Byla 2-944-330/2016
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-174-278/2016, kuria individualios įmonės „Kralia“ bankroto byloje patvirtintas kreditorės akcinės bendrovės DNB banko finansinis reikalavimas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Ž. K.-L. ir T. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-174-278/2016, kuria individualios įmonės „Kralia“ bankroto byloje patvirtintas kreditorės akcinės bendrovės DNB banko finansinis reikalavimas.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi IĮ „Kralia“ iškelta bankroto byla, bendrovės bankroto administratore paskirta UAB „Algsta“. BIĮ „Kralia“ bankroto administratorė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą atnaujinti AB DNB bankui terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti AB DNB banko 21 636,32 Eur kreditorinį reikalavimą. Prašymą grindė tuo, kad 2015 m. sausio 29 d. (teisinga data turėtų būti 2016 m. sausio 29 d.) paaiškėjo, jog atsakovams Ž. K.-L. ir T. L. 2005 m. rugpjūčio 24 d. suteiktas kreditas žemės sklypui ir pastatams įsigyti, o kredito įvykdymo užtikrinimui AB DNB bankui yra įkeistas atsakovams asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas. Kadangi bankrutuojanti įmonė neturi turto ir kreditorinių reikalavimų padengimui išieškojimas gali būti nukreiptas į neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtą, todėl AB DNB bankas, kuri yra individualios įmonės savininkų kreditorė, turi būti įtraukta į bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi atnaujino terminą kreditorės AB DNB banko finansiniam reikalavimui pareikšti ir IĮ „Kralia“ bankroto byloje patvirtino kreditorės AB DNB banko 21 636,32 Eur finansinį reikalavimą.

7Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kreditorės finansinis reikalavimas pareikštas praleidus terminą, tačiau teismas termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis. Šią išvadą teismas priėjo įvertinęs aplinkybę, kad bankroto byla iškelta individualiai įmonei, o AB DNB bankas kreditą suteikė ne individualiai įmonei, o įmonės savininkei ir jos sutuoktiniui asmeninėms reikmėms. Pirmosios instancijos teismas AB DNB banko finansinį reikalavimą pripažino pagrįstu ir patvirtino. Pažymėjo, kad individuali įmonė neturi turto, o kreditorinių reikalavimų padengimui išieškojimas gali būti nukreiptas į neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtą, todėl AB DNB bankas, esanti individualios įmonės savininkų kreditore, įtrauktina į bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašą (CK 2.50 straipsnio 4 dalis, ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalis).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9Atsakovai Ž. K.–L. ir T. L. atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti šį teismą AB DNB banko bei atsakovų ginčą išspręsti iš esmės; įpareigoti bankroto administratorę tinkamai ginti ir atstovauti ne tik kreditorių, bet ir bankrutavusios įmonės interesus. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

  1. 2005 m. rugpjūčio 24 d. banko kreditas žemės sklypui ir pastatams įsigyti atsakovams suteiktas kaip fiziniams asmenims, todėl atsakovai neprivalėjo perduoti bankroto administratorei kredito suteikimo dokumentų, kurie nesusiję su bankrutavusios įmonės įsipareigojimais.
  2. Bankroto administratorė UAB „Algsta“ nurodė, kad 2015 m. sausio 29 d. paaiškėjo, jog atsakovams buvo suteiktas kreditas, o kredito įvykdymo užtikrinimui AB DNB bankui yra įkeistas atsakovams asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad administratorė tik po metų kreipėsi į teismą dėl kreditorės AB DNB banko finansinio reikalavimo patvirtinimo, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą tokiam reikalavimui pareikšti.
  3. Bylos duomenys yra nepakankami kreditorės AB DNB banko pareikšto reikalavimo pagrįstumui konstatuoti. Teismas turėjo imtis priemonių išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas nagrinėjamas klausimas. AB DNB banko finansinis reikalavimas yra nepagrįstas, nes atsakovai kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Atsakovai iš šios bendrovės gavo leidimą mažinti įsiskolinimą ir mokėjo įmokas į jos atsiskaitomąją sąskaitą. UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodė, kad AB DNB banko draudimo išmokos suma yra 21 285,13 Eur, todėl neaišku, kodėl kreditorė AB DNB bankas nurodo 21 636,32 Eur finansinio reikalavimo dydį.
  4. Bankroto administratorė UAB „Algsta“, pateikdama prašymą dėl kreditorės AB DNB banko finansinio reikalavimo tvirtinimo, pažeidė pareigą tinkamai ginti ir atstovauti bankrutavusios įmonės interesus, nes šiuo atveju buvo atstovaujami tik kreditorių interesai.

10BIĮ „Kralia“ bankroto administratorė UAB „Algsta“ atsiliepime į atsakovų Ž. K.-L. ir T. L. atskirąjį skundą prašo jų skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

  1. Bankroto administratorė 2016 m. sausio 29 d. sužinojo, kad atsakovų kreditorė yra AB DNB bankas. Gavusi šią informaciją iš VĮ Centrinės hipotekos įstaigos, bankroto administratorė informavo kreditorę, kuri netrukus pateikė prašymą dėl finansinio reikalavimo bankroto byloje patvirtinimo.
  2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tais atvejais, kai bankroto byla yra iškeliama individualiai įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais) – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Šią išvadą lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika.
  3. Teismas tvirtindamas kreditorinį reikalavimą įvertina šio reikalavimo pagrįstumą, todėl nėra pagrindo šį klausimą spręsti savarankiškoje civilinėje byloje. AB DNB banko finansinį reikalavimą sudaro 21 285,13 Eur negrąžinto kredito suma ir 351,19 Eur nesumokėti delspinigiai, iš viso 21 612,32 Eur. Matyti, kad tokią pačią negrąžinto kredito sumą nurodo ir apeliantai, tačiau apeliantai, nurodydami finansinio reikalavimo dydį, neatsižvelgia į Kreditavimo sutarties Nr. 264 Bendrosios dalies 35 punktą, kuriame įtvirtinta, kad kredito gavėjas už kiekvieną pradelstą dieną įsipareigoja mokėti bankui 0,05 Eur dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos.

11Kreditorė AB DNB bankas atsiliepime į atsakovų Ž. K.-L. ir T. L. atskirąjį skundą prašo jų skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

  1. Po kreditavimo sutarties nutraukimo bankas kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos mokėjimo. 2015 m. gegužės 11 d. priimtas UAB „Būsto paskolų draudimas“ sprendimas dėl 21 285,13 Eur dydžio draudimo išmokos, kurią sudaro pagal kreditavimo sutartį negrąžinta kredito suma, mokėjimo. Visa draudimo išmoka bankui turi būti išmokėta iki 2020 m. balandžio 15 d. Šiai dienai UAB „Būsto paskolų draudimas“ visos draudimo išmokos sumos bankui nėra išmokėjusi, todėl reikalavimo perleidimo sutartis tarp banko ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ nėra sudaryta.
  2. Aplinkybė, ar reiškiant finansinį reikalavimą neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens bankroto byloje buvo suėjęs individualios įmonės savininkų (dalyvių) asmeninių prievolių įvykdymo terminas, teisinės reikšmės neturi, kadangi teisinį pagrindą reikšti finansinį reikalavimą bankroto byloje individualios įmonės savininkams pagal jų prievoles suponuoja bankroto bylos individualiai įmonei (šiuo atveju BIĮ „Kralia“) iškėlimo faktas.
  3. Hipotekos kreditorių reikalavimų pareiškimas ir šių reikalavimų tenkinimas įmonės bankroto byloje turi tam tikrų ypatumų, kurie, be kita ko, nulemia ir ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto terminų kreditoriniams reikalavimams pareikšti netaikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2298/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-263-178/2015). Atsižvelgiant į tai, bankas šiuo atveju turėjo teisę pareikšti finansinį reikalavimą nepriklausomai nuo to, ar šioje įstatymo normoje įtvirtintas terminas būtų atnaujintas.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria BIĮ „Kralia“ bankroto byloje patvirtintas AB DNB banko 21 636,32 Eur finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

14Apeliantai kartu su atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė naujus rašytinius duomenis: apeliantų susirašinėjimą su kreditore AB DNB banku, AB DNB banko raštą dėl sutarties nutraukimo, 2015 m. gegužės 11 d. pretenziją, apeliantų skundą Lietuvos bankui dėl neteisėtai nutrauktos sutarties, Lietuvos banko atsakymą į apeliantų skundą, UAB „Būsto paskolų draudimo“ dokumentus dėl draudimo išmokos mokėjimo, sąskaitų išrašus (t. 5, b. l. 4-23). Prie kreditorės AB DNB banko atsiliepimo į apeliantų atskirąjį skundą taip pat pridėti nauji įrodymai: AB DNB banko 2014 m. gruodžio 2 d. raštas apeliantams, 2016 m. sausio 29 d. BIĮ „Kralia“ bankroto administratoriaus pranešimas dėl bankroto bylos iškėlimo, skolos grafiko kopija, apeliantų sąskaitų išrašų kopijos. Nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo ribojimas, tačiau šiuo atveju nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme aukščiau nurodyti nauji (papildomi) rašytiniai įrodymai priimami, išskyrus apeliantų pateiktus banko išrašus apie atliktus mokėjimus (t. 5, b. l. 22-23), kurie surašyti nevalstybine kalba, o jų įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai teismui nepateikti (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad nei kreditorė, nei apeliantai galimybės pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui neturėjo, o teikiamais rašytiniais įrodymais siekiama paneigti arba patvirtinti skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytas išvadas.

15Individualios įmonės bankroto ypatumus lemia individualios įmonės civilinis teisinis statusas. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo kaip fizinio asmens prievoles subjektas. Atsižvelgdamas į individualios įmonės savininko subsidiariąją atsakomybę pagal įmonės prievoles, Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutavusios įmonės savininkas turi dalyvauti bankroto byloje bendraatsakoviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje AB „Ūkio bankas“ v. A. L., bylos Nr. 3K-7-308/2004; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, kai abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas yra bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012).

16Bylos duomenys patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. įsiteisėjusia nutartimi konstatuota, jog BIĮ „Kralia“ buvo Ž. K.-L. ir T. L. šeimos verslas (t. 3, b. l. 173-174), todėl ne tik individualios įmonės savininkė, tačiau ir jos sutuoktinis, atsižvelgiant į aukščiau pateiktą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismo pagrįstai įtrauktas į IĮ „Kralia“ bankroto bylą kaip bendraatsakovas. Taigi, iki skundžiamos nutarties priėmimo buvo išspręstas bankrutavusios individualios įmonės savininkų subsidiariosios atsakomybės klausimas.

17Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, kai prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika lėmė teismų praktiką, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2010). Įmonės savininko, kaip fizinio asmens, kreditorių įstojimas į įmonės bankroto bylą yra nulemtas poreikio apsaugoti savo interesus, nes bankroto procese gali būti parduotas visas įmonės savininko turtas ir tokie kreditoriai nebetektų galimybės nukreipti į jį išieškojimą. Taigi, AB DNB bankas, kaip bankrutavusios individualios įmonės savininkų kreditorė, turi teisę individualios įmonės bankroto byloje pareikšti kreditorinį reikalavimą, kylantį iš Ž. K.-L. ir T. L. neįvykdytų asmeninių prievolių.

18Nėra ginčo, kad kreditorė AB DNB bankas finansinį reikalavimą bankroto administratorei pareiškė praleidusi BIĮ „Kralia“ bankroto byloje nustatytą finansinių reikalavimų pareiškimo terminą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs termino praleidimo priežastis, šį terminą nutarė atnaujinti, tačiau apeliantai su tokia teismo išvada nesutinka.

19Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino, kodėl bankroto administratorė, 2015 m. sausio 29 d. sužinojusi apie įkaito turėtoją AB DNB banką, vienerius metus nesikreipė į teismą dėl šios kreditorės finansinio reikalavimo patvirtinimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad bankroto administratorės 2016 m. vasario 23 d. prašyme dėl kreditorių sąrašo tikslinimo yra padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida. Pažymėtina, kad IĮ „Kralia“ bankroto byla buvo iškelta tik 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi, todėl objektyviai neįmanoma, jog bankroto administratorei apie atsakovų Ž. K.-L. ir T. L. prievoles AB DNB bankui tapo žinoma dar iki iškeliant IĮ „Kralia“ bankroto bylą. Kreditorė AB DNB bankas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė bankroto administratorės UAB „Algsta“ pranešimą dėl bankroto bylos IĮ „Kralia“ iškėlimo, kurį bankroto administratorė 2016 m. sausio 29 d. išsiuntė kreditorei, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog būtent šią dieną kreditorei tapo žinoma apie bankroto bylos iškėlimą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pareiga nustatyti visus bankrutuojančios įmonės ir jos savininko kreditorius pagal ĮBĮ nuostatas tenka ne tik įmonės administratorei, tačiau ir įmonės savininkui (šiuo atveju savininkams). Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad bankroto administratorei buvo žinoma apie atsakovų Ž. K.-L. ir T. L. prievoles kreditorei AB DNB bankui, ar kad kreditorei AB DNB bankui buvo pranešta apie IĮ „Kralia“ bankroto bylą anksčiau nei 2016 m. sausio 29 d. Kreditorė AB DNB bankas tik žinodama apie atsakovų Ž. K.-L. ir T. L. individualios įmonės bankroto bylą galėjo pareikšti finansinį reikalavimą. Kadangi bankrutuojančios individualios įmonės savininkai neinformavo bankroto administratorės apie jų turimas asmenines prievoles, nebendradarbiavo su administratore nustatant įmonės ir jos savininkų kreditorių sąrašą, laikytina, kad kreditorė finansinių reikalavimų pareiškimo terminą praleido dėl objektyvių priežasčių. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino terminą kreditorės AB DNB banko finansiniam reikalavimui pareikšti ir nagrinėjo klausimą dėl šio reikalavimo pagrįstumo.

20Apeliantų nuomone, AB DNB banko finansinis reikalavimas yra nepagrįstas, nes atsakovai kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo, be to, nėra pagrindo sutikti su AB DNB banko finansinio reikalavimo dydžiu, kadangi UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimo išmokos suma yra 21 285,13 Eur. UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2015 m. gegužės 12 d. rašte „Dėl draudimo išmokos mokėjimo“ nurodoma, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką bankui (t. 5, b. l. 17-21), tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šios bendrovės sprendimas bankui mokėti draudimo išmoką, kurios suma lygi negrąžinto kredito sumai – 21 285,13 Eur, nelemia AB DNB banko finansinio reikalavimo šioje bankroto byloje nepagrįstumo. AB DNB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimo išmokos nėra išmokėjęs, todėl reikalavimo teisės į atsakovus Ž. K.–L. ir T. L. nėra perleistos. Apeliantai nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl kreditorės AB DNB banko finansinio reikalavimo nepagrįstumo dėl reikalavimo teisių perleidimo ir kreditoriaus pasikeitimo prievolėje, todėl konstatuotina, kad šių aplinkybių apeliantai neįrodė, o AB DNB banko finansinis reikalavimas laikytinas pagrįstu (CPK 178 straipsnis).

21Individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, jos savininkai (dalyviai) ir jų asmeniniai kreditoriai turi dalyvauti bankroto procese, tačiau individualios įmonės savininkai (dalyviai) neįgyja tokio paties statuso kaip bankrutuojantis juridinis asmuo. Individualios įmonės bankroto byloje bankrutuojantis subjektas yra juridinis asmuo, o ne jo savininkai (dalyviai). Įstatymai nenumato, kad dėl įmonės bankroto kartu bankrutuoja ir fizinis asmuo – įmonės savininkas, t.y. jo atžvilgiu negali būti taikomi analogiški ribojimai ir teisiniai padariniai, kurie taikomi bankrutuojančioms įmonėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-858-407/2015). Individuali įmonė ir jos savininkas po bankroto bylos iškėlimo įmonei savaime nepatenka į vienodą teisinę padėtį. Įmonė nebegali vykdyti sutartinių prievolių kreditoriams, nes tai pažeistų jų lygiateisiškumą. Tačiau įmonės savininkas, nesant fizinių asmenų bankroto, turi teisę bankroto administratoriui ĮBĮ nustatyta tvarka pateikęs duomenis apie turimą turtą, toliau vykdyti sutartines prievoles kreditoriams. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas bankrutuojančiai įmonei vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, galioja tik įmonėms, tarp jų ir individualioms (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2298/2011). Tokio draudimo individualios įmonės savininkui (dalyviui) ĮBĮ nuostatos nenumato ir toks draudimas fiziniams asmenims nėra taikomas, todėl įmonės savininkas (dalyvis) gali ir privalo vykdyti asmenines prievoles savo kreditoriams (įskaitant ir hipotekos kreditorius) ir po bankroto bylos individualiai įmonei iškėlimo. Apeliacinis teismas sprendžia, jog bankroto bylos individualiai įmonei iškėlimas neatleidžia ir negali atleisti jos savininkų (dalyvių) nuo savo asmeninių prievolių kreditoriams vykdymo ir jų vykdymo individualios įmonės bankroto laikotarpiu nesustabdo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2005 m. rugpjūčio 24 d. Kreditavimo sutarties Nr. 264 Bendrųjų sąlygų 35 punktu šalys susitarė dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių mokėjimo už laikų negrąžintą kreditą. Todėl kreditorė AB DNB bankas, teikdama finansinį reikalavimą, kylantį iš individualios įmonės savininkų asmeninės prievolės, turi teisę į finansinio reikalavimo sumą įtraukti ir delspinigius, kurie susidarė po individualios įmonės bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo patvirtintu kreditorės AB DNB bankas finansinio reikalavimo dydžiu, kurį sudaro negrąžinto kredito suma ir nesumokėti delspinigiai pagal kreditavimo sutartį.

22Kreditorė AB DNB bankas pateikė prašymą priteisti 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliantų atskirąjį skundą. Kreditorės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų redakcijos, galiojančios nuo 2015 m. kovo 20 d., 8.16 punktas), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad kreditorės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į skundą parengimą priteistinos iš atsakovų Ž. K.-L. ir T. L. lygiomis dalimis po 151,25 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23Kiti apeliantų atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

24Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, IĮ „Kralia“ bankroto byloje patvirtinęs AB DNB banko kreditorinį reikalavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

27Priteisti iš atsakovės Ž. K.-L. (a. k. ( - ) ir iš atsakovo T. L. (a. k. ( - ) kreditorės AB DNB banko (j. a. k. 112029270) naudai po 151,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi IĮ „Kralia“... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi atnaujino... 7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kreditorės finansinis... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 9. Atsakovai Ž. K.–L. ir T. L. atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos... 10. BIĮ „Kralia“ bankroto administratorė UAB „Algsta“ atsiliepime į... 11. Kreditorė AB DNB bankas atsiliepime į atsakovų Ž. K.-L. ir T. L.... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria BIĮ „Kralia“ bankroto... 14. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė... 15. Individualios įmonės bankroto ypatumus lemia individualios įmonės civilinis... 16. Bylos duomenys patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio... 17. Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, kai prievolėms įvykdyti neužtenka... 18. Nėra ginčo, kad kreditorė AB DNB bankas finansinį reikalavimą bankroto... 19. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino,... 20. Apeliantų nuomone, AB DNB banko finansinis reikalavimas yra nepagrįstas, nes... 21. Individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, jos savininkai (dalyviai) ir... 22. Kreditorė AB DNB bankas pateikė prašymą priteisti 302,50 Eur bylinėjimosi... 23. Kiti apeliantų atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro... 24. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 26. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį palikti... 27. Priteisti iš atsakovės Ž. K.-L. (a. k. ( - ) ir iš atsakovo T. L. (a. k. (...