Byla e2-2985-543/2016
Dėl skolos priteisimo

1Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K.,

2sekretoriaujant R. S.,

3nedalyvaujant ieškovės BnP Finance, AB atstovui,

4atsakovei V. B.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BnP Finance, AB ieškinį atsakovei V. B. dėl skolos priteisimo.

6Teismas

Nustatė

7ieškovė BnP Finance, AB kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. B., prašydama iš atsakovės priteisti 446,51 Eur negrąžintą kredito dalį, 203,97 Eur kredito mokestį, 4,45 Eur palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad su atsakove 2014-10-31 buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. hbkmwcdp, kuria atsakovei buvo suteiktas 579,24 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 452,97 Eur kredito mokestį iki 2017-12-04. Suteiktas 579,24 Eur vartojimo kreditas ir 452,97 Eur kredito mokestis atsakovės turėjo būti grąžintas ieškovei trisdešimt šešiomis mėnesinėmis įmokomis, mokant po 28,67 Eur. Kadangi atsakovė iki pat šios dienos nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir prašo teismo priteisti iš atsakovės susidariusią skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

8Atsakyme į atsakovės prieštaravimus ieškovė nurodė, kad Valstybinė vartotojų apsaugos inspekcija yra pateikusi išvadą dėl ieškovės taikomos vartojimo kredito sutarties sąlygų (įskaitant, bet neapsiribojant sutarties 6.1 punktu) civilinėje byloje Nr. 2-360-737/2016, kurioje nurodė, kad vartojimo kredito sutartį sudaro bendroji ir specialioji dalis. Bendrosios dalies sąlygos nekinta, o specialiosios kinta ir vartotojas gali daryti poveikį, t. y. jas keisti, pasirinkdamas vartojimo kredito dydį bei terminą, todėl, nors vartojimo kredito sutarties 6.1 punktas yra bendrosiose sutarties sąlygose, tai nereiškia, kad jis nėra aptartas ir pažeidžia vartotojo interesus. Sutarties specialiosios sąlygos šiuo atveju tarp vartotojo ir kreditoriaus visada yra laikomos aptartomis. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė, sudarydama vartojimo kredito sutartį, galėjo pasirinkti kitokį vartojimo kredito dydį bei jo terminą. Tokiu atveju atsakovė galėjo pasirinkti, ar sudaroma vartojimo kredito sutartis ir nustatomas vartojimo kredito mokestis jai yra tinkamas. Taip pat atsakovei nusprendus, kad vartojimo kredito sąlygos, kurias siūlo ieškovas, yra netinkamos, ji galėjo apsispręsti nesudaryti vartojimo kredito sutarties ir pasirinkti kitą įmonę, teikiančią vartojimo kreditus. Vartojimo kredito sutarties Nr. hbkmwcdp 6.1. punktas nepažeidžia atsakovės, kaip vartotojos, interesų.

9Vykdydama Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį, ieškovė nurodė, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. hbkmwcdp bendrųjų sutarties sąlygų 1.11 punkte yra numatyta, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra apskaičiuojama ir nurodoma specialiosiose sutarties sąlygose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ir Lietuvos banko 2012 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 03-245 „Dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos skaičiavimo tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Bendros vartojimo kredito kainos metinės normos skaičiavimo tvarkos taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis, vadovaujantis tik privalomomis prielaidomis. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai. Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad metinė vartojimo kredito palūkanų norma – palūkanų norma, išreikšta fiksuotu arba kintamu procentų dydžiu, kasmet taikomu išmokėtinai vartojimo kredito daliai. Vartojimo kredito sutarties Nr. hbkmwcdp specialiosios sąlygose nurodyta, kad metinė palūkanų norma yra 42,37 proc, kuri atitinka vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą vartojimo kredito mokestį 452,97 Eur.

10Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą. Nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašė atmesti ieškovės reikalavimą priteisti iš jos 203,97 Eur kredito mokesčio. Nurodė, kad pasirašydama kredito sutartį ji neturėjo realių galimybių įtakoti sutarties sąlygų, kadangi BnP Finance, AB, pasinaudodama savo dominuojančia padėtimi, nustatė atsakovei neprotingas 42,37 procentų metines palūkanas. Tokiu būdu atsakovei buvo dirbtinai sudaryta nepalanki situacija - arba pasirašo tokią kredito sutartį, kokią jai yra pateikusi ieškovė, arba jos nepasirašo ir kreditas nėra suteikiamas. Atsakovė kredito sutartį pasirašė pagal ieškovės padiktuotas sąlygas. Ji buvo pastatyta į blogesnę padėtį, nes ieškovės padėtis buvo dominuojanti. Ieškovės paskaičiuoti realiai patirti nuostoliai sudaro 452,97 Eur. Jie paskaičiuoti, taikant 42,37 procentų metinių palūkanų normą. Mano, kad tokia palūkanų norma prieštarauja CK 1.5 str. nuostatoms, nes palūkanoms mutatis mutandis taikytinos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, kur teismui leidžiama mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas, todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Vartojimo kredito sutarties specialiosios dalies nustatyto 42,37 proc. dydžio metinių palūkanų suma, kuri sudaro 452,97 Eur, yra aiškiai per didelės, todėl turėtų būti mažintinos iki įstatyminės 5 proc. dydžio metinių palūkanų normos. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Vartojimo kredito sutartis tarp šalių sudaryta prisijungimo būdu, dėl ko skolininkės galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų buvo ribotos. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies - vartotojo teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Be to, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas.

11Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas ieškovei įteiktas tinkamai, gautas ieškovės atstovo prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant ieškovės atstovui, todėl byla išnagrinėta ieškovės atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d.).

12Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jai įteiktas asmeniškai, apie neatvykimo priežastis teismui atsakovė nepranešė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta iš esmės atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

132016-07-25 teismo posėdyje Nacionalinės skolininkų teisių apsaugos asociacijos teisininkas V. R. pateikė įgaliojimą, kuriuo jam pavesta atstovauti asociacijos narę atsakovę V. B., posėdis buvo atidėtas, atstovas įpareigotas pateikti Nacionalinės skolininkų teisių apsaugos asociacijos steigimo dokumentus. Iki posėdžio Nacionalinės skolininkų teisių apsaugos asociacijos steigimo dokumentų asociacijos teisininkas teismui nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

14Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti be kita ko ir asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad nei atsakovė, nei Nacionalinės skolininkų teisių apsaugos asociacijos teisininkas V. R. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad asociacijos steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, todėl jis nelaikomas atsakovės atstovu nagrinėjamoje civilinėje byloje.

15Ieškinys tenkinamas.

16Byloje esančiais duomenis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2014-10-31 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. hbkmwcdp, kuria ieškovė atsakovei suteikė 579,24 Eur vartojimo kreditą 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 452,97 Eur kredito mokestį iki 2017-12-04. Suteiktas 579,24 Eur vartojimo kreditas ir 452,97 Eur kredito mokestis atsakovės turėjo būti grąžintas ieškovei trisdešimt šešiomis mėnesinėmis įmokomis, mokant po 28,67 Eur. Gera valia atsakovė įsiskolinimo nesumokėjo. Šiuo metu terminas prievolei įvykdyti yra pasibaigęs, todėl ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės priteisti 446,51 Eur negrąžintą kredito dalį, 203,97 Eur kredito mokestį, 4,45 Eur palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

17Atsakovė pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 str., 6.4 str., 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.873 str. 1 d., 6.881 str. 1 d. nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą pinigų sumą sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti palūkanas. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsakovė savo prievolės grąžinti gautą paskolą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė. Duomenų apie tai, kad atsakovė gera valia atsiskaitė su ieškovu, nėra (CPK 176 str. – 179 str.). Atsakovė prašė atmesti ieškovės reikalavimą priteisti iš jos 203,97 Eur kredito mokesčio, nurodė, kad vartojimo kredito sutartyje nustatytos 42,37 proc. dydžio metinės palūkanos, kurios sudaro 452,97 Eur, yra aiškiai per didelės, todėl turėtų būti mažintinos iki įstatyminės 5 proc. dydžio metinių palūkanų normos.

18Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.13 punkte vartojimo kredito mokestis apibrėžiamas kaip suma, kurią vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti vartojimo kredito davėjui už naudojimąsi vartojimo kreditu. Vartojimo kredito mokesčio procentinė išraiška yra palūkanos (vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.17 punktas). Už naudojimąsi vartojimo kreditu vartojimo kredito gavėjas turi mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška yra nurodyta vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito suteikimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui.

19Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma) (toliau – mokėjimo (pelno) palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios palūkanos). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo būtent dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje 2013-01-08 apžvalga Nr. AC-37-1, p. 424–452). Atsižvelgiant į tai, kad, mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje 2013-01-08 apžvalga Nr. AC-37-1). Remiantis įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju. Nagrinėjamu atveju šalių sutartis sudaryta laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad CK 6.228 straipsnio 1 dalyje šaliai suteikta teisė atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Konstatuojama, kad atsisakoma sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginti su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. Esant esminei šalių teisių ir pareigų neatitikčiai, būtų nesąžininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį. Tokiu atveju šalis, kuri būtų nukentėjusioji, turi teisę pareikšti kitai šaliai, kad atsisako vykdyti tokią sutartį ar tam tikrą jos sąlygą. Sutarties ar jos sąlygos galima atsisakyti vienašališkai, nesikreipiant į teismą. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; be to, gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010). Be to, CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2014-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014). Kadangi šioje byloje atsakovė, būdama tinkamai informuota apie procesą (visi procesiniai dokumentai, taip pat ir teismo šaukimai atsakovei įteikti asmeniškai), užėmė pasyvią poziciją, bei civiliniame procese galiojant rungimosi principui nereiškė priešieškinio dėl kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimo – teismui savo iniciatyva nėra pagrindo kištis į sutartinius šalių santykius modifikuojant sutartį.

20Pažymėtina, kad nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovė, kaip vartotoja, yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Nagrinėjamu atveju, Vartojimo kredito sutartyje nurodyta kredito suma - 579,24 Eur, metinė palūkanų norma 42,37 proc., kredito mokestis 452,97 Eur, kredito grąžinimo terminas – 36 mėnesiai, kredito grąžinimo data - 2017-12-04. Sprendžiant dėl pelno (mokėjimo) palūkanų dydžio (šiuo atveju kredito mokesčio) pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo redakcijoje, galiojusioje nuo 2012-01-01 iki 2015-01-01, t. y. galiojusioje šalių sutarties sudarymo metu – 2014-10-31, 21 straipsnyje nustatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 proc. Nagrinėjamoje byloje bendra vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus, todėl, nesant kitų argumentų, patvirtinančių jos nepagrįstumą, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad vartojimo kredito sutartyje įtvirtinta esminė šalių nelygybė (CK 6.228 straipsnis) ir mažinti šalių sutartyje nustatytą pelno (mokėjimo) palūkanų normą.

21Gera valia atsakovė sutartinių prievolių neįvykdė. Šiuo metu terminas prievolei įvykdyti yra pasibaigęs. Atsakovė pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, CK 6.1 str., 6.4 str., 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.873 str. 1 d., 6.881 str. 1 d. nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą pinigų sumą sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti palūkanas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.), kreditorius turi reikalavimo teisę tol, kol skolininkas pilnai įvykdo prievolę. Atsakovė, žinodama apie savo pareigą laiku atsiskaityti su ieškove, to nepadarė, todėl remiantis išdėstytais argumentais, įstatyminėmis nuostatomis bei gausia teismine praktika (pvz.: Šiaulių apygardos teismo 2015-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-978-210/2015; Kauno apygardos teismo 2015-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2281-601/2015; 2015-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2015-555/2015; 2015-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1700-555/2015; 2015-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2244-527/2015; 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-413/2015; 2015-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1182-658/2015; 2015-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-293-254/2015, 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2426-390/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-905-265/2015; ir kt.), teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį visiškai ir todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 446,51 Eur kreditas, 203,97 Eur kredito mokestis, 4,45 Eur palūkanos, iš viso priteistina 654,93 Eur.

22Be to, atsakovė už prievolės įvykdymo termino praleidimą privalo mokėti ieškovei 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.1 d.).

23Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, laimėjusioji šalis faktiškai atgauna visas turėtas išlaidas ar patirtus nuostolius, susijusius su bylos nagrinėjimu teisme, išskyrus tam tikrus atvejus, kai išlaidos yra nebūtinos ir nepagrįstos. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos - 15,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą, laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovei (CPK 88 str., 92 str., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

24Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3,00 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 284 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

26ieškinį tenkinti visiškai.

27Priteisti iš atsakovės V. B. 446,51 Eur negrąžintą kredito dalį, 203,97 Eur kredito mokestį, 4,45 Eur palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos; iš viso 654,93 Eur; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-06-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei BnP Finance, AB.

28Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K.,... 2. sekretoriaujant R. S.,... 3. nedalyvaujant ieškovės BnP Finance, AB atstovui,... 4. atsakovei V. B.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Teismas... 7. ieškovė BnP Finance, AB kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. B.,... 8. Atsakyme į atsakovės prieštaravimus ieškovė nurodė, kad Valstybinė... 9. Vykdydama Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį,... 10. Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą. Nurodė, kad su... 11. Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas ieškovei... 12. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jai įteiktas... 13. 2016-07-25 teismo posėdyje Nacionalinės skolininkų teisių apsaugos... 14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnio 1... 15. Ieškinys tenkinamas.... 16. Byloje esančiais duomenis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2014-10-31... 17. Atsakovė pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, Lietuvos... 18. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.13 punkte... 19. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų... 20. Pažymėtina, kad nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir... 21. Gera valia atsakovė sutartinių prievolių neįvykdė. Šiuo metu terminas... 22. Be to, atsakovė už prievolės įvykdymo termino praleidimą privalo mokėti... 23. Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas... 24. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3,00 Eur,... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 26. ieškinį tenkinti visiškai.... 27. Priteisti iš atsakovės V. B. 446,51 Eur negrąžintą kredito dalį, 203,97... 28. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...