Byla e2A-1102-910/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Braždienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-27398-996/2017 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

31. Ieškovas G. K. kreipėsi į teismą, prašydamas:

41.1. panaikinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.“ (toliau – 2017 m. kovo 9 d. Įsakymas) paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą;

51.2. panaikinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. P-92 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. K. ir jo atleidimo iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigų“ (toliau – 2017 m. birželio 12 d. Įsakymas) jam paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, grąžinti jį į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigas, priteisti iš Kultūros ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

61.3. priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kultūros ministerijos, 1 Eur neturtinei žalai atlyginti.

72. Dėl 2017 m. kovo 9 d. Įsakymo ieškovas nurodė, kad šiuo Įsakymu jam paskirta drausminė nuobauda pastaba už Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – Biudžetinių įstaigų įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 3 straipsnio 1, 2 dalių, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (toliau – Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 10 straipsnio 1–3 punktų pažeidimus. Ieškovo teigimu, jam drausminė nuobauda pastaba paskirta nesant tam teisinio pagrindo ir pažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo tvarką bei terminus. Nurodė, kad Įsakymas nepagrįstas jokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, nedetalizuojama, kaip ir kada tariami jo pažeidimai pasireiškė, tai neaišku ir iš Komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 9 d. išvados, kurios pagrindu buvo priimtas 2017 m. kovo 9 d. Įsakymas, todėl Įsakymas turėtų būti panaikintas dėl formaliųjų trūkumų. Pažymėjo, kad Kultūros ministerijos 2017 m. vasario 28 d. reikalavimas pasiaiškinti neatitiko turinio reikalavimų, nes buvo paprašyta pasiaiškinti tik dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. išvadoje nurodytų pažeidimų, todėl turėtų būti pripažinta, jog Kultūros ministerija pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 240 straipsnio 1 dalį. Teigė, kad drausminė nuobauda – pastaba – jam paskirta nesant visų drausminės atsakomybės sąlygų: nei 2017 m,. kovo 9 d. Įsakyme, nei Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvadoje nenurodyta, kokiu būdu ir kokiais jo veiksmais (neveikimu) pasireiškė nurodomų teisės aktų pažeidimai. Pabrėžė, kad po to, kai ieškovas nusišalino nuo pirkimų organizavimo, LNOBT direktoriaus pavaduotojui N. S. pasirašyti LNOBT vardu sutartis ir kitus dokumentus, susijusius su Londono simfoninio orkestro, A. G. ir Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų organizavimu, pavedė ne jis, o tuometis Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P-62, todėl už tai ieškovas negali būti baudžiamas. Nurodė, kad LNOBT pirkimus atliko vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymu ir LNOBT supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis, patvirtintomis LNOBT generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. S1-107. Meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvų pirkimai yra specifiniai, esminę reikšmę turi meninė atitinkamų kūrinių ir konkrečių atlikėjų profesionalumo vertė, o ne paties atlikimo įsigijimas mažiausia kaina. Pažymėjo, kad dar 2012 m. Kultūros ministerija kartu su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių paslaugų pirkimams įsipareigojo parengti šių paslaugų pirkimų tvarką, tačiau iki šios dienos šie poįstatyminiai teisės aktai nepriimti, Kultūros ministerija pati nevykdo savo įsipareigojimų nustatyti paslaugų pirkimo tvarką, todėl dėl šios pareigos nevykdymo negali būti keliamas ieškovo drausminės atsakomybės klausimas. Ieškovas dar 2015 m. balandžio 27 d. privačių interesų deklaracijoje nurodė visus ryšius, siejančius jį su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Planuojant 2016 m. pirkimus, jis 2016 m. sausio 14 d. kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją su paklausimu, kaip išvengti galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, pradėjus derybas dėl LNOBT programos ir repertuaro derinimo. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateikė rekomendacijas, kurias ieškovas visiškai įgyvendino, taigi dėl koncertų organizavimo ir viešųjų pirkimų jokių ieškovo padarytų pažeidimų nebuvo. Ieškovo manymu, jis negali būti atsakingas už viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus, nes pirkimams organizuoti buvo paskirtas pirkimų organizatorius, ieškovas nebuvo sprendimus dėl pirkimų priėmęs asmuo. Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodyti pastebėjimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų viešųjų pirkimų principų pažeidimą Be to, Kultūros ministerija neturėjo teisės skirti drausminės nuobaudos už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nes šio įstatymo vykdymo priežiūrą išimtinai vykdo tik Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. KS-7 pripažino, jog ieškovas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidė. Ieškovo teigimu, Kultūros ministerija praleido DK nustatytus terminus drausminei nuobaudai pastabai skirti.

83. Dėl skundžiamo 2017 m. birželio 12 d. Įsakymo ieškovas nurodė, kad šiuo Įsakymu jam paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus – yra neteisėta. 2017 m. birželio 12 d. Įsakymas neatitinka formalių turinio reikalavimų: tiksliai nenurodytas atleidimo pagrindas (DK 136 straipsnio 3 dalies konkretus punktas), nedetalizuota, kaip ir kada tariami pažeidimai pasireiškė, Komisijos 2017 m. birželio 12 d. išvada nėra 2017 m. birželio 12 d. Įsakymo sudėtinė dalis, nurodoma, kad į ją tik atsižvelgiama, ieškovui nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti. Be to, drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų – ieškovui paskirta nesant visų drausminės atsakomybės sąlygų. Ieškovas viešojoje įstaigoje „Vilniaus festivaliai“ (toliau – VšĮ „Vilniaus festivaliai“) pradėjo dirbti 2003 m. gegužės 3 d. ir pagal nuotolinio darbo sutartį ten dirba iki šiol. Jeigu Kultūros ministerija manė, kad buvo padarytas pažeidimas, pasireiškęs leidimo dirbti kitą darbą negavimu, tai nuobaudą turėjo skirti per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (2017 m. kovo 31 d.), tačiau to nepadarė. Be to, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo (toliau – Profesionaliojo scenos meno įstatymas) 13 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas gauti leidimą dirbti kitą darbą įsigaliojo tik 2017 m. sausio 1 d., iki tol galiojęs Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas (toliau – Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas) nenustatė apribojimo dirbti kitą darbą negavus leidimo, taip pat nebuvo įtvirtinta pareiga teatro ar koncertinės įstaigos vadovui, pradėjusiam kitą darbą iki Profesionaliojo scenos meno įstatymo įsigaliojimo dienos, gauti leidimą tęsti tokį darbą, todėl ieškovas neturėjo pareigos gauti Kultūros ministerijos sutikimą tęsti darbą VšĮ „Vilniaus festivaliai“ bei vykdyti individualią veiklą. Ieškovas savo paaiškinime Kultūros ministerijai nurodė, kad jeigu Kultūros ministerija mano, jog jam būtina gauti leidimą dirbti kitą darbą, tai jis yra pasirengęs pateikti prašymą per nustatytą terminą, o negavęs leidimo įsipareigoja nutraukti darbo santykius. Tačiau tokio reikalavimo ieškovas negavo, vietoj to jam buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Be to, duomenys apie ieškovo dirbą VšĮ „Vilniaus festivaliai“ yra vieši, tinkamai deklaruoti, todėl Kultūros ministerija, įsigaliojus Profesionaliojo scenos meno įstatymui, galėjo ieškovui pranešti apie tai, kad jo darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą bei diskredituoja LNOBT autoritetą, todėl jis nebegali tęsti darbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“, tačiau tokio pranešimo negavo, Be to, ieškovo nuomone, šis darbas nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, nediskredituoja LNOBT autoriteto, ieškovas šiuo klausimu yra diskriminuojamas. Ieškovo teigimu, jis nusišalino nuo klausimų, susijusių su sūnaus vadovaujama bendrove Riverside Music Limited, sprendimo, tinkamai deklaravo santykius su uždarąja akcine bendrove „Riverside Music“ (toliau – UAB „Riverside Music“). LNOBT su bendrove Riverside Music Limited sudarė sutartis tik dėl trijų koncertų, bendrovės Riverside Music Limited veikla nėra nukreipta į Lietuvos rinką, o su UAB „Riverside Music“, kuri veiklos beveik nevykdo, LNOBT nėra sudariusi jokių sutarčių. Dėl to teiginys, kad ieškovo darbas ir atlygintinų paslaugų teikimas tarpininkavimu užsiimančioms sūnaus vadovaujamoms bendrovėms kelia tiesioginę ir nuolatinę interesų konfliktų grėsmę jo tarnybai, neatitinka faktinių aplinkybių. Kartu ieškovas nurodė, kad jis nėra VšĮ „Vilniaus festivaliai“ valdymo organo narys, šiai įstaigai neatstovauja, o yra tik vienas iš dviejų „Vilniaus festivalis“ koordinatorių. Ieškovas neturi jokių privačių interesų, susijusių su užsienio atlikėjais ir meno kolektyvais, LNOBT tarnybinių komandiruočių metu niekada neatliekamas darbas, susijęs su privačiais interesais, visų komandiruočių metu surašomos ataskaitos. Ieškovo teigimu, jis atliko visus objektyviai įmanomus veiksmus interesų konfliktui dėl koncertų suvaldyti, tačiau Kultūros ministerija skyrė jam pastabą, už tuos pačius veiksmus jis buvo nubaustas ir antrą kartą, kas yra draudžiama. Ieškovas pažymėjo, kad jo gautos pajamos iš UAB „Riverside Music“ yra individualios veiklos pajamos, įstatymai nenumato pareigos atskleisti individualios veiklos pajamų šaltinius, individuali veikla deklaruota įstatymų nustatyta tvarka, UAB „Riverside Music“ nėra sudariusi jokių sutarčių su LNOBT ir nėra nei galimo, nei kokio nors kito interesų konflikto. Pasak ieškovo, Kultūros ministerija buvo spaudžiama atleisti iš pareigų, nors terminai drausminei nuobaudai – atleidimui iš darbo – skirti buvo pasibaigę. Ieškovas taip pat nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo, iki tol vykusio spaudimo trauktis iš pareigų, kurį darė Kultūros ministerija ir aukščiausi valstybės pareigūnai, atleidimo aplinkybių paviešinimo žiniasklaidoje, situacijos komentavimo ir vertinimo aukščiausiųjų valstybės pareigūnų jam buvo padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė nepatogumų, diskomfortą, dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją, stresą, patyčias, šmeižtą, viešą pažeminimą, sumenko jo dalykinė reputacija, geras vardas, todėl prašo priteisti vieną eurą neturtinei žalai atlyginti.

94. Atsiliepime į ieškinį atsakovas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, taip pat ir atstovaudama atsakovui Lietuvos Respublikai, nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas.

104.1. Dėl skundžiamo 2017 m. kovo 9 d. Įsakymo nurodė, kad su ieškovu 2012 m. liepos 16 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis penkių metų laikotarpiui. Ieškovas įsipareigojo tinkamai organizuoti LNOBT veiklą, racionaliai ir taupiai naudoti LNOBT lėšas ir turtą, sukurti veiksmingą LNOBT vidaus kontrolės (audito) sistemą, užtikrinti jos veikimą ir tobulinimą, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti (Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnis, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 3, 10 straipsniai, LNOBT generalinio direktoriaus pareigybės aprašymas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ĮV-358). 2017 m. vasario 28 d. buvo gautas Viešųjų pirkimų tarnybos raštas Nr. 4S-629 „Dėl išvados pateikimo“, kuriame konstatuota, kad, vykdant viešuosius pirkimus, pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo, nediskriminavimo bei lygiateisiškumo principai, 3 straipsnio 2 dalies nuostatos. 2017 m. vasario 28 d. buvo paprašyta ieškovo pasiaiškinti, ieškovas 2017 m. kovo 6 d. pateikė pasiaiškinimą. 2017 m. kovo 6 d. buvo gauta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos išvada. Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. ĮV-452 sudarė Komisiją, kuri pateikė išvadą, į kurią atsižvelgus 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba. 2017 m. kovo 9 d. Įsakymas ir Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvada vertintini kaip susiję vienos drausminės atsakomybės taikymo procedūros dokumentai, ieškovui buvo sudaryta galimybė pasiaiškinti. Atsakovo teigimu, ieškovo kreipimasis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją buvo formalus ir pavėluotas, formalus nusišalinimas, veikiant nuolatinėje privačių interesų konflikto situacijoje, nepaneigė ir nesumažino ieškovo de facto kontrolės, LNOBT vykdant viešuosius pirkimus, o Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl įgaliojimų N. S. suteikimo buvo priimtas ieškovo iniciatyva, jo prašymu ir jo interesais, LNOBT meno tarybos sudėtis taip pat buvo patvirtinta paties ieškovo teikimu. Atsakovo nuomone, konkrečių poįstatyminių teisės aktų buvimas ar nebuvimas, jų turinys nepaneigia pareigos laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų teisinio reguliavimo principų – nešališkumo, sąžiningumo ir skaidrumo. Ieškovas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis. Atsakovo vertinimu, ieškovo padaryti pažeidimai buvo tęstinio pobūdžio. Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. išvadoje vertinta ir pasisakyta dėl trijų LNOBT sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių su bendrove Riverside Music Limited (2016 m. gegužės 5 d. sutarties Nr. J1-7, 2016 m. gegužės 5 d. sutarties Nr. J1-8, 2016 m. rugsėjo 9 d. sutarties Nr. J1-10), paskutinysis atsiskaitymas pagal sutartį Nr. J1-8 įvykdytas 2016 m. gruodžio 8 d., pagal sutartį Nr. J1-10 – 2016 m. gruodžio 16 d., šių sutarčių pagrindu susiklostę sutartiniai santykiai tęsėsi iki visiško sutarčių įvykdymo, todėl DK nustatytas terminas skirti drausminę nuobaudą pastabą nebuvo pasibaigęs.

114.2. Dėl skundžiamo 2017 m. birželio 12 d. Įsakymo nurodė, kad Kultūros ministerija gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. kovo 28 d. raštą Nr. (14.58E)I „Dėl G. K. veiklos“, kuriame pateikta informacija apie ieškovo darbą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 28 d. darbovietėse, kuriose jam buvo mokamas darbo užmokestis; taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. kovo 29 d. raštą Nr. (27.1-40-4E)R-1903 „Dėl informacijos apie G. K. pateikimo“, kuriame nurodyta, kad ieškovas 2016 m. vykdo individualią veiklą, už kurią gauna pajamų iš UAB „Riverside Music“ ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“. Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymoje Nr. 546590 nurodyta, kad ieškovas nuo 2010 m. sausio 1 d. vykdo kitą pramogų ir poilsio organizavimo individualią veiklą. Lietuvos Respublikos kultūros ministrė 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ĮV-517 sudarė Komisiją galimam ieškovo darbo drausmės pažeidimui nagrinėti. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgusi į Kultūros ministerijos prašymą ištirti ieškovo veiklą bei jos atitiktį teisės aktų reikalavimams, 2017 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad ieškovas – LNOBT vadovas, spręsdamas klausimus, susijusius su savo sūnaus vadovaujama bendrove Riverside Music Limited, iš kurios jis gauna pajamų, ir su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kurioje jis eina „Vilniaus festivalis“ vadovo pareigas, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų bei 11 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas; taip pat pripažino, kad ieškovas – LNOBT vadovas, sudarydamas sutartis su VšĮ „Vilniaus festivaliai“ vadovu, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas; pripažino, kad ieškovas – LNOBT vadovas, nustatyta tvarka nedeklaravęs ryšio su savo sūnaus vadovaujama muzikinius renginius organizuojančia UAB „Riverside Music“, iš kurios jis pats gauna pajamų, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. VTEK rekomendavo Kultūros ministrui skirti ieškovui drausminę nuobaudą ir spręsti klausimą dėl nuolatinio interesų konflikto pašalinimo. Komisija 2017 m. birželio 12 d. pateikė išvadą, kurioje konstatavo, kad ieškovas pažeidė DK 234 straipsnio, 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktų nuostatas, Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje nustatytą įpareigojimą, nes, eidamas LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, negavęs Kultūros ministro leidimo, sukeldamas viešųjų ir privačių interesų konfliktą, dirbo kitą darbą kituose juridiniuose asmenyse ir už jį gavo atlygį. Komisija pasiūlė taikyti ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Kultūros ministras 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu atleido ieškovą iš LNOBT generalinio direktoriaus pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies sistemine analize, ieškovui, kaip biudžetinės įstaigos LNOBT generaliniam direktoriui, buvo taikytini Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Nustatyta, kad ieškovas, vykdamas į tarnybines komandiruotes kaip LNOBT generalinis direktorius, jose atstovavo ir kito savo darbdavio, t. y. VšĮ „Vilniaus festivaliai“, interesams. 2014 ir 2015 metais ieškovas, kaip LNOBT generalinis direktorius, pasirašė sutartis su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kurioje taip pat ėjo vadovaujančias pareigas bei gavo darbo užmokestį. Be to, ieškovas, kaip LNOBT generalinis direktorius, kreipėsi į Vilniaus savivaldybę finansinės paramos suteikimo koncertams, kurie organizuoti būtent VšĮ „Vilniaus festivaliai“. Ieškovas veikė UAB „Riverside Music“ interesais, teikdamas šiai įmonei paslaugas, kasmet iš šios įmonės gavo pajamas. Ieškovas tinkamai nedeklaravo savo santykių su UAB „Riverside Music“, tinkamai bei realiai nenusišalino nuo klausimų, susijusių su bendrove Riverside Music Limited, ieškovas, kaip LNOBT generalinis direktorius, dirbo kitą darbą VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir UAB „Riverside Music“, iš kurių gavo pajamų, iki pat 2017 m. birželio 12 d. Įsakymo priėmimo buvo viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje bei savo veiksmais diskreditavo LNOBT autoritetą, dirbo pirmiau nurodytose įmonėse neturėdamas tam išduoto Kultūros ministro leidimo, kaip to reikalaujama pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio 2 dalį. Ieškovas neginčija, kad jam buvo žinoma apie Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio reikalavimus, jis, kaip vadovaujančias pareigas einantis asmuo, nuo pat jų įsigaliojimo privalėjo jų laikytis. Atsakovas pabrėžė, kad Profesionaliojo scenos meno įstatymas buvo priimtas 2016 m. rugsėjo 20 d., įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., taigi visiems subjektams buvo nustatytas protingas laiko tarpas gauti Lietuvos Respublikos kultūros ministro leidimą dirbti kitą darbą. Komisija galimam ieškovo darbo drausmės pažeidimui tirti buvo sudaryta 2017 m. kovo 29 d., ieškovas tik pažeidimo tyrimo metu 2017 m. balandžio 24 d. kreipėsi į Kultūros ministrą, prašydamas leidimo dirbti kitą darbą. Kultūros ministerija 2017 m. gegužės 19 d. raštu Nr. S2-1353 paprašė pateikti papildomą informaciją, kurios ieškovas nepateikė, iki pat atleidimo iš LNOBT generalinio direktoriaus pareigų leidimo dirbti kitą darbą ieškovas negavo, neatliko aktyvių veiksmų, kad tokį leidimą gautų ir išvengtų Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Ieškovas savo veiksmais pažeidė Pareigybės aprašymo reikalavimus elgtis nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. Atsakovo teigimu, ieškovas veiksmus atliko sąmoningai, žinodamas, kad eina LNOBT generalinio direktoriaus pareigas ir jo atliekami veiksmai yra nesuderinami su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimais. Ieškovo veiksmai buvo atliekami sistemingai, tęstinį laikotarpį, planuotai, nustatyta jo kaltė, savo veiksmais jis sukėlė žalą – mažino visuomenės pasitikėjimą LNOBT veiklos skaidrumu, neracionaliai naudojo LNOBT lėšas, nes tarnybines komandiruotes išnaudojo siekdamas privačių tikslų. Atsakovo teigimu, darbo sutartis su ieškovu nutraukta nepažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. 2017 m. kovo 31 d. raštu Nr. S2-853 paprašyta ieškovo pasiaiškinti dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos apie jo vykdomą darbo veiklą kitose, negu LNOBT generalinio direktoriaus, pareigose ir už šį darbą gaunamas pajamas (VšĮ „Vilniaus festivaliai“, UAB „Riverside Music“ ir individualios veiklos vykdymą), ieškovas 2017 m. balandžio 6 d. pateikė pasiaiškinimą. Papildomai ieškovas paaiškinimus dėl darbo drausmės pažeidimų teikė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK). Taip pat nepažeisti drausminės nuobaudos skyrimo terminai. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovas, pasinaudodamas savo pareigomis, prisidengdamas jų vykdymu, ilgą laiką siekė kitų asmeninių tikslų, t. y. veikė ne darbdavio, o savo interesais, pažeisdamas darbdavio teises ir įstatymų saugomus interesus, todėl ieškovui paskirta proporcinga drausminė nuobauda. Kartu nurodė, kad ieškovas iš darbo atleistas 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu, t. y. likus vienam mėnesiui iki darbo sutarties termino pabaigos, todėl jo reikalavimas grąžinti jį į darbą yra neįgyvendintinas. Be to, ieškovas nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. liepos 12 d. priimtą sprendimą Nr. KS-87. Atsakovas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

125. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad:

135.1 Kultūros ministerija ir ieškovas 2012 m. liepos 16 d. sudarė terminuotą darbo sutartį, kuria ieškovas buvo priimtas eiti LNOBT generalinio direktoriaus pareigas nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2017 m. liepos 18 d. (el. b. T. 3, b. l. 48–49). Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2017 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą Nr. KS-7 (el. b. T. 1, b. l. 103–106), Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyrius 2017 m. vasario 27 d. priėmė pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-617 (el. b. T. 1, b. l. 24–28), 2017 m. vasario 28 d. ieškovo paprašyta pateikti pasiaiškinimą (el. b. T. 1, b. l. 22), 2017 m. kovo 6 d. ieškovas surašė pasiaiškinimą (el. b. T. 1, b. l. 126–131), Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2017 m. kovo 9 d. priėmė įsakymą Nr. ĮV-452 „Dėl komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti sudarymo“ (el. b. T. 1, b. l. 132), Komisija galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti 2017 m. kovo 9 d. priėmė išvadą dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus G. K. darbo drausmės pažeidimo (el. b. T. 1, b. l. 14–20), Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.“ ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba (el. b. T. 1, b. l. 9–10). Valstybinio socialinio drausimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. kovo 28 d. raštu Nr. (14.58E)I-1733 „Dėl G. K. veiklos“ Kultūros ministerijai pateikė informaciją (el. b. T. 3, b. l. 53–54), Valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. kovo 29 d. surašė raštą Nr. (27.1-40-4E)R-1903 „Dėl informacijos apie G. K. pateikimo“ (el. b. T. 3, b. l. 50–51), Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2017 m. kovo 29 d. priėmė įsakymą Nr. ĮV-517 „Dėl komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti sudarymo“ (el. b. T. 3, b. l. 83), 2017 m. kovo 31 d. ieškovo buvo paprašyta pateikti pasiaiškinimą (el. b. T. 3, b. l. 65), 2017 m. balandžio 6 d. ieškovas surašė pasiaiškinimą (el. b. T. 3, b. l. 63–64), Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2017 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimą Nr. KS-52 (el. b. T. 1, b. l. 144–160), Komisija galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti 2017 m. birželio 12 d. priėmė išvadą dėl galimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus G. K. darbo drausmės pažeidimo (el. b. T. 2, b. l. 106–114), Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. P-92 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. K. ir jo atleidimo iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigų“ ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų 2017 m. birželio 12 d. (el. b. T. 2, b. l. 86).

145.2. Dėl drausminės nuobaudos – pastabos – skyrimo teismas nurodė, kad ši drausminė nuobauda 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu ieškovui paskirta Lietuvos Respublikos kultūros ministrui atsižvelgus į Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvadą bei pripažinus, jog ieškovas pažeidė Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nustatantį, kad biudžetinės įstaigos vadovas privalo užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą; Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, nustatančią, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad, vykdant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų; Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas; Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, nustatančius, jog viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus, nustatančius, jog vidaus kontrolės pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad viešojo juridinio asmens veikla būtų vykdoma įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal strateginius arba kitus veiklos planus, programas bei procedūras, valstybės ir savivaldybės turtas bei įsipareigojimai tretiesiems asmenims būtų apsaugoti nuo sukčiavimo, iššvaistymo, pasisavinimo, neteisėto valdymo ar kitų neteisėtų veikų; Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 straipsnio 1–3 punktus, nustatančius, kad viešojo juridinio asmens vadovas yra atsakingas už efektyvios vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sukūrimą, jos veikimą bei tobulinimą, diegdamas vidaus kontrolę, įskaitant finansų kontrolę, atsižvelgia į šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus, užtikrina, kad, kuriant vidaus kontrolę viešajame juridiniame asmenyje, būtų atsižvelgta į teisės aktų, viešojo juridinio asmens strateginių planų, procedūrų, darbo reglamentų (vidaus darbo tvarkos taisyklių), sutarčių laikymąsi, veiklos ir finansinės informacijos patikimumą, veiklos veiksmingumą, turto apsaugą. 2017 m. kovo 9 d. Įsakymo 3 punktu ieškovas buvo įpareigotas teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą, būti atsakingu už efektyvios vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sukūrimą, jos veikimą bei tobulinimą. Kultūros ministerijos teigimu, drausminė nuobauda – pastaba – ieškovui paskirta už Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimą.

155.3. Nors, ieškovo teigimu, 2017 m. kovo 9 d. Įsakyme nedetalizuota, kaip ir kada jo pažeidimai pasireiškė, tačiau šiame Įsakyme aiškiai nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgus į Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvadą. Vadinasi, tiek 2017 m. kovo 9 d. Įsakymas, tiek Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvada turi būti vertinami kartu. Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvada, teismo vertinimu, yra pakankamai informatyvi ir motyvuota, joje nurodyta ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. išvada, su abiem šiomis išvadomis ieškovas patvirtino susipažinęs, teisme yra atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų, todėl ieškovas negalėjo nesuprasti Kultūros ministerijos motyvacijos dėl jam paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos.

165.4. Teismo vertinimu, vien tik aplinkybė, kad ieškovas, kaip biudžetinės įstaigos LNOBT vadovas, nusišalino nuo A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų organizavimo, o sutartis su tiekėju bendrove Riverside Music Limited, kurios vadovą, akcininką ir ieškovą sieja giminystės ryšiai (sūnus ir tėvas), LNOBT vardu pasirašė jo pavaduotojas N. S., nors ir pavedus tai padaryti Lietuvos Respublikos kultūros ministrui 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P-62 (el. b. T. 1, b. l. 143), neteikia pagrindo išvadai, jog ieškovas nedarė įtakos sutarčių su tiekėju bendrove Riverside Music Limited dėl A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų pasirašymui ir jų įvykdymui. Teismas pripažino pagrįsta Kultūros ministerijos poziciją, kad ieškovo nusišalinimas buvo formalus ir pavėluotas, nes apie LNOBT 2016 m. planuojamą Londono simfoninio orkestro koncertą ieškovas žinojo jau 2015 m., 2015 m. birželio 23 d. jis jau išsiuntė Kultūros ministerijai jo paties pasirašytą LNOBT 2015–2016 metų teatro sezoninės kūrybinės veiklos programą, į kurią jau buvo įtrauktas ir Londono simfoninio orkestro koncertas 2016 m. Pats ieškovas ieškinyje ir 2017 m. kovo 6 d. pasiaiškinime patvirtino, kad, planuojant 2016 m. repertuarą, buvo svarstyti A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro pasirodymai, kurių tiekėjas bendrovė Riverside Music Limited, tačiau nusišalinimą jis pateikė tik 2016 m. kovo 17 d. (el. b. T. 1, b. l. 143), todėl tinkamai ir visapusiškai įgyvendinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2016 m. vasario 1 d. rekomendacijas ieškovas jau nebegalėjo dėl iki tol jo atliktų veiksmų. Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 6 straipsnį patariamąją balso teisę turinčios Meno tarybos nariai, LNOBT vadovo pavaduotojas N. S. žinojo įstaigos vadovo planus 2016 metams, pavaldūs asmenys nesprendė priešingai vadovo nuomonei, taigi veikė vadovo įtakoje, tai matyti ir iš Meno tarybos 2016 m. kovo 9 d. posėdžio protokolo Nr. S5-1 (el. b. T. 4, b. l. 34–35): ieškovas aktyviai dalyvavo Meno tarybos posėdyje, aiškiai išsakė savo poziciją, su kuo turėtų būti sudaromos sutartys dėl A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimo, kas tokias sutartis turėtų pasirašyti. Dėl to būtent ieškovo veiksmai lėmė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimą, organizuojant ir vykdant A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus.

175.5. Teismas taip pat pažymėjo, jog nors ieškovas suprato, kad jo ryšiai su A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų tiekėju bendrove Riverside Music Limited lemia interesų konfliktą, tačiau, kaip įstaigos vadovas, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, jog įsitikintų tokio tiekėjo nurodomų išimtinių teisių atstovauti pirmiau nurodytus atlikėjus bei orkestrus turėjimu dar iki nusišalinimo, planuojant ir įtraukiant koncertus į LNOBT 2016 metų programą, taip proteguodamas savo sūnaus įmonę kaip tiekėją. Savaime suprantama, kad atlikėjų atstovavimo sutartys sudaromos susitarimo pagrindu, todėl tik kreipusis į konkretų atlikėją ir gavus jo oficialų atsakymą būtų įsitikinta atstovavimo teisės tinkamumu, tačiau to nei iki ieškovo nusišalinimo, nei po jo, iki sudarant sutartis su tiekėju, nebuvo padaryta, kitų alternatyvų nebuvo svarstyta. Teismas akcentavo, kad ieškovo vėlesnis formalus nusišalinimas nepaneigia jo sąmoningų, apgalvotų veiksmų, įtakojant sutartis su tiekėju bendrove Riverside Music Limited pasirašantį jam pavaldų asmenį veikti pagal jo iki nusišalinimo sudarytus planus.

185.6. Teismo vertinimu, kiek LNOBT planavo, derino, organizavo bei vykdė A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus iš tiekėjo bendrovės Riverside Music Limited, tiek ieškovas nuolat veikė privačių interesų konflikto situacijoje, nes visi atlikti veiksmai buvo arba atlikti jo paties, arba jo įtakoti, todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, organizuojant A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, nebuvo laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, ieškovas pirmiau aptartais jo atliktais tyčiniais veiksmais neužtikrino tinkamo savo, kaip įstaigos vadovo, funkcijų vykdymo, racionalaus, taupaus lėšų naudojimo, nešališko ir sąžiningo pareigų ėjimo, nevengė interesų konflikto, neužtikrino efektyvios LNOBT vidaus kontrolės, taip pažeisdamas Pareigybės aprašymo 6.2 punktą, 6.16 punktą, DK 35, 228 straipsnius, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktą, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir už šiuos pažeidimus Kultūros ministerija pagrįstai jam skyrė drausminę nuobaudą – pastabą.

195.7. Dėl ieškovo argumentų, kad Kultūros ministerija nesilaikė DK įtvirtintų reikalavimų pasiaiškinimui dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo pateikti, teismas pažymėjo, jog, prieš skiriant ieškovui drausminę nuobaudą – pastabą, 2017 m. vasario 28 d. reikalavimu pasiaiškinti Kultūros ministerija ieškovo paprašė pateikti pasiaiškinimą dėl visų Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. išvadoje nurodytų pažeidimų (el. b. T. 1, b. l. 22). Teismas, išsamiai įvertinęs tiek Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. išvados, tiek Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvados turinį, nurodė, kad Kultūros ministerija aiškiai ir tinkamai paprašė ieškovo pasiaiškinti, nes, skiriant ieškovui drausminę nuobaudą (pastabą), buvo vertinamas jo dalyvavimas organizuojant ir vykdant pirkimus, susijusius su bendrove Riverside Music Limited. Ieškovas savo pasiaiškinimą teikė Kultūros ministerijai raštu (el. b. T. 1, b. l. 126–131), taip pat savo argumentus dėl drausminės nuobaudos – pastabos – jam skyrimo pateikė teismui ieškinyje, jo atstovai ieškovo poziciją teikė teismo posėdžio metu, taigi, ieškovui buvo sudarytos tinkamos galimybės pasiaiškinti.

205.8. Dėl ieškovo argumentų, kad 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu drausminė nuobauda (pastaba) paskirta praleidus DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus drausminei nuobaudai skirti, teismas nurodė, jog sutinka su Kultūros ministerijos pozicija, kad pažeidimai, už kuriuos ieškovui paskirta ši drausminė nuobauda, buvo tęstinio pobūdžio, nes akivaizdu, jog 2016 m. gegužės 5 d. ir 2016 m. rugsėjo 9 d. LNOBT sudarytos sutartys su bendrove Riverside Music Limited visą laiką galiojo ir LNOBT su bendrove Riverside Music Limited pagal šias sutartis atsiskaitė tik 2016 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 16 d. (el. b. T. 1, b. l. 109, 110). Visą tą laiką ieškovas, kaip LNOBT vadovas, nesiėmė jokių tinkamų aktyvių veiksmų kilusiam interesų konfliktui pašalinti, leido, kad nurodytos sutartys būtų įvykdytos, ir tai atitinka tęstinio pažeidimo sąvoką pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktą išaiškinimą – tęstiniai pažeidimai pasireiškia veikimu ar neveikimu, susijusiu su aplaidžiu darbinių pareigų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2004). Drausminė nuobauda pastaba paskirta 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu, t. y. nepažeidžiant DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto 6 mėnesių termino.

215.9. Dėl DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda vieno mėnesio termino eiga, reiškia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali būti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi būti apsisprendžiama per protingą laiką. Nepagrįstas delsimas gali būti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecijos teise apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedūrų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016). Nagrinėjamu atveju Viešųjų pirkimų tarnybos išvada priimta 2017 m. vasario 27 d. (el. b. T. 1, b. l. 24–28), dėl joje nurodytų pažeidimų prašyta ieškovo pasiaiškinti (el. b. T. 1, b. l. 22), Komisija 2017 m. kovo 9 d. priėmė išvadą, iš kurios Kultūros ministerijai tapo aiškus darbo drausmės pažeidimo faktas, pažeidėjo asmuo, atsižvelgus į šią išvadą, 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu ieškovui skirta drausminė nuobauda – pastaba, vadinasi, DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas nebuvo praleistas.

225.10. Teismas priėjo prie išvados, kad nustatytos visos būtinos drausminės atsakomybės sąlygos, Kultūros ministerija įrodė ieškovo padarytą konkretų darbo drausmės pažeidimą, skirdama ieškovui drausminę nuobaudą laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, paskirta nuobauda atitinka darbo drausmės pažeidimo sunkumą, drausminės atsakomybės tikslus ir yra adekvati ieškovo padarytam darbo drausmės pažeidimui, todėl ieškovo reikalavimas panaikinti 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu jam paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą – atmestinas.

235.11. Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo teismas nurodė, kad ši drausminė nuobauda 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu (el. b. T. 2, b. l. 86) ieškovui paskirta vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalimi, 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktais, atsižvelgus į Komisijos 2017 m. birželio 12 d. išvadą bei pripažinus, jog ieškovas padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, nes jis, vykdamas į tarnybines komandiruotes kaip LNOBT generalinis direktorius, jose veikė ir savo kito darbdavio – VšĮ „Vilniaus festivaliai“ – interesais; 2014 m., 2015 m., kaip LNOBT generalinis direktorius, pasirašė sutartis su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kurioje taip pat ėjo vadovaujančias pareigas bei gavo darbo užmokestį; kaip LNOBT generalinis direktorius kreipėsi į Vilniaus savivaldybę dėl finansinės paramos suteikimo koncertams, kurie organizuoti būtent VšĮ „Vilniaus festivaliai“; veikė UAB „Riverside Music“ interesais, gavo iš jos pajamas; tinkamai nedeklaravo savo santykių su UAB „Riverside Music“; tinkamai bei realiai nenusišalino nuo klausimų, susijusių su bendrove Riverside Music Limited; dirbo pirmiau nurodytose įmonėse neturėdamas tam išduoto Kultūros ministro leidimo, pažeisdamas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą; visus veiksmus atliko sąmoningai, sistemingai, tęstinį laikotarpį, planuotai. Teismo posėdžio metu Kultūros ministerijos atstovė sukonkretino, kad ieškovui drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų – skirta pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą dėl jo interesų ir darbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“, nes ieškovas, dirbdamas LNOBT ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, komandiruočių metu veikė interesų konflikto situacijoje, bei dėl leidimo kitam darbui dirbti neturėjimo, be to, ieškovas nedeklaravo privačių interesų su UAB „Riverside Music“ ir privačių interesų deklaracijoje pateikė netikslią informaciją, susijusią su bendrove Riverside Music Limited.

245.12. Teismas nurodė, kad ieškovas patvirtino, jog nuo 2003 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. birželio 23 d. dirbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, ieškovas 2015, 2016 metais gavo su darbo santykiais susijusias pajamas iš LNOBT ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, nuo 2010 m. vykdo individualią veiklą, gavo pajamas iš UAB „Riverside Music“, bendrovės Riverside Music Limited (el. b. T. 3, b. l. 50–52); šias aplinkybes patvirtina ir Sodros duomenys (el. b. T. 3, b. l. 102, 105–107). Teismas konstatavo, kad ieškovas tiek iki 2017 m. sausio 1 d., tiek po 2017 m. sausio 1 d. iki pat darbo teisinių santykių su juo nutraukimo LNOBT dienos, be LNOBT vadovo darbo, dirbo dar ir kitą darbą – ėjo VšĮ „Vilniaus festivaliai“ „Vilniaus festivalis“ vadovo pareigas, iš kurio taip pat gavo darbo užmokestį, taip pat gavo pajamas iš individualios veiklos.

255.13. Teismas pažymėjo, kad nors iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme nebuvo įtvirtinta reikalavimo LNOBT vadovui, norinčiam dirbti kitą darbą, gauti Lietuvos Respublikos kultūros ministro leidimą tokiam darbui dirbti, tačiau 2016 m. rugsėjo 20 d. priimtas Profesionaliojo scenos meno įstatymas, įsigaliojęs 2017 m. sausio 1 d., kurio 13 straipsnyje (redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, jog nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui leidžiama dirbti kitą darbą ir gauti atlygį, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, nediskredituoja teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto; sprendimą dėl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitą darbą priima savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad nesutinka su ieškovo pozicija, jog leidimo individualiai veiklai vykdyti gauti nereikėjo, ir pažymėjo, kad įstatyme įtvirtintos formuluotės „darbas“, „atlygis“ apima ir darbą vykdant individualią veiklą bei atlygį, kaip iš individualios veiklos gaunamas pajamas. Teismo nuomone, priešingas aiškinimas reikštų galimybę asmenims manipuliuoti įstatymo formuluotėmis, t. y., nenorintys kreiptis dėl leidimo gavimo, vietoje darbo tam tikroje įstaigoje įsiregistruotų individualią veiklą ir tą patį darbą dirbtų ne darbo teisinių santykių, bet individualios veiklos pagrindu. Teismas sprendė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. ieškovui atsirado pareiga turėti leidimą tiek darbui VšĮ „Vilniaus festivaliai“, tiek individualiai veiklai vykdyti.

265.14. Ieškovo teiginius, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. jis neprivalėjo gauti leidimo kitam darbui dirbti, nes įstatyme nebuvo įpareigojimo gauti leidimą tęsti darbinę veiklą, įstatymas atgal negalioja, o Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatyme nenumatyta termino, per kurį reikėtų gauti leidimą kitam darbui, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Nei Profesionaliojo scenos meno įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2017 m. sausio 1 d., nei Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatyme nebuvo įtvirtinta išimčių dėl Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatų netaikymo. Akivaizdu, kad pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatas LNOBT vadovas nuo 2017 m. sausio 1 d., tiek jeigu jis buvo pradėjęs dirbti kitą darbą iki 2017 m. sausio 1 d. ir norėjo jį tęsti po 2017 m. sausio 1 d., tiek jeigu jis būtų norėjęs pradėti dirbti kitą darbą po 2017 m. sausio 1 d., privalėjo gauti Lietuvos Respublikos kultūros ministro leidimą. Priešingas aiškinimas (kad leidimas reikalingas tik pradedant dirbti nuo 2017 m. sausio 1 d. ar vėliau) reikštų nesąžiningą asmenų vertinimą lygybės aspektu. Be to, Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje konkrečiai nurodyta, kad leidimas reikalingas kitam darbui dirbti, o ne tik naujai planuojamam norimam pradėti darbui dirbti, ir tai jokiu būdu negali būti laikoma įstatymo galiojimu atgal.

275.15. Teismas pabrėžė, kad ieškovas, kaip vadovaujančias pareigas ėjęs asmuo, privalėjo žinoti apie naują įstatymo reikalavimą, jis ir neginčija, jog naujojo įstatymo reikalavimo nežinojo, juolab kad Profesionaliojo scenos meno įstatymas priimtas 2016 m. rugsėjo 20 d., o įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., taigi ieškovas turėjo beveik keturių mėnesių terminą kreiptis į Lietuvos Respublikos kultūros ministrą dėl leidimo dirbti kitą darbą gavimo. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas į Kultūros ministrą su prašymu išduoti jam leidimą kitam darbui dirbti nesikreipė iki 2017 m. sausio 1 d., taip pat to tinkamai nepadarė ir vėliau – iki pat jo atleidimo iš darbo dienos (2017 m. birželio 12 d.): nors 2017 m. balandžio 26 d., t. y. jau po to, kai pati Kultūros ministerija 2017 m. kovo 31 d. raštu Nr. S2-853 (el. b. T. 3, b. l. 65) informavo ieškovą apie pradėtą galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimą dėl darbo ne tik LNOBT ir nesikreipus leidimo dirbti kitą darbą, ieškovas padavė Kultūros ministrui 2017 m. balandžio 24 d. prašymą leisti dirbti kitą darbą (be to, tik darbą VšĮ „Vilniaus festivaliai“, o dėl individualios veiklos vykdymo apskritai nesikreipė) (el. b. T. 3, b. l. 84); Kultūros ministerija 2017 m. gegužės 19 d. raštu Nr. S2-1353 (el. b. T. 3, b. l. 85), adresuotu visiems asmenims, kurie kreipėsi dėl leidimo, tarp jų – ir ieškovui, paprašė iki 2017 m. gegužės 19 d. pateikti papildomą informaciją, reikalingą prašymui dėl leidimo išdavimo išnagrinėti, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovas šį Kultūros ministerijos nurodymą būtų įvykdęs. Vadinasi, nors 2017 m. balandžio 24 d. prašymu ieškovas pats pripažino, kad jam reikalingas leidimas dirbti kitą darbą pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnį, tačiau tinkamų veiksmų tokiam leidimui gauti nesiėmė – Kultūros ministerijos 2017 m. gegužės 19 d. nurodymo neįvykdė, kaip vadovaujančias pareigas ėjęs asmuo elgėsi neprofesionaliai, neatsakingai, iki pat atleidimo iš darbo dienos (2017 m. birželio 12 d.) dirbo kitą darbą, už kurį gavo atlygį, neturėdamas Kultūros ministro leidimo, kurį privalėjo turėti nuo 2017 m. sausio 1 d., taip pažeisdamas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatas. Teismas pažymėjo, ,kad ieškovo visiškas nereagavimas į Kultūros ministerijos 2017 m. gegužės 19 d. raštą Nr. S2-1353 rodo neatsakingą jo, kaip vadovo, požiūrį į jam pačiam turinčio rūpėti klausimo išsprendimą. Tvarkos, pagal kurią toks leidimas išduodamas parengimas ar ne, taip pat nėra ta aplinkybė, kuri leistų nesilaikyti įstatymo reikalavimo kreiptis su prašymu dėl leidimo gavimo. Ne Kultūros ministerija, bet pats ieškovas turėjo būti suinteresuotas tinkamu įstatymo nuostatų laikymusi, jeigu siekė toliau dirbti dar ir kitą darbą.

285.16. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas pažeidė Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnį, DK 35, 228 straipsnius, ir vien už šį darbo drausmės pažeidimą, vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu (kaip už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą, teismui aukščiau jau pripažinus 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu jam skirtą drausminę nuobaudą pastabą teisėta ir pagrįsta), buvo pagrindas skirti ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Be to, teismas sprendė, kad aptartas ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas atitinka ir šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sąvoką pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, nes LNOBT vadovo neatsakingas elgesys, įstatymo nesilaikymas negali būti pateisinamas, ir pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Kasacinio teismo praktikoje DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme savavaliavimas aiškinamas kaip akivaizdus teisės aktais nustatytos pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas, pavyzdžiui, darbuotojo veikimas akivaizdžiai ir nepateisinamai nepaisant nustatytos jo kompetencijos, veiksmų atlikimas ignoruojant privalomą jų atlikimo tvarką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Teismo vertinimu, pirmiau aptarti ieškovo veiksmai sukelia pagrįstą nepasitikėjimą tokiu vadovu, daro žalą tiek LNOBT, tiek Kultūros ministerijai, kenkdami jų autoritetui, todėl nustatytas pagrindas ir drausminei nuobaudai – ieškovo atleidimui iš pareigų – skirti ir pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

295.17. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčijo, jog, būdamas LNOBT generalinis direktorius, sudarė 2014 m. balandžio 11 d. ir 2015 m. vasario 6 d. sutartis su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kurioje jis taip pat dirbo, tačiau, jo teigimu, jis neveikė valstybės ar savivaldybės vardu, jam negalėjo būti taikomas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios, jog asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms tvarkydamas reikalus su fiziniais ar juridiniais asmenimis, iš kurių jis ar jam artimi asmenys gauna bet kurios rūšies pajamų. Teismo vertinimu, ieškovas itin siaurai aiškina Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, ieškovas, kaip LNOBT vadovas, laikomas asmeniu, dirbančiu valstybinėje tarnyboje. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnyje neįtvirtinta jokių išimčių asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kuriems šis straipsnis neturėtų būti taikomas. LNOBT yra biudžetinė įstaiga, vadinasi, pagal pirmiau aptartas teisės aktų nuostatas ieškovui galėjo būti taikomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos. Byloje nėra duomenų, kad sutartims su VšĮ „Vilniaus festivaliai“ sudaryti ieškovas būtų gavęs Kultūros ministro leidimą, taip pat kad iki atleidimo iš darbo dienos būtų pats pranešęs apie tokias sudarytas sutartis ir siekęs, nors ir pavėluotai, ištaisyti padarytas klaidas. Dėl to Kultūros ministerija pagrįstai konstatavo, kad ieškovas pažeidė Pareiginių nuostatų 6.2 punktą, taip pat DK 35, 228 straipsnių nuostatas, tačiau drausminei nuobaudai už nurodytus pažeidimus skirti praleistas DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas terminas, nes Kultūros ministerija nepateikė įrodymų, jog 2014 m. ir 2015 m. sudarytų sutarčių pagrindu susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai tęsėsi likus šešiems mėnesiams iki drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – ieškovui skyrimo.

305.18. Teismas pažymėjo, kad iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo (el. b. T. 1, b. l. 144–160), kitų bylos duomenų, taip pat ieškovo atstovo paaiškinimų apie ieškovo, kaip VšĮ „Vilniaus festivaliai“ „Vilniaus festivalis“ vadovo, darbą darytina išvada, kad ieškovas tarnybinėse komandiruotėse atstovavo ne tik LNOBT, bet ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, organizuodamas „Vilniaus festivalis“ renginius, bendravo su įvairiais meno atlikėjais ir kolektyvais abiejų juridinių asmenų vardu, nes VšĮ „Vilniaus festivaliai“ „Vilniaus festivalis“ vadovas, organizuodamas „Vilniaus festivalis“ LNOBT, niekaip neturi galimybės atsiriboti ir veikti tik vienos įstaigos vardu. Tačiau leidimo Kultūros ministerija tam nebuvo davusi. Pats ieškovas nurodė, kad tarnybinių komandiruočių metu jis tarėsi dėl renginių, kurie gali būti įtraukti kaip LNOBT organizuojami renginiai „Vilniaus festivalis“ programoje. Ieškovas pats dirbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“ „Vilniaus festivalis“ vadovu, ir pareiga buvo sudaryti programą, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, jog tarnybinių komandiruočių metu neatstovavo VšĮ „Vilniaus festivaliai“ bei neveikė nuolatinėje viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažino pagrįsta Kultūros ministerijos išvadą, kad ieškovas, atlikdamas pirmiau nurodytus veiksmus, pasinaudojo savo, kaip LNOBT generalinio direktoriaus, statusu ir tarnybine padėtimi asmeninei turtinei bei neturtinei naudai gauti, jo dirbtas kitas darbas sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą, diskreditavo LNOBT autoritetą, todėl Kultūros ministerija pagrįstai konstatavo, jog ieškovas padarė DK 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose įtvirtintus darbo drausmės pažeidimus, pažeidė DK 35, 228 straipsnių nuostatas.

315.19. Dar vienu ieškovo padarytu darbo drausmės pažeidimu Kultūros ministerija laikė tai, kad jis nedeklaravo privačių interesų su UAB „Riverside Music“ ir privačių interesų deklaracijoje pateikė netikslią informaciją, susijusią su bendrove Riverside Music Limited. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas sutiko, kad ieškovo privačių interesų deklaracijoje trūksta išsamumo, nes iš tiesų nuo 2009 m. iki 2014 m. UAB „Riverside Music“ akcininkė buvo ieškovo žmona, o nuo 2014 m. – jo sūnus. Tačiau teismas sprendė, kad vien nepakankamai tikslios ar nepakankamos informacijos pateikimas privačių interesų deklaracijoje negali būti pagrindas drausminei nuobaudai skirti, taip pat drausminė nuobauda negali būti skirta dėl vieno dokumento, susijusio su 2015 m. birželio 25 d. raštu Nr. S-229 Vilniaus miesto savivaldybei, neišsaugojimo archyve. Kartu teismas nurodė, kad dėl teismo nustatytų kitų ieškovo padarytų darbo drausmės pažeidimų, kurie yra pakankamas pagrindas drausminei nuobaudai skirti, 2017 m. birželio 12 d. Įsakymas nepripažintinas neteisėtu.

325.20. Dėl ieškovo argumentų, kad 2017 m. birželio 12 d. Įsakymas neatitinka formalių turinio reikalavimų, teismas nurodė, jog vien konkretaus DK 136 straipsnio 3 dalies punkto nenurodymas nėra pagrindas 2017 m. birželio 12 d. Įsakymą pripažinti neteisėtu. Įsakyme aiškiai nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgus į Komisijos 2017 m. birželio 12 d. išvadą. Vadinasi, tiek 2017 m. birželio 12 d. Įsakymas, tiek Komisijos 2017 m. birželio 12 d. išvada turi būti vertinami kartu. Komisijos 2017 m. birželio 12 d. išvada dėl ieškovo padarytų darbo drausmės pažeidimų yra pakankamai informatyvi ir motyvuota, joje nurodytas ir VTEK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimas, su jais abiem ieškovas patvirtino susipažinęs, teisme dalyvauja atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, ieškovas negalėjo nesuprasti Kultūros ministerijos motyvacijos skirti jam drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

335.20. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, kad jam drausminė nuobauda –atleidimas iš darbo – skirta už tą patį pažeidimą, kaip ir drausminė nuobauda pastaba.

345.20. Dėl ieškovo argumentų, kad, prieš skiriant jam drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – Kultūros ministerija nesuteikė galimybės pateikti pasiaiškinimą, teismas nurodė, kad Kultūros ministerijos 2017 m. kovo 31 d. raštu Nr. S2-853 (el. b. T. 3, b. l. 65) ieškovo buvo paprašyta pasiaiškinti dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos apie jo darbą kitose, ne LNOBT generalinio direktoriaus, pareigose (VšĮ „Vilniaus festivaliai“, UAB „Riverside Music“ ir individualios veiklos vykdymą), neturint leidimo, už šį darbą gaunamas pajamas bei dėl netikslumų privačių interesų deklaracijoje. Ieškovas 2017 m. balandžio 6 d. pateikė pasiaiškinimą (el. b. T. 3, b. l. 63–64). Komisijos 2017 m. birželio 12 d. išvadoje, kurią gavus buvo priimtas 2017 m. birželio 12 d. Įsakymas, konstatuotas ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas. Teismas pažymėjo, nors ieškovo nebuvo konkrečiai paprašyta pasiaiškinti apie jo tarnybines komandiruotes ir veiklą, kiek tai susiję su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, tačiau ieškovas teikė savo pasiaiškinimą ne tik Kultūros ministerijai raštu (el. b. T. 3, b. l. 63–64), bet savo argumentus nagrinėjamu klausimu išdėstė ieškinyje, jo atstovai ieškovo poziciją teikė teismo posėdyje, taigi ieškovas turėjo tinkamai sudarytas galimybes pasiaiškinti.

355.21. Dėl ieškovo pozicijos, kad 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu drausminė nuobauda paskirta praleidus DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus, teismas nurodė, kad dėl ieškovo, kaip LNOBT vadovo, vykdomos kitos veiklos ir iš kitos veiklos gaunamų pajamų, nesant Kultūros ministro leidimo papildomam darbui dirbti, dėl jo pasinaudojimo tarnybinėmis komandiruotėmis asmeninei naudai gauti, užsiėmimo kita veikla ir pajamų iš jos gavimo, būnant viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje, bei veiksmų, diskredituojant LNOBT autoritetą iki pat darbo santykių pabaigos, Kultūros ministerija pagrįstai konstatavo tęstinį pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, reiškia, jog turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali būti atliekamas tyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju VTEK sprendimą priėmė 2017 m. gegužės 24 d. (el. b. T. 1, b. l. 144–160). Vadovaujantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, būtent nuo Komisijos 2017 m. birželio 12 d. išvados (el. b. T. 2, b. l. 106–114), kurią priimant buvo remtasi tiek VTEK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu, tiek iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gautais duomenimis, Kultūros ministerijai tapo aiškus darbo drausmės pažeidimo faktas bei pažeidėjo asmuo. 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu ieškovui drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – skirta atsižvelgus į Komisijos 2017 m. birželio 12 d. išvadą, vadinasi, DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas nebuvo praleistas. Teismas priėjo prie išvados, kad 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu drausminė nuobauda ieškovui paskirta nepraleidus DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų terminų.

365.22. Teismas konstatavo, kad nustatyti ieškovo padaryti šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai buvo pakankamas ir savarankiškas pagrindas atleisti ieškovą iš darbo tiek DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto (esant galiojančiai drausminei nuobaudai pastabai), tiek DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu (už padarytus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, įtvirtintus DK 235 straipsnio 2 dalies 3, 4, 11 punktuose). Teismas pripažino pagrįsta Kultūros ministerijos poziciją, kad ieškovas visus veiksmus atliko sąmoningai, sistemingai, tęstinį laikotarpį, planuotai, ignoravo privalomas įstatymų nuostatas, prisidengdamas darbinių funkcijų vykdymu LNOBT, veikė savo interesais. Teismas pažymėjo, kad ieškovas padarytų pažeidimų nepripažino, dėl jų nesigailėjo, kritiškai savo poelgių nevertino. Remdamasis bylos duomenų analize, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovui paskirta drausminė nuobauda atitinka darbo drausmės pažeidimų sunkumą, drausminės atsakomybės tikslus ir yra adekvati ieškovo padarytiems darbo drausmės pažeidimams, todėl ieškovo reikalavimą panaikinti 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu jam paskirtą drausminę nuobaudą (atleidimą iš darbo) ir išvestinius reikalavimus (grąžinti jį į LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos) teismas atmetė.

375.23. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą teismas nurodė, kad pripažinus, jog darbo sutartis su ieškovu nutraukta teisėtai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų Kultūros ministerijos veiksmų, t. y. nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, t. y. kad atleidimo iš darbo procedūros metu jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tiek stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Vien tai, kad ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybės buvo skelbiamos žiniasklaidoje ir komentuojamos, nėra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

386. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo pareikštus ieškinio reikalavimus dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, grąžinimo į pareigas, su neteisėtu atleidimu iš pareigų susijusių išmokų priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

396.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2017 m. kovo 9 d. Įsakymas ir juo ieškovui paskirta drausminė nuobauda yra teisėti. Šio Įsakymo ir juo paskirtos nuobaudos neteisėtumą įrodo trys aspektai: 1) Įsakymo ir reikalavimo pasiaiškinti turinio neatitiktis teisės norminių aktų keliamiems reikalavimams (formalusis pagrindas); 2) nėra teisinio pagrindo skirti drausminei nuobaudai (materialusis pagrindas); 3) pažeistas terminas skirti drausminei nuobaudai.

406.2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kad Įsakymas yra neteisėtas dėl formaliųjų trūkumų:

416.2.1. Teismas ignoravo aplinkybę, kad Įsakyme įvardytos tik įstatymų normos, kurias tariamai ieškovas pažeidė, tačiau nedetalizuota, kaip ir kada tariami pažeidimai pasireiškė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įsakyme skirti drausminę nuobaudą darbdavys turi aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai, ir kokius darbo drausmės reikalavimus jis pažeidė, taip pat nurodyti datas, kada pažeidimas buvo padarytas ir paaiškėjo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2010). Taip pat teismas ignoravo faktą, kad Komisijos išvada, kurios pagrindu buvo priimtas Įsakymas, šiuos reikalavimus atitinka tik iš dalies, nes tik darant įvairias prielaidas galima nuspėti, kokie gi ieškovo veiksmai Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvadoje įvertinti kaip darbo drausmės pažeidimas. Referavimas į išvadą ir įstatymo normą, priešingai, nei sprendime nurodė teismas, dar nenurodo, kokį pažeidimą padarė ieškovas. Veiksmų, kuriais pasireiškė tariamas ieškovo pažeidimas, aiškiai nesugebėjo nurodyti ir atsakovo atstovė teismo posėdyje, nors to ieškovo atstovai klausė net kelis kartus.

426.2.2. Tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2009). Skundžiamas Įsakymas nepagrįstas jokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl teismo turėjo būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

436.2.3. Įsakyme ne tik nenurodyta, kokius darbo drausmės reikalavimus ieškovas tariamai pažeidė, bet taip pat nenurodytos nei aplinkybės, nei datos, kada tariamai ieškovo pažeidimai buvo padaryti ir paaiškėjo, o tai – labai svarbi Įsakymo teisėtumo prielaida, nes drausminė nuobauda gali būti skiriama tik griežtai laikantis DK 241 straipsnyje nustatytų terminų, kurie yra naikinamieji.

446.2.4. Aplinkybė, kad teismo proceso metu ieškovas yra atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų, neeliminuoja nei atsakovo pareigos užtikrinti, kad įsakymas atitiktų formalius reikalavimus, nei atsakovo atsakomybės tuo atveju, jeigu įsakymas, kuriuo paskirta drausminė nuobauda, tokių reikalavimų neatitinka.

456.2.5. Teismas nepagrįstai įvertino, kad reikalavimas pasiaiškinti atitiko keliamus turinio reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pasisakyta, kad darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinti, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Taigi pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009). Nagrinėjamu atveju Ministerija 2017 m. vasario 28 d. raštu ieškovo paprašė pateikti pasiaiškinimą tik dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodytų pažeidimų. Viešųjų pirkimų tarnyba atliko trijų LNOBT vykdytų viešųjų pirkimų, kurių pagrindu sudarytos viešųjų pirkimų sutartys su Riverside Music Limited, tyrimą ir konstatavo, kad LNOBT (o ne ieškovas) pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus principus. Susipažinus su reikalavimo ieškovui pasiaiškinti turiniu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad darbdavys tinkamai paprašė ieškovo pasiaiškinti, todėl turi būti pripažinta, kad Ministerija pažeidė DK 240 straipsnio 1 dalį.

466.3. Teismas nepagrįstai nenustatė Įsakymo materialiųjų trūkumų ir aplinkybės, kad drausminė nuobauda ieškovui paskirta nesant visų drausminės atsakomybės sąlygų:

476.3.1. Sprendime taip ir nenurodyta, kaip pasireiškė pažeidimas dėl A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro parinkimo ir įtraukimo į repertuarą. Atsakovas nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu taip pat nenurodė, kokiais faktiniais veiksmais pasireiškė ieškovo pažeidimas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad tik paskelbus viešuosius pirkimus dėl ginčo koncertų organizavimo LNOBT gavo dokumentus, patvirtinančius atlikėjams atstovaujančio subjekto tapatybę.

486.3.2. Sprendime nenurodyta ir nepagrįsta, kokie įrodymai ar byloje nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, jog ieškovas kokiu nors būdu darė įtaką sutarčių dėl A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų pasirašymui ir šių sutarčių įvykdymui. Byloje esantys įrodymai patvirtina tik tai, kad ieškovas derino ir žinojo apie atlikėjus bei koncertų datas, tačiau nežinojo apie tai, kas atstovauja šiuos atlikėjus ir orkestrą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad jau 2015 m. ieškovas būtų žinojęs apie tai, jog planuojamus koncertus reikės vykdyti bendraujant su atlikėjų orkestro atstovu, juolab kad tuo atstovu taps Riverside Music Limited.

496.3.3. Teismas, vertindamas ieškovo reikalavimus ir pateiktus argumentus, nurodė, kad ieškovo darbo drausmės pažeidimas pasireiškė per jo veiksmus dėl sutarčių su atlikėjais sudarymo ir įvykdymo. Tačiau ieškovui drausminė nuobauda buvo skirta už sutarčių su atlikėjais sudarymą, bet ne dėl sutarčių vykdymo. Nei Įsakyme, nei Komisijos išvadoje, nei atsakovo atstovo paaiškinimuose teisme nenurodyta tai, kad ieškovui drausminė nuobauda paskirta už netinkamą sutarčių su atlikėjais vykdymą. Teismas išplėtė nusižengimą (nuo nusižengimo, pasireiškusio tariamai netinkamu ieškovo elgesiu sutarčių sudarymo procese, iki nusižengimo sutarčių vykdymo procese), taip dirbtinai sudarydamas sąlygas ieškovo argumentams dėl praleisto naikinamojo termino nuobaudai skirti atmesti.

506.3.4. Teismas neteisingai įvertino, kad buvo ieškovo drausminei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, įtvirtintos Darbo kodekso 234 straipsnyje. Įsakyme tik išvardytos teisės normos, kurios iš esmės formuluoja tam tikras bendrąsias pareigas, principus ir elgesio reikalavimus. Tačiau nei Įsakyme, nei Komisijos išvadoje nenurodyta, kokiu būdu ir kokiais ieškovo veiksmais (neveikimu) pasireiškė bent vienos iš nurodytų teisės normų pažeidimas. Teismas pripažino, kad Komisijos išvada yra tinkamas pagrindas skirti ieškovui drausminę nuobaudą, tačiau neatsižvelgė į tai, jog pačioje Komisijos išvadoje net nenurodyta, ką pažeidė ieškovas ir kokiais veiksmais (neveikimu) tą padarė.

516.3.5. Teismas neįvertino, kad po to, kai ieškovas nusišalino nuo pirkimų organizavimo, LNOBT direktoriaus pavaduotojui N. S. pasirašyti LNOBT vardu sutartis ir kitus dokumentus, susijusius su Londono simfoninio orkestro koncertu, A. G. gala koncertu ir Royal Philharmonic orkestro koncertų organizavimu, pavedė ne Ieškovas, o Kultūros ministras savo 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P-62. Taigi ieškovas objektyviai buvo nesusijęs ir jam negali būti taikoma sankcija, nes sprendimą atsakingu už ginčo viešojo pirkimo sutarčių sudarymą paskirti ieškovui pavaldų asmenį (kitą LNOBT darbuotoją) priėmė ne ieškovas, bet tuometinis kultūros ministras.

526.3.6. LNOBT Pirkimus atliko vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu ir LNOBT supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis, patvirtintomis LNOBT generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. S1-107 (toliau – Pirkimų taisyklės). Meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvų pirkimai yra specifiniai. Esminę reikšmę turi meninė atitinkamų kūrinių ir konkrečių atlikėjų profesionalumo vertė, o ne paties atlikimo įsigijimas mažiausia kaina. Įprasta, kad perkamos ne konkretaus kūrinio ar koncerto atlikimo paslaugos, tačiau įsigyjamos konkretaus atlikėjo paslaugas. Tokia praktika įprasta visose kultūros renginių organizavimo meno įstaigose. Atitinkamai ir Viešųjų pirkimų įstatymas nustato išimtinę tokių paslaugų įsigijimo tvarką. Nagrinėjamu atveju pirkimų būdas buvo parinktas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 6 dalimi, reglamentuojančia literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugų pirkimus. Tokie pirkimai atliekami supaprastintų pirkimų būdu. Pagal Pirkimų taisyklių 8 punktą perkančioji organizacija rengia ir tvirtina planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais viešųjų pirkimų planus. Planuojant 2016 metų repertuarą, buvo svarstyti ir pirkimuose kviestų atlikėjų pasirodymai.

536.3.7. Teismo pozicija, jog tai, kad nepriimti tam tikri poįstatyminiai teisės aktai, neturi jokios reikšmės, yra nepagrįsta. Jeigu nėra teisėto elgesio reikalavimus nustatančio teisės akto, tai ir atsakomybė negali kilti. Dar 2012 metais Kultūros ministerija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių paslaugų pirkimams įsipareigojo parengti šių paslaugų pirkimų tvarką, tačiau ir iki šios dienos šie poįstatyminiai teisės aktai nėra priimti. Kultūros ministerija pati nevykdė savo įsipareigojimo nustatyti paslaugų pirkimo tvarką ir su ja supažindinti atsakingus darbuotojus. Dėl šios pareigos nevykdymo negali būti keliamas ieškovo drausminės atsakomybės klausimas.

546.3.8. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad dėl Komisijos išvadoje ir Įsakyme nurodomų pažeidimų nebuvo ieškovo kaltės. Dar 2015 m. balandžio 27 d. privačių interesų deklaracijoje ieškovas pažymėjo visus ryšius, siejančius jį su fiziniais ir juridiniais asmenimis, kaip tai įpareigoja padaryti Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Be to, prasidedant naujiesiems 2016 metams ir atitinkamai planuojant 2016 m. pirkimus, dar 2016 m. sausio 14 d. ieškovas kreipėsi į VTEK su paklausimu dėl galimo viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, pradėjus derybas dėl LNOBT programos bei repertuaro derinimo. VTEK 2016 m. vasario 1 d. pateikė raštą Nr. S-181-(2.9) su rekomendacijomis, kaip ieškovui – LNOBT vadovui – išvengti interesų konflikto bei užtikrinti nešališkumą, LNOBT sudarant susitarimus su atlikėjais bei sprendžiant dėl tokių susitarimų sudarymo: 1) nusišalinti ir nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus dėl Riverside music limited siūlomų orkestrų, atlikėjų, meno kūrėjų bei kitų įmonių pasiūlytų kultūrinių programų detalių; 2) pavesti LNOBT meno tarybai išrinkti įgaliotą asmenį, kuris derėtųsi su Riverside music limited dėl galimybės į repertuarą įtraukti jos atstovaujamus meno kūrėjus; 3) pavesti vienam iš LNOBT pavaduotojų įforminti sprendimą dėl įgalioto asmens paskyrimo. Visas nurodytas rekomendacijas ieškovas įvykdė visiškai, todėl akivaizdu, kad dėl nurodytų koncertų organizavimo bei viešųjų pirkimų jokių ieškovo padarytų pažeidimų nebuvo, ieškovas ėmėsi visų objektyviai įmanomų priemonių, kad būtų išvengta interesų konfliktų.

556.3.9. Nei Kultūros ministerija, nei teismas neįvertino ieškovo pasiaiškinime nurodytos aplinkybės, kad jis, siekdamas aiškios viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos ir praktikos, 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu S1-186, patvirtino „Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pirkimų organizavimo atmintinę“ (toliau - Atmintinė). Vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos parengtomis Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijomis, Atmintinėje buvo suklasifikuoti pagrindiniai viešųjų pirkimų vykdymo etapai, kurių laikantis LNOBT ir vykdė pirkimus. Dėl jų organizavimo Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nepateikta pastabų.

566.3.10. Dėl ginčo koncertų įtraukimo į repertuarą sprendė LNOBT Meno taryba, taip pat paaiškėjus, kad atlikėjus ir orkestrus atstovauja Riverside music limited, sprendė dėl šių koncertų palikimo repertuare.

576.3.11. Teismas neįvertino, kad ieškovas negali būti laikomas atsakingas už viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnį pirkimams organizuoti ir vykdyti sudaroma Viešojo pirkimo komisija, kuriai nustatomos užduotys bei suteikiami visi įgaliojimai toms užduotims atlikti. Šiuo atveju Viešojo pirkimo komisija nebuvo sudaryta – vadovaujantis Pirkimų taisyklėmis, pirkimams organizuoti buvo paskirtas pirkimų organizatorius. Taigi viešųjų pirkimų teisėje ne vadovas, bet viešojo pirkimo komisija ar pirkimų organizatorius arba kiti paskirti asmenys priima sprendimus tam tikruose viešųjų pirkimų etapuose. Aptariamoje teisės normoje nustatyta, kad, pažeidus Viešųjų pirkimų įstatymą ar kitas normas, už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus atsakingi nurodyti įgalioti asmenys. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnyje nustatyta, kad už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus atsakomybė kyla viešojo pirkimo komisijos pirmininkui ir nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą. Ieškovas nebuvo sprendimus pirkimuose priėmęs asmuo (be to, Viešųjų pirkimų tarnyba net nenurodo, kokie sprendimai buvo neteisėti), todėl jokie pažeidimai negali būti siejami su ieškovu, kuris, būdamas LNOBT vadovas ir siekdamas išvengti bet kokių galimų insinuacijų dėl viešųjų ir privačiųjų interesų pažeidimų, nuo visų sprendimų nusišalino.

586.3.12. Komisijos išvadoje tik labai lakoniškai atspindėtos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas, iš esmės remiamasi tik Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m vasario 27 d. priimta Pirkimų vertinimo išvada Nr. 4S-617 bei VTEK 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. KS-7. Tačiau nė vienu iš šių dokumentų Komisija neturėjo pagrindo remtis, spręsdama dėl darbo drausmės pažeidimo bei rekomenduodama Kultūros ministerijai skirti drausminę nuobaudą. LNOBT kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Viešųjų pirkimo tarnybos išvados panaikinimo, tačiau teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi LNOBT skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme, motyvuodamas tuo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, kuriose įvertinama viešųjų pirkimų procedūrų ar sudarytų sandorių atitiktis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams, tačiau nenustatomi jokie privalomi įpareigojimai, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas konstatavo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nesuformuluota jokių privalomų įpareigojimų ar nurodymų, kurie sukeltų realias teisines pasekmes ir darytų įtaką teisių bei pareigų apimčiai. Dėl to tiek Komisijos išvadoje, tiek Įsakyme Viešųjų pirkimų išvada negalėjo būti remiamasi kaip dokumentu, galinčiu sukelti realias neigiamas pasekmes. VTEK pripažino, kad, Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui pasirašant 2016 m. gegužės 5 d. sutartį su UAB „Riverside music“ dėl operos solistės A. G. koncerto 2016 m. birželio 3 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre organizavimo, šio teatro generalinis direktorius G. K. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidė“. Todėl ir VTEK sprendimu nebuvo pagrindo remtis.

596.3.13. Ieškovas, kaip LNOB (t.y. perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų įstatymo prasme) vadovas, atliko visus būtinus ir teisės aktuose nustatytus viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto vengimo, viešųjų pirkimų organizavimo bei vykdymo teisėtumo užtikrinimo veiksmus, be to, pagal jam suteiktas galias padarė viską, jog LNOBT sėkmingai vykdytų savo veiklą, kokybiškai atliktų pavestas funkcijas, užtikrintų geriausią teikiamų paslaugų kokybę bei suteiktų galimybę Lietuvoje išvysti pasaulinio garso žvaigždes. Dėl to nėra nei ieškovo neteisėtų veiksmų, nei kaltės dėl aplinkybių, susijusių su neva neteisėtu pirkimų organizavimu. Nesant darbo drausmės pažeidimo sudėties, ieškovui negalėjo būti taikoma drausminė atsakomybė. Dėl to Įsakymas ir juo paskirta drausminė nuobauda turi būti panaikinti.

606.3.14. Teismas neįvertino, kad Įsakymas yra neteisėtas dėl Kultūros ministerijos kompetencijos skirti drausminę nuobaudą už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimą trūkumo. Šio įstatymo vykdymo priežiūrą išimtinai vykdo tik Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), nes, vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinės etikos įstatymo 29 straipsniu, būtent VTEK sprendžia, ar asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Tokia pozicija patvirtinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nurodant, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kompetencija, vykdant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo vykdymo priežiūrą, patvirtina, jog ji turi išimtinę teisę vertinti, ar asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, ir tik jos sprendimo pagrindu asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, gali būti skirta tarnybinė (drausminė) nuobauda dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3155/2011, 2013 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1392/2013; 2013 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-492-607-13). Minėta, kad Kultūros ministerija gavo VTEK sprendimą, kuriame pripažinta, jog ieškovas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidė. Nepaisant to, kad VTEK konstatavo nesant pažeidimo, Komisijos išvadoje, kurios pagrindu buvo priimtas Įsakymas, referuojama į VTEK sprendimą ir sudaroma iliuzija, jog šiame sprendime neva konstatuoti ieškovo padaryti pažeidimai. Taigi Kultūros ministerija neteisėtai paskyrė ieškovui nuobaudą dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1-3 punktų pažeidimo.

616.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad drausminė nuobauda ieškovui paskirta nepraleidus DK nustatytų terminų drausminei nuobaudai skirti:

626.4.1. Teismas išplėtė nusižengimo, už kurį ieškovui skirta nuobauda, ribas ir tai lėmė neteisingą išvadą dėl tęstinio darbo drausmės pažeidimo bei jo pabaigos momento. Nei Įsakyme, nei Komisijos išvadoje nėra aiškiai įvardinta data, kada buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, už kurį ieškovui paskirta skundžiama drausminė nuobauda. Ieškovas gali tik apytiksliai numanyti, kad Įsakyme ir Komisijos išvadoje nagrinėti veiksmas ar įvykis, kuris traktuojamas kaip darbo drausmės pažeidimas, yra įvykęs 2016 m. kovo 17 d., t. y. ieškovui pateikus nusišalinimą. Taip pat galima tik daryti prielaidą, kad, Kultūros ministerijos nuomone, darbo drausmės pažeidimą gali sudaryti ir kažkokie kiti veiksmai, atlikti iki ginčo sutarčių su atlikėjais pasirašymo. Pažymėtina, kad sutartys, dėl kurių sudarymo kilo ginčas, su atlikėjais buvo pasirašytos 2016 m. gegužės 5 d. ir 2016 m. rugsėjo 9 d., tačiau jas pasirašė N. S., o ne ieškovas. Dėl to teigti, kad darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, kai buvo pasirašytos sutartys, nėra jokio pagrindo. Vadinasi, jeigu ir būtų pripažinta, kad ieškovo veiksmuose būta darbo drausmės pažeidimo sudėties elementų, tai tie pažeidimai buvo padaryti iki 2016 m. gegužės 5 d. ir 2016 m. rugsėjo 9 d. (pavyzdžiui, paskutinis LNOBT pranešimas apie laimėtoją ir sprendimą sudaryti sutartį, pasirašytas N. S., buvo surašytas 2016 m. rugpjūčio 26 d.), kai buvo teikiami pasiūlymai, derinamos sutarčių sąlygos ir pan. Atsižvelgiant į tai, ieškovo įsitikinimu, Kultūros ministerija praleido DK nustatytus naikinamuosius terminus nuobaudai skirti.

636.4.2. Nagrinėjamu atveju negali būti taikomas specialusis dviejų metų terminas drausminei nuobaudai skirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžta, kad DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendrosios taisyklės išimtis, todėl ši norma negali būti aiškinama plečiamai. DK 241 straipsnio 2 dalyje išimtis nustatyta tiems pažeidimams, kurių dėl jų latentiškumo paprastai negalima nustatyti kitu būdu – tik audito, revizijos ar inventorizacijos metu. Atsižvelgiant į finansinio pobūdžio pažeidimų specifiką ir darbdavio interesus, nurodytoje teisės normoje nustatytas ilgesnis dvejų metų terminas finansinių nusižengimų atveju atitinka darbdavio interesus turėti galimybę taikyti drausminę atsakomybę už ilgesniu laikotarpiu padarytus pažeidimus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2014). Taigi, vadovaujantis DK 241 straipsnio 2 dalimi ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aptartas specialus dviejų metų terminas taikytinas tik tuo atveju, kai yra visos šios sąlygos: a) pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) ir ši norma negali būti aiškinama plečiamai priskiriant bet kokius kitus patikrinimus ar tyrimus ir pan.; b) pažeidimas yra finansinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju nebuvo nė vienos iš šių sąlygų, todėl specialus dviejų metų terminas nuobaudai skirti negali būti taikomas. Abu terminai drausminei nuobaudai skirti (t. y. tiek šešių mėnesių terminas nuo drausmės pažeidimo padarymo dienos, tiek dvejų metų terminas nuo drausmės pažeidimo padarymo dienos, kai pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, reviziją ar inventorizaciją) yra pasibaigę, todėl Įsakymas ir juo ieškovui paskirta drausminė nuobauda yra neteisėti bei turi būti panaikinti.

646.4.3. Kadangi yra praleistas vienas naikinamasis terminas nuobaudai skirti, nėra pagrindo teikti argumentus dėl vieno mėnesio termino nuo darbdavio sužinojimo apie drausmės pažeidimą momento praleidimo, nors akivaizdu, jog šis terminas taip pat praleistas.

656.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2017 m. birželio 12 d. Įsakymas ir juo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – yra teisėti. Šio Įsakymo ir juo paskirtos nuobaudos neteisėtumą įrodo trys aspektai: 1) Įsakymo turinio neatitiktis teisės norminių aktų keliamiems reikalavimams (formalusis pagrindas); 2) reikalavimo pasiaiškinti nebuvimas (procedūrinis pažeidimas); 3) nebuvo teisinio pagrindo drausminei nuobaudai skirti (materialusis pagrindas); 4) praleistas terminas drausminei nuobaudai skirti.

666.6. Teismas nepagrįstai nenustatė Įsakymo dėl atleidimo formaliųjų trūkumų:

676.6.1. Įsakyme tiksliai nenurodytas atleidimo pagrindas – yra tik nuoroda į DK 136 straipsnio 3 dalį, tačiau nenurodytas konkretus punktas. Dėl to neaišku, ar ieškovas atleistas kaip neva padaręs šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas), ar dėl to, kad antrą kartą per 12 mėnesių laikotarpį nuo drausminė nuobaudos paskyrimo pažeidžia drausmę, nes ieškovui 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu buvo paskirta pastaba (DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

686.6.2. Teismo teiginys, kad Komisijos išvados nurodymas yra pakankamas paaiškinimas, kaip pasireiškė darbuotojo padarytas darbo drausmės pažeidimas, yra neteisingas. Įsakyme nurodytos tik DK normos, kurias tariamai ieškovas pažeidė, tačiau nedetalizuojama, kaip ir kada tokie tariami ieškovo pažeidimai pasireiškė. Įsakyme tik lakoniškai nurodyta, kad nuobauda skiriama vadovaujantis DK 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktais, tačiau nekonkretizuota, koks ir kada pažeidimas tariamai buvo padarytas, kuo tas pažeidimas pasireiškė ir kokius neigiamus padarinius Kultūros ministerijai sukėlė. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, skiriant drausminę nuobaudą, pačiame Įsakyme turi būti aiškiai nurodyta, ką pažeidė darbuotojas ir kaip tas pažeidimas pasireiškė. Referavimas į kitą dokumentą laikytinas nepakankamu informavimu ir toks įsakymas turi būti pripažintas neteisėtu dėl formaliųjų trūkumų.

696.6.3. Įsakyme dėl atleidimo ne tik nenurodyta, kokius tiksliai darbo drausmės reikalavimus ieškovas tariamai pažeidė (yra tik nuoroda į DK punktus, kuriuose pateikiamos galimos šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sudėtys, bet ne nuorodos į teisės normas, kurias ieškovas neva pažeidė), bet taip pat nenurodytos nei aplinkybės, nei datos, kada tariamai ieškovo pažeidimai buvo padaryti bei paaiškėjo. Tai – labai svarbi Įsakymo teisėtumo prielaida, nes drausminė nuobauda gali būti skiriama tik griežtai laikantis DK 241 straipsnyje nustatytų terminų, kurie yra naikinamieji.

706.6.4. Teismas netinkamai įvertino, kad ieškovui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti. Atsakovas nesilaikė DK 240 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos ir paskyrė ieškovui pačią griežčiausią drausminę nuobaudą (atleidimą iš pareigų), net nesuteikdama galimybės pateikti paaiškinimus. Pažymėtina, kad Įsakymas buvo priimtas tą pačią dieną, kai tik Kultūros ministerijai buvo pateikta Komisijos išvada. Teismas nurodė, kad ieškovui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos apie jo vykdomą veiklą kitose negu LNOBT generalinio direktoriaus pareigose. Tačiau taip ieškovui faktiškai buvo sudaryta galimybė pateikti pasiaiškinimą ne skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, bet visai kitame kontekste. Dėl to tai negali būti vertinama kaip tinkamos galimybės pasiaiškinti suteikimas.

716.7. Teismas nepagrįstai nenustatė Įsakymo dėl atleidimo materialiųjų trūkumų:

726.7.1. Komisijos išvadoje aprašytas drausminės atsakomybės faktinis ir juridinis pagrindimas, t.y. aplinkybės, kuriomis pasireiškė ieškovo neva padarytas darbo drausmės pažeidimas, už kurį jam paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų: 1) pagal 2003 m. balandžio 30 d. darbo sutartį ieškovas dirba VšĮ „Vilniaus festivaliai“, nors nėra gavęs Kultūros ministerijos leidimo; 2) ieškovas vykdo individualią veiklą (yra ją įregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje), negavęs Kultūros ministerijos leidimo; 3) ieškovui dėl sutarčių su Riverside Music Limited buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba; 4) VTEK Sprendime konstatuota, kad ieškovas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nes sprendė klausimus, susijusius su savo sūnaus vadovaujama bendrove Riverside Music Limited, iš kurios jis gauna pajamų. Pasak ieškovo, jeigu teismas būtų tinkamai išnagrinėjęs bylos faktines aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, tai būtų nustatęs, kad dėl nė vieno iš pirmiau nurodytų faktų (aplinkybių) nebuvo pagrindo apelianto drausminei atsakomybei kilti būtinų sąlygų.

736.7.2. Teismas netyrė, ar atsirado kokia nors žala ar neigiami padariniai, nė dėl vieno iš Komisijos išvadoje nurodyto aspekto. Atsakovas neįrodė, kad dėl apelianto (ieškovo) veiksmų kilo kokių nors neigiamų padarinių. Procesiniuose dokumentuose atsakovas pateikė tik deklaratyvius teiginius apie LNOBT vardo menkinimą, reputacijos sumažėjimą ir pan., tačiau nepateikė visiškai jokių objektyvių duomenų, kurie tokius teiginius pagrįstų. Vien dėl šios aplinkybės akivaizdu, kad nėra visų ieškovo drausminei atsakomybei kilti reikalingų sąlygų.

746.7.3. Dėl leidimo dirbti kitą darbą bei individualios veiklos vykdymo pažymėtina tai, kad 2017 m. kovo 31 d. ieškovas gavo Kultūros ministerijos raštą Nr. S2-853 „Dėl pasiaiškinimo pateikimo“. Rašte nustatytu terminu pateikė savo pasiaiškinimą dėl Rašte nurodytų aplinkybių. Tačiau Kultūros ministerija, net jeigu ir manė, kad buvo padarytas pažeidimas, pasireiškęs leidimo dirbti negavimu, tai nuobaudos per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos neskyrė, t. y. pažeidė naikinamąjį terminą nuobaudai skirti: Komisijos išvada ir Įsakymas buvo priimti tik 2017 m. birželio 12 d., nors apie pažeidimą Kultūros ministerija, akivaizdu, sužinojo 2017 m. kovo 31 d. Ieškovas iš tiesų VšĮ „Vilniaus festivaliai“ pradėjo dirbti 2003 m. gegužės 3 d. ir pagal nuotolinio (antraeilio) darbo sutartį dirba iki šiol. Tačiau Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatos įsigaliojo tik 2017 m. sausio 1 d. Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje nebuvo įtvirtinta pareiga nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui, pradėjusiam dirbti kitą darbą iki Profesionaliojo scenos meno įstatymo įsigaliojimo dienos, gauti savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovo leidimą tęsti tokį darbą. Apribojimo be leidimo dirbti kitą darbą nenustatė ir iki tol galiojęs Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas. Teismas netinkamai neįvertino, kad, nesant įstatyminio įpareigojimo gauti leidimą tęsti darbinę veiklą, bei vadovaujantis principu, jog įstatymas atgal negalioja, be to, konstituciniu principu, ginančiu asmens teisę pasirinkti darbą, apeliantas neturėjo pareigos gauti Kultūros ministerijos sutikimą tęsti darbą VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir vykdyti individualią veiklą, vadovaujantis nurodytomis įstatymo pataisomis. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kad Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymas nenumato termino, per kurį reikėtų gauti leidimą dirbti kitą darbą. Nepaisant to, teismas nurodė, kad ieškovas delsė kreiptis dėl leidimo dirbti kitą darbą gavimo. Tačiau, nesant nustatyto reikalavimo, per kiek laiko reikia gauti tokį leidimą, negali būti daroma išvada, jog buvo delsiama. Ieškovas savo paaiškinime į Raštą aiškiai nurodė, kad tuo atveju, jeigu Ministerija mano, jog jam būtina gauti leidimą dirbti kitą darbą, tai ieškovas yra pasirengęs prašymą pateikti per nustatytą terminą, o negavęs leidimo įsipareigoja nutraukti darbo santykius. Tačiau tokio reikalavimo ieškovas negavo. Vietoje to, jam paskirta nuobauda – atleidimas iš pareigų. Be to, duomenys apie tai, kad ieškovas dirba VšĮ „Vilniaus festivaliai“, yra vieši, tad Kultūros ministerija, įsigaliojus Profesionaliojo scenos meno įstatymui, laikydamasi protingų terminų, galėjo motyvuotai ieškovui pranešti apie tai, kad jo darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą bei diskredituoja LNOBT autoritetą, todėl jis nebegali tęsti darbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“. Tačiau tokio pranešimo Ieškovas niekada negavo. Be to, ieškovo įsitikinimu, šis darbas nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto bei nediskredituoja LNOBT autoriteto.

756.7.4. Teismas neįvertino, kad nė vienas kitas asmuo, vadovaujantis Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įvardytai įstaigai ir dirbantis VšĮ „Vilniaus festivaliai“ bei organizuojantis (koordinuojantis) tam tikrus festivalius, nėra gavęs Kultūros ministerijos leidimo. Be to, nė vienas iš tokių asmenų nėra gavęs ir drausminės nuobaudos – atleidimo iš pareigų. Taigi ieškovas buvo akivaizdžiai diskriminuojamas, o tai taip pat patvirtina Įsakymo dėl atleidimo iš pareigų neteisėtumą.

766.7.5. Komisijos išvadoje, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimu, kuriame buvo spręstą dėl Seimo narių ir konstatuota, jog Konstitucijos nuostatos draudžia Seimo nariams gauti bet kokį kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą, nurodyta, kad individualios veiklos vykdymas patenka į Profesionaliojo scenos meno 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apribojimą. Tačiau, ieškovo nuomone, Konstitucinio Teismo nutarime spręsta tik dėl Seimo nario statuso, kuris yra specifinis, reglamentuotas Konstitucijos, todėl analogiškos taisyklės negali būti taikomos darbuotojams. Be to, ieškovas vykdomą individualią veiklą buvo deklaravęs, todėl Kultūros ministerijai buvo žinomos šios aplinkybės ir ji turėjo imtis atitinkamų veiksmų, o bausti – laikydamasi terminų. Ieškovas, su Kultūros ministerijos žinia tęsdamas darbo santykius VšĮ Vilniaus festivaliai ir vykdydamas individualią veiklą, nors ir neturėdamas tam Ministerijos leidimo, nepažeidė darbo drausmės.

776.7.6. Teismas VTEK Sprendimą, kiek juo pripažinta, kad ieškovo darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir individualios veiklos pajamų gavimas kelia tiesioginę ir nuolatinę interesų konflikto grėsmę, neteisingai vertino kaip pagrindžiantį darbo drausmės pažeidimą. Ieškovas nesutinka nei su Komisijos išvada, nei su Sprendimu dėl šių argumentų: 1) ieškovas nusišalino nuo klausimų, susijusių su sūnaus vadovaujama bendrove Riverside Music Limited, sprendimo ir toks nusišalinimas VTEK buvo priimtas kaip tinkamas; 2) ieškovo darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ nekelia jokio interesų konflikto, yra tinkamai deklaruotas. Bendradarbiavimas tarp nacionalinių ir savivaldos kultūros įstaigų atitinka efektyvumo ir naujovių bei atvirumo permainoms principus; 3) ieškovas tinkamai deklaravo santykius su UAB „Riverside Music“. Komisijos išvadoje nepagrįstai referuojama į VTEK Sprendime esantį teiginį, kad ieškovo darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir atlygintinų paslaugų teikimas koncertų organizavimu bei tarpininkavimu užsiimančioms jo sūnaus vadovaujamoms bendrovėms kelia tiesioginę ir nuolatinę interesų konfliktų grėsmę šio asmens tarnybai. Šis teiginys yra nepagrįstas, nes VTEK nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios įrodytų, kad „keliama tiesioginė ir nuolatinė interesų konflikto grėsmė“. Šis teiginys prieštarauja faktinėms aplinkybėms. LNOBT vidutiniškai kiekvienais metais suorganizuoja apie 180 renginių ir apie 30 specialių koncertų. Vienintelis atvejis nuo 2002 m. liepos 15 d. (t. y. nuo dienos, kai ieškovas ėjo LNOBT teatro generalinio direktoriaus pareigas), kada kilo galimas interesų konfliktas, susijęs su Riverside Music Limited, yra pirmiau įvardyti trys koncertai. LNOBT nėra surengęs jokių kitų muzikinių renginių, susijusių su ieškovo ar jo artimų asmenų privačiais interesais, nėra sudaręs jokių kitų sutarčių su Riverside Music Limited, išskyrus dėl trijų ginčo koncertų. UAB „Riverside Music“ veikla Lietuvos Respublikoje – minimali, bendrovė net nėra registruota PVM mokėtoja (pagal galiojančius įstatymus, jei pajamos iš veiklos Lietuvoje viršija 45 000 EUR registruotis PVM mokėtoju būtina). Muzikinė agentūra Riverside Music Limited, veikianti pagal Kipro įstatymus, įsteigta 2010 metais, ir per septynerius veiklos metus surengė virš trijų šimtų koncertų daugiau nei trisdešimtyje šalių bei tik keletą mažo formato renginių bei tris muzikinius renginius Lietuvoje. Ši agentūra atstovauja pasaulinio lygio atlikėjams, jos veiklos teritorija yra pasaulinė ir nėra nukreipta į Lietuvos rinką. Atsižvelgiant į bendrą LNOBT per tiriamą laikotarpį suorganizuotų muzikinių renginių skaičių (virš 600 įvairaus pobūdžio renginių) ir į tai, kad interesų konfliktas kilo tik dėl 3 muzikinių renginių, taip pat į tai, kad UAB „Riverside Music“ veiklos beveik nevykdo, o muzikinės agentūros Riverside Music Limited veikla iš esmės yra ne Lietuvoje, Komisijos ir VTEK teiginys, jog ieškovo, kaip LNOBT generalinio direktoriaus, darbas ir atlygintinų paslaugų teikimas „tarpininkavimu užsiimančioms jo sūnaus vadovaujamoms bendrovėms kelia tiesioginę ir nuolatinę interesų konfliktų grėsmę šio asmens tarnybai“, neatitinka faktinių aplinkybių. Be to, ieškovas 2016 m. sausio 12 d. raštu kreipėsi į VTEK, papildomai atskleidė savo ryšius su muzikos agentūra Riverside Music Limited, prašydamas paaiškinti, kaip turėtų elgtis, kad nekiltų abejonių dėl interesų konflikto. VTEK 2016 m. vasario 1 d. raštu Nr. S-181-(2.9) pateikė ieškovui rekomendacijas, kurias įgyvendindamas ieškovas nusišalino ir toliau nedalyvavo priimant sprendimus dėl koncertų, kurių atlikėjams atstovavo sūnaus vadovaujama įmonė. 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P-62 tuometis Kultūros ministras Š. B., vadovaudamasis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsniu, priėmė G. K. nusišalinimą nuo pirmiau nurodytų koncertų ir pavedė LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotojui N. S. pasirašyti sutartis bei kitus dokumentus, susijusius su šių koncertų organizavimu. Sutartį su muzikos agentūra Riverside Music Limited pasirašė Kultūros ministro šiems klausimams spręsti įgaliotas asmuo – N. S., kuris turėjo visišką sprendimo teisę surengti koncertą arba atsisakyti jį rengti. Įprastai konkretus muzikinis renginys įtraukiamas į repertuarą nuo sutarties su atlikėjais ar jį atstovaujančia agentūra pasirašymo, po kurio pradedami pardavinėti bilietai. Taigi nurodytų trijų koncertų įtraukimą į LNOBT repertuarą lėmė N. S. veiksmai, pasirašant atitinkamas sutartis; jis savo nuožiūra toliau keitė muzikinių renginių bilietų kainas (pvz. 2016 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. S1-84), priėmė visus kitus sprendimus, susijusius su renginių organizavimu. Tai įrodo, kad ieškovas visiškai įvykdė VTEK 2016 m. vasario 1 d. rašte nurodytas teisines rekomendacijas. Darbo drausmės pažeidimo sudėties nėra, tačiau Teismas neįvertino nurodytų aplinkybių, o tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

786.7.7. Teismas pritarė Komisijos išvadai, kad ieškovas veikė galimoje nuolatinio interesų konflikto rizikoje ir dėl to, jog jis dirba VšĮ „Vilniaus festivaliai“ „Vilniaus festivalio“ vadovu. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas draudžia atstovauti (i) valstybei ir savivaldybei arba (ii) valstybės ar savivaldybės institucijoms. LNOBT generalinis direktorius, sudarydamas sutartį tarp LNOBT ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kurių vienintelis steigėjas ir dalyvis yra Vilniaus miesto savivaldybė, neveikia valstybės ar savivaldybės vardu. Be to, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis taikytina tik asmenims, atstovaujantiems valstybei ir savivaldybei, ar asmenims, atstovaujantiems valstybės institucijoms, t. y. subjektams, kuriems suteikta teisė priimti norminius administracinius aktus. Taigi akivaizdu, kad ieškovas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Taip pat ieškovas nepažeidė pirmiau nurodyto įstatymo ribojimo ir dėl to, kad jis nėra VšĮ „Vilniaus festivaliai“ valdymo organo narys, o yra tik vienas iš dviejų Vilniaus festivalio koordinatorių.

796.7.8. Teismas ignoravo, kad Vilniaus festivalis iš tiesų yra atskiri muzikiniai renginiai, kuriuos jungia bendra tema (idėja) ir kurie vyksta tuo pačiu laikotarpiu. Vilniaus festivalis vyksta kiekvienais metais birželio mėnesį. Šiuo metu Vilniaus festivalio muzikinių renginių organizatoriai yra du – LNOBT ir Lietuvos nacionalinė filharmonija (pvz., kai 1997 įvyko pirmasis Vilniaus festivalis, vienintelis muzikinių renginių organizatorius buvo Lietuvos nacionalinė filharmonija). Vilniaus festivalis nėra nei VšĮ „Vilniaus festivaliai“ padalinys, nei nuosavybė. VšĮ „Vilniaus festivaliai“ neorganizuoja nė vieno Vilniaus festivalio muzikinio renginio, nors jų pavadinimai ir yra beveik identiški. VšĮ „Vilniaus festivaliai“ yra Vilniaus savivaldybės įsteigta viešoji įstaiga, kurios tikslas – organizuoti ir koordinuoti Vilniaus miesto kultūros šventes, reikšmingiausius sostinės meno festivalius ir užtikrinti jų tęstinumą. Dėl to VšĮ „Vilniaus festivaliai“ nuo 2005 metų remia ir skatina LNOBT ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos iniciatyvą organizuoti Vilniaus festivalį. Vilniaus festivalis nėra veikla, kuri privalo būti vykdoma tiek LNOBT, tiek Lietuvos Nacionalinės filharmonijos, tačiau tai – naujoviškas reiškinys, kuris suteikia galimybę muzikos gerbėjams, jau pasibaigus tradiciniams meno įstaigų sezonams, dar vieną mėnesį džiaugtis pasaulinio garso atlikėjais. Vilniaus festivalis taip pat leidžia LNOBT ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos bei Vilniaus miesto savivaldybės (per VšĮ „Vilniaus festivaliai“) išteklius naudoti ekonomiškai, rezultatus pasiekti kuo mažesnėmis sąnaudomis. Muzikinių renginių organizavimas ir įtraukimas į festivalius yra gerosios pasaulinės (Europinės) patirties praktika, įgyvendinta Lietuvoje. Viešojo administravimo naujovių ir atvirumo permainoms principas įpareigoja ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip spręsti problemas, ir nuolat mokytis iš gerosios patirties pavyzdžių.

806.7.9. Teismo padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas LNOBT komandiruočių metu veikė kitų subjektų interesais, pasinaudojo savo, kaip LNOBT generalinio direktoriaus, statusu ir tarnybine padėtimi asmeninei turtinei ir neturtinei naudai gauti, jo dirbtas kitas darbas sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą, diskreditavo LNOBT autoritetą. Komisijos išvadoje, kuria rėmėsi teismas, nepagrįstai teigiama, kad ieškovo veiklos specifika, kai kontaktai su užsienio atlikėjais ir meno kolektyvais, susijusiais su šio asmens privačiais interesais, vykdomi LNOBT vadovo tarnybinių komandiruočių užsienyje metu, o susitarimai sudaromi žodžiu, galbūt – ir kitais neformaliais būdais, neleidžia užtikrinti tinkamos LNOBT generalinio direktoriaus elgesio nešališkumo kontrolės. Šis teiginys nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis (faktais) ir yra neteisingas. Ieškovas neturi jokių privačių interesų, susijusių su užsienio atlikėjais ir meno kolektyvais. Apeliantas pabrėžia, kad LNOBT tarnybinių komandiruočių metu ieškovo atliekamas darbas buvo susijęs tik su LNOBT veikla. Kai kuriais atvejais atliekamas darbas buvo susijęs su bendrais kultūros ar kitais visuomeniniais interesais (pvz. pagalba viešinant Lietuvos šimtmetį, padedant plėtoti tarpvalstybinį savivaldos ar kultūros įstaigų bendradarbiavimą). Tačiau niekada nebuvo atliekamas darbas susijęs su privačiais interesais. Visi LNOBT susitarimai buvo Ieškovo sudaromi vadovaujantis galiojančiais teisės aktais – raštu ir vadovaujantis viešųjų pirkimų taisyklėmis. Kontaktai su atlikėjais ir meno kolektyvais palaikomi susirašinėjant, telefonu, o komandiruočių metu, akivaizdu, – žodžiu. Dėl visų komandiruočių ieškovas surašydavo atlikto darbo ataskaitas, kurios buvo saugomos LNOBT ir pateikiamos Kultūros ministerijai. Komandiruočių ataskaitų pateikimas ministerijai nenumatytas įstatymų, bet atliekamas būtent siekiant išvengti galimų abejonių dėl skaidrumo ar šališkumo. Ieškovas komandiruočių metu, o taip pat ir kitais atvejais, neatstovavo VšĮ „Vilniaus festivalių“, bet tarėsi dėl LNOBT veiklos klausimų, taip pat ir dėl renginių, kurie gali būti įtraukti kaip LNOBT organizuojami kūriniai Vilniaus festivalio programoje. Kūrinių atlikimas visais atvejais (ar įtrauktas, ar neįtrauktas į Vilniaus festivalio programą) būtų organizuojamas LNOBT: visos bilietų pardavimo pajamos tektų LNOBT, o ne VšĮ „Vilniaus festivaliams“. Dėl tokios veiklos nėra ir negali atsirasti jokio interesų konflikto, susijusio su darbu VšĮ „Vilniaus festivaliai“, joks leidimas „atstovauti“ VšĮ „Vilniaus festivaliams“ nėra reikalingas (nes nėra atstovavimo), o leidimo dirbti VšĮ „Vilniaus festivaliai“ privalomumas aptartas pirmiau. Taigi ieškovas nesukėlė jokio privačių ir viešųjų interesų konflikto. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų gavęs kokios nors turtinės ar neturtinės naudos, to neįrodė atsakovas, taip pat neįrodyta, jog ieškovas savo veiksmais kaip nors diskreditavo LNOBT autoritetą.

816.7.10. Teismas, remdamasis Komisijos išvados teiginiais, nurodė, kad ieškovas neva neteisėtai nesiėmė veiksmų interesų konfliktui, susijusiam su ginčo koncertais, išvengti, pasinaudojo savo, kaip LNOBT generalinio direktoriaus, statusu ir tarnybine padėtimi asmeninei turtinei ir neturtinei naudai gauti. Tačiau teismas nepagrindė, koks yra ryšys tarp interesų konflikto nesuvaldymo ir pasinaudojimo tarnybine padėtimi, be to, kokių pajamų ieškovas gavo. Šie teiginiai yra iš esmės klaidingi, nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, ieškovas atliko visus objektyviai būtinus veiksmus, kad interesų konfliktas būtų suvaldytas. VTEK ankstesniu savo sprendimu ištyrė visas aplinkybes, susijusias su operos solistės A. G. koncertu 2016 m. birželio 3 d. ir konstatavo, kad, LNOBT pasirašant 2016 m. gegužės 5 d. sutartį su UAB „Riverside music“ dėl operos solistės A. G. koncerto 2016 m. birželio 3 d. organizavimo, LNOBT generalinis direktorius G. K. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidė. Kitų dviejų koncertų organizavimo aplinkybės yra identiškos, todėl jų vertinimas turi būti toks pats. Pabrėžtina tai, kad ieškovas nusišalinimą nuo trijų ginčo koncertų organizavimo pateikė kai paaiškėjo, jog išimtines šių koncertų organizavimo ir atstovavimo teises yra įgijusi muzikos agentūra Riverside Music Limited, ir 2016 metų muzikinių renginių suorganizuoti kitaip, kaip tik per šią muzikos agentūrą, neįmanoma. Ieškovas atliko visus įstatymų reikalaujamus ir VTEK rekomenduotus veiksmus, ir nedalyvavo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus nei dėl ginčo koncertų organizavimo. Nusišalinti anksčiau nebuvo poreikio. Teismas visiškai neįvertino šių aplinkybių.

826.7.11. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad ieškovas du kartus nubaustas už tą patį neva padarytą pažeidimą. Kultūros ministerijai priimant 2017 m. birželio 12 d. Įsakymą buvo puikiai žinoma, kad ieškovas atliko visus objektyviai įmanomus veiksmus interesų konfliktui dėl Koncertų suvaldyti. Nepaisant to, Ministerija nubaudė Ieškovą paskirdama pirmąją nuobaudą. Už tuos pačius veiksmus ieškovas buvo nubaustas antrą kartą, priimant 2017 m. birželio 12 d. Įsakymą. Bausti du kartus už tą patį pažeidimą yra draudžiama. Vien dėl šio aspekto Įsakymas yra neteisėtas.

836.7.12. Teismas pripažino, kad vien nepakankamai tikslios ar nepakankamos informacijos pateikimas privačių interesų deklaracijoje negali būti pagrindas drausminei nuobaudai skirti. Tačiau kartu nurodė, kad dėl to 2017 m. birželio 12 d. Įsakymas nepripažintinas neteisėtu. Tokie teismo teiginiai prieštarauja vienas kitam. Atsižvelgiant į tai, kad: (i) įstatymai nenumato pareigos atskleisti individualios veiklos pajamų šaltinius (arba teisiškai - pagal kokius sandorius gaunamos pajamos ir kas yra sandorių šalys); (ii) individuali veikla deklaruota įstatymų nustatyta tvarka; (iii) UAB „Riverside music“ neturi sudariusi jokių sutarčių su LNOBT; (iv) nėra kilęs nei galimas, nei koks nors kitas interesų konfliktas, turi būti konstatuota, kad ieškovas tinkamai įvykdė pareigą deklaruoti privačius interesus, todėl ir darbo drausmės pažeidimo nėra. Teismas tinkamai neįvertino šių ieškovo argumentų bei faktinių bylos aplinkybių. Tai patvirtina, kad drausminė nuobauda ieškovui skirta nepagrįstai.

846.8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nepraleisti terminai drausminei nuobaudai skirti:

856.8.1. Teismas nepagrindė, kodėl visus ieškovo padarytus pažeidimus laiko tęstiniais, išskyrus visai kitame kontekste rašomą teiginį, kad ieškovas neva veikė nuolatinio interesų konflikto sąlygomis.

866.8.2. Teismas taip pat padarė neteisingą išvadą, kad vieno mėnesio terminas nuobaudai skirti prasidėjo tik 2017 m. gegužės 24 d., kai VTEK priėmė sprendimą, kurio pagrindu Komisija surašė išvadą, nes, teismo nuomone, tik VTEK priėmus sprendimą tapo aišku, kad pažeidimai yra padaryti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ne tik tai, kad vieno mėnesio terminas nuobaudai skirti pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kada darbdaviui tampa visiškai aiškus pažeidimas ir jį padaręs asmuo. Kasacinio teismo pabrėžiama ir tai, kad darbdavys, įgyvendindamas savo teisę aiškintis ir tirti darbo drausmės pažeidimą, negali pažeisti darbuotojo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti, pažeisti DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos darbuotojui. Tyrimo organizavimas, turint tikslą nukelti į ateitį drausminės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžią, vertintinas kaip neteisėtas veikimas. Tyrimas, kai darbdavys nusprendžia jį atlikti, turi būti atliekamas operatyviai, per protingai trumpą laiką. Esant teisme ginčui dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino laikymosi, darbdavys, teigiantis, kad buvo poreikis atlikti tyrimą, turi šią aplinkybę įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016). Nei teismas, nei atsakovas nepagrindė, kad atsakovas neturėjo visiškai jokių kitų objektyvių galimybių sužinoti apie darbo drausmės pažeidimo faktą ir darbo drausmės pažeidimą padariusį konkretų darbuotoją, kol negavo VTEK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo. Akivaizdu, kad atsakovui apie kiekvieną (tariamą) ieškovo pažeidimą buvo žinoma nuo pat pradžių, vos tik tie pažeidimai buvo padaryti. Tam VTEK sprendimas visiškai nereikalingas.

876.8.3. Vidaus audito skyriaus vedėja 2017 m. kovo 20 d. tarnybiniu pranešimu Nr. A9-96 pranešė Kultūros ministerijai apie pažeidimus. Dėl pažeidimų, nurodytų šiame pranešime, nuobauda turėjo būti paskirta nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, kaip imperatyviai nustatyta DK 241 straipsnio 1 dalyje. Taigi nuobauda turėjo būti paskirta vėliausiai 2017 m. balandžio 21 d., o ne 2017 m. birželio 12 d.

886.8.4. Bendroji taisyklė yra ta, kad drausminė nuobauda negali būti skiriama praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas (DK 241 straipsnio 2 dalis). Šis terminas nuobaudai dėl leidimo dirbti negavimo yra praleistas.

896.8.5. Nagrinėjamu atveju drausminei nuobaudai skirti negali būti taikomas DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytas specialusis dvejų metų nuo pažeidimo padarymo dienos terminas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, specialus dviejų metų terminas taikytinas tik tuo atveju, kai: 1) pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), ir ši norma negali būti aiškinama plečiamai, priskiriant bet kokius kitus patikrinimus ar tyrimus ir pan.; 2) pažeidimas yra finansinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2014). Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iš šių sąlygų.

906.8.6. Kadangi visi terminai drausminei nuobaudai skirti (t. y. tiek vieno mėnesio nuo pažeidimo paaiškėjimo, tiek šešių mėnesių nuo drausmės pažeidimo padarymo dienos, tiek dvejų metų terminas nuo drausmės pažeidimo padarymo dienos, kai pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, reviziją ar inventorizaciją) buvo pasibaigę, 2017 m. birželio 12 d. Įsakymas ir juo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų – yra neteisėti.

916.9. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas visiškai neįvertino, kad ieškovas patyrė nepatogumų, diskomfortą, dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją, sumenko jo dalykinė reputacija ir geras vardas. Dėl atleidimo iš darbo už neva šiurkščius pažeidimus ir iki tol vykusį spaudimą trauktis iš pareigų, kurį darė tiek Kultūros ministerija, tiek ir aukščiausi valstybės pareigūnai, ieškovas patyrė iš tiesų didžiulį stresą, patyčias, šmeižtą, viešą pažeminimą. Akivaizdu, kad dėl šių aplinkybių visuomenė galėjo susidaryti negatyvų požiūrį į ieškovą, suabejoti jo reputacija, profesiniais gebėjimais. Tiek pažeidimo tyrimo dokumentacijoje (Komisijos išvadoje), tiek ir žiniasklaidoje, komentuojant ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybes, buvo minimas ne tik ieškovas, bet ir jo artimieji šeimos nariai, tai padarė žalos ir jiems.

926.10. Teismas pažeidė CPK 177, 185 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles, nemotyvavo savo sprendimo, ir šie proceso teisės normų pažeidimai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

937. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos ministerija, taip pat atstovaujanti atsakovui Lietuvos Respublikai, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

947.1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad 2017 m. kovo 9 d. Įsakyme ir 2017 m. birželio 12 d. Įsakyme nedetalizuota, kaip ir kada pasireiškė apelianto padaryti pažeidimai. 2017 m. kovo 9 d. Įsakyme išvardyta, kokių įstatymų reikalavimus apeliantas pažeidė, ir kartu įpareigotas teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto bei elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą, būti atsakingu už efektyvios vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sukūrimą, jos veikimą bei tobulinimą.

957.2. Prieš skirdamas drausminę nuobaudą – pastabą, atsakovas 2017 m. vasario 28 d. reikalavimu Nr. S2-542 „Dėl pasiaiškinimo pateikimo“ kreipėsi į apeliantą, prašydamas pateikti pasiaiškinimą dėl visų Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. išvadoje nurodytų pažeidimų. Į šį reikalavimą apeliantas atsakė 2017 m. kovo 6 d. raštu (pateikė pasiaiškinimą). Veikos, dėl kurių atsakovas kreipėsi į apeliantą, prašydamas pasiaiškinti, apima visus su viešųjų pirkimų organizavimu susijusius klausimus: reikalavimus laikytis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, nesukelti viešųjų ir privačių interesų pažeidimo atsiradimo rizikos, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto asignavimų, kitų valstybės pinigų fondų lėšų ir turto naudojimą. Teismas, išsamiai įvertinęs tiek Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. išvados, tiek Kultūros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. ĮV-452 sudarytos Komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui išnagrinėti motyvuotos išvados turinį, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas aiškiai ir tinkamai paprašė apelianto pasiaiškinti.

967.3. Tiek 2017 m. kovo 9 d. Įsakymas, tiek 2017 m. kovo 9 d. Komisijos išvada turi būti vertinami kartu, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvada yra pakankamai informatyvi ir motyvuota, joje nurodyta Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. išvada. Dėl to 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu apeliantui paskirta drausminė nuobauda – pastaba – atitinka formaliuosius reikalavimus.

977.4. Apeliantas nepagrįstai kelia ir 2017 m. birželio 12 d. Įsakymo formaliųjų trūkumų klausimą. 2017 m. birželio 12 d. Įsakymo preambulėje pateikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ĮV-517 sudarytos Komisijos galimam apelianto darbo drausmės pažeidimui nagrinėti motyvuotą 2017 m. birželio 12 d. išvadą, kurią formuluojant vadovautasi kompetentingų institucijų raštais ir sprendimais, t. y. VTEK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. KS-52 „Dėl G. K.“, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. kovo 29 d. raštu Nr. (27.1-40-4 E)R-1903 „Dėl informacijos apie G. K. pateikimo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. kovo 28 d. raštu Nr. (14.58E)I-1733 „Dėl G. K. veiklos“. Teismas motyvuotai konstatavo, kad 2017 m. birželio 12 d. Įsakymas neturi formaliųjų trūkumų, apeliantui drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu paskirta teisėtai, vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalimi, 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktais, atsižvelgus į 2017 m. birželio 12 d. Komisijos išvadą.

987.5. Apeliantas nepagrįstai teigia, esą jam nebuvo žinoma, kokiu pagrindu paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad apeliantas pažeidė Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnį, DK 35, 228 straipsnius, todėl jau vien už šį darbo drausmės pažeidimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (kaip už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą, teismui aukščiau jau pripažinus 2017 m. kovo 9 d. įsakymu jam skirtą drausminę nuobaudą – pastabą – teisėta ir pagrįsta) buvo pagrindas apeliantui skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

997.6. Apeliantas nepagrįstai teigia, esą, prieš 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu skiriant jam drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, atsakovas nesuteikė galimybės pateikti pasiaiškinimą. Atsakovo 2017 m. kovo 31 d. raštu Nr. S2-853 apelianto buvo paprašyta pasiaiškinti dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos apie jo vykdomą darbo veiklą kitose, negu Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigose, ir už šį darbą gaunamas pajamas (VšĮ „Vilniaus festivaliai“, UAB „Riverside Music“ ir individualios veiklos vykdymą), neturint leidimo ir esant netikslumų privačių interesų deklaracijoje. Apeliantas 2017 m. balandžio 6 d. raštu Nr. S2-160 pateikė pasiaiškinimą. Teismas teisingai pažymėjo, kad, nepaisant to, jog apelianto nebuvo konkrečiai paprašyta pasiaiškinti apie jo tarnybines komandiruotes ir veiklą, kiek tai susiję su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, tačiau apeliantas pateiktame pasiaiškinime išdėstė savo argumentus taip pat ir šiuo klausimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, esą atsakovas netinkamai įgyvendino DK 240 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą suteikti galimybę apeliantui pasiaiškinti dėl jo padaryto darbo drausmės pažeidimo.

1007.7. Dėl 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos – materialiųjų pagrindų:

1017.7.1. Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. išvadoje, su kuria apeliantas buvo supažindintas ir kuri minima Komisijos išvadoje, įvertinus perkančiosios organizacijos – LNOBT, kurio vadovas buvo apeliantas, vykdytų viešųjų pirkimų (A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų) atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimams, konstatuota, jog nurodyti pirkimai ir sutartys, sudarytos su bendrove Riverside Music Limited, kurios vienas iš vadovų yra apelianto sūnus, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, nes apeliantas tik formaliai ir pavėluotai nusišalino nuo sprendimų, susijusių su bendrove Riverside Music Limited, priėmimo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad LNOBT veiksmai ir sprendimai, susiję su pirkimų procedūrų vykdymu, nebuvo pakankami ir skaidrūs. Vien perkančiosios organizacijos vadovo kylančio interesų konflikto pavojus jau suponavo skaidrumo principo pažeidimą. Bendrovei Riverside Music Limited buvo sudarytos išskirtinės sąlygos pateikti pasiūlymą, LNOBT nesiėmė jokių veiksmų nustatyti, ar buvo kitų tiekėjų, galėjusių suorganizuoti koncertus, nesvarstė jokių kitų alternatyvų. Taigi apelianto ryšiai su bendrove Riverside Music Limited, egzistavę A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimų organizavimo, vykdymo, sutarčių sudarymo ir vykdymo metu, suponavo interesų konfliktą, tai patvirtina tyčinius ir sistemingus apelianto veiksmus.

1027.7.2. Apelianto argumentai, esą byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jau 2015 m. jis žinojo apie tai, jog planuojamus koncertus reikės vykdyti bendraujant su atlikėjų orkestro atstovu, juolab kad tuo atstovu bus Riverside Music Limited, yra nepagrįsti. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2015 m. birželio 23 d. apeliantas išsiuntė atsakovui jo paties pasirašytą LNOBT 2015–2016 metų teatro sezoninės kūrybinės veiklos programą, į kurią jau buvo įtrauktas Londono simfoninio orkestro koncertas 2016 m. Žinojimui apie planuojamų koncertų ir atlikėjų atstovus konstatuoti būtina nustatyti subjektyvų elementą (sąžiningumą). Apeliantas ypač pabrėžia, kad muzikinė agentūra Riverside Music Limited atstovauja pasaulinio lygio atlikėjus, jų grupes ir kolektyvus. Taigi apeliantui, kaip aukščiausio meninio lygio renginių organizavimo profesionalui, galėjo ir turėjo būti žinomi planuojamų koncertų atlikėjų atstovai. Juolab kad bet kokie ikisutartiniai santykiai (renginių organizavimas) vykdomi ne tik tiesiogiai, bet ir per įgaliotus atlikėjų atstovus.

1037.7.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto nusišalinimas buvo tik formalus ir pavėluotas. Apeliantas ieškinyje ir 2017 m. kovo 6 d. pasiaiškinime patvirtino, kad, planuojant 2016 m. repertuarą, buvo svarstyti A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro pasirodymai, kurių tiekėjas – bendrovė Riverside Music Limited. Tačiau nusišalinimą nuo šių koncertų organizavimo jis pateikė tik 2016 m. kovo 17 d. Taigi apeliantas tinkamai ir visapusiškai įgyvendinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2016 m. vasario 1 d. rekomendacijų jau negalėjo dėl iki tol jo paties atliktų veiksmų.

1047.7.4. Pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 6 straipsnį patariamąją balso teisę turinčios Meno tarybos nariai, LNOBT vadovo pavaduotojas N. S. žinojo apie apelianto ketinimus 2016 m. Apeliantui pavaldūs asmenys tiek Meno tarybos 2016 m. kovo 9 d. posėdžio metu, tiek 2016 m. birželį tvirtinant metinę kūrybinės veiklos programą, pritarė apelianto nuomonei. Pripažintina, kad Meno tarybos nariai veikė apelianto įtakoje ir apelianto interesais. Tai patvirtina Meno tarybos 2016 m. kovo 9 d. posėdžio protokolas Nr. S5-1, iš kurio turinio matyti, kad apeliantas aktyviai dalyvavo šiame posėdyje, aiškiai išsakė savo poziciją, su kuo turėtų būti sudarytos sutartys dėl A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimo, kas tokias sutartis turėtų pasirašyti.

1057.7.5. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų pagrindinių pirkimų principų pažeidimai yra esminiai šio įstatymo pažeidimai. Apeliantui drausminė nuobauda – pastaba – skirta dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo yra nurodęs, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, jog šie, kaip ir kitos Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017; 2009 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009).

1067.7.6. Teismas teisingai nustatė, kad apeliantas, vykdydamas A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus iš vienintelio tiekėjo bendrovės Riverside Music Limited, nuolat veikė privačių interesų konflikto situacijoje, nes visi atlikti veiksmai buvo atlikti paties apelianto arba jo įtakoje. Dėl to, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, nebuvo laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Apeliantas tyčiniais veiksmais neužtikrino tinkamo savo, kaip įstaigos vadovo, funkcijų vykdymo, racionalaus, taupaus lėšų naudojimo, nešališko ir sąžiningo pareigų vykdymo, nevengė interesų konflikto, neužtikrino efektyvios LNOBT vidaus kontrolės, taip pažeisdamas Pareigybės aprašymo 6.2 papunktį, 6.16 papunktį, DK 35, 228 straipsnius, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktą, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, už ką atsakovė teisėtai ir pagrįstai paskyrė apeliantui drausminę nuobaudą – pastabą.

1077.7.7. Apelianto argumentai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 17 d. išvada Komisija neturėjo pagrindo remtis, nes ji savo esme negali sukelti neigiamų padarinių, yra nepagrįsti. Vien tai, kad tokia išvada nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, nedraudžia ja remtis ar ją vertinti tiriant darbo drausmės pažeidimą. Juolab kad, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybai Viešųjų pirkimų įstatymu suteiktas specifines funkcijas, išvada laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu (CPK 197 str. 1 d.), nes atitinka oficialiam rašytiniam įrodymui keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2006). Atsakovas sutinka, kad ne išvada gali sukelti pasekmes apeliantui, bet jos pagrindu priimtas darbdavio sprendimas.

1087.8. Apeliantas nepagrįstai teigia, esą 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu drausminė nuobauda – pastaba – jam paskirta praleidus DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus:

1097.8.1. Teismas pripažino, kad apelianto padaryti pažeidimai buvo tęstinio pobūdžio, nes Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. išvadoje buvo vertinta ir pasisakyta dėl trijų LNOBT sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių su bendrove Riverside Music Limited: 2016 m. gegužės 5 d. sutarties Nr. J1-7, 2016 m. gegužės 5 d. sutarties Nr. J1-8, 2016 m. rugsėjo 9 d. sutarties Nr. J1-10; šių sutarčių pagrindu susiklostę sutartiniai santykiai tęsėsi iki visiško sutarčių įvykdymo: paskutinis atsiskaitymas pagal sutartį Nr. J1-8 įvykdytas 2016 m. gruodžio 8 d., pagal sutartį Nr. J1-10 – 2016 m. gruodžio 16 d. Dėl to DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytas šešių mėnesių terminas drausminei nuobaudai skirti nebuvo pasibaigęs.

1107.8.2. Dėl DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, reiškia, jog turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali būti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi būti apsisprendžiama per protingą laiką. Nagrinėjamu atveju Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvada yra dokumentas, kuriuo nustatytas apelianto padaryto darbo drausmės pažeidimo faktas. Atsakovui nebuvo žinoma apie įvykusį drausmės pažeidimą ir jo sudėtį, kvalifikuojančius požymius, visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Komisijai 2017 m. kovo 9 d. priėmus išvadą, atsakovui tapo aiškus apelianto darbo drausmės pažeidimo faktas, todėl į ją atsižvelgus 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu drausminė nuobauda – pastaba – apeliantui paskirta nepažeidžiant DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.

1117.9. Apeliantui drausminė nuobauda paskirta laikantis drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, atitinka darbo drausmės pažeidimo sunkumą, drausminės atsakomybės tikslus ir yra adekvati apelianto padarytam darbo drausmės pažeidimui. Dėl to teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimą panaikinti 2017 m. kovo 9 d. Įsakymą ir juo paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą.

1127.10. Dėl 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – materialiųjų skyrimo pagrindų:

1137.10.1. Apeliantui drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų – skirta vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktais, atsižvelgus į 2017 m. birželio 12 d. Komisijos išvadą. Apeliantas nuo 2002 m. liepos 15 d. iki 2017 m. birželio 12 d. ėjo LNOBT, kurio savininkas yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina atsakovas, generalinio direktoriaus pareigas. Apeliantas patvirtino, kad nuo 2003 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. birželio 23 d. taip pat dirbo ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, Apeliantas 2015 m., 2016 m. gavo su darbo santykiais susijusių pajamų iš LNOBT ir iš VšĮ „Vilniaus festivaliai“, be to, nuo 2010 m. apeliantas vykdo individualią veiklą, už kurią gavo pajamas iš UAB „Riverside Music“, bendrovės Riverside Music Limited. Apeliantas, dirbdamas LNOBT ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, komandiruočių metu veikė interesų konflikto situacijoje. Be to, apeliantas, eidamas LNOBT direktoriaus pareigas, neturėjo leidimo dirbti VšĮ „Vilniaus festivaliai“, tačiau šio Profesionaliojo scenos meno įstatyme įtvirtinto draudimo nepaisė. Apeliantas nedeklaravo privačių interesų su UAB „Riverside Music“ ir privačių interesų deklaracijoje pateikė netikslią informaciją, susijusią su bendrove Riverside Music Limited.

1147.10.2. Apeliantas pripažino, kad jis, būdamas LNOBT generalinis direktorius, sudarė 2014 m. balandžio 11 d. ir 2015 m. vasario 6 d. sutartis su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kurioje tuo metu dirbo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas pernelyg siaurai aiškina Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose įtvirtina, jog asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms tvarkydamas reikalus su fiziniais ar juridiniais asmenimis, iš kurių jis ar jam artimi asmenys gauna bet kurios rūšies pajamų. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, apeliantas, kaip buvęs LNOBT vadovas, laikytas asmeniu, dirbusiu valstybinėje tarnyboje. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnyje neįtvirtinta jokių išimčių asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kuriems šis straipsnis neturėtų būti taikomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-185-11). Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį biudžetinė įstaiga – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų. Pagal aptartas teisės aktų nuostatas apeliantui turėjo būti taikomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos. Kadangi apeliantas pripažino, kad, būdamas LNOBT vadovu, sudarė sutartis su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kurioje jis tuo pat metu dirbo ir iš kurios gavo pajamų, byloje nėra duomenų apie tai, kad tokioms sutartims sudaryti apeliantas būtų gavęs Kultūros ministro leidimą, taip pat nėra duomenų, kad jis iki pat atleidimo iš darbo dienos būtų pats pranešęs apie tokias sudarytas sutartis ir siekęs, nors ir pavėluotai, ištaisyti savo padarytas klaidas. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas pažeidė Pareiginių nuostatų 6.2 papunktį, DK 35, 228 straipsnių nuostatas.

1157.10.3. Apelianto teiginiai, kad jis tarnybinių komandiruočių metu neatstovavo VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir tuo metu neveikė nuolatinėje viešųjų bei privačių interesų konflikto situacijoje, paneigti byloje esančia medžiaga. Komandiruočių metu buvo tariamasi dėl renginių, kurie galėjo būti įtraukti arba į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, arba į Vilniaus festivalio programas. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas tarnybinėse komandiruotėse atstovavo ne tik LNOBT, bet ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, organizuodamas „Vilniaus festivalis“ renginius, bendraudamas su įvairiais meno atlikėjais ir kolektyvais abiejų juridinių asmenų vardu. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendime nurodyta, kad G. K., veikdamas kaip LNOBT generalinis direktorius, 2016 m. liepos 11–13 d. tarnybinės komandiruotės Makedonijoje metu, veikdamas kaip VšĮ „Vilniaus festivaliai“ darbuotojas, organizavo solistės E. G. 2017 m. birželio 5 d. pasirodymą „Vilniaus festivalio“ programoje, kuris vyko LNOBT. Pažymėtina, kad šis solistės pasirodymas nebuvo įtrauktas į LNOBT meninę programą, kuri derinama su Kultūros ministru. Taigi apeliantas, dirbdamas tiek LNOBT, tiek organizuodamas Vilniaus festivalį, veikė abiejų darboviečių naudai ir atitinkamai iš abiejų darboviečių gavo atlygį. Nurodytos faktinės aplinkybės, be kita ko, patvirtina, kad apeliantas veikė nuolatinėje interesų konflikto situacijoje organizuodamas ir kitus renginius, įvardytus Komisijos 2017 m. birželio 12 d. išvadoje. Pats apeliantas pripažino, kad tarnybinių komandiruočių metu jis tarėsi dėl renginių, kurie gali būti įtraukti kaip LNOBT organizuojami renginiai „Vilniaus festivalis“ programoje.

1167.10.4. Nors iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme nebuvo įtvirtinta reikalavimo LNOBT vadovui, norinčiam dirbti kitą darbą, gauti Kultūros ministro leidimą, tačiau 2016 m. rugsėjo 20 d. priimtas Profesionaliojo scenos meno įstatymas, įsigaliojęs 2017 m. sausio 1 d., nustatė, kad nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui leidžiama dirbti kitą darbą ir gauti atlygį, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, nediskredituoja teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto; sprendimą dėl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitą darbą priima savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad pagal aptartą įstatyminę formuluotę negalima sutikti su apelianto pozicija, esą leidimo individualiai veiklai vykdyti gauti nereikėjo. Priešingai, įstatyme įtvirtintos formuluotės „darbas“, „atlygis“ apima ir darbą (tęstinio pobūdžio veiklą), vykdant individualią veiklą, bei atlygį, kaip iš individualios veiklos gaunamas pajamas. Priešingas aiškinimas reikštų galimybę asmenims manipuliuoti įstatymo formuluotėmis, t. y. nenorintiems kreiptis dėl leidimo gavimo, vietoje darbo tam tikroje įstaigoje įsiregistruoti individualią veiklą ir tą patį darbą dirbti tik ne darbo teisinių santykių pagrindu, o vykdant individualią veiklą. Taigi apeliantui nuo 2017 m. sausio 1 d. atsirado pareiga turėti leidimą tiek darbui VšĮ „Vilniaus festivaliai“ dirbti, tiek tęstinio pobūdžio individualiai veiklai vykdyti. Kultūros ministro leidimo dirbti kitą darbą apeliantas neturėjo iki pat jo atleidimo iš darbo dienos 2017 m. birželio 12 d. Tik 2017 m. balandžio 24 d., t. y. po to, kai atsakovas pats 2017 m. kovo 31 d. raštu Nr. S2-853 informavo apeliantą apie pradėtą jo galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimą, jam dirbant ne tik LNOBT ir nesikreipus dėl leidimo gavimo dirbti kitą darbą, kreipėsi į Kultūros ministrą, prašydamas leidimo dirbti kitą darbą (dėl individualios veiklos vykdymo apeliantas iš viso nesikreipė). Atsakovas 2017 m. gegužės 19 d. raštu Nr. S2-1353 paprašė pateikti papildomą informaciją leidimui išduoti, tačiau apeliantas į šį prašymą nereagavo ir informacijos nepateikė. Dėl leidimo dirbti kitą darbą būtini aktyvūs paties apelianto veiksmai, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, esą atsakovas turėjo rinkti viešai skelbiamus duomenis apie profesionaliojo scenos meno įstaigų vadovų darbą.

1177.10.5. Apelianto įsitikinimu, jo darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir Vilniaus festivalyje nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto bei nediskredituoja teatro autoriteto, tačiau šių aplinkybių vertinimas priklauso ne apelianto, bet ministerijos diskrecijai.

1187.11. 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų – paskirta nepažeidžiant DK 241 straipsnyje nustatytų terminų:

1197.11.1. Ypač pabrėžtinas kilusio apeliantų interesų konflikto ir kitų pažeidimų tęstinumas. VTEK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu pripažino, kad apeliantas nuolat, sistemingai pažeidinėjo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą; apelianto veiksmai kelia tiesioginę ir nuolatinę interesų konflikto grėsmę šio asmens tarnybai; jis naudojosi LNOBT generalinio direktoriaus pareigomis, statusu bei tarnybine padėtimi asmeninei turtinei ir neturtinei naudai gauti. Tokie apelianto veiksmai buvo atliekami sistemingai, tęstinį laikotarpį, planuotai. Apelianto veikimas nuolatinėje interesų konflikto situacijoje – darbinė veikla tiek LNOBT, tiek Vilniaus festivalyje, kaip ir apskritai muzikinių renginių organizavimas, buvo tęstinio (trunkamojo) pobūdžio ir tęsėsi iki pat drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) paskyrimo 2017 m. birželio 12 d.

1207.11.2. Apeliantas iki pat atleidimo iš LNOBT generalinio direktoriaus pareigų nebuvo gavęs leidimo dirbti kitą darbą, nors atsakovas skyrė laiko šiai apelianto teisei įgyvendinti. Leidimo dirbti kitą darbą nebuvimas yra tęstinis (trunkamojo) pobūdžio pažeidimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-2171/2013, nurodė, kad tais atvejais, kai subjektas nevykdo tam tikros teisinės pareigos, tęstinis pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio ir baigiasi, kai subjektas pareigą įvykdo arba pažeidimą nutraukia kompetentinga institucija ar pareigūnas. Tokiais atvejais pažeidimo padarymo diena sutampa su jo pabaigos diena. Iki pat 2017 m. birželio 12 d. apeliantas nebuvo gavęs kultūros ministro leidimo dirbti kitą darbą, nors kitus darbus ne LNOBT generalinio direktoriaus pareigose dirbo ir už tai gavo pajamas, taip pažeisdamas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apelianto pozicija, kad atsakovas praleido DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą drausminei nuobaudai skirti.

1217.11.3. DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio termino teismas skaičiuojamas nuo darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali būti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi būti apsisprendžiama per protingą laiką. Teismas nustatė, kad VTEK sprendimą, kuriuo pripažino, jog LNOBT generalinis direktorius pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, priėmė 2017 m. gegužės 24 d. Komisijos 2017 m. birželio 12 d. išvada buvo parengta vadovaujantis tiek Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu, tiek duomenimis, gautais iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taigi atsakovui 2017 m. birželio 12 d. tapo aiškus darbo drausmės pažeidimo faktas ir pažeidėjo asmuo. Atsižvelgus į Komisijos 2017 m. birželio 12 d. išvadą 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – apeliantui skirta nepažeidus DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.

1227.12. Apelianto argumentai dėl kitų asmenų galbūt Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nesilaikymo nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Šioje darbo byloje nagrinėjamas individualaus pobūdžio darbo ginčas konkrečių faktinių bylos aplinkybių kontekste. Kartu atsakovas paaiškina, kad yra gavęs kitų įstaigų vadovų prašymus dėl leidimo dirbti kitą darbą išdavimo. Kai kuriems iš jų pradėti tarnybinių nusižengimų tyrimai, tačiau, laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų ir atsižvelgiant į tai, kad duomenų apie kitus profesionaliojo scenos meno įstaigų vadovus pateikimas neturėtų įtakos šiai bylai, duomenys apie kitus vadovus neteikiami.

1237.13. Atsakovas įrodė apelianto padarytus darbo drausmės pažeidimus, skirdamas drausminę nuobaudą, laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, paskirta nuobauda atitiko darbo drausmės pažeidimų sunkumą, drausminės atsakomybės tikslus ir yra adekvati apelianto padarytiems darbo drausmės pažeidimams. Teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimą panaikinti 2017 m. birželio 12 d. Įsakymą ir juo skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat išvestinį reikalavimą grąžinti jį į LNOBT generalinio direktoriaus pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pažymėtina, kad apeliantas buvo atleistas 2017 m. birželio 12 d., t. y. likus mėnesiui iki terminuotos darbo sutarties, kuri turėjo baigtis 2017 m. liepos 18 d., pabaigos. Esant pasibaigusiai terminuotai darbo sutarčiai, apelianto grąžinimas į eitas pareigas vieno mėnesio laikotarpiui neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.

124IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

125Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

1268. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

1279. Nagrinėjamoje byloje paduotu apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmesti jo reikalavimai panaikinti dvi jam paskirtas drausmines nuobaudas: 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu paskirtą pastabą bei 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu paskirtą atleidimą iš LNOBT generalinio direktoriaus pareigų. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė darbo teisės normas, nustatančias tiek formaliuosius drausminių nuobaudų skyrimo reikalavimus, tiek materialiąsias drausminių nuobaudų taikymo sąlygas, be to, drausminių nuobaudų skyrimo terminus, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ir tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

12810. Pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalį, jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Dėl to nagrinėjamu atveju kilusiam darbo ginčui išspręsti taikytinos iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios darbo teisės normos.

12911. Byloje nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) nuo 2002 m. liepos 15 d. ėjo Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT), t. y. biudžetinės įstaigos, kurios savininkė – valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, generalinio direktoriaus pareigas. Pagal 2012 m. liepos 16 d. terminuotą darbo sutartį ieškovas priimtas į LNOBT generalinio direktoriaus pareigas laikotarpiui nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2017 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.“ ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. P-92 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. K. ir jo atleidimo iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigų“ ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų nuo 2017 m. birželio 12 d.

13012. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 35 straipsnio 1 dalį, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. DK 228 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.

13113. Pagal DK 234 straipsnio nuostatas darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. DK 237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos tokios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalis). Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis).

13214. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė; aplinkybė, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas darbuotojui vykdant darbo funkcijas ir yra susijęs su darbo veikla. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, drausminės atsakomybės taikyti negalima. Darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą tenka darbdaviui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2008; kt.).

13315. Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo (DK 240 straipsnio 1 dalis).

13416. DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą, – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.

13517. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad abu DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti terminai nustato laikotarpį, kuriuo padaryti drausmės pažeidimai gali būti vertinami skiriant drausmines nuobaudas. Šie terminai – tai garantija darbuotojui, kad jis nebus baudžiamas už pažeidimus, padarytus seniau, nei įstatyme įtvirtinti laikotarpiai (šeši mėnesiai arba dveji metai finansinių pažeidimų atveju). Kasacinio teismo išaiškinta, kad DK 241 straipsnyje nustatyti terminai yra naikinamieji. Jiems pasibaigus išnyksta su jais saistomos teisės ir pareigos; jie negali būti sustabdomi, pratęsiami ar atnaujinami, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2006; kt.).

136Dėl 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos

13718. Apeliantas (ieškovas) teigia, kad atsakovo 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu jam paskirta drausminė nuobauda – pastaba – yra neteisėta dėl trijų aspektų: 1) Įsakymo ir reikalavimo pasiaiškinti turinys neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų (formalusis pagrindas); 2) nebuvo teisinio pagrindo skirti drausminei nuobaudai (materialusis pagrindas); 3) pažeisti drausminės nuobaudos skyrimo terminai, kurie yra naikinamieji.

138Dėl Įsakymo skirti drausminę nuobaudą turinio trūkumų

13919. Apeliantas teisingai pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą darbo teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką įsakyme skirti drausminę nuobaudą darbdavys turi aiškiai, konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai, ir kokius darbo drausmės reikalavimus jis pažeidė, taip pat nurodyti datas, kada pažeidimas buvo padarytas ir paaiškėjo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2010; kt.).

14020. Sutiktina su apeliantu, kad 2017 m. kovo 9 d. Įsakyme išvardytos įstatymų nuostatos, dėl kurių pažeidimo apeliantui, kaip LNOBT vadovui, nuspręsta taikyti drausminę atsakomybę, tačiau nekonkretizuota, kokiais konkrečiais vadovo veiksmais ar neveikimu pažeistos įvardytos įstatymų nuostatos, kada tokie veiksmai atlikti. Kartu pažymėtina, kad aptarti Įsakymo skirti drausminę nuobaudą trūkumai savaime nėra pagrindas paskirtą drausminę nuobaudą pripažinti neteisėta. Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad 2017 m. kovo 9 d. Įsakyme, be kita ko, nurodyta, jog Įsakymas priimtas atsižvelgus į Komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti 2017 m. kovo 9 d. išvadą. Pritartina teismo pozicijai, kad tiek 2017 m. kovo 9 d. Įsakymas, tiek Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvada turi būti vertinami kartu. Pažymėtina tai, jog apeliantas, gavęs 2017 m. kovo 9 d. Įsakymą, kreipėsi į atsakovą, kad jam būtų pateikta Įsakyme nurodyta išvada. Tai patvirtina, jog apeliantas, susipažinęs su 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu, suprato, kad drausminė nuobauda jam paskirta dėl pažeidimų, konkretizuotų Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvadoje. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvada yra pakankamai informatyvi ir motyvuota dėl ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektu, joje nurodyta ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. išvada, su abiem šiomis išvadomis ieškovas patvirtino susipažinęs.

14121. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad 2017 m. kovo 9 d. Įsakymo turinio trūkumai iš esmės nesukliudė apeliantui suprasti, už kokius pažeidimus jam nuspręsta skirti drausminę nuobaudą – pastabą, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog dėl 2017 m. kovo 9 d. Įsakymo turinio trūkumų šis Įsakymas bei juo paskirta drausminė nuobauda turi būti pripažinti neteisėtais, atmestini kaip nepagrįsti.

142Dėl reikalavimo pasiaiškinti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo trūkumų

14322. Kvestionuodamas 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą, apeliantas taip pat teigia, kad atsakovas pažeidė DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes 2017 m. vasario 28 d. raštu paprašė pateikti pasiaiškinimą tik dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodytų LNOBT vykdytų trijų viešųjų pirkimų, kurių pagrindu sudarytos viešųjų pirkimų sutartys su Riverside Music Limited, taip atimdamas galimybę tinkamai pasiaiškinti dėl kitų pažeidimų, už kuriuos jam buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba.

14423. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, aiškinant DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodyta, kad darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinti, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2014; kt.). Kasacinio teismo pažymima, kad reikalavimo pasiaiškinti tikslas – ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, jog darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Pažeisdamas DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda ir ją ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes, netgi eliminuojančias galimybę taikyti jam drausminę atsakomybę arba skirti tam tikros rūšies nuobaudą, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs šio darbuotojo drausminės atsakomybės klausimą. Darbuotojo nurodytos aplinkybės, kurių jis, darbdaviui pažeidus DK 240 str. 1 dalį, negalėjo nurodyti darbdaviui, darbo ginčą nagrinėjančiam teismui gali sudaryti pagrindą netgi panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009; kt.). Taigi reikalavimo pasiaiškinti dėl darbdavio nurodomo darbo drausmės pažeidimo turinio tinkamas suformulavimas skirtas ne tik darbuotojo, bet ir darbdavio interesams. Kasacinio teismo nurodyta, kad ginčą nagrinėjantis teismas, nustatęs, jog drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turi patikrinti bei įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui bei pagrįstumui. Kartu kasacinio teismo pažymėta, kad įstatymuose nenustatyta, jog, darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimą, paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime būtų laikoma neteisėta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009; kt.).

14524. Iš dalies sutiktina su apelianto pozicija, kad Kultūros ministerijos 2017 m. vasario 28 d. raštu Nr. S2-542 jam pateikto reikalavimo pasiaiškinti turinyje detaliai nebuvo atskleista, dėl kokių konkrečių darbo drausmės pažeidimų svarstoma LNOBT generaliniam direktoriui skirti drausminę nuobaudą. Tačiau apeliantui buvo nurodyta pateikti pasiaiškinimą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 28 d. raštu Nr. 4S-629 pateiktoje LNOBT vykdytų viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje nurodytų visų padarytų pažeidimų. Išanalizavus nurodytą Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, pažymėtina, kad joje pasisakyta, jog apeliantas tik formaliai nusišalino nuo sprendimų, susijusių su bendrove Riverside Music Limited, priėmimo, taip pat kad dar iki A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimų pradžios nesiėmė įmanomų priemonių išsiaiškinant tikrąją padėtį rinkoje tam, jog būtų paneigtos abejonės dėl bendrovės Riverside Music Limited išimtinės teisės teikti paslaugas, dėl kilusio interesų konflikto, dėl LNOBT veiksmų ir sprendimų, susijusių su pirkimų procedūrų vykdymu. Taigi, svarstant dėl drausminės nuobaudos – pastabos – ieškovui skyrimo, buvo vertinamas jo dalyvavimas organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su bendrove Riverside Music Limited. Iš apelianto 2017 m. kovo 6 d. pateikto pasiaiškinimo turinio matyti, kad jis teisingai suprato, dėl kokių pažeidimų prašoma pasiaiškinti, ir išdėstė savo poziciją dėl trijų koncertų, kurių atlikėjams atstovavo bendrovė Riverside Music Limited, viešųjų pirkimų vykdymo aplinkybių, taip pat dėl viešųjų ir privačiųjų interesų deklaravimo, 2016 m. sausio 14 d. kreipimosi į VTEK, prašant konsultacijos, kaip išvengti galimo interesų konflikto, ir VTEK 2016 m. vasario 1 d. rašte Nr. S-181-(2.9) pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo (el. b. T. 1, b. l. 126–131). Iš Komisijos 2017 m. kovo 9 d. išvados, kuria remiantis priimtas 2017 m. kovo 9 Įsakymas skirti apeliantui drausminę nuobaudą – pastabą, matyti, kad Komisija tyrė galimus apelianto, kaip LNOBT vadovo, pažeidimus, susiujusius su Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 28 d. išvadoje analizuotų trijų koncertų viešųjų pirkimų vykdymu (el. b. T. 1, b. l. 9–10). Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad savo argumentus dėl drausminės nuobaudos – pastabos – skyrimo ieškovas (apeliantas) pateikė ieškinyje, per atstovus – teikė posėdyje.

14625. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad atsakovo pateikto 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo pasiaiškinti formalūs turinio trūkumai nesuvaržė apelianto galimybių pateikti pasiaiškinimą dėl pažeidimų, už kuriuos 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu jam paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatų esminio pažeidimo.

14726. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog tais atvejais, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017; kt.).

148Dėl materialiųjų drausminės atsakomybės taikymo sąlygų

14927. Apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad, tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtus veiksmus ar neveikimą ir kaltę tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2009). Tačiau byloje esančių duomenų analizė neteikia pagrindo pripažinti pagrįsta apelianto poziciją, kad nagrinėjamu atveju darbdavys (atsakovas) neįrodė materialiųjų apelianto drausminės atsakomybės sąlygų.

15028. Byloje nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi LNOBT, kurios vadovas buvo apeliantas, vykdytų viešųjų pirkimų (A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų) atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimams vertinimą, pateikė 2017 m. vasario 27 d. išvadą, kurioje nurodė, jog, vykdant nurodytų koncertų pirkimus ir sudarant sutartis su tiekėju bendrove Riverside Music Limited, kurios vadovas yra apelianto sūnus, buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, perkančiosios organizacijos vadovas (apeliantas) tik formaliai nusišalino nuo sprendimų, susijusių su bendrove Riverside Music Limited, priėmimo, LNOBT veiksmai ir sprendimai, susiję su pirkimų procedūrų vykdymu, nebuvo pakankami ir skaidrūs, vien perkančiosios organizacijos vadovo kylančio interesų konflikto pavojus jau suponavo skaidrumo principo pažeidimą; tiekėjui bendrovei Riverside Music Limited buvo sudarytos išskirtinės sąlygos pateikti pasiūlymą, LNOBT nesiėmė jokių veiksmų, siekdama nustatyti, ar buvo kitų tiekėjų, galėjusių suorganizuoti koncertus, nesvarstė kitų alternatyvų (el. b. T. 1, b. l. 23, 24–28). Komisija 2017 m. kovo 9 d. išvadoje nurodė, kad aplinkybės dėl apeliantas ryšių su bendrove Riverside Music Limited, egzistavusios A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimų organizavimo, vykdymo ir sutarčių sudarymo metu, galėjo turėti įtakos pirkimų rezultatui, sudarė situaciją, lemiančią interesų konfliktą, nebuvo nagrinėjamos išsamiai kitos galimybės (el. b. T. 1, b. l. 14–20).

15129. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktų duomenų visumą, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apelianto nusišalinimas nuo A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų organizavimo ir sutarčių LNOBT vardu su šių koncertų tiekėju bendrove Riverside Music Limited, pasirašymo buvo pavėluotas. Londono simfoninio orkestro koncertas LNOBT 2016 m. buvo planuojamas jau 2015 m. Apeliantas, kaip LNOBT vadovas, dar 2015 m. birželio 23 d. išsiuntė Kultūros ministerijai LNOBT 2015–2016 metų teatro sezoninės kūrybinės veiklos programą, į kurią jau buvo įtrauktas ir Londono simfoninio orkestro koncertas 2016 m. Apeliantas 2017 m. kovo 6 d. pasiaiškinime patvirtino, kad, planuojant 2016 m. LNOBT repertuarą, buvo svarstyti A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro pasirodymai, kurių tiekėjas bendrovė Riverside Music Limited, tačiau nusišalinimą nuo šių koncertų organizavimo jis pateikė tik 2016 m. kovo 17 d. (el. b. T. 1, b. l. 143). Taigi akivaizdu, kad tinkamai įgyvendinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2016 m. vasario 1 d. rekomendacijų – nusišalinti ir nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus dėl bendrovės Riverside Music Limited siūlomų atlikėjų, orkestrų – apeliantas negalėjo dėl jo veiksmų, atliktų iki kreipimosi į VTEK konsultacijos bei oficialaus nusišalinimo nuo klausimų, susijusių su bendrovės Riverside Music Limited atstovaujamais atlikėjais, sprendimo.

15230. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog aplinkybė, kad ieškovas nusišalino nuo A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų organizavimo, o LNOBT vardu sutartis su tiekėju bendrove Riverside Music Limited, pasirašė jo pavaduotojas, kuriam tai pavedė padaryti Kultūros ministras 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P-62, neteikia pagrindo išvadai, jog ieškovas nedarė įtakos sutarčių su bendrove Riverside Music Limited dėl įvardytų koncertų pasirašymui ir jų įvykdymui, nepagrindė, kokios byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad apeliantas kokiu nors būdu darė įtaką ginčo sutarčių pasirašymui ir jų įvykdymui.

15331. Pirmosios instancijos teismo argumentacijos netikslumai nelemia priešingos išvados. Nagrinėjamo klausimo aspektu akcentuotina tai, kad, bylos duomenimis, po to, kai apeliantas gavo VTEK 2017 m. vasario 1 d. rekomendacijas, kaip išvengti interesų konflikto, LNOBT siekiant įsigyti koncertus, kurių tiekėjas yra apelianto sūnaus vadovaujama bendrovė Riverside Music Limited, apeliantas, dalyvaudamas LNOBT Meno tarybos 2017 m. kovo 9 d. posėdyje, Meno tarybos nariams nurodė, kad jo sūnaus bendrovė turi išskirtines teises į A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų organizavimą Baltijos ir Centrinės Europos šalyse, kartu nurodydamas: „<...> jeigu rekomenduotumėt kokį prodiuserį, tai būtų nesąmonė, o jeigu kaip juristė sako vienas iš mano pavaduotojų rekomendacinio pobūdžio rašte ministrui galėtų pasirašyti, tai būtų tikrai išpildymas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos laiško <...>“ (LNOBT Meno tarybos 2017 m. kovo 9 d. posėdžio protokolas Nr. S5-1; el. b. T. 4, b. l. 34–35). Tokie bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad apeliantas, gerai suvokdamas galimą interesų konfliktą, gavęs VTEK 2017 m. vasario 1 d. rekomendacijas, kaip tokio konflikto išvengti, 2017 m. kovo 9 d. Meno tarybos posėdyje svarstant A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų organizavimo klausimą, ignoravo gautas VTEK rekomendacijas ir reiškė savo poziciją, jog nereikėtų ieškoti kito nurodytų koncertų tiekėjo, išsakė, kokių formalių veiksmų reikėtų imtis tam, jog teisiškai būtų įgyvendintos VTEK rekomendacijos.

15432. Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas, pareiškęs apie nusišalinimą nuo sutarčių su jo sūnaus bendrovės atstovaujamais atlikėjais sudarymo, faktiškai toliau darė įtaką svarstant sutarčių dėl A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimo sudarymo su šiems atlikėjams atstovaujančia bendrove Riverside Music Limited klausimą, ir tokie apelianto veiksmai lėmė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių principų pažeidimą.

15533. Apelianto argumentai, kad jis, 2015 m. planuodamas A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertus ir derindamas jų datas, nežinojo, jog išimtines teises atstovauti organizuojant šių atlikėjų koncertus turės būtent jo sūnaus vadovaujama bendrovė Riverside Music Limited, atmestini kaip nepagrįsti. Visuotinai žinoma, kad pasaulinio lygio atlikėjai savo koncertus planuoja keleriems metams į ateitį. Akivaizdu, kad apeliantas, 2015 m. sudarinėdamas LNOBT 2016 m. repertuarą, prieš įtraukdamas į jį A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertus, juolab numatydamas galimas koncertų datas, turėjo susisekti su norimų pakviesti atlikėjų atstovais tam, jog išsiaiškintų, ar šie atlikėjai sutiktų atvykti koncertuoti į Lietuvą, juo labiau – kokiu konkrečiu laiku turėtų galimybių atvykti. Apelianto poziciją, kad tik paskelbus viešuosius pirkimus dėl ginčo koncertų organizavimo LNOBT gavo dokumentus, patvirtinančius atlikėjams atstovaujančio subjekto tapatybę, paneigia byloje esančių duomenų visumos analizė (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

15634. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, LNOBT planuojant, derinant A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus iš tiekėjo bendrovės Riverside Music Limited, ieškovas (apeliantas) nuolat veikė privačių interesų konflikto situacijoje, nes atlikti veiksmai buvo arba atlikti jo paties, arba jo įtakoti. Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad, organizuojant aptartų trijų koncertų pirkimus iš tiekėjo bendrovės Riverside Music Limited, LNOBT nebuvo laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų, apeliantas netinkamai vykdė savo, tuomečio LNOBT vadovo, pareigas, t. y. neužtikrino imperatyvių viešųjų pirkimų principų jo vadovaujamoje įstaigoje įgyvendinimo, taip pažeisdamas Pareigybės aprašymo 6.2, 6.16 punktų reikalavimus, DK 35, 228 straipsnius, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktą, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis.

15735. Pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju neturi reikšmės ieškovo įvardyta aplinkybė apie Kultūros ministerijos neparengtą Literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių paslaugų pirkimų tvarką. Konkrečių poįstatyminių teisės aktų buvimas ar nebuvimas, jų turinys neatleidžia nuo pareigos laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų – nešališkumo, sąžiningumo, skaidrumo. Teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas drausminės, o ne administracinės atsakomybės klausimas, todėl ieškovo argumentai, jog jis negali būti laikomas atsakingu už viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus, nes už juos atsako pirkimams organizuoti paskirtas pirkimų organizatorius, yra teisiškai nereikšmingi. Apeliantas, kaip biudžetinės įstaigos – LNOBT – vadovas, turėjo pareigą užtikrinti, kad jo vadovaujamoje įstaigoje nekiltų imperatyvių viešųjų pirkimų principų pažeidimų.

15836. Apelianto teiginys, kad Komisija neturėjo pagrindo remtis Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 17 d. išvada, yra aiškiai nepagrįstas. Ta aplinkybė, jog tokia išvada nėra nagrinėjimo dalykas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nereiškia, jog šioje išvadoje nustatytomis aplinkybėmis bei pateiktu atitikties viešųjų pirkimų teisės normų reikalavimams vertinimu negalima remtis, tiriant perkančiosios organizacijos vadovo galbūt padarytą darbo drausmės pažeidimą. Iš Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 17 d. išvados atsakovui tapo žinomos aplinkybės apie apelianto veiksmus, nesuderinamus su imperatyvių viešųjų pirkimų principų vadovaujamoje įstaigoje užtikrinimu, todėl ši išvada buvo pagrįstai vertinama tiriant apelianto padarytą darbo drausmės pažeidimą kitų duomenų, surinktų Komisijai atliekant galimą darbo drausmės pažeidimą, kontekste.

15937. Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad drausminei nuobaudai – pastabai – skirti buvo visos apelianto drausminės atsakomybės sąlygos, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog 2017 m. kovo 9 d. Įsakymas ir juos paskirta drausminė nuobauda naikintini dėl materialiųjų trūkumų, atmestini kaip nepagrįsti.

160Dėl drausminės nuobaudos – pastabos – adekvatumo

16138. Bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad apeliantui paskirta drausminė nuobauda – pastaba, parinkta nepažeidžiant DK 238 straipsnyje įtvirtintų kriterijų, yra adekvati ir proporcinga apelianto padarytam darbo drausmės pažeidimui, atitinka drausminės nuobaudos tikslus. Dėl to šiuo pagrindu 2017 m. kovo 9 d. Įsakymas ir juo paskirta drausminė nuobauda – pastaba – negali būti naikinami.

162Dėl drausminės nuobaudos – pastabos skyrimo terminų

16339. Reikalavimą panaikinti 2017 m. kovo 9 d. Įsakymą ir juo paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą – apeliantas, be kita ko, grindžia ir tuo, kad buvo praleisti DK 241 straipsnyje nustatyti drausminių nuobaudų skyrimo terminai, kurie yra naikinamieji.

16440. Minėta, pagal DK 241 straipsnio 1 dalį drausminė nuobauda turi būti skiriama tuoj pat, kai paaiškėja darbo drausmės pažeidimas, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo. Be to, DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas; jeigu darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Apeliantas teisingai nurodo, kad šie terminai yra naikinamieji. Jiems pasibaigus išnyksta su jais saistomos teisės ir pareigos; jie negali būti sustabdomi, pratęsiami ar atnaujinami, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis.

16541. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu drausminė nuobauda skirta nepažeidus naikinamojo šešių mėnesių termino, nes ieškovo padarytas pažeidimas buvo tęstinis: 2016 m. gegužės 5 d. ir 2016 m. rugsėjo 9 d. LNOBT su bendrove Riverside Music Limited sudarytos trijų koncertų pirkimo sutartys visą laiką galiojo ir LNOBT su nurodyta bendrove pagal šias sutartis atsiskaitė tik 2016 m. gruodžio 8 d. bei 2016 m. gruodžio 16 d.; visą tą laiką ieškovas, kaip LNOBT vadovas, nesiėmė jokių tinkamų aktyvių veiksmų kilusiam interesų konfliktui pašalinti, leido, kad nurodytos sutartys būtų įvykdytos.

16642. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pirmiau aptarti ieškovo (apelianto) padaryti pažeidimai, susiję su trijų koncertų pirkimų iš tiekėjo Riverside Music Limited organizavimu (jam, kaip LNOBT vadovui nesiimant veiksmų viešųjų pirkimų principų įgyvendinimui jo vadovaujamoje įstaigoje užtikrinti, interesų konflikto grėsmei pašalinti), yra tęstiniai. Tačiau nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytu termino drausminei nuobaudai skirti skaičiavimu.

16743. Pažymėtina kad byloje nėra duomenų, jog po to, kai Kultūros ministras 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P-62 ginčo koncertų pirkimą organizuoti pavedė LNOBT direktoriaus pavaduotojui (e. b. T. 1, b. l. 143), apeliantas atliko veiksmų, vertintinų kaip iki nušalinimo jo padarytų pažeidimų tąsa. Po 2016 m. kovo 29 d. konkrečius sprendimus dėl aptariamų koncertų pirkimo iš tiekėjo Riverside Music Limited turėjo priimti ir priėmė būtent Kultūros ministro tam įgaliotas asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2016 m. gegužės 5 d. ir 2016 m. rugsėjo 9 d. sutarčių vykdymas, atsiskaitymas su atlikėjais priežastiniu ryšiu nėra susiję su apelianto padarytais pažeidimais, už kuriuos 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu jam paskirta drausminė nuobauda. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju šešių mėnesių naikinamasis terminas skaičiuotinas nuo apelianto nušalinimo Kultūros ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu, nes būtent šiuo nušalinimu buvo nutraukti apelianto tęstiniai pažeidimai, susiję su trijų koncertų pirkimų iš tiekėjo Riverside Music Limited organizavimu. Vadinasi, DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas šešių mėnesių naikinamasis terminas drausminei nuobaudai skirti suėjo 2016 m. rugsėjo 29 d. Drausminė nuobauda apeliantui paskirta 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu, t. y. praleidus naikinamąjį šešių mėnesių terminą.

16844. Minėta, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog, pasibaigus DK 241 straipsnyje nustatytiems naikinamiesiems terminams, išnyksta su jais saistomos teisės ir pareigos; jie negali būti sustabdomi, pratęsiami ar atnaujinami, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2006; kt.).

16945. Kai praleistas šešių mėnesių naikinamasis terminams, skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo dienos, drausminė atsakomybė negali būti taikoma, todėl tampa teisiškai nereikšminga pasisakyti dėl DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino, skaičiuojamo nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.

17046. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, aptartą kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu drausminė nuobauda apeliantui paskirta pažeidus DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą šešių mėnesių terminą, kuris yra naikinamasis, todėl drausminė atsakomybė, nepaisant nustatytų visų materialiųjų atsakomybės sąlygų, apeliantui negalėjo būti taikoma. Tai yra pagrindas 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą – pripažinti neteisėta ir ją panaikinti.

171Dėl 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš pareigų

17248. 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu apeliantui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų nuo 2017 m. birželio 12 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus.

17349. DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo: 1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos; 2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).

17450. DK 235 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 3 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

17551. Apeliantas teigia, kad 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu jam paskirta drausminė nuobauda neteisėta keturiais aspektais: 1) Įsakymo turinys neatitinka teisės norminių aktų keliamų reikalavimų (formalusis pagrindas); 2) prieš skiriant šią drausminė nuobaudą nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti (procedūrinis pažeidimas); 3) drausminė nuobauda paskirta nesant tam teisinio pagrindo (materialusis pagrindas); 4) praleistas terminas drausminei nuobaudai skirti.

176Dėl 2017 m. birželio 12 d. Įsakymo skirti drausminę nuobaudą turinio

17752. Apeliantas teisingai nurodo, kad įsakyme skirti drausminę nuobaudą darbdavys turi aiškiai, konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai, ir kokius darbo drausmės reikalavimus jis pažeidė, taip pat nurodyti datas, kada pažeidimas buvo padarytas ir paaiškėjo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2010). Sutiktina su apeliantu, kad 2017 m. birželio 12 d. Įsakyme tiksliai neįvardytas atleidimo pagrindas – nurodyta, kad apeliantas atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, tačiau neįvardyta, pagal kurį šios dalies punktą: pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (t. y. dėl to, kad per 12 mėnesių laikotarpį nuo drausminės nuobaudos 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu paskyrimo antrą kartą pažeidė darbo drausmę; ar pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (t. y. kaip padaręs šiurkštų darbo drausmės pažeidimą).

17853. Kartu pažymėtina, kad nepakankamai detalus Įsakymo skirti drausminę nuobaudą turinys savaime nėra pakankamas pagrindas Įsakymą ir juo apeliantui paskirtą nuobaudą pripažinti neteisėtais. Vertintina tai, ar dėl Įsakyme nepakankamai konkretizuoto drausminės nuobaudos taikymo pagrindo buvo esmingai suvaržytos drausmine tvarka nubausto asmens galimybės suprasti nuobaudos – atleidimo iš darbo – pagrindą. Nagrinėjamu atveju apeliantas, gavęs 2017 m. birželio 12 d. Įsakymą, žinojo, kad jis jau turi vieną drausminę nuobaudą – 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu paskirtą pastabą, kuri tuo metu nebuvo nuginčyta, taigi galiojo. Vadinasi, 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu skiriant dar vieną drausminę nuobaudą, apeliantas turėjo suprasti, kad yra DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas atleidimo iš darbo pagrindas. Be to, 2017 m. birželio 12 d. Įsakyme nurodyta, kad drausminė nuobauda skiriama ir vadovaujantis DK 235 straipsnio, reglamentuojančio šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, 3, 4 punktais. Apeliantas, kuris sprendžiant jo drausminės atsakomybės klausimus naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, iš Įsakymo galėjo suprasti, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų – jam skiriama ir už šiurkštų pareigų pažeidimą, atsižvelgiant į Kultūros ministro 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ĮV-517 sudarytos Komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti 2017 m. birželio 12 d. išvadą Nr. G2-4415. Pažymėtina tai, kad, gavęs 2017 m. birželio 12 d. Įsakymą, apeliantas kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti jam Komisijos išvados, kuria remtasi priimant Įsakymą, kopiją, ir šį dokumentą gavo. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad Komisijos 2017 m. birželio 12 d. išvadoje tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektais motyvuotai atskleista, kokius konkrečius darbo drausmės pažeidimus ieškovas, kaip LNOBT vadovas, padarė, kaip šie pažeidimai pasireiškė.

17954. Išdėstytų motyvų pagrindu pripažintina, kad apeliantas buvo pakankamai informuotas apie drausminės atsakomybės taikymo pagrindus. 2017 m. birželio 12 d. Įsakymas negali būti pripažintas neteisėtu dėl formalių jo turinio trūkumų, kurie pašalinti Komisijos išvada, su kuria susipažinusiam apeliantui turėjo būti aišku, už kokius konkrečius pažeidimus jam paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

180Dėl reikalavimo pasiaiškinti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo

18155. Dėl apelianto argumentų, kad atsakovas, prieš skirdamas drausminę nuobaudą 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu, nesilaikė DK 240 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos ir nesuteikė galimybės pasiaiškinti dėl pažeidimų, už kuriuos paskyrė griežčiausią drausminę nuobaudą, pažymėtina tai, jog, bylos duomenimis, Kultūros ministerijos 2017 m. kovo 31 d. raštu Nr. S2-853 apelianto buvo paprašyta pateikti pasiaiškinimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos apie jo vykdomą darbo veiklą kitose negu LNOBT generalinio direktoriaus pareigose ir už šį darbą gaunamas pajamas (VšĮ „Vilniaus festivaliai“, UAB „Riverside Music“ ir individualios veiklos vykdymą) (el. b. T. 3, b. l. 65). Apeliantas 2017 m. balandžio 6 d. pateikė pasiaiškinimą (el. b. T. 3, b. l. 63-64). Apelianto keliamo klausimo aspektu pabrėžtina tai, kad jo 2017 m. balandžio 6 d. pasiaiškinime, be kita ko, nurodyta, jog, susipažinęs su Ministerijos rašto turiniu, jis supranta, kad Ministerija svarsto, jog galbūt jis padarė du darbo drausmės pažeidimus: 1) nesikreipė ir negavo Ministerijos leidimo dirbti kitą darbą, nors tokia pareiga nustatyta Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje; 2) 2015 m. balandžio 27 d. privačių interesų deklaracijoje nenurodė, o vėliau nepatikslino, kad 2015-2016 m. darbo santykiais buvo susijęs su UAB „Riverside Music“. Taigi apeliantas pats patvirtino, kad, gavęs atsakovo 2017 m. kovo 31 d. raštą dėl pasiaiškinimo pateikimo, suprato, jog atsakovas svarsto jo drausminės atsakomybės klausimą, ir pateikė pasiaiškinimą dėl svarstomų darbo drausmės pažeidimų. Esant tokiems bylos duomenims, apelianto pozicija, kad jo buvo paprašyta pasiaiškinti ne dėl galimo darbo drausmės pažeidimo, bet visai kitame kontekste, prieštarauja paties apelianto 2017 m. balandžio 6 d. pateikto pasiaiškinimo S2-160 turiniui. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinio skundo argumentai dėl DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo, skiriant drausminę nuobaudą 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu, atmestini kaip nepagrįsti.

182Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – skyrimo materialiųjų sąlygų

18356. Apeliantas, kvestionuodamas 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą, teigia, kad drausminė nuobauda paskirta nesant visų būtinų drausminės atsakomybės sąlygų.

18457. Komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti 2017 m. birželio 12 d. išvadoje, kuria remiantis apeliantui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nurodyti tokie apelianto, einant LNOBT vadovo pareigas, padaryti darbo drausmės pažeidimai: 1) pagal 2003 m. balandžio 30 d. darbo sutartį dirba VšĮ „Vilniaus festivaliai“, nors nėra gavęs Kultūros ministerijos leidimo; 2) vykdo individualią veiklą, negavęs Kultūros ministerijos leidimo; 3) dėl sutarčių su Riverside Music Limited (2016 m. gegužės 5 d., 2016 m. birželio 3 d.) jam buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba; 4) VTEK Sprendime konstatuota, kad LNOBT vadovas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nes sprendė klausimus, susijusius su savo sūnaus vadovaujama bendrove Riverside Music Limited, iš kurios jis gauna pajamų.

18558. Teismo proceso metu atsakovas Kultūros ministerija laikėsi pozicijos, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų – ieškovui skirta pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą dėl jo interesų ir darbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“, nes ieškovas, dirbdamas LNOBT ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, komandiruočių metu veikė interesų konflikto situacijoje, taip pat dėl leidimo kitam darbui dirbti neturėjimo, be to, privačių interesų su UAB „Riverside Music“ nedeklaravimo, netikslios informacijos, susijusios su bendrove Riverside Music Limited, pateikimo privačių interesų deklaracijoje.

18659. Byloje nustatyta, kad apeliantas nuo 2002 m. liepos 15 d. iki 2017 m. birželio 12 d. ėjo LNOBT generalinio direktoriaus pareigas; nuo 2003 m. gegužės 3 d. apeliantas dirba VšĮ „Vilniaus festivaliai“; Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2015, 2016 metais apeliantas gavo su darbo santykiais susijusias pajamas iš LNOBT bei VšĮ „Vilniaus festivaliai“; be to, nuo 2010 m. apeliantas vykdo individualią veiklą, kurios pagrindu gavo pajamų iš UAB „Riverside Music“, bendrovės Riverside Music Limited (el. b. T. 3, b. l. 50–52, 102, 105–107). Taigi bylos duomenys neabejotinai įrodo, kad apeliantas, būdamas LNOBT generalinis direktorius, be šių pareigų dar dirbo kitą darbą VšĮ „Vilniaus festivaliai“, už kurį gavo darbo užmokestį, be to, vykdė individualią veiklą ir gavo pajamas iš šios veiklos.

18760. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme nebuvo įtvirtinta reikalavimo LNOBT vadovui, norinčiam dirbti kitą darbą, gauti tam Lietuvos Respublikos kultūros ministro leidimą, taigi toks leidimas apeliantui iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo reikalingas. Tačiau, 2016 m. rugsėjo 20 d. priėmus naujos redakcijos Profesionaliojo scenos meno įstatymą, kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., šio įstatymo 13 straipsnyje buvo įtvirtintina, kad nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui leidžiama dirbti kitą darbą ir gauti atlygį, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nediskredituoja teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto; sprendimą dėl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitą darbą priima savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. ieškovui (apeliantui), norinčiam tęsti darbą VšĮ „Vilniaus festivaliai“, toliau vykdyti individualią veiklą ir gauti iš jos pajamų, atsirado pareiga gauti Kultūros ministro leidimą, kuris išduodamas ištyrus ir nustačius, jog kitas darbas ir pajamų už jį gavimas nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto bei nediskredituoja teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto (Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnis).

18861. Apelianto pozicija, kad pagal aptartos įstatymo normos formuluotę jam nereikėjo gauti leidimo individualiai veiklai vykdyti, atmestina kaip teisiškai nepagrįsta. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje nurodytos sąvokos „darbas“, „atlygis“ apima taip pat ir darbą vykdant individualią veiklą bei iš tokios veiklos gaunamas pajamas, kaip atlygį už darbą, vykdant individualią veiklą. Teismas visiškai teisingai pažymėjo, kad kitoks aiškinimas reikštų galimybę asmenims išvengti nurodyto įstatymo reikalavimo vykdymo, t. y. nenorint kreiptis dėl leidimo gavimo, įsiregistruoti individualią veiklą ir dirbti tą patį darbą ne darbo teisinių santykių, bet vykdomos individualios veiklos pagrindu.

18962. Apelianto argumentai, kad jis nuo 2017 m. sausio 1 d. neprivalėjo gauti leidimo kitam darbui dirbti, nes įstatyme neįtvirtinta įpareigojimo gauti leidimą tęsti darbinę veiklą, įstatymas atgal negalioja, yra teisiškai nepagrįsti. Nei Profesionaliojo scenos meno įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2017 m. sausio 1 d., nei Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatyme neįtvirtinta Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio reikalavimo netaikymo išimčių. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatas LNOBT vadovas nuo 2017 m. sausio 1 d., jeigu jis buvo pradėjęs dirbti kitą darbą iki 2017 m. sausio 1 d. ir norėjo jį tęsti, privalėjo gauti Kultūros ministro leidimą. Iš aptariamos įstatymo normos turinio nėra pagrindo daryti išvados, kad leidimas reikalingas tik po įstatymo įsigaliojimo naujai norimam pradėti darbui dirbti. Aiškinimas, kad leidimas kitam darbui dirbti reikalingas tik pradedant dirbti po 2017 m. sausio 1 d., reikštų nesąžiningą asmenų vertinimą lygybės aspektu. Reikalavimas, kad apeliantas, įsigaliojus Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, norėdamas toliau dirbti kitą darbą ir tęsti vykdomą individualią veiklą, gautų tam Kultūros ministro leidimą, jokiu būdu negali būti vertinamas kaip įstatymo taikymas apeliantui atgaline tvarka. Apelianto, ėjusio LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, veiksmai, dirbant kitą darbą bei vykdant individualią veiklą, buvo tęstinio pobūdžio, todėl tokie veiksmai turėjo atitikti jų vykdymo metu galiojančių teisės normų reikalavimus.

19063. Pažymėtina tai, kad Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nauja redakcija priimta 2016 m. rugsėjo 20 d., įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Taigi apeliantas turėjo beveik keturių mėnesių terminą pasirengti šio įstatymo reikalavimo įvykdymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas, ėjęs LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, buvo pasirašęs Pareigybės aprašymą, kurio 5.1 įtvirtintas specialusis reikalavimas būti susipažinusiam su įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais teatrų ir koncertinių įstaigų veiklą, viešųjų ir privačių interesų derinimą (el. b. T. 1, b. l. 53). Taigi, būdamas LNOBT vadovas, apeliantas turėjo žinoti apie jo veiklai reikšmingą naują įstatymo reikalavimą ir jį vykdyti.

19164. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas (apeliantas) delsė vykdyti 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį įstatymo reikalavimą. Apeliantas nepagrįstai remiasi tuo, kad Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatyme nenumatyta termino, per kurį reikėtų gauti leidimą dirbti kitą darbą, todėl negali būti daroma išvada, jog buvo delsiama. 2016 m. rugsėjo 20 d. priimtam Profesionaliojo scenos meno įstatymui įsigaliojus 2017 m. sausio 1 d., apeliantui, siekiančiam be LNOBT vadovo pareigų toliau vykdyti ir kitą veiklą, pareiga gauti šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytą leidimą atsirado 2017 m. sausio 1 d., ir jokio papildomo termino tokiam leidimui gauti, nepagrįsta reikalauti.

19265. Apeliantas taip pat remiasi tuo, kad savo 2017 m. balandžio 6 d. pasiaiškinime Kultūros ministerijai jis nurodė, jog tuo atveju, jeigu Ministerija mano, kad jam būtina gauti leidimą dirbti kitą darbą, tai jis yra pasirengęs prašymą pateikti per nustatytą terminą, o negavęs leidimo įsipareigoja nutraukti darbo santykius, tačiau tokio reikalavimo apeliantas negavo.

19366. Pabrėžtina tai, kad apelianto, kaip LNOBT generalinio direktoriaus, pareiga gauti Kultūros ministro leidimą kitam darbui dirbti buvo aiškiai įtvirtinta įstatyme, todėl nebuvo jokio pagrindo manyti, jog toks leidimas apeliantui galbūt nebūtinas ir priklauso nuo Kultūros ministerijos pasirinkimo – reikalauti iš LNOBT vadovo gauti tokį leidimą ar ne. Minėta, kad pareigą gauti aptariamą leidimą apeliantas įgijo įstatymo pagrindu nuo 2017 m. sausio 1 d., taigi jo argumentai dėl 2017 m. balandžio 6 d. pasiaiškinime prašyto nustatyti termino leidimui gauti nepateisina apelianto delsimo imtis aktyvių veiksmų įstatyme įtvirtintam reikalavimui įvykdyti.

19467. Apeliantas visiškai nepagrįstai remiasi tuo, kad duomenys apie jo darbą VšĮ „Vilniaus festivaliai“ yra vieši, todėl Kultūros ministerija, įsigaliojus Profesionaliojo scenos meno įstatymui, laikydamasi protingų terminų, galėjo motyvuotai pranešti apeliantui apie tai, kad jo darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą bei diskredituoja LNOBT autoritetą, todėl jis negali tęsti darbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“. Akcentuotina tai, kad pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatas reikalavimas gauti leidimą kitam darbui dirbti nustatytas būtent nacionalinio teatro vadovui, taigi būtent jis privalo imtis aktyvių veiksmų kreiptis tokio leidimo ir surinkti bei pateikti visus duomenis, reikšmingus tikrinant įstatyme įtvirtintas galimybės dirbti kitą darbą sąlygas, t. y. ar kitas konkretus darbas nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, ar nediskredituoja teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto (Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Kultūros ministerijai teisės aktuose nenustatyta pareigos nustatyti individualius terminus tokiems prašymams pateikti. Akivaizdu, kad tokių leidimų gavimas yra būtent teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų, kurie nori dirbti dar ir kitą darbą bei gauti kitų pajamų, interesas ir pareiga pagal įstatymą.

19568. Apelianto argumentai, kad, jo įsitikinimu, darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto bei nediskredituoja LNOBT autoriteto, yra teisiškai nereikšmingi, sprendžiant šioje byloje kilusį darbo ginčą, nes pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas tokį vertinimą atlieka savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas, šiuo atveju – Kultūros ministras.

19669. Be to, nagrinėjamo ginčo aspektu pabrėžtina tai, kad apeliantas turėjo pareigą gauti leidimą ne tik dėl darbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“, bet ir dėl vykdomos individualios veiklos. Prašymą leisti tęsti darbą VšĮ „Vilniaus festivaliai“ apeliantas pateikė gerokai vėluodamas, t. y. 2017 m. balandžio 24 d., be to, jau po to, kai Kultūros ministerija 2017 m. kovo 31 d. raštu Nr. S2-853 informavo apie pradėtą jo galimo darbo drausmės pažeidimą, dirbant ne tik LNOBT, negavus leidimo kitam darbui dirbti (el. b. T. 3, b. l. 65, 84). Dėl leidimo toliau vykdyti individualią veiklą apeliantas taip ir nesikreipė, net žinodamas apie Kultūros ministerijos 2017 m. kovo 29 d. pradėtą tyrimą dėl galbūt jo padarytų darbo drausmės pažeidimų dirbant kitą darbą bei vykdant individualią veiklą.

19770. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nesiėmė jokių veiksmų tam, jog įvykdytų Kultūros ministerijos 2017 m. gegužės 19 d. rašte Nr. S2-1353 nustatytą įpareigojimą iki 2017 m. gegužės 25 d. pateikti papildomą informaciją, reikalingą sprendimui dėl leidimo dirbti kitą darbą priimti: nurodyti įmonę ar įstaigą, kurioje papildomai dirbama, darbinės veiklos teisinę formą bei rūšį, veiklos pobūdį, pareigas, atliekamas funkcijas, darbo laiko režimą (darbo laiko pradžią ir pabaigą bei bendrą darbo valandų skaičių per savaitę) (el. b. T. 3, b. l. 85). Prašyta pateikti papildoma informacija yra itin reikšminga vertinant, ar papildomas darbas nekelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, ar suderinamas su atitinkamo teatro, koncertinės įstaigos vadovo pareigomis, kokiu laiku papildomas darbas dirbamas, ar dėl konkrečios papildomos veiklos nebūtų diskredituojamas tam tikro teatro, koncertinės įstaigos autoritetas. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantas įvykdė nurodytą prašymą ir pateikė papildomus duomenis, reikalingus leidimo dirbti kitą darbą išdavimo klausimui išspręsti.

19871. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tai, jog Kultūros ministerijos 2017 m. gegužės 19 d. raštas Nr. S2-1353 buvo adresuotas ne ieškovui asmeniškai, bet visiems analogiškus prašymus leisti dirbti kitą darbą pateikusiems asmenims, nesuteikė ieškovui pagrindo ignoruoti nurodytą Kultūros ministerijos raštą dėl papildomos informacijos pateikimo. Apeliantas, manydamas, kad jo 2017 m. balandžio 24 d. pateiktam prašymui išspręsti Kultūros ministerija visus reikalingus dokumentus yra gavusi iš VšĮ „Vilniaus festivaliai“, privalėjo apie tokią savo poziciją pranešti Kultūros ministerijai. Būtent Ministerija sprendžia, kokie dokumentai jai reikalingi prašymui dėl leidimo išdavimo išspręsti, taip pat ar pateiktų dokumentų pakanka.

19972. Aptartų bylos aplinkybių visumos analizė teikia pagrindą konstatuoti, kad apeliantas, būdamas LNOBT vadovas, žinodamas apie įstatyme įtvirtintą reikalavimą nuo 2017 m. sausio 1 d. turėti leidimą darbui VšĮ „Vilniaus festivaliai“ dirbti, taip pat individualiai veiklai vykdyti, šio įstatymo reikalavimo nepaisė, vykdė kitą veiklą ir gavo iš jos pajamas, neturėdamas tam Kultūros ministro leidimo. Dėl to pažeidė Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatas ir kartu – darbo drausmę. Pripažintina, kad apelianto nesirūpinimas gauti leidimą kitam darbui dirbti, visiškas nereagavimas į Kultūros ministerijos 2017 m. gegužės 19 raštą Nr. S2-1353, darbo ginčo nagrinėjimo metu užimta pozicija, jog pati Kultūros ministerija turėjo imtis veiksmų, kad jis gautų įstatymo reikalaujamą leidimą, rodo apelianto, ėjusio LNOBT vadovo pareigas, ypač neatsakingą požiūrį į jam įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymą.

20073. Pažymėtina tai, kad, atsižvelgiant į apelianto eitų pareigų specifiką ir reikšmingumą, jam pagrįsta taikyti didesnius atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimus. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatų akivaizdus pažeidimas, nesiėmimas aktyvių, protingų pastangų pateikti Kultūros ministerijai visus reikalingus duomenis leidimo dirbti kitą darbą išdavimo klausimui išspręsti, buvo pakankamas pagrindas apelianto elgesį vertinti kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, atitinkantį savavaliavimo apibrėžtį DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju pareigų, kurias ėjo apeliantas, pobūdis, jų svarba LNOBT veiklai, suponavo tai, kad LNOBT steigėjo ir savininko – valstybės – funkcijas įgyvendinančiai Kultūros ministerijai, be kita ko, svarbu pasitikėti nacionalinio teatro vadovu.

20174. Apelianto teiginiai, kad nė vienas kitas asmuo, vadovaujantis Profesionaliojo scenos meno 13 straipsnio 1 dalyje nurodytai įstaigai, nebuvo gavęs Ministerijos leidimo dirbti kitą darbą, todėl apeliantas nepagrįstai diskriminuojamas, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Apeliantas privalėjo vykdyti įstatymo reikalavimą gauti leidimą kitam darbui (be to, ne tik darbui VšĮ „Vilniaus festivaliai“, bet ir vykdomai individualiai veiklai). Jam šio reikalavimo nevykdant, atsakovas visiškai pagrįstai inicijavo drausminės atsakomybės taikymo procedūrą. Kitų įstaigų vadovų leidimo dirbti kitą darbą vertinimas negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas.

20275. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netyrė, ar atsirado kokia nors žala ar neigiami padariniai dėl Komisijos išvadoje nurodytų pažeidimų, atmestini kaip nepagrįsti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad aplinkybė, jog dėl darbuotojo atliktų veiksmų darbdavys nepatyrė žalos, nekeičia aplinkybių vertinimo, nes tam, kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos, būtų galima kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, ar darbdavys patyrė realios turtinės žalos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2008). Kasacinio teismo pažymėta, kad, vertinant neteisėtus savavaliavimo veiksmus kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tokių veiksmų padariniai apima tiek turtinę žalą, tiek kitokius neturtinius padarinius, pavyzdžiui, pasitikėjimo darbuotoju praradimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012).

20376. Reikšminga nagrinėjamos bylos aplinkybė yra ta, kad apeliantas buvo įstaigos (juridinio asmens) vadovas, todėl jį ir įstaigos savininkę – valstybę – siejo fiduciariniai santykiai. Dėl to apeliantas privalėjo veikti didžiausio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei). Įstaigos vadovui neatskleidžiant reikšmingos informacijos įstaigos savininkui, nevykdant įstatymuose nustatytų pareigų, netenkama pasitikėjimo vadovu (darbuotoju). Tai šiuo konkrečiu atveju yra neturtinis apelianto padarytų pažeidimų padarinys.

20477. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, išanalizavusi byloje surinktų duomenų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovas (apeliantas) pažeidė Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnį, DK 35, 228 straipsnių nuostatas. Aptartas ieškovo (apelianto) padarytas darbo drausmės pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, nes apelianto elgesys, akivaizdžiai ir nepateisinamai nevykdant Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, darbdavio įpareigojimo pateikti papildomus duomenis nepagrįstas ignoravimas, tęsiant darbą kitoje įstaigoje, be to, vykdant individualią veiklą, negavus tam Kultūros ministro leidimo, išduodamo tik ištyrus, ar papildoma veikla nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, ar nediskredituoja LNOBT autoriteto, šiuo konkrečiu atveju vertintinas kaip savavaliavimas (žr., inter alia, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aptarti ieškovo (apelianto) veiksmai sukėlė LNOBT savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pagrįstą nepasitikėjimą juo, kaip LNOBT vadovu, pakenkė LNOBT autoritetui, todėl už šį šiurkštų pažeidimą buvo pakankamas pagrindas skirti ieškovui (apeliantui) drausminę nuobaudą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą – atleisti iš pareigų.

20578. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis VTEK 2017 m. gegužės 24 d. Sprendimu, kiek juo pripažinta, jog apelianto darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir individualios veiklos pajamų gavimas kelia tiesioginę ir nuolatinę interesų konflikto grėsmę, nenagrinėjo šio Sprendimo pagrįstumo, todėl neteisingai vertino jį kaip pagrindžiantį darbo drausmės pažeidimą.

20679. Apelianto argumentai, kad VTEK Sprendime ir Komisijos išvadoje esantis teiginys, jog apelianto (ieškovo) darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir atlygintinų paslaugų teikimas koncertų organizavimu bei tarpininkavimu užsiimančioms sūnaus vadovaujamoms bendrovėms kelia tiesioginę ir nuolatinę interesų konfliktų grėsmę šio asmens tarnybai, nepagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, prieštarauja bylos medžiagai. Iš VTEK 2017 m. gegužės 24 d. Sprendimo Nr. KS-52 turinio akivaizdu, kad nagrinėti konkretūs faktai, konkrečios situacijos, kurių analizė teikė pakankamą pagrindą daryti apelianto kvestionuojamą išvadą (el. b. T. 1, b. l. 144-160). Priešingai, negu tvirtina apeliantas, tiek VTEK 2017 m. gegužės 24 d. Sprendimas, tiek Komisijo2017 m. birželio 12 d. s išvada yra pagrįsti ir motyvuoti.

20780. Įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad, jam nusišalinus nuo klausimų, susijusių su sūnaus vadovaujama bendrove Riverside Music Limited, sprendimo, neliko interesų konflikto grėsmės. Pažymėtina tai, kad apeliantas, eidamas LNOBT vadovo pareigas, taip pat vykdė ir individualią veiklą, susijusią su renginių organizavimo paslaugų teikimu. Apeliantas neatskleidė, kokias konkrečias renginių organizavimo paslaugas jis teikė, tačiau nekvestionavo byloje esančių duomenų, kad, vykdydamas individualią veiklą, pajamas jis gavo būtent iš bendrovių, susijusių su jo sūnumi – UAB „Riverside Music“ ir Riverside Music Limited (el. b. T. 3, b. l. 50-51). Bylos duomenų visumos analizė teikia pagrindą manyti, kad, vykdamas į tarnybines komandiruotes kaip LNOBT vadovas, jų metu apeliantas turėjo galimybę aptarti ir klausimus, reikalingus jo vykdomai individualiai veiklai, už kurią gauna pajamų iš sūnaus valdomų bendrovių. Apeliantas, 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatai dėl leidimo dirbti kitą darbą gavimo, nesikreipė leidimo vykdyti individualią veiklą, taigi nepasinaudojo galimybe konkrečiais duomenimis, dokumentais įrodyti, kad jo vykdoma veikla suderinama su LNOBT vadovo pareigomis, nekelia viešųjų ir privačių interesų konflikto. Atsižvelgiant į LNOBT vadovo galimybes tarnybinių komandiruočių metu, be kita ko, aptarti ir vykdomai kitai veiklai reikalingus klausimus, susipažinus su VTEK 2017 m. gegužės 24 d. Sprendime Nr. KS-52 išanalizuotais tyrimo duomenimis (el. b. T. 1, b. l. 144-160), buvo pakankamas pagrindas įžvelgti interesų konflikto grėsmę.

20881. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad LNOBT yra sudaręs tik tris sutartis su Riverside Music Limited, o UAB „Riverside Music“ veikla Lietuvos Respublikoje – minimali, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl apelianto kvestionuojamos interesų konflikto grėsmės. Tokio konflikto grėsmę sukėlė jo, einant LNOBT vadovo pareigas, vykdyta individuali renginių organizavimo veikla, teikiant šias paslaugas sūnaus vadovaujamoms įmonėms, nepaisant to, kad tokios paslaugos buvo teikiamos ne LNOBT, ne Lietuvoje, bet esant galimybei LNOBT vadovo tarnybinių komandiruočių metu kartu spręsti ir su vykdoma individualia veikla susijusius klausimus.

20982. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovo (apelianto) papildomas darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ taip pat suponavo interesų konflikto grėsmę. Teismas, remdamasis, be kita ko, VTEK 2017 m. gegužės 24 d. Sprendimu, motyvuotai pagrindė, kokios aplinkybės, konkrečios ieškovo (apelianto) vykdomos funkcijos, susijusios su darbu VšĮ „Vilniaus festivaliai“, lėmė interesų konflikto grėsmę. Pažymėtina tai, kad apeliantas, turėdamas galimybių suvaldyti interesų konfliktą, kreipdamasis į Kultūros ministrą dėl leidimo kitam darbui dirbti, tokių veiksmų nesiėmė, nepateisinamai delsė kreiptis dėl tokio leidimo, o 2017 m. balandžio 26 d. visgi padavęs prašymą, nepagrįstai ignoravo Kultūros ministerijos prašymą pateikti papildomos informacijos, reikalingos leidimo išdavimo klausimui išspręsti, ir nesiėmė aktyvių veiksmų tokiam leidimui, kuris reikalaujamas pagal įstatymą, gauti.

21083. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentų, kad jis 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu antrą kartą nubaustas už tą patį pažeidimą – interesų konflikto, sudarant sutartis su Riverside Music Limited dėl trijų koncertų, nesuvaldymą. Bylos duomenų analizė patvirtina, kad, skiriant apeliantui drausminę nuobaudą 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu, į apelianto veiksmus, susijusius su trijų ginčo koncertų pirkimų organizavimu, atsižvelgta sprendžiant dėl skiriamos antrosios drausminės nuobaudos rūšies parinkimo, bet ne antrą kartą taikyta drausminė nuobauda už tą patį darbo drausmės pažeidimą.

21184. Kiti apelianto argumentai dėl materialiųjų drausminės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – taikymo trūkumų neturi esminės reikšmės vertinant apskųsto teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

21285. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai nustatęs šalių ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, ištyręs byloje esančius įrodymus, priėjo prie faktiškai ir teisiškai pagrįstos išvados, kad nustatytos visos būtinos sąlygos taikyti ieškovui (apeliantui) drausminę nuobaudą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą tiek pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą už savavaliavimą, sąmoningai nevykdant įstatyme įtvirtinto reikalavimo gauti leidimą kitam darbui dirbti, tiek pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, nes apelianto, ėjusio LNOBT vadovo pareigas, veikimas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grėsmei bei nesiėmimas veiksmų šiai grėsmei pašalinti, vertintinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

213Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – adekvatumo padarytam pažeidimui

21486. Kasacinio teismo, pasisakant dėl proporcingos ir adekvačios drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų, yra išaiškinta, kad, parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, atsižvelgiant į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmei užtikrinti. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21587. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad vadovas privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik įstaigos interesais, vengti privačių ir įstaigos interesų konflikto. Kadangi vadovaujančiojo darbuotojo veiksmai (neveikimas) ir sprendimai gali turėti įtakos didelės dalies ar visos įstaigos veiklai, tokių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013; kt.).

21688. Atsižvelgiant į apelianto eitų pareigų specifiką ir reikšmingumą, jam pagrįsta taikyti didesnius atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimus. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatų akivaizdus pažeidimas, nesiėmimas aktyvių, protingų pastangų pateikti Kultūros ministerijai visus reikalingus duomenis leidimo dirbti kitą darbą išdavimo klausimui išspręsti, tęsiant darbą VšĮ „Vilniaus festivaliai“, be to, vykdant individualią renginių organizavimo veiklą, nepaisant tiesioginės ir nuolatinės interesų konflikto grėsmės, pripažintinas aiškiai šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Pareigų, kurias ėjo apeliantas, pobūdis, jų svarba skaidriai LNOBT veiklai užtikrinti, suponavo tai, kad LNOBT steigėjo ir savininko – valstybės – funkcijas įgyvendinančiai Kultūros ministerijai, be kita ko, buvo svarbu pasitikėti nacionalinio teatro vadovu. Tačiau po gautų kompetentingų valstybės įstaigų išvadų, susijusių su apelianto darbo pareigų vykdymo vertinimu, apeliantui nepripažįstant pažeidimų ir nesiimant įmanomų, protingų veiksmų pažeidimams pašalinti, pasitikėjimas buvo prarastas (žr. šios nutarties 76 punktą). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo tai, kad ieškovas (apeliantas) padarytų pažeidimų nepripažino, savo poelgių kritiškai nevertino. Vertinant 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu apeliantui paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumą, proporcingumą, be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, kad po to, kai jam 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu buvo paskirta švelniausia drausminė nuobauda – pastaba, jis išvadų nepadarė, sužinojęs apie 2017 m. kovo 28 d. Kultūros ministro įsakymu vėl sudarytą Komisiją galimiems jo darbo drausmės pažeidimams tirti, nedėjo pastangų pažeidimams, dėl kurių vykdomas tyrimas, pašalinti (kreiptis leidimo dirbti kitą darbą, be kita ko, ir vykdyti individualią veiklą bei pateikti visus įmanomus dokumentus, reikšmingus šiam klausimui išspręsti).

21789. Išanalizavus byloje surinktų duomenų apie apelianto vadovavimo laikotarpiu jo veikloje nustatytus ankstesnius pažeidimus visumą, įvertinus jo elgesį nuo 2017 m. sausio 1 d., kai, įsigaliojus Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatoms, apeliantas nedėjo minimalių pastangų gauti leidimą dirbti kitą darbą VšĮ „Vilniaus festivaliai“, net neprašė leidimo individualiai renginių organizavimo veiklai, susijusiai su tiesiogine interesų konflikto grėsme, vykdyti, darytina išvada, kad 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš LNOBT generalinio direktoriaus pareigų – šiuo konkrečiu atveju buvo adekvati ir proporcinga padarytam sąmoningam tęstiniam darbo drausmės pažeidimui.

218Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – skyrimo terminų

21990. Apeliantas 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu jam paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą kvestionuoja ir remdamasis tuo, kad praleisti DK 241 straipsnyje įtvirtinti naikinamieji terminai šiai drausminei nuobaudai skirti.

22091. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovo (apelianto) padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas – darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir individualios veiklos vykdymas, nuo 2017 m. sausio 1 d. neturint Kultūros ministro leidimo kitam darbui dirbti, pareigų vykdymas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grėsmei, – buvo tęstinis pažeidimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-2171/2013, nurodyta, kad tais atvejais, kai subjektas nevykdo tam tikros teisinės pareigos, tęstinis pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio ir baigiasi, kai subjektas pareigą įvykdo arba pažeidimą nutraukia kompetentinga institucija ar pareigūnas.

22192. Apelianto argumentai, kad DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas šiuo atveju skaičiuotinas nuo 2017 m. kovo 20 d., kai Vidaus audito skyriaus vedėja 2017 m. kovo 20 d. tarnybiniu pranešimu Nr. A9-96 pranešė Ministerijai apie pažeidimus, ir nuobauda turėjo būti paskirta vėliausiai 2017 m. balandžio 21 d., atmestini kaip nepagrįsti.

22293. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, teisingai nurodė, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, reiškia, jog turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali būti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi būti apsisprendžiama per protingą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016). Apeliantas teisingai pažymėjo, kad kasacinio teismo taip pat nurodyta ir tai, jog darbdavys, įgyvendindamas savo teisę aiškintis ir tirti darbo drausmės pažeidimą, negali pažeisti darbuotojo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti, pažeisti DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos darbuotojui. Tyrimo organizavimas turint tikslą nukelti į ateitį drausminės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžią vertintinas kaip neteisėtas veikimas. Tyrimas, kai darbdavys nusprendžia jį atlikti, turi būti atliekamas operatyviai, per protingai trumpą laiką. Esant teisme ginčui dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino laikymosi, darbdavys, teigiantis, kad buvo poreikis atlikti tyrimą, turi šią aplinkybę įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016).

22394. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovas, gavęs Vidaus audito skyriaus vedėjos 2017 m. kovo 20 d. tarnybinį pranešimą Nr. A9-96 apie galimus apelianto pažeidimus, einant LNOBT vadovo pareigas ir dirbant kitą darbą, negavus Kultūros ministro leidimo, galbūt esant interesų konfliktui, turėjo pagrindą imtis tyrimo tam, jog išsiaiškintų galimo pažeidimo aplinkybes, gautų duomenis, reikalingus pažeidimo faktui objektyviai ir tinkamai nustatyti. Kultūros ministerija nedelsdama kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą. Šioms institucijoms prašytus duomenis pateikus 2017 m. kovo 28 d. ir 2017 m. kovo 29 d., Kultūros ministro 2017 m. kovo 29 d. įsakymu sudaryta Komisija galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti. 2017 m. kovo 31 d. ieškovo (apelianto) paprašyta pateikti pasiaiškinimą. Ieškovas (apeliantas), 2017 m. balandžio 6 d. pateikė pasiaiškinimą dėl tiriamų jo galbūt padarytų darbo drausmės pažeidimų, o 2017 m. balandžio 26 d. padavė Kultūros ministrui prašymą leisti dirbti VšĮ „Vilniaus festivaliai“. Atsakovas 2017 m. gegužės 19 d. raštu paprašė pateikti papildomos informacijos, reikalingos leidimo dirbti kitą darbą klausimui išspręsti, nustatydamas terminą iki 2017 m. gegužės 25 d. Aptartų aplinkybių, atsakovui atliekant LNOBT vadovo veiklos tyrimą drausminės atsakomybės klausimui išspręsti, seka teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas tyrimą vykdė be nepateisinamų delsimų, nepažeisdamas ir nevaržydamas apelianto interesų. Priešingai, atsakovas elgėsi atsakingai, suteikė galimybę ieškovui (apeliantui) pateikti duomenis, kurie būtų pagrindas išspręsti leidimo dirbti kitą darbą klausimą ir netaikyti drausminės atsakomybės. Tačiau, apeliantui iki nustatyto termino, t. y. iki 2017 m. gegužės 25 d. nepateikus papildomos informacijos sprendimui dėl leidimo išdavimo priimti, tapo aišku, kad apeliantas neketina tęstinio pažeidimo nutraukti, ignoruoja darbdavio prašymus, susijusius su galimybe nutraukti daromą pažeidimą.

22495. Kartu pažymėtina, kad Kultūros ministras 2017 m. kovo 28 d. kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kuri pradėjo tyrimą dėl apelianto, ėjusio LNOBT vadovo pareigas, veiksmų atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimams. Vyriausios tarnybinės etikos komisijos tyrimas dėl apelianto baigtas ir Sprendimas priimtas 2017 m. gegužės 24 d. (el. b. T. 1, b. l. 144–160). Pažymėtina, kad apelianto pozicija, jog atsakovui apie kiekvieną (tariamą) ieškovo (apelianto) pažeidimą buvo žinoma vos tik tie pažeidimai buvo padaryti, ir VTEK sprendimas tam buvo visiškai nereikalingas, atmestina. Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą būtent VTEK yra tas subjektas, kuris turi kompetenciją vertinti konkretaus asmens veiksmų atitiktį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms. Tai nurodyta taip pat ir paties apelianto apeliaciniame skunde.

22596. Komisija galimam darbo drausmės pažeidimui tirti, išvadą, remdamasis tyrimo metu surinktais duomenimis, tarp jų – Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikta informacija, VTEK 2017 m. gegužės 24 d. Sprendimu, priėmė 2017 m. birželio 12 d. (el. b. T. 2, b. l. 106–114). Apibendrinant aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu drausminė nuobauda paskirta nepažeidus DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino.

22697. Įvertinus tęstinį pažeidimų, už kuriuos apeliantui 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu paskirta drausminė nuobauda, pobūdį, darytina išvada, kad nuobauda pritaikyta nepraleidus DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto naikinamojo šešių mėnesių termino.

227Dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą

22898. Pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

22999. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

230100. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad neturtinė žala atleidimo iš darbo atveju darbuotojui gali atsirasti ne tik dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris savaime gali būti teisėtas, bet, pavyzdžiui, dėl darbdavio nekorektiškų, žeminančių konkretų darbuotoją veiksmų atleidimo iš darbo procedūros metu, jeigu dėl tokio neteisėto darbdavio elgesio darbuotojas patyrė didesnių, nei įprastai patiriami atleidžiant iš darbo, emocinių išgyvenimų, nepatogumų, kitokių neigiamų neturtinių padarinių, kurie galėtų būti teismo įvertinti kaip sudarantys pagrindą darbdavio turtinei atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma kilti ir tuo atveju, jeigu atleidimas iš darbo, kaip toks, yra teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011).

231101. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog dėl atleidimo iš pareigų už neva šiurkščius pažeidimus, ir dėl iki tol vykusio spaudimo trauktis iš pareigų, kurį darė tiek Kultūros ministerija, tiek ir aukščiausi valstybės pareigūnai, ieškovas (apeliantas) patyrė iš tiesų didžiulį stresą, patyčias, šmeižtą, viešą pažeminimą.

232102. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog, sprendžiant apelianto drausminės atsakomybės klausimus, atsakovas ėmėsi neteisėtų veiksmų, dėl kurių apeliantas patyrė jo įvardytus neigiamus išgyvenimus (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Apeliantui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp konkrečių neteisėtų ieškovo veiksmų ir apelianto įvardytų neturtinio pobūdžio išgyvenimų, nėra pagrindo spręsti atsakovo civilinės atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma klausimo (CPK 121, 178 straipsniai).

233103. Apelianto argumentai dėl jo šeimos nariams padarytos neturtinės žalos negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes apelianto šeimos nariai nedalyvauja šioje byloje, apeliantas neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimą dėl šeimos narių galbūt patirtos neturtinės žalos.

234104. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl drausminės nuobaudos – pastabos – teisėtumo, byloje nustatytoms fakinėms aplinkybėms netinkamai taikė darbo teisės normas, reglamentuojančias drausminių nuobaudų skyrimo terminus, ir tai lėmė nepagrįstą išvadą, kad 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 ieškovui (apeliantui) drausminė nuobauda paskirta nepažeidus naikinamojo šešių mėnesių termino. Teisėjų kolegijai nustačius, kad skiriant šią drausminę nuobaudą buvo suėjęs DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas naikinamasis terminas, todėl drausminė nuobauda negalėjo būti paskirta, sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 paskirtos drausminės nuobaudos, naikintina. Šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimas tenkinamas ir ieškovui (apeliantui) paskirta drausminė nuobauda – pastaba – panaikinama. Sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo, paliekama nepakeista, nes pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias drausminės nuobaudos už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą skyrimą, ir priėjo prie teisėtos bei pagrįstos išvados, kad ieškovas (apeliantsa) teisėtai atleistas iš LNOBT vadovo pareigų už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

235Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

236patenkinti apeliacinį skundą iš dalies.

237Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą.

238Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo. Šioje dalyje priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinio reikalavimą ir panaikinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.“ paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą.

239Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. 1. Ieškovas G. K. kreipėsi į teismą, prašydamas:... 4. 1.1. panaikinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. kovo 9 d.... 5. 1.2. panaikinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. birželio 12 d.... 6. 1.3. priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kultūros... 7. 2. Dėl 2017 m. kovo 9 d. Įsakymo ieškovas nurodė, kad šiuo Įsakymu jam... 8. 3. Dėl skundžiamo 2017 m. birželio 12 d. Įsakymo ieškovas nurodė, kad... 9. 4. Atsiliepime į ieškinį atsakovas Lietuvos Respublikos kultūros... 10. 4.1. Dėl skundžiamo 2017 m. kovo 9 d. Įsakymo nurodė, kad su ieškovu 2012... 11. 4.2. Dėl skundžiamo 2017 m. birželio 12 d. Įsakymo nurodė, kad Kultūros... 12. 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu... 13. 5.1 Kultūros ministerija ir ieškovas 2012 m. liepos 16 d. sudarė terminuotą... 14. 5.2. Dėl drausminės nuobaudos – pastabos – skyrimo teismas nurodė, kad... 15. 5.3. Nors, ieškovo teigimu, 2017 m. kovo 9 d. Įsakyme nedetalizuota, kaip ir... 16. 5.4. Teismo vertinimu, vien tik aplinkybė, kad ieškovas, kaip biudžetinės... 17. 5.5. Teismas taip pat pažymėjo, jog nors ieškovas suprato, kad jo ryšiai su... 18. 5.6. Teismo vertinimu, kiek LNOBT planavo, derino, organizavo bei vykdė A. G.,... 19. 5.7. Dėl ieškovo argumentų, kad Kultūros ministerija nesilaikė DK... 20. 5.8. Dėl ieškovo argumentų, kad 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu drausminė... 21. 5.9. Dėl DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino teismas... 22. 5.10. Teismas priėjo prie išvados, kad nustatytos visos būtinos drausminės... 23. 5.11. Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo teismas... 24. 5.12. Teismas nurodė, kad ieškovas patvirtino, jog nuo 2003 m. gegužės 3 d.... 25. 5.13. Teismas pažymėjo, kad nors iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Teatrų... 26. 5.14. Ieškovo teiginius, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. jis neprivalėjo gauti... 27. 5.15. Teismas pabrėžė, kad ieškovas, kaip vadovaujančias pareigas ėjęs... 28. 5.16. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas pažeidė Profesionaliojo... 29. 5.17. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčijo, jog, būdamas LNOBT... 30. 5.18. Teismas pažymėjo, kad iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos... 31. 5.19. Dar vienu ieškovo padarytu darbo drausmės pažeidimu Kultūros... 32. 5.20. Dėl ieškovo argumentų, kad 2017 m. birželio 12 d. Įsakymas... 33. 5.20. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo... 34. 5.20. Dėl ieškovo argumentų, kad, prieš skiriant jam drausminę nuobaudą... 35. 5.21. Dėl ieškovo pozicijos, kad 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu drausminė... 36. 5.22. Teismas konstatavo, kad nustatyti ieškovo padaryti šiurkštūs darbo... 37. 5.23. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą... 38. 6. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 39. 6.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2017 m. kovo 9 d. Įsakymas ir juo... 40. 6.2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kad Įsakymas yra... 41. 6.2.1. Teismas ignoravo aplinkybę, kad Įsakyme įvardytos tik įstatymų... 42. 6.2.2. Tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą,... 43. 6.2.3. Įsakyme ne tik nenurodyta, kokius darbo drausmės reikalavimus... 44. 6.2.4. Aplinkybė, kad teismo proceso metu ieškovas yra atstovaujamas... 45. 6.2.5. Teismas nepagrįstai įvertino, kad reikalavimas pasiaiškinti atitiko... 46. 6.3. Teismas nepagrįstai nenustatė Įsakymo materialiųjų trūkumų ir... 47. 6.3.1. Sprendime taip ir nenurodyta, kaip pasireiškė pažeidimas dėl A. G.,... 48. 6.3.2. Sprendime nenurodyta ir nepagrįsta, kokie įrodymai ar byloje... 49. 6.3.3. Teismas, vertindamas ieškovo reikalavimus ir pateiktus argumentus,... 50. 6.3.4. Teismas neteisingai įvertino, kad buvo ieškovo drausminei atsakomybei... 51. 6.3.5. Teismas neįvertino, kad po to, kai ieškovas nusišalino nuo pirkimų... 52. 6.3.6. LNOBT Pirkimus atliko vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu ir... 53. 6.3.7. Teismo pozicija, jog tai, kad nepriimti tam tikri poįstatyminiai... 54. 6.3.8. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad dėl Komisijos išvadoje ir... 55. 6.3.9. Nei Kultūros ministerija, nei teismas neįvertino ieškovo... 56. 6.3.10. Dėl ginčo koncertų įtraukimo į repertuarą sprendė LNOBT Meno... 57. 6.3.11. Teismas neįvertino, kad ieškovas negali būti laikomas atsakingas už... 58. 6.3.12. Komisijos išvadoje tik labai lakoniškai atspindėtos faktinės... 59. 6.3.13. Ieškovas, kaip LNOB (t.y. perkančiosios organizacijos Viešųjų... 60. 6.3.14. Teismas neįvertino, kad Įsakymas yra neteisėtas dėl Kultūros... 61. 6.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad drausminė nuobauda ieškovui... 62. 6.4.1. Teismas išplėtė nusižengimo, už kurį ieškovui skirta nuobauda,... 63. 6.4.2. Nagrinėjamu atveju negali būti taikomas specialusis dviejų metų... 64. 6.4.3. Kadangi yra praleistas vienas naikinamasis terminas nuobaudai skirti,... 65. 6.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2017 m. birželio 12 d. Įsakymas ir... 66. 6.6. Teismas nepagrįstai nenustatė Įsakymo dėl atleidimo formaliųjų... 67. 6.6.1. Įsakyme tiksliai nenurodytas atleidimo pagrindas – yra tik nuoroda į... 68. 6.6.2. Teismo teiginys, kad Komisijos išvados nurodymas yra pakankamas... 69. 6.6.3. Įsakyme dėl atleidimo ne tik nenurodyta, kokius tiksliai darbo... 70. 6.6.4. Teismas netinkamai įvertino, kad ieškovui buvo suteikta galimybė... 71. 6.7. Teismas nepagrįstai nenustatė Įsakymo dėl atleidimo materialiųjų... 72. 6.7.1. Komisijos išvadoje aprašytas drausminės atsakomybės faktinis ir... 73. 6.7.2. Teismas netyrė, ar atsirado kokia nors žala ar neigiami padariniai,... 74. 6.7.3. Dėl leidimo dirbti kitą darbą bei individualios veiklos vykdymo... 75. 6.7.4. Teismas neįvertino, kad nė vienas kitas asmuo, vadovaujantis... 76. 6.7.5. Komisijos išvadoje, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1... 77. 6.7.6. Teismas VTEK Sprendimą, kiek juo pripažinta, kad ieškovo darbas VšĮ... 78. 6.7.7. Teismas pritarė Komisijos išvadai, kad ieškovas veikė galimoje... 79. 6.7.8. Teismas ignoravo, kad Vilniaus festivalis iš tiesų yra atskiri... 80. 6.7.9. Teismo padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas LNOBT... 81. 6.7.10. Teismas, remdamasis Komisijos išvados teiginiais, nurodė, kad... 82. 6.7.11. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad ieškovas du... 83. 6.7.12. Teismas pripažino, kad vien nepakankamai tikslios ar nepakankamos... 84. 6.8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nepraleisti terminai drausminei... 85. 6.8.1. Teismas nepagrindė, kodėl visus ieškovo padarytus pažeidimus laiko... 86. 6.8.2. Teismas taip pat padarė neteisingą išvadą, kad vieno mėnesio... 87. 6.8.3. Vidaus audito skyriaus vedėja 2017 m. kovo 20 d. tarnybiniu pranešimu... 88. 6.8.4. Bendroji taisyklė yra ta, kad drausminė nuobauda negali būti skiriama... 89. 6.8.5. Nagrinėjamu atveju drausminei nuobaudai skirti negali būti taikomas DK... 90. 6.8.6. Kadangi visi terminai drausminei nuobaudai skirti (t. y. tiek vieno... 91. 6.9. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl neturtinės... 92. 6.10. Teismas pažeidė CPK 177, 185 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo,... 93. 7. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos... 94. 7.1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad 2017 m. kovo 9 d. Įsakyme ir 2017 m.... 95. 7.2. Prieš skirdamas drausminę nuobaudą – pastabą, atsakovas 2017 m.... 96. 7.3. Tiek 2017 m. kovo 9 d. Įsakymas, tiek 2017 m. kovo 9 d. Komisijos išvada... 97. 7.4. Apeliantas nepagrįstai kelia ir 2017 m. birželio 12 d. Įsakymo... 98. 7.5. Apeliantas nepagrįstai teigia, esą jam nebuvo žinoma, kokiu pagrindu... 99. 7.6. Apeliantas nepagrįstai teigia, esą, prieš 2017 m. birželio 12 d.... 100. 7.7. Dėl 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos –... 101. 7.7.1. Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. išvadoje, su kuria... 102. 7.7.2. Apelianto argumentai, esą byloje nėra jokių įrodymų, kurie... 103. 7.7.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto nusišalinimas buvo tik... 104. 7.7.4. Pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 6 straipsnį patariamąją... 105. 7.7.5. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų... 106. 7.7.6. Teismas teisingai nustatė, kad apeliantas, vykdydamas A. G., Londono... 107. 7.7.7. Apelianto argumentai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario... 108. 7.8. Apeliantas nepagrįstai teigia, esą 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu drausminė... 109. 7.8.1. Teismas pripažino, kad apelianto padaryti pažeidimai buvo tęstinio... 110. 7.8.2. Dėl DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino... 111. 7.9. Apeliantui drausminė nuobauda paskirta laikantis drausminės nuobaudos... 112. 7.10. Dėl 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos –... 113. 7.10.1. Apeliantui drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų – skirta... 114. 7.10.2. Apeliantas pripažino, kad jis, būdamas LNOBT generalinis direktorius,... 115. 7.10.3. Apelianto teiginiai, kad jis tarnybinių komandiruočių metu... 116. 7.10.4. Nors iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Teatrų ir koncertinių... 117. 7.10.5. Apelianto įsitikinimu, jo darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir... 118. 7.11. 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu drausminė nuobauda – atleidimas iš... 119. 7.11.1. Ypač pabrėžtinas kilusio apeliantų interesų konflikto ir kitų... 120. 7.11.2. Apeliantas iki pat atleidimo iš LNOBT generalinio direktoriaus... 121. 7.11.3. DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio termino teismas... 122. 7.12. Apelianto argumentai dėl kitų asmenų galbūt Profesionaliojo scenos... 123. 7.13. Atsakovas įrodė apelianto padarytus darbo drausmės pažeidimus,... 124. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 125. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ... 126. 8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 127. 9. Nagrinėjamoje byloje paduotu apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas)... 128. 10. Pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso... 129. 11. Byloje nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) nuo 2002 m. liepos 15 d. ėjo... 130. 12. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 35 straipsnio 1 dalį,... 131. 13. Pagal DK 234 straipsnio nuostatas darbo drausmės pažeidimas yra darbo... 132. 14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad darbo drausmės... 133. 15. Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti,... 134. 16. DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj... 135. 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad abu DK... 136. Dėl 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos ... 137. 18. Apeliantas (ieškovas) teigia, kad atsakovo 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu jam... 138. Dėl Įsakymo skirti drausminę nuobaudą turinio trūkumų ... 139. 19. Apeliantas teisingai pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 140. 20. Sutiktina su apeliantu, kad 2017 m. kovo 9 d. Įsakyme išvardytos... 141. 21. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad 2017 m. kovo 9 d.... 142. Dėl reikalavimo pasiaiškinti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo... 143. 22. Kvestionuodamas 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos... 144. 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, aiškinant DK 240... 145. 24. Iš dalies sutiktina su apelianto pozicija, kad Kultūros ministerijos 2017... 146. 25. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad atsakovo pateikto 2017... 147. 26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 148. Dėl materialiųjų drausminės atsakomybės taikymo sąlygų... 149. 27. Apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad, tikrinant darbuotojui... 150. 28. Byloje nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi LNOBT, kurios... 151. 29. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktų duomenų visumą,... 152. 30. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog... 153. 31. Pirmosios instancijos teismo argumentacijos netikslumai nelemia priešingos... 154. 32. Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas, pareiškęs apie... 155. 33. Apelianto argumentai, kad jis, 2015 m. planuodamas A. G., Londono... 156. 34. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo... 157. 35. Pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 158. 36. Apelianto teiginys, kad Komisija neturėjo pagrindo remtis Viešųjų... 159. 37. Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina... 160. Dėl drausminės nuobaudos – pastabos – adekvatumo... 161. 38. Bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad apeliantui... 162. Dėl drausminės nuobaudos – pastabos skyrimo terminų ... 163. 39. Reikalavimą panaikinti 2017 m. kovo 9 d. Įsakymą ir juo paskirtą... 164. 40. Minėta, pagal DK 241 straipsnio 1 dalį drausminė nuobauda turi būti... 165. 41. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2017 m. kovo 9 d. Įsakymu... 166. 42. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo... 167. 43. Pažymėtina kad byloje nėra duomenų, jog po to, kai Kultūros ministras... 168. 44. Minėta, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog, pasibaigus DK 241... 169. 45. Kai praleistas šešių mėnesių naikinamasis terminams, skaičiuojamas... 170. 46. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, aptartą kasacinio teismo... 171. Dėl 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos –... 172. 48. 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu apeliantui paskirta drausminė nuobauda... 173. 49. DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti... 174. 50. DK 235 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šiurkštus darbo pareigų... 175. 51. Apeliantas teigia, kad 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu jam paskirta... 176. Dėl 2017 m. birželio 12 d. Įsakymo skirti drausminę nuobaudą turinio ... 177. 52. Apeliantas teisingai nurodo, kad įsakyme skirti drausminę nuobaudą... 178. 53. Kartu pažymėtina, kad nepakankamai detalus Įsakymo skirti drausminę... 179. 54. Išdėstytų motyvų pagrindu pripažintina, kad apeliantas buvo pakankamai... 180. Dėl reikalavimo pasiaiškinti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo ... 181. 55. Dėl apelianto argumentų, kad atsakovas, prieš skirdamas drausminę... 182. Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – skyrimo... 183. 56. Apeliantas, kvestionuodamas 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu paskirtos... 184. 57. Komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti 2017 m. birželio... 185. 58. Teismo proceso metu atsakovas Kultūros ministerija laikėsi pozicijos, kad... 186. 59. Byloje nustatyta, kad apeliantas nuo 2002 m. liepos 15 d. iki 2017 m.... 187. 60. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad iki 2017 m. sausio 1... 188. 61. Apelianto pozicija, kad pagal aptartos įstatymo normos formuluotę jam... 189. 62. Apelianto argumentai, kad jis nuo 2017 m. sausio 1 d. neprivalėjo gauti... 190. 63. Pažymėtina tai, kad Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio... 191. 64. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas... 192. 65. Apeliantas taip pat remiasi tuo, kad savo 2017 m. balandžio 6 d.... 193. 66. Pabrėžtina tai, kad apelianto, kaip LNOBT generalinio direktoriaus,... 194. 67. Apeliantas visiškai nepagrįstai remiasi tuo, kad duomenys apie jo darbą... 195. 68. Apelianto argumentai, kad, jo įsitikinimu, darbas VšĮ „Vilniaus... 196. 69. Be to, nagrinėjamo ginčo aspektu pabrėžtina tai, kad apeliantas turėjo... 197. 70. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nesiėmė jokių veiksmų tam, jog... 198. 71. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tai, jog Kultūros... 199. 72. Aptartų bylos aplinkybių visumos analizė teikia pagrindą konstatuoti,... 200. 73. Pažymėtina tai, kad, atsižvelgiant į apelianto eitų pareigų... 201. 74. Apelianto teiginiai, kad nė vienas kitas asmuo, vadovaujantis... 202. 75. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netyrė, ar atsirado kokia nors... 203. 76. Reikšminga nagrinėjamos bylos aplinkybė yra ta, kad apeliantas buvo... 204. 77. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į... 205. 78. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas,... 206. 79. Apelianto argumentai, kad VTEK Sprendime ir Komisijos išvadoje esantis... 207. 80. Įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo... 208. 81. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad LNOBT yra sudaręs tik tris sutartis... 209. 82. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo... 210. 83. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto... 211. 84. Kiti apelianto argumentai dėl materialiųjų drausminės nuobaudos –... 212. 85. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį... 213. Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – adekvatumo padarytam... 214. 86. Kasacinio teismo, pasisakant dėl proporcingos ir adekvačios drausminės... 215. 87. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad vadovas privalo veikti... 216. 88. Atsižvelgiant į apelianto eitų pareigų specifiką ir reikšmingumą,... 217. 89. Išanalizavus byloje surinktų duomenų apie apelianto vadovavimo... 218. Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – skyrimo terminų ... 219. 90. Apeliantas 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu jam paskirtos drausminės... 220. 91. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo... 221. 92. Apelianto argumentai, kad DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno... 222. 93. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais,... 223. 94. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovas, gavęs Vidaus audito... 224. 95. Kartu pažymėtina, kad Kultūros ministras 2017 m. kovo 28 d. kreipėsi į... 225. 96. Komisija galimam darbo drausmės pažeidimui tirti, išvadą, remdamasis... 226. 97. Įvertinus tęstinį pažeidimų, už kuriuos apeliantui 2017 m. birželio... 227. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą ... 228. 98. Pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena... 229. 99. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis... 230. 100. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad neturtinė žala... 231. 101. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas... 232. 102. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog, sprendžiant... 233. 103. Apelianto argumentai dėl jo šeimos nariams padarytos neturtinės žalos... 234. 104. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas... 235. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 236. patenkinti apeliacinį skundą iš dalies.... 237. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą.... 238. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl Lietuvos... 239. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....