Byla 2A-2222-657/2014

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. M. atstovaujamo advokatės Alvos Puniškienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1571-947/2014 pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kraujo donorystės centras“, trečiajam asmeniui A. J. V. dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir registracijos panaikinimo ir atsakovės BUAB „Kraujo donorystės centras“ priešieškinį ieškovui N. M., trečiajam asmeniui A. J. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (restitucijos taikymo). Teisėjų kolegija,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas N. M. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad jis pagal 2012 m. rugpjūčio 22 d. autotransporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Kraujo donorystės centras“ ir N. M., įgijo nuosavybės teisę į tris transporto priemones: automobilį AUDI Q7, valstybinis Nr. ( - ), automobilį BMW X5, valstybinis Nr. ( - ), automobilį AUDI A5, valstybinis Nr. ( - ); panaikinti šių automobilių registraciją atsakovės vardu (T.1, b.l. 3-9). Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. sutartimi buvo suderintos šios sąlygos: bendra transporto priemonių įsigijimo kaina, kainos mokėjimo terminai ir nuosavybės teisės perėjimo ieškovui momentas. Ieškovas pirmąsias dvi įmokas sumokėjo atsiskaitydamas grynaisiais pinigais su bendrovės vadovu A. J. V., o paskutinioji įmoka buvo sumokėta bankiniu pavedimu tiesiogiai UAB „Swedbank lizingas“. 2013 m. vasario 20 d. sumokėjus trečiąją įmoką, tą pačią dieną buvo išduoti UAB „Swedbank lizingas“ lizingo sutarčių pabaigos aktai, o 2013 m. balandžio 3 d. pasirašytas visų trijų transporto priemonių priėmimo-perdavimo aktas. Tačiau VĮ „Regitra“ atsisakė ieškovą įregistruoti minėtų transporto priemonių savininku dėl Kauno apygardos teismo nutarties pagrindu visam UAB „Kraujo donorystės centras“ turtui taikyto arešto, nes šios transporto priemonės įregistruotos bendrovės vardu. Ieškovas sužinojo, kad 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi minėtai bendrovei yra iškelta bankroto byla. Su bankrutuojančios bendrovės administratoriumi ginčą išspręsti ikiteismine tvarka ieškovui nepavyko. Taigi, nors ieškovas N. M. nuo 2013 m. vasario 20 d. yra įgijęs nuosavybės teises į minėtas transporto priemones, tačiau iki šiol šis daiktinių teisių pasikeitimo faktas dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra įregistruotas. Atsakovės priešieškinį ieškovė prašė atmesti (T.2, b.l. 3-11).

4Atsakovė BUAB „Kraujo donorystės centras“ nesutikdama su ieškiniu pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti niekine ir negaliojančia 2012 m. rugpjūčio 22 d. autotransporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Kraujo donorystės centras“ ir N. M.; pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2012 m. spalio 19 d., 2012 m. gruodžio 10 d. pinigų perdavimo aktus bei 2013 m. balandžio 3 d. transporto priemonių priėmimo – perdavimo aktą; priteisti atsakovei transporto priemones bei bylinėjimosi išlaidas (T.1, 91-98). Nurodė, kad BUAB „Kraujo donorystės centras“ buhalterinėje apskaitoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad į įmonės sąskaitą banke ar kasą būtų buvę įmokėtos ieškovo N. M. nurodytos piniginės lėšos (pirmosios dvi įmokos). Perduodant pinigines lėšas turėjo būti pasirašytas kasos pajamų orderis pagal LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 179 patvirtintas taisykles, tačiau toks dokumentas tarp sandorio šalių nebuvo pasirašytas. Be to, Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2902-260/2012 buvo areštuotas UAB „Kraujo donorystės centras“ nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, piniginės lėšos. Dar ir dėl šio teisinio pagrindo teismas ex officio sandorius turėtų pripažinti niekiniais. Sandoris sudarytas siekiant perimti bankrutuojančios bendrovės turtą ir tokiu būdu išvengti kreditorinių reikalavimų eiliškumo.

5Trečiasis asmuo A. J. V. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, o atsakovės BUAB „Kraujo donorystės centras“ priešieškinį – atmesti (T.2, b.l. 58-59). Nurodė, kad ginčijami sandoriai nebuvo sudaryti atgaline data, sandoriai nebuvo tariami, o buvo sudaryti abiems sutarties šalims išreiškus savo tikrąją valią dėl nuosavybės teisių perdavimo į lizingo sutarčių pagrindu valdomas tris transporto priemones.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 27 d. ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino, taikė restituciją ir grąžino BUAB „Kraujo donorystės centras“ nuosavybėn tris transporto priemones (automobilį AUDI Q7, valst. Nr. ( - ), automobilį BMW X5, valst. Nr. ( - ), automobilį AUDI A5, valst. Nr. ( - )), o ieškovui N. M., priteisė iš atsakovės 56.500,00 Lt bei priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 186-195). Teismas konstatavo, jog nuo 2012 m. gruodžio 21 d. atsakovės turtas buvo areštuotas. Teismo vertinimu finansinių operacijų seka, įvertinus jų atlikimo būdą (grynieji pinigai 2012-10-19, 2012-12-10 ir bankinis pavedimas 2013-02-20) ir laiko perspektyvą (operacijų atlikimo laiką sugretinus su Kauno apygardos teismo nutartimis pritaikytų skubiai vykdytinų apribojimų pradžia), leidžia daryti išvadą, kad abi sandorio šalys neabejotinai žinojo apie UAB „Kraujo donorystės centras“ taikytinus apribojimus turto disponavimo srityje. Be to, teismas konstatavo, kad ieškovas, būdamas protingas, sąžiningas ir atidus asmuo nebūtų rizikavęs savo asmeninėmis lėšomis ir 35.000,00 Lt, 36.500,00 Lt dydžio sumų nebūtų perdavęs bendrovės vadovui tiesiogiai, nesurašant specialaus grynųjų pinigų priėmimo į bendrovės kasą dokumento, kaip kad reglamentuoja atitinkami teisės aktai. Teismas darė išvadą, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. sandorio dalyviai realiai neįgijo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų, kokios turėtų kilti atlikus pirkimą-pardavimą, o tik siekė sudaryti vaizdą, kad yra sudaryta sutartis tam, kad iš bankrutuojančios bendrovės turto sąrašo pašalinti tris transporto priemones. Tikroji ginčo sutarties šalių valia buvo nukreipta į tai, kad, formaliai perregistravus ginčo turtą ieškovo N. M. vardu, būtų apsaugotas bendrovės turtas nuo galimų išieškojimų bankroto procese. Ieškovas ir jo šeimos nariai faktiškai nepradėjo naudotis nė vienu automobiliu, jais ir toliau rūpinosi ne turto savininkas, bet pardavėjo buvęs vadovas, o sudarius ginčo sutartį automobiliai buvo išnuomoti kitoms bendrovėms. Teismas sprendė, kad esant tokiam faktinių aplinkybių visetui, labiau tikėtina, kad tikroji sandorio šalių valia nebuvo susijusi su nuosavybės teisių perėjimu ieškovui N. M.. Teismas sprendė, kad esminę reikšmę turi ir 2012 m. rugpjūčio 22 d. sutarties tariamumą bei šios sutarties surašymą galimai atgaline data patvirtina aplinkybė, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. sutarties šalys, sudarydamos sutartį, numatė, kad trečioji įmoka bus 56.500,00 Lt dydžio. Tačiau iš byloje pateikto UAB „Swedbank lizingas“ 2013 m. kovo 1 d. rašto nustatyta, kad N. M. 2013 m. vasario 20 d. sumokėjus tiesiogiai lizingo bendrovei 56.500,00 Lt įmoką šiuo mokėjimu buvo išpirkta ne tik šio ginčo transporto priemonės, bet ir kitas turtas. Trečiojo asmens žodinių paaiškinimų apie šio klausimo derinimą su banko atstovu nepatvirtina daugiau jokie objektyvūs duomenys. Teismas darė išvadą, kad ginčijama 2012 m. rugpjūčio 22 d. transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, 2012 m. spalio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 10 d. pinigų priėmimo-perdavimo aktai buvo sudaryti atgaline data, sandoriai pripažinti negaliojančias CK 1.86 straipsnio pagrindu. Teismas nesutiko su ieškovo ir trečiojo asmens argumentais, kad pirkimo-pardavimo sandoris negali būti laikomas tariamuoju, nes už transporto priemones ieškovas yra visiškai atsiskaitęs. Teismo nuomone nėra pagrindo konstatuoti, kad sandoris buvo įvykdytas, nes dalies kainos (56.500,00 Lt) sumokėjimas, esant nustatytoms aplinkybėms dėl sandorio fiktyvumo, negali būti pripažįstamas sandorio įvykdymu. Teismas pažymėjo, šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo bendrosios normos tikslo – šalis grąžinti į status quo, ir sprendė, kad sandorius pripažinus negaliojančiais, taikant restitucijos institutą, ieškovui turi būti sugrąžinta realiai sumokėta pinigų suma – 56.500,00 Lt, o atsakovės nuosavybėn privalo būti perduotos transporto priemonės. Ieškovui negrąžinus piniginių lėšų, dėl kurių sumokėjimo už lizingo sutarties objektus tarp šalių nėra ginčo, nebūtų atkurta iki neteisėtų sandorių tarp šalių buvusi pusiausvyra, be to, būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo bendrieji teisės principai. Visiškai patenkinęs priešieškinį, o ieškinį atmetęs, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas – priteisė atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovas N. M., atstovaujamas advokatės Alvos Piniškienės prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-06-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti (T.3, b.l. 4-16). Apelianto teigimu,

101. Teismas nepagrįstai 2013-04-03 priėmimo-perdavimo aktą, 2012-10-19 bei 2012-12-10 pinigų perdavimo patvirtinimus pripažino sandoriais civilinės teisės prasme. Teismas nenurodė motyvų, kurių pagrindu 2013-04-03 priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo buvo įformintas automobilių perdavimo ieškovui faktas, pripažino negaliojančiu. Šiuose dokumentuose tik užfiksuotos faktinės aplinkybės, tačiau jais nesukuriamos jokios teisės ar pareigos. Be to, teismas nenurodė, kokių teisės normų pagrindu šiuos dokumentus pripažino negaliojančiais.

112. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ginčo sutarties sudarymas buvo simuliuojamas ar kad ji buvo tariama. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas, 2012-08-22 sudarydamas ginčo sandorį buvo nesąžiningas. Trečiojo mokėjimo pagal sutartį būdo pasirinkimas, visiškai atitinkantis sutarties nuostatas ir protingumo kriterijus, teismo nepagrįstai laikytas patvirtinančiu ieškovo nesąžiningumą. Apeliantas nuo automobilių perdavimo nuolat eksploatavo automobilį AUDI Q7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bent dalyje dėl automobilio AUDI Q7 pardavimo sutartis neabejotinai buvo įvykdyta. Nuosavybės teisę į automobilius apeliantas įgijo 2013- 02-20, po 2013-02-20 nė vienas automobilis nebuvo išnuomotas. Aplinkybės, kad trečiasis asmuo pasirūpino automobilių draudimu bei technine apžiūra, nesudaro pagrindo išvadai, kad 2012-08-22 sutartis buvo simuliuojama. Trečiasis asmuo nuosekliai paaiškino, kodėl N. M. sumokėjus paskutinę įmoką pagal sutartį buvo padengti ne tik bendrovės įsiskolinimai lizingo bendrovei už automobilius, bet ir už kitą turtą pagal kitas lizingo sutartis, tačiau sprendimo motyvai dėl paskutinės įmokos dydžio prieštarauja byloje surinktai medžiagai. Teismas nenurodė, dėl kokių priežasčių atmetė A. J. V. paaiškinimus šiuo klausimu. Be to, teismas konstatavo sutarties sudarymo atgaline data faktą, byloje nesant jokių tai pagrindžiančių objektyvių duomenų.

123. Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Teismas nepagrįstai tenkino atsakovės prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovės prašomos priteisti procesinių dokumentų rengimo išlaidų sumos bei išlaidos už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl tokio dydžio išlaidos negalėjo būti priteistos. Be to, teisinių paslaugų kaina sumokėta ne tam advokatui, kurio paslaugomis šioje civilinėje byloje naudojosi atsakovė.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė BUAB „Kraujo donorystės centras“ nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašė skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą (T.3, b.l. 21-30). Nurodė, kad sprendimas yra teisėtas ir nepažeidžia nei procesinės, nei materialinės teisės normų. Atsakovės nuomone teismas itin išsamiai pasisakė dėl bylos esmės ir joje surinktų įrodymų ir tinkamai juos išanalizavo. Apelianto teiginiai dėl nesutikimo su teismo išvadomis dėl nesąžiningumo fakto konstatavimo neatitinka tikrovės ir prieštarauja byloje esančių aplinkybių visumai, todėl šie apelianto argumentai turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti. Byloje buvo nustatyti faktai tiek dėl ieškovo, tiek dėl trečiojo asmens nesąžiningumo. Iš ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimų bei byloje esančių faktinių aplinkybių visumos matyti, kad sutartis realiai nebuvo vykdoma, kas patvirtina jos tariamumą. Ieškovo ir trečiojo asmens tikroji valia buvo perregistruoti automobilius ieškovo vardu, kad būtų išvengta išieškojimo iš šio turto atsakovės bankroto procese. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad tiek sutartis, tiek ir iš jos kilę pinigų perdavimo patvirtinimai bei automobilių priėmimo-perdavimo aktas yra pripažintini negaliojančiais CK 1.86 straipsnio pagrindu. Teismas pagrįstai iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 13.073,45 Lt bylinėjimosi išlaidų.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

17Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal 2012 m. rugpjūčio 22 d. transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarties ir mokėjimus pagal šią sutartį bei šių sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal Lietuvos Respublikos CK 1.86 straipsnį.

18Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartimi UAB „Kraujo donorystės centras“ iškelta bankroto byla (T.1, b.l. 101-108), tačiau Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki nutarties iškelti bankroto bylą iškėlimo įsiteisėjimo – atsakovei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštas, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti (T.1, b.l. 99-100).

19Automobiliai AUDI Q7, valstybinis Nr. ( - ), BMW X5, valstybinis Nr. ( - ) ir AUDI A5, valstybinis Nr. ( - ) nuo 2013-06-18 yra registruoti atsakovės vardu (T.1, b.l. 21-22). Ieškovas 2013-08-01 kreipėsi į VĮ ‚Regitra“ dėl nuosavybės teisių į įgytas transporto priemones įregistravimo, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas (T.1, b.l. 25-27).

20Dėl priešieškinio. Ieškovas savo nuosavybės teises kildina iš 2012 m. rugpjūčio 22 d. sudaryto sandorio. Atsakovė prašė šį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu.

21CK 1.86 straipsnio 1 dalis numato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamas sandoris yra toks sandoris, kuriame nėra esminio sandorio elemento – suderintos sutarties šalių valios, siekiant tam tikrų teisinių pasekmių, nes jame išreikšta sandorio šalių valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų.

22Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008 ir kt.). Pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o ginčijamo sandorio realų vykdymą – priešingai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014). Be to, sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

23Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialieji įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje būna situacijų, kai vedini vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t.y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2012).

24Pagal bylos medžiagą ieškovas N. M. ir atsakovė BUAB „Kraujo donorystės centras“ 2012 m. rugpjūčio 22 d. pasirašė Autotransporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš atsakovės įsigyja tris lizingo sutarčių pagrindu valdomas transporto priemones: automobilį AUDI Q7, valstybinis Nr. ( - ) už 52.000,00 Lt, automobilį BMW X5, valstybinis Nr. ( - ) už 36.000,00 Lt, automobilį AUDI A5, valstybinis Nr. ( - ) už 40.000,00 Lt, bendra parduodamų automobilių kaina – 128.000,00 Lt (T.1, b.l. 9A-11). Pirkėjas N. M. už perkamus automobilius įsipareigojo sumokėti dalimis Sutarties 2 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka, o pardavėja BUAB „Kraujo donorystės centras“ įsipareigojo perduoti įsigytus automobilius po visos kainos sumokėjimo, bet ne vėliau kaip 2013 m. vasario 20 d. (Sutarties 1 str. 4 p.). Iš nagrinėjamos bylos duomenų taip pat matyti, kad trečiasis asmuo A. J. V., veikdamas atsakovės vardu patvirtino, jog 2012-10-14 gavo iš ieškovo N. M. 35.900,00 Lt, 2012-12-10 – 36.590,00 Lt (T.1, b.l. 12-13). Iš 2013-02-20 mokėjimo nurodymo nustatyta, kad N. M. už atsakovę sumokėjo 56.500,00 Lt turto išpirkimo įmoką UAB „Swedbank lizingas“ (T.1, b.l. 14), todėl 2013-02-20 buvo pasirašyti pabaigos aktai, pagal kuriuos ginčo automobiliai perleisti atsakovės UAB „Kraujo donorystės centras“ nuosavybėn (T.1, b.l. 15-17).

25Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad 2013-04-03 atsakovė ir ieškovas pasirašė priėmimo – perdavimo aktą, pagal kurį pirkėjui buvo perduotos atsakovės įsigytos transporto priemonės (T.1, b.l. 18). Šis turto perdavimo – priėmimo aktas buvo pasirašytas esant galiojančiai Kauno apygardos teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

26Visų pirma, norint nustatyti, ar šalys siekė, sudarydamos sutartį, civilinių teisių ir pareigų joms atsiradimo, būtina išsiaiškinti tikrąją šalių valią ir tikslus. Tai nustatyti gali padėti šalių sudarytos sutarties turinio analizė, šalių elgesys prieš ir po ginčytino sandorio sudarymo bei kitos aplinkybės. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai, t.y. ar 2012 m. rugpjūčio 22 d. transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu N. M. įgijo realias civilines teises ir pareigas.

27Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sudarydamos ginčijamą sandorį šalys tik siekė sudaryti vaizdą, kad yra sudaryta sutartis tam, kad būtų sukurtas fiktyvus pagrindas iš bankrutuojančios bendrovės turto sąrašo pašalinti tris transporto priemones. Tikroji ginčo sutarties šalių valia buvo nukreipta į tai, kad, formaliai perregistravus ginčo turtą ieškovo N. M. vardu, būtų apsaugotas bendrovės turtas nuo galimų išieškojimų bankroto procese. Byloje nustatyta, kad realiai nei viena iš šalių jokių teisių ir pareigų pagal ginčijamą sutartį neįgijo, nes nei ieškovas N. M., nei jo šeimos nariai faktiškai nepradėjo naudotis nei viena iš transporto priemonių.

28Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinės bylos dėl BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo metu nustatyta, kad tokia 2012-08-22 sutartis ir/ar jos pasekmės (turto pardavimas) bendrovės veiklos dokumentuose (finansinės atskaitomybės dokumentuose) niekada nebuvo registruota, pagal bendrovės finansinės apskaitos dokumentus įmonė nėra gavusi jokių mokėjimų už automobilius kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių) nuostatos. Trečiasis asmuo A. J. V., būdamas įmonės vadovu, atskaitingu asmeniu ir žinodamas kasos darbo organizavimo tvarką ir specialiąją dokumentų formą, surašė jokių įstatymo reikalavimų neatitinkančius dokumentus, kurie sudaro pagrindą siekti bendrovės turto pasisavinimo ir turto masės sumažinimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bankroto administratoriui, pradėjus administravimo procedūras, bendrovėje nebuvo rasta jokių dokumentų, patvirtinančių automobilių perleidimą tretiesiems asmenims, o ginčo automobiliais toliau asmeniškai tebesinaudoja trečiasis asmuo ir su juo artimais santykiais susiję asmenys.

29Anksčiau nurodytos aplinkybės ir byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, jog UAB „Kraujo donorystės centras“ vadovas bendrovės veiklą vykdė neskaidriai, įvairias ūkines operacijas atlikdavo ne per įmonės sąskaitą, išduodamas tariamą pinigų gavimą patvirtinančius, teisės aktų reikalavimų neatitinkančius dokumentus, o 2012 metais realiai suvokdamas, jog įmonei bus iškelta bankroto byla, sąmoningai mažino įmonės turtą. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent tuo tikslu įmonės vadovas – trečiasis asmuo ir ieškovas surašė automobilių pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas N. M. turėjo įgyti nuosavybės teises į šiuos automobilius, tačiau realiai jų neįgijo.

30Ieškovo teigimu, aplinkybę, jog sandoris nebuvo tariamas, o priešingai – buvo realiai įvykdytas paneigia faktas, kad nuo automobilių perdavimo ieškovas nuolat eksploatavo automobilį AUDI Q7.

31Kasacinio teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011, 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010). Teisėjų kolegija, apibendrindama aptartų byloje įrodymų visetą, sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad šalys, sudarydamos ginčytiną transporto priemonių pirkimo – padavimo sutartį, siekė sukurti tarp šalių civilinius teisinius santykius. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje nustatytos aplinkybės – 2013 m. rugsėjo 12 d. ir 16 d. automobilį BMVV X5, valstybinis Nr. ( - ), į UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ pristatė ne ieškovas N. M., o A. J. V.; po 2013 m. vasario 20 d. transporto priemonių draudimo reikalais rūpinosi trečiasis asmuo; iki transporto priemonių perdavimo jos buvo išnuomotos UAB „Kraujo donorystės centras“ kontrahentams; kt. – leidžia spręsti, kad išorinė sandorio forma buvo panaudota tik tam, kad sudaryti vaizdą dėl sutarties sudarymo, siekiant sukurti fiktyvų pagrindąs iš bankrutuojančios bendrovės turto sąrašo pašalinti tris transporto priemones. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartį pripažino negaliojančia kaip tariamą sandorį (CK 1.86 str.), nes visi sandorio šalių atlikti veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos aplinkybių kontekste, laikytini formaliais, nes jais siekta ne ginčijamoje transporto priemonių pirkimo pardavimo sutartyje deklaruoto tikslo (CPK 185 str.). Kadangi visi šioje byloje ginčijami sandorio šalių veiksmai buvo fiktyvūs, atlikti nesiekiant sukurti realių teisinių padarinių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį sandorį (CK 1.63 str.) pripažino niekiniu, kaip tariamas.

32Dėl ieškinio. Ieškovas prašė pripažinti jam nuosavybės teise į automobilius, kuriuos įgijo 2012-08-22 pirkimo – pardavimo sutarties ir 2013-04-03 perdavimo – priėmimo aktų pagrindu. Nesant pagrindo tenkinti apeliacinio skundo dalyje dėl priešieškinio ir priešieškinį atmesti, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo ir pripažinti ieškovui nuosavybės teises į transporto priemones: automobilį AUDI Q7, valstybinis Nr. ( - ), automobilį BMW X5, valstybinis Nr. ( - ) ir automobilį AUDI A5, valstybinis Nr. ( - ), bei naikinti jų registraciją atsakovės vardu.

33Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovei 13.073,45 Lt prašomų bylinėjimosi išlaidų, nes teisinės pagalbos išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl tokio dydžio išlaidos negalėjo būti priteistos. Be to, teisinių paslaugų kaina sumokėta ne tam advokatui, kurio paslaugomis šioje civilinėje byloje naudojosi atsakovė. Byloje nustatyta, kad atsakovė pagal pateiktus paskaičiavimus pirmosios instancijos teisme patyrė 19.849,45 Lt, tame tarpe procesinių dokumentų rengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose (8.250,00 Lt be PVM), turto paieškos ir saugojimo išlaidos (8.154,50 Lt be PVM). Nustatyta, kad atsakovė byloje pateikė šiuos procesinius dokumentus – atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, tripliką, atsiliepimą į atskirąjį skundą, naudojosi advokato pagalba teisme (posėdžių trukmė 6 val.) (T.2, b.l. 139). Teisėjų kolegija sutinka, kad visi nurodyti procesiniai veiksmai buvo atlikti atsakovės atstovų, šios išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, jų dydžiai neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 – 8.3, 8.15, 8.18 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šios 8.250,00 Lt (be PVM) išlaidos už advokato pagalbą priteistinos iš ieškovo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad byloje teisinę pagalbą teikė ne advokatas Vitoldas Martovičius, o kitas advokatas nepaneigia teisinių paslaugų suteikimo fakto.

35Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovo 8.154,50 Lt (be PVM) kitų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro turto paieškos išlaidos (5.600,00 Lt be PVM) ir areštuotų transporto priemonių saugojimo išlaidos (2.554,50 Lt be PVM). Pirmosios instancijos teismas šias išlaidas sumažino, konstatuodamas, kad ieškovo turto paieškos išlaidos nepatenka į bylinėjimosi išlaidų kategoriją, tačiau tenkino reikalavimą priteisti išlaidas už turto saugojimą pagal 2013-11-13 teismo nutartį, kuria turto saugotoju buvo paskirtas bankroto administratorius. Teisėjų, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad turto paieškos veiksmai yra bankroto administratoriaus veiklos sritis ir papildomai už tai negali būti reikalaujama atlyginti iš bylą pralaimėjusios šalies, o turto saugojimo išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bylos išnagrinėjimo, priskirtinos bylinėjimosi išlaidoms, todėl teismas pagrįstai iš ieškovo atsakovei priteisė 13.073,45 Lt (priskaičius PVM) bylinėjimosi išlaidų.

36Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, bei teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso bei materialiosios teisės normas, ir turėjo pagrindą ieškovo ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti (CPK 178 str., 185 str.). Keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

37Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė BUAB „Kraujo donorystės centras“ prašė priteisti 3.327,50 Lt (su PVM) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (T.3, b.l. 36-40). Pagal CPK 93 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės nurodytos 3.327,50 Lt išlaidos už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį parengimą mažintinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 2.3 ir 8.11 punktus – iš ieškovo atsakovei priteistina 1.500,00 Lt su PVM bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

38Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

39Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Priteisti iš ieškovo N. M., asmens kodas ( - ) atsakovei BUAB „Kraujo donorystės centras“, kodas 110509057, 1.500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus) arba 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas N. M. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad jis pagal... 4. Atsakovė BUAB „Kraujo donorystės centras“ nesutikdama su ieškiniu... 5. Trečiasis asmuo A. J. V. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, o... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 27 d. ieškinį atmetė, o... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovas N. M., atstovaujamas advokatės Alvos... 10. 1. Teismas nepagrįstai 2013-04-03 priėmimo-perdavimo aktą, 2012-10-19 bei... 11. 2. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ginčo sutarties sudarymas buvo... 12. 3. Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė BUAB „Kraujo donorystės... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal 2012... 18. Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartimi UAB „Kraujo donorystės... 19. Automobiliai AUDI Q7, valstybinis Nr. ( - ), BMW X5, valstybinis Nr. ( - ) ir... 20. Dėl priešieškinio. Ieškovas savo nuosavybės teises kildina iš 2012 m.... 21. CK 1.86 straipsnio 1 dalis numato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti... 22. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylose dėl sandorių... 23. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo... 24. Pagal bylos medžiagą ieškovas N. M. ir atsakovė BUAB „Kraujo donorystės... 25. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad 2013-04-03 atsakovė ir ieškovas... 26. Visų pirma, norint nustatyti, ar šalys siekė, sudarydamos sutartį,... 27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sudarydamos ginčijamą sandorį... 28. Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinės bylos dėl BUAB „Kraujo... 29. Anksčiau nurodytos aplinkybės ir byloje surinktų įrodymų visetas... 30. Ieškovo teigimu, aplinkybę, jog sandoris nebuvo tariamas, o priešingai –... 31. Kasacinio teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja... 32. Dėl ieškinio. Ieškovas prašė pripažinti jam nuosavybės teise į... 33. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad... 35. Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovo 8.154,50 Lt (be PVM) kitų... 36. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė BUAB... 38. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 39. Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimą palikti... 40. Priteisti iš ieškovo N. M., asmens kodas ( - ) atsakovei BUAB „Kraujo...