Byla 2A-1107/2012
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1554-395/2011. Teisėjų kolegija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stabilios investicijos“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieškinys atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Piliuona“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Stabilios investicijos“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1554-395/2011. Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į teismą, actio Pauliana pagrindu prašydamas pripažinti 2009-01-05 susitarimą Nr. 3 bei 2009-02-04 susitarimą Nr. 14, sudarytus tarp ieškovo UAB „Murena“ ir atsakovų UAB „Stabilios investicijos“ ir UAB „Piliuona“, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, priteisti iš atsakovo UAB „Stabilios investicijos“ 100 000 Lt įsiskolinimo sumą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. 2009-01-05 susitarimu Nr. 3 ir 2009-02-04 susitarimu Nr. 14 ieškovas ir atsakovai susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos, o būtent, 2009-01-05 UAB „Murena“ perleido atsakovui UAB „Stabilios investicijos“ reikalavimo teisę į 50 000 Lt UAB „Piliuona“ skolą, kylančią iš 2007 m. Statybos rangos sutarties Nr. AD3-07-02, o UAB „Piliuona“ įsipareigojo sumokėti 50 000 Lt ieškovo kreditoriui UAB „Stabilios investicijos“, o 2009-02-04 UAB „Murena“ perleido atsakovui UAB „Stabilios investicijos“ reikalavimo teisę į 50 000 Lt UAB „Piliuona“ skolą, kylančią iš tos pat Statybos rangos sutarties Nr. AD3-07-02, o UAB „Piliuona“ įsipareigojo sumokėti 50 000 Lt ieškovo kreditoriui UAB „Stabilios investicijos“. Tokiu būdu šalys susitarė dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Ieškovo nuomone, šie susitarimai pripažintini negaliojančiais, kadangi toks ginčo sandoriais numatytas atsiskaitymas įvyko UAB „Murena“ esant faktiškai nemokiai, nes jos įsipareigojimai kreditoriams ir biudžetui jau 2008-12-31 balanso duomenimis viršijo pusę turimo turto, sandoriais buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, sutartys buvo sudarytos, nors UAB „Murena“ turėjo kitų kreditorių, kuriems įsipareigojimų įvykdymo terminai buvo suėję, nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė UAB „Stabilios investicijos“, kuris yra trečios eilės kreditorius pagal išieškojimų eiliškumą, sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kitų kreditorių interesus, be to didžioji dalis turto buvo areštuota dėl išieškomų skolų. Ieškovo manymu, ginčo sandorių neteisėtumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog sudarant šiuos sandorius, buvo grubiai pažeisti Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo reikalavimai.

4Atsakovas UAB „Piliuona“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo ginčijami sandoriai dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo tarp UAB „Murena“ ir UAB „Stabilios investicijos“ nepažeidė kitų UAB „Murena“ kreditorių teisių, nes tokiais veiksmais UAB „Stabilios investicijos“ nebuvo suteiktas prioritetas kitų UAB „Murena“ kreditorių atžvilgiu. Šią išvadą atsakovas grindžia ta aplinkybe, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad sudarius 100 000 Lt vertės ginčijamus sandorius, UAB „Murena“ mokumo galimybės sumažėjo iki tokios būklės, dėl kurios ji negalėtų atsiskaityti su kitais kreditoriais arba jos turtinė ir finansinė padėtis būtų tapusi tokia, kas keltų grėsmę tinkamai įvykdyti tuo metu turėtas finansines prievoles. Be to, atsakovas UAB „Piliuona“ pažymi, jog šalys, sudarydamos ginčo susitarimus dėl priešpriešinių prievolių įskaitymo, veikė sąžiningai, t. y. nepažeisdamos racionalumo principo ir siekdamos užtikrinti atsakovo – subrangovo UAB „Stabilios investicijos“ atliktais statybos rangos darbais galutinį rangovo, t. y. ieškovo, prievolių įvykdymą mažaaukščių daugiabučių gyvenamųjų namų komplekse, esančiame Eišiškių pl.43 ir Eišiškių pl. 45, Vilniuje. UAB „Murena“, vykdydama savo ūkinę komercinę veiklą, tiek iki ginčijamų sutarčių sudarymo, tiek vėliau atsiskaitinėjo su subrangovais tarpusavyje suderintais būdais ir tai nepablogino jos mokumo būklės. Atsakovas taip pat prašė ieškinį atmesti ir dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2009-06-30 nutartis dėl bankroto bylos UAB „Murena“ iškėlimo įsiteisėjo 2009-10-01, duomenų, kad UAB „Murena“ valdymo organai nevykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės dokumentus ir/ar turtą byloje nėra, 2009-10-12 atsakovas gavo UAB „Murena“ bankroto administratoriaus raginimą dėl atsiskaitymo, todėl laikytina, kad 2009 m. spalio mėnesį bankroto administratorius disponavo UAB „Murena“ dokumentais, tad darytina išvada, jog ieškinio pareiškimo dieną, t.y. 2010-12-03, buvo pasibaigęs CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

5Atsakovas UAB „Stabilios investicijos“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2008-07-02 UAB „Murena“ ir UAB „Stabilios investicijos“ sudarė subrangos sutartį Nr. AD03-08-02-03, kuria atsakovas įsipareigojo savo jėgomis ir rizika pagal ieškovo pateiktą techninį projektą mažaaukščiuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, esančiuose Eišiškių pl.43 (trijose laiptinėse) ir Eišiškių pl.45 (keturiose laiptinėse), Vilniuje, atlikti VG-ORTH gipso blokelių 100 mm storio pertvarų montavimo darbus. Pagal sudarytą subrangos sutartį orientacinė statybos subrangos darbų kaina buvo 424 502,00 Lt. Statybos – montavimo darbai turėjo būti atliekami liepos – rugpjūčio mėnesiais. Kadangi atsakovas buvo generalinio rangovo informuotas, kad atsiskaitymai už UAB „Stabilios investicijos“ atliktus darbus vėluoja dėl trečiųjų asmenų atsiskaitymų už kituose objektuose atliktus darbus, o UAB „Murena“ 2008 m. rugsėjo mėn. turėjo laikinų finansinių sunkumų, susijusių su laisvų piniginių lėšų trūkumu, UAB „Stabilios investicijos“ sutiko, jog ieškovui vėluojant atsiskaityti už gipso pertvarų mūro darbus, jis gautų pinigines lėšas ne iš UAB „Murena“, bet tiesiogiai iš užsakovo UAB „Piliuona“. Būtent dėl nurodytų priežasčių šalys sudarė trišalius tarpusavio atsiskaitymo susitarimus 2009-01-05 ir 2009-02-04, kurie ne tik, kad nepažeidė įstatymų reikalavimų, bet įgalino UAB „Stabilios investicijos“ užbaigti 2009-04-21 Eišiškių pl. statytame mažaaukščių daugiabučių gyvenamųjų namų komplekse gipso pertvarų mūro darbus. Atsakovas apie ieškovo įsiskolinimus kitiems kreditoriams iki bankroto bylos iškėlimo sužinojo susipažinęs su UAB „Murena“ 2008-12-31 balanso duomenimis tik 2009-07-17, todėl atsakovo veiksmų, sudarant ginčo sandorius, nėra pagrindo laikyti nesąžiningais. Nepagrįstas yra ir ieškovo argumentas, jog ginčo susitarimų dėl trišalių tarpusavio prievolių įskaitymų sudarymo metu UAB „Murena“ jau buvo nemoki, nes ši įmonė sėkmingai atsiskaitinėjo ne tik su valstybės biudžetu, bet ir su kitais kreditoriais.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino 2009-01-05 Susitarimą Nr. 3 ir 2009-02-04 Susitarimą Nr. 14, sudarytus tarp ieškovo UAB „Murena“ ir atsakovų UAB „Stabilios investicijos“ bei UAB „Piliuona“, dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pagal 2008-07-02 Statybos subrangos sutartį Nr. AD03-08-02-03 negaliojančiais nuo jų sudarymo momento; priteisė ieškovui bankrutavusiai UAB „Murena“ iš atsakovo UAB „Stabilios investicijos“ 100 000 Lt nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (100 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-12-08) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš atsakovų UAB „Stabilios investicijos“ ir UAB „Piliuona“ po 1553,22 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurias sudarė CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas žyminis mokestis (3000 Lt) bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, išvardintos teismo pažymose (106,44 Lt).

8Teismas nurodė, kad UAB „Murena“, sudarydama 2009-01-05 ir 2009-02-04 susitarimus, kuriais su UAB „Stabilios investicijos“ už atliktus statybos rangos darbus atsiskaitė ne 2008-07-02 statybos rangos sutarties Nr. AD03-02-03 3-3.4 punktuose numatytu būdu ir terminais, bet atsakovo UAB „Piliuona“ ieškovui grąžinamos skolos pinigais, pažeidė atsikaitymo su kitais kreditoriais eiliškumą ir sumažino kitų kreditorių galimybę susigrąžinti skolą. Šią išvadą teismas grindė byloje esančiais įrodymais - 2009-10-01 ieškovo kreditorinių įsiskolinimų sąrašu, įsiteisėjusių teismų sprendimais ir įsakymais už laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. vasario mėn., Alytaus apskrities VMI 2008 m. lapkričio mėn. – 2009 m. sausio mėn. priimtais sprendimais dėl mokesčių išieškojimo į biudžetą iš UAB „Murena“. Teismo nuomone, vien dėl jų nevykdymo ginčo sandoriais neabejotinai buvo pažeistos tuo metu galiojusio Laikinojo mokėjimo tvarkos įstatymo nuostatos bei valstybės biudžeto interesai. Turto arešto aktų registro išrašo duomenys patvirtina, jog ginčo sandorių sudarymo laikotarpiu ieškovo UAB „Murena“ turtui buvo laikinųjų apsaugos priemonių būdu pritaikytas tiek bendrojo pobūdžio, tiek konkretaus bendrovės turto areštas atsiskaitymui su įmonės darbuotojais, SODROS ir valstybės biudžetu užtikrinti. Vadovaujantis bylos duomenimis, taip pat konstatuotinas sandorio šalių nesąžiningumas. Teismo nuomone, vien tai, kad ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Murena“ atsiskaitinėjo pagal sutartines prievoles ir su kitais kreditoriais, kad ieškovas iki bankroto bylos iškėlimo vykdė einamuosius mokėjimus bei mokėjo darbuotojams už darbinių funkcijų atlikimą, ginčo atveju nepaneigia UAB „Murena“ nesąžiningumo kitų kreditorių atžvilgiu. Teismas sprendė, kad skolininko nemokumas šiuo atveju nėra absoliučiai analogiškas su Įmonių bankroto įstatyme įtvirtinta nemokumo sąvoka, nes actio Pauliana gali būti reiškiamas dėl tokio sumažėjusio skolininko mokumo, dėl kurio šis negali patenkinti kitų kreditorių reikalavimų, nepažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos. Dėl ieškinio senaties teismas nurodė, kad ginčo atveju nustatant, ar nepraleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikytinas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, pagal kurį, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatyta praktika, laikytina, kad bankrutuojančios įmonės administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Ginčo atveju nuo ginčo sandorių sudarymo momento iki 2009 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2142-527/2009, kuria UAB „Murena“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Stabilios investicijos“ prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo UAB „Stabilios investicijos“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismo išvada, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditorių interesai, yra nepagrįsta, nes teismas nepagrindė nei ieškovo nemokumo sandorių sudarymo metu, nei esminio ieškovo mokumo būklės pablogėjimo po sandorių sudarymo. Ieškovo pradelstų įsipareigojimų sandorių sudarymo metu dydį patvirtinanti administratoriaus parengta lentelė apie BUAB „Murena“ įsipareigojimus 2009-01-05 dienai bei administratoriaus rašytinis 2011-06-01 patvirtinimas, kad lentelėje nurodyti įsipareigojimai yra pradelsti, yra klaidingas ir neatitinka realių duomenų, be to, pradelsti įsipareigojimai turėjo būti pagrįsti rašytiniais įrodymais, todėl laikytina, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių sandorių sudarymo metu ieškovo turėtų pradelstų įsipareigojimų dydį. Įmonės balanse nurodyta per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma negali būti laikoma pradelstais įsipareigojimais. Iš teismui pateiktų duomenų apie pradelstus ieškovo įsipareigojimus (UAB „Murena“ pažymos darbo inspekcijai dėl įsiskolinimų darbuotojams, VMI sprendimai dėl mokestinių įsipareigojimų priverstinio išieškojimo, kreditorinių įsipareigojimų sąrašas 2009-10-01 dienai, 2010-03-19 ir 2010-06-01 nutartys dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, kreditorių pateiktos pretenzijos ir pareikšti ieškiniai, teismų priimtų sprendimų nuorašai) matyti, kad jų suma (2,5 mln Lt) sudaro tik 12-13 procentų balanse apskaityto turto vertės, kas nesudaro pagrindo konstatuoti įmonės nemokumo. Arešto ieškovo turtui taikymas taip pat nepatvirtina ieškovo nemokumo, nes areštuotas turtas sudarė tik 19,5 procentus tuo metu apskaityto ieškovo turto vertės. Tai, kad nebuvo pagrindo konstatuoti ieškovo mokumo sumažėjimo po sandorių sudarymo patvirtina faktas, kad ginčijamų sandorių vertė tesudarė vos 0,47 proc. ieškovo balanse apskaityto turto vertės, byloje esanti įmonės kasos knyga patvirtina, kad ieškovas su kitais kreditoriais atsiskaitinėjo tiek iki, tiek ir po sandorių sudarymo, be to, po ginčijamų sandorių sudarymo ieškovo turimo turto ir įsipareigojimų santykis niekaip nepasikeitė, nes 100 000 Lt suma buvo sumažintos ne tik ieškovo gautinos sumos, bet ir įsipareigojimai.
  2. Teismo išvada dėl ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumo nėra pagrįsta, nes: 1) ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonės balanso duomenys nebuvo žinomi, nes jie Juridinių asmenų registrui buvo pateikti po sandorių sudarymo; 2) ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas buvo mokus; 3) apie ieškovo mokestines nepriemokas atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinoma; 4) ginčijamų sandorių sudarymo metu turto arešto ir pradelstų įsipareigojimų mastas sudarė mažiau nei ketvirtadalį įmonės balanse apskaityto turto vertės; 5) ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais; 6) visuomenės informavimo priemonėse ieškovas buvo viešai patvirtinęs, kad pasaulinė finansinė krizė nėra jaučiama, ji tik gali pasiekti statybinę veiklą vykdančias įmones. Byloje esanti įmonės kasos knyga patvirtina, kad ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, tad neaišku, kuo remiantis ieškovo atsiskaitymai su vienais kreditoriais laikytini einamaisiais ir nepažeidžiančiais kitų kreditorių interesų, o atsiskaitymas su atsakovu nelaikytinas einamuoju, o laikytinas pažeidžiančiu kitų kreditorių interesus.Nėra pagrindo spręsti apie apelianto nesąžiningumą, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Murena“ tęsė statybos darbų vykdymą, ginčo susitarimo pagrindu buvo atsiskaityta su vienu iš subrangovų, sudaryto sandorio pagrindu apeliantas negavo jokios naudos sau trečiųjų asmenų sąskaita, ieškovo įsipareigojimai tretiesiems asmenims sumažėjo, o bankroto byla BUAB „Murena“ buvo inicijuota tik 2009 m. birželio mėnesį.
  3. Ginčijamų sandorių sudarymo metu sandorio sudarymui egzistavo privalomas pagrindas – ieškovo pareiga atsiskaityti su atsakovu. Šią ieškovo prievolę patvirtina ieškovo ir atsakovo subrangos sutartys, atsakovo teiktos pretenzijos ieškovui.
  4. Teismo išvada, kad, esant mokestinėms nepriemokoms, ginčijamais sandoriais buvo pažeistas Laikinasis mokėjimo tvarkos įstatymas, yra nepagrįsta, nes šio įstatymo nuostatų taikymas galimas tik bankroto atveju arba skolininkui esant faktiškai nemokiam. Ieškovo mokumą ginčijamų sandorių sudarymo metu patvirtino prie apeliacinio skundo pridedamas Įmonių bankroto valdymo departamento 2011-05-27 raštas Nr. (6.14)A2-1715.
  5. Teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo pozicijai analogiškoje byloje (2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-267/2009). Šioje byloje konstatuota teismo pareiga atsižvelgti į sandorio šalių teisinių santykių, susiklosčiusių iki ginčijamų sandorių sudarymo, specifiką. Nagrinėjamu atveju atsakovui buvo sumokėta už jo faktiškai atliktus darbus, o įstatymas nedraudžia susitarti dėl užsakovo tiesioginio atsiskaitymo su rangovu. Be to, teismas priėmė priešingą sprendimą negu Kauno apygardos teismo 2011-05-02 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1405-390/2011, 2011-05-04 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1371-173/2011, 2011-05-04 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1362-173/2011, 2011-05-05 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1573-260/2011, 2011-05-31 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1575-413/2011, nors šiose bylose buvo nagrinėjamos analogiškos aplinkybės.
  6. Teismas nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžios momentą siejo su ginčo sandorių sudarymo momentu, o pabaigos – su nutarties, kuria UAB „Murena“ buvo iškelta bankroto byla, diena, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinio senaties terminas nebuvo pasibaigęs. Apeliantas prašo šioje byloje taikyti ieškinio senatį.
  7. Teismas, taikydamas restituciją, ginčijamo susitarimo pagrindu gautas lėšas priteisė BUAB „Murena“, o ne jas sumokėjusiai UAB „Piliuona“, tačiau tokio sprendimo visai nemotyvavo. Teismas, pasirinkdamas tokį restitucijos būdą, neatsižvelgė į ieškovo teisinio statuso ypatumus, t.y. tai, kad ieškovas yra pripažintas bankrutavusiu ir likviduotinu dėl bankroto. Panaikinus ginčo sandorį, apeliantas įgytų teisę bankrutuojančiai bendrovei pareikšti kreditorinį reikalavimą. Šio reikalavimo patvirtinimas užtrunka, o ieškovo turtas jau galėtų būti realizuotas ir gautos lėšos paskirstytos tarp kreditorių ar net priimtas sprendimas dėl ieškovo pabaigos. Tokiu būdu apelianto galimybės atgauti bent dalį skolos būtų itin ribotos ar visiškai neįmanomos, todėl jo padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitų ieškovo kreditorių pagerėtų.

11Atsakovas UAB „Piliuona“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo UAB „Stabilios investicijos“ apeliacinio skundo. Nurodė, jog Kauno apygardos teismo sprendimas dalyje, kuria iš atsakovų buvo priteista po 1 553,22 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, yra nepagrįstas, nes pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nuo žyminio mokesčio yra atleidžiamos įmonės, kurioms yra iškeltos bankroto bylos, taigi, ieškovas BUAB „Murena“ šiuo pagrindu buvo atleistas nuo žyminio mokesčio.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Murena“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011-10-05 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad sandorio sudarymo metu įmonė buvo moki bei kad ginčijamu sandoriu nebuvo pažeisti kreditorių interesai. Apelianto prielaida, kad ieškovo pradelstų įsipareigojimų suma sudarė ne daugiau kaip 2.5 mln Lt, neparemta įrodymais. Atsakovas nepagrįstai sprendžia, kad teismas negalėjo remtis administratoriaus pateikta lentele apie BUAB „Murena“ įsipareigojimus 2009-01-05 dienai, nes kreditorių pradelsti įsipareigojimai nepateikti kartu su skolą pagrindžiančiais dokumentais. Bankroto administratoriaus pažyma yra parengta remiantis buhalterinės apskaitos dokumentais, sutartimis ir sąskaitomis faktūromis ir pasirašyta. Ieškovas į bylą negalėjo pateikti visų pradelstus įsipareigojimus pagrindžiančių dokumentų, nes taip būtų pažeidžiamas proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principas. Priešingai nei teigia atsakovas, tam, kad būtų taikomas Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas, nereikia, kad įmonė būtų nemoki, pakanka fakto, kad tuo metu buvo kitų pirmesne eile tenkinamų įsipareigojimų kreditoriams. Taigi, priešingai nei tvirtina atsakovas, UAB „Murena" privalėjo laikytis nustatytos mokėjimų eilės tvarkos ir neturėjo teisės atsiskaityti su pasirinktu kreditoriumi. Ginčijamas sandoris taip pat pažeidė imperatyvias įstatymų normas, nustatančias, kad laikinojo arešto galiojimo metu negalimas turto perleidimas. 2009-01-05 bei 2009-02-04 sandorių sudarymo metu UAB „Murena" turtui galiojo laikinas areštas. Vadinasi, UAB „Murena" tuo metu negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, ginčijamo sandorio negalima laikyti leidžiamu įstatymų ir atitinkančiu įprastą verslo praktiką. Įstatymus pažeidžiantis sandoris pažeidžia ir kreditorių teises. Nagrinėjamuoju atveju kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad skolininkui esant nemokiam buvo suteikta pirmenybė kreditoriui UAB „Stabilios investicijos", kuri yra trečios eilės kreditorius pagal išieškojimų eiliškumą.
  2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie šalių nesąžiningumą. Atsakovai negali būti laikomi sąžiningais, nes nepasidomėjo, ar turto arešto aktų registre nėra įregistruoto arešto akto, ar BUAB „Murena" turi teisę disponuoti turtu. Atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad jis domėjosi UAB „Murena" finansine situacija, tikrino areštų registrą, domėjosi, ar nėra inicijuojamos bankroto bylos.
  3. Atsakovo teiginys, jog teismas neteisingai įvertino sandorio sudarymo privalomumą, nepagrįstas, nes tai, kad įstatyme nustatyta pareiga įvykdyti savo prievolę (pareigą), savaime nereiškia asmens pareigos sudaryti sandorį.
  4. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo savo paties suformuotos praktikos analogiškose bylose. Pirmasis sprendimas pagal BUAB „Murena" pareikštą ieškinį Kauno apygardos teisme buvo priimtas 2011-04-11 civilinėje byloje Nr. 2-1420-273/2011. Šiuo sprendimu, kaip ir ginčijamu sprendimu, ieškinys buvo tenkintinas. Analogiškoje byloje Nr. 2-1202-413/2011 2011-04-28 nutartimi teismas taip pat ieškinį patenkino ir pripažino negaliojančiomis reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Iš esmės analogiškoje byloje 2011-09-22 Lietuvos Apeliacinis teismas nutartimi pripažino reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia.
  5. Dėl restitucijos taikymo. Vadovaujantis LR CK 6.66 straipsnio 4 dalimi, LR CK 6.145 straipsniu, pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais nuo sudarymo momento, šalys grąžintinos į pradinę padėtį, tai yra UAB „Stabilios investicijos" turėtų grąžinti UAB „Piliuona" 100 000 Lt, o UAB „Piliuona" šią sumą turėtų grąžinti UAB „Murena". Tuo tarpu UAB „Murena" įsiskolinimas UAB „Stabilios investicijos" turėtų padidėti 100 000 Lt suma. Atsižvelgus į tai, kad pagal ginčo sandorį pinigus gavo atsakovas UAB „Stabilios investicijos", taikant restituciją, ginčo sandoriu pervestos lėšos turi būti priteistos UAB „Murena" naudai, tokiu būdu nėra keičiamas restitucijos taikymo būdas. Ieškovo kaip bankrutuojančios įmonės statusas nėra pagrindas netaikyti restitucijos. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad UAB „Stabilios investicijos" padėtis nepagrįstai pablogėtų. Pritaikius restituciją atsakovas atsidurtų tokioje pat padėtyje kaip kiti kreditoriai.
  6. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino praleidimą. Administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentu apie šiu sandoriu sudarymą gavimo dienos. Byloje pateikti 2009-12-28 ir 2010-01-04 UAB „Murena" dokumentų priėmimo - perdavimo aktai, kurie patvirtina, kad senaties terminas nebuvo praleistas. 2010-01-04 dokumentų priėmimo - perdavimo akte yra išvardinti perduodami su ginčijamomis sutartimis susiję dokumentai - 2010-01-04 perdavimo priėmimo aktas, 2009 m. laikinojo saugojimo bylų sąrašas Nr. 146- 147, tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo dokumentai bei kiti dokumentai (kasa, sutartys ir panašiai).
  7. Ginčijami sandoriai ne tik atitiko actio Pauliana sąlygas, bet ir prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms. Ginčijami 2009-01-05 bei 2009-02-04 susitarimai buvo sudaryti tuo metu, kai UAB „Murena" turtui galiojo teismo nutartimi pritaikyti areštai ir turto perleidimas buvo negalimas. Turto arešto aktas Nr. 0608001778 buvo įregistruotas 2008-11-11, turto arešto akto pakeitimas įregistruotas 2008-12-16 ir nurodyta, jog areštuotos piniginės lėšos 1 298 743,05 Lt sumai, buvo areštuotos ir UAB „Murena" turtinės teisės gauti pinigines išmokas. Turto arešto aktas Nr. 0608001781 buvo įregistruotas 2008-11-11, 2008-12-16 buvo įregistruotas laikino turto arešto akto pakeitimas, kuriuo areštuojamos piniginės lėšos 420 709,09 Lt sumai, turtinės teisės gauti pinigines išmokas. 2008-12-05 buvo įregistruotas laikinas turto arešto aktas Nr. 0608001986, turto arešto akto pakeitimas įregistruotas 2009-01-05, areštuotas nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, jo nesant ar nepakankant - piniginės lėsos 2 135 771,20 Lt sumai. Vadinasi, sandorių sudarymo metu buvo areštuotos ieškovo turtinės teisės gauti pinigines lėšas. Sudaryti susitarimai pažeidė pritaikytą turto arešto aktą, nes UAB „Murena" perleido savo turtinę teisę gauti pinigines lėšas iš atsakovo UAB „Piliuona". Minėtų turto areštų galiojimo metu toks susitarimas buvo negalimas. Turto arešto aktas Nr. 0108006242 buvo įregistruotas 2008-12-16 laikina būsena, turto arešto akto pakeitimas įregistruotas tik 2009-01-05, t.y. jau po sandorio sudarymo. Turto arešto aktas Nr. 0608002101 buvo įregistruotas 2008-12-17 laikina būsena, turto arešto akto pakeitimas įregistruotas tik 2009-01-05 t.y. jau po sandorio sudarymo. 2009-02-04 sandorio sudarymo metu turto arešto aktų registre buvo įregistruotas laikinas BUAB „Murena" turto areštas. Turto arešto aktas Nr. 0609000179 buvo įregistruotas 2009-01-16

    13laikina būsena, turto arešto akto pakeitimas įregistruotas tik 2009-02-06 t.y. jau po sandorio sudarymo. Turtui galiojo laikinas turto areštas, turtas nebuvo identifikuotas, taigi buvo areštuotas visas turtas. Laikoma, kad reikalavimo teisė taip pat įeina į turto sąvoką ir ji buvo perleista. Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad laikinas areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas. Pažymėtina, kad ieškovas jau teikdamas ieškinį pažymėjo, kad sudarant ginčijamą sandorį buvo pažeistos ir imperatyvios LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo normos. Be to, ieškovas pateikė Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimus, kuriais, vadovaujantis LR mokesčių administravimo įstatymu, nuspręsta nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą, kol bus sumokėta mokestinė nepriemoka. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog iki sandorio sudarymo visa mokestinė nepriemoka buvo sumokėta, taigi, sudaryti sandoriai taip pat pažeidė LR mokesčių administravimo įstatymą, konstitucinę pareigą laiku mokėti mokesčius, imperatyvų Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimą.

  8. Apelianto apeliacinės instancijos teismui pateiktas naujas įrodymas - Įmonių bankroto valdymo departamento 2011-05-27 raštas Nr. (6.14)A2-1715 neturėtų būti priimtas ir juo neturėtų būti remiamasi, nes apeliantas nemotyvuoja, kodėl jis yra pateikiamas tik dabar, nepagrindžia, kad pateikimo būtinybė iškilo tik teikiant apeliacinį skundą (CPK 314 str.). Be to, apelianto pateiktu įrodymu negalima remtis, nes minėtas raštas yra panaikintas. Ieškovas pateikia tai patvirtinantį naują įrodymą – 2011-09-23 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir mano, jog jis privalo būti priimtas, nes šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik atsakovui pateikus Įmonių bankroto valdymo departamento 2011-05-27 raštą Nr. (6.14)A2-1715.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) ir CK 1.80 straipsnio taikymo bankroto administratoriui ginčijant iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytą sandorį.

16Actio Pauliana institutas – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Šio instituto paskirtis - užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

17Įmonių bankroto procesą reglamentuojančio LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Kadangi ĮBĮ nenustato savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, todėl bankrutuojančios įmonės administratorius, ginčydamas bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, turi teisę juos ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003, 2009 m. rugsėjo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).

18Byloje nėra ginčo, kad ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalis siejantys tarpusavio sutartiniai santykiai ir ginčijamų sandorių sudarymo metu buvę tarpusavio įsiskolinimai patvirtina egzistavus neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę skolininkui. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino šias actio Pauliana sąlygas: sandorio privalomumas, kreditorių teisių pažeidimas, sandorio šalių nesąžiningumas bei ieškinio senatis, kurios terminas šiuo atveju, apelianto nuomone, yra praleistas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių actio Pauliana taikymo sąlygų nagrinėjamoje byloje.

19Dėl sandorių privalomumo

20Teismų praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kuri gali kilti iš įstatymo (pvz. viešojo pirkimo sutartys – CK 6.380 str., energijos pirkimo-pardavimo sutartys – CK 6.383 str.), teismo sprendimo, skolininko vienašališko įsipareigojimo, ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000).

21Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Murena“ ir atsakovo UAB „Piliuona“ 2007-08-03 buvo sudaryta Kapitalinės statybos rangos sutartis Nr. AD3-07-02 (t. I, b.l. 191-195), o tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Stabilios investicijos“ - Statybos subrangos sutartis Nr. AD03-08-02-03 (t. I, b.l. 18-22), pagal kurias atsakovas UAB „Piliuona“ turėjo atsiskaityti už statybos darbus su UAB „Murena“ (Kapitalinės statybos rangos sutarties Nr. AD3-07-02 4.1, 4.2 punktai), o pastaroji – su UAB „Stabilios investicijos“ (Statybos subrangos sutarties Nr. AD03-08-02-03 4.4.1. punktas). Ginčijamais 2009-01-05 Susitarimu Nr. 3 ir 2009-02-04 Susitarimu Nr. 14, sudarytais tarp ieškovo ir atsakovų, buvo pakeista minėtose sutartyse numatyta atsiskaitymų tvarka. T.y. buvo susitarta, kad UAB „Piliuona“ atsiskaito ne su UAB „Murena“, o sumoka UAB „Stabilios investicijos“ 50 000 Lt (pagal abu ginčijamus susitarimus iš viso – 100 000 Lt), tokiu būdu UAB „Murena“ atsisakant reikalavimo teisės, lygios nurodytai sumai, į UAB „Piliuona“. Pažymėtina, kad nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis pakeisti anksčiau sudarytose Kapitalinės statybos rangos sutartyje Nr. AD3-07-02 ir Statybos subrangos sutartyje Nr. AD03-08-02-03 numatytą atsiskaitymo tvarką. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad actio Pauliana taikymo prasme egzistavo privalomumas ginčijamus susitarimus sudaryti.

22Dėl kreditorių teisių pažeidimo

23CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

24Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ieškovo (ne)mokumą pagrindžiančias aplinkybes ir pirmenybės suteikimo vienam iš kreditorių (ne)pagrįstumą. Teismų praktikoje yra išskiriamos dvi nemokumo rūšys: faktinis nemokumas, kuris suprantamas kaip objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję, ir teisinis (kvalifikuotas) nemokumas, kuris yra pagrindas iškelti bankroto bylą remiantis ĮBĮ nuostatomis (mutatis mutandis žr. šiuo klausimu Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-579/2007). Teisinis nemokumas nustatomas priėmus nutartį iškelti bankroto bylą dėl nemokumo, tačiau jau iki to momento būna faktinis bendrovės nemokumas. Pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje minima nemokumo sąvoka nėra siejama vien su atitinkamu įmonės pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykiu (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad actio Pauliana gali būti reiškiamas dėl tokio sumažėjusio skolininko mokumo, dėl kurio šis negali patenkinti kitų kreditorių reikalavimų, nepažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos.

25Sprendžiant dėl UAB „Murena“ faktinio nemokumo ginčo sandorių sudarymo dienai, svarbus byloje esančių įrodymų dėl įmonės finansinių prievolių masto ir jų (ne)vykdymo ginčijamo sandorio sudarymo laikotarpiu analizavimas ir vertinimas. Byloje esantis ieškovo 2007 m. balansas (t. III, b. l. 28-30) patvirtina, kad ieškovas 2007 metais turėjo 19 517 486 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 14 696 111 Lt. Iš ieškovo 2007 m. pelno (nuostolių) ataskaitos (t. III, b. l. 31) matyti, kad ieškovas 2007 metais patyrė 246 492 Lt nuostolių. Ieškovo 2008 m. balansas (t. I, b. l. 86-88) patvirtina, kad 2008 metais ieškovas turėjo 21 125 905 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 18 979 112 Lt, ieškovo 2008 m. pelno (nuostolių) ataskaita (t. III, b.l. 32) patvirtina, kad 2008 metais ieškovas patyrė jau 6 360 633 Lt nuostolių. Taigi, pagal bylos duomenis ieškovo finansinė padėtis iki bankroto bylos jam iškėlimo sunkėjo. Bylos duomenimis, ginčijamo susitarimo sudarymo laikotarpiu ieškovas buvo skolingas darbuotojams – pažymos Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriui ir Alytaus rajono apylinkės teismui (t. I, b.l. 25-30), valstybės biudžetui – Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimai (t. I, b.l. 33-36), kitiems kreditoriams – kreditorių raginimai atsiskaityti (t. I, b.l. 55-68), teismų procesiniai dokumentai dėl skolų priteisimo iš UAB „Murena“ (t. I, b.l. 69-84). Pagal BUAB „Murena“ bankroto administratoriaus į bylą pateiktą BUAB „Murena“ įsipareigojimų 2009-01-05 dienai suvestinę (t. III, b.l. 4-9), kurią ginčija apeliantas, 2009-01-05 sandorio sudarymo dienai UAB „Murena“ įsipareigojimai sudarė virš 17 mln Lt. Apelianto teigimu, šiuo įrodymu negalima vadovautis, nes pradelsti UAB „Murena“ įsipareigojimai kreditoriui UAB „Dusmenėliai“ sudarė ne 533 442,21 Lt, kaip nurodyta minėtoje lentelėje, bet 428 262,21 Lt, o UAB „Murena“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriui UAB „Meistrų artelė“ sudarė ne 194 199,17 Lt, o 169 680,82 Lt. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apelianto argumentus, nurodo, kad apie įmonės faktinį nemokumą spręstina visų byloje esančių įrodymų kontekste. Vertinant tai, kad nėra paneigti kitų kreditorių, kuriems pagal administratoriaus pateiktus duomenis, UAB „Murena“ buvo skolinga, duomenys, bei tai, kad kiti minėti byloje esantys įrodymai – teismų procesiniai sprendimai, Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimai, UAB „Murena“ balansų duomenys patvirtina didelius įmonės įsipareigojimus kreditoriams bei įmonės nuostolingą veiklą, leidžia daryti išvadą, jog byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad ginčijami susitarimai buvo sudaryti, kai ieškovo turtinė padėtis buvo itin sunki, t. y. įmonė buvo faktiškai nemoki. Teisinis įmonės nemokumas buvo konstatuotas 2009-06-30 Kauno apygardos teismo nutartimi iškėlus UAB „Murena“ bankroto bylą, taigi, praėjus tik keliems mėnesiams nuo ginčijamų susitarimų sudarymo.

26Sprendžiant, ar ginčo sandoriais nebuvo pažeistos kitų nemokios įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai, pažymėtina, kad ginčijamų susitarimų sudarymo metu galiojęs (neteko galios 2009 m. liepos 1 d.) LR Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas (1999 m. gruodžio 2 d. Nr. VIII-1463) reglamentavo mokėjimo eiliškumą, kai juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturėjo pakankamai pinigų. Vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsniu, pirmiausia turėjo būti mokamos su darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos, mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją, nurodytą Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatyme; antra eile – valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; trečia eile – mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus. Kiti mokėjimai pinigų gavėjams priskirti ketvirtai mokėjimų eilei. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad mokėtojas, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės tvarkos privalo laikytis, nepaisydamas, kada piniginiai įsipareigojimai atsirado. Nagrinėjamoje byloje šio įstatymo kontekste UAB „Stabilios investicijos“ priskirtinas ketvirtai mokėjimų eilei. Kaip minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu UAB „Murena“ buvo skolinga įmonės darbuotojams ir valstybės biudžetui. LR Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo nuostatos buvo taikomos ne tik įmonės bankroto atveju, o visais atvejais, kai įmonė visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturėjo pakankamai pinigų. Apelianto nurodomi argumentai, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Murena“ atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais, tame tarpe su darbuotojais ir valstybės biudžetu, neeliminuoja fakto, kad ginčijamais susitarimais buvo pažeistos Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo nuostatos, nes byloje nėra duomenų, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Murena‘ būtų pilnai atsiskaičiusi tiek su darbuotojais, tiek su valstybės biudžetu, atvirkščiai – minėti byloje esantys duomenys – UAB „Murena“ pažymos Valstybinei darbo inspekcijai ir Alytaus rajono apylinkės teismui bei Alytaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų patvirtina, kad nebuvo visiškai atsiskaityta su pirmos ir antros eilės kreditoriais pagal Laikinąjį mokėjimų eilės tvarkos įstatymą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Murena“, turėdama finansinių įsipareigojimų darbuotojams ir valstybės biudžetui, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, privalėjo pirmiausia atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės biudžetu. Ginčo susitarimais šios nuostatos buvo ignoruotos, suteikiant nepagrįstą pirmenybę atsakovui UAB ,,Stabilios investicijos“, taip pažeidžiant kitų, turinčių pirmenybės teisę gauti nustatytus mokėjimus, kreditorių teises.

27Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

28Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų yra šalių nesąžiningumas. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. Vienu atveju įstatyme nustatytas reikalavimas, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju – asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, minėta, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas, pvz., verslininkas ir kt. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Turto pagal būsimą sandorį įgijėjui, siekiant nepažeisti galimo kreditoriaus interesų, reikia būti apdairiam tokia apimtimi: 1) protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė; 2) konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002).

29Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar iki ginčijamo sandorio sudarymo dalis UAB „Murena“ kreditorių siekė išieškoti skolas teismuose, dalis teismo sprendimų buvo priimta, patenkinus ieškinius. Byloje esantys duomenys – Turto arešto aktų registro išrašai (t. I, b.l. 89-114, t. III, b.l. 33-47) patvirtina, kad teismai nagrinėjamose bylose pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – buvo areštuotas bendrovės turtas. Vadovaujantis Turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti ar nesuvaržytos sandorio šalies daiktinės teisės. Nagrinėjamu atveju atsakovai, elgdamiesi atidžiai ir rūpestingai, privalėjo pasidomėti, ar UAB „Murena“ turtui nėra taikomas areštas, ar nėra kitų kreditorių, su kuriais būtų neatsiskaityta ir kurių reikalavimo teisės būtų atsiradusios pirmiau už atsakovų, ar nėra pirmos, antros ir trečios eilės kreditorių, su kuriais, vadovaujantis Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo nuostatomis, turėtų būti atsiskaitoma pirmiau. Tai, kad, apelianto teigimu, ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonės balanso duomenys nebuvo žinomi, nes jie Juridinių asmenų registrui buvo pateikti po sandorių sudarymo, kad apie ieškovo mokestines nepriemokas atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinoma; kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, o visuomenės informavimo priemonėse ieškovas buvo viešai patvirtinęs, kad pasaulinė finansinė krizė nėra jaučiama, ji tik gali pasiekti statybinę veiklą vykdančias įmones, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareigą išsiaiškinti visas svarbias sandorio sudarymui aplinkybes apeliantas įvykdė tinkamai. Ginčijamo sandorio sudarymo metu Juridinių asmenų registrui buvo pateikti UAB „Murena“ 2007 m. finansinės atskaitomybės duomenys, kurie, kaip minėta, sudarė pagrindą konstatuoti dideles įmonės mokumo problemas, todėl atsakovas, veikdamas atidžiai ir rūpestingai, privalėjo paprašyti įmonės 2008 metų finansinių duomenų, kuriais remiantis galėtų spręsti dėl įmonės mokumo. UAB „Stabilios investicijos“ turėjo pagrindą suabejoti bendrovės „Murena“ mokumu jau ginčo sandorių sudarymo metu, kai buvo pakeista tarpusavio atsiskaitymų tvarka ir atsiskaityti už UAB „Murena“, negalinčią atsiskaityti tiesiogiai su kreditoriumi, pasirinkta UAB „Piliuona“. Konstatuotina, jog tam, kad atsakovai, kaip verslininkai, būtų laikomi sąžiningais dėl sandorių sudarymo, jie privalėjo pasidomėti UAB „Murena“ finansine būkle ir tik įsitikinę, kad įmonė neturi kreditorių, kurių interesai gali būti pažeisti, galėjo sudaryti ginčijamą sandorį. Tuo tarpu byloje nepateikta duomenų, kad atsakovai būtų elgęsi apdairiai ir iki ginčijamų susitarimų sudarymo būtų domėjęsi kitos sandorio šalies patikimumu, prašę informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstę, ar ginčo sandoriai nepažeis skolininko kreditorių interesų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada dėl sandorio šalių nesąžiningumo yra pagrįsta.

30Dėl ieškinio senaties termino

31Apeliantas prašo taikyti ieškinio senatį bei ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžios momentą siejo su ginčo sandorių sudarymo momentu, o pabaigos – su nutarties, kuria UAB „Murena“ buvo iškelta bankroto byla, diena ir tokiu būdu netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles. Tačiau iš esmės teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju nėra praleistas, yra teisinga, todėl nagrinėjamu atveju netinkamas teisės normų aiškinimas nesudaro pagrindo teismo sprendimą naikinti. CK 6.66 straipsnio 3 dalis numato sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana pareikšti. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu, laikoma, jog apie ginčo sandorį bankroto administratorius sužinojo nuo įmonės dokumentų priėmimo-perdavimo dienos ir šis momentas siejamas su ieškinio senaties termino pradžia. Byloje esantys įrodymai - 2009-12-28 Dokumentų perdavimo – priėmimo aktas (t. III, b.l. 10-11), 2010-01-04 Bylų (dokumentų) perėmimo aktas ir 2009 metų laikino saugojimo bylą sąrašas (t. III, b.l. 12-24) patvirtina, kad UAB „Murena“ dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti, taigi, jis apie ginčijamo sandorio sudarymą sužinojo 2009 m. gruodžio 28 d. – 2010 m. sausio 4 d. Bankroto administratoriaus ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo Kauno apygardos teisme gautas 2010 m. gruodžio 6 d., tad laikytina, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas.

32Dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo

33Sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, lemia tai, jog ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011).

34Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijami sandoriai pažeidė imperatyvias Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo normas, reglamentuojančias atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą. Kaip jau minėta, UAB „Murena“, turėdama finansinių įsipareigojimų darbuotojams ir valstybės biudžetui ir neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, privalėjo pirmiausia atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės biudžetu, tačiau nepagrįstai ginčijamais sandoriais pirmenybę suteikė ketvirtos eilės kreditoriui UAB „Stabilios investicijos“.

35Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2009-02-04 Susitarimo Nr. 14 sudarymo metu Turto areštų aktų registre buvo įregistruotas laikinas BUAB „Murena“ turto areštas, t.y. 2009-01-16 buvo įregistruotas Turto arešto aktas Nr. 0609000179, kurio pakeitimai, įregistruojant baigtinę būseną ir identifikuojant konkretų areštuotą turtą, buvo padaryti 2009-02-06, taigi, jau po sandorio sudarymo, todėl laikino arešto galiojimo metu BUAB „Murena“ neturėjo teisės disponuoti visu turtu, inter alia sudaryti 2009-02-04 Susitarimo Nr. 14. Vadovaujantis Turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 11 straipsnio 1 dalimi, ieškovo nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų bei turtinių teisių laikino arešto metu buvo apribotas disponavimas visu ieškovo turtu (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, piniginės lėšos bei turtinės teisės). Turto areštas – tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (TAARĮ 2 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad laikinas areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamu susitarimu buvo pažeistos imperatyvios TAARĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatos.

36Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ginčijami sandoriai pažeidė imperatyvias tiek Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo, tiek Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatas, todėl pripažinti negaliojančiais ir pagal CK 1.80 straipsnį.

37Dėl restitucijos taikymo

38Pripažinus sandorį negaliojančiu tiek actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.), tiek kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), taikoma restitucija (CK 6.145 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo taikytu restitucijos būdu, t.y. nustačius, kad pagal pripažintinus negaliojančiais susitarimus UAB „Stabilios investicijos“ gavo 100 000 Lt sumą, ši suma priteistina BUAB „Murena“. Šis turtas (pinigai) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta, nes teismas, pasirinkdamas tokį restitucijos būdą, neatsižvelgė į ieškovo teisinio statuso ypatumus, kurie lemia, jog panaikinus ginčo sandorius, apeliantas įgytų teisę bankrutuojančiai bendrovei pareikšti kreditorinį reikalavimą, kurio patvirtinimas užtrunka, o ieškovo turtas jau galėtų būti realizuotas ir gautos lėšos paskirstytos tarp kreditorių ar net priimtas sprendimas dėl ieškovo pabaigos ir tokiu būdu apelianto galimybės atgauti bent dalį skolos būtų itin ribotos ar visiškai neįmanomos. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo teisinio statuso ypatumai šiuo atveju nesudaro pagrindo taikyti kitokį restitucijos būdą ar restitucijos netaikyti apskritai, o aplinkybių, lemiančiu, kad atsakovo UAB “Stabilios investicijos” statusas, lyginant su kitais BUAB “Murena” kreditoriais, patvirtinus UAB “Stabilios investicijos” kreditorinį reikalavimą, būtų kaip nors išskirtinis, nėra.

39Dėl procesinių palūkanų

40Teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinant ieškinį priteistina iš atsakovo UAB „Stabilios investicijos“ ieškovui BUAB „Murena“ 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 6.210 str.).

41Dėl bylinėjimosi išlaidų

42Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs ieškinį tenkinti, priteisė iš atsakovų UAB „Stabilios investicijos“ ir UAB „Piliuona“ po 1 553,22 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurias sudarė CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas žyminis mokestis (3000 Lt) bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, išvardintos teismo pažymose (106,44 Lt). Atsakovas UAB „Piliuona“, prisidėdamas prie apeliacinio skundo, nurodė, kad teismo sprendimas priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka, kad teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas. Sistemiškai aiškinant CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, laikytina, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintos normos tikslas – atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo tiek ieškovą, tiek ir kitus dalyvaujančius byloje asmenis, todėl nagrinėjamu atveju, bankrutuojančios įmonės ieškinį tenkinus, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos) iš atsakovų priteistos nepagrįstai. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ginčo esmės paliekant nepakeistą, panaikintina jo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų valstybei priteisimo.

43Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidos ieškovui nėra priteistinos.

44Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

45Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

46Panaikinti sprendimo dalį, kurią iš atsakovų UAB „Piliuona“ ir UAB „Stabilios investicijos“ priteista po 1 553,22 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas kreipėsi į teismą, actio Pauliana pagrindu prašydamas pripažinti... 4. Atsakovas UAB „Piliuona“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo... 5. Atsakovas UAB „Stabilios investicijos“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino –... 8. Teismas nurodė, kad UAB „Murena“, sudarydama 2009-01-05 ir 2009-02-04... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Stabilios investicijos“ prašo Kauno... 11. Atsakovas UAB „Piliuona“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Murena“ prašo... 13. laikina būsena, turto arešto akto pakeitimas įregistruotas tik 2009-02-06... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 16. Actio Pauliana institutas – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus... 17. Įmonių bankroto procesą reglamentuojančio LR Įmonių bankroto įstatymo... 18. Byloje nėra ginčo, kad ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas... 19. Dėl sandorių privalomumo... 20. Teismų praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį – tai... 21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Murena“ ir atsakovo... 22. Dėl kreditorių teisių pažeidimo... 23. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius... 24. Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ieškovo (ne)mokumą... 25. Sprendžiant dėl UAB „Murena“ faktinio nemokumo ginčo sandorių sudarymo... 26. Sprendžiant, ar ginčo sandoriais nebuvo pažeistos kitų nemokios įmonės... 27. Dėl sandorio šalių nesąžiningumo... 28. Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų yra šalių nesąžiningumas. Asmens... 29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar iki ginčijamo sandorio sudarymo dalis... 30. Dėl ieškinio senaties termino... 31. Apeliantas prašo taikyti ieškinio senatį bei ieškinį atmesti ir šiuo... 32. Dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo... 33. Sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja,... 34. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijami... 35. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2009-02-04 Susitarimo Nr. 14 sudarymo metu... 36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ginčijami sandoriai... 37. Dėl restitucijos taikymo... 38. Pripažinus sandorį negaliojančiu tiek actio Pauliana pagrindu (CK 6.66... 39. Dėl procesinių palūkanų... 40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinant ieškinį priteistina iš atsakovo... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 42. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs ieškinį tenkinti, priteisė iš... 43. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi... 44. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimą palikti iš esmės... 46. Panaikinti sprendimo dalį, kurią iš atsakovų UAB „Piliuona“ ir UAB...