Byla e2S-1477-657/2017
Dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12982-285/2017, kuria netenkintas ieškovės prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo

1Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12982-285/2017, kuria netenkintas ieškovės prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

3Teismas,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė V. A. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu nuo jo pasirašymo momento 2016 m. rugsėjo 19 d. 3 000 Eur paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išduotą L. A.; pripažinti negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento 2016 m. rugsėjo 19 d. notaro patvirtintus paprastuosius neprotestuotinus vekselius, išduotus L. A.; pripažinus paprastąjį neprotestuotiną vekselį, notarinio registro Nr. EJ-5132, išduotą L. A., negaliojančiu nuo jo pasirašymo momento, panaikinti 2016 m. gruodžio 14 d. Kauno miesto ( - ) notaro biuro notarės Z. R. išduotą notaro vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 7324; bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio kaina yra 33 000,00 Eur, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 712,00 Eur, todėl prašė atleisti ją nuo 671,00 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o likusios dalies 41,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad neturi finansinių galimybių sumokėti žyminį mokestį, nes nedirba, registruota Kauno teritorinėje darbo biržos Kauno miesto skyriuje, šiuo metu negauna jokių pajamų, jos vyras su šeima negyvena, bendro ūkio neveda, vyras skiria tik minimalias pinigines lėšas dukros išlaikymui, todėl visos pragyvenimo išlaidos kasdieniniams poreikiams tenkinti, komunaliniai mokesčiai ir kita, tenka ieškovei vienai.

6II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir atidėti ieškovei V. A. 712,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo.
  2. Teismas nustatė, jog ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad jos turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra sunki, yra bedarbė, ieškovė išlaiko nepilnametę dukrą, sumokėti už ieškinį 712,00 Eur žyminio mokesčio ieškovė neturi objektyvių galimybių. Savo prašymui pagrįsti ieškovė pateikė valstybės įmonės Registrų centro pažymą, valstybės įmonės „Regitra“ pažymą, Kauno teritorinės darbo biržos Kauno skyriaus pažymos bedarbiams kopiją, banko išrašų kopijas, kreditų įstaigų pažymų kopijas. Nors ieškovė nurodė, jog turtinė padėtis sunki, tačiau įvertinus tai, kad ieškovei nėra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, yra sudaryta atstovavimo sutartis, nėra pateikta duomenų apie pajamų ir turto deklaracijas apie visą savo turimą turtą, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašymas nepagrįstas, atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo nėra pagrindo, todėl ieškovės prašymo netenkintino (CPK 83 str. 3 d.). Atsižvelgiant į CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisminės gynybos prieinamumo principą, byloje esančius įrodymus ir ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog ieškovė šiuo metu nėra finansiškai pajėgi sumokėti reikiamo dydžio žyminio mokesčio už ieškinį, todėl atidėjo 712,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo (CPK 3 str. 1 d., 7 d., 84 str.).

8III. Atskirojo skundo argumentai

9

  1. Ieškovė V. A. atskirajame skunde prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį ir atleisti ją nuo 671,00 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o likusios dalies 41,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo.
  2. Atskirajame skunde nurodė, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio. Ieškovė teikdama prašymą dėl atleidimo nuo 671,00 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo, pateikė visus jos sunkią finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus: pažymą, patvirtinančią, jog nuo 2010 iki 2016 metų jos pajamos buvo minimalios, bedarbės pažymą, pavirtinančią, jog jokių pajamų šiuo metu negauna, pažymas, patvirtinančias, jog kilnojamo ir/ar nekilnojamo turto neturi, banko sąskaitos išrašą, į kurią atsižvelgus, pagrįstai darytina išvada, jog ilgą laikotarpį ieškovės pajamos siekė tik minimalų pragyvenimo lygį, ir tikimybės, jog artimiausiu metu jos finansinė padėtis kils nėra. Asmens sunkią finansinę padėtį patvirtina ne tik faktas, ar jam suteikta, ar nesuteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Teismas neatsižvelgė, jog VĮ Registrų centras ir VĮ „Regitra“ pažymos patvirtina, jog ieškovė neturi jokio kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto. Pateikiamos V. A. 2015-2016 metų metinės pajamų deklaracijos dar kartą patvirtina, kad ieškovė per metus disponavo tik minimaliomis su darbo santykiais susijusiomis pajamomis bei gauta ligos pašalpa. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad antstolė S. V., pradėjusi išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0114/16/01743, pagal išieškotojos L. A. pateiktą notaro vykdomąjį įrašą, areštavo V. A. banko sąskaitą ir pinigines lėšas. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad laisvai disponuojamų lėšų V. A. nesuteikta. Todėl ieškovei teismo nustatytas mokėtinas 712,00 Eur žyminis mokestis, nors ir atidėtas iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12982- 285/2017 priėmimo, yra per didelė finansinė našta, kadangi ieškovė taip pat turi viena išlaikyti nepilnametę dukrą. Teismas netenkino ieškinyje pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atsakovei L. A. civilinės bylos nagrinėjimo metu pateikus išieškojimui galimai notarų išduotus vykdomuosius įrašus, ieškovės finansinė padėtis dar labiau pablogėtų, kadangi būtų nukreiptas išieškojimas į dar didesnę pinigų sumą. Teismui pripažinus, jog ieškovė šiuo metu yra finansiškai nepajėgi sumokėti reikiamo dydžio žyminio mokesčio už ieškinį, ir nesant duomenų byloje, jog ieškovės finansinė padėtis gerės, teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
  3. Su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – metines pajamų deklaracijas ir prašė juos prijungti prie bylos.
  4. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė L. A. atstovaujama advokato Ario Damušio prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo nuspręsta netenkinti ieškovės prašymo, yra teisėta ir pagrįsta, kadangi byloje nėra sąlygų, kurių pagrindu ieškovė gali būti atleista nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovės norima mokėti tik 41,00 Eur žyminio mokesčio dalis yra 16 kartų mažesnė nei mokėtina (712,00 Eur) arba tik 5,75 % nuo mokėtino 712,00 Eur žyminio mokesčio ir tai nesudaro net dešimtadalio mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Tik tokio „simbolinio“ mokesčio nustatymas ieškinio sumos dydžio kontekste iš esmės reikštų faktinį atleidimą nuo žyminio mokesčio, ko CPK 83 straipsnio 3 dalis nenumato. Tokios minimalios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas šiuo atveju būtų neproporcingas, atsižvelgiant ir aplinkybę, jog ieškovė nesinaudojo teise gauti Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo nėra pagrindo, kadangi ieškovė nors ir nurodė, jog jos turtinė padėtis sunki, tačiau jai nėra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, yra sudaryta atstovavimo sutartis. Jei ieškovės turtinė padėtis iš tikrųjų yra itin sunki, ji gali naudotis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo teikiamomis lengvatomis ir tokiu atveju žyminio mokesčio jai mokėti apskritai nereikėtų, tačiau ieškovė naudojasi advokato atlygintinai teikiama teisine pagalba. Pagal pateiktus dokumentus ieškovė iš esmės neturi piniginių lėšų, tačiau atsakovės turimais duomenimis, ieškovė yra atstovaujama advokato tiek jos pačios inicijuotoje byloje, tiek jos atžvilgiu inicijuotoje byloje (Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2066-429/2017, ieškovė – L. A., atsakovė – V. A.), kas iš esmės neatitinka jos deklaruojamos turtinės padėties. Kadangi ieškovė pateikė teismui sudarytą teisinės pagalbos sutartį, ji turi lėšų atsiskaityti už teikiamas teisines paslaugas, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji nėra nepajėgi sumokėti žyminį mokestį. Ieškovė, nors ir nurodo, kad šiuo metu yra bedarbė, tačiau yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta duomenų apie jos negalėjimą dirbti ar jos sveikatos sutrikimus, todėl ieškovė turi galimybę dirbti bei gauti pajamas. Teismas, netenkindamas ieškovės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tinkamai įvertino ieškovės pateiktus duomenis ir pagrįstai netenkino ieškovės prašymo.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
  2. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovės sunkią turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
  3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t.y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str.) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 str.) institutus. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010; kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t.y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009; kt.).
  4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą, t.y. sunkią finansinę padėtį ir duomenis, kad tokia padėtis ateityje nepagerės, turi įrodyti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio teikiantis asmuo (CPK 83 str. 3 d., CPK 178 str.). Pažymėtina, kad asmens padėtį, kaip pagrindą asmenį atleisti nuo žyminio mokesčio ar jo dalies mokėjimo, įstatymų leidėjas sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010).
  5. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, padarė išvadą, kad turimų duomenų nepakanka ieškovės pateiktam prašymui tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.
  6. Apeliantė, teismui teikdama atskirąjį skundą, nurodė, kad teismas netinkamai įvertino jos finansinę padėtį, nurodydamas tik vieną argumentą, jog jai nesuteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba.
  7. Apeliacinis teismas pažymi, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį šį asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į šiam asmeniui priklausančio turto sudėtį bei jo vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-472-236/2015). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš ieškovės į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad jų nepakanka, kad atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minimalaus atlyginimo gavimas, registracija darbo biržoje, registruoto turto neturėjimas, dar nereiškia, kad asmuo neturi turto ir lėšų apskritai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantei nepateikus kitų įrodymų apie jos turtinę padėtį, nėra būtinybės atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliantės patiriami laikini sunkumai, gali būti vienas iš pagrindų atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, bet ne atleisti nuo jo. Būtent šį alternatyvų būdą ir taikė teismas skundžiama nutartimi, taip sudarydamas galimybę ieškovei siekti jos galimai pažeistų teisių teisminės gynybos.
  8. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovei neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą, pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis pagrįstai atsisakė ieškovę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumos, o jo mokėjimą atidėjo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Nutarė

14Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos

Ryšiai