Byla e2A-1434-392/2017
Dėl nuostolio iš turto pardavimo ir papildomų išlaidų priteisimo, tretieji asmenys byloje BUAB „BA Prekyba“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Restrus“, ir UAB „Turto rizikos valdymas“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Komeksimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4926-235/2016 pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „Komeksimas“ dėl nuostolio iš turto pardavimo ir papildomų išlaidų priteisimo, tretieji asmenys byloje BUAB „BA Prekyba“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Restrus“, ir UAB „Turto rizikos valdymas“.

2Teismas n u s t a t ė:

3I. Bylos esmė

4

  1. Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Komeksimas“ 25.369,91 Eur nuostolio iš turto pardavimo ir papildomas išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo BUAB „BA Prekyba“ sudarė grįžtamojo lizingo sutartį Nr. LT017552 (2005-04-26), pagal kurią ieškovas įsipareigojo iš pardavėjo įsigyti savo nuosavybėn naują skardos rulono išvyniojimo įrenginį, naują skardos lyginimo liniją, naują skardos pjovimo įrenginį, naują skersinio pjovimo giljotiną, naują skardos valymo įrenginį, naują skardos suvyniojimo įrenginį (toliau – turtas) ir perduoti jį naudoti ir valdyti klientui BUAB „BA Prekyba“ (kaip lizingo gavėjui) su sąlyga, kad klientas sutartyse numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Ieškovas ir atsakovas sudarė laidavimo sutartį Nr. LT017552/L (2005-04-26), pagal kurią atsakovas įsipareigojo įvykdyti kliento neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal lizingo sutartį. Klientui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal lizingo sutartį, ieškovas 2010-05-26 pranešimu Nr. 01-30-5769 vienašališkai nutraukė lizingo sutartį ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti sutarties pagrindu valdytą ir naudotą turtą ieškovui. Klientas įvykdė ieškovo reikalavimą padengti susidariusį įsiskolinimą ir grąžinti turtą, tačiau turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims patiriant nuostolį iš turto pardavimo (turto likutinės (neišpirktos) vertės ir turto pardavimo kainos skirtumas). Ieškovas 2014-07-21 pranešimu Nr. SL-SR/14-2618 pareikalavo atsakovo, kaip laiduotojo, padengti šį nuostolį, tačiau šio įsipareigojimo atsakovas neįvykdė.
  2. Atsakovas UAB „Komeksimas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuostolį ieškovas patyrė dėl savo paties ir jo samdyto rangovo turto išmontavimui bei pervežimui, trečiojo asmens UAB „Turto rizikos valdymas“, kaltės. Turtas buvo sumontuotas ir veikiantis adresu ( - ), jo atvyko pasiimti tretysis asmuo UAB „Turto rizikos valdymas“. 2014-02-06 faktinių aplinkybių konstatvimo protokole antstolis užfiksavo, kad UAB „Turto rizikos valdymas“ atstovas pripažino turto perdavimo metu, jog turtas yra veikiantis, trečiojo asmens BUAB „BA Prekyba“ atstovas siūlė turtui išmontuoti kviesti šios įrangos specialistus, tačiau UAB „Turto rizikos valdymas“ atstovas su tuo nesutiko ir patvirtino, jog prisiima visą atsakomybę perimant turtą. Vaizdo įraše ir nuotraukose užfiksuota, jog turto pakavimo ir konservavimo darbai, judančių dalių fiksavimas nebuvo atliekami. Tai, kad turtas buvo pardavinėjamas jau sugadintas, patvirtina pateiktos nuotraukos. BUAB „BA Prekyba“ iki ieškovo įgaliotam asmeniui perimant turtą buvo atlikęs jo vertinimą ir nepriklausomi turto vertintojai buvo nustatę, jog šio turto vertė 2010-10-15 buvo 500.000 Lt, 2013-06-13 – 350.000 Lt, 2014-01-17 – 280.000 Lt. Turtas buvo perimtas 2014-02-06, t.y. nepraėjus nei vienam mėnesiui nuo šio turto paskutinio įvertinimo. Tačiau turtas buvo parduotas tik už 21.721,50 Eur (75.000 Lt). Nėra aišku, kur ir kokiomis sąlygomis šis turtas buvo iškrautas po to, kai UAB „Turto rizikos valdymas“ perėmė šį turtą iš BUAB „BA Prekyba“, ir kur UAB „Turto rizikos valdymas“ saugojo šį turtą iki jo perdavimo UAB „Baltijos realizacijos centras“. Be to, nėra aišku, kokio stovio šis turtas buvo perduotas UAB „Baltijos realizacijos centras“. Atsakovui nėra suprantama, kaip UAB „Baltijos realizacijos centras“ darbuotojas M. K., būdamas tik vadybininkas, galėjo atlikti šio turto vertinimą ir nustatyti tris kartus mažesnę kainą 75.000 Lt, o likvidacinę kainą nurodyti 10.000 Lt, t.y. 28 kartus mažesnę, nei nepriklausomo turto vertintojo buvo nustatyta 2014-01-17, ir tokia kaina tiko ieškovui.
  3. Trečiasis asmuo BAUB „BA Prekyba“ su ieškiniu nesutiko, pritardamas atsakovo UAB „Komeksimas“ argumentams.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-20 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ iš atsakovo UAB „Komeksimas“ 25.369,91 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2015-12-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 591 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.574 straipsnį, lizingo gavėjui pažeidžiant sutartį, lizingo davėjas gali reikalauti, kad lizingo gavėjas pašalintų sutarties pažeidimą, o jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties objektą bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
  3. Ieškovas nurodė, kad patirti nuostoliai pardavus lizingo sutarties objektus yra 25.369,91 Eur. Atsakovas abejojo dėl to, ar atsiimtas turtas buvo parduotas už rinkos sąlygas atitinkančią kainą. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog tokiu atveju kreditoriaus elgesys po sutarties nutraukimo turi būti vertinamas sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos požiūriu. Kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Taigi kreditoriaus kaltę privalo įrodyti skolininkas, kuris remiasi šia aplinkybe. Esminė aplinkybė, patvirtinanti arba paneigiant kreditoriaus sąžiningą elgesį siekiant išvengti nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, yra ta, ar susigrąžintas lizingo dalykas buvo realizuotas dedant visas protingas pastangas gauti maksimalią jo rinkos kainą. Šias aplinkybes taip pat turi įrodyti buvęs lizingo gavėjas, kuris ginasi nuo pareikšto reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013). Šioje byloje atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių didesnę turto kainą ir realias galimybes parduoti turtą už kitokią kainą (CPK 178 straipsnis), t. y. įrodymų, jog buvo nors vienas pirkėjas, norintis ir galintis turtą įsigyti brangiau.
  4. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas neatliko lizingo objektų turto vertinimo, tačiau, remiantis teismų praktika, ieškovas, prieš parduodamas jam nuosavybės teise priklausantį turtą, neturi pareigos atlikti nepriklausomo (oficialaus) turto vertinimo. Reali turto pardavimo kaina priklauso nuo to, kiek atsiras ar gali atsirasti realių konkretaus turto vieneto pirkėjų ir tikroji turto rinkos kaina gali būti nustatyta tik sudarius pirkimo-pardavimo sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2012-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013).
  5. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškinio reikalavimas jau yra patvirtintas įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2015-12-22 nutartimi trečiojo asmens BAUB „BA Prekyba“ bankroto byloje Nr. B2-558-268/2015, turinčia prejudicinę galią šioje byloje.
  6. Teismas darė išvadą, kad ieškovas šioje byloje pateikė visus įrodymus, kurie pagrindžia, jog dėl lizingo sutarties nutraukimo ieškovas patyrė nuostolius, kurie nėra atlyginti, tad teismo priteistini.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atsakovas UAB „Komeksimas“ apeliaciniu skundu prašo teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atlikti įrodymų tyrimą ir peržiūrėti byloje esantį prie 2014-02-06 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtą vaizdo įrašą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovas tvirtino, kad nuostoliai atsirado iš turto pardavimo. Tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo BUAB „BA Prekyba“ tvirtino, jog nuostoliai ieškovui atsirado tiek dėl paties ieškovo kaltės, tiek dėl ieškovo samdyto trečiojo asmens UAB „Turto rizikos valdymas“ kaltės. Turtas buvo sumontuotas ir veikiantis adresu ( - ). Jo atvyko pasiimti ieškovo atstovas UAB „Turto rizikos valdymas“, atstovaujamas E. P.. 2014-02-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis užfiksavo, kad UAB „Turto rizikos valdymas“ atstovas E. P. turto perdavimo metu pripažino, jog turtas yra veikiantis, BUAB „BA Prekyba“ atstovas A. V. siūlė E. P., kad turtui išmontuoti būtų kviečiami šios įrangos specialistai, tačiau jis su tuo nesutiko, nurodė, jog neturi technologinės linijos demontavimo, pakrovimo ir transportavimo instrukcijos bei prisiima visą atsakomybę perimant turtą. 2014-02-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vaizdo įraše ir nuotraukose užfiksuota, jog turto pakavimo ir konservavimo darbai, judančių dalių fiksavimas nebuvo atliekami. Tai, kad turtas UAB „Baltijos realizacijos centras“ buvo pardavinėjamas jau sugadintas, patvirtina tiek šios bendrovės Turto kainų įvertinimo aktas su nurodytais turto defektais, tiek atsakovo pateiktos nuotraukos apie turto stovį UAB „Baltijos realizacijos centras“. Nuostolį ieškovas patyrė dėl savo paties ir jo samdyto rangovo turto išmontavimui bei pervežimui (UAB „Turto rizikos valdymas“) kaltės. Tai patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas M. M. bei jo darytos ir byloje pateiktos nuotraukos, taip pat trečiojo asmens BUAB „BA Prekyba“ atstovas A. V.. Liudytojo E. P. teigimu, turtas buvo iškrautas UAB „Baltijos realizacijos centras“ teritorijoje lauke, jis neva sekančią dieną matė dalį turto jau patalpoje, tačiau ne visą. Nėra aišku, kokio stovio šis turtas buvo perduotas UAB „Baltijos realizacijos centras“. Teismas dėl šių argumentų ir įrodymų sprendime nepasisakė.
    2. Tretysis asmuo BUAB „BA Prekyba“ iki ieškovo įgaliotam asmeniui perimant turtą buvo atlikęs jo vertinimą ir nepriklausomi turto vertintojai nustatė, jog turto vertė 2010-10-15 buvo 500.00 Lt, 2013-06-13 – 350.000 Lt, 2014-01-17 – 280.000 Lt. Turtas buvo perimtas 2014-02-06, t. y. nepraėjus nei vienam mėnesiui nuo turto paskutinio vertinimo. Tačiau turtas buvo parduotas tik už 21.721,50 Eur, t.y. už 75.000 Lt. Ši suma yra beveik keturis kartus mažesnė, nei buvo nustatyta prieš pat šio turto perdavimą ieškovui – 2014-01-17. Teismas sprendimu pats pripažino, jog konkrečiu atveju svarbi turto vertė jo perėmimo metu, nes tarp jo perėmimo ir pardavimo praėjo ilgas laiko tarpas. Tačiau teismas nutarė, kad visgi ieškinys yra tenkintinas.
    3. Teismas 2016-12-07 teismo posėdyje išnagrinėjo bylą atsakovui ir jo atstovams nedalyvaujant ir neperžiūrėjus 2014-02-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vaizdo įrašo, nors buvo nutaręs tai padaryti ir būtent dėl to buvo atidėjęs ansktesnį teismo posėdį. Likus dienai iki 2016-12-07 teismo posėdžio susirgo atsakovo ir trečiojo asmens BUAB „BA Prekyba“ atstovas advokatas M. B.. Teismui iki posėdžio buvo pateiktas prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo su medicininiais dokumentais, pranešta ieškovo atstovei. Atsakovas taip pat pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nes be advokato dalyvauti byloje nesutiko. Tačiau teismas šiuos prašymus atmetė ir užbaigė bylos nagrinėjimą bei išklausė ieškovo atstovo baigiamąją kalbą atsakovo ir trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Teismas turėjo ir privalėjo atsakovo advokato ligą pripažinti svarbia neatvykimo į teismą priežastimi. Atsakovas ir BUAB „BA Prekyba“ savo atsikirtimus grindė tuo, kad turtas buvo sugadintas ir jo vertė sumažėjo ne dėl BUAB „BA Prekyba“ kaltės, o būtent dėl to, kad ieškovo samdytas UAB „Turto rizikos valdymas“ netinkamai pakrovė turtą į transporto priemonę, netinkamai turtą gabeno ir netinkamai turtą iškrovė. Tai sąlygojo šio turto vertės sumažėjimą.
    4. Teismo sprendimas taip pat iš esmės yra be motyvų. Teismas sprendime tik perrašė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ištraukas, kurių dalis net nesusijusi su faktinėmis aplinkybėmis šioje byloje. Atsakovas neginčija ieškovo galimybės konkrečiu atveju reikalauti nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas yra įsitikinęs, jog ieškovo reikalaujami nuostoliai ieškovui atsirado dėl jo paties ir jo samdyto UAB „Turto rizikos valdymas“ netinkamo elgesio su perimtu turtu, tačiau teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl tokių argumentų nepasisakė.
    5. Ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu, nes ieškovas prieš paduodamas ieškinį neįvykdė laidavimo sutarties 6 punkte numatyto reikalavimo, t. y. nepateikė atsakovui raštiško reikalavimo klientui neįvykdžius prievolės, kuriame turėjo būti reikalaujama įvykdyti lizingo bendrovei kliento neįvykdytą prievolę pagal lizingo sutartį. Taip pat nėra įrodymų, jog ieškovas apskritai būtų pranešęs atsakovui apie lizingo sutarties nutraukimą su BUAB „BA Prekyba“. Šias aplinkybes atsakovas buvo nurodęs savo procesiniuose dokumentuose, tačiau teismas sprendime dėl jų nepasisakė.
    6. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, jog buvo surastas kitas lizingo davėjas, kuris sutiko perimti visus BUAB „BA Prekyba“ įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, tačiau ieškovas tada pakėlė turto kainą ir perleisti kitam lizingo davėjui savo teises atsisakė. Pasiūlyta perėmimo kaina buvo didesnė nei ieškovas faktiškai gavo už parduotą turtą ir šiuo metu reikalaujamą sumą iš atsakovo kartu sudėjus. Ieškovas pardavė turtą pasiūlymą pateikusiam UAB „Ajeras“, nors atsakovo atstovas D. Š. parodė, kad Lietuvoje tuo metu buvo net keli potencialūs šio turto pirkėjai. Kodėl buvo apsiribota tik UAB „Ajeras“ pasiūlymu, ieškovo atstovė nepaaiškino.
    7. Nėra suprantama, kaip UAB „Baltijos realizacijos centras“ darbuotojas M. K., būdamas pagal byloje pateiktus dokumentus tik vadybininkas, galėjo atlikti šio turto vertinimą ir nustatyti tris kartus mažesnę kainą 75.000 Lt, o likvidacinę kainą nurodyti 10.000 Lt, t.y. 28 kartus mažesnę, nei nepriklausomo turto vertintojo buvo nustatyta 2014-01-17, ir tokia kaina tiko ieškovui. Ieškovas pats prisiėmė riziką dėl turto vertės netinkamo nustatymo ir galimos žalos sau padarymo.
    8. Atsakovas nesutinka dėl 5.232,78 Eur papildomų išlaidų priteisimo dėl tų pačių priežasčių, kaip ir dėl nuostolių priteisimo.
    9. Ieškovas nuostolių sumas prašo priteisti su PVM. Tačiau ieškovas yra PVM mokėtojas, todėl šias sumas ieškovas yra padėjęs į atskaitą. Ieškovas pats šią aplinkybę pripažino ir teikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, t. y. ieškinio sumos sumažinimo, tačiau teismas atsisakė priimti šį ieškovo prašymą. Todėl tuo atveju, jei teismas nuspręstų tenkinti ieškinį, tai suma turėtų būti sumažinta 908,17 Eur suma.
  2. Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu teismo prašo atsakovo UAB „Komeksimas“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-20 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Remiantis CK 6.574 straipsniu bei lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.2.3 punktu, ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti pardavus iš klientų atsiimtą turtą patirtus nuostolius. Tais atvejais, kai pardavus turtą gautos kainos ir kliento sumokėtų įmokų suma būna mažesnė nei lizingo sutartyje nurodyta turto vertė, ieškovas patiria nuostolį, kurio reikalauja iš klientų. Nuostolio iš turto pardavimo suma apskaičiuojama iš kliento lizingo sutarčių pagrindu valdyto turto likusios neišpirktos vertės atimant sumą, už kurią turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims. Nuostolį iš turto pardavimo byloje pagrindė pirkimo pardavimo sutartis, pažyma dėl nuostolio iš turto pardavimo paskaičiavimo, kreditinė PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta neišpirkta turto vertė bei sąskaitos išrašas, patvirtinantis pinigų gavimą.
    2. Iš UAB „BA prekyba“ atsiimtas turtas buvo parduotas už tuometinę rinkos kainą, t. y. už pinigų sumą, už kurią sutiko įsigyti turtą atsiradęs turto pirkėjas. Pati lizingo bendrovė suinteresuota parduoti turtą kaip įmanoma didesne kaina, kitu atveju, patirtą nuostolį iš turto pardavimo reikia išsiieškoti iš su finansiniais sunkumais susiduriančio kliento. Tačiau šiuo atveju parduoti turto už neišpirktą jo vertę buvo neįmanoma. Kliento nuomotas turtas buvo naudojamas. Naudojamas turtas tiek fiziškai, tiek morališkai nuolatos dėvisi, todėl turto vertė nuolat mažėja. Turtas buvo atsiimtas po keturių su puse metų nuo lizingo sutarties nutraukimo. Atsiradęs potencialus įrangos pirkėjas UAB „Ajeras“ kvietėsi gamintojų atstovą apžiūrėti stakles ir įvertinti jų techninę būklę. Po minėtos apžiūros buvo pateiktos išvados, jog „staklės buvo eksploatuojamos pažeidžiant gamintojo rekomendacijas, todėl smarkiai susidėvėjo viena pagrindinių staklių dalių – giljotinos variklis (...) dėl per sunkių rulonų susilankstė išvyniojimo įrenginys; giljotinos peiliai dėl nepriežiūros yra sugadinti; lyginimo volus reikia išmontuoti ir valyti; dėl eksploatacijos metu susidėvėjusių tarpinių vyksta stiprus tepalų nuotėkis“. Kartu buvo pažymėtos ir nepatrauklios staklių savybės, t.y. jog jos yra vienetinis gaminys ir turi visus techninius trūkumus, būdingus vienetiniai gamybai, kurių neturi masinės gamybos analogiškos staklės; jos neturi automatinių valdymo įrankių, o tai stipriai mažina jų našumą ir tikslumą ir pan. Apskritai toks specifinis turtas nėra paklausus rinkoje (konkrečios paskirties staklės), kadangi nėra daug subjektų besiverčiančių tokia veikla ir pageidaujančių įsigyti dėvėtą turtą. Tą patvirtino ir atsakovo atstovas D. Š. teismo posėdžių metu, nurodydamas, jog tokios veiklos konkurencija nėra didelė ir tuo metu Lietuvoje panašių veikiančių staklių buvo tik apie dešimt. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, turtas, siekiant išvengti dar didesnių nuostolių atsiradimo rizikos, 2014-10-02 buvo parduotas atsiradusiam turto pirkėjui. Nebuvo jokių kitų subjektų, pasiruošusių už turtą sumokėti didesnę kainą. Ieškovas, siekdamas išvengti vis didėjančių papildomų išlaidų (turto saugojimo išlaidos), taip pat siekdamas išvengti dar didesnio turto moralinio nuvertėjimo (turtas jau ir taip keturis su puse metų buvo naudojamas neatlygintinai ir jo vertė mažėjo), negalėjo turtą pardavinėti neribotą laiką.
    3. Turtą pardavinėjo UAB „Baltijos realizacijos centras“ uždarame angare (byloje pateiktos angaro viduje darytos turto nuotraukos). Šis pardavėjas, gaudamas už turto pardavimą komisinį mokestį, buvo suinteresuotas turtą parduoti kaip įmanoma didesne kaina, kadangi nuo turto pardavimo kainos priklausė ir jo gaunamas atlyginimas.
    4. BUAB „BA prekyba“ pateikta kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 14/01-008 yra parengta netinkamai ir neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų, todėl šis dokumentas negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu, kokios vertės turtas buvo grąžintas ieškovui. Turtas buvo įvertintas jo neapžiūrėjus. Neva buvo naudotas lyginimo metodas, bet jame nėra nei vieno turto palyginimo su bet kokiu analogu. Skaičiavimai atlikti tik dėl transporto priemonių, o dėl įrangos, t.y. staklių jokių skaičiavimų ataskaitoje apskritai nėra. Be to, vertinimas atliktas devyni mėnesiai iki turto pardavimo 2014-10-02. Turto vertė per tokį laikotarpį kinta, ką patvirtina ir paties atsakovo pateikti vertinimai – 2013-06-13 vertinime nurodyta vertė 70.000 Lt didesnė nei 2014-01-17 vertinime.
    5. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog prieš parduodant turtą turėjo būti atliktas turto vertinimas. Tačiau atsakovas nutyli faktines aplinkybes, dėl kurių ieškovas to negalėjo padaryti. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovas kreipėsi į UAB „Marleksa“ dėl turto vertinimo, tačiau jie paaiškino, kad be turto dokumentacijos vertintojas negali atlikti išsamaus turto vertinimo. 2014-08-07 atsakyme į UAB „BA Prekyba“ prašymą ieškovas nurodė, jog turto rinkos vertinimo nebuvo galimybės atlikti dėl to, jog „neįvykdėte pareigos įrangą grąžinti kartu su jos technine dokumentacija, specifikacijomis“. UAB „BA Prekyba“ atsisakius pateikti įrangos dokumentaciją, ieškovas bandė ją gauti iš pirminio turto pardavėjo UAB „Komeksimas“ (atsakovo), tačiau ir jis dokumentacijos nepateikė. Be to, prieš parduodamas jam nuosavybės teise priklausantį turtą, ieškovas apskritai neturi imperatyvaus reikalavimo dėl turto įvertinimo atlikimo ir neprivalo atlikti nepriklausomo (oficialaus) turto vertinimo. Reali turto pardavimo kaina priklauso nuo to kiek atsiras, ar gali atsirasti realių konkretaus turto vieneto pirkėjų ir tikroji turto rinkos kaina gali būti nustatyta tik sudarius pirkimo-pardavimo sandorį.
    6. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vaizdo įrašas, priešingai nei nurodo atsakovas, nepatvirtino, jog įranga pakrovimo ir transportavimo metu buvo laužoma ir draskoma. Priešingai, vaizdo įrašas patvirtina, jog pakraunant įrangą viskas labai tiksliai ir atsargiai buvo keliama, tvirtinama ir pan. Ne vienoje vietoje vaizdo įraše minima, jog svarbiausia, kad mechanizmai nesiliestų, „nevaikščiotų“ ir pan. Jokių nupjautų laidų, išlaužtų varžtų ar pan., kaip teigia atsakovas, filmuotoje medžiagoje nėra. Priešingai, laidai vyniojami atsargiai, žiūrima, kad jie nebūtų prispausti ir pan. Oro sąlygos transportavimo metu buvo geros, tad jis įtakoti atsakovo išgalvotų pažeidimų taip pat negalėjo, priešingai, didesnė žala turtui būtų tolesnis stovėjimas nekūrenamose patalpose. Tiek vaizdo įraše, tiek faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukose matosi, jog turtas buvo atsiimamas su tam tikrais defektais – ir aplankstytas, ir surūdijęs. Atsakovas nenurodė, kuo remiantis jis teigia, kad transportuojant turtą yra būtina technologinės linijos demontavimo, pakrovimo ir transportavimo instrukcija. Apklausos metu UAB „Turto rizikos valdymas“ atstovas E. P. nurodė, jog įranga buvo nesudėtinga ir demontuoti ją reikėjo ištraukiant iš rozečių laidus ir atsukant kelis varžtus. Atsakovas byloje nepateikė nei jo minimos instrukcijos, kuri neva buvo pažeista, nei įrodymų, jog reikėjo kitaip turtą pritvirtinti, demontuoti ir transportuoti. Turto atsiėmimo metu klientas nieko nenurodė sutvirtint, konservuot ir pan., nors kaip sako, jau atsiėmimo metu žinojo, kad neva yra blogai daroma.
    7. Ieškovas yra finansų įstaiga, kurios pagrindinis veiklos tikslas yra finansavimo teikimas. Lizingo bendrovė nesiverčia turto paieška, atsiėmimu ar pardavimu, todėl tais atvejais, kai po sutarčių nutraukimo klientas pats negrąžina turto ir tais atvejais, kai jau atsiimtas turtas parduodamas, lizingo bendrovė dėl turto paieškos ir pardavimo kreipiasi į įmones, užsiimančias šia veikla ir už suteiktas paslaugas jiems yra sumokamas atlyginimas. Šiuo atveju ieškovas prašė priteisti patirtas papildomas išlaidas, t. y. išlaidas, susijusias su turto atsiėmimu – UAB „Turto rizikos valdymas“ mokamas mokestis už turto transportavimą, ir pardavimu – UAB „Baltijos realizacijos centras“ mokamas komisinis mokestis už turto pardavimą. Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.3 punkte nurodyta, jog „(...) Klientas įsipareigoja atlyginti Lizingo bendrovės patirtus nuostolius.“. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Taigi, lizingo bendrovė turi teisę reikalauti padengti ir visas jos patirtas papildomas išlaidas, susijusias su turto atsiėmimu, pardavimu ir pan. Ieškovo patirtas papildomas išlaidas byloje pagrindžia sutartys su tarpininkais, PVM sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimą patvirtinantis dokumentai. 2016-09-14 vykusio teismo posėdžio metu ieškovas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškinyje per klaidą į prašomų priteisti patirtų papildomų išlaidų sumą buvo įtrauktas ir 908,17 Eur PVM, reikalavimų šioje dalyje atsisakė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendimu papildomas išlaidas ir priteisė be PVM.
    8. 2010-06-15 atsakyme į BUAB „BA Prekyba“ pasiūlymą, ieškovas nurodė, jog „galėtų svarstyti įmonės teisių ir pareigų perleidimą trečiajam asmeniui pagal sudarytas lizingo sutartis (...) įvykdžius šias sąlygas: (...) turi būti padengta įmonės debitorinė skola lizingo bendrovei; turi būti pateikta išsami informacija apie trečiąjį asmenį (...)“. 2011-05-25 atsakyme atsakovo buvo prašoma informuoti „apie kito banko ar lizingo bendrovės sprendimą (...) ir pateikti atitinkamo banko ar lizingo bendrovės raštą dėl finansavimo suteikimo ar nesuteikimo“. 2011-06-01 atsakyme BUAB „BA Prekyba“ ieškovui nurodė, jog „siekiant suteikti Jums tikrumo, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones turtas nebus perleistas kitiems (ne kliento nurodytiems) asmenims, siūlytume sudaryti trišalę preliminarią turto pirkimo - pardavimo sutartį, kuria klientas įsipareigotų panaikinti kliento taikomus apribojimus turtui (laikinąsias apsaugos priemones), tai atlikus lizingo bendrovė įsipareigotų parduoti, o būsimas pirkėjas nupirkti turtą už sutartą kainą“. 2014-08-07 atsakyme į BUAB „BA Prekyba“ prašymą ieškovas nurodė, jog „Jei Jūs žinote bent vieną asmenį, norintį ir galintį už parduodamą Įrangą mokėti daugiau nei „Swedbank lizingas“, UAB nustatyta pardavimo kaina, maloniai prašome apie tai informuoti (...) „Swedbank lizingas“, UAB sutiks parduoti įrangą bet kuriam asmeniui, galinčiam realiai sumokėti didžiausią kainą“. Taigi jokių įrodymų, jog ieškovas atsisakė perleisti turtą atsakovo ir/ar trečiojo asmens surastam subjektui nėra.
    9. Atsakovas nurodė, jog jokios laidavimo sutarties jis apskritai nesudarė, todėl į bylą ieškovo buvo pateiktas laidavimo sutarties originalas. Vėliau atsakovas nurodė, jog iki ieškinio šioje byloje pateikimo ieškovas nesiuntė jam jokio reikalavimo dėl neįvykdytų įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, todėl ieškovas papildomai pateikė 2014-10-21 pasiūlymo Nr. SL-SR/14-2618 išsiuntimą patvirtinančius dokumentus. Byloje liudytoju buvo iškviestas buvęs darbuotojas M. M., turėjęs paliudyti apie turto atsiėmimo aplinkybes, tačiau jo apklausos metu paaiškėjo, jog tiesiogiai turto atsiėmime jis nedalyvavo, ką patvirtina ir 2014-02-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Nelabai sąžiningai atrodo ir jo pateikti paaiškinimai byloje, kuriuos jis surašė jau nagrinėjant bylą atsakovo ir/ar trečiojo asmens prašymu. Prie paaiškinimų pateiktos neva sugadinto turto nuotraukos, tačiau neaišku nei kada tos nuotraukos darytos, nei apskritai ar nuotraukos yra būtent ginčo turtas.
    10. Prieš paskutinį teismo posėdį pateiktas atsakovo atstovo prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo dėl atstovo ligos nebuvo pirmas tokio pobūdžio prašymas. Vieną kartą toks prašymas byloje buvo patenkintas 2016 m. gegužės mėn. Todėl pakartotinis prašymas, ieškovo įsitikinimu, nebuvo tenkintas pagrįstai. Atsakovo atstovas – advokatas, todėl puikiai žinojo apie neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties pasekmes. Teismas šiuo atveju jokios procesinės teisės normos, netenkindamas atsakovo atstovo prašymo, nepažeidė. Piešpaskutinio posėdžio metu teismas buvo nusprendęs peržiūrėti vaizdo įrašą išimtinai atsakovo prašymu. Ieškovas tokio prašymo niekada neteikė ir nepalaikė. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas prašė teismo peržiūrėti iš konteksto ištrauktas sau naudingas vaizdo įrašo atkarpas, taip visiškai ignoruodamas visas sau nenaudingas vaizdo įrašo atkarpas, ieškovas teismo prašė, kad jei jau atsakovo prašymas bus patenkintas, peržiūrėti visą įrašą, o ne tik atsakovo pageidaujamas atkarpas. Kadangi atsakovas į teismo posėdį neatvyko ir byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, taigi kartu ir jam nepalaikant prašymo peržiūrėti vaizdo įrašą, o ieškovas tokio prašymo neteikė, teismas pagrįstai teismo posėdžio metu neperžiūrinėjo kelias valandas trunkančio vaizdo įrašo. Atsižvelgiant į tai, jog ankstesnio posėdžio metu dalyvaujant visoms šalims visų kitų įrodymų tyrimas (šalių paaiškinimų išklausymas, liudytojų apklausa ir pan.) jau buvo baigtas, o bylos nagrinėjime dalyvaujančios šalys, t.y. ieškovas nepageidavo peržiūrėti vaizdo įrašo, pagrįstai iš karto buvo pereita prie baigiamųjų kalbų.
  3. Trečiasis asmuo UAB „Turto rizikos valdymas“ atsiliepimu teismo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-20 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovui priklausantis turtas ieškovo prašymu buvo demontuotas 2014-02-06 ir tą pačią dieną transportuotas bei perduotas saugoti ieškovo nurodytam asmeniui UAB „Baltijos realizacijos centras“. Demontavimo, pakrovimo transportavimui, transportavimo, iškrovimo metu jokių incidentų su ieškovui priklausančia ir atsakovo naudota įranga nekilo, jokių sugadinimų nepadaryta. Turtas pristatytas tokios pačios būklės, kokios buvo paimtas iš atsakovo. 2014-02-06 perimant iš atsakovo turtą, jo veikimo patikrinimas nebuvo atliekamas – atsakovas neturėjo medžiagų (skardos), kad būtų galima patikrinti, pavyzdžiui, skardos lankstymo įrenginio. Atsiimant iš atsakovo turtą, akivaizdžių jo trūkumų matyti nebuvo, tokios pačios būklės turtas perduotas ieškovo atstovui UAB „Baltijos realizacijos centras“, kurio atstovas pasirašė priėmimo-perdavimo akte ir taip pat nenurodė jokių turto defektų. Dėl tolimesnio turto likimo, jo saugojimo aplinkybių (tinkamo/netinkamo) bei kainos nustatymo ir pardavimo aplinkybių UAB „Turto rizikos valdymas“ negali pasisakyti, nes tame procese nebedalyvavo.
    2. Ta aplinkybė, kad UAB „Turto rizikos valdymas“ demontavo atsakovo naudotą turtą nebūdamas to turto specialistas, nepreziumuoja UAB „Turto rizikos valdymas“ kaltės. Jokių įrodymų (apart samprotavimų), kad UAB „Turto rizikos valdymas“ sugadino turtą demontavimo ar transportavimo, pakrovimo/iškrovimo metu, atsakovas nepateikė.
  4. Trečiasis asmuo BUAB „BA Prekyba“ atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skudną nepateikė.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10

  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo.
  3. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
  4. Atsakovas UAB „Komeksimas“ apeliaciniu skundu prašo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka, atlikti įrodymų tyrimą ir peržiūrėti byloje esantį prie 2014-02-06 antstolės R. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtą vaizdo įrašą.
  5. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).
  6. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo apeliacinėje instancijoje bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tame tarpe ir byloje esančio 2014-02-06 antstolės R. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei kitų rašytinių įrodymų vertinimas gali būti atliktas bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka.
  7. Dėl ginčo esmės
  8. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2005-04-26 tarp ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ir trečiojo asmens UAB „BA Prekyba“ buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. LT017552, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iš pardavėjo UAB „BA Prekyba“ įsigyti savo nuosavybėn naują skardos rulono išvyniojimo įrenginį, naują skardos lyginimo liniją, naują skardos pjovimo įrenginį, naują skersinio pjovimo giljotiną, naują skardos valymo įrenginį, naują skardos suvyniojimo įrenginį (toliau – turtas) bei perduoti jį naudoti ir valdyti klientui UAB „BA Prekyba“ su sąlyga, kad klientas sutartyje numatytais terminais mokės turto išpirkimo įmokas. 2005-04-26 tarp ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ir atsakovo UAB „Komeksimas“ buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. LT017552/L, kuria atsakovas, kaip laiduotojas, įsipareigojo įvykdyti lizingo gavėjo UAB „BA Prekyba“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas UAB „BA Prekyba“ pagal Lizingo sutartį Nr. LT017552 su visais tolesniais jos papildymais ir pakeitimais. 2010-05-26 pranešimu Nr. 01-30-5769 ieškovas informavo UAB „BA Prekyba“, kad nuo 2010-05-26 ieškovas vienašališkai nutraukia su UAB „BA Prekyba“ sudarytą Lizingo sutartį Nr. LT017552 dėl netinkamo jos vykdymo ir pareikalavo ieškovui perduoti turtą. Pagal 2014-02-06 turto priėmimo perdavimo aktą turtą iš UAB „BA Prekyba“ perėmė ieškovo atstovas UAB „Turto rizikos valdymas“, kuris šį turtą pristatė saugoti ir rūpintis jo pardavimu UAB „Baltijos realizacijos centras“. Turtą ieškovas 2014-10-02 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. LT017552/PPS-1 pardavė UAB „Ajeras“ už 21.721,50 Eur be PVM. Ieškovo teigimu, kadangi likutinė neišpirkta turto vertė sudarė 42.766,80 Eur, ieškovas patyrė 21.045,30 Eur nuostolį iš turto pardavimo, be to, ieškovas patyrė 5.232,78 Eur papildomas išlaidas, susijusias su turto atsiėmimu ir pardavimu. Pareikštu ieškiniu ieškovas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo patirtą nuostolį iš turto pardavimo bei papildomas išlaidas, susijusias su turto atsiėmimu ir pardavimu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
  9. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, netinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nenustatė, jog nuostolį iš turto pardavimo ieškovas patyrė dėl savo kaltės, nes, pasak atsakovo, UAB „Turto rizikos valdymas“, kuri ieškovo pavedimu turtą perėmė iš UAB „BA Prekyba“, netinkamai šį turtą demontavo ir transportavo, o UAB „Baltijos realizacijos centras“, kuri ieškovo pavedimu turtą saugojo ir pardavinėjo, netinkamai šį turtą saugojo ir neteisingai jį įkainojo, dėl to turtas buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą.
  10. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiu atsakovo vertinimu.
  11. CK 6.567 straipsnyje įtvirtinta lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata, pagal kurią lizingo sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudotis verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje nustatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jei sutartimi nėra numatyta ko kita. CK 6.574 straipsnyje nustatyti lizingo sutarties pažeidimo dėl lizingo gavėjo kaltės padariniai: kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį ir neįvykdo lizingo davėjo reikalavimo per protingą terminą pažeidimą pašalinti, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį; kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Tuo atveju, kai lizingo davėjas grąžintą turtą parduoda, jo patirtų nuostolių dydį sudaro skirtumas tarp sumažėjusios dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos.
  12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad lizingo sutarties šalys tiek vykdydamos sutartį, tiek ją nutraukus yra saistomos bendrųjų sąžiningumo (CK 6.158 straipsnis) ir sutarties šalių bendradarbiavimo (CK 6.200 straipsnis) imperatyvų. Lizingo sutarties šalių elgesys po sutarties nutraukimo dėl skolininko kaltės pripažįstamas sąžiningu, jeigu lizingo gavėjas nevilkina lizingo sutarties dalyku buvusio daikto grąžinimo lizingo davėjui, bet, priešingai, imasi būtinų priemonių operatyviai sugrąžinti daiktą jo teisėtam savininkui, o lizingo davėjas deda visas būtinas ir protingas pastangas daiktui realizuoti už didžiausią įmanomą kainą arba naujai lizingo sutarčiai dėl paties daikto sudaryti ir taip sumažinti savo galimus nuostolius ir pan. Sąžiningumo ir bendradarbiavimo principų reikalavimų nesilaikymas lizingo sutartiniuose santykiuose gali reikšti kreditoriaus kaltę dėl nuostolių atsiradimo ir atitinkamai – skolininko teisę reikalauti sumažinti iš jo priteistinų nuostolių atlyginimą arba apskritai atmesti kreditoriaus reikalavimą atlyginti nuostolius. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Ši norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma, kuri detalizuojama specialiąja sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančia CK 6.259 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Šiose normose įtvirtinta kreditoriaus pareiga elgtis sąžiningai skolininko atžvilgiu ir vengti savo veiksmais padidinti dėl skolininko prievolės pažeidimo atsiradusią žalą, taip pat imtis aktyvių veiksmų, nereikalaujančių neprotingų laiko ar finansinių sąnaudų, nuostoliams sumažinti. Kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus. Kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Taigi kreditoriaus kaltę pagal CPK 178 straipsnį privalo įrodyti skolininkas, kuris remiasi šia aplinkybe. Tačiau kai skolininkas nurodo aplinkybes, pagrindžiančias kreditoriaus kaltę, šiam tenka pareiga jas paneigti: įrodyti, kad jis dėjo protingas ir pakankamas pastangas parduoti turtą už maksimalią kainą ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2013; 2013-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013; 2017-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150-469/2017).
  13. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį prieiti išvados apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016).
  14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė aukščiau nurodytas byloje esančių įrodymų vertinimo taisykles, ko pasėkoje, net neperžiūrėjęs atsakovo pateiktos vaizdo medžiagos ir jos nevertinęs, nepagrįstai padarė išvadą, jog šioje byloje atsakovas nepaneigė ieškovo, kaip lizingo davėjo, sąžiningo elgesio, siekiant išvengti nuostolių, susijusių su lizingo sutarties nutraukimu ir turto atsiėmimu bei realizavimu, atsiradimo. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis bylos medžiaga darytina labiau tikėtina išvada, kad ieškovas iš atsakovo prašomus priteisti nuostolius iš turto pardavimo bei papildomas išlaidas, susijusias su turto atsiėmimu ir pardavimu, patyrė dėl savo kaltės, kadangi nedėjo protingų ir pakankamų pastangų išsaugoti atsiimto turto vertę ir jį parduoti už didžiausią įmanomą kainą, dėl ko ieškovo ieškinys, pareikštas atsakovui, turėjo būti atmestas.
  15. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2005-04-26 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. LT017552/PPS ieškovas (tuo metu UAB „Hanza Lizingas“), kaip pirkėjas, iš UAB „BA Prekyba“, kaip pardavėjo, įsigijo naują turtą už 2.324.600 Lt kainą ir pagal 2005-04-26 Lizingo sutartį Nr. LT017552 perdavė šį turtą valdyti ir naudotis UAB „BA Prekyba“. 2010-08-10 IĮ „Eksperts“ glaustoje nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta, kad turto rinkos vertė ataskaitos parengimo metu buvo 500.000 Lt, o turto būklė gera. 2013-06-13 IĮ „Eksperts“ kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 13/07-037 nurodyta, kad turto rinkos vertė ataskaitos parengimo metu buvo 350.000 Lt, o turto būklė gera. 2014-01-17 IĮ „Eksperts“ kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 14/01-008 nurodyta, kad turto rinkos vertė ataskaitos parengimo metu buvo 280.000 Lt, o turto būklė gera. Iš šių įrodymų matyti, kad laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2014 m. turto rinkos vertė laikui bėgant ir turtą naudojant mažėjo, tačiau turto būklė išliko gera. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų šiose turto rinkos vertės nustatymo ataskaitose pateiktus kvalifikuotų turto vertintojų duomenis. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 2014-02-06 antstolės R. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, kaip ieškovo atstovas UAB „Turto rizikos valdymas“, nutraukus 2005-04-26 Lizingo sutartį Nr. LT017552, atsiima turtą iš UAB „BA Prekyba“. Iš prie protokolo pridėto vaizdo įrašo Nr. 1 matyti, kad ieškovo atstovo UAB „Turto rizikos valdymas“ įgaliotas asmuo pripažino, jog prieš pat turto atsiėmimą kiti ieškovo atstovai buvo atvykę į turto buvimo vietą, tikrino turto būklę ir nustatė, jog ji yra gera, turtas yra veikiantis ir ieškovas neturi jokių priekaištų UAB „BA Prekyba“ šiuo klausimu. Tikrinti turto veikimą atsiėmimo metu UAB „Turto rizikos valdymas“ įgaliotas asmuo atsisakė, nors jam tai buvo pasiūlyta. Iš prie protokolo pridėto vaizdo įrašo Nr. 2 ir fotonuotraukų matyti, kad turto atsiėmimo metu (2014-02-06) UAB „Turto rizikos valdymas“ įgaliotas asmuo nustatė tik neesminius dalies turto kosmetinius sulankstymus, jokių kitų turto trūkumų nenustatyta. Iš prie protokolo pridėtų vaizdo įrašų Nr. 6, 8, 10 bei kitų matyti, kad turtas UAB „Turto rizikos valdymas“ iš UAB „BA Prekyba“ buvo perimtas pakankamai tvarkingai, nors turto atsiėmimo procedūra dėl turto dydžio, naudojamų priemonių buvo sudėtinga ir užtruko; taip pat matyti, kad UAB „BA Prekyba“ atstovas turto pakrovimo metu teikė pastabą, kad turtas nepakankamai gerai pritvirtintas transportavimui, tačiau UAB „Turto rizikos valdymas“ įgaliotas asmuo pareiškė, kad viskas gerai. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kaip UAB „Turto rizikos valdymas“, atsiėmęs turtą iš UAB „BA Prekyba“, jį transportavo. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą UAB „Turto rizikos valdymas“ nurodė, kad ieškovui priklausantis turtas ieškovo prašymu buvo demontuotas 2014-02-06 ir tą pačią dieną transportuotas bei perduotas saugoti ieškovo nurodytam asmeniui UAB „Baltijos realizacijos centras“. Demontavimo, pakrovimo transportavimui, transportavimo, iškrovimo metu jokių incidentų su turtu nekilo, jokių sugadinimų nepadaryta. Turtas pristatytas tokios pačios būklės, kokios buvo paimtas iš UAB „BA Prekyba“. 2014-02-06 perimant turtą, akivaizdžių jo trūkumų matyti nebuvo, tokios pačios būklės turtas perduotas ieškovo atstovui UAB „Baltijos realizacijos centras“, kurio atstovas pasirašė priėmimo-perdavimo akte ir taip pat nenurodė jokių turto defektų. Dėl tolimesnio turto likimo, jo saugojimo aplinkybių (tinkamo/netinkamo) bei kainos nustatymo ir pardavimo aplinkybių UAB „Turto rizikos valdymas“ atsiliepime negalėjo pasisakyti, nes tame procese nebedalyvavo. Iš byloje esančio 2014-02-06 turto priėmimo perdavimo akto matyti, kad iš tiesų ieškovo atstovui UAB „Turto rizikos valdymas“ perduodant turtą saugoti ir realizuoti kitam ieškovo atstovui UAB „Baltijos realizacijos centras“, nebuvo nustatyta jokių akivaizdžių turto trūkumų. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad UAB „Turto rizikos valdymas“ perduodant turtą UAB „Baltijos realizacijos centras“ turto būklė, nustatyta 2014-02-06 antstolės R. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, buvo nepasikeitusi, t. y. turto būklė buvo gera, turtas buvo veikiantis, ant turto buvo tik neesminiai kosmetiniai pažeidimai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tik 2014-07-11 UAB „Baltijos realizacijos centras“ turto kainų įvertinimo akte Nr. MV-2014/1173 buvo pirmą kartą nurodyti matomi esminiai turto trūkumai, tokie kaip giljotinos variklio susidėvėjimas, sulankstytas išvyniojimo įrenginys, sugadinti giljotinos peiliai, stiprus tepalų nuotėkis. Pabrėžtina, kad šie esminiai turto trūkumai nebuvo UAB „Turto rizikos valdymas“ nustatyti turto atsiėmimo iš UAB „BA Prekyba“ metu, 2014-02-06 antstolei R. A. konstatuojant faktines aplinkybes, ir vėliau perduodant turtą UAB „Baltijos realizacijos centras“ pagal 2014-02-06 turto priėmimo perdavimo aktą. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 2014-10-02 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. LT-017552/PPS-1 ieškovas turtą pardavė UAB „Ajeras“ už 90.750 Lt kainą. 2014-07-17 UAB „Ajeras“ pasiūlyme nurodyti turto defektai vėlgi nebuvo UAB „Turto rizikos valdymas“ nustatyti turto atsiėmimo iš UAB „BA Prekyba“ metu, 2014-02-06 antstolei R. A. konstatuojant faktines aplinkybes, ir vėliau perduodant turtą UAB „Baltijos realizacijos centras“ pagal 2014-02-06 turto priėmimo perdavimo aktą. Dėl to teisėjų kolegija daro labiau tikėtina išvadą, kad tuo metu, kai UAB „Turto rizikos valdymas“ turtą atsiėmė iš UAB „BA Prekyba“, 2014-07-11 UAB „Baltijos realizacijos centras“ turto kainų įvertinimo akte Nr. MV-2014/1173 ir 2014-07-17 UAB „Ajeras“ pasiūlyme nurodytų matomų esminių turto trūkumų nebuvo, jie atsirado vėliau, t. y. tuo metu, kai UAB „BA Prekyba“ jau nebuvo atsakinga už turtą. Tai taip pat patvirtina į bylą pateikti UAB „BA Prekyba“ darbuotojo M. M. rašytiniai paaiškinimai, kuriuos pagrindžia vaizdinė medžiaga ir kurie neprieštarauja kitai bylos medžiagai, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais nesiremti. Į bylą nepateikta duomenų, kad UAB „BA Prekyba“ iki turto perdavimo UAB „Turto rizikos valdymas“ būtų turtą netinkamai eksploatavus, dariusi jam žalą ar kitais aktyviais veiksmais mažinusi turto vertę iki tos, kuri nustartyta 2014-07-11 UAB „Baltijos realizacijos centras“ turto kainų įvertinimo akte, t. y. 75.000 Lt be PVM. Kita vertus, ši kaina nustatyta ne kvalifikuoto turto vertintojo (priešingai nei aukščiau aptartose ataskaitose), todėl negali būti laikoma objektyviai pagrįsta. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra ir įrodymų, kad ieškovas būtų siekęs turtą parduoti maksimaliai didžiausia kaina. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas neneigė, kad pardavė turtą pirmam pasiūlymą pateikusiam pirkėjui UAB „Ajeras“.
  16. Kaip jau minėta, neišpirkta turto vertė sudarė 42.766,80 Eur, turtą ieškovas pardavė 2014-10-02 už 21.721,50 Eur be PVM, todėl ieškovo teigimu jis patyrė 21.045,30 Eur nuostolį iš turto pardavimo. Tačiau kaip matyti iš 2014-01-17 turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 14/01-008, turto rinkos vertė ataskaitos parengimo metu buvo 280.000 Lt (81.093 Eur), o turto būklė gera. Iš to darytina išvada, kad jei ieškovas perimtą turtą būtų išsaugjęs tokios būklės, koks jis buvo jąm grąžintas, labiau tikėtina, kad jis būtų galėjęs jį parduoti už ne mažesnę nei neišpirktą vertę - 42.766,80 Eur, taip pat iš gautų lėšų padengti pardavimo išlaidų kaštus ir nepatirti jokių nuostolių.
  17. Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje 21.045,30 Eur nuostolį iš turto pardavimo ir 5.232,78 Eur papildomas išlaidas, susijusias su turto atsiėmimu ir pardavimu, ieškovas patyrė dėl savo, o ne dėl atsakovo kaltės, kadangi ieškovas nedėjo pakankamų pastangų išsaugoti atsiimtą turtą ir jį parduoti už didžiausią įmanomą kainą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  18. Dėl bylinėjimosi išlaidų
  19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškovo ieškinį atsmesti, atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  20. Atsakovas pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose jis patyrė 1.900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, įvertinusi rengtų teismui dokumentų skaičių, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, sprendžia, kad visos 1.900 Eur atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose yra pagrįstos ir priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnis).

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

12UAB „Komeksimas“ apeliacinį skundą tenkinti.

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atmesti.

14Priteisti iš ieškovo UAB „Swedbank lizingas“, į. k. 111568069, atsakovo UAB „Komeksimas“, į. k. 141908613, naudai 1.900 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai