Byla 2-126/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios bendrovės „Via Baltika logistika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-4132-560/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Via Baltika Logistika“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 325 342,80 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo 325 342,80 Lt vertės turtą. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, ieškovui nėra žinoma atsakovo finansinė padėtis, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali iškilti grėsmė, kad teismo sprendimas, kuris ieškovui gali būti palankus, nebus įvykdytas, o ieškovo teisės neapgintos.

4Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 26 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovo UAB „Via Baltika Logistika“ 325 342,80 Lt vertės nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, areštuotą turtą uždraudė parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims. Turto neužtenkant ir/ar esant nepakankamai, nurodė areštuoti atsakovo lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias kredito įstaigoje, pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leido iš šių areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomas socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu. Nurodė, kad 325 342,80 Lt ieškinio suma yra didelė ir gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nes atsakovo prievolių ieškovui įvykdymas nėra užtikrintas. Teismas sprendė, jog yra reali teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Vadovaudamasis ekonomiškumo ir teisingumo principais, teismas pirmiausia areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – lėšas.

5Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Via Baltika logistika“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad:

61. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su ribojimų nustatymu, kurių taikymas gali sutrikdyti atsakovo veiklą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik nustačius jų taikymo būtinybę. Teismas šiuo atveju turi užtikrinti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą, kad šios priemonės nebūtų taikomos nepagrįstai. Tuo atveju, jeigu nekyla grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas nebus įvykdytas, laikinųjų apsaugos priemonių skirti nėra būtinybės. Apeliantas pažymėjo, kad atsakovo įstatinis kapitalas yra 13 026 075 Lt. Nurodyta įstatinio kapitalo suma yra pakankamas teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, įvykdymo garantas. Teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra perteklinė, nes ir jos nesiėmus nekyla teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.

72. Teismo pritaikytas nekilnojamojo turto areštas pažeidžia atsakovo interesus, nes atsakovo nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui. Kredito ir kredito linijos sutartyse yra numatyta, kad tuo atveju, jeigu atsakovo turtas bus areštuotas daugiau nei 10 dienų, bankas įgyja teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti kreditą. Tuo atveju, jeigu bankas pasinaudos sutartyje numatyta teise, atsakovo padėtis žymiai pablogėtų, būtų suvaržyta jo veikla, faktiškai neturėtų galimybės vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Nekilnojamasis turtas, ypač logistikos centras, esantis Kampiškių km., Kauno raj., atsakovui yra labai svarbus normalios ūkinės-komercinės veiklos pagrindas bei vienintelis pajamų šaltinis. Dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra neadekvačiai suvaržomos atsakovo teisės ir pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Fegda“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, kad pareikšto ieškinio suma yra didelė ir šiam reikalavimui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones. Pagal teismų formuojamą praktiką, didele yra laikoma suma, viršijanti 100 000 Lt. Apelianto argumentai, susiję su jo įstatinio kapitalo dydžiu, yra teisiškai nereikšmingi, jie nepagrindžia atsakovo geros faktinės turtinės padėties bei galimybės vykdyti prievoles. Įstatinis kapitalas nėra atsakovo laisvai disponuojami pinigai, kuriais jis galėtų atsiskaityti su ieškovu, todėl jis negali būti vertinamas kaip kriterijus, leidžiantis spręsti apie atsakovo galimybes atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis. Tikrąją turtinę padėtį parodo turimo turto vertės ir prisiimtų įsipareigojimų skirtumas. Teismui pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog atsakovo nekilnojamasis turtas yra įkeistas, prievolių suma siekia 10 889 712 EUR (37 599 997 Lt). Tokia atsakovo prisiimtų įsipareigojimų suma žymiai viršija atsakovo įstatinį kapitalą. Atsakovo nurodyto nekilnojamojo turto vertė dėl nekilnojamojo turto rinkos nuosmukio taip pat gali būti mažesnė negu nurodo atsakovas. Atsakovas nenurodė kilnojamoj turto, kurio pakaktų ieškovo reikalavimui užtikrinti, todėl, ieškovo nuomone, galima daryti išvadą, jog tokio turto atsakovas neturi. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sąlygoti kokius nors jo ūkinės-komercinės veiklos sutrikimus, nepaneigia būtinybės užtikrinti teisme pareikštą reikalavimą.

9Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

11Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

12Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Tokia tikimybė gali atsirasti ne tik priimant ieškinį, tačiau ir bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje.

13Byloje yra pareikštas ieškinys, kurio bendra suma sudaro 325 342,80 Lt. Nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš rangos teisinių santykių, ieškovas prašo priteisti atitinkamas sumas už atliktus darbus. Pareikštiems reikalavimams užtikrinti pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, o jo nesant – lėšas.

14Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tuo pagrindu, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad yra teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, neįvykdymo grėsmė.

15Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali lemti įvairios aplinkybės, tarp kurių paminėtina ir didelė ieškinio suma. Ieškinio sumos (reikalavimo) dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai vyksta didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 325 342,80 Lt ieškinio suma yra didelė ir tai yra vienas iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau pastebi, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones ir areštuojant atsakovo turtą, turi būti siekiama atsakovui palikti galimybę iš esmės netrikdomai vykdyti ūkinę veiklą, kuria nemažinama galimybė įvykdyti teismo sprendimą. Tuo labiau teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastis. Kolegijos nuomone, atsakovui negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais, jo kreditorinis įsiskolinimas gali didėti ir kartu gali mažėti galimybės ieškovui įvykdyti visos apimties teismo sprendimą, t. y. pasiekiamas priešingas rezultatas, nei siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad pinigai yra pagrindinė atsiskaitymo tarp įmonių priemonė, be kurios normali komercinė-ūkinė veikla sunkiai įmanoma. Teisminis procesas neretai tęsiasi ilgą laiką. Todėl įmonė, kurios pinigai yra areštuoti, visą arešto laiką negali vykdyti normalios komercinės-ūkinės veiklos ir jos turto masė dėl to paprastai mažėja, o skolos didėja, t. y. pasiekiamas priešingas tikslas, nei siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones. Todėl siekis nuo teisminio proceso pradžios viso teisminio proceso metu išlaikyti maksimalų teismo sprendimo įvykdomumo užtikrinimą, ypač areštuojant lėšas, negali būti absoliutus. Pradiniame teisminio proceso etape lėšų areštas, stabdantis ar iš esmės trikdantis įmonės komercinę-ūkinę veiklą, turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais ir tinkamai įvertinus jo pasekmes. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju lėšų areštas nėra būtina priemonė teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

16Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pritaikytu nekilnojamojo turto areštu, nurodo, kad turtas jam yra reikalingas ūkinei veiklai vykdyti. Kolegija pastebi, kad teismas, areštuodamas atsakovo nekilnojamąjį turtą, nustatė apribojimą šį turtą parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, tačiau neuždraudė šiuo turtu naudotis, todėl atsakovo argumentai dėl jo veiklos ribojimo atmetami. Be to, apeliantas nurodė, jog nekilnojamojo turto areštas gali sąlygoti kredito sutarčių nutraukimą ir reikalavimą grąžinti pasiskolintus pinigus, nes kredito sutartyse yra numatyta sąlyga, kad jeigu atsakovo turtas bus areštuotas daugiau nei 10 dienų, bankas įgyja teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti kreditą. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad kredito davėjas ėmėsi ar ketina imtis kokių nors veiksmų nutraukti kredito sutartis ir pareikalauti grąžinti kreditą, o atsakovo spėjimai apie galimas pasekmes nėra pakankamas pagrindas panaikinti pareikšto reikalavimo užtikrinimą. Kolegija atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jeigu dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui ateityje kiltų didelių sunkumų, kurie varžytų įmonės veiklą ar galėtų būti nemokumo priežastimi, atsakovas turi teisę CPK 146 straipsnio nustatyta tvarka kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu pakeisti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę kita, įkeisti turimą turtą ar pateikti laidavimą.

17Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutartis keistina ir paliktinas tik nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį, kuria areštuotos uždarosios akcinės bendrovės „Via Baltika Logistika“ (į. k. 300561584, buveinės adresas Vilnius, P. Lukšio g. 32) lėšos, panaikinti ir šią ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ (į. k. 110801759) prašymo dalį atmesti.

20Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.

21Nutarties nuorašą išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Centrinei hipotekos įstaigai.