Byla 3K-3-144-706/2016
Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo T. J

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Egliana ir Ko“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Egliana ir Ko“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Esola“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Reklamasas“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo T. J.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atsakomybės paskirstymą vežėjams regresinio ieškinio atveju, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 194 724,73 Lt (56 396,18 Eur) žalos atlyginimą regreso tvarka, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ji nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-402-667/2011 nustatyta, jog kaltinamasis T. J. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2009 m. gruodžio 24 d. su UAB „Egliana ir Ko“ sudarė krovinio vežimo sutartį fiktyvios UAB „Reklamasas“ vardu, pagal kurią UAB ,,Reklamasas“ įsipareigojo nuo 2009 m. gruodžio 28 d. iki 2009 m. gruodžio 29 d. pervežti krovinį (garso, vaizdo techniką, priklausančią UAB „AG Trade“) maršrutu Latvija–Lietuva, iškrauti jį (duomenys neskelbtini). Tada kaltinamasis 2009 m. gruodžio 28 d. fiktyvios UAB ,,Reklamasas“ vardu sudarė sutartį dėl krovinio vežimo su UAB „Esola“. 2009 m. gruodžio 28 d., UAB „Esola“ vairuotojui gabenant krovinį pagal sutartį, kaltinamasis telefonu nurodė krovinį iškrauti kitu adresu (duomenys neskelbtini) ir taip apgaule įgijo UAB „TC prekyba“ priklausančius daiktus, kurių bendra vertė 206 891,78 Lt (59 920 Eur).
  3. Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-558-324/2012, atmetė UAB „Egliana ir Ko“ ieškinį, patenkino UAB „TC prekyba“ priešieškinį ir priteisė UAB „TC prekyba“ iš UAB „Egliana ir Ko“ 127 519 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nustatė, kad UAB „AG Trade“ pateikė UAB „Egliana ir Ko“ užsakymą pervežti krovinius iš Latvijos į Lietuvą, pastaroji pasitelkė UAB „Reklamasas“, o ši gabenti krovinį pavedė UAB „Esola“. Krovinį iš siuntėjo paėmė UAB „Esola“ vairuotojas, tačiau krovinys CMR važtaraštyje nurodytam gavėjui pristatytas nebuvo ir dėl to UAB „TC prekyba“ patyrė žalą. Priešieškinyje nurodydama žalos dydį (127 519 Lt) atsakovė atsižvelgė į tai, kad prarasto krovinio vertė buvo 59 920 Eur (206 892 Lt), 45 000 Lt dėl krovinio praradimo patirtų nuostolių atlygino draudimo bendrovė, po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo atsakovei buvo grąžinta 2170 Lt vertės prekių, o atsakovė yra skolinga ieškovei 32 203 Lt už krovinių vežimo paslaugas. UAB „Egliana ir Ko“ įvykdė teismo sprendimą ir sumokėjo UAB „TC prekyba“ 162 521,73 Lt (127 519 Lt žalos + 8768 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 5 proc. procesinių palūkanų).
  4. Ieškovės UAB „Egliana ir Ko“ vertinimu, vežėja UAB „Esola“ privalėjo žinoti, kad krovinio pristatymo adresas gali būti keičiamas tik siuntėjui pateikus pataisytą pirmą CMR važtaraštį, todėl turėjo gauti iš krovinio vežimą užsakiusio asmens (UAB „Reklamasas“) patvirtinimą dėl užsakyme nurodyto adreso pasikeitimo. Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais konvencijos (toliau – ir CMR konvencijos) 37 straipsnį ieškovas, atlyginęs krovinio gavėjo realiai patirtus nuostolius, dėl jų turi regreso teisę į kitus vežime dalyvavusius vežėjus. Tai reiškia, kad jis perima krovinio siuntėjo teises, o kiti vežėjai prieš jį gali naudoti tik krovinio siuntėjo CMR važtaraščio prasme atžvilgiu turimas teises (CK 6.112–6.114 straipsniai). Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašė priteisti iš atsakovių solidariai visų jos patirtų nuostolių, įskaitant priteistas bylinėjimosi išlaidas bei palūkanas, atlyginimą, taip pat jai priklausančius 32 203 Lt užmokesčio už krovinio vežimą, iš viso – 194 724,73 Lt.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Egliana ir Ko“ iš atsakovės UAB „Esola“ 87 512 Lt (25 345,23 Eur) žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė.
  2. Teismo vertinimu, kadangi žalą atlygino ieškovė, ji įgijo regreso teisę į kaltus asmenis, įskaitant ir atsakovę UAB „Esola“ (CMR konvencijos 37 straipsnio 1 punktas). Vien tai, kad ieškovė nebuvo tiesiogiai sudariusi vežimo sutarties su UAB „Esola“, nepaneigia jos teisės reikšti regresinį reikalavimą, o tai, kad atsakovei UAB „Esola“ sutartyje buvo nurodytas kitoks krovinio iškrovimo adresas, nepaneigia UAB „Esola“ pareigos patikrinti, ar krovinys perduodamas reikalavimo teisę jį gauti turinčiam asmeniui (CMR konvencijos 12 straipsnis). Kadangi UAB „Reklamasas“ buvo fiktyviai įsteigta įmonė, kurios vardu prisidengdamas veikė T. J., tai teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinas CMR konvencijos 38 straipsnis, kuriame nustatyta, jog jeigu vienas vežėjų yra nemokus, tai jam tenkanti, bet nesumokėta nuostolių atlyginimo dalis paskirstoma visiems kitiems vežėjams proporcingai nuo jiems priklausančių atlygių už vežimą.
  3. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 32 203 Lt (ieškovei priklausantis užmokestis už krovinio pervežimus, kurį UAB „TC prekyba“ įskaitė‚ sumažindama ieškinio reikalavimus civilinėje byloje Nr. 2-558-324/2012), nes ieškovė neįrodė UAB „Esola“ kaltės ir priežastinio ryšio tarp UAB „Esola“ veiksmų ir ieškovės negautų pajamų (CK 6.247–6.248 straipsniai). Įvertinęs tai, kad pagal UAB „AG Trade“ užsakymą ieškovė už vežimą turėjo gauti 600 Lt atlyginimą ir PVM, o atsakovė UAB „Esola“ iš UAB „Reklamasas“ gavo 700 Lt atlyginimą ir PVM, bei atsižvelgdamas į CMR konvencijos 38 straipsnį, teismas sprendė, kad ieškovei tenka atlyginti 600/1300 žalos, o atsakovei – 700/1300 žalos, todėl ieškovės prašomas priteisti 162 521,73 Lt žalos atlyginimas paskirstomas 75 010 Lt priskiriant ieškovei ir 87 512 Lt atsakovei.
  4. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi UAB „Egliana ir Ko“ ir UAB „Esola“ apeliacinius skundus, 2015 m. liepos 3 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimo dalį dėl priteistos žalos dydžio ir bylinėjimosi išlaidų: teismas sumažino ieškovei iš atsakovės priteistą sumą iki 18 503,82 Eur (63 890 Lt), bylinėjimosi išlaidų sumą – iki 583,87 Eur (2016 Lt).
  5. Teismas konstatavo, kad krovinys buvo prarastas ir ieškovė patyrė žalą dėl faktinės vežėjos (atsakovės UAB „Esola“) bei fiktyvios įmonės (UAB „Reklamasas“) atstovu prisistačiusio asmens neteisėtų veiksmų. Pasisakydama dėl priteistos žalos dydžio teisėjų kolegija nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-558-324/2012, iš UAB „Egliana ir Ko“ buvo priteista 127 519 Lt nuostoliams iš vežimo sutarties atlyginti, įvertinus tai, kad UAB „Egliana ir Ko“ turėjo 32 203 Lt reikalavimo teisę į UAB „TC prekyba“. Kitaip tariant, faktinė žala dėl krovinio praradimo buvo 32 203 Lt didesnė, o teisme buvo reikalauta mažesnės (127 519 Lt) sumos. Kitos šiuo sprendimu priteistos sumos yra patirtos dėl bylinėjimosi, o ne dėl vežimo, todėl teismas jų nepriteisė. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovė iš viso yra atlyginusi 159 722 Lt nuostolių (127 519+32 203).
  6. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu vadovautis CMR konvencijos 37 straipsnio b punkto nuostatomis ir paskirstyti atsakomybės dalis proporcingai atlygiui už vežimą, nes šia norma vadovaujamasi tada, kai neįmanoma nustatyti vežėjų atitinkamų atsakomybės dalių, o nagrinėjamu atveju tai įmanoma padaryti. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės UAB „Esola“ 87 512 Lt, arba beveik 55 proc. ieškovės dėl vežimo patirtų nuostolių (159 722 Lt). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovės atlygintinos žalos dydis nelaikytinas proporcingu jos kaltės laipsniui, kuris negalėtų būti didesnis nei asmenų, planavusių užvaldyti krovinį ir tai padariusių, nes jų veiksmai turi tiesioginės tyčios požymių ir būtent jie turėjo turtinės naudos. Teismo vertinimu, atsakovės UAB „Esola“ veiksmai tiek vežant krovinį kitu nei CMR važtaraštyje nurodytu adresu pagal asmens telefoninį nurodymą, tiek neįsitikinant, kam krovinys perduodamas, leidžia konstatuoti itin didelį neatsargumo laipsnį, kuris teisminėje šios kategorijos bylų praktikoje gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad 40 proc. ieškovės patirtų nuostolių atlyginimas (63 890 Lt (18 503,82 Eur) yra adekvati atsakovės atsakomybės dalis.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Egliana ir Ko“ prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties dalį ir padidinti iš atsakovės UAB „Esola“ jai regreso tvarka priteistą nuostolių sumą iki 37 597,45 Eur (129 816,48 Lt) bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teismas sumažino ieškovės reikalaujamos žalos dydį, atimdamas iš šios sumos išlaidas, kurios buvo susijusios su nuostoliais, kilusiais dėl bylinėjimosi, t. y. nepriteisė Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimu priteistų ir ieškovės uždarajai akcinei bendrovei „TC prekyba“ sumokėtų 8768 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 5 proc. dydžio procesinių palūkanų, iš viso 35 002,73 Lt, nors atsakovė UAB „Esola“ savo pateiktu apeliaciniu skundu šios sprendimo dalies neginčijo. Atsakovė UAB „Esola“ tik atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą bandė paneigti ieškovės teisę reikalauti 8768 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o dėl sumokėtų palūkanų prieštaravimų visai nereiškė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas bei netinkamai taikė CMR konvencijos 37 straipsnio nuostatas, pagal kurias ieškovė turi teisę reikalauti ir sumokėtų palūkanų.
    2. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pagal CMR konvencijos 37 straipsnio nuostatas ieškovė neturi teisės reikalauti teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų (8768 Lt). Pažymėtina, kad konvencijos vertimas į lietuvių kalbą yra netikslus. CMR konvencijos 37 straipsnis angliškai formuluojamas taip: A carrier who has paid compensation in compliance with the provisions of this Convention, shall be entitled to recover such compensation, together with interest thereon and all costs and expenses incurred bv reason of the claim. Taigi, vežėjas turi regreso teisę ne tik į sumokėtą kompensaciją ir palūkanas, bet ir į visas išlaidas, patirtas dėl to, kad buvo pareikštas ieškinys. Analogiškai šią nuostatą yra išaiškinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“ 52 punktas). Taigi, pripažintina, kad ieškovės patirta žala reikia laikyti ne tik apeliacinės instancijos pripažintą 159 722 Lt sumą, bet ir ieškovės patirtas su bylinėjimusi susijusias išlaidas (35 002,73 Lt), todėl, paskirstant atsakomybę, turėtų būti vadovaujamasi 194 724,73 Lt suma.
    3. Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad UAB „Reklamasas“ vežėjų grandinėje dalyvavo kaip fiktyvi įmonė. Vertindamas UAB „Reklamasas“ atsakomybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CMR konvencijos 38 straipsniu, nustatančiu, kad jeigu vienas vežėjų yra nemokus, tai jam tenkanti, bet nesumokėta nuostolių atlyginimo dalis paskirstoma visiems kitiems vežėjams proporcingai nuo jiems priklausančių atlygių už vežimą, ir ieškinį bendrovei „Reklamasas“ atmetė. Apeliacinės instancijos teismas dėl UAB „Reklamasas“ statuso vežėjų grandinėje ir jo galėjimo būti atsakovu nepasisakė, tačiau iš nutartyje pateiktų argumentų galima daryti prielaidą, kad teismas sprendė, jog UAB „Reklamasas“ atsakomybės dalis nėra dalytina kitiems vežėjams. Ši nutarties dalis nėra motyvuota, todėl apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto bei 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
    4. Teismai taikė skirtingą nuostolių paskirstymo būdą. Pirmosios instancijos teismas nuostolius paskirstė proporcingai, atsižvelgdamas į vežėjams tenkantį užmokestį už vežimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakomybė turėtų būti paskirstoma atsižvelgiant į kiekvieno iš atsakingų vežėjų kaltės laipsnį, tačiau nenurodė, ar nuostoliai skirstytini vadovaujantis CMR konvencijos 37 straipsniu, ar nacionalinės teisės nuostatomis, t. y. savo sprendimo tinkamai nemotyvavo.
    5. CMR konvencijos 37 ir 38 straipsnių nuostatos, leidžiančios vežėjams paskirstyti atsakomybę pagal jiems priklausantį užmokestį už vežimą, turi būti aiškinamos atsižvelgiant į siuntėjo mokamą paslaugos kainą ir į kiekvienam vežėjui nuo tos kainos tenkančią sumos dalį, t. y. kiekvieno vežėjo uždarbį. Visą vežimo kainą siūlo ir moka siuntėjas, todėl krovinio vežimo kaina, kuri paskirstoma visiems pervežime dalyvaujantiems vežėjams, yra nurodoma užsakovo (siuntėjo) sutartyje su pirmuoju vežėju. Nagrinėjamu atveju UAB „AG Trade“ 2009 m. gruodžio 24 d. Transporto užsakyme Nr. 333, pasirašytame su ieškove, yra nurodyta 600 Lt kaina už vežimo paslaugas. Iš šios sumos ieškovė pasiliko 200 Lt be PVM, o 400 Lt be PVM įsipareigojo sumokėti kitam vežėjui. Kadangi UAB „Reklamasas“ buvo fiktyvi įmonė, UAB „Esola“ užmokesčiu už krovinio vežimą reikia laikyti pirmiau nurodytus 400 Lt ir, atsižvelgiant į tai, nustatyti vežėjų (ieškovės UAB „Egliana ir Ko“ ir atsakovės UAB „Esola“) atsakomybės dalis. Tokiu atveju ieškovei tenkanti 1/3 dalis sudarytų 64 908,24 Lt o atsakovei UAB „Esola“ tenkanti 2/3 nuostolių dalis – 129 816,48 Lt.
    6. Net sutinkant su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad nuostoliai turi būti paskirstomi tarp vežėjų atsižvelgiant į kiekvieno iš jų kaltės laipsnį, ieškovės reikalaujama 129 816,48 Lt suma yra adekvati ir teisinga, nes jos veiksmai kilo dėl neapdairumo, o atsakovės UAB „Esola“ – itin didelio neatsargumo, prilyginamo tyčiai. Taigi, turėtų būti taikomas kasatorės siūlomas nuostolių paskirstymas (ieškovei tenka 1/3 nuostolių dalis, o atsakovei UAB „Esola“ – 2/3).
  1. Atsakovė UAB „Esola“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, ginčijo visą pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria nustatyti nuostoliai, todėl apeliacinės instancijos teismas neperžengė apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje ieškovės ginčas su UAB „TC prekyba“ vyko ne tik dėl nagrinėjamu atveju aktualios vežimo sutarties, bet ir dėl netinkamo prievolių įvykdymo pagal kitas vežimo sutartis, kurių šalis UAB „Esola“ nebuvo, todėl ji negali būti atsakinga už šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.
    2. Kasaciniame skunde nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato apžvalgoje nėra konstatuota, kad vežėjas turi regreso teisę dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Priešingai, joje nurodyta, kad pagal Konvencijos 37 straipsnį vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų dalyvavusių vežime vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu. Kitokio šios normos vertimo ar aiškinimo nepateikta, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo turinti regreso teisę ne tik į sumokėtą kompensaciją bei palūkanas, bet ir į Kauno apygardos teismo priteistą ir jos sumokėtą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
    3. Teismų praktikoje nurodoma, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos (procesinės palūkanos) atlieka kompensuojamąją funkciją ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovei neįvykdžius prievolės, UAB „TC prekyba“ įgijo naują teisę – reikalauti procesinių palūkanų. Taigi, procesinės palūkanos skolininkui taikomos dėl jo paties neteisėtų veiksmų, todėl nagrinėjamu atveju ieškovė, sumokėjusi šias palūkanas kreditorei UAB „TC prekyba“, neįgyja teisės jų reikalauti iš kitų vežėjų.
    4. Sprendžiant dėl ieškovo teisės regreso tvarka reikalauti atlyginti žalą iš kitų vežime dalyvavusių asmenų bei nustatant jos dydį, turi būti atsižvelgiama į kasacinio teismo suformuotą praktiką, kad būtent siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui (gavėjui) apimtį. Jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Tokiais atvejais, kai nėra sudaryta viena (vienintelė) vežimo sutartis, CMR konvencijos VI skyrius netaikytinas, o atsakovų atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsnio, taip pat CMR konvencijos 3 straipsnio nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014). Šioje byloje nustatyta, kad UAB „TC prekyba“ sudarė krovinio vežimo sutartį su ieškove, todėl pastaroji yra atsakinga. Atsakovės UAB „Esola“ su ieškove ar UAB „TC prekyba” nesiejo jokie sutartiniai įsipareigojimai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė yra atsakinga ne tik už savo, bet ir už pasitelktų asmenų veiksmus, t. y. už UAB „Reklamasas“, kurios paslaugomis naudojosi, ir pagrįstai šio asmens padarytų nuostolių dalį priskyrė ieškovei, nes ji kroviniui vežti pasitelkė netinkamą vežėją, neįsitikinusi jos patikimumu. Dėl šių priežasčių nesutiktina, kad dėl UAB „Reklamasas“ neteisėtų veiksmų atsiradusi nuostolių dalis turi būti paskirstyta vadovaujantis CMR konvencijos 38 straipsnio nuostatomis.
    5. Nagrinėjamu atveju buvo sudarytos skirtingos vežimo sutartys, o ne viena vežimo sutartis, todėl kasacinio skundo argumentas, kad visų vežėjų atlygio kaina laikytina ieškovės su UAB „AG Trade“ sutartyje nustatyta vežimo kaina, yra nepagrįstas. Ieškovė nepagrįstai UAB „Reklamasas“ su atsakove UAB „Esola“ sudarytoje sutartyje nurodytą vežimo atlygį (700 Lt) laiko fiktyviu, nes ši kaina buvo sumokėta. Dėl šios priežasties ieškovės bandymas kasaciniu skundu pakeisti kitų šalių sudarytos sutarties sąlygas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
    6. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, esant skirtingai nurodytai krovinio pristatymo vietai, vežėjas turi vadovautis sutartimi ir vežti krovinį į sutartyje nustatytą vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013). Nagrinėjamu atveju nesutampant važtaraštyje ir sutartyje nurodytoms pristatymo vietoms ir siuntėjai UAB „Reklamasas“ papildomai patvirtinus krovinio pristatymo adresą, atsakovė už ieškovės pasitelktą asmenį negali atsakyti, nes ji vykdė siuntėjos UAB „Reklamasas“ nurodymus, kuriai savo įgaliojimus suteikė pati ieškovė. Dėl šių priežasčių nepagrįstas kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos nustatytas atsakovės 40 proc. kaltės dydis nėra adekvatus, nes ieškovės veiksmai yra mažiau pavojingi.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12

  1. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

13Dėl vežėjo regreso teisės į kitus vežėjus

  1. Vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika pervežti, nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė ar tik įsipareigojo teisiškai; visi šie asmenys laikomi vežėjais Tarptautinio krovinių vežimo keliais konvencijos prasme.
  2. Kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas pats neveža krovinio, tačiau dėl to paties vežimo savo vardu sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kurį kaip vežėją (faktinį vežėją) suvokia krovinio siuntėjas ar jo atstovas, tokie vežėjai taip pat priskiriami prie vežėjų CMR konvencijos prasme. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma: tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas kaip vežėjas, o siuntėjui pagal tokį važtaraštį išdavus krovinį; kt.
  3. Kasatorė (ieškovė) 2013 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pripažinta pirmąja (susitariančia) vežėja tarptautiniame vežime, kuriam taikoma CMR konvencija, ir iš jos priteista prarasto krovinio vertė. Susitariantis vežėjas atsako už kitus vežėjus, dalyvavusius vežime (CMR konvencijos 3 straipsnis). Atsakovė buvo pripažinta paskutine vežėja, kuri prarado krovinį. UAB „Reklamasas“, nors krovinio ir nevežė (fiktyvi įmonė), teismo buvo pripažinta vežėja. Šių įmonių teisinis statusas tarptautiniame vežime, paties vežimo kvalifikavimas kaip tarptautinio vieno vežimo, taip pat nuostolių dydis jau nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir tai laikytina prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 dalis) nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiamas vežėjų tarpusavio regreso klausimas.
  4. Atsižvelgiant į konkretaus vežimo faktines aplinkybes sprendžiama dėl vežime dalyvavusių asmenų teisinio statuso ir tarp jų susiklosčiusių santykių kvalifikavimo. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Avelita“ v. UAB „Dairema“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2014, buvo suformuota praktika, kad tais atvejais, kai nėra sudaryta viena (vienintelė) vežimo sutartis, CMR konvencijos VI skyrius (įskaitant 37 straipsnį) netaikytinas, o atsakovų atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsnio, taip pat CMR konvencijos 3 straipsnio nuostatomis. Teisėjų kolegija, atmesdama ši atsakovės argumentą, pažymi, kad, skirtingai nei nagrinėjamu atveju, atsakovės nurodytoje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, jog regreso teisę turintis subjektas nukreipė reikalavimą į vežėją, kuris pagal kitą vežimo sutartį buvo laikomas siuntėju, todėl nebuvo vadinamosios vežėjų grandinės (vežėjų daugeto) viename vežime.
  5. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdami į faktus, nustatytus įsiteisėjusiu teismo sprendimu (15 punktas), teismai papildomai nustatė, kad vežimo sutartį su siuntėja (jos atstove) sudarė ieškovė (UAB „Egliana ir Ko“), o važtaraštyje vežėjas nebuvo nurodytas, tačiau krovinį siuntėja perdavė atsakovės (UAB „Esola“) vairuotojui, šis pasirašė važtaraštyje. Ieškovei buvo žinomi atsakovės transporto priemonę individualizuojantys duomenys, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė žinojo, kas faktiškai veža krovinį. Dėl šios priežasties, vadovaudamiesi prejudiciniais faktais ir atsižvelgdami į papildomai nustatytas aplinkybes, teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovės regresinis reikalavimas turi būti tenkinamas taikant CMR konvencijos 37 straipsnį.

14Dėl regresinio reikalavimo dydžio

  1. Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-558-324/2012, patenkino UAB „TC prekyba“ priešieškinį ir priteisė UAB „TC prekyba“ iš UAB „Egliana ir Ko“ 127 519 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (8768 Lt). Vykdydama šį sprendimą ieškovė UAB „Egliana ir Ko“ sumokėjo 162 521,73 Lt, o regresiniu ieškiniu nagrinėjamoje byloje pareiškė 194 724,73 Lt reikalavimą (162 521,73 Lt sumokėta suma, pridėjus 32 203 Lt sumą, kuria UAB „TC prekyba“ sumažino ieškinio reikalavimus civilinėje byloje Nr. 2-558-324/2012, įskaitydama priešpriešinį UAB „Egliana ir Ko“ reikalavimą).
  2. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuostoliais laikė visą UAB „Egliana ir Ko“ sumokėtą sumą (162 521,73 Lt), įskaitant ir bylinėjimosi išlaidas, tačiau neįtraukiant UAB „TC prekyba“ įskaityto priešpriešinio reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas šį reikalavimą įtraukė į nuostolius, tačiau UAB „Egliana ir Ko“ patirtų bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų nelaikė išlaidomis, dėl kurių nuostolius atlyginęs vežėjas turi regreso teisę į kitus vežime dalyvavusius vežėjus.
  3. Teisėjų kolegija, įvertinusi CMR konvencijos vertimo į lietuvių kalbą 37 straipsnio nuostatas, kad: „Vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu“, ir to paties straipsnio nuostatas anglų bei prancūzų (originalo) kalbomis: „A carrier who has paid compensation in compliance with the provisions of this Convention, shall be entitled to recover such compensation, together with interest thereon and all costs and expenses incurred by reason of the claim, from the other carriers who have taken part in the carriage“ „Le transporteur qui a payé une indemnité en vertu des dispositions de la présente Convention a le droit d'exercer un recours en principal, intér?ts et frais contre les transporteurs qui ont participé ? l'exécution du contrat de transport“, sprendžia, kad CMR konvencijos 37 straipsnio vertimas į lietuvių kalbą yra netikslus, ir laiko pagrįstais ieškovės kasacinio skundo argumentus, kad vežėjas turi regreso teisę ne tik į sumokėtą kompensaciją ir palūkanas, bet ir į visas išlaidas, patirtas dėl to, jog kad buvo pareikštas ieškinys.
  4. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti vadovaujamasi autentišku CMR konvencijos tekstu (anglų ar prancūzų kalbomis), o apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis vien CMR konvencijos vertimo į lietuvių kalbą tekstu, nepagrįstai į tarp vežėjų šioje byloje paskirstytinus nuostolius neįtraukė ieškovės kitoje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų. Vadovaudamasi šiais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp vežėjų paskirstytina ieškovės nuostolių suma laikytina 194 724,73 Lt (56 396,18 Eur).
  5. Patenkinusi kasatorės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų įtraukimo į paskirstytinų nuostolių dydį, teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus (11.1 punktas), susijusius su apeliacinio skundo ribų peržengimu, laikydama pagrįstais atsiliepimo į kasacinį skundą motyvus, kad atsakovė, teikdama savo apeliacinį skundą, ginčijo visą pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria nustatyti nuostoliai (įskaitant ir bylinėjimosi išlaidas bei procesines palūkanas). Todėl nelaikytina, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas.

15Dėl vežėjų atsakomybės paskirstymo

  1. Teisėjų kolegija šioje nutartyje (18 punktas) jau konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje taikytinos CMR konvencijos 37 straipsnio nuostatos. Kadangi žala atsirado dėl ieškovės ir atsakovės veiksmų (pirmoji netinkamai pasirinko vežėją, nes pasamdė UAB „Reklamasas“, kuri savo atsakomybės nėra apdraudusi, neturi licencijos verstis krovinių vežimu, o antroji nuvežė krovinį kitu, nei CMR važtaraštyje nurodytas, adresu, vadovaudamasi vien telefonu perduotu nurodymu, neįsitikindama, ar krovinys perduodamas gavėjui), tai ginčo situacijai taikytinos CMR konvencijos 37 straipsnio b punkto nuostatos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nuostoliai paskirstomi atsižvelgiant į kiekvieno vežėjo atsakomybės dalį, o ne proporcingai vežimo kainai.
  2. Atsižvelgdama į tai, kad vežėjų grandinėje dalyvavo fiktyvi įmonė – UAB „Reklamasas“, teisėjų kolegija sprendžia, jog bylą nagrinėję teismai, spręsdami regreso klausimus, pagrįstai šią įmonę laikė nemokia CMR konvencijos prasme ir taikė CMR konvencijos 38 straipsnio nuostatas, paskirstydami nuostolius už prarastą krovinį tarp dviejų vežėjų – ieškovės ir atsakovės.
  3. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad krovinį prarado faktiškai jį vežusi atsakovė, kurios vairuotojas nepristatė krovinio į važtaraštyje nurodytą vietą, pasikliaudamas UAB „Reklamasas“ telefoniniu nurodymu, kuriuo buvo pakeista krovinio pristatymo vieta pažeidžiant CMR konvencijos 12 straipsnio nuostatas, o ieškovės kaltė pasireiškė neapdairumu parenkant vežimo įmonę, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, jog vežėjų (ieškovės ir atsakovės) atsakomybės dalys byloje nustatytos netinkamai, pagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių spręstina, kad ieškovė laikytina atsakinga už 1/3 dalį žalos, o atsakovei, kaip faktiškai praradusiai krovinį, turi teikti pagrindinė – 2/3 – nuostolių dalis. Dėl šios priežasties ieškovės kasacinis skundas tenkintinas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina, padidinant ieškovei priteistiną sumą iki 37 597,45 Eur (129 816,48 Lt) (194 724,73 Lt x 2/3=129 816,48 Lt).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Keičiant apeliacinės instancijos teismo nutartį, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 7493 Lt išlaidų (4894 Lt žyminis mokestis, 300 Lt vykdymo išlaidos, 2299 Lt išlaidų už advokato pagalbą). 2/3 dalys šių išlaidų (4995,33 Lt) priteistina ieškovei iš atsakovės. Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 2300 Lt išlaidų už advokato pagalbą, jai iš ieškovės priteistina 1/3 jų dalis – 1533,33 Lt.
  2. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 42 304,48 Lt ir šis ieškovės reikalavimas turėjo būti tenkintas visiškai, taigi, ieškovei iš atsakovės priteistinas visų jos apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: 1269 Lt žyminio mokesčio ir 2420 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Atsakovės apeliacinis skundas turėjo būti atmestas, todėl jos šioje instancijoje turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Sudėjus visas ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas ir įskaičius atsakovei iš ieškovės priteistą sumą, galutinė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovei iš atsakovės priteistina suma sudaro 7151 Lt (4995,33+1269+2420-1533,33=7151) (2071,07 Eur).
  3. Kasaciniame teisme patirta 9,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2016 m. kovo 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus ieškovės kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
  4. Ieškovė, pateikdama kasacinį skundą, sumokėjo 430 Eur žyminį mokestį ir turėjo 532,40 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Patenkinus ieškovės kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos (iš viso – 962,4 Eur) jai priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsniai, 340 straipsnio 5 dalis).

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

19„Priteisti ieškovei UAB „Egliana ir Ko“ (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Esola“ (duomenys neskelbtini) 37 597,45 Eur (trisdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt septynis Eur 45 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gegužės 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 2071,07 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt vieną Eur 7 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

20Kitą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimo dalį, kuria likusi ieškinio dalis atmesta, palikti nepakeistą“.

21Priteisti iš atsakovės UAB „Esola“ (duomenys neskelbtini) 9,36 Eur (devynis Eur 36 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės ir 962,40 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt du Eur 40 ct) UAB „Egliana ir Ko“ (duomenys neskelbtini) naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

22Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai