Byla 1A-463-579/2018

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, nuteistajam D. J., jo gynėjui advokatui Vytautui Polikaičiui, nukentėjusiajam K. J.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

3Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 4 mėnesius ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

4Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis ir būti registruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 721 straipsniu D. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

5Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš D. J. K. J. 191,88 Eur turtinės žalos ir 450 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje K. J. ieškinys atmestas.

6Iš D. J. valstybei priteista 6,65 Eur pašto išlaidų.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

81.

9D. J. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie 13 val. gyvenamojo namo, esančio ( - ), kieme, kilus tarpusavio konfliktui dėl užtverto kelio pravažiavimui pro kiemą ir dėl priteistų pinigų mokėjimo, priėjęs prie savo artimo giminaičio – brolio K. J., kuris sėdėjo automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris ( - ) vairuotojo sėdynėje, ir plūsdamas jį necenzūriniais žodžiais, naudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra per atidarytą priekinių automobilio durelių langą delnu sudavė keturis kartus į veidą, tris kartus į pakaušį, dėl ko K. J. nuo kraujosruvos nosies pamato dešinėje, nubrozdinimo galvos kairėje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas, tyčia sugadinti nedidelės 173,55 Eur vertės akiniai

102.

11Nuteistasis D. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį atmesti.

122.1.

13Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tikina, kad prieš brolį nesmurtavo. Aiškina, kad norėdamas nuraminti K. J., bandė pastarąjį apkabinti, o šiam ėmus šaukti, keletą kartų pirštais patapšnojo per pakaušį, jokių smūgių nesudavė, prie veido neprisilietė. Kadangi nukentėjusysis tuo metu buvo be akinių, jų sugadinti negalėjo.

142.2.

15Skunde nurodoma, kad nors teismas rėmėsi policijos pareigūnų A. U. (A. U.) ir J. M. parodymais, tačiau šių asmenų parodymai patvirtina tik aplinkybes, jog 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie 14.42 val. jiems atvykus į įvykio vietą, K. J. skundėsi tik tuo, jog brolis (D. J.) užstatė automobilį ir neleido išvažiuoti iš kiemo, kad paėmęs už veido jį tampė, stumdė, tačiau apie suduotus 7 smūgius į veidą ir pakaušį nieko nesakė. Tad policijos pareigūnų parodymai, apelianto įsitikinimu, nėra akivaizdus ir nenuginčijamas jo kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įrodymas.

162.3.

17Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis, rašydamas protokolą – pareiškimą bei tą patį vakarą apklausiamas liudytoju nurodė, kad jam buvo suduoti 7-8 smūgiai į veidą ir pakaušį, nors į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams šios aplinkybės nebuvo nurodęs. Akcentuojama, jog policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose apie smūgių sudavimą neužsiminta, surašyti anksčiau nei K. J. protokolas – pareiškimas.

182.4.

19Skunde teigiama, kad K. J. 2017 m. rugpjūčio 8 d. apklausos metu nieko nekalbėjo apie jam neva padarytus sužalojimus ir tik sužinojęs apie specialisto išvadas jis patikslino savo parodymus, juos pritaikydamas prie specialisto išvados. Akivaizdu, kad specialisto išvada „buku daiktu“ nereiškia, jog sužalojimai padaryti rankomis, specialistas to ir nenurodo. Jie galėjo būti padaryti ir kitais bukais daiktais, t. y. K. J. galėjo nubrozdinimą galvos kairėje pasidaryti pats dirbdamas su staklėmis, mediena, nosies pamato dešinėje esanti kraujosruva galėjo būti nudrėkstas šašas ir pan. Specialisto išvada nepatvirtina, kad šitie sužalojimai buvo padaryti suduodant smūgius ranka. Nepaisant šių neatitikimų, prieštaravimų, teismas konstatavo, kad specialisto išvada, patvirtina D. J. pateiktus kaltinimus.

202.5.

21Skundo autoriaus nuomone, teismas visiškai nepagristai kritiškai, kaip siekimą padėti jam išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas vertino J. J. parodymus, nors jos paaiškinimai apie policijos pareigūnų atvykimą, jų kvietimą, apie tai, kad ji nematė jokių sumušimo žymių, sutampa su pareigūnų parodymais.

222.6.

23Apeliantas neigia sugadinęs nukentėjusiojo akinius, teigia, kad įvykio metu pastarasis išvis buvo be akinių. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu K. J. tvirtino, jog jis buvo užsidėjęs akinius, kurie skirti žiūrėjimui į tolį. Tačiau teismui pateikti akiniai, kuriuos šis naudojo dirbdamas su staklėmis, o ne vairuodamas automobilį. Teismas šios aplinkybės nesiaiškino, nepašalino abejonių.

242.7.

25Apibendrindamas skundo argumentus, nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo aukščiau išvardintų prieštaravimų nukentėjusiojo parodymuose, specialisto išvadoje, nepagrįstai kritiškai vertino J. J. parodymus, nagrinėdamas bylą prieštaravimų nepašalino, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi vien nukentėjusio asmens parodymais, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, todėl skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas.

263.

27Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio taikymo D. J., nustatyti bausmės atlikimo vietą pataisos namuose.

283.1.

29Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino D. J. asmenybę, jo neteisėtų veiksmų pakartotinumą bei pavojingumą, todėl nepagrįstai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metams 6 mėnesiams.

303.2.

31Skunde nurodoma, kad nuteistasis kaltės nepripažįsta, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. Bausmės vykdymo atidėjimas jam taikomas antrą kartą ir abu kartus taikytas, kuomet padaromos naujos tyčinės nusikalstamos veikos bausmės vykdymo atidėjimo metu. D. J. yra teisiamas už tuos pačius neteisėtus veiksmus prieš tą patį artimą šeimos narį – brolį, kaip ir ankstesniu nuosprendžiu, kuriuo jam jau buvo pritaikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Apelianto nuomone, akivaizdu, jog minėtas bausmės vykdymo atidėjimas su baudžiamojo poveikio priemone, nuteistojo socialinė padėtis, darbas, įtakos jam nepadarė, nes naujos nusikalstamos veikos padarytos būtent bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to, 2018 m. kovo 26 d. Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto brolio – K. J. atžvilgiu. Tai, pasak prokuroro, patvirtina, kad D. J. neteisėti veiksmai, lydimi neapykantos ir smurto artimo asmens atžvilgiu, yra pavojingi ir gali sukelti rimtas pasekmes. Išvardintos aplinkybės, anot apelianto, paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad nuteistojo pavojingumas nesiekia tokio laipsnio, jog laisvės atėmimo bausmę jam reikėtų atlikti realiai.

324.

33Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusysis prašo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

345.

35Nuteistojo D. J. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto apeliaciniai skundai atmetami.

36Dėl nuteistojo D. J. apeliacinio skundo

376.

38Skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Apelianto manymu, teismas, netinkamai įvertinęs surinktus duomenis, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl D. J. kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, atlikusį įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog skundas nepagrįstas.

397.

40Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto pateiktu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas, priimtas pažeidžiant BPK reikalavimus.

418.

42Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Teismas įrodymų patikimumą, jų įrodomąją vertę nustatė juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje ir rėmėsi tik ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais. Skundžiamame nuosprendyje išanalizuoti nukentėjusiojo K. J., liudytojų A. U. (A. U.), J. M. parodymai ir pagrįstai, juos lyginant ir gretinant tiek tarpusavyje, tiek su kitų liudytojų parodymais, kitais rašytiniais bylos duomenimis, vertinant juos visų byloje surinktų duomenų ir nustatytų faktų visumoje, konstatuota, jog jie yra patikimi ir pakankami D. J. kaltei padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pagrįsti.

439.

44Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose nuteistasis D. J. neneigė, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie 13 val. atvykęs į savo mamos J. J. namus, esančius ( - ), dėl užstatyto pravažiavimo kieme susilaukė priekaištų iš brolio K. J.. Nuteistasis teigia, kad smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, akinių nesulaužė ir kad prie brolio prisilietė tik norėdamas jį nuraminti, apkabinti. Teigia, kad K. J., tvirtindamas, jog buvo sumuštas, siekia jį apkaltinti nebūto nusikaltimo padarymu. Teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje esančius įrodymus, atlikusį papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad nuteistojo pateikta gynybinė versija yra paneigta skundžiamame nuosprendyje išdėstytais ir tinkamai įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo D. J. parodymais ir juos įvertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jie, nors iš esmės ir yra nuoseklūs, tačiau prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai.

4510.

46Nuteistasis apeliaciniame skunde kritikuoja nukentėjusiojo parodymus. Teigia, kad K. J. dėl susiklosčiusių tarpusavio konfliktinių santykių tyčia pateikė tokius paaiškinimus, jog būtų pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, o taip pat ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį D. J. atžvilgiu, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nenurodė, jog prieš jį būtų buvę smurtauta ir tik vėliau iškėlė versiją, jog buvo suduoti 7-8 smūgiai. Tačiau įvertinusi viso proceso metu duotus nukentėjusiojo parodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su paminėtais apelianto teiginiais. Atlikusi nukentėjusiojo duotų parodymų analizę, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad jie esminėse aplinkybėse yra nuoseklūs ir vienodi. 2017 m. rugpjūčio 6 d. vakare rašydamas protokolą – pareiškimą bei apklausiamas liudytoju K. J. nurodė, jog žodinio konflikto su broliu (D. J.) metu pastarasis jam 7-8 kartus iš priekio delnu trenkė į veidą sukeldamas fizinį skausmą. Nuo smūgių suskilo akinių stiklas ir persikreipė rėmelis (1 t. b. l. 15-17, 26-28). Iš esmės analogiškas aplinkybes, tik nenurodant tikslaus smūgių skaičiaus, jis nurodė ir įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams (1 t., b. l. 19-22). 2017 m. rugpjūčio 8 d. vykusios apklausos metu išsamiai nurodė vykusio konflikto aplinkybes, detalizavo prieš jį atliktus veiksmus. Paaiškino, jog D. J. viso jam sudavė keturis stumiamus smūgius delnu į veidą, tuo sukeldamas skausmą. Be to, nuo smūgių link keleivio vietos nukrito akiniai. Dėl brolio veiksmų jie buvo sulaužyti. K. J. taip pat paaiškino, kad pamatęs, jog kviečiama policija, brolis bandė pagriebti telefoną ir taip dar tris kartus delnu sudavė per pakaušį, bet skausmo tuo nesukėlė (1 t., b. l. 29-31). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis iš esmės pateikė analogiškus paaiškinimus. Nurodė, jog susikivirčijus su broliu, pirmiausia buvo suduotas vienas stumiamasis smūgis plaštaka į veidą. Po to dar tokie pat trys smūgiai. Šiais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas veide, daugiausia ties nosimi, toje vietoje buvo ir paraudimas. Taip pat smilkinių srityje buvo jaučiamas skausmas, išryškėjo paraudimas kairėje smilkinio pusėje. Kviečiant policijos pareigūnus, D. J., bandydamas atimti telefoną, rankomis kontaktavo su pakaušiu, atlikdamas griebiamuosius judesius. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo duoti parodymai esminėse detalėse sutapo su anksčiau jo duotais parodymais. Todėl galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos pripažino tinkamais D. J. kaltės įrodymais.

4711.

48Kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina specialisto išvada Nr. G2257/2017(02). Šioje išvadoje nurodyta, kad K. J. nustatyta kraujosruva nosies pamato dešinėje, nubrozdinimas galvos kairėje. Sužalojimai padaryti buku daiktu. Sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y., 2017 m. rugpjūčio 6 d. 13 val. D. J. 7-8 kartus sudavus į veidą K. J. (1 t. b. l. 48). Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme specialistas Gregoire Abi Chaker patvirtino savo išvados teisingumą. Jis paaiškino, kad kraujosruva buvo užfiksuota nosies pamato dešinėje, viršuje, horizontalus nubrozdinimas, einantis nuo akies kampo iki ausies viršaus – galvos kairėje pusėje. Kadangi akiniai (bukas daiktas) kontaktuoja su vietomis, kuriose užfiksuoti sužalojimai, galima daryti išvadą, kad K. J. nustatyti sužalojimai buvo padaryti akiniams kontaktuojant (ne nuo įprastinio nešiojimo, o dėl spaudimo) su nurodytomis vietomis. Specialistas taip pat paaiškino, kad būna atvejų, kai kraujosruvos, paraudimo, šašo pradžioje nesimato, jie išryškėja tik po 6 val. ir daugiau. Dėl šios priežasties sužalojimas į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams galėjo būti ir nematomas. Kadangi kraujosruva nosies pamato dešinėje yra 0,8x0,4 cm, apklausos 21 val. metu policijos pareigūnams taip pat galėjo būti nepastebima, juolab, kad net ir didesni sužalojimai kartais nepastebimi. Tad specialisto išvada ir specialisto paaiškinimai neprieštarauja K. J. nurodytoms jo sužalojimo aplinkybėms ir priešingai nei kad teigiama apeliaciniame skunde, leidžia daryti išvadą, kad nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas, ne kaip kad teigia apeliantas, dirbant su staklėmis, mediena, nudraskius šašą ir pan., o būtent nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, t. y., D. J. delnu atliekant fizinio poveikio veiksmus, nukreiptus į nukentėjusiojo veidą.

4912.

50Nuteistasis apeliaciniame skunde netinkamai interpretuoja policijos pareigūnų A. U. ir J. M. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis, jų parodymus teisme. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šie liudytojai nepatvirtino, kad nukentėjusysis nebuvo sužalotas. Teisme jie nurodė neatsimenantys šios aplinkybės. Nežiūrint to minėtų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, jog K. J. jiems paaiškino, kad D. J. suėmęs jam už veido, stumdė, tampė, sukeldamas fizinį skausmą ir sulankstydamas akinius (1 t., b. l. 19-22), t. y., nukentėjusysis iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir apklausų metu, tik nedetalizavo smūgių skaičiaus. Tad A. U. ir J. M. patvirtino faktą, kad nukentėjusysis jiems skundėsi ne tik dėl užtverto kelio, sulaužytų akinių, bet ir dėl fizinio poveikio jo atžvilgiu. O tai, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, o taip pat ir liudytojai J. J. nesimatė, jog nukentėjusysis būtų buvęs sužalotas, fakto, jog jo atžvilgiu buvo atlikti smurtiniai veiksmai, nepaneigia, juolab, kad buvęs fizinio kontakto poveikis ir jo pasekmės (nežymus sveikatos sutrikdymas) užfiksuotas specialisto išvadoje, o apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas išsamiai paaiškino, kodėl iškart po įvykio galėjo nesimatyti sužalojimų K. J. veide. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad nukentėjusysis teisme paaiškino, jog skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, dėl ko būna paraudęs. Raudonis užfiksuotas ir jį apžiūrint specialisto darytose nuotraukose. Net ir nuteistasis pripažino, kad brolis būna įraudęs, ypač, kai supyksta. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, visiškai suprantama, kodėl į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai galėjo nepastebėti K. J. padarytų sužeidimų. Tačiau, kaip ir minėta, apie patį fizinio poveikio faktą, t. y., tai, kad nukentėjusysis buvo tampomas ir stumdomas už veido, jie nurodė. Netikėti policijos pareigūnų paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo, todėl daroma išvada, kad jais pagrįstai vadovautasi sprendžiant D. J. kaltės klausimą.

5113.

52Teigdamas, jog nukentėjusysis jį apkalba, apeliantas aiškina, jog K. J. pateikti sulaužyti akiniai yra skirti darbui su staklėmis, o ne automobilio vairavimui, todėl, pasak nuteistojo, nukentėjusiojo teiginiai, jog jie buvo sulaužyti konflikto metu, yra melagingi. Tačiau K. J. paaiškino, kad dirba visiškai su kitais akiniais nei pateikti byloje. Apeliacinės instancijos teismui juos pateikė. Paaiškino, kad akiniai, kuriuos jis buvo užsidėjęs incidento su broliu metu, yra korekciniai fotochrominiai, skirti ir vairavimui. Šias aplinkybes be nukentėjusiojo teiginių patvirtina ir jo pateikti dokumentai: akinių receptas bei korekcinių akinių gaminimo užsakymo lapas (1 t., b. l. 67-68). Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolai patvirtina, kad K. J. pateikė „Ray Ban“ firmos deformuotus akinius su įskilusiais stikliukais (1 t., b. l. 49-50, 52-59). Korekcinių akinių gaminimo užsakymo lapas patvirtina, kad nukentėjusiajam pagal gydytojo receptą buvo pagaminti būtent tie akiniai, kurie ir yra pateikti byloje, ir kurie pakartotinai buvo apžiūrėti ir apeliacinės instancijos teisme. Pastebėtina, kad fotochrominiai akiniai nėra pritaikyti darbui prie staklių. Visi šie duomenys paneigia ne tik D. J. aukščiau paminėtus teiginius, bet taip pat ir liudytojos J. J. nurodytas aplinkybes, kad akinius K. J. buvo įsigijęs turguje. Neteisingai nurodžius šią aplinkybę, kyla pagrįstų abejonių dėl minėtos liudytojos teiginių apie tai, kad akinių stiklas ir anksčiau jau buvo įskilęs, teisingumo. Todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojos J. J. parodymais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog apylinkės teismo išvada, kad prie bylos esantys nukentėjusiojo pateikti akiniai buvo sulaužyti būtent konflikto su D. J. metu, yra teisinga.

5314.

54Vertinant paties nuteistojo parodymus, kad jis jokių fizinio poveikio veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, akinių nesulaužė, o tik norėjo apkabinti brolį, pastebėtina, kad jų, priešingai nei K. J. parodymų, nepatvirtina kiti byloje esantys parodymai. Be to, įvertinus tą aplinkybę, kad tarp brolių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, ką pripažįsta jie patys, patvirtino jų motina J. J., bei faktas, kad abu jau yra teisti už smurto vienas kito atžvilgiu panaudojimą, visiškai nelogiškai, neįtikinamai skamba nuteistojo aiškinimas, kad nukentėjusiajam supykus dėl užstatyto pravažiavimo, reiškiant nepasitenkinimą dėl skolų, jis tik norėjo apkabinti brolį ir šitaip jį nuraminti, draugiškai patapšnojo per galvą.

5515.

56Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą darytina pagrįsta išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, išvados dėl D. J. kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės.

5716.

58D. J. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už keturių smūgių delnu sudavimą į veidą bei trijų smūgių sudavimą į pakaušį. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už analogiškų veiksmų atlikimą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje laikomasis nuomonės, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014).

5917.

60Nagrinėjamu atveju K. J. ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugpjūčio 8 d. vykusios apklausos metu aiškino, kad D. J. jam sudavė delnu 4 stumiamojo pobūdžio smūgius. Po to, mėgindamas atimti telefoną, delnu dar sudavė tris smūgius per pakaušį, tačiau dėl jų jokio skausmo nejautė. Apklausiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat aiškino, jog D. J. jam palietė ir pakaušį, atlikdamas pagriebimą. Kad šiais veiksmais būtų sukeltas fizinis skausmas ar padaryti sužalojimai nukentėjusysis vėlgi nenurodė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai D. J. pripažino kaltu sudavus 3 smūgius į pakaušį, kadangi byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog šiais veiksmais nukentėjusiajam būtų sukeltas fizinis skausmas, ar dar daugiau, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms. Nuteistajam inkriminuota nusikalstamų veiksmų apimtis mažintina, faktinės aplinkybės, kad D. J. tris kartus sudavė į pakaušį, kad buvo sukeltas fizinis skausmas, šalintinos iš D. J. suformuluoto kaltinimo, nustatant, kad nuteistasis nukentėjusiajam sudavė keturis kartus į veidą, dėl ko K. J. nuo kraujosruvos nosies pamato dešinėje, nubrozdinimo galvos kairėje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tyčia sugadinti nedidelės 173,55 Eur vertės akiniai.

6118.

62Kadangi D. J. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, iš jo pagrįstai priteistas ir jo veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiojo naudai atlyginimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad priteistų sumų dydžiai yra per dideli, apeliaciniame skunde jokių argumentų, kodėl K. J. civilinis ieškinys turėtų būti atmestas, neišdėstyta, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisakoma.

63Dėl prokuroro apeliacinio skundo

6419.

65Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo neteisėtų veiksmų pakartotinumą bei pavojingumą ir nepagrįstai pritaikė jo atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas.

6620.

67Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

6821.

69Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, taip pat su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016).

7022.

71Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Kita vertus, aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskirtos bausmės vykdymą, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015).

7223.

73Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad D. J. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, konstatuoja, jog atitinkamos bausmės ar kitos teisinės sankcijos parinkimas turi būti pateisinamas tuo, kad tokia intervencija pagrindžiama būtinumu ir proporcingumu. Nors D. J. anksčiau teistas, naujas nusikalstamas veikas (nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą) padarė būdamas teistas už analogiško (BK 140 straipsnio 2 dalis) nusikaltimo prieš tą patį asmenį padarymą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau pažymėtina, kad jo padarytos veikos nepasižymėjo dideliu pavojingumu, padaryti sužalojimai sukėlė tik trumpalaikį skausmą, nebuvo akivaizdžiai pastebimi aplinkiniams. Padarytos nusikalstamos veikos yra itin konfliktiškai susiklosčiusių santykių su broliu (K. J.), daugiau neigiamų emocijų pasekmė. Kitokio pobūdžio teisės pažeidimų nuteistasis nedaro. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad pats nukentėjusysis taip pat yra teistas už fizinio smurto panaudojimą prieš D. J., kas tik parodo tarp jų esančių santykių įtemptumą. Kaip vieną iš argumentų dėl ko turėtų būti panaikintas nuteistajam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, prokuroras nurodo tai, kad D. J. atžvilgiu yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos nusikalstamos veikos prieš tą patį asmenį padarymą. Tačiau pastebėtina, kad šis ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. J. yra dirbantis, turintis pastovias pajamas, darbovietės, ( - ) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, turi tvirtus socialinius ryšius su gyvenamąja aplinka, šeima. Jis vienintelis rūpinasi savo senyvo amžiaus motina J. J., ją prižiūri. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų jo asmenybę, socialinius ir šeiminius ryšius. Pažymėtina ir tai, kad ankstesniu nuosprendžiu jam nustatytų probacijos sąlygų ir teismo paskirtų įpareigojimų nepažeidė, skirtas baudžiamojo poveikio priemones įvykdė. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas D. J. yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri nagrinėjamu atveju laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į jo nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju jis ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.

7424.

75Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, taigi tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl tenkinti prokuroro skundą ir keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

76Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

77nuteistojo D. J. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto apeliacinius skundus atmesti.

78Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 27 d. nuosprendį pakeisti.

79Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nustatytas faktines aplinkybes, kad D. J. sudavė K. J. tris kartus į pakaušį, kad buvo sukeltas fizinis skausmas.

80Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta... 4. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, bausmės... 5. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. J. civilinis ieškinys tenkintas iš... 6. Iš D. J. valstybei priteista 6,65 Eur pašto išlaidų.... 7. Teisėjų kolegija... 8. 1.... 9. D. J. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie 13 val. gyvenamojo... 10. 2.... 11. Nuteistasis D. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės... 12. 2.1.... 13. Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tikina, kad... 14. 2.2.... 15. Skunde nurodoma, kad nors teismas rėmėsi policijos pareigūnų A. U. (A. U.)... 16. 2.3.... 17. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis, rašydamas protokolą... 18. 2.4.... 19. Skunde teigiama, kad K. J. 2017 m. rugpjūčio 8 d. apklausos metu nieko... 20. 2.5.... 21. Skundo autoriaus nuomone, teismas visiškai nepagristai kritiškai, kaip... 22. 2.6.... 23. Apeliantas neigia sugadinęs nukentėjusiojo akinius, teigia, kad įvykio metu... 24. 2.7.... 25. Apibendrindamas skundo argumentus, nuteistasis teigia, kad pirmosios... 26. 3.... 27. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus... 28. 3.1.... 29. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino D.... 30. 3.2.... 31. Skunde nurodoma, kad nuteistasis kaltės nepripažįsta, jo atsakomybę... 32. 4.... 33. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras ir... 34. 5.... 35. Nuteistojo D. J. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės... 36. Dėl nuteistojo D. J. apeliacinio skundo ... 37. 6.... 38. Skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Apelianto manymu, teismas,... 39. 7.... 40. Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti Lietuvos... 41. 8.... 42. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20... 43. 9.... 44. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios bei... 45. 10.... 46. Nuteistasis apeliaciniame skunde kritikuoja nukentėjusiojo parodymus. Teigia,... 47. 11.... 48. Kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina... 49. 12.... 50. Nuteistasis apeliaciniame skunde netinkamai interpretuoja policijos pareigūnų... 51. 13.... 52. Teigdamas, jog nukentėjusysis jį apkalba, apeliantas aiškina, jog K. J.... 53. 14.... 54. Vertinant paties nuteistojo parodymus, kad jis jokių fizinio poveikio veiksmų... 55. 15.... 56. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą darytina pagrįsta išvada, kad... 57. 16.... 58. D. J. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už keturių smūgių delnu... 59. 17.... 60. Nagrinėjamu atveju K. J. ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugpjūčio 8 d.... 61. 18.... 62. Kadangi D. J. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje... 63. Dėl prokuroro apeliacinio skundo ... 64. 19.... 65. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad teismas netinkamai įvertino... 66. 20.... 67. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas,... 68. 21.... 69. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 70. 22.... 71. Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės... 72. 23.... 73. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms... 74. 24.... 75. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad,... 76. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 77. nuteistojo D. J. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės... 78. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 27 d. nuosprendį... 79. Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nustatytas faktines... 80. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....