Byla B2-2388-781/2016
Dėl BUAB „Novolux“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. M., G. S., E. V., UAB „Geteks“, UAB „EMD Light“

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, sekretoriaujant Linai Matukaitei, dalyvaujant pareiškėjo BUAB „Novolux“, kuriam atstovauja bankroto administratorius M. T., atstovei advokatei L. S., suinteresuotiems asmenims E. V. ir jo bei UAB „Geteks“, UAB „EMD Light“ atstovui advokatui M. U., G. S. ir jo atstovei advokato padėjėjai N. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo BUAB „Novolux“, kuriam atstovauja bankroto administratorius M. T., pareiškimą dėl BUAB „Novolux“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. M., G. S., E. V., UAB „Geteks“, UAB „EMD Light“, ir

Nustatė

2Pareiškėjas pateiktu pareiškimu prašo: 1) pripažinti BUAB „Novolux“ bankrotą tyčiniu; 2) pripažinti, kad BUAB „Novolux“ tyčinis bankrotas kilo dėl G. S. ir E. V. veiksmų (neveikimo); 3) informuoti prokurorą apie galimai padarytas G. S., E. V. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 209 ir 182 straipsniuose, bei UAB „Geteks“ ir UAB „EMD Light“ nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnyje; 4) priteisti BUAB „Novolux“ naudai solidariai iš G. S. ir E. V. bylinėjimosi išlaidas.

3Pareiškėjas nurodo, kad BUAB „Novolux“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi, bankroto administratoriumi paskirtas M. T.. Aiškina, kad bendrovės akcininkais buvo A. M. (51 proc.), UAB „Geteks“ (32 proc.) ir S. G. (17 proc.); BUAB „Novoloux“ vadovu nuo jo įsteigimo (2006 m. birželio 28 d.) iki 2014 m. spalio 16 d. buvo G. S., kuris taip pat yra ir UAB „Geteks“ akcininkas. Pareiškėjas pažymi, kad UAB „Geteks“ ir UAB „EMD Light“ kontroliniai akcijų paketai priklauso E. V., kuris yra ir šių įmonių vadovas. Anot pareiškėjo, BUAB „Novolux“ akcininkas A. M. (gyvenantis užsienyje), 2014 m. rugsėjo mėn. sužinojęs, kad bendrovė neatsiskaito su tiekėjais ir nevykdo savo įsipareigojimų, atvyko į Lietuvą ir iš tuometinio įmonės vadovo G. S. 2014 m. rugsėjo 29 d. pateikto įmonės tarpinio balanso ir skolininkų bei kreditorių sąrašų sužinojo, jog bendrovė dirba nuostolingai ir yra nemoki. Pareiškėjas nurodo, kad A. M. pareikalavo G. S. atsistatydinti, taip pat pareikalavo, jog kiti akcininkai priimtų sprendimą atšaukti G. S. iš vadovo pareigų. Pažymi, kad įmonės akcininkai iš pradžių tai daryti atsisakė, tačiau vėliau sutiko pasirašyti akcininkų sprendimą dėl direktoriaus atšaukimo ir A. M. paskyrimo direktoriumi nuo 2014 m. spalio 17 d., kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Novolux“. Pareiškėjas aiškina, kad 2014 m. lapkričio 19 d. G. S. perdavė naujojo vadovo A. M. atstovei bendrovės dokumentus pagal detalų dokumentų apyrašą, kuriuos pastarasis po bankroto bylos iškėlimo perdavė bankroto administratoriui. Pareiškėjo nuomone, buvęs įmonės vadovas G. S. neperdavė visų įmonės dokumentų, sąmoningai dalį svarbiausių dokumentų nuslėpdamas. Anot pareiškėjo, jis kreipėsi į auditorius dėl įmonės veiklos įvertinimo. 2015 m. lapkričio 18 d. UAB „Veiklos auditas“ pateikė bankroto administratoriui UAB „Novolux“ 2012-2014 m. veiklos audito ataskaitą, kurioje, be kita ko, konstatuota, jog bendrovė nuo 2014 m. sausio mėn. buvo nemoki, taip pat nustatyti galimo dokumentų klastojimo ir fiktyvių, atbuline data sudarytų sandorių atvejai, mokėjimų eilės tvarkos pažeidimai, kiti galimi kreditorių ir bendrovės interesų pažeidimai. Pareiškėjo vertinimu, BUAB „Novolux“ buvo tyčia privestas prie bankroto nesąžiningais ir neteisėtais buvusio vadovo G. S. ir artimai su įmone susijusių asmenų (E. V., UAB „Geteks“, UAB „EMD Light“) veiksmais.

4Pareiškėjas nurodo, kad buvęs vadovas sąmoningai neperdavė bankroto administratoriui svarbiausių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl, anot pareiškėjo, bankrotas pripažintinas tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Pareiškėjas aiškina, kad negali nurodyti tikslaus dokumentų sąrašo, kurių neperdavė G. S., tačiau pažymi, jog G. S. neperdavė tam tikrų PVM sąskaitų-faktūrų, be to, įmonėje privalėjo būti tiekėjų išrašytų sąskaitų byla, sutartiniai dokumentai, grynųjų pinigų apskaitos dokumentai ir pan. Anot pareiškėjo, visų bendrovės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti prekių įsigijimo iš susijusių asmenų ir išvengti administratoriaus ieškinių dėl tokių sandorių ginčijimo.

5Pareiškėjas aiškina, kad, kaip nustatyta iš nurodytos audito ataskaitos, BUAB „Novolux“ dar 2014 m. sausio mėn. buvo nemokus, todėl tuometinis vadovas G. S. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau to nepadarė, todėl šios aplinkybės, anot pareiškėjo, sudaro pagrindą konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį.

6Pareiškėjas pažymi, kad bendrovei esant nemokiai, vadovas G. S. visą 2014 m. laikotarpį atsiskaitymus su kreditoriais vykdė sąmoningai pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eiliškumą ir tokiu būdu, pareiškėjo teigimu, sąmoningai pažeidinėjo didžiausių įmonės kreditorių teises bei suteikė pirmenybę kitiems kreditoriams, kurių įsipareigojimai atsirado vėliau ir (ar) buvo nepradelsti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

7Pareiškėjas teigia, kad, kaip nustatyta audito ataskaitoje, įmonė galimai atbuline data sudarė akivaizdžiai bendrovei nenaudingus ir žalingus sandorius su susijusiais asmenimis, t. y. būdama nemoki, iš UAB „EMD Light“ ir UAB „Geteks“ įsigijo nelikvidžių ir nepaklausių prekių už 103 137,04 Lt, todėl bankrotas pripažintinas tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Anot pareiškėjo, G. S. 2014 m. rugsėjo 29 d. siųstame įmonės akcininkui A. M. balanse buvo nurodyta, kad bendrovė turi prekių, skirtų perparduoti, tik už 5944,53 Lt sumą, o UAB „EMD Light“ ir UAB „Geteks“ buvo skolingi įmonei atitinkamai 30 997,56 Lt ir 78 897,90 Lt sumas; tuo tarpu po bankroto bylos iškėlimo bendrovei paaiškėjo, jog tai BUAB „Novolux“ yra skolingas UAB „EMD Light“ ir UAB „Geteks“, o bendrovė turi prekių, kurių savikaina sudaro net 134 204,56 Lt. Pareiškėjo teigimu, 2014 m. spalio mėn. G. S., atstovaudamas BUAB „Novolux“, ir E. V., atstovaudamas UAB „Geteks“ ir UAB „EMD Light“, sudarė fiktyvius sandorius, kurių pagrindinis tikslas, anot pareiškėjo, buvo išvengti atsiskaitymo su bendrove, todėl atbuline data buvo įformintos PVM sąskaitos-faktūros, pagal kurias BUAB „Novolux“ už 103 137,04 Lt 2014 m. sausio-gegužės mėn. neva įsigijo nelikvidžių, beverčių ir nereikalingų prekių iš nurodytų bendrovių.

8Suinteresuoti asmenys E. V., UAB „Geteks“ ir UAB „EMD Light“ atsiliepimuose į pareiškimą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodyti suinteresuoti asmenys iš esmės pateikė analogiškus atsiliepimus į pareiškimą, todėl jie vertinami kartu. Suinteresuoti asmenys aiškina, kad nors pareiškėjas nurodo, jog jam nėra perduotos 10 pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų, tačiau nėra aišku kam šios sąskaitos buvo išrašytos, kada jos buvo išrašytos, kodėl būtent šios sąskaitos yra reikšmingos; be to, bankroto administratorius neįrodė, kad dėl trūkstamų įmonės dokumentų negalima nustatyti tikrųjų bankroto priežasčių ir kitų reikšmingų aplinkybių. Anot suinteresuotų asmenų, pareiškėjo nurodyti trūkstami dokumentai nėra kliūtis nustatyti įmonės veiklos, jos turto, kapitalo ir pan., nes bankroto administratorius turi priėjimą prie įmonės buhalterinės apskaitos programos ir įmonės banko sąskaitų, o tai yra pagrindiniai informacijos šaltiniai, iš kurių bankroto administratorius objektyviai gali gauti visą trūkstamą ar reikalingą informaciją, todėl nėra pagrindo pripažinti įmonės bankroto tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Suinteresuoti asmenys pažymi, kad pareiškėjo pateikta įmonės veiklos audito ataskaita nėra pirminis informacijos šaltinis, kuris galėtų pagrįsti faktinę aplinkybę dėl BUAB „Novolux“ pradelstų įsipareigojimų masto ir įmonės nemokumo 2014 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotų asmenų nuomone, pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybių dėl įmonės nemokumo būtent 2014 m. sausio mėn., todėl nėra pagrindo taikyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų. Be to, suinteresuoti asmenys nurodo, kad minėta veiklos audito ataskaita nėra pirminis informacijos šaltinis, kuris galėtų pagrįsti ir aplinkybę dėl bendrovės CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo, todėl nėra pagrindo taikyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto. Suinteresuoti asmenys nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad BUAB „Novolux“ galimai atbuline data sudarė akivaizdžiai įmonei nenaudingus ir žalingus sandorius su susijusiais asmenimis, nes nurodyti pareiškėjo teiginiai grindžiami tik prielaidomis, o ne įrodymais; be to, pareiškėjas neginčija pačių įvykusių sandorių realumo ir prekių pagal šias sutartis perdavimo akto. Suinteresuoti asmenys taip pat nesutinka, kad nurodytos prekės yra nelikvidžios, nes sandorių sudarymo metu minėtos prekės buvo paklausios ir BUAB „Novolux“ turėjo galimybę jas realizuoti, juolab, kad dalį jų ir realizavo. Suinteresuotų asmenų vertinimu, vien ta aplinkybė, jog nurodytos prekės nebuvo visiškai realizuotos iki bankroto bylos iškėlimo, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šios prekės buvo nepaklausios, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos. Be to, suinteresuoti asmenys pažymi, kad bankroto administratorius neginčija, jog minėtos prekės buvo parduotos rinkos kainomis. Suinteresuoti asmenys atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažintų BUAB „Novolux“ bankrotą tyčiniu, turėtų būti vertinami bendrovės akcininko kitų įkurtų įmonių (pavyzdžiui, UAB „Novoledas“) ir BUAB „Novolux“ ryšiai bei jų sudaryti sandoriai. Nurodo, kad vien faktas, jog E. V. yra akcininkas įmonių, kurios turėjo verslo santykius su BUAB „Novolux“, savaime nėra teisės aktus pažeidžiantis veiksmas ir tai nepagrindžia pareiškime nurodytų aplinkybių dėl neva dokumentų klastojimo bei fiktyvių sandorių sudarymo.

9Suinteresuotas asmuo G. S. atsiliepime į pareiškimą su juo nesutinka ir prašo pareiškimą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad užsienio įmonė L. C. Relco S. P., prekiaujanti elektros ir elektros instaliacijos prekėmis, savo atstovu plėtoti rinką rytų Europos šalyse pasirinko atstovu A. M., kuris ieškojo partnerių ir kūrė bendroves, prekiaujančias Relco group gaminiais, tačiau apie 2013 m. Relco group atsisakė A. M. paslaugų ir nustojo tiekti gaminius jo įkurtoms įmonėms, tarp jų ir BUAB „Novolux“. Suinteresuoto asmens teigimu, dėl to klientams nebuvo galima pateikti jų prašomų gaminių, sutriko užsakymų gavimas, jų vykdymas, turimos lėšos pradėjo mažėti, įmonės finansinė padėtis vis blogėjo. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad jis visus bendrovės dokumentus perdavė įmonės akcininko A. M. atstovei; be to, 2014 m. spalio mėn. buvo atleista įmonės buhalterė, todėl jos neužbaigtus darbus teko tvarkyti įmonės vadovui, neturinčiam buhalterio išsilavinimo, dėl to dokumentų suvestinėse ar numeracijose galėjo būti klaidų, tačiau, anot suinteresuoto asmens, tai nereiškia, jog trūksta dokumentų ar jie neatitinka tikrovės. Taigi, suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad bankroto administratoriui nebuvo perduoti svarbiausi įmonės dokumentai; be to, suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas net nenurodo kokie tai galėtų būti dokumentai. Suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad pirkėjams išrašytos sąskaitos-faktūros nenuoseklios ar nuslėptos, nes paprastai sąskaitos buvo išrašomos išankstiniam apmokėjimui, o jų neapmokėjus, sąskaitos būdavo sunaikinamos, dėl to dalies sąskaitų taip ir nebuvo išduota; be to, pažymi, kad jei pagal išankstinius užsakymus prekės buvo perkamos vėliau, nei buvo išrašyta išankstinė sąskaita, sąskaitos numeris pagal užsakymą nebuvo keičiamas, o pardavimo data buvo nurodoma tada, kai sandoris buvo patvirtintas. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad įmonės buhalterinėje programoje taip pat buvo daromi rezervai ir, potencialiems klientams neapmokėjus sąskaitų, numeracija programoje galėjo nebeatsistatyti. Suinteresuotas asmuo aiškina, kad dalis bendrovės prekių (kompiuteriai) buvo visiškai nusidėvėję, todėl jie buvo parduoti net už didesnę kainą, nei jie buvo verti. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad bendrovės akcininkui A. M. buvo žinoma įmonės finansinė situacija (jos finansiniai sunkumai), jis į įmonę atvykdavo kiekvieną mėnesį, nuolat bendravo su įmonės vadovu G. S., pastoviai duodavo jam nurodymus, kūrė ir kitas įmones, kurios vertėsi panašia veikla (UAB Novoledas“ ir UAB „Lexa group“), išmokėdavo įmonės akcininkams dividendus. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad įmonės vadovas G. S. dar 2013 m. lapkričio 29 d. elektroniniame laiške A. M. informavo apie įmonės finansinę būklę ir siūlė uždaryti bendrovę. Suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad bendrovės prekių likučiai yra nelikvidūs. G. S. pažymi, kad bendrovei vadovavo sąžiningai, tyčia nesudarinėjo jokių įmonei nenaudingų sandorių, o veikė įmanomai geriausiu būdu pagal susiklosčiusią ekonominę situaciją ir pagrindinio įmonės akcininko A. M. sprendimus; be to, G. S. dar 2014 m. rugsėjo 15 d. savo iniciatyva teikė pagrindiniam akcininkui A. M. prašymą dėl atleidimo iš BUAB „Novolux“ direktoriaus pareigų, tačiau atleistas buvo tik po mėnesio. Suinteresuotas asmuo aiškina, kad bankroto situacija susidarė ne dėl įmonės vadovo kaltės ar tyčinių jo veiksmų, o dėl realios ūkinės rizikos, kuri faktiškai priklausė ne nuo įmonės vadovo, o dėl pagrindinio akcininko ir prekių tiekėjo santykių. Be to, pabrėžia, kad įmonės bankroto procedūra buvo pradėta ne bendrovės kreditorių, o įmonės akcininko iniciatyva.

10Kiti byloje dalyvaujantys asmenys savo pozicijos į pareiškimą neišreiškė.

11Pareiškimas iš esmės tenkintinas, BUAB „Novolux“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

12ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio įstatymo 20 straipsniu įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje; įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

13Taigi, ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi bankroto bylos BUAB „Novolux“ iškėlimo metu) nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, tarp jų: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; <...> 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Esant nors vienam iš nurodytų požymių, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014).

14ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatyti tam tikri požymiai, kuriems esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

15Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo; tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį; kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste; sprendžiant, ar bendrovės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos bendrovės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokios pareigos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014). Be to, versle dažniausiai egzistuoja tam tikra rizika, kad numatytas sandoris, vykdomas projektas gali būti nesėkmingas, tačiau tokiu atveju yra svarbu įvertinti atsakingo už įmonės veiklą subjekto veiksmus, t. y. kiek jis buvo lojalus bendrovės interesams, rūpestingas, kiek jo sprendimai buvo sąžiningi ir kvalifikuoti, ar buvo pasitelkiama kvalifikuotų specialistų pagalba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013).

16Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006).

17Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad BUAB „Novolux“ vadovu nuo 2006 m. birželio 13 d. iki 2014 m. spalio 16 d. buvo G. S., o nuo 2014 m. spalio 17 d. iki bankroto bylos iškėlimo – A. M.; bendrovės akcininkais buvo A. M. (51 proc.), UAB „Geteks“ (32 proc.) ir S. G. (17 proc.).

18Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-6035-640/2014 (dabar Nr. B2-3340-781/2016), UAB „Novolux“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. T..

19Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

20Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kuriam atstovauja bankroto administratorius, kreipėsi dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu iš esmės keturiais pagrindais: 1) bendrovės valdymo organai (buvęs vadovas G. S.) netinkamai vykdė įstatymuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, t. y. laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei; 2) bankroto administratoriui perduoti ne visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai; 3) buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas; 4) sudaryti įmonei nenaudingi sandoriai.

21Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-6035-640/2014, iškeldamas bankroto bylą BUAB „Novolux“, be kita ko, konstatavo, jog iš byloje esančio bendrovės balanso už 2013 m. matyti, jog įmonės (BUAB „Novolux“) per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 460 351 Lt, turto įmonė turėjo tik 506 801 Lt sumai; be to, byloje pateiktoje 2015 m. lapkričio 18 d. UAB „Veiklos auditas“ 2012-2014 m. BUAB „Novolux“ veiklos audito ataskaitoje, kuri, kaip nurodė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nelaikytina auditoriaus išvada, tačiau, teismo manymu, vertintina kaip rašytinis įrodymas byloje, be kita ko, nurodyta, jog bendrovė nuo 2014 m. sausio mėn. buvo nemoki. Teismo vertinimu, suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių nepaneigė, todėl darytina išvada, kad UAB „Novolux“ nemokumo būklė atsirado vėliausiai 2014 m. sausio mėn. Suinteresuotas asmuo, buvęs BUAB „Novolux“ vadovas G. S., iš esmės neneigė, kad bendrovės finansinė būklė nuo 2013 m. blogėjo.

22Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui arba kitiems asmenims pagal kompetenciją tenka tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdami į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas arba kitas pagal kompetenciją asmuo prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas arba kitas pagal kompetenciją asmuo, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, jog kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

23Taigi, kaip nustatyta, BUAB „Novolux“ nemokiu tapo vėliausiai nuo 2014 m. sausio mėn., tačiau dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei buvo kreiptasi tik 2014 m. spalio 20 d.; į teismą kreipėsi naujas įmonės vadovas A. M.. Minėta, kad BUAB „Novolux“ vadovu nuo 2006 m. birželio 13 d. iki 2014 m. spalio 16 d. buvo G. S., kuris ir turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iniciavimo, tačiau to nevykdė, todėl, teismo vertinimu, šių aplinkybių pakanka konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą vieną iš tyčinio bankroto požymių. Viena vertus, iš byloje rašytinių įrodymų (elektroninių laiškų) matyti, kad G. S. dar 2013 m. lapkričio 29 d. siūlė įmonės pagrindiniam akcininkui A. M., kaip vieną iš galimybių, „uždaryti“ bendrovę, kita vertus, darytina išvada, jog įmonės valdymo organai jau tada žinojo apie sunkią bendrovės padėtį, tačiau jokių aktyvių veiksmų dėl įmonės restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo nesiėmė. Suinteresuotų asmenų argumentai, kad faktiškai BUAB „Novolux“ valdė pagrindinis akcininkas A. M., nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvęs bendrovės vadovas (G. S.) tinkamai vykdė savo pareigas. Iš byloje pateikto G. S. elektroninio laiško matyti, kad pastarasis dar 2014 m. rugsėjo 15 d. pateikė pagrindiniam įmonės akcininkui A. M. prašymą dėl atsistatydinimo iš vadovo pareigų, tačiau, teismo vertinimu, tai nepagrindžia aplinkybės, jog G. S. iki to laiko (apie 9 mėnesius) nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.

24Remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atsiskaitymo eiliškumo pažeidimu laikomi tokie atvejai, kai pirmenybė teikiama net ne žemesnės eilės kreditoriams, o tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, tačiau kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti.

25Minėtoje 2015 m. lapkričio 18 d. UAB „Veiklos auditas“ 2012-2014 m. BUAB „Novolux“ veiklos audito ataskaitoje, be kita ko, nurodyta, kad bendrovė 2014 m. laikotarpį atsiskaitymus su kreditoriais vykdė pažeisdama CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eiliškumą, pateikta tokių mokėjimų lentelė. Viena vertus, suinteresuoti asmenys ginčijo šią aplinkybę iš esmės nurodydami, kad ši ataskaita nėra pirminis informacijos šaltinis. Teismas iš dalies sutinka su tokiais suinteresuotų asmenų teiginiais, kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad suinteresuoti asmenys nepateikė šias aplinkybes paneigiančių duomenų, iš esmės ir neįrodinėjo, jog minėti duomenis yra neteisingi, klaidingi. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti nurodytomis aplinkybėmis dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo, todėl BUAB „Novolux“ bankrotas pripažintinas tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

26Kai tam tikros aplinkybės priskiriamos prie prezumpcijų pagal įstatymą, jų įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 4 punktas); šiuo atveju pareiga paneigti tokią prezumpciją tenka tai proceso šaliai, kuri atsikerta į atitinkamą aplinkybę. Nagrinėjamos bylos atveju tai reiškia, jog nustačius bet kurią iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje įvardytų aplinkybių (įskaitant vykdomų atsiskaitymų iki bankroto bylos iškėlimo pažeidimą ir nesikreipimą dėl įmonės bankroto bylos inicijavimo), pareiškėjui nereikia įrodinėti, kad tai lėmė įmonės nemokumą; pareiga įrodyti, jog tam tikri veiksmai priežastiniu ryšiu nėra susiję su bankroto kilimu, tenka įmonės valdymo organams bei kitiems proceso dalyviams, kurie siekia paneigti tyčinio bankroto aplinkybę. Kaip nurodyta, teismo vertinimu, suinteresuoti asmenys nepateikė duomenų, neabejotinai paneigiančių šias prezumpcijas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

27Kaip vienas iš tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas taip pat apgaulingas ir (ar) netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1-2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-217/2015). Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis.

28Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, jog visų BUAB „Novolux“ buhalterinės apskaitos dokumentų bankroto administratoriui neperdavimas, kurių, be kita ko, pareiškėjas iš esmės nekonkretizavo, lėmė negalimumą tinkamai vykdyti bankroto procedūras, nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų masės ir (ar) struktūros. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys iš bendrovės buhalterinės apskaitos programos (kuria bankroto administratorius disponuoja) atspausdino ir pateikė teismui pareiškėjo nurodytas PVM sąskaitas-faktūras, kurios, anot bankroto administratoriaus, nebuvo jam perduotos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog buvo kreiptasi į teismą dėl baudų skyrimo BUAB „Novolux“ valdymo organams už bendrovės dokumentų neperdavimą. Remiantis nurodytu, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad BUAB „Novolux“ valdymo organai (o būtent G. S.) neperdavė bankroto administratoriui tam tikrų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Teismas sprendžia, kad net jeigu bankroto administratoriui buvo perduoti ir ne visi bendrovės dokumentai, pareiškėjas neįrodė, jog dėl jų trūkumo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, todėl šios aplinkybės neteikia pagrindo pripažinti BUAB „Novolux“ bankrotą buvus tyčinį remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

29Pareiškėjas savo pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grindė ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, t. y. kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, su tokia pareiškėjo nesutinka ir laiko ją neįrodyta. Teismas pažymi, kad pareiškėjas neįrodė, kad BUAB „Novolux“ sudaryti su UAB „Geteks“ ir UAB „EMD Light“ sandoriai buvo sudaryti atgaline data. Teismas taip pat laiko nepagrįstais pareiškėjo argumentus dėl to, kad iš nurodytų bendrovių įsigytos prekės buvo nelikvidžios, nereikalingos ir bevertės. Teismo vertinimu, byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtos prekės buvo įsigytos rinkos kainomis, taip pat byloje nėra duomenų, jog bankroto administratorius ginčytų minėtus sandorius; pažymėtina, kad BUAB „Novolux“ užsiiminėjo būtent tokių prekių (elektros prekių) pardavimu, todėl vien aplinkybė, jog iki įmonės bankroto bylos iškėlimo ir (ar) po jos minėtos prekės nebuvo realizuotos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šios prekės yra nelikvidžios ir (ar) bevertės, o sudaryti sandoriai akivaizdžiai nenaudingi. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad juridinių asmenų veikla dažnai susijusi su protingos verslo rizikos prisiėmimu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad nurodyti sandoriai (su UAB „Geteks“ ir UAB „EMD Light“) viršytų įprastinę bendrovės ūkinės-komercinės veiklos riziką.

30Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės nustatyta BUAB „Novolux“ valdymo organų veiksmų (savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimų) iki bankroto bylos iškėlimo seka, kuri yra pakankama tyčiniam bankrotui kvalifikuoti. Taigi, darytina išvada, kad byloje nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose numatyti tyčinio bankroto požymiai – netinkamas įmonės vadovo pareigų vykdymas (savalaikis nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo) ir atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimai. Be to, teismo vertinimu, egzistuoja ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytos tyčinio bankroto prezumpcijos, todėl pareiškimas iš esmės tenkintinas – BUAB „Novolux“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

31Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir (ar) dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Nagrinėjamos bylos atveju įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu savaime nereiškia, jog pareiškėjo nurodyti įmonės valdymo organų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Minėta, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis), o patikrinti aplinkybes, turinčias nusikalstamų veikų požymių, ir jas kvalifikuoti (jeigu tokios būtų) turi prokuratūra, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl prokuratūros informavimo apie galimai G. S., E. V. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 209 ir 182 straipsniuose, bei UAB „Geteks“ ir UAB „EMD Light“ nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnyje, tenkintini iš dalies, prokuratūra informuotina apie bankroto pripažinimą tyčiniu (išsiunčiant šią nutartį), kitoje dalyje prašymas netenkintinas. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33Iš esmės tenkinant pareiškėjo pareiškimą dėl BUAB „Novolux“ bankroto bylos pripažinimo tyčiniu (nors ir nevisais pareiškėjo prašytais pagrindais), suinteresuotų asmenų, turėjusių priešingą interesą byloje, patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34Pareiškėjas patyrė 1505 Eur bylinėjimosi išlaidų – 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 605 Eur išlaidų už veiklos audito ataskaitą, kurias prašė priteisti solidariai iš G. S. ir E. V..

35Teismas, įvertinęs tai, kad BUAB „Novolux“ bankrotas pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pagrindais, t. y. dėl to, kad buvęs bendrovės vadovas G. S. savalaikiai neiniciavo BUAB „Novolux“ bankroto bylos iškėlimo, taip pat dėl to, jog, esant jau bendrovei nemokiai, buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas, už kurį taip pat iš esmės buvo atsakingas G. S., sprendžia, kad pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens G. S. (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

36Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Nutarė

37Pripažinti BUAB „Novolux“, j. a. k. 300579550, bankrotą tyčiniu.

38Priteisti pareiškėjui BUAB „Novolux“, j. a. k. 300579550, iš suinteresuoto asmens G. S., a. k. ( - ) 1505 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

39Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

40Įsiteisėjus nutarčiai, apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuoti Vilniaus apygardos prokuratūrą bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

41Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, sekretoriaujant... 2. Pareiškėjas pateiktu pareiškimu prašo: 1) pripažinti BUAB „Novolux“... 3. Pareiškėjas nurodo, kad BUAB „Novolux“ bankroto byla iškelta Vilniaus... 4. Pareiškėjas nurodo, kad buvęs vadovas sąmoningai neperdavė bankroto... 5. Pareiškėjas aiškina, kad, kaip nustatyta iš nurodytos audito ataskaitos,... 6. Pareiškėjas pažymi, kad bendrovei esant nemokiai, vadovas G. S. visą 2014... 7. Pareiškėjas teigia, kad, kaip nustatyta audito ataskaitoje, įmonė galimai... 8. Suinteresuoti asmenys E. V., UAB „Geteks“ ir UAB „EMD Light“... 9. Suinteresuotas asmuo G. S. atsiliepime į pareiškimą su juo nesutinka ir... 10. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys savo pozicijos į pareiškimą neišreiškė.... 11. Pareiškimas iš esmės tenkintinas, BUAB „Novolux“ bankrotas... 12. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės... 13. Taigi, ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, esant šio įstatymo 2... 14. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatyti tam tikri požymiai, kuriems esant... 15. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad,... 16. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis... 17. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad BUAB „Novolux“ vadovu... 18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (Lietuvos... 19. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl įmonės tyčinio... 20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kuriam atstovauja bankroto administratorius,... 21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio... 22. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui... 23. Taigi, kaip nustatyta, BUAB „Novolux“ nemokiu tapo vėliausiai nuo 2014 m.... 24. Remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atsiskaitymo eiliškumo... 25. Minėtoje 2015 m. lapkričio 18 d. UAB „Veiklos auditas“ 2012-2014 m. BUAB... 26. Kai tam tikros aplinkybės priskiriamos prie prezumpcijų pagal įstatymą, jų... 27. Kaip vienas iš tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme... 28. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, jog visų... 29. Pareiškėjas savo pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grindė ir... 30. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas... 31. Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 33. Iš esmės tenkinant pareiškėjo pareiškimą dėl BUAB „Novolux“ bankroto... 34. Pareiškėjas patyrė 1505 Eur bylinėjimosi išlaidų – 900 Eur išlaidų... 35. Teismas, įvertinęs tai, kad BUAB „Novolux“ bankrotas pripažintas... 36. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291... 37. Pripažinti BUAB „Novolux“, j. a. k. 300579550, bankrotą tyčiniu.... 38. Priteisti pareiškėjui BUAB „Novolux“, j. a. k. 300579550, iš... 39. Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo... 40. Įsiteisėjus nutarčiai, apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuoti... 41. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti...