Byla e2-67-566/2020
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, sekretoriaujant Agnei Ūzaitei, Augustei Juodėnaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB ,,Drokita“ ieškinį atsakovams UAB ,,Jobera“ ir M. K. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3Ieškovas 2019-12-23 kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu nurodydamas, kad 2016-11-23 nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Drokita”, bankroto administratore paskyrė Veroniką Sinkevičienę. Minėta nutartimi bankrutuojančios įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, ir visus dokumentus. Atsakovas M. K. minėto įpareigojimo neįvykdė. Vilniaus apygardos teismas 2017-01-03 išdavė vykdomąjį raštą dėl įpareigojimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir kitus dokumentus. Vykdomasis raštas pateiktas vykdyti antstolei. Atsakovui nevykdant teismo įpareigojimo, Vilniaus apygardos teismas 2017-03-28 nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-1690-866/2017 skyrė atsakovui 2000 Eur baudą. Ieškovas pažymėjo, jog bankroto administratorei iki šiol nėra perduota - bendrovės antspaudo, įstatų, gautų sąskaitų faktūrų registravimo žurnalo, išrašytų sąskaitų faktūrų registravimo žurnalo, kasos knygos, avansinės apyskaitos už laikotarpį nuo 2014 iki 2016 metų. Vilniaus apygardos teismo 2017-03-09 nutartimi įmonė likviduota dėl bankroto. 2017-07-24 Vilniaus miesto apygardos teismo nutartimi patvirtintas ir patikslintas įmonės kreditorių sąrašas, iš viso nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 20 138,62 Eur. Ieškovas nurodo, jog atsakovas, būdamas įmonės vadovu, turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokia, tačiau jis šios pareigos neįvykdė. Pažymėjo, kad įmonė nemoki buvo jau 2014 metais. Iš pateiktos įmonės finansinės ataskaitos matyti, jog įmonė deklaravo turto iš viso už 7016,04 Eur, ilgalaikio turto neturėjo. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 5 557,23 Eur sumą, t. y. viršijo pusę į balansą įrašyto turto sumos. Nuo 2015 metų įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sudarė 11 217,98 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai 2007,45 Eur. Ieškovas pažymėjo, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

4Ieškovas nurodė, jog buvęs įmonės vadovas ne tik neperdavė įmonės turto ir dokumentų, bet ir nuslėpė įmonės perkėlimo faktą. Pažymėjo, kad atsakovas, siekdamas nuslėpti verslo perkėlimą ir tyčinį įmonės bankrotą, nutraukė darbo sutartis su UAB „Jobera“ darbuotojais, kurie prieš bankrotą dirbo BUAB „Drokita“. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad UAB „Jobera” naudoja tokį patį domeną (el. pašto adresus, internetinę svetainę) kaip ir buvo naudojamas UAB „Drokita”. Verslo perkėlimo faktą patvirtina ir tai, kad atsakovas M. K. pakeitė ieškovo pavadinimą iš UAB „Jobera LT„ į UAB „Drokita”. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad UAB „Jobera” vykdo identišką personalo paieškos, įdarbinimo ir laikinojo įdarbinimo veiklą. Ieškovas nurodė, jog dėl neteisėtų atsakovo M. K. veiksmų (nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo) ir atsakovo UAB „Jobera” veiksmų (verslo perkėlimo) įmonė patyrė žalą, kurią sudaro teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 20 138,62 Eur sumai. Ieškovas prašo priteisti iš solidariai iš atsakovų 20 138,62 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Nurodė, kad atsakovas M. K. nepateikė finansinių atskaitomybių, kaip tai nustatyta įstatymuose, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo perkėlė verslą į kitą įmonę. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad tiek UAB „Drokita“ (buvusi UAB „Jobera LT“) tiek UAB „Jobera“ veikė tose pačiose patalpose, vykdė identišką įdarbinimo ir darbuotojų nuomos veiklą. Prašė patikslintą ieškinį tenkinti.

6Atsakovai UAB „Jobera“ ir M. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas, grindžia atsakovo M. K. neteisėtus veiksmus Vilniaus apygardos teismo 2017-03-28 ir 2017-06-20 nutartimis, kuriomis teismas paskyrė atsakovui baudas. Atsakovas pažymėjo, jog baudos paskirtos už veiksmus po bankroto bylos iškėlimo UAB „Drokita“ dienos ir neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio ryšio su ieškiniu, kurio reikalavimas yra žala, kilusi iki bankroto bylos iškėlimo pradžios. Ieškovas savo reikalavimą taip pat grindžia 2017-10-24 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1690-866/2017 dėl UAB „Drokita“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atsakovai pažymėjo, kad teismo priimtas sprendimas pripažinti bankrotą tyčiniu, tik sudaro sąlygas patikrinti įmonės sudarytus sandorius siekiant įvertinti ar įmonei tikrai nebuvo padaryta žala ir jei buvo, kokiais konkrečiais veiksmais. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad ieškovai neįrodinėja ir nenurodo konkretaus įmonės nemokumo momento, o nenustačius nuo kokio momento buvo vykdomi veiksmai, kurių pagrindu įmonė tapo nemokia ir kilo žala kreditoriams, negalima nustatyti ir žalos dydžio. Atsakovai nurodė, kad protingos, įmonės vadovo ar savininko pastangos atgaivinti įmonės veiklą prieš inicijuojant įmonės bankroto procedūras, negali būti vertinamos kaip neteisėtos, kadangi verslas visuomet yra susijęs su tam tikros rizikos prisiėmimu, o bankroto procedūros pagal jų tikslą ir prigimtį yra kraštutinė įmonės kreditorių teisių apsaugos priemonė.

7Atsakovai taip pat nurodė, jog nesutinka su ieškovo nurodomomis aplinkybės dėl verslo perkėlimo į kitą įmonę. Pažymėjo, kad BUAB „Drokita“ veiklos laikotarpiu įmonėje dirbo 104 darbuotojai. UAB „Jobera“ ir BUAB „Drokita“ (buvusi UAB „Jobera LT“) nuo pat įkūrimo pradžios turėjo tą patį direktorių M. K.. Kitas darbuotojas, kuris perėjo, buhalterė A. B., jos veiklos sritis įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymas, t.y. A. B. nuolatos dirbo su keletu įmonių ir neturėjo pagrindinės darbovietės, o veiklą vykdė būdama įmonių darbuotoja valandinio apmokėjimo pagrindu. Trečiasis asmuo P. S. su atsakovu M. K. yra pažįstami ir dirbo kartu ne tik UAB „Jobera“, tačiau ir kitose įmonėse (UAB „Būsto priežiūra LT“). Atsakovai pažymėjo, kad tik trys ieškovų nurodyti darbuotojai dirbo abiejose įmonėse. Nurodė, kad įmonės naudojamas elektroninis paštas su galūne jobera.lt, atitinka įmonės pavadinimą, abiejų įmonių naudotas telefono numeris priklauso atsakovui M. K. asmeniškai, be to naudojamas, ne tik UAB „Jobera“, tačiau ir kitose su atsakovu M. K. susijusiose įmonėse, subdomenas jobera.lt nuosavybės teise priklauso atsakovui M. K.. Atsakovai pažymėjo, jog įmonės pavadinimas buvo pakeistas išimtinai tam, kad nepakenkti UAB „Jobera“ reputacijai. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad ieškovas pateikė sutarčių pavyzdžius, kurios sudarytos laikotarpiu iki UAB „Jobera“ pradėjo vykdyti savo veiklą. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad abiejų įmonių veiklos skiriasi. UAB „Jobera“ teikia įdarbinimo agentūros veiklos paslaugas, o ieškovas teikė darbuotojų nuomos (laikinojo įdarbinimo) paslaugas. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas nenurodė jokių atsakovės UAB „Jobera“ veiksmų, dėl kurių ieškovei būtų kilusi žala. Atsakovų nuomone, ieškovas neįrodė nei vienos iš atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Prašė ieškinį atmesti.

8Atsakovas M. K. 2019-10-25 pateikė teismui pareiškimą, kuriuo pripažino ieškovo BAUB „Drokita“ ieškinio reikalavimus jo atžvilgiu. Nurodė, kad jam yra žinomos ir suprantamos ieškinio pripažinimo teisinės pasekmės. Prašė ieškinį atsakovo UAB „Jobera“ atžvilgiu atmesti.

9Atsakovui M. K. apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, į teismo posėdį atsakovas neatvyko, atsakovas prašė atidėti teismo posėdį. Teismas įvertinęs, jog atsakovo nedalyvavimas užvilkins bylos nagrinėjimą, pripažino neatvykimo priežastis nesvarbiomis, nutarė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant. (CPK 246 str.).

10Atsakovui UAB „Jobera“ apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, į teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko, atsakovo UAB „Jobera“ neatvykimo priežastys nežinomos, pripažintos nesvarbiomis, byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui (CPK 246 str.).

11Ieškinys tenkintinas.

12Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2016-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-6345-866/2016, pagal kreditorės Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus pareiškimą iškėlė UAB „Drokita“ (ankstesnis pavadinimas iki 2016-11-11 UAB „Jobera LT“) (toliau – Įmonė) bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirdamas Veroniką Sinkevičienę. Minėta nutartimi teismas įpareigojo įmonės vadovą per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus kitus dokumentus. Vilniaus apygardos teismas 2017-03-09 nutartimi UAB ,,Drokita“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

132017-07-24 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1690-866/2017 patvirtinto kreditorinius reikalavimus iš viso 20 138,62 Eur sumai ( pirmos eilės kreditoriniai reikalavimai 1263,48 Eur sumai (įmonės darbuotojai), antros eilės kreditoriniai reikalavimai sumai 18 004,64 Eur (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir VĮ Turto bankas) ir trečios eilės kreditoriniai reikalavimai sumai 870,50 Eur (kiti kreditoriai)).

14Byloje pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 išduotas vykdomasis raštas Nr. eB2-1690-866/2017 dėl priverstinio įpareigojimo perduoti įmonės dokumentus bankroto administratoriui vykdymo. Byloje pateiktas antstolės I. G. 2017-04-24 pranešimas Nr. ( - ), kuriame nurodyta, jog M. K. įpareigojimo perduoti dokumentus nevykdo, todėl yra surašytas sprendimų, įpareigojančių atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas bei pateiktas Plungės apylinkės teismui su prašymu skirti M. K. baudą. Iš byloje pateiktos Plungės apylinkės teismo 2017-08-21 nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1269-1024/2017 matyti, jog teismas skyrė atsakovui, už įpareigojimo, perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, ir visus dokumentus, nevykdymą po 10,00 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 25 d. bankroto administratorės Veronikos Sinkevičienės, naudai.

152017-06-20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1690-866/2017 apribojo galimybę BUAB „Drokita“ buvusiam vadovui M. K. 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Vilniaus apygardos teismo 2018-12-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3002-881/2018 įmonės UAB „Drokita“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Minėta nutartis įsiteisėjo 2019-04-04.

16Iš byloje pateikto 2014 metų įmonės balanso matyti, jog įmonės trumpalaikis turtas 2014-12-31 sudarė 24 225 Lt sumą, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 19 188 Lt, ilgalaikio turto įmonė neturėjo. Iš 2015 metų įmonės balanso matyti, jog įmonės trumpalaikis turtas sudarė 7016,00 Eur sumą, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 5557,00 Eur sumą, ilgalaikio turto įmonė neturėjo. Iš byloje pateikto antstolių informacinės sistemos išrašo matyti, jog ieškovo atžvilgiu nuo 2014-12-04 iki 2016-11-17 buvo vykdoma 10 vykdomųjų bylų. Iš byloje esančio CreditReform duomenų bazės išrašo matyti, jog 2016-05-01, ieškovo įsipareigojimai pradelsti du šimtus dvidešimt dvi dienas.

17Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad UAB ,,Drokita“ į.k. 303357989 (iki 2016 m. lapkričio 11 d. buvęs įmonės pavadinimas UAB ,,Jobera LT“) įsteigta 2014 m. liepos 25 d., o UAB ,,Jobera“, į.k. 304033716, įsteigta 2015 m. balandžio 23 d., abiejų įmonių vadovu buvo atsakovas M. K.. Abiejų įmonių veiklos sritis – personalo paieškos, įdarbinimo ir laikinojo įdarbinimo veikla, abi bendrovės veikė tuo pačiu adresu ( - ).

18Byloje pateikta VSDFV Vilniaus skyriaus 2017-08-18 pažyma iš kurios matyti, jog UAB „Jobera“ pradėjo dirbti dalis BUAB „Drokita“ darbuotojų, t.y. P. S. dirbo BUAB „Drokita“ iki 2017 m. sausio 6 d., o nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. dirbo UAB „Jobera“; M. K. dirbo BUAB „Drokita“ iki 2017 m. sausio 2 d., o nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2017 m. liepos 8 d. dirbo UAB „Jobera“, A. B. dirbo BUAB „Drokita“ iki 2016 m. rugsėjo 15 d., o nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. dirbo UAB „Jobera“. Byloje pateikta 2016 m. sausio 4 d. UAB „Drokita“ (buvusi UAB ,,Jobera LT“) ir UAB ,,Jobera“ laikinojo įdarbinimo sutartis Nr. L14-05526, kuria UAB „Jobera LT“ įsipareigojo savo darbuotojams pavesti atlikti sutartyje numatytas funkcijas UAB ,,Jobera“ naudai.

19Iš byloje pateiktos ir viešai prieinamos informacijos www.rekvizitai.lt nustatyta, kad BUAB „Drokita“ iki 2016 m. vasario 3 d. savo veikloje naudojo logotipą „Jobera“, vėliau šį logotipą pradėjo naudoti UAB „Jobera“, kuri taip pat perėmė UAB ,,Drokita“ naudotą domeną ( - ) bei elektroninį paštą ( - ), abiejų įmonių kontaktinis telefono numeris nurodomas tas pats (( - )).

20Iš byloje pateikto UAB „Jobera LT“ 2014-08-14 sutarčių registro matyti, jog dalis sutarčių buvo sudaroma su UAB „Jobera“ , dalis su UAB „Jobera LT“, abiejų įmonių sutartys buvo registruojamos viename sutarčių registravimo žurnale. Iš byloje pateiktų sutarčių sudarytų su užsakovais laikotarpiu nuo 2014-09-25 iki 2015-08-10, matyti, jog sutartys sudarytos UAB “Jobera” vardu, tačiau sutartyse nurodyti rekvizitai: įmonės kodai (303357989) ir atsiskaitomosios sąskaitos numeriai (( - )) yra UAB “Jobera LT”.

21Byloje pateikti darbuotojų (B. M., E. Ž., N. G., R. D.) paaiškinimai, kuriuose darbuotojos nurodė, kad įmonės bendradarbiavo, abiejų įmonių direktorius buvo atsakovas M. K., įmonių adresas ir telefono numeris tas pats, abiejose įmonėse dirbo tie patys darbuotojai, abiejų įmonių veiklos tipas vienodas.

22Liudytoja R. D. nurodė, kad ji nuo 2015 m. rudens iki 2016 m. rugsėjo 25 d. dirbo UAB „Jobera LT“ (dabartinė BUAB „Drokita“) personalo vadybininkės pareigose. Įmonės pagrindinė veikla buvo darbuotojų atranka pagal klientų pateiktus užsakymus ir darbuotojų nuoma. Liudytoja pažymėjo, kad UAB „Jobera LT“ ir UAB „Jobera“ vykdė veiklą tose pačiose patalpose.

23Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006). ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki, ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi įmonės vadovui nustatyta ne tik teisė, bet ir pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiškai yra nemoki. ĮBĮ 8 str. 4 d. įtvirtina, kad Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.“(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

24Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Įmonei bankroto byla iškelta kreditorės VSDFV Vilniaus skyriaus iniciatyva. Vilniaus apygardos teismas 2016-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-6345-866/2016 konstatavo, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis, įmonė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų (pateikta tik viena ataskaita už 2014 metus), su kreditore neatsiskaitė, priverstinis skolos išieškojimas buvo neefektyvus, turto į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą Įmonė neturėjo.

25Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismų praktikoje pažymėta, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Įmonės nemokumas įrodinėjamas ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

26Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016). Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

27Vienas iš įmonės nemokumo nustatymo kriterijų yra įmonės balanso duomenys (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateikto 2014 metų įmonės balanso duomenų matyti, jog įmonės turtas sudarė 24 225 Lt sumą, per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 19 188 Lt, taigi, įmonės balanso duomenimis, įmonės skoliniai įsipareigojimai sudarė daugiau nei pusę įmonės turto. Pažymėtina ir tai, kad įmonės turtą sudarė trumpalaikis turtas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškimą dėl bankroto bylos pateikė VSDFV Vilniaus skyrius, kuris pareiškime nurodė, jog nuo pat veiklos pradžios, t. y. 2014 metų įmonė vėluodavo sumokėti einamąsias įmokas, o nuo 2015 metų apskritai nustojo dengti įsiskolinimą VSDFV biudžetui, taikytos priverstinės skolos išieškojimo priemonės buvo neveiksmingos. Pažymėtina, jog atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių kitokią BUAB „Drokita“ finansinę padėtį tiek 2014 metais, tiek kitais įmonės veiklos metais (CPK 178 straipsnis). Darytina išvadą, jog BUAB „Drokita“ nuo 2014 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, taigi įmonės vadovui M. K. jau tada kilo pareiga inicijuoti bankroto procesą.

28Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Akivaizdu, kad atsakovas M. K., būdamas Įmonės direktoriumi, galėjo ir turėjo žinoti, jog Įmonė yra nemoki ir laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Darytina išvada, jog atsakovas, esant Įmonės nemokumui, neteikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo pažeisdamas įmonės vadovui įstatymo nustatytą imperatyvią pareigą. Atsižvelgiant į tai, kad Įmonei tapus nemokiai, atsakovas pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nepateikė, ieškovas įgijo teisę reikalauti priteisti iš atsakovo Įmonei ir jos kreditoriams atsiradusią žalą ( ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2017-07-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1690-866/2017 patvirtinto kreditorinius reikalavimus iš viso 20 138,62 Eur sumai, minėta suma sudaro ieškovo prašomą priteisti žalą.

29Lietuvos Respublikos Darbo Kodekse ir Lietuvos teismų praktikoje nėra plačiau aiškinama, kas yra laikoma įstaigos, organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimu, tačiau Europos Sąjungos Tarybos 2001 m. kovo 12 d. direktyva Nr. 2001/23/EB Direktyvos 1 straipnsio a) punkte nurodyta, kad ši direktyva taikoma teisinio perdavimo arba susijungimo atveju perduodant įmonę, verslą arba įmonės ar verslo dalį kitam darbdaviui; b) punkte numatyta, kad atsižvelgiant į a punktą ir kitas šio straipsnio nuostatas, šioje direktyvoje nustatytas perdavimas yra perdavimas išlaikant ūkio subjekto tapatybę, t. y. išlaikant organizuotą išteklių grupę, kurios tikslas yra ūkinė veikla, nepriklausomai nuo to, ar ta veikla yra pagrindinė ar pagalbinė; straipsnio c) punkte numatyta, kad ši direktyva taikoma valstybės ir privačioms įmonėms, kurios verčiasi ūkine veikla, nesvarbu, ar jos veikia siekdamos pelno, ar ne. Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a) punkte nurodyta, kad "perdavėjas" yra fizinis arba juridinis asmuo, kuris dėl 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto perdavimo praranda darbdavio teises įmonėje, versle arba įmonės ar verslo dalyje; Direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perdavėjo teisės ir pareigos, kylančios iš darbo sutarties arba darbo santykių, galiojančių perdavimo dieną, yra perduodami perėmėjui. 1986 m. kovo 18 d. sprendime byloje 24/85 Spijkers ETT nurodė, kad faktą, kad perėmėjas perėmė įmonę, verslą, ar jų dalį kaip veikiantį ekonominį subjektą, gali įrodyti, jog perėmėjui buvo sudarytos visos galimybės toliau tęsti tą pačią įmonės, verslo ar jo dalies veiklą, kuri buvo vykdoma iki perdavimo. Siekiat nustatyti, ar perėmėjui perduotoje įmonėje veikla buvo išsaugojusi tapatumą, Teismo teigimu, reikia įvertinti keletą aplinkybių 1) atsižvelgti į įmonės ar verslo rūšį; 2) ar perleistas įmonės materialusis turtas (pastatai ar kilnojamasis turtas); 3) ar dauguma darbuotojų perėmė naujasis įgijėjas; 4) ar perduoti įmonės klientai; 5) perduotos įmonės veiklos panašumą iki perdavimo ir iki jo.

30Teismo vertinimu byloje pateikti rašytiniai įrodymai (juridinių asmenų registrų išrašai, darbuotojų paaiškinimai, sutarčių žurnalas, įmonių sudarytų sutarčių turinys, įmonių veiklos vykdymas tose pačiose patalpose, įmonės darbuotojų perėjimas dirbti iš BUAB „Drokita“ į UAB „Jobera“, BUAB „Drokita“ rekvizitų ir kontaktų naudojimas UAB „Jobera“ veikloje, ir klientų perėmimas) patvirtina ieškovo veiklos ir turto perkėlimą į UAB „Jobera“ paliekant ieškovui tik kreditorinius įsipareigojimus. Pažymėtina, jog atlikus šiuos veiksmus UAB „Jobera“ veikia iki šiol.

31Deliktinės civilinės atsakomybės atveju CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jei prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK 6.279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bendru žalos padarymu laikomi tokie atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010; 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme ir toks bendrininkavimas gali būti skirstomas į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami ketinimo sukelti žalą, apie vienas kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidarioji, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai bendru tikslu nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia žalą, t. y. objektyviojo bendrininkavimo atveju. Tai reiškia, kad asmenys laikomi padariusiais žalos bendrais veiksmais (CK 6.279 straipsnio 1 dalis) ir preziumuojama solidarioji skolininkų prievolė (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) ir tais atvejais, kai bendra žala atsiranda dėl savarankiškų, nesuderintų atsakovų veiksmų, kurie sukėlė bendrą žalą (objektyviojo bendrininkavimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalis, preziumuojama, kad keli žalą padarę asmenys turi solidariąją žalos atlyginimo prievolę, t. y. įrodinėjant šios prievolės pobūdį iš anksto laikomasi nuostatos, kad žala padaryta bendrais veiksmais ir dėl to žalos atlyginimo prievolė yra solidari. Skolininkas gali solidarumo prezumpciją (kad žala padaryta skolininkų bendrais veiksmais) paneigti vadovaudamasis CK 6.279 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir įrodydamas, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jis atsakingas, rezultatas. Priešingu atveju, nepaneigus prezumpcijos, yra laikoma, kad žala padaryta bendrais skolininkų daugeto veiksmais ir taikoma solidarioji civilinė atsakomybė pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį. Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą bei priežastinį ryšį.

32Byloje nustatyta, kad atsakovo M. K., kaip įmonės vadovo, privalomų pareigų nevykdymas (laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo) ir verslo perkėlimas bei atsakovo UAB „Jobera“ ir jo vadovo M. K. veiksmai (UAB „Drokita“ klientų, darbuotojų ir turto perėmimas) tiesiogiai lėmė darbuotojų, mokesčių administratorių ir kitų kreditorių kreditorinių reikalavimų atsiradimą, t.y. sudarė sąlygas 20 138,62 Eur žalai atsirasti. Vadovaujantis aukščiau aptartu reglamentavimu, laikytina, jog atsakovų M. K. ir UAB „Jobera“ veiksmai priskirtini subjektyviajam bendrininkavimui ir jie yra tinkami atsakovai solidariosios atsakomybes prasme. Atsakovai nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių solidariosios civilinės atsakomybės prezumpcijos. Šie atsakovų neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) lėmė ieškovo įmonės nuostolius (turto netekimą) už bendrą 20 138,62 Eur sumą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Priežastinis ryšys tarp nurodytų atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovo nuostolių (CK 6.247 straipsnis) akivaizdus, kadangi atsakovui laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui (didėjo finansiniai įsipareigojimai darbuotojams ir biudžetui) ir perkėlus verslą į kitą įmonę ieškovas neatsiskaitė su kreditoriais ir įmonė neturi galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus (ieškovo turtas, verslas ir veikla perkelta atsakovui UAB „Jobera“). Teismui nustačius atsakovų neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė yra preziumuojama (LR CK 6.248 str. 1 d ), atsižvelgiant į tai ieškovo ieškinys tenkintinas, iš atsakovų solidariai priteistina 20 138,62 Eur nuostolių atlyginimo.

33Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo M. K. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 20 138,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-08-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

34Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo UAB „Jobera“ priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 20 138,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-08-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

35Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 453,00 Eur. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys patenkintas, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina 453,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

36Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 41,71 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 93 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 41,71 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

37Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

Nutarė

38Ieškinį tenkinti.

39Priteisti solidariai iš atsakovų M. K., a. k. ( - ) ir UAB „Jobera, į.k. 304033716, ieškovo BUAB „Drokita“, į. k. 303357989, naudai 20 138,62 Eur ( dvidešimt tūkstančių vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 62 ct) žalos atlyginimo,

40Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. ( - ), ieškovo BUAB „Drokita“, į. k. 303357989, naudai 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 20 138,62 Eur sumą nuo 2017-08-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

41Priteisti iš atsakovo UAB „Jobera, į.k. 304033716, ieškovo BUAB „Drokita“, į. k. 303357989, naudai 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 20 138,62 Eur sumą nuo 2017-08-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

42Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų M. K., a. k. ( - ) ir UAB „Jobera, į.k. 304033716, 453,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 00 ct) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

43Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų M. K., a. k. ( - ) ir UAB „ Jobera, į.k. 304033716, 41,71 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 71 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

44Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB... 3. Ieškovas 2019-12-23 kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu nurodydamas,... 4. Ieškovas nurodė, jog buvęs įmonės vadovas ne tik neperdavė įmonės turto... 5. Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu patikslintą ieškinį palaikė jame... 6. Atsakovai UAB „Jobera“ ir M. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį su... 7. Atsakovai taip pat nurodė, jog nesutinka su ieškovo nurodomomis aplinkybės... 8. Atsakovas M. K. 2019-10-25 pateikė teismui pareiškimą, kuriuo pripažino... 9. Atsakovui M. K. apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, į teismo... 10. Atsakovui UAB „Jobera“ apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, į... 11. Ieškinys tenkintinas.... 12. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2016-11-23 nutartimi... 13. 2017-07-24 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr.... 14. Byloje pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 išduotas vykdomasis... 15. 2017-06-20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.... 16. Iš byloje pateikto 2014 metų įmonės balanso matyti, jog įmonės... 17. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad UAB ,,Drokita“ į.k.... 18. Byloje pateikta VSDFV Vilniaus skyriaus 2017-08-18 pažyma iš kurios matyti,... 19. Iš byloje pateiktos ir viešai prieinamos informacijos www.rekvizitai.lt... 20. Iš byloje pateikto UAB „Jobera LT“ 2014-08-14 sutarčių registro matyti,... 21. Byloje pateikti darbuotojų (B. M., E. Ž., N. G., R. D.) paaiškinimai,... 22. Liudytoja R. D. nurodė, kad ji nuo 2015 m. rudens iki 2016 m. rugsėjo 25 d.... 23. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis... 24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Įmonei bankroto byla iškelta kreditorės... 25. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai... 26. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą... 27. Vienas iš įmonės nemokumo nustatymo kriterijų yra įmonės balanso duomenys... 28. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju... 29. Lietuvos Respublikos Darbo Kodekse ir Lietuvos teismų praktikoje nėra... 30. Teismo vertinimu byloje pateikti rašytiniai įrodymai (juridinių asmenų... 31. Deliktinės civilinės atsakomybės atveju CK 6.6 straipsnio 3 dalyje... 32. Byloje nustatyta, kad atsakovo M. K., kaip įmonės vadovo, privalomų pareigų... 33. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi,... 34. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi,... 35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 36. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 41,71 Eur.... 37. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 38. Ieškinį tenkinti.... 39. Priteisti solidariai iš atsakovų M. K., a. k. ( - ) ir UAB „Jobera, į.k.... 40. Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. ( - ), ieškovo BUAB „Drokita“, į. k.... 41. Priteisti iš atsakovo UAB „Jobera, į.k. 304033716, ieškovo BUAB... 42. Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų M. K., a. k. ( - )... 43. Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų M. K., a. k. ( - )... 44. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...