Byla 1A-290-148/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės (pranešėjos), teisėjų: Rūtos Mickevičienės ir Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui, gynėjai advokatei Aidai Krukonienei, nuteistajam S. Ž., civilinio ieško UAB ,,( - )“ atstovui advokatui Evaldui Skurvydui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB ,,( - )“ ir nuteistojo S. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

2S. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

4Dėl kaltinimų: pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl statybos rangos sutarties Nr. ( - ) su UAB ,,( - )“ suklastojimo), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl sutarties Nr. ( - ) su UAB ,,( - )“ suklastojimo), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl sutarties Nr. ( - ) su UAB ,,( - )“ suklastojimo), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB ,,( - )“ turto įgijimo apgaule), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB ,,( - )“ turto įgijimo apgaule), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,( - )“ turto įgijimo apgaule), pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl 2009-12-18 turto iššvaistymo), pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl 2010-01-15 turto iššvaistymo) S. Ž. išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5Priteista iš S. Ž. UAB Šeimos klinika ,,( - )“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB ,,( - )“ (įm. kodas ( - ), adresas ( - ), Vilnius) 120 877,95 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje UAB Šeimos klinika ,,( - )“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

6UAB ,,( - )“ ir UAB ,,( - )“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

7UAB ,,( - )“ turėtos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti iš S. Ž. nepriteistos.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

9S. Ž. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2009-06-26 iki 2010-04-30, dirbdamas UAB Šeimos klinika ,,( - )“ (įmonės kodas ( - ), reg. ( - ), Kaunas) direktoriumi ir faktiškai eidamas kasininko pareigas, pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB Šeimos klinika ,,( - )“ turtą, o būtent: šiuo laikotarpiu iš bendrovės kasos kaip atskaitingas asmuo gavo 180 788,79 Lt, tačiau išleido bei dokumentais pateisino 73 146,90 Lt, likusių pinigų – 107 641,89 Lt į bendrovės kasą negrąžino bei nepateikė piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų, bei, neišrašęs kasos išlaidų orderių (kasos išlaidų orderis KIO Nr. ( - ) išrašytas 2010-05-03, kasos perėmimo metu nustačius trūkumą) iš bendrovės kasos paėmė 13 236,06 Lt, pinigų į bendrovės kasą negrąžino, pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB Šeimos klinika ,,( - )“ turtą, tuo UAB Šeimos klinika ,,( - )“ padarė 120 877,95 Lt žalą,

10Be to, S. Ž. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2010 m. pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iki 2011-01-19 patalpose, esančiose ( - ), Vilniuje, veikdamas bendrai, iš anksto susitaręs su A. M., turėdamas tikslą pateisinti pasisavintų iš UAB Šeimos klinika ,,( - )“ lėšų panaudojimą, sukurstė pagaminti netikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus bei juos panaudojo, o būtent: paprašė Viešosios įstaigos ,,( - )“ direktoriaus A. M. už atlygį surašyti fiktyvią sutartį, pastarajam surašius fiktyvią 2010-02-08 sutartį Nr. ( - )/10/1, pagal kurią Viešoji įstaiga ,,( - )“ įsipareigojo parengti UAB Šeimos klinika ,,( - )“ plėtros projektą ir verslo planą už 120 000 litų, nors iš anksto žinojo, kad darbai pagal sutartį atlikti nebus, o sutartis bus panaudota kitų fiktyvių dokumentų surašymui, surašytą sutartį pasirašė, kaip ,,Užsakovo“ UAB Šeimos klinika ,,( - )“ direktorius, taip pagamino netikrą dokumentą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, Viešosios įstaigos ,,( - )“ direktoriaus A. M. surašytuose: 2010-03-31 kasos pajamų orderyje Nr. ( - ), kuriame buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad Viešoji įstaiga ,,( - )“ priima iš UAB Šeimos klinika ,,( - )“ direktoriaus S. Ž. keturiasdešimt tūkstančių litų, 2010-02-26 kasos pajamų orderyje Nr. ( - ), kuriame buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad Viešoji įstaiga ,,( - )“ priima iš UAB Šeimos klinika ,,( - )“ direktoriaus S. Ž. keturiasdešimt tūkstančių litų, 2010-04-18 kasos pajamų orderyje Nr. ( - ), kuriame buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad Viešoji įstaiga ,,( - )“ priima iš UAB Šeimos klinika ,,( - )“ direktoriaus S. Ž. keturiasdešimt tūkstančių aštuonis šimtus litų, po užrašu ,,Priimta iš UAB Šeimos klinika ,,( - )“, kodas ( - ), direktorius S. Ž., a/k ( - ) šiuose kasos pajamų orderiuose pasirašė, taip, patvirtinęs tariamą pinigų perdavimą, pagamino netikrus dokumentus, be to, paprašė Viešosios įstaigos ,,( - )“ direktoriaus A. M. už atlygį surašyti fiktyvias sąskaitas faktūras, taip sukurstė A. M. pagaminti netikrus dokumentus: sąskaitą faktūrą ( - ) Nr. ( - ), kuri buvo išrašyta už tariamai Viešosios įstaigos ,,( - )“ atliktus darbus 40 000 litų sumai, sąskaitą faktūrą ( - ) Nr. ( - ), kuri buvo išrašyta už tariamai Viešosios įstaigos ,,( - )“ atliktus darbus 40 000 litų sumai, sąskaitą faktūrą ( - ) Nr. ( - ), kuri buvo išrašyta už tariamai Viešosios įstaigos ,,( - )“ atliktus darbus 40 800 litų sumai, bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011-01-19 pagamintus netikrus dokumentus: 2010-03-31 kasos pajamų orderį Nr. ( - ), 2010-02-26 kasos pajamų orderį Nr. ( - ), 2010-04-18 kasos pajamų orderį Nr. ( - ), sąskaitą faktūrą ( - ) Nr. ( - ), sąskaitą faktūrą ( - ) Nr. ( - ), sąskaitą faktūrą ( - ) Nr. ( - ) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose ( - ), savo iniciatyva pateikė Kauno apskrities VPK NTV ENTS pareigūnui, t. y. pagamintus netikrus dokumentus panaudojo.

11Taip pat S. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, t. y. tuo, kad 2009-05-27 suklastojo Statybos rangos sutartį Nr. ( - ), sudarytą tarp UAB Šeimos klinika ,,( - )“ ir UAB ,,( - )“, o būtent tuo, kad 2009-05-27 patalpose, esančiose ( - ), Kaune, dirbdamas UAB Šeimos klinika ,,( - )“ direktoriumi ir atstovaudamas bendrovei, surašė statybos rangos sutartį Nr. ( - ), kurios 2.2 punkte įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ,,Užsakovas ir Valstybinės Ligonių Kasos Kauno skyrius prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos įsipareigoja sumokėti sutarties sumą daliniais įnašais per 8 mėnesių laikotarpį, kaip įpareigoja Valstybinės Ligonių Kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos sutartis Nr. ( - ), nuo sąskaitos-faktūros išrašymo dienos pagal žemiau pateiktą grafiką“, nors UAB Šeimos klinika ,,( - )“ sutarties su Valstybine ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nebuvo pasirašiusi, bei tą pačią dieną sutartį pasirašė pats bei pateikė pasirašyti UAB ,,( - )“ atstovui direktoriui S. J., taip suklastojo tikrą dokumentą.

12Taip pat jis buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, t. y. tuo, kad 2009-08-10 suklastojo sutartį Nr. ( - ), sudarytą tarp UAB Šeimos klinika ,,( - )“ ir UAB ,,( - )“, o būtent tuo, kad 2009-08-10 patalpose, esančiose ( - ), Kaune, dirbdamas UAB Šeimos klinika ,,( - )“ direktoriumi ir atstovaudamas bendrovei, surašė sutartį Nr. ( - ), kurios 2.4.2 punkte įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ,,Užsakovas ir Valstybinės Ligonių Kasos Kauno skyrius prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos įsipareigoja sumokėti sutarties sumą daliniais įnašais per 8 mėnesių laikotarpį, kaip įpareigoja Valstybinės Ligonių Kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos sutartis Nr. ( - ), nuo sąskaitos-faktūros išrašymo dienos pagal žemiau pateikta grafiką“, nors UAB Šeimos klinika ,,( - )“ sutarties su Valstybine ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nebuvo pasirašiusi, bei tą pačią dieną sutartį pasirašė pats bei pateikė pasirašyti UAB ,,( - )“ atstovui direktoriui A. S., taip suklastojo tikrą dokumentą.

13S. Ž. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, t. y. tuo, kad apgaule UAB Šeimos klinika ,,( - )“ naudai įgijo didelės vertės UAB ,,( - )“ turtą, o būtent tuo, kad 2009-05-27 patalpose, esančiose ( - ), Kaune, dirbdamas UAB Šeimos klinika ,,( - )“ direktoriumi ir atstovaudamas bendrovei, surašė statybos rangos sutartį Nr. ( - ), kurios 2.2 punkte įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad ,,Užsakovas ir Valstybinės Ligonių Kasos Kauno skyrius prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos įsipareigoja sumokėti sutarties sumą daliniais įnašais per 8 mėnesių laikotarpį, kaip įpareigoja Valstybinės Ligonių Kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos sutartis Nr. ( - ), nuo sąskaitos-faktūros išrašymo dienos pagal žemiau pateiktą grafiką“, nors sutarties UAB Šeimos klinika ,,( - )“ su Valstybine ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nebuvo pasirašiusi, taip sąmoningai suklaidindamas įtikino UAB ,,( - )“ direktorių S. J. pasirašyti sutartį Nr. ( - ) ir atlikti sutartyje ir jos prieduose numatytus darbus, tokiu būdu, UAB ,,( - )“ laikotarpiu nuo 2009-05-27 iki 2009-08-05 atlikus sutartyje numatytus darbus UAB Šeimos klinika ,,( - )“ naudai apgaule įgijo medžiagų bei darbų už 318 990,91 litus, tuo padarydamas UAB ,,( - )“ 318 990,91 Lt žalą.

14Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, konstatavo, kad S. Ž. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje požymių, ir S. Ž. dėl kaltinimų: pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl statybos rangos sutarties Nr. ( - ) su UAB ,,( - )“ suklastojimo), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl sutarties Nr. ( - ) su UAB ,,( - )“ suklastojimo), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB ,,( - )“ turto įgijimo apgaule) išteisino, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

15Civilinis ieškovas UAB ,,( - )“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir S. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl sutarties Nr. ( - ) ir sutarties Nr. ( - ) su UAB ,,( - )“ suklastojimo) ir BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB ,,( - )“ turto įgijimo apgaule) bei skirti už šiuos nusikaltimus bausmę. Taip pat visiškai patenkinti UAB ,,( - )“ civilinį ieškinį.

16Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl S. Ž. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl sutarties Nr. ( - ) su UAB ,,( - )“ ir sutarties Nr. ( - ) su UAB ,,( - )“ suklastojimo), motyvuojant tai tuo, kad S. Ž. neturėjo tyčios, tikslo suklastoti rangos sutarties ir tokia veika nesukėlė pavojaus nusikalstamos veikos BK 300 straipsnyje saugomai vertybei, nes UAB ,,( - )“ neprarado teisės reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Teismas, darydamas tokias išvadas, nepagrįstai patikėjo S. Ž. teisme duotais parodymais, kurie prieštarauja paties S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, o kartu ir liudytojo S. J. parodymams. Šiuos visus parodymus apeliantas skunde išsamiai aptaria (t. 6, b. l. 66). Apelianto nuomone, yra akivaizdu, kad S. Ž. į sudaromą subrangos sutartį kaip garantą įrašė negaliojančios sutarties Nr. ( - ) numerį tam, kad suklaidinti UAB ,,( - )“ direktorių S. J., nes žinojo, kad kitaip pastarasis sutarties nesudarys ir klinikos įrengimo dabai nebus vykdomi. S. Ž. taip pat žinojo, kad sutarties Nr. ( - ), kuri buvo sudaryta su kita jo buvusia ir jau bankrutavusia klinika ,,( - )“, veikusia Kaišiadoryse, yra nutraukta ir sudarant subrangos sutartį negaliojo. Todėl galima daryti išvadą, kad S. Ž. subrangos sutartį suklastojo tyčia, tai yra jos klastojimo metu suvokė, kad į sutartį įrašo tikrovės neatitinkančius duomenis, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Tam S. Ž. turėjo aiškų motyvą. Jis tokiu būdu apgavo S. J., įtikindamas pastarąjį dėl neegzistuojančių apmokėjimo garantijų. Be to, anot apelianto, tikslas ir motyvas nėra būtini BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai ir jų įrodinėti nereikia, kaip kad daro teismas. Taip pat jokios reikšmės, sprendžiant dėl S. Ž. atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, neturi ir ta aplinkybė, ar UAB ,,( - )“ turi ar neturi galimybę apginti savo teises civilinio proceso tvarka. Ši aplinkybė negali būti išteisinimo pagrindo. Be to, apelianto teigimu, teismo išvada, kad UAB ,,( - )“ turi galimybę apginti savo teises civilinio proceso tvarka, yra ir nepagrįsta. Teismas, darydamas tokią išvadą, neatsižvelgė į tai, kad nors UAB ,,( - )“ ir prisiteisė skolą civiline tvarka, tai dar nereiškia, kad pavyks šią skolą atgauti. UAB Šeimos klinika ,,( - )“ yra iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriaus pateikti duomenys patvirtina, kad įmonė neturi turto ir su įmonės kreditoriais nebus atsiskaityta. Tai rodo, kad UAB ,,( - )“ neturi realios galimybės savo pažeistų teisių apginti civiline tvarka. Todėl, priešingai ne nurodė teismas, S. Ž. veika, suklastojant subrangos sutartį, yra ne civilinis deliktas, o nusikaltimas, padaręs didelę turtinę žalą civiliniam ieškovui UAM ,,( - )“, kurios atlyginimas civilinio proceso tvarka nėra įmanomas.

17Apelianto nuomone, teismas taip pat nepagrįstai išteisino S. Ž. ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Apeliantas, pacitavęs, jo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju aktualią teismų praktiką dėl sukčiavimo atribojimo nuo civilinio delikto (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309/2013), mano, kad yra visi požymiai, dėl kurių S. Ž. veiksmai turėtų būti vertinami ne kaip civilinis deliktas, o kaip sukčiavimą, nes S. Ž. naujojo esminę apgaulę, suklastojo subrangos sutartį, prisiėmė įsipareigojimus atlikti atitinkamus mokėjimus už rangos darbus, nors įmonė buvo nemoki ir sutarties su Teritorinių ligonių kasa nei dėl darbų finansavimo, nei dėl sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo neturėjo, iš Teritorinių ligonių kasos ir kitų šaltinių gautų lėšų atsiskaitymui su UAB ,,( - )“ nenaudojo (patvirtina UAB Šeimos klinika ,,( - )“ buhalterės I. M. paaiškinimai), didelę dalį įmonės lėšų pasisavino. Apelianto nuomone, jeigu S. Ž. būtų atskleidęs visą informaciją apie įmonės būklę, S. J. jokiu būdu nebūtų sudaręs subrangos sutarties ir klinikos įrengimo darbų nebūtų vykdęs. Tiek S. Ž. veiksmai rangos sutarties sudarymo metu, tiek veiksmai jos vykdymo metu, apelianto nuomone, leidžia daryti išvadą, kad S. Ž. neturėjo tikslo atsiskaityti su UAB ,,( - )“ ir, net turėdamas galimybę atlikti dalinius mokėjimus, jų neatliko. Faktiškai sumokėtą rangos darbų kainos dalį, sudarančią tik 4 procentus atliktų darbų vertės, reikia vertinti tik kaip mokėjimų imitavimą, siekiant, kad UAB ,,( - )“ direktorius S. J. kuo ilgiau nesuprastų, kad yra apgautas ir nebus atsiskaityta už atliktus rangos darbus. Tai, kad UAB Šeimos klinika ,,( - )“ ir Valstybės ligonių kasos Kauno skyrius 2009-01-15 sudarė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo draudžiamiesiems ir šių paslaugų apmokėjimo sutartį Nr. ( - ), taip pat nėra pagrindas daryti priešingos išvados. Teismas šią aplinkybę neteisingai įvertino. Ši sutartis buvo sudaryta ne dėl UAB ,,( - )“ atliktų klinikos įrengimo darbų apmokėjimo, o dėl klinikos teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo. Be to, pagal šią sutartį teritorinė ligonių kasa laikotarpiu nuo 2009-12-18 iki 2010-03-18 apmokėjo UAB Šeimos klinika ,,( - )“ už suteiktas paslaugas 30 698,62 (t. 6, b. l. 68), tačiau šie pinigai nebuvo naudojami atsiskaitymui su UAB ,,( - )“. Tai taip pat akivaizdžiai parodo, kad S. Ž. neturėjo tikslo atsiskaityti su UAB ,,( - )“. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad S. J. buvo neapdairus, nes galėjo suprasti ir išsiaiškinti, kad teritorinė ligonių kasa klinikos įrengimo darbų nefinansuoja. S. Ž., naudodamas apgaulę, pateikdamas klaidingą informaciją apie rangos darbų finansavimo šaltinius, sugebėjo įtikinti (apgauti) S. J. ir tuo pasinaudojo. Kita vertus, apelianto nuomone, net ir pripažinus, kad S. J. galėjo būti apdairesnis, tai nepaneigia to, kad sutarties sudarymo metu S. Ž. naudojo apgaulę, kuri buvo esminė ir suklaidino S. J. Dėl tokių S. Ž. veiksmų UAB ,,( - )“ padaryta žala nei civiline tvarka, nei UAB Šeimos klinikos ,,( - )“ bankroto byloje negali būti atlyginta.

18Taip pat apeliantas mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų priimti nutartį, kuria būtų pranešta prokurorui apie galimai V. L. ir V. M. padarytas BK 209 straipsnyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir apie galimai S. Ž. padarytą BK 208 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Apelianto įsitikinimu, byloje surinkti įrodymai (G. Ž. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, liudytojų I. M., V. M. parodymai ir kiti įrodymai) leidžia įtarti, kad V. L., tapęs UAB Šeimos klinika ,,( - )“ direktoriumi, tyčia privedė įmonę prie bankroto ir iniciavo bylos iškėlimą, kad akcininko V. M. naujai įsteigta įmonė toliau tose pačiose patalpose galėtų tęsti tą pačią veiklą. Taip galimai buvo išvengta atsiskaitymo su įmonės kreditoriais už klinikos įrengimo darbus ir tuo galimai kreditoriams buvo padaryta žala. Taip pat yra pagrindas įtarti, kad S. Ž. vadovaujama UAB Šeimos klinika ,,( - )“, būdama nemoki ir negalėdama atsiskaityti su visais kreditoriais, patenkino tik kelių kreditorių reikalavimus, tai yra atsiskaitydavo tik su jam tikslingais klientais, tai yra su savo buvusia įmone BUAB ,,( - )“ ir BUAB ,,M. B.“, taip pat grąžindavo paskolas ir mokėdavo palūkanas akcininkams V. L. ir V. M..

19Nuteistasis S. Ž. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam baudą.

20Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad jis šių jam kaltinimo inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, o byloje surinkti įrodymai jo kaltės priešingai negu konstatavo teismas nuosprendyje nepatvirtina. Liudytojų parodymai, kuriais teismas rėmėsi, yra prieštaringi, spėjamojo pobūdžio, liudytojai, duodami parodymus, juos priklausomai nuo tyrimo eigos keitė, todėl teismas turėjo juos vertinti kritiškai. Be to, liudytojų parodymai turėjo būti vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Teismas taip pat privalėjo patikrinti jo parodymus, išsiaiškinti jį teisinančias aplinkybes, neperkeliant įrodinėjimo naštos jam. Kadangi teismas to nepadarė, bylą išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai, tuo pažeisdamas BK 2 straipsnio, BPK 20 straipsnio 5 dalies, 369 straipsnio nuostatas, nekaltumo prezumpcijos principą. Visa tai yra pagrindas šioje dalyje naikinti nuosprendį (BPK 329 straipsnio 1 dalis).

21Apelianto nuomone, tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad jis yra pagrįstai pripažintas kaltu, jam, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai, už kuriuos jis yra nuteistas, yra priskiriami ekonominių nusikaltimų kategorijai, jie nėra smurtinio pobūdžio, vadovaujantis teismų praktika, kurią apeliantas skunde pacituoja (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2014), jam turėtų būti skiriama bauda, o ne laisvės atėmimas, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skiriant pirmenybę bausmės prevencinei, socialiniai paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai. Jam, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, būtų pažeista pusiausvyra tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio.

22Teismo posėdyje civilinio ieškovo UAB ,,( - )“ atstovas prašo civilinio ieškovo UAB ,,( - )“ apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis S. Ž. ir jo gynėja prašo nuteistojo S. Ž. apeliacinį skundą tenkinti, civilinio ieškovo UAB ,,( - )“ apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašo nuteistojo S. Ž. apeliacinį skundą atmesti, civilinio ieškovo UAB ,,( - )“ apeliacinį skundą tenkinti.

23Civilinio ieškovo UAB ,,( - )“ apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo S. Ž. apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

24Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas S. Ž. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis pasisavino jam patikėtą UAB Šeimos klinika ,,( - )“ turtą, tuo padarydamas UAB Šeimos klinika ,,( - )“ 120 877,95 Lt žalą, ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, veikdamas bendrai, iš anksto susitaręs su A. M., turėdamas tikslą pateisinti pasisavintų iš UAB Šeimos klinika ,,( - )“ lėšų panaudojimą, sukurstė pagaminti netikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus bei juos panaudojo. Tuo tarpu dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl statybos rangos sutarties Nr. ( - ) su UAB ,,( - )“ suklastojimo), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl sutarties Nr. ( - ) su UAB ,,( - )“ suklastojimo), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl sutarties Nr. ( - ) su UAB ,,( - )“ suklastojimo), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB ,,( - )“ turto įgijimo apgaule), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB ,,( - )“ turto įgijimo apgaule), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,( - )“ turto įgijimo apgaule), pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl 2009-12-18 turto iššvaistymo), pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl 2010-01-15 turto iššvaistymo) teismas S. Ž. išteisino, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinius skundus dėl šio priimto nuosprendžio yra padavę civilinis ieškovas UAB ,,( - )“ ir nuteistasis S. Ž. Civilinis ieškovas UAB ,,( - )“ prašo panaikinti dėl S. Ž. priimto išteisinamojo nuosprendžio dalį dėl jo išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl sutarties Nr. ( - ) su UAB ,,( - )“ ir sutarties Nr. ( - ) su UAB ,,( - )“ suklastojimo) ir BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB ,,( - )“ turto įgijimo apgaule) ir šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu, nuteistojo S. Ž. apeliaciniame skunde yra suformuluoti keli alternatyvūs prašymai. Nuteistasis S. Ž. prašo arba panaikinti dėl jo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, arba skirti jam bausmę, kuri nebūtų susijusi su realiu laisvės atėmimu.

25Pirmiausia kolegija pasisako dėl civilinio ieškovo UAB ,,( - )“ apeliacinio skundo. Civilinis ieškovas UAB ,,( - )“ prašo panaikinti dėl S. Ž. priimto išteisinamojo nuosprendžio dalį dėl jo išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl sutarties Nr. ( - ) su UAB ,,( - )“ suklastojimo) ir BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB ,,( - )“ turto įgijimo apgaule) ir šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymėtina, kad iš civilinio ieškovo UAB ,,( - )“ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas, išdėstęs nesutikimo su nuosprendžio argumentus, formuluodamas prašymą panaikinti nuosprendžio dalį dėl S. Ž. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl sutarties Nr. ( - ) su UAB ,,( - )“ suklastojimo, nurodė ir sutartį Nr. ( - ) su UAB ,,( - )“. Tačiau apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, taip pat ir baigiamųjų kalbų apeliacinės instancijos teisme metu išsakytų pasisakymų matyti, kad apeliantas skundžia tik nuosprendžio dalį dėl S. Ž. priimto išteisinamojo nuosprendžio dėl jo išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl sutarties Nr. ( - ) su UAB ,,( - )“ suklastojimo) ir BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB ,,( - )“ turto įgijimo apgaule). Visa tai leidžia kolegijai daryti išvada, kad civilinis ieškovas UAB ,,( - )“ apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti nuosprendžio dalį dėl S. Ž. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl sutarties Nr. ( - ) su UAB ,,( - )“), paminėjęs ir sutartį Nr. ( - ) su UAB ,,( - )“, padarė rašybos klaidą. Nei civilinis ieškovas UAB ,,( - )“, nei prokuroras šioje dalyje dėl S. Ž. priimto išteisinamojo nuosprendžio (dėl S. Ž. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl sutarties Nr. ( - ) su UAB ,,( - )“ suklastojimo) apeliacine tvarka neskundžia. Todėl teisėjų kolegija šią bylą ir nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrino tik toje dalyje, kuri liečia UAB ,,( - )“ (dėl S. Ž. priimto išteisinamojo nuosprendžio dalį dėl jo išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl sutarties Nr. ( - ) su UAB ,,( - )“ suklastojimo) ir BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB ,,( - )“ turto įgijimo apgaule) pagrįstumą ir teisėtumą).

26Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas S. Ž. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl sutarties Nr. ( - ) su UAB ,,( - )“ suklastojimo) nurodė, kad S. Ž. veikoje nėra pavojingumo požymio. Teismas, darydamas tokią išvadą, rėmėsi šiais įrodymais: 1) nuteistojo S. Ž. parodymais apie tai, kad klinikos Kaune įrengimui buvo ieškoma rangovų, visiems rangovams buvo aiškinama situacija, kad klinika nėra privati, ji finansuojama Ligonių kasų pinigais, kad atsiskaitymo reikės palaukti. UAB ,,( - )“ atstovams reikalaujant garanto, kad už darbą bus atsiskaityta, į sutartį įrašė prieš tai buvusios sutarties su Ligonių kasomis numerį, būdamas įsitikinęs, kad bus ta pati sutartis, kaip ir klinikos, veikusios Kaišiadoryse, nes veikla analogiška. Apie tai, kad reikalinga nauja sutartis, sužinojo tik po visų remontų ir klinikos įrengimo rudenį. Jokio tikslo klastoti dokumentų neturėjo; 2) Liudytojų S. J. ir A. S. parodymais apie tai, kad jiems buvo žinoma, jog bendrovė yra nauja, todėl jie reikalavo garanto, kad už darbus bus atsiskaityta, S. Ž. užtikrino, kad bendrovė atsiskaitinės Ligonių kasų, su kuriomis yra sudaryta sutartis, pinigais, todėl reikia sudaryti kuo ilgesnį atsiskaitymų grafiką, nes Ligonių kasos vėluoja atsiskaityti. Kaip garantas į sutartis buvo įtrauktas punktas apie tai, kad ne tik UAB Šeimos klinika ,,( - )“, bet ir Ligonių kasos įsipareigoja sumokėti sutarties sumą, kaip yra numatyta Klinikos ir Ligonių kasų sutartyje, kurios numeris buvo įrašytas į sutartį; 3) faktu, kad UAB Šeimos klinika ,,( - )“ pasirašyta sutartis su UAB ,,( - )“ sukūrė šalims civilines teises ir pareigas, kurios atitiko visų šalių interesus; 4) faktu, kad liudytojas S. J. pripažino, kad jis Ligonių kasoje nepasidomėjo, ar tokia sutartis egzistuoja, jam nesukėlė jokio įtarimo tai, jog įsipareigojanti apmokėti už darbą šalis – Ligonių kasos nedalyvauja sutarties sudaryme ir savo įsipareigojimų sutartyje savo parašu nepatvirtina, sutartį su S. Ž. pasirašė net nematęs sutarties su Ligonių kasomis; 5) faktu, kad po sutarties pasirašymo, kiek tai leido bendrovės finansinė padėtis, bendrovė vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiais įrodymais motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje konstatavo, kad S. Ž. neturėjo tikslo ir motyvo klastoti dokumentų, siekdamas dokumentuose įtvirtinti tikrovės neatitinkančią informaciją ir tokiu būdu nevykdyti bendrovės sutartinių įsipareigojimų, jo veiksmai nelaikytini pavojinga veika, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tokia veika padarė realią žalą rangos santykiuose dalyvavusių juridinių asmenų teisėms ir pareigoms, sukėlė teisiškai reikšmingus padarinius ir savo pavojingumu peraugo civilinės atsakomybės lygį, todėl S. Ž. pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako.

27Pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms pritartina. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011). Šios nuostatos ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį. Taigi, būtent reikšmingų teisinių pasekmių sukėlimas yra vienas iš kriterijų turintis itin didelę reikšmę šios nusikalstamos veikos pavojingumui, kartu ir šios veikos kaip nusikaltimo atribojimui nuo civilinio delikto.

28Be to, šiuo atveju, sprendžiant dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo, turi būti atsakyta ir į klausimą, ar asmuo, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, tikslingai disponuoja suklastotu dokumentu. Tai yra būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011 ir kt.). Šios nusikalstamos veikos pavojingumui, kartu ir šios veikos kaip nusikaltimo atribojimui nuo civilinio delikto subjektyvieji jos požymiai turi taip pat itin didelę reikšmę.

29Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad nors apeliantas skunde ir teisingai nurodo, kad kaltininko veiksmų, disponuojant suklastotu dokumentu, motyvai, tikslai BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nėra nurodyti kaip būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, tačiau jie turi pakankami svarbią reikšmę sprendžiant civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo klausimus. Būtent kaltininko tyčios kryptingumas atliekant šiuos veiksmus, tokių veiksmų tikslai, motyvai nemaža dalimi lemia tokios veikos pavojingumo mastą ir jos pripažinimą (ar nepripažinimą) nusikaltimu. Sprendžiant, ar tokius veiksmus šio straipsnio prasme laikyti nusikalstamais, atsižvelgtina į tai, ar šie veiksmai buvo piktavališki ar nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant fizinių ir juridinių asmenų interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų.

30Kaip matyti nuteistasis S. Ž. viso proceso metu iš esmės neneigė, kad į rangos sutartį tarp UAB Šeimos klinika ,,( - )“ ir UAB ,,( - )“ įrašė skundžiamame nuosprendyje nurodytas tikrovės neatitinkančius duomenis. Kita vertus, jis nurodė ir tai, kad tuo jis nesiekė kam nors sukelti žalingas pasekmes, priešingai, taip pasielgė, siekdamas apsaugoti rangovų interesus. UAB ,,( - )“, žinodama, kad atsiskaitymų už atliktus remonto darbus, gali tekti palaukti, reikalavo garanto. Dėl to jis, nenorėdamas nieko blogo, įrašė į rangos sutartį prieš tai buvusios sutarties su Ligonių kasomis numerį, būdamas įsitikinęs, kad bus ta pati sutartis, kaip ir klinikos, veikusiose Kaišiadoryse, nes veikla buvo analogiška – medicininių paslaugų tiekimas. Apie tai, kad reikalinga nauja sutartis sužinojo tik po visų remontų darbų ir klinikos įrengimo, kai nuvažiavo į sanitarinę epideminę stotį. Jokio tikslo klastoti dokumentų neturėjo. Jeigu būtų žinojęs, kad kils tokie nemalonumai, po naujos sutarties su Ligonių kasomis sudarymo būtų sutartį su UAB ,,( - )“ perrašęs. Dėl šių aplinkybių nuteistojo S. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme, savo esme nebuvo prieštaringi. Be to, apklausus S. Ž. pakartotinai apeliacinės instancijos teisme, jis taip pat patvirtino šias aplinkybes. Taigi, iš nuteistojo S. Ž. parodymų matyti, kad jis skundžiamame nuosprendyje nurodytas tikrovės neatitinkančius duomenis įrašė kaip garantiją dėl atsiskaitymo už UAB ,,( - )“ atliktus remontus darbus, iš esmės to pareikalavus UAB ,,( - )“. Būtent, UAB ,,( - )“, žinodamas, kad UAB Šeimos klinika ,,( - )“ yra nauja, besikurianti klinika, reikalavo garanto dėl atsiskaitymo. Šias aplinkybes iš esmės pripažino ir UAB ,,( - )“ atstovas S. J. UAB ,,( - )“ vardu pasirašęs rangos sutartį su UAB Šeimos klinika ,,( - )“. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB Šeimos klinika ,,( - )“ pajamų šaltinis buvo tik Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pervedamos lėšos ir, kaip matyti iš liudytojo S. J. parodymų, ši aplinkybė jam sudarant rangos sutartį buvo žinoma. Todėl remiantis vien tuo, kad S. Ž. ir nutylėjo tą aplinkybę, kad jis į rangos sutartį įrašė prieš tai buvusios sutarties su Ligonių kasomis numerį, kaip tai daro apeliantas skunde (remdamasis nuteistojo S. Ž. parodymais), kolegijos nuomone, dar negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad taip veikdamas S. Ž. sąmoningai siekė sudaryti nenaudingą sandorį UAB ,,( - )“ ir pakenkti UAB ,,( - )“ turtiniams interesams. Sandorių sudarymas yra bendrovės, kaip juridinio asmens, teisė. Tokio asmens vykdomoje ūkinėje veikloje su kitu juridiniu asmeniu sudaryto sandorio ir juridinio asmens atstovo atliktų veiksmų neteisėtumas neturėtų būti nustatomas atsižvelgiant vien į formalų baudžiamosios teisės draudimą teisinėje apyvartoje kurti dokumentus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Šiuo atveju, į ką pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nustatant, ar dokumento suklastojimas buvo pasiekęs reikiamą pavojingumo laipsnį, ar padarė realią žalą teisiniuose santykiuose dalyvaujančių juridinių asmenų teisėms ir pareigoms, ar suklastojimas padarytas kaltininkams veikiant tyčia, svarbu įvertinti ir tai, kiek kaltininkų sudaryti sandoriai atitiko visų verslo subjektų valią ir interesus, ar jie buvo realiai vykdomi, kokios aplinkybės lėmė, kad juridinis asmuo neteko galimybės civilinėmis teisinėmis priemonėmis apginti sutartyje numatytos jo teisės, ginčijamos kitos sutarties šalies. Šioje byloje nustatytos aplinkybės apie rangos sutarties sudarymo tikslus ir šalių veiksmai po susitarimų rodo, kad nepaisant vienos iš šios sutarties sąlygų, kuri buvo įtvirtina rangos sutartyje 2.2 punkte tarp UAB ,,( - )“ ir tik UAB Šeimos klinika ,,( - )“ ir kuri, kaip byloje yra neginčijamai nustatyta, neatitiko tikrovės, tarp šalių buvo įtvirtinti ir realiai vyko verslo subjektų faktinį poreikį atitinkantys verslo santykiai. Todėl šio sandorio, pagal kurį buvo vykdomas UAB Šeimos klinika ,,( - )“ remonto darbai, nėra pagrindo laikytini nenaudingu UAB ,,( - )“, kaip tai bando įrodyti apeliantas civilinis ieškovas UAB ,,( - )“. Taip pat byloje nėra tokių duomenų, kurie leistų kolegijai daryti išvadą, kad S. Ž. veiksmai buvo atliekami sąmoningai kenkiant juridinių asmenų interesams. Nagrinėjamoje byloje taip ir liko nepaneigti nuteistojo S. Ž. argumentai, kad minėti veiksmai buvo nulemti ekonominio būtinumo, siekio padaryti veiksmingesne rangovų teisių apsaugą (pareikalaus sutarties įvykdymo garanto). Sprendžiant, ar S. Ž. buvo pagrįstai išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, jog minėtus veiksmus S. Ž. padarė dėl savanaudiškų paskatų ar siekdama kitokios asmeninės naudos.

31Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad nuteistojo S. Ž. veikoje nėra visų būtinųjų BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra adekvati bei proporcinga priemonė padaryto pažeidimo pavojingumui ir tikslo, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, gali būti siekiama taikant CK bei CPK numatytas nuostatas.

32Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padaręs išvadą, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad S. Ž., sudarydamas sutartį su UAB ,,( - )“, panaudojo esminę apgaulę ir turėjo išankstinę tyčią nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, S. Ž. taip pat išteisino ir dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB ,,( - )“ turto įgijimo apgaule). Šioje dalyje apeliantas civilinis ieškovas taip pat skundžia dėl nuteistojo S. Ž. priimtą teismo nuosprendį. Pagrindinis apibendrintas apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingo pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio šioje dalyje priėmimo yra susijęs su įrodymų dėl sukčiavimo požymių – apgaulės ir tyčios – netinkamu analizavimu ir jų patikimumo vertinimu, o skundo argumentai išdėstyti pateikiant bylos įrodymų vertinimą, kuris, apelianto teigimu, patvirtina esant sukčiavimą S. Ž. veiksmuose.

33Šioje byloje iš S. Ž. pareikšto kaltinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje padarymo, matyti, kad pagal objektyviuosius veikos požymius S. Ž. sukčiavimo būdas buvo būtent pirmiau minėto dokumento suklastojimas ir jo panaudojimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad negaliojančios sutarties su Ligonių kasomis numerio ir Ligonių kasų įsipareigojimo apmokėti už atliktus darbus įrašymas į sutarties sąlygas turėjo esminės įtakos sudarant UAB ,,( - )“ nenaudingą sandorį, tai yra, kad UAB ,,( - )“ atžvilgiu buvo panaudota esminė apgaulė, taip pat nenustatęs S. Ž. tyčios apgaule UAB Šeimos klinika ,,( - )“ naudai įgyti UAB ,,( - )“ priklausantį turtą, padarė išvadą, kad tarp UAB ,,( - )“ ir UAB Šeimos klinika ,,( - )“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, iš kurių kilę ginčai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, ir S. Ž. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB ,,( - )“ turto įgijimo apgaule) išteisino, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų pagrindu padarytomis išvados dėl to, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo visų nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, požymių, o susiklostė civiliniai prievoliniai teisiniai santykiai. Priešingai negu teigiama civilinio ieškovo UAB ,,( - )“ apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus dėl apelianto ginčijamų aplinkybių, BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį.

34Pažymėtina, kad BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos – sukčiavimo sudėtis, kurios tik požymių visuma lemia nusikalstamos veikos konstatavimą. Šios bylos kontekste svarbus dviejų požymių – tyčios ir apgaulės – aiškinimas ir aplinkybių, atskleidžiančių šiuos požymius, vertinimas.

35Sukčiavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, be to, būtinas sudėties požymis yra veikos padarymo būdas – apgaulė. Kaltininkas turi turėti tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Teismų praktika išskiria tokius apgaulės kriterijus: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010; 2K-633/2012).

36Tyčia sukčiavimo atveju reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Pažymėtina ir tai, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį taikomas naudotos apgaulės esmingumo reikalavimas, jei apgaulė nedaro esminės įtakos nukentėjusiajam ar kitam asmeniui apsispręsti dėl šių veiksmų atlikimo, tokiu atveju apgaulė nedaro veikos sukčiavimu.

37Šios bylos kontekste svarbūs ir kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar tarp asmenų susiklosto civiliniai santykiai, ar veika perauga į nusikalstamą. Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-299/2011, 2K-239/2011, 2K-507/2012).

38Išanalizavus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šiuos svarbius kriterijus aptarė, vertindamas bylos įrodymus, ir padarė pagrįstas išvadas, atitinkančias nustatytas bylos aplinkybes. Pagal bylos aplinkybes neabejotina, kad S. Ž. veikla atitinka civilinės teisės įstatymais reguliuojamų visuomeninių santykių sritį.

39Civilinio ieškovo UAB ,,( - )“ apeliaciniame skunde teigiama, kad apgaulės turinys, nulėmęs sandorį, buvo būtent tiesos nutylėjimas apie tai, kad UAB Šeimos klinika ,,( - )“ su Ligonių kasomis nėra sudariusi naujos sutarties, tačiau apelianto teiginys, kad S. Ž. veikoje buvo visi apgaulės kriterijai, suformuoti teismų praktikoje, ir kad pirmosios instancijos teismas dėl to padarė neteisingas išvadas, yra nepagrįstas. Kolegijos nuomone, apeliantas skunde sureikšmina patį faktą, kad S. Ž. nepateikė visos tiesos apie sutartį su Ligonių kasomis ir nevertina šio fakto aplinkybių kontekste, kurios liudija apie S. Ž. tyčios sukčiauti nebuvimą. Apeliantas tyčios turinį atskleidžia iš esmės remdamasis tik tiesos apie sutartį su Ligonių kasomis neatskleidimu, svarbių aplinkybių nutylėjimu, tačiau neanalizuoja, kokie būtent veiksmai atskleidžia, kad S. Ž., prieš nutylėdamas informaciją, jau turėjo tyčią nevykdyti įsipareigojimų, o jo vienintelis tikslas, susiformavęs iki tiesos nutylėjimo, buvo tik būdas apgaule UAB Šeimos klinika ,,( - )“ naudai įgyti UAB ,,( - )“ priklausantį turtą. Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo skundžiamame nuosprendyje, sukčiavimo esmė nėra vien formalus apgaulės konstatavimas kaltinamojo veiksmuose, bet ir jo tyčios kryptingumo nustatymas, kuris turi būti susijęs su apgaulės fakto panaudojimu įgyjant UAB ,,( - )“ priklausantį turtą. Šios bylos kontekste netgi konstatavus, kad tikrai S. Ž. rangos sutarties su UAB ,,( - )“ sudarymo metu nebuvo sudaręs naujos sutarties su Ligonių kasomis, tačiau iš kitų pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytų aplinkybių, kurios sekė iš karto po sutarties sudarymo, matyti, kad jo tikslas nebuvo neteisėtai UAB Šeimos klinika ,,( - )“ naudai įgyti UAB ,,( - )“ priklausantį turtą neketinant vykdyti įsipareigojimų, tačiau priešingai – kuo greičiau įkurti kliniką, tikintis, kad jam pavyks įsteigus kliniką pritraukti pacientus, gauti iš Ligonių kasų išmokas ir atsiskaityti su remonto darbus klinikoje atlikusia UAB ,,( - )“. Bylos duomenys liudija, kad S. Ž. tikslas buvo kaip tik įgyvendinti šį planą iki galo (t. y. sudaryti ir rangos sutartį) ir taip gauti iš to pajamų. Taigi byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad S. Ž. neturėjo išankstinio plano nevykdyti rangos sutarties sąlygų ir apgaule užvaldyti UAB ,,( - )“ priklausančio turto, o siekė įvykdyti savo vadovaujamos bendrovės finansinius įsipareigojimus UAB ,,( - )“, ir jie buvo vykdomi. Šiuo atveju tas faktas, kad sutarties su Ligonių kasomis UAB Šeimos klinika ,,( - )“ nebuvo sudariusi, į rangos sutartį buvo įrašytas senas sutarties su Ligonių kasomis numeris, S. Ž. tikintis, kad sutarties numeris sudarius su Ligonių kasomis naują sutartį nesikeis, nes Kaišiadoryse ir Kaune veikusių klinikų veika buvo analogiška – medicininių paslaugų tiekimas, liudija ne apie tyčinę apgaulę, bet apie tam tikrą verslo riziką, kurią jis nusprendė prisiimti iš anksto pažadėdamas, kad bus atsiskaitoma iš Ligonių kasų gaunamų pinigų, nesudaręs iki rangos sutarties naujos sutarties su Ligonių kasomis, nes nuo šio fakto priklausė ir rangos sutarties sudarymas, kuris S. Ž. buvo esminis. Būtent, UAB ,,( - )“, žinodamas, kad UAB Šeimos klinika ,,( - )“ yra nauja, besikurianti klinika, reikalavo garanto dėl atsiskaitymo, o S. Ž., įrašydamas į rangos sutartį tikrovę neatitinkančius duomenis, taip tik siekė padaryti veiksmingesne rangovų teisių apsaugą, o kartu ir dėl ekonominio būtinumo. Kolegijos nuomone, S. Ž. veiksmai – neteisingų duomenų įrašymą į rangos sutartį, buvo greičiau sąlygoti jo lengvabūdiško požiūrio į sutarties sudarymo tvarką, nesugebėjimo įvertinti savo veiksmų pasekmių, o ne kaip tvirtina apeliantas sąmoningai kenkiant juridinių asmenų interesams. Be to, nors tokiu sandoriu S. Ž. ir prisiėmė riziką, siekiant užtikrinti su civiliniu ieškovu UAB ,,( - )“ sudarytos rangos sutarties vykdymą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ši neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės - komercinės rizikos, nes vėliau tokia sutartis su Ligonių kasomis buvo sudaryta, pinigai iš Ligonių kasų buvo mokami ir kiek leido bendrovės finansinė padėtis bendrovė sutartinius įsipareigojimus UAB ,,( - )“ vykdė. Tai, kad UAB Šeimos klinika ,,( - )“ iki galo neįvykdė sutartinių įsipareigojimų UAB ,,( - )“, iš dalies lėmė ir jai nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės ir sunki įmonės turtinė padėtis - UAB Šeimos klinika ,,( - )“ pajamų šaltinis buvo tik Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pervedamos lėšos, o pacientų nebuvo tiek, kiek tikėtasi, reikėjo mokėti gydytojams atlyginimus ir kt. ir bendrovė negalėjo įvykdyti visų jos įsipareigojimų kreditoriams. Be to, tai, kad S. Ž. neturėjo tyčios apgaule UAB Šeimos klinika ,,( - )“ naudai įgyti UAB ,,( - )“ priklausantį turtą, patvirtina ir ta aplinkybė, kad byloje nustatyta, kad vėliau, kai S. Ž. sužinojo, kad bendrovės sąskaitose esančios piniginės lėšos yra areštuotos, jis nesipriešino dėl skolos grąžinimo, bandė tartis su UAB ,,( - )“ atstovu S. J. dėl arešto panaikinimo, kad UAB Šeimos klinika ,,( - )“ galėtų tęsti savo veiklą ir sumokėti skolą dalimis, tačiau UAB ,,( - )“ atstovas S. J. su tuo nesutiko. Šis faktas taip pat paneigia, kad S. Ž. tikslas buvo apgaule nesiekiant vykdyti savo įsipareigojimų ir UAB Šeimos klinika ,,( - )“ naudai įgyti UAB ,,( - )“ priklausantį turtą. Priešingai, tai rodo, kad S. Ž. siekė ir toliau vystyti sutartinius santykius su rangovais, atsižvelgiant į nepalankiai jam susiklosčiusias aplinkybes, kurios jam sutrukdė įgyvendinti sumanymą. Tokiuose S. Ž. veiksmuose tiesioginės tyčios sukčiauti nevykdant prisiimtų įsipareigojimų ir taip apgaule UAB Šeimos klinika ,,( - )“ naudai įgyti UAB ,,( - )“ priklausantį turtą nėra. Pažymėtina, kad pagal teismų formuojamą praktiką, tam tikras informacijos nuslėpimas verslo santykiuose nebūtinai reiškia apgaulę BK 182 straipsnio prasme, nes ne visi nesąžiningi verslo subjektų poelgiai turi būti vertinami kaip nusikalstami veiksmai. Vien nutylėjimo kaip formalaus fakto konstatavimas nesuponuoja nusikalstamos veikos, nes turi būti konstatuota ir tyčia pasinaudojant ta apgaule įgyti svetimą turtą. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog S. Ž., sudarydamas rangos sutartį su UAB ,,( - )“, būtų žinojęs ir naudojęsis tuo faktu, kad įmonė bus nepajėgi vykdyti prisiimamų įsipareigojimų, bet vis tiek siekęs sudaryti žalingą sandorį su UAB ,,( - )“ tik tam, kad galėtų apgaule UAB Šeimos klinika ,,( - )“ naudai įgyti UAB ,,( - )“ priklausantį turtą. Byloje nustatyta, kad UAB Šeimos klinika ,,( - )“ buvo nauja, besikurianti bendrovė, buvo atliekami visi būti parengiamieji darbai, kad kuo greičiau klinika pradėtų veikti (sudaromos rangos sutartys dėl klinikos remonto darbų, ieškoma kvalifikuotų gydytojų, pacientų ir kt.), S. Ž. šių darbų neimitavo, jie nebuvo fiktyvūs ir klinika iš tiesų tam tikrą laiką vykdė veiklą, buvo suteikiamos realios medicininės paslaugos. Taip pat nuteistasis S. Ž. sudarė sutartį su Kauno teritorinės ligonių kasomis ir buvo gaunamos realios pajamos. Taigi, sudarydamas sutartį, nuteistasis S. Ž. pagrįstai tikėjosi, kad gavęs pajamų iš klinikos veiklos iš Ligonių kasų, galės atsiskaityti su UAB ,,( - )“ už atliktus darbus. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad klinikos veikla buvo nesėkminga, nebuvo tiek pacientų, kiek tikėtasis, todėl UAB Šeimos klinika ,,( - )“ negavo planuotų pajamų ir neturėjo finansinių galimybių laiku vykdyti turtines prievoles pagal sutartį su UAB „( - )“. Tą patvirtino ir aplinkybė, kad UAB Šeimos klinika ,,( - )“ vykdydama rangos sutartį sumokėjo tik dalį skolos UAB „( - )“. Tačiau šios aplinkybės, kaip kad mano apeliantas civilinis ieškovas UAB ,,( - )“, negali būti vertinamos kaip rodančios, kad S. Ž. turėjo išankstinę tyčią nevykdyti sutartinių įsipareigojimų UAB ,,( - )“, siekė apgaule įgyti UAB ,,( - )“ turtą. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš priimtų nutarčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2011), pati savaime sunki bendrovės finansinė padėtis, į kurią apeliantas civilinis ieškovas UAB ,,( - )“ bando apeliuoti ginčydamas šioje dalyje dėl S. Ž. priimto išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumą, negali suponuoti nuteistojo išankstinės tyčios nevykdyti į ateitį nukreiptų sutartinių įsipareigojimų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip matyti iš UAB „( - )“ atstovo paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, jam buvo žinoma, kad UAB Šeimos klinika ,,( - )“ yra nauja, besikurianti įmonė (UAB ,,( - )“ pati atliko klinikos įrengimo darbus), o šios įmonės pagrindinis pajamų šaltinis yra tik piniginės lėšos gaunamos iš Ligonių kasų, šių aplinkybių S. Ž. nuo UAB ,,( - )“ neslėpė, sąžiningai nurodė, kad negalės greitai atsiskaityti su UAB ,,( - )“, nes Ligonių kasos vėluoja atsiskaityti. Šios aplinkybės UAB ,,( - )“ atstovui buvo žinomos ir priimtinos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. J. buvo verslininkas ir jis, kaip verslininkas, turėjo patirties sudarant verslo sandorius. Ši veikla neišvengiamai susijusi su verslo rizika, kuri verčia vertinti įvairius galimų investicijų aspektus“ verslo parnerių patikimumą, skolininko mokumą, prievolės užtikrinimo galimybes, objektyvias galimybes investuoti į konkretų objektą ir pan., tačiau UAB ,,( - )“ atstovas S. J., sudarydamas rangos sutartį šių aplinkybių pakankamai rūpestingai nevertino, todėl pirmosios instancijos teismas padarė taip pat pagrįstą išvadą, kad todėl jo elgesys neatitiko atidaus ir rūpestingo nukentėjusio elgesio kriterijaus. S. J., žinodamas, kad UAB Šeimos klinika ,,( - )“ yra nauja, besikurianti įmonė ir jos pagrindinis pajamų šaltinis yra Ligonių kasų mokami pinigai, pats nusprendė sudaryti rangos sutartį su UAB Šeimos klinika ,,( - )“.

40Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto teiginys dėl visų esminės apgaulės kriterijų ir tyčios buvimo S. Ž. veiksmuose yra nepagrįstas ir todėl atmestinas.

41Kitas aspektas, kurį apeliaciniame skunde plėtoja civilinis ieškovas UAB ,,( - )“, yra nesutikimas su teismo išvadomis, kad tarp UAB ,,( - )“ ir UAB Šeimos klinika ,,( - )“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, dėl kurių iškilę ginčai gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, kaip pakankama teisių gynimo priemone. Civilinis ieškovas UAB ,,( - )“ nesutinka su tuo, teigdami, kad jų teisė apginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka buvo suvaržyta. Tačiau, priešingai negu teigia apeliantas, jų pažeistų teisių gynimas civilinio proceso tvarka pasunkintas nebuvo, nes, kaip patys nurodė, jie civilinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu.

42Sukčiavimas nuo civilinės teisės pažeidimo paprastai atskiriamas pagal esminės apgaulės kriterijų, pagal kurį būtina nustatyti, kad naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam nenaudingame sandoryje. Kaip papildomi argumentai atskiriant šiuos skirtingus teisės pažeidimus taip pat naudotini: kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai apsunkintos) ir nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Todėl bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas suteiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms.

43Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad tarp UAB Šeimos klinika ,,( - )“, kuriai atstovavo S. Ž., ir UAB ,,( - )“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o ginčas gali būti sprendžiamas civilinio proceso. Civilinio ieškovo UAB ,,( - )“ atstovas patvirtino, kad jie šią teisę įgyvendino, ir kreipėsi civilinio proceso tvarka dėl skolos priteisimo, tai tik parodo, kad pažeistų teisių gynimas ne tik nebuvo suvaržytas, bet ir jau pradėtas įgyvendinti. Byloje taip pat nenustatyta, jog S. Ž. tyčia būtų kaip nors sudaręs situaciją, kuri neleistų UAB ,,( - )“ civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų tiek apsunkintas, kad taptų neįmanomu. Byloje nustatyta, jog kai buvo nutraukta rangos sutartis su UAB Šeimos klinika ,,( - )“ ir uždėtas areštas UAB Šeimos klinika ,,( - )“ sąskaitoms, tiek S. J., tiek nuteistasis S. Ž. parodė, kad S. Ž. nesipriešino dėl skolos grąžinimo, bandė tartis dėl arešto UAB Šeimos klinika ,,( - )“ sąskaitoms panaikinimo, kad klinika galėtų tęsti veiklą ir įvykdyti sutartinius įsipareigojimus UAB ,,( - )“, tačiau pats UAB ,,( - )“ atstovas S. J. nesutiko. Taigi pats S. J. nusprendė, kad nepasitiki tokiu mokėjimo būdu, ir kreipėsi į teismą su ieškiniu. Šios aplinkybės kaip tik patvirtina, kad S. Ž. neturėjo tyčios apgaule sukurti tokią situaciją, kuri užkirstų kelią apginti savo teises civilinio proceso tvarka, todėl nepagrįstas ir tas apelianto teiginys, kad buvo visiškai suvaržytas teisių gynimas civilinio proceso tvarka. Ta aplinkybė, kad UAB Šeimos klinika ,,( - )“ yra pripažinta bankrutavusi, kolegijos nuomone, taip pat nepatvirtina pažeistų teisių gynimo pasunkinimo kriterijaus. Pagal informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, iš kurių matyti, jog 2014 m. rugsėjo 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB Šeimos klinika ,,( - )“ pripažinta bankrutavusia, tačiau yra patvirtintas likviduojamos UAB Šeimos klinika ,,( - )“ kreditorių sąrašas bei jų finansiniai reikalavimai, pagal kuriuos UAB ,,( - )“ taip pat įtraukta kaip kreditorė dėl 300729,51 Lt sumos. Tai dar kartą patvirtina, kad prievolės įvykdymas ir pažeistų teisų gynimas šiuo atveju įmanomas civilinio proceso tvarka. Iš to, kas išdėstyta, daryti išvada, kad nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl tarp nukentėjusiųjų ir J. V. susiklosčiusių santykių prigimties teisinio įvertinimo, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl nepagrįsto S. Ž. išteisino atmestini kaip nepagrįsti.

44Nenustačius S. Ž. veiksmuose tyčios ir apgaulės požymių UAB Šeimos klinika ,,( - )“ naudai įgyti UAB ,,( - )“ priklausantį turtą, t. y. nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, UAB ,,( - )“ prašymas patenkinti jo civilinį ieškinį taip pat atmestinas.

45Civilinis ieškovas UAB ,,( - )“ apeliaciniame skunde be to, kad ginčija dėl S. Ž. priimto pirmiau nurodyto išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, kaip galima suprasti iš jo skunde dėstomų argumentų, taip pat kelia klausimą dėl kaltinimo akto konkretumo ta prasme, kad S. Ž. veiksmuose yra kitų nusikalstamų veikų, kurias, jo manymu, reikėjo tirti, požymių, kaip ir dėl galimai kitų asmenų dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme. Atsakant į skundo argumentą pažymėtina, kad teismas neturi įgaliojimų tirti ir kitų aplinkybių, kaip galimų kitų nusikalstamų veikų požymius, jei dėl tų veikų nėra pasisakyta kaltinamajame akte. Tokia išvada atitinka BPK 255 straipsnio nuostatų turinį reglamentuojantį nagrinėjimo teisme ribas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-250/2009 nurodė, kad tai, jog kaltinimai nebuvo pareikšti kitiems asmenims, tikėtina dalyvavusiems nusikalstamoje veikoje, savaime nesuteikia teismui teisės grąžinti bylą prokurorui. Siekis apkaltinti kitą asmenį, negu nurodyta kaltinamajame akte, nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui. Todėl pagrindo vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto dėl to, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepasisakyta dėl kitų galimai nusikalstamos veikos padaryme dalyvavusių asmenų, kaip ir dėl to, ar S. Ž. veiksmuose yra kitų nusikalstamų veikų, kurias, apelianto manymu, reikėjo tirti, taip pat nėra pagrindo. Pagal BPK 255 straipsnį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o S. Ž. kaltinimai pagal BK 208 straipsnį nebuvo pareikšti, kaip nebuvo pareikšti kaltinimai ir apelianto nurodytiems asmenims – V. L., V. M.. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal S. Ž. pareikštus kaltinimus, turėjo patikrinti jų pagrįstumą ir priimti tuo klausimu atitinkamą sprendimą. Tai pirmosios instancijos teismas ir padarė. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, S. Ž. pripažino kaltu už dalį nusikalstamų veikų, dėl kurių jam buvo pareikšti kaltinimai, o dėl dalies kaltinimų S. Ž. išteisino.

46Be to, pažymėtina, kad nors iš tiesų pagal BPK 257 straipsnio nuostatą, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Tačiau apie kito asmens padarytą nusikalstamą veiką turi būti konkrečių duomenų. Šioje byloje V. L., V. M. buvo apklausti kaip liudytojai, tačiau jiems įtarimai nebuvo pareikšti. Taigi teismas šiuo atveju neturi vykdyti prokuroro funkcijų.

47Kaip jau buvo minėta, apeliacinį skundą dėl šio priimto nuosprendžio be civilinio ieškovo UAB ,,( - )“ yra padavęs ir nuteistas S. Ž. Jis prašo panaikinti dėl jo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Iš nuteistojo S. Ž. apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad esminės aplinkybės, dėl kurių, jo nuomone, turėtų šioje dalyje būti panaikintas dėl jo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, yra netinkamas jo parodymų įvertinimas. Apeliantas yra įsitikinęs, kad jo duotus parodymus, kurie viso proceso metu priešingai negu byloje apklaustų liudytojų buvo nuoseklūs, teismas ignoravo, jų tinkamai nevertino, tuo perkeldamas įrodinėjimo naštą jam, o išvadas dėl jo kaltės iš esmės grindė tik šioje byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymais, kurie yra prieštaringi, menamojo pobūdžio. Dėl ko, apelianto nuomone, buvo padarytos išvados, kurios neva neatitinka faktinių bylos aplinkybių (neįvardijama, kokios išvados netenkina apelianto) ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Toliau apeliantas skunde dar dėsto įvairias teorines nuostatas dėl reikalavimų, keliamų nuosprendžio surašymui, įrodymų vertinimo, nekaltumo prezumpcijos ir t.t., kurios, jo įsitikinimu, taip pat buvo pažeistos tinkamai neįvertinus jo duotų parodymų.

48Iš nuteistojo S. Ž. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, kurie išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje, matyti, kad S. Ž. neprisipažino pasisavinęs jam patikėtą UAB Šeimos klinika ,,( - )“ turtą - 120 877,95 Lt, taip pat neigė ir tai, kad jis, turėdamas tikslą pateisinti pasisavintų iš UAB Šeimos klinika ,,( - )“ lėšų panaudojimą, sukurstė A. M. pagaminti netikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus bei juos panaudojo. Nuteistasis S. Ž. tvirtino, kad jis avansinius ir iš kasos paimtus pinigus, viso 120 000 Lt panaudojo sutarties su VšĮ ,,( - )“ vykdymui, sumokėdamas už šios įstaigos atliktą darbą, tai yra šiuos pinigus panaudojęs įmonės reikmėms. Be to, jo teigimu, jis pasirašė kaltinime nurodytus orderius, ,,( - )“ sąskaitas-faktūras, kurias gavo kaip patvirtinantį dokumentą 120 000 Lt sumai, ir viską pateikė ikiteisminiam tyrimui, o A. M. tvirtindamas priešingai, tai yra, kad dokumentai buvo fiktyvūs, jie surašyti siekiant pateisinti pasisavintų iš UAB Šeimos klinika ,,( - )“ lėšų panaudojimą 2010 m. pabaigoje, jį apkalba galimai norėdamas jam pakenkti. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, tokia gynybos versija buvo atmesta kaip nepasitvirtinusi, kadangi tie įrodymai, kurie byloje buvo surinkti, tokių S. Ž. parodymų ne tik nepatvirtino, bet, priešingai, juos paneigė. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

49Nors apeliantas nuteistasis S. Ž. apeliaciniame skunde ir nesutinka su tokiu jo parodymų įvertinimu, tvirtina, kad, vertinant byloje surinktus įrodymus buvo pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai, nes jo parodymai teismo buvo ignoruojami teikiant pirmenybę tik liudytojų parodymams, kolegijos nuomone, tokie skundo argumentai tiesiog neatitinka tikrovės ir prieštarauja teismo nuosprendžio turiniui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, tokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti suvaržiusiais nuteistojo gynybos teises ar kitaip sutrukdžiusiais pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nenustatė. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais remdamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visi byloje surinkti duomenys buvo išsamiai ištirti, rungimosi principas (BPK 7 straipsnis) nepažeistas, visi prašymai buvo sprendžiami nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Priimtame nuosprendyje įrodymai, tiek kaltinantys, tiek teisinantys, išdėstyti, išanalizuoti bei atitinkamai įvertinti. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje BPK 20 straipsnio 5 dalyje bylos aplinkybių ištyrimui ir įrodymų vertinimui keliami reikalavimai nebuvo pažeisti. Be to, pažymėtina, kad esminių BPK normų pažeidimų buvimas nuteistojo S. Ž. apeliaciniame skunde grindžiamas ir ne teisiniais argumentais nurodant konkrečius pažeidimus, o tiesiog nesutinkant su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir pateikiant savą įrodymų vertinimą, kuris šioje byloje esą ir būtų tinkamas bei teisingas. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tokie motyvai skundžiamame nuosprendyje išdėstyti.

50Be to, kolegija, siekdama atsakyti į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, dar kartą apžvelgia nuteistojo S. Ž. parodymuose dėstomą versiją, kuria neigiamas turto pasisavinimas, o kartu ir dokumentų klastojimas.

51Iš nuteistojo S. Ž. parodymų matyti, kad pastarasis, neneigdamas pinigų paėmimo iš bendrovės, įrodinėja juos panaudojęs tos pačios bendrovės reikmėms. Šioje vietoje svarbu tai, kaip nuteistasis grindžia tokią savo poziciją. Kaip matyti iš S. Ž. parodymų, pastarasis pinigų panaudojimą bendrovei įrodinėja šioje byloje ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui jo pateiktais dokumentais: trimis sąskaitomis faktūromis, trimis kasos pajamų orderiais, nurodydamas, kad šie dokumentai neva patvirtina, kad jis tris kartus po 40 000 Lt, iš viso 120 000 Lt perdavė VšĮ ,,( - )“ vadovui sutarties su VšĮ ,,( - )“ vykdymui. Tokios pozicijos, kaip galima suprasti iš nuteistojo S. Ž. apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, jis laikosi ir apeliaciniame skunde ginčydamas šioje dalyje dėl jo priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą. Pastarasis apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad jis jokio turto nepasisavino ir tai, jo teigimu, patvirtina jo duoti parodymai, kuriuose, kaip jau buvo minėta, jis teigė, kad šių pinigų panaudojimą sutarties su VšĮ ,,( - )“ vykdymui patvirtina jo ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikti dokumentai: sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai. Tačiau, kaip matyti iš skundo turinio, pastarasis taip teigdamas nutyli kai kurias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje apklaustų liudytojų A. M., V. L., I. M., V. M., sutarčių registro, gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registro, apžiūros protokolo, Sodros duomenimis, specialisto išvada Nr. 5-2/161 su priedais ir kitais rašytiniais įrodymais, vertinant juos kaip visumą, nustatė, kad šie dokumentai nebuvo surašyti juose nurodytomis datomis, o buvo surašyti 2010 m. pabaigoje ir yra fiktyvūs, tik siekiant taip pateisinti pasisavintų iš UAB Šeimos klinika ,,( - )“ lėšų panaudojimą. Visi šie įrodymai, kurių pagrindu buvo padarytos šios išvados, išdėstyti, išsamiai aptarti ir įvertinti nuosprendyje ir, kaip jau buvo minėta, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, tokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti suvaržiusiais nuteistojo gynybos teises ar kitaip sutrukdžiusiais pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nenustatė. Taigi šioje byloje yra nustatyta, kad nors nuteistasis S. Ž., remdamasis minėtais dokumentais, ir vėl įrodinėja minėtus pinigus naudojęs išimtinai bendrovės reikmėms, šie duomenys pirmosios instancijos teismo teismui suabejojus jų patikimumu neįvardinti kaip tiesiogiai patvirtinantys nuteistojo S. Ž. parodymus, priešingai juos paneigiantys. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis S. Ž., nors apeliaciniame skunde ir nurodo pirmosios instancijos teismą pažeidus BK 20 straipsnio nuostatas, toliau nurodydamas kokius konkrečiais įrodymus teismas netinkamai įvertino nurodo tik liudytojų parodymus ir tai nekonkretizuodamas kokių liudytojų. Taigi, pats S. Ž., nors ir nesutinka su pirmiau nurodytomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, išskyrus dėl liudytojų parodymų, apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių argumentų, dėl kokių nors vienų ar kitų priežasčių būtų pagrindas kolegijai abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis vertinant pirmiau nurodytus įrodymus. Tuo tarpu nuteistojo S. Ž. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais remdamasis jis bando sumenkinti liudytojų parodymų įrodomąją reikšmę, iš esmės yra deklaratyvūs. Vertindamas liudytojų parodymus, apeliantas iš esmės apeliuoja į jų tarpusavio santykius, galimus nesutarimus dėl vienokio ar kitokio jo poelgio, tačiau nenurodo, kaip tai įtakojo liudytojų parodymus, kokie konkrečiai parodymai yra melagingi ir kokie įrodymai tai patvirtina. Vien tai, kad nuteistasis mano, kad liudytojai dėl vienokių ar kitokių priežasčių galėjo ant jo pykti nėra procesinis pagrindas nesiremti liudytojų parodymais ir juos atmesti. Apeliantas, apeliuodamas vien į šias aplinkybes, iš esmės ypatingą dėmesį skiria ne įrodymų įvertinimui, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje, o šalutiniams dalykams, jiems suteikdamas prioritetą, nors jie jokios įtakos teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimui neturi. Liudytojų šioje byloje duoti parodymai yra įrodymų šaltinis, numatytas baudžiamojo proceso įstatymo, ir faktiniai duomenys, esantys šiuose parodymuose turi būti vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Jie (kaip ir kiti įrodymų šaltiniai) gali būti atmetami, kaip ir priimami, remiantis tik abejonių nekeliančiais argumentais, bet ne abstrakčiomis formuluotėmis ar nuorodomis į apklausiamo asmens elgesį po įvykio ir pan., kurie patys savaime, be platesnio jų aptarimo bei sąsajos su bylos aplinkybėmis įvertinimo negali būti laikomi duomenų pripažinimo (ar nepripažinimo) įrodymais kriterijais. Be to, pažymėtina, kad nė vienas įrodymas neturi iš anksto nustatytos didesnės galios, todėl nesant įrodymų gavimo ir užfiksavimo pažeidimų, kaip ir yra šioje byloje kalbant apie nukentėjusiojo parodymus, įrodymų reikšmę ir svarbą lemia jų turinys, o tiksliau to turinio ryšys su nustatinėjamomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei jo atitikimas kitiems bylos duomenims. Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-511/2013). Būtent šiomis principinėmis nuostatomis ir buvo vadovaujamasi vertinant šioje byloje apklaustų liudytojų parodymus. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu daug dėmesio skyrė visų liudytojų parodymų patikimumui patikrinti, analizavo visus jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, jų duotus parodymus gretino tarpusavyje ir su kitais byloje surinktais įrodymais, tame tarpe ir su nuteistojo S. Ž. duotais parodymais, ir liudytojų parodymus pripažino įrodymais tik įsitikinęs jų patikimumu ir atitikimu kitiems byloje surinktiems įrodymams. Taigi, nuteistojo S. Ž. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas besąlygiškai patikėjo liudytojų kaltinančiais įrodymais, jų tinkamai net nepatikrinęs, ir visiškai netyrė jo parodymų. Kolegijos nuomone, norint vadovautis tokiais nuteistojo parodymais, buvo būtina juos pagrįsti atitinkamais įrodymais, kurių šiuo atveju byloje nebuvo surinkta. Pats nuteistasis S. Ž. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjat bylą pirmosios instancijos teisme taip pat nepateikė nė vieno dokumento, dėl kurio teisėtumo nekiltų abejonių ir kuris neginčijamai liudytų, jog paimta ir į bendrovės kasą neįnešta 120 877,95 Lt suma buvo panaudota apmokant su sutarties su VšĮ ,,( - )“ vykdymu susijusias išlaidas. Tokių duomenų nebuvo gauta ir nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms apie fiktyvių dokumentų surašymą ir nesant byloje jokių kitų duomenų, kurie pagrįstų minėtų pinigų panaudojimą bendrovės reikmėms, akivaizdu vien nuteistojo S. Ž. parodymai nėra pakankami kaip pagrįstą laikyti jo keliamą versiją apie pinigų panaudojimą bendrovės reikmėms. Pažymėtina, kad vien tai, jog S. Ž. teigė, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeninėms, o išimtinai pačios bendrovės reikmėms, tačiau nepateikė jokių tokį panaudojimą pagrindžiančių konkrečių dokumentų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Priešingai nei tikina apeliantas nuteistasis S. Ž., teismas neturėjo jokių procesinių galimybių patikrinti tokių parodymų, todėl pagrįstai pripažino juos esant nepasitvirtinusiais, juolab, kad byloje surinkti įrodymai pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui suabejoti tokių S. Ž. duotų parodymų teisingumu. Tuo pačiu atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas kaltininkui. Baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, kuris pareigą įrodyti asmens kaltę nustato valstybiniam kaltinimui. Ši pareiga galioja tiek, kiek tai reikalinga nusikalstamos veikos požymiams pagal pareikštą kaltinimą įrodyti. UAB Šeimos klinika ,,( - )“ 2010-06-11 informavo S. Ž. apie tai, kad laikotarpiu nuo 2009-06-26 iki 2010-04-30 yra fiksuojama S. Ž. 120 877,95 Lt skola įmonei ir UAB Šeimos klinika ,,( - )“ buhalterinėje apskaitoje nėra dokumentų, liudijančių apie 120 877,95 Lt panaudojimą UAB Šeimos klinika ,,( - )“ reikmėms arba jų grąžinimą į bendrovės kasą. Tai reiškia, kad buvo konstatuota, jog 120 877,95 Lt lėšų panaudojimas yra nepagrįstas. S. Ž. kaip bendrovės administracijos vadovas žinojo, kad sąskaitoje esančios lėšos yra jam patikėtos ir jis yra atsakingas už šių lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms. Todėl jis žinojo ir apie pareigą atsiskaityti už panaudotas lėšas. Pareiga S. Ž. pateikti įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms faktą, išlieka ir baudžiamajame procese dėl kaltinimo lėšų pasisavinimu, nes specialisto išvadoje nustatyta tiksli pinigų, dėl kurių panaudojimo nebuvo pateikti pateisinantys dokumentai, suma. To pakanka kelti atsakomybės klausimą dėl lėšų panaudojimo, o S. Ž. neigiant šią aplinkybę, jam atsiranda pareiga pateikti duomenis, pateisinančius lėšų panaudojimą, kurie patvirtintų, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms. Pateikdamas versiją, kad iš sąskaitos paimtos lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, S. Ž. turi pateikti ir įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti šį teiginį.

52Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegijos nuomone, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo S. Ž. prašymą – išteisinti jį pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį.

53Tačiau nuteistasis S. Ž. apeliaciniame skunde yra išsakęs ir alternatyvų prašymą. Jis prašo neskirti jam bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas S. Ž. pagal 183 straipsnio 2 dalį paskyrė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, konstatavęs, kad laisvės atėmimo bausmių paskyrimas S. Ž. neprieštarautų teisingumo principui ir užtikrintų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą. Tačiau, kolegijos nuomone, vis dėlto sutiktina su nuteistojo S. Ž. skundo argumentais, jog jam paskirta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė savo rūšimi yra per griežtos atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę bei įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą. S. Ž. yra pripažintas kaltu už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kitas nusikaltimas (BK 183 straipsnio 2 dalis), už kurio padarymą S. Ž. yra pripažintas kaltu, nors yra sunkus, tačiau jis priskiriamas prie nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kategorijos ir yra mažiau pavojingas, nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan. Be to, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, už nusikaltimus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, ne visada tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2014). Iš nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų taip pat matyti, kad S. Ž. teisiamas pirmą kartą. Nenustatyta, jog po aptariamos veikos jis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, nors nuo nusikaltimų padarymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas – beveik penkeri metai. S. Ž. dirba, yra teigiamai charakterizuojamas, S. Ž. yra sukūręs šeimą, turi du nepilnamečius vaikus. Dėl to darytina išvada, kad nagrinėjami nusikaltimai nebuvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė, o nuteistojo S. Ž. pozityvus elgesys parodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą. Kolegijos nuomone, realios laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas turėtų neigiamų pasekmių tiek jo šeimai (ilgą laiką nutruktų jo socialiniai ryšiai), tiek ir civiliniam ieškovui – UAB ,,( - )“ (S. Ž. dirba, o nutrūkus nuteistojo S. Ž. darbo teisiniams santykiams atsikaitymo su civiliniu ieškovu terminas būtų nukeltas neapibrėžtam terminui). Be abejo, šios aplinkybės nepašalina S. Ž. padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas švelninti atsakomybę ir apsaugoti svarbiausius nuteistojo socialinius interesus, juo labiau kad fizinis asmuo yra labiau pažeidžiamas, nei juridinis, o S. Ž. nėra tiek pavojingas visuomenei, jog būtų būtina jam skirti laisvės atėmimo bausmes, kaip kad konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Kolegijos manymu, laisvės atėmimo bausmės skyrimas S. Ž., net ir atsižvelgiant į tai, kad jis yra baustas administracine nuobauda, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), prieštaraus teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir perauklėti nusikaltusį asmenį, paveikti jį taip, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Darbo ir su tuo susijusių pareigų turėjimas, šeimos sukūrimas yra socialiai naudingi reiškiniai, todėl teismas, skirdamas bausmę nusikaltusiam asmeniui, privalo įvertinti, kokia apimtimi paskirtoji bausmė paveiks asmens turimus darbinius santykius, šeimos prigimtinius ir svarbius socialinius interesus ir pagal galimybes skirti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmę, dėl kurios jis neprarastų darbo, galimybės bendrauti su vaikais. Todėl, siekiant, kad S. Ž. paskirtoji bausmė kuo mažiau pakenktų jo turimiems darbo santykiams, kartu apsaugant nuteistojo bei jo šeimos prigimtinius ir svarbius socialinius interesus, taip pat ir UAB ,,( - )“ teisėtą interesą greičiau gauti patirtos žalos atlyginimą, kolegijos nuomone, S. Ž. yra tikslinga skirti švelnesnes bausmės rūšis - baudas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas, o nuteistojo asmenybė, jų gyvenimo pokyčiai bei kitos iš esmės išimtinės bylos aplinkybės rodo, jog bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, paskiriant S. Ž. švelnesnes bausmes – baudas, ir tai neprieštarautų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimams, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegijos nuomone, S. Ž. laisvės atėmimo bausmės skyrimas (nors ir minimalaus dydžio) turės didesnį neigiamą poveikį, nei leis pasiekti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje. Kartu pabrėžtina, jog ir paskiriant pagal BK 300 straipsnio 1 dalį švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, o pagal 183 straipsnio 2 dalį paskiriant sankcijoje nenumatytą bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistajam suteikiama galimybė įrodyti, kad jo padaryta nusikalstama veika nulėmė nepalankiai susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės ir jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinis teismas S. Ž. skirdamas bausmes (baudas) vadovaujasi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 47 straipsnio 3 dalies 2, 4 punktais (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), kuris už sunkaus nusikaltimo padarymą numatė baudos dydį iki 300 MGL, o už nesunkaus nusikaltimo padarymą – baudos dydį iki 100 G. A. į visas bylos aplinkybes ir S. Ž. asmenybę, baudos dydis nustatomas arčiau baudžiamojo įstatymo vidurkio.

54Taigi Kauno apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir neteisingos bausmės paskyrimo.

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Nutarė

56Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendį pakeisti.

57S. Ž. už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 140 MGL (5 272,4 Eur) dydžio baudą.

58S. Ž. už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 40 MGL (1 506,4 Eur) dydžio baudą.

59Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 140 MGL (5 272,4 Eur) dydžio baudą.

60Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

61Civilinio ieškovo UAB ,,( - )“ apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. S. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės... 4. Dėl kaltinimų: pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl statybos rangos... 5. Priteista iš S. Ž. UAB Šeimos klinika ,,( - )“, atstovaujamai bankroto... 6. UAB ,,( - )“ ir UAB ,,( - )“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.... 7. UAB ,,( - )“ turėtos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti iš... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 9. S. Ž. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2009-06-26 iki 2010-04-30,... 10. Be to, S. Ž. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2010 m. pabaigos,... 11. Taip pat S. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, t. y. tuo, kad... 12. Taip pat jis buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, t. y. tuo, kad... 13. S. Ž. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, t. y. tuo, kad... 14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, konstatavo, kad... 15. Civilinis ieškovas UAB ,,( - )“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti... 16. Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl S. Ž. išteisinimo... 17. Apelianto nuomone, teismas taip pat nepagrįstai išteisino S. Ž. ir pagal BK... 18. Taip pat apeliantas mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų priimti... 19. Nuteistasis S. Ž. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo... 20. Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo pripažinimo kaltu... 21. Apelianto nuomone, tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad jis yra pagrįstai... 22. Teismo posėdyje civilinio ieškovo UAB ,,( - )“ atstovas prašo civilinio... 23. Civilinio ieškovo UAB ,,( - )“ apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo S.... 24. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas S. Ž. pripažino kaltu... 25. Pirmiausia kolegija pasisako dėl civilinio ieškovo UAB ,,( - )“ apeliacinio... 26. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas S. Ž. pagal BK 300 straipsnio 1... 27. Pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms pritartina. Pažymėtina, kad... 28. Be to, šiuo atveju, sprendžiant dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo, turi... 29. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad nors apeliantas skunde ir... 30. Kaip matyti nuteistasis S. Ž. viso proceso metu iš esmės neneigė, kad į... 31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nagrinėjamoje byloje darytina... 32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padaręs išvadą, kad... 33. Šioje byloje iš S. Ž. pareikšto kaltinimo dėl nusikalstamos veikos,... 34. Pažymėtina, kad BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos... 35. Sukčiavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, be to, būtinas... 36. Tyčia sukčiavimo atveju reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog apgaule... 37. Šios bylos kontekste svarbūs ir kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar... 38. Išanalizavus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, darytina... 39. Civilinio ieškovo UAB ,,( - )“ apeliaciniame skunde teigiama, kad apgaulės... 40. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto teiginys dėl visų... 41. Kitas aspektas, kurį apeliaciniame skunde plėtoja civilinis ieškovas UAB ,,(... 42. Sukčiavimas nuo civilinės teisės pažeidimo paprastai atskiriamas pagal... 43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė,... 44. Nenustačius S. Ž. veiksmuose tyčios ir apgaulės požymių UAB Šeimos... 45. Civilinis ieškovas UAB ,,( - )“ apeliaciniame skunde be to, kad ginčija... 46. Be to, pažymėtina, kad nors iš tiesų pagal BPK 257 straipsnio nuostatą,... 47. Kaip jau buvo minėta, apeliacinį skundą dėl šio priimto nuosprendžio be... 48. Iš nuteistojo S. Ž. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, kurie... 49. Nors apeliantas nuteistasis S. Ž. apeliaciniame skunde ir nesutinka su tokiu... 50. Be to, kolegija, siekdama atsakyti į apeliaciniame skunde išdėstytus... 51. Iš nuteistojo S. Ž. parodymų matyti, kad pastarasis, neneigdamas pinigų... 52. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegijos nuomone, nėra pagrindo... 53. Tačiau nuteistasis S. Ž. apeliaciniame skunde yra išsakęs ir alternatyvų... 54. Taigi Kauno apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo... 55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 56. Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendį pakeisti.... 57. S. Ž. už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą,... 58. S. Ž. už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti... 59. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes... 60. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 61. Civilinio ieškovo UAB ,,( - )“ apeliacinį skundą atmesti....