Nr. 151 buvo nurodytas malūnas, kurio likutinė vertė – bevertis. 1992 m. vasario 17 d. Nociūnų gamybinio - technologinio komplekto pagrindu buvo įkurta Kėdainių rajono Nociūnų žemės ūkio bendrovė. 1992 m. kovo 18 d. įvyko Kėdainių rajono Nociūnų žemės ūkio bendrovės visuotinis narių susirinkimas, kuriame buvo svarstytas jo, A. S., pareiškimas dėl leidimo nusipirkti nenaudojamą žolės miltų agregato pastatą, kuris 1992 m. liepos 1 d. Turto perdavimo akte yra įvardytas kaip malūnas. Minėto susirinkimo metu buvo nutarta leisti jam, A. S., nusipirkti nenaudojamą žolės miltų agregato pastatą (malūną) už 500 litų. Jis nesumokėjo 500 litų už nenaudojamą žolės miltų agregato pastatą (malūną), nes nespėjo, bendrovė iširo. Įteisinti nuosavybės teisę į žolės miltų agregato pastatą (malūną) gali tik nustatant faktą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Nenaudojamą žolės miltų agregato pastatą (malūną) atvirai ir nepertraukiamai valdo nuo 1994 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nėra. Turtas yra valdomas daugiau nei 10 metų.

5Suinteresuoto asmens, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos, atstovas paaiškino, kad žolės miltų agregato pastatas (malūnas), esantis Nociūnų kaime, Kėdainių rajono savivaldybėje, nėra apskaitomas jų balanse.

6Suinteresuotas asmuo, Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcija, atsiliepimu prieštarauja pareiškimui nurodydamas, kad po 2003 m. liepos 1 d. daikto valdymas turi būti įregistruotas viešame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo – iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus.

7Liudytojas Ž. S. paaiškino, kad pareiškėjas valdo turtą seniai. Jis pas jį dirba.

8V. D. paaiškino, kad ji dirbo bendrovėje, kuri perdavė pareiškėjui turtą, bet jam sumokėti už turtą neteko, nes bendrovė iširo.

9Pareiškimas tenkintinas.

10Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Pagal Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

11Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje A.L.C. ?. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje V.M., T.M. ?. V.G., M.Š., R.M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje AB „Vilijampolės autotransportas“ ?. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-498/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ ?. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartis P.J. ?. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., civilinė byla Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje O.L. ?. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje S.M. ?. G.K., VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-176/2009; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal R.V. įmonės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-202/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Narėpų metaliniai garažai“ ?. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-327/2009;2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos S.U. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje pagal UAB „Terekas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-156/2010; kt.). Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:

121. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t.y. asmuo nėra daikto savininkas. Duomenų, kad būtų priešingai nenustatyta.

132. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalis). Dėl aukščiau minėtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės bei Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atsiliepimu (b.l. 21) bei Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovo paaiškinimu, kad žolės miltų agregato pastatas (malūnas), esantis (duomenys neskelbtini), nėra Kėdainių rajono savivaldybės balanse, teismas galėtų konstatuoti, kad žolės miltų agregato pastatas (malūnas), esantis Nociūnų kaime, nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybėje.

143. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Įrodymų dėl šių aplinkybių byloje nepateikta.

154. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Byloje pats pareiškėjas nurodo, kad jis yra įgijęs nuosavybės teisės į žolės miltų agregato pastatą (malūną), esantį (duomenys neskelbtini), nes 1994 m. kovo 18 d. įvyko Kėdainių rajono Nociūnų žemės ūkio bendrovės visuotinis narių susirinkimas, kuriame buvo svarstytas jo, A. S., pareiškimas dėl leidimo nusipirkti nenaudojamą žolės miltų agregato pastatą, kuris 1992 m. liepos 1 d. Turto perdavimo akte yra įvardytas kaip malūnas. Minėto susirinkimo metu buvo nutarta leisti jam, A. S., nusipirkti nenaudojamą žolės miltų agregato pastatą (malūną) už 500 litų (b.l. 15).

165. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Aplinkybių, kad būtų priešingai, byloje nenustatyta.

17Viena iš sąlygų, reikalingų tam, kad būtų pripažinta nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu, yra atviras daikto valdymas (Civilinio kodekso 4.68 straipsnis), t.y. asmuo daiktą turi valdyti kaip savą nesislapstydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje V.M., T.M. ?. V.G., M.Š., R.M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Stoties turgus“ ?. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje O.L. ?. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008).

18Pasisakydamas dėl daikto atviro valdymo sąlygos Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, kat. 29.1; 30.8; 33; Teismų praktika 35), kad neišviešintas daikto valdymas negali sukurti nuosavybės teisės į jį, nes pagal Civilinio kodekso 4.23 straipsnio 3 dalį slaptas įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje A.S. ?. VĮ Registrų centras, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, K.M., bylos Nr. 3K-3-363/2007) ir kad pagal Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalį nustatytas reikalavimas valdyti daiktą atvirai reiškia, kad po 2003 m. liepos 1 d. daikto valdymas turi būti įregistruotas viešame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo – iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. Daikto valdymo registracijos pagrindas yra teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas daikto valdymo faktas (Civilinio proceso kodekso 529 straipsnis). Jeigu nekilnojamojo daikto valdymas prasidėjo iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, o Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai, po šios datos daikto valdymo neįregistravus viešame registre, turi būti laikoma, kad neįvykdyta įstatyme nustatyta sąlyga – daiktą dešimt metų valdyti atvirai. Tokiu atveju daikto valdymas, neįregistravus jo viešame registre, negali būti pagrindas nustatyti faktą, kad nuosavybės teisės įgytos pagal įgyjamąją senatį. Po 2003 m. liepos 1 d., įregistravus daikto valdymą, prasidėjusį iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, šis terminas įskaitomas į dešimties metų terminą, skaičiuojamą nuo daikto valdymo įregistravimo viešame registre momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje A.M. ?. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos S.U. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-113/2010).

19Bet, atsižvelgdama į teisinių santykių raidą, teisiniam reguliavimui keliamus uždavinius, išplėstinė Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija vertindama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, kat. 29.1; 30.8; 33; Teismų praktika 35), kad toks daikto atviro valdymo sąlygos išaiškinimas ne visais atvejais atitinka valdymą, įgyjamąją senatį ir daiktų bei teisių į juos registravimą reglamentuojančių teisės normų turinį, susiaurina Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą atviro valdymo reikalavimą atitinkančių situacijų apimtį, todėl nepagrįstai pasunkina įgyjamosios senaties instituto taikymą.

20Pagal Civilinio kodekso 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti. Civilinio kodekso 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės.

21Nekilnojamojo daikto valdymo įregistravimas nustatytas Civilinio kodekso 4.27 straipsnio 2 dalyje, kuri reglamentuoja nekilnojamojo daikto valdymo atsiradimo momentą.

22Nekilnojamojo daikto valdymo samprata ir atsiradimo pagrindai nenustato, kad nekilnojamojo daikto valdymo registravimas būtų būtinas šio daikto valdymo teisės atsiradimo pagrindas. Be to, Lietuvos teisėje įtvirtinant įgyjamosios senaties instituto reglamentavimą remiamasi nuostata, jog valdymo atsiradimas nesiejamas su valdymo teisiniu įregistravimu (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis).

23Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs dėl teisinės registracijos tikslų ir reikšmės. Šiuo atveju reikšmingi teismo išaiškinimai apie tai, kad asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (Civilinio kodekso 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje L.G. ?. VĮ Valstybės turto fondas, VĮ „Varėnos miškų urėdija“, bylos Nr. 3K-3-399/2010). Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija savaime negali pažeisti kito suinteresuoto asmens teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje A.Č. ?. uždaroji akcinė bendrovė „Prienų turgus“, Kauno apskrities viršininko administracija, Prienų rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-291/2010). Be to, Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria teisinį nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės taryba v. VĮ Registrų centras, A.P., B.N., D.A., bylos Nr. 3K-3-412/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos prašymą dėl leidimo įgyvendinti teismo pripažintą teisę, bylos Nr. 3K-3-364/2009).

24Teisinė registracija yra išvestinio pobūdžio veiksmas. Jo tikslas ir paskirtis neatitinka įstatymu apibrėžto nekilnojamojo daikto valdymo esmės ir pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas teisinė registracija nenurodyta kaip valdymo sampratos elementas ar valdymo atsiradimo pagrindas. Pagal savo teisinę reikšmę ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės.

25Išplėstinė Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija sprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, kat. 29.1; 30.8; 33; Teismų praktika 35), kad tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

26Iki tol formuota teismų praktika, pagal kurią valdymo įregistravimas viešajame registre vertintas kaip privaloma sąlyga nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį pripažinti, teisinei registracijai nepagrįstai suteikė teises į daiktą nustatančią galią ir neatitiko valdymo teisės kaip faktinės prigimties reiškinio pobūdžiui, esmei ir pagrindams. Aiškinimas, kad tik viešajame registre įregistruotas valdymas gali būti laikomas tinkamu pripažinti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi, neatitinka sisteminio įgyjamosios senaties institutą bei valdymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo. Specialiosios įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančios teisės normos nenustato reikalavimo registruoti daikto valdymą, kaip būtinos sąlygos siekiant pripažinti nuosavybės teisę į daiktą įgyjamosios senaties pagrindu (Civilinio kodekso 4.68 – 4.71 straipsniai). Aplinkybę, kad faktinis, sąžiningas bei teisėtas valdymas gali būti pagrindas įgyjamajai senačiai taikyti nepriklausomai nuo jo įregistravimo viešame registre, patvirtina ir kitos įstatymo normos, nustatančios tam tikrą sąžiningo valdytojo teisėtų interesų gynimą. Pavyzdžiui, Civilinio kodekso 4.57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas (tokia nuostata yra ginamas sąžiningas daikto valdytojas, kuris nėra ir dar netapo savininku, tačiau daiktą valdo kaip savo).

27Civilinio kodekso 4.27 straipsnio 2 dalis nepaneigia galimybės, jog nekilnojamojo daikto valdymas, kaip pagrindas įgyjamajai senačiai taikyti, gali atsirasti ne tik jį įregistravus. Ši nuostata skirta visiems atvejams, kai siekiama įregistruoti daikto valdymą, taip pat kai nėra tikslo įgyti daiktą įgyjamąja senatimi. Šioje normoje nustatyta galimybė registruoti valdymą viešajame registre reikalinga valdytojo teisių apsaugai, tačiau įgyjamoji senatis ir valdymas, kaip savarankiška teisė, yra atskiri teisiniai institutai, todėl valdymas nebūtinai turi būti siejamas su tikslu įgyti valdomą daiktą įgyjamosios senaties pagrindu.

28Išplėstinė Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija konstatavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, kat. 29.1; 30.8; 33; Teismų praktika 35), kad tuo atveju, kai valdytojas siekia įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą įgyjamosios senaties pagrindu, nepriklausomai nuo valdymo įregistravimo ar neįregistravimo, privalo būti nustatomos specialiosiose įgyjamąją senatį reglamentuojančiose teisės normose įtvirtintos nuosavybės teisės įgijimo šiuo pagrindu sąlygos. Dėl to sisteminė valdymo ir įgyjamosios senaties institutus reglamentuojančių teisės normų analizė leidžia teigti, kad taikant įgyjamąją senatį turėtų būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 4.22 straipsnio 1 dalyje pateikiamais valdymo pagrindais ir specialiosiomis įgyjamąją senatį reglamentuojančiomis teisės normomis (Civilinio kodekso 4.68 – 4.71 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad specialiosios įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančios teisės normos nenustato imperatyviojo reikalavimo registruoti valdymą, tokio reikalavimo taikymas neatitiktų sisteminio teisės normų aiškinimo, nepagrįstai pasunkintų įgyjamosios senaties instituto taikymą ar iš viso jį paneigtų, paversdamas neveikiančiu ir neefektyviu.

29Taigi suinteresuoto asmens teiginiai, kad po 2003 m. liepos 1 d. daikto valdymas turi būti įregistruotas viešame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo – iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus, atmestini.

306. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Aplinkybių, kad būtų priešingai byloje nenustatyta.

317. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aplinkybių, kad būtų priešingai byloje nenustatyta.

328. Valdymas tęsėsi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kadangi kaip nurodė pareiškėjas ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai, žolės miltų agregato pastato (malūno), esančio Nociūnų kaime, Kėdainių rajono savivaldybėje, valdymas vyko nuo 1994 m.

33Teismas privalo konstatuoti, kad yra visos sąlygos įgyjamosios senaties faktui patvirtinti.

34Šioje byloje nustatyta, kad 1994 m. kovo 18 d. Kėdainių rajono Nociūnų žemės ūkio bendrovės visuotinis narių susirinkimas, kuriame buvo svarstytas A. S. pareiškimas dėl leidimo nusipirkti nenaudojamą žolės miltų agregato pastatą, kuris 1992 m. liepos 1 d. Turto perdavimo akte yra įvardytas kaip malūnas. Minėto susirinkimo metu buvo nutarta leisti jam, A. S., nusipirkti nenaudojamą žolės miltų agregato pastatą (malūną) už 500 litų.

35Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L.K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 11 punktas). Be to, teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Antada“ pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos.

36Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus minėtus reikalavimus.

37Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos įgyjamosios senaties faktui patvirtinti.

38Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 79 str., 96 str. iš pareiškėjo, A. S., priteistinos bylinėjimosi išlaidos (pašto išlaidos) valstybei.

39Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 - 260 str., 270 str., teismas

Nutarė

40Priimti galutinį sprendimą.

41Pareiškimą tenkinti.

42Pripažinti A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į žolės miltų agregato pastatą (malūną), esantį (duomenys neskelbtini).

43Priteisti iš A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 11,98 (vienuolika litų 98 ct) litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300. Išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (procesinių dokumentų įteikimo išlaidos), įmokos kodas 5660.

44Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.