Byla 2-1046/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų mėnuo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-4610-661/2010 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų savaitė“ ir R. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų mėnuo“ dėl autorių turtinių ir neturtinių teisių pažeidimo, nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kompensacijos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4Ieškovų UAB „Druskininkų savaitė“ ir R. B. atstovė pareikštu ieškiniu prašė: 1) priteisti ieškovo UAB „Druskininkų savaitė“ naudai iš atsakovo UAB „Druskininkų mėnuo“ 20 020 Lt kompensaciją, metines 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą kompensaciją ir neturtinės žalos atlyginimą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti ieškovo R. B. naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, metines 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą kompensaciją ir neturtinės žalos atlyginimą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) uždrausti atsakovui UAB „Druskininkų mėnuo“ naudoti ieškovui UAB „Druskininkų savaitė“ priklausantį laikraščio „Druskonis“ dizainą ar dizaino elementus atsakovo UAB „Druskininkų mėnuo“ leidžiamame informaciniame reklaminiame leidinyje „Druskininkų mėnuo“ ar kitose atsakovo leidžiamose ar viešai skelbiamose informacinės visuomenės priemonėse; 4) paskelbti teismo sprendimą atsakovo UAB „Druskininkų mėnuo“ lėšomis visuomenės informavimo priemonėse teismo nustatyta tvarka; 5) atlyginti ieškovui UAB „Druskininkų savaitė“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovų atstovė taip pat prašė nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti 30 020 Lt dydžio atsakovui UAB „Druskininkų mėnuo“ priklausančias lėšas, esančias tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis, o jų nepakankant - kitą UAB „Druskininkų mėnuo“ turtą ir turtines teises; 2) laikinai, iki kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas, uždrausti atsakovui UAB „Druskininkų mėnuo“ atgaminti, išleisti, platinti, viešai skelbti tolimesnius informacinio reklaminio leidinio „Druskininkų mėnuo“ leidimus ar kitas informacines visuomenės priemones, panaudojant laikraščio „Druskonis“ dizainą ar šio dizaino elementus bei nutraukti informacinio reklaminio leidinio „Druskininkų mėnuo“ Nr. 12 platinimą. Ieškovų atstovė nurodė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, nes įmonė įsteigta neseniai, atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į atsakovo finansines galimybes, yra pagrindas manyti, kad jis gali vengti vykdyti teismo sprendimą arba kad ieškovams žala nebus atlyginta visiškai. Kaip matyti iš atsakovo turtinės padėties, yra reali tikimybė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių jo finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką neišliks tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą.

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartimi patenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo 30 020 Lt dydžio sumos atsakovo UAB „Druskininkų mėnuo“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui bei esantį pas jį ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakakus – lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose ar įmonės kasoje, uždrausdamas areštuotą turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims, tačiau leisdamas iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovais bei UAB „Druskininkų mėnuo“ darbuotojais (mokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), mokėti mokesčius ir kitas privalomas įmokas į valstybės, savivaldybių ir socialinio draudimo fondo biudžetus; uždraudė atsakovui atgaminti, išleisti, platinti, viešai skelbti tolimesnius informacinio reklaminio leidinio „Druskininkų mėnuo“ leidimus ar kitas informacines visuomenės priemones, panaudojant laikraščio „Druskonis“ dizainą ar šio dizaino elementus bei įpareigojo nutraukti informacinio reklaminio leidinio „Druskininkų mėnuo“ Nr. 12 platinimą. Teismas nurodė, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra pakankamas pagrindas įtarti, jog buvo padarytas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimas, teismas CPK nustatyta tvarka gali taikyti šiame įstatyme numatytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismo įsitikinimu, ieškovų nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys sudaro pagrindą manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovams priimto palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui, nes yra reali grėsmė, kad pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, gali padaryti tokių priemonių taikymą neįmanomą.

7Atsakovas UAB „Druskininkų mėnuo“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais :

81. Nutartis priimta pažeidžiant CPK 148 straipsnio 1 dalį, t.y. tinkamai nepranešus atsakovui apie ieškovų prašymo nagrinėjimą ir nesuteikus galimybės pareikšti prieštaravimų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepranešus atsakovui galimas tik tais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys jų taikymą arba jį padarys nebeįmanomą, tačiau šiuo atveju tokios grėsmės nėra.

92. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalimas klausimo iš esmės išsprendimas. Prašymas uždrausti atsakovui imtis tam tikrų veiksmų yra prevencinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė. Ieškovų procesinis prašymas ir materialus ieškiniu reiškiamas reikalavimas sutampa. Išskyrus įstatyme numatytus atvejus, susijusius su šeimos teise, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškinio dalykas negali sutapti.

103. Ieškovų prašymas areštuoti atsakovo lėšas nėra suderinamas su ekonomiškumo principu, nes lėšų areštas sustabdo įmonės veiklą, sutrikdo atsiskaitymus su tiekėjais. Uždraudus atsakovui atgaminti, išleisti, platinti, viešai skelbti tolimesnius informacinio reklaminio leidinio „Druskininkų mėnuo“ leidimus bei nutraukti jo Nr. 12 platinimą visiškai paralyžiuojama veikla, todėl toks draudimas netikslingas ir neužtikrina būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymo. Toks draudimas blokuoja ekonominės (komercinės) veiklos vykdymą, o tai, priešingai, didina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Juo pažeidžiamas ir proporcingumo siekiamiems tikslams principas, jis netikslingas. Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas, taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina įvertinti ir ieškinio patenkinimo galimybę - ar yra pagrindas įtarti buvus autorių teisių pažeidimą, tačiau dėl šių argumentų teismas nepasisakė.

114. Nutarties dalis, kuria uždrausta atsakovui atgaminti, išleisti, platinti, viešai skelbti tolimesnius informacinio reklaminio leidinio „Druskininkų mėnuo“ leidimus bei nutraukti jo Nr. 12 platinimą, nėra motyvuota, todėl pažeisti įstatyme numatyti reikalavimai nutarties turiniui, o tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

12Ieškovų UAB „Druskininkų savaitė“ ir R. B. atstovė atsiliepime į atsakovo UAB „Druskininkų mėnuo“ atskirąjį skundą prašo atsakovo skundą atmesti, o teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, jog buvo pažeista CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostata. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nesustabdo atsakovo veiklos, o taikytas laikinųjų apsaugos priemonių modelis atitinka ekonomiškumo principą. Teismas nurodė, kad ieškovų išdėstytos aplinkybės ir pateikti įrodymai sudaro pagrindą teismui manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Nutartimi nebuvo iš esmės sprendžiamas ginčas, o tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali paralyžiuoti atsakovo ekonominės veiklos, nes jos nedraudžia toliau leisti informacinį reklaminį leidinį naudojant dizainą, kurį atsakovas naudojo prieš išleisdamas informacinį reklaminį leidinį Nr. 12.

13Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

14Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui UAB „Druskininkų mėnuo“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis apelianto (atsakovo) atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Ieškovo UAB „Druskininkų savaitė“ ieškinio dalyką sudaro reikalavimai dėl kompensacijos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, taip pat dėl neteisėtų veiksmų uždraudimo (b. l. 1-11). Reikalavimai grindžiami autorių teisių pažeidimu. Pagal ieškiniu pareikštų reikalavimų pobūdį, ieškovas turtinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti prašė areštuoti atsakovų turtą ir/ar lėšas, o siekiant užtikrinti neturtinius reikalavimus – taikyti priemones, kurios pagal savo paskirtį atitiktų ieškovų nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriuos siekiama uždrausti, sustabdymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino (b. l. 39-41).

15Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas išdėstytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Šiuo atveju ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sietinos su Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatomis (ATGTĮ). Pagal šio įstatymo 81 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimas, teismas CPK nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti. Tam, kad tokį įtarimą sukeliantis pagrindas būtų realaus pobūdžio, asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti visus pagrįstai turimus įrodymus, galinčius pakankamai įtikinti, kad jis ar asmuo, kurio interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagal ATGTĮ saugomų teisių subjektas ir kad pareiškėjo teisė pažeidžiama arba kad gresia toks pažeidimas (ATGTĮ 81 str. 4 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartis byloje Nr. 2-247/2007; 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartis byloje Nr. 2-564/2007; 2007 m. lapkričio 8 d. nutartis byloje Nr. 2-707/2007). Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas.

16Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga sprendžia, jog apsaugos priemonės - draudimas atsakovui atgaminti, išleisti, platinti, viešai skelbti tolimesnius informacinio reklaminio leidinio „Druskininkų mėnuo“ leidimus ar kitas informacines visuomenės priemones, panaudojant laikraščio „Druskonis“ dizainą ar šio dizaino elementus, taip pat informacinio reklaminio leidinio „Druskininkų mėnuo“ Nr. 12 platinimo nutraukimas, pritaikytos teisėtai ir pagrįstai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškinio faktinis pagrindas bei pateikti įrodymai leidžia įtarti, kad galėjo būti padarytas autorių teisių pažeidimas bei įgalina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams. Kartu pažymėtina ir tai, kad šioje byloje sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau pats materialusis teisinis ginčas nėra sprendžiama iš esmės. Tik išsprendus bylą iš esmės bus galima padaryti išvadą, ar tikrai buvo pažeistos ieškovų teisės ir interesai bei ar yra teisinis pagrindas patenkinti ieškinį. Pažymėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės – tik laikino pobūdžio procesinės priemonės, kuriomis siekiama užkirsti ir galimą teisių pažeidimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės. Tai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atlikti tam tikrus veiksmus - iš esmės atitinka ir pačius materialaus pobūdžio teisinius reikalavimus, nesudaro pagrindo teigti, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šalių ginčas jau išsprendžiamas iš esmės, nes tai yra tik laikino pobūdžio ieškovų interesų gynimas ir užtikrinimas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.

17Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su skundo argumentais, kad nutarties dalis, kuria uždrausta atsakovui atgaminti, išleisti, platinti, viešai skelbti tolimesnius informacinio reklaminio leidinio „Druskininkų mėnuo“ leidimus bei nutraukiamas jo Nr. 12 platinimas, nėra motyvuota. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad būtent šių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą teismas susiejo su ieškovų išdėstytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais (b. l. 39-40). Ieškovai tokį savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, jog atsakovui ir toliau tęsiant autorių teises pažeidžiančius ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus vartotojai ir verslo subjektai bus toliau klaidinami dėl reklaminio leidinio kilmės. Nors pirmosios instancijos teismo motyvai dėl nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nebuvo labai išsamūs, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog minėta nutarties dalis yra apskritai nemotyvuota ir tai esą yra absoliutus skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindas.

18Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, jog atsakovui pritaikytas draudimas atgaminti, išleisti, platinti, viešai skelbti tolimesnius informacinio reklaminio leidinio „Druskininkų mėnuo“ leidimus ar kitas informacines visuomenės priemones, panaudojant laikraščio „Druskonis“ dizainą ar šio dizaino elementus bei informacinio reklaminio leidinio „Druskininkų mėnuo“ Nr. 12 platinimo nutraukimas visiškai paralyžiuoja atsakovo veiklą, kad toks draudimas esąs netikslingas. Pažymėtina tai, kad byloje kilus ginčui dėl autorių neturtinių ir turtinių teisių pažeidimo, nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei atsakovui pagrįstai pritaikius nurodytus draudimus, atsakovas ir toliau gali vykdyti savo veiklą, leisdamas ankstesnio arba dar kitokio dizaino leidinius, nei yra leidinio Nr. 12 dizainas, todėl toks teismo pritaikytas draudimas neužkerta atsakovui galimybės toliau vykdyti veiklą.

19Vertinant kitą skundžiamos nutarties dalį pažymėtina tai, jog teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi ji gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-428/2008; ir kt.), tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti, o turi būti vertinama individualiai kiekvienoje byloje. Be to, šalių lygiateisiškumo principas reikalauja taikant laikinąsias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo bei suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-146/2002).

20Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga bei įvertinusi ieškovo argumentus, kuriais jis grindė prašymą taikyti turtinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones – turto, lėšų areštą, daro išvadą, jog šiuo atveju nebuvo objektyvaus teisinio pagrindo taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones. Visa ieškovo turtinio pobūdžio reikalavimo suma yra 30 020 Lt. Anot ieškovo, ši suma yra didelė dėl to, kad atsakovas yra neseniai įsteigta įmonė, kad ji neturi nekilnojamojo turto (b. l. 1-11). Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo veiklą, kilusio ginčo pobūdį, jam pareikštų reikalavimų dydį, daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovui pareikštų reikalavimų mastas nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba iš viso bus neįmanoma jį įvykdyti. Ieškovų argumentai, jog įmonė neseniai įsteigta, jog ji neturi nekilnojamojo turto, savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apaugos priemones. Be to, teismas, turėdamas duomenų, jog įmonė neturi nekilnojamojo turto, bei taikydamas areštą lėšoms turi labai atidžiai vertinti ir nagrinėti galimas įmonės lėšų arešto sukeltas pasekmes, spręsti, ar tokių pasekmių rizika proporcinga laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamam tikslui, ar jų taikymu nėra paneigiami vieno asmens interesai ir nepagrįstai suabsoliutinami kito. Nors teismas skundžiama nutartimi pirmiausia pritaikė areštą atsakovo kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, o tik jo nesant – lėšoms, tačiau šiuo atveju atkeiptinas dėmesys, jog ieškovai teismui teikė duomenis apie tai, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje įmonės lėšų areštas pripažįstamas itin ūkinę ir komercinę įmonės veiklą varžančia laikinąja pasaugos priemone, kurios taikymas kraštutiniu atveju gali lemti įmonės sužlugdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2009 m. gegužės 21 d. nutartis byloje Nr. 2-532/2009; 2009 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 2-126/2009). Įmonei neturtint turto arba šio turto vertei esant mažesnei už pritaikyto arešto mastą, laikinosios apsaugos priemonės realiai taikomos įmonės lėšoms. Toks (lėšų) areštas apribotų įmonės galimybes vykdyti veiklą. Natūralu, kad panaikinus įmonės lėšų areštą, įmonė galėtų netrukdomai vykdyti savo veiklą, nerizikuodama, kad į sąskaitą įplaukusios lėšos bus areštuotos. Būtent tolimesnis veiklos vykdymas, o ne visiškas jos suvaržymas, gali užtikrinti įmonės mokumą, o kartu galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju vertinant ieškovo turtinio reikalavimo mastą, aukščiau nurodytas aplinkybes, kurios lemia tai, jog areštas galimai būtų taikomas atsakovo lėšoms, darytina išvada, jog nebuvo objektyvaus teisinio pagrindo taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir/ar lėšų areštą.

21Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą ir neteisėtumą apeliantas ginčija dar ir tuo, kad jam nebuvo pranešta apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.). Iš esmės tokio paties turinio reglamentavimas įtvirtintas ir ATGTĮ 81 straipsnio 6 dalyje. Tokia nuostata yra teisės būti išklausytam principo tam tikra išimtis. Kartais būtent dėl pranešimo apie ketinimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymui gali iškilti grėsmė. Susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos operatyviai, netikėtai, pirmenybė teikiama ieškovo(ų) interesams, siekiant apsisaugoti nuo galimų nesąžiningų atsakovo veiksmų. Tokiu atveju atsakovui suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, t. y. kreipiantis į teismą su skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad apskritai buvo pakankamas teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau tik kai kurios jų (šiuo atveju areštas turtui ir lėšoms) pritaikytos nepagrįstai, vien tik nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą šiuo atveju neturėjo esminės įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti visą skundžiamą teismo nutartį (CPK 148 str. 1 d., 329 str. 1 d.).

22Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsakovui buvo pritaikytas turto ir lėšų areštas yra nepagrįsta. Skundžiama nutartis pakeistina, panaikinant jos dalį, kuria atsakovui UAB „Druskininkų mėnuo“ pritaikytas turto ir lėšų areštas, bei atmetant ieškovų prašymą dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Likusia skundžiamos nutarties dalimi atsakovui nustatyti ribojimai laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagrindu pritaikyti pagrįstai ir teisėtai, skundo motyvai nesudaro pagrindo tą nutarties dalį pakeisti arba naikinti.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

24Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį. Panaikinti nutarties dalį, kuria areštuojamas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų mėnuo“ 30 020 Lt dydžio sumos kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, priklausantis atsakovui bei esantis pas jį ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakakus – areštuojamos atsakovo lėšos, esančios kredito įstaigų sąskaitose ar kasoje. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

25Nutartį siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui - Centrinei hipotekos įstaigai.