Byla 2A-432/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Kazio Kailiūno, sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Žygimantui Pacevičiui, atsakovų atstovėms advokatei Ramutei Bimbirienei, M. S., trečiojo asmens atstovui K. P., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, ir dėl 2008 m. balandžio 22 d. papildomo sprendimo, kuriuo priteistos bylinėjimosi išlaidos, civilinėje byloje Nr. 2-47-45/2008 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriui (dabar - Viešosios policijos apsaugos tarnyba), uždarajai akcinei bendrovei „BTA draudimas“, tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje akcinė bendrovė „Žiemys“, dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus ir UAB „BTA draudimas“ solidariai 53 606,46 Lt nuostoliams atlyginti bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003 m. kovo 23 d. AB „Žiemys“ ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimas TAI Nr.14790333), kuria buvo apdraustos 300 000 Lt verte draudėjo turto atsargos nuo gaisro, gamtinių jėgų ir kitų žalų. Draudimo apsauga galiojo firminėje AB „Žiemys“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vienerius metus nuo sutarties sudarymo. 2002 kovo 1 d. AB „Žiemys“, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Apsaugos skyrius, kurio pareigas nuo 2005 m. rugpjūčio 4 d. perėmė Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyrius, bei UAB „Pasala“ sudarė trišalę Stebėjimo ir reagavimo bei apsauginės signalizacijos techninio aptarnavimo sutartį Nr. 733 (toliau – Sutartis). Šios Sutarties 1.3.1 ir 3.2 punktais Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyrius įsipareigojo stebėti objekto, t. y. AB „Žiemys“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apsauginės įsilaužimo signalizacijos būklę Apsaugos skyriaus centralizuoto stebėjimo punkte; gavus iš objekto signalizacijos formuojamą suveikimo signalą, signalus, informuojančius apie techninius gedimus, ar laiku negavus signalizacijos testo signalų, ne vėliau kaip per šios sutarties priede Nr. 1 numatytą laiką, t. y. per 7 min. nuo signalo gavimo momento, įsipareigojo į objektą atvykti Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyrius arba jo pavedimu ypatingais atvejais kitos policijos įstaigos ginkluotas policijos ekipažas, atidžiai jį apžiūrėti iš išorės ir imtis priemonių įsilaužimo, signalizacijos suveikimo priežastims išsiaiškinti. Sistemiškai aiškinant sutarties 3.3 ir 3.5 punktus, Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus prievolė informuoti AB „Žiemys“ įgaliotus asmenis (taip sudarant jiems galimybę dalyvauti patikrinant objektą ir nustatant signalizacijos suveikimo priežastį) kyla visais atvejais, kai Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyrius gauna signalą apie objekte suveikusią signalizaciją. AB „Žiemys“ patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2003 m. spalio 31 d. 18.20 val. buvo perduotos stebėti Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus centralizuoto stebėjimo punktui. 2003 m. lapkričio 1 d. 23.10 val. suveikė šių patalpų signalizacija. Iš karto, t. y. tą pačią minutę, suveikusi signalizacija objekte buvo išjungta surinkus kodą, o 23.21 val., t. y praėjus 11 min. nuo signalizacijos suveikimo, ji vėl buvo aktyvuota. 2003 m. lapkričio 2 d. 1.17 val. antrą kartą suveikė patalpų signalizacija. Ji tą pačią minutę buvo išjungta surinkus kodą, o aktyvuota 1.36 val., t. y. po 19 min. nuo jos suveikimo. Abiem kartais kodą surinko ir signalizaciją atjungė, o vėliau ją aktyvavo tuo metu budėjęs AB „Žiemys“ darbuotojas – sargas R. A. G. Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus mobili reagavimo grupė nei signalizacijai suveikus pirmą, nei antrą kartą į AB „Žiemys“ patalpas jų patikrinti ir apžiūrėti nevyko. Tokiu neveikimu Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyrius pažeidė 2002 m. kovo 1 d. pasirašytos Sutarties 1.3.1, 3.2, 3.3, 3.5 punktuose nustatytus reikalavimus. 2003 m. lapkričio 3 d. apie 8 val. AB „Žiemys“ darbuotoja, atrakinusi patalpų koridoriaus duris, pastebėjo ant grindų gulinčias plytas bei parduotuvės patalpų sienoje išgriautą skylę. Apie pastebėtą įsilaužimą iš karto informavo įmonės direktorių. Įvykio vietoje nustatyta, kad į parduotuvės patalpas buvo patekta iš nestebimų patalpų per skylę sienoje, išardžius mūrinę sieną bei išlaužus pagalbinių durų užraktą, grotų spyną, iš parduotuvės buvo pavogtos prekės – moteriški kailių gaminiai už 165 803,85 Lt sumą. AB „Žiemys“ vadovas apie įvykdytą vagystę 2003 m. lapkričio 3 d. apie 9.00 val. informavo Apsaugos skyrių, kuris iš karto apie įvykį pranešė Vilniaus m. 2 PK. Dėl šio fakto Vilniaus m. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-03128-03 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 3 d. Ikiteisminis tyrimas iki šiol nėra baigtas, tęsiama pagrobto turto ir įtariamųjų paieška. Ieškovas apie draudiminį įvykį buvo informuotas 2003 m. lapkričio 3 d. apie 13.30 val. Ikiteisminio tyrimo metu aštuoni kailių gaminiai, kurių vertė 11 897,39 Lt, buvo surasti ir grąžinti draudėjui AB ,,Žiemys“. Dėl įvykusios vagystės ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ Draudimo išmokų komiteto 2003 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 207 nusprendė išmokėti AB „Žiemys“ 80 000 Lt avansinę draudimo išmoką (sumokėta 2003 m. gruodžio 22 d.). AB ,,Lietuvos draudimas“ Draudimo išmokų komiteto 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 23 buvo nuspręsta išmokėti AB „Žiemys“ 73 606,46 Lt likusią draudimo išmoką (išmokėta 2004 m. vasario 5 d.). Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką draudėjui AB „Žiemys“, perėmė teisę reikalauti išmokėtos sumos, t. y. 153 606,46 Lt, iš atsakingo už padarytą žalą asmens – Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus ir jo bendrąją civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko. 2004 m. liepos 29 d. pateikus pretenziją Nr. 6.1-19-3665 atsakovui Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriui, šis 2004 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 1-8-5-SD7-1583 informavo ieškovą, kad Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus bendroji civilinė atsakomybė yra drausta UAB „BTA draudimas“ ir pasiūlė pretenzijos klausimus dėl AB „Žiemys“ išmokėtos sumos atlyginimo regreso tvarka spręsti su UAB „BTA draudimas“. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, ieškovas 2004 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 6.1-19-3850 kreipėsi į atsakovą UAB „BTA draudimas“ su reikalavimu regreso tvarka atlyginti 153 606,46 Lt žalą. 2004 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 1522/Ž/135 atsakovas UAB „BTA draudimas“ informavo ieškovą, kad negali priimti pagrįsto sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo dėl nepakankamos informacijos, o 2004 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 1944/DK/186 atsakovas UAB „BTA draudimas“ informavo ieškovą, kad 2003 m. lapkričio 3 d. įvykdyta vagystė iš AB „Žiemys“ kailių parduotuvės pripažinta nedraudiminiu įvykiu. Taip pat ieškovas nurodė, kad ieškinys paduotas nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino, taikytino CK 1.127 straipsnio 4 dalies pagrindu, kadangi iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, avansinis mokėjimas šiame ginče atliktas 2003 m. gruodžio 22 d., galutinis pavedimas, nuo kurio ieškovo nuomone, skaičiuotinas ieškinio senaties terminas, atliktas 2004 m. vasario 5 d., ieškinys dėl žalos atlyginimo teismui įteiktas 2007 m. vasario 5 d.

4Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ į valstybės biudžetą 220 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą, UAB „BTA draudimas“ grąžino 50 Lt užstatą už liudytojo iškvietimą. Papildomu 2008 m. balandžio 22 d. sprendimu teismas priteisė iš ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ 3 540 Lt advokato atstovavimo išlaidų atsakovo UAB ,,BTA draudimas“ naudai.

5Teismas nustatė, kad 2003 m. lapkričio 3 d. aktas patvirtina, jog AB „Žiemys“ pateikė Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Apsaugos skyriui pretenziją dėl Sutarties nevykdymo, pažeidžiant jos 1.3.1, 3.2, 3.3 ir 3.5 punktus. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Apsaugos skyrius 2003 m. gruodžio 30 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TP11-32 dėl vagystės iš AB „Žiemys“ parduotuvės nurodė, kad 2003 m. lapkričio 3 d. apie 9 val. fiksuotojo ryšio telefonu gavo AB „Žiemys“ pranešimą, kad apvogta AB „Žiemys“ parduotuvė. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad į saugomas parduotuvės patalpas buvo patekta išlaužus duris į nesaugomą patalpą, kurios mūrinę sieną išardžius patekta į parduotuvę. Objekto inventorizacijos metu buvo nustatyta, kad pagrobta 113 avikailio veliūro kailinių. Vilniaus m. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų tarnybos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyrius 2003 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 1-V5-13433 (t. 1, b. l. 50) informavo ieškovą AB „Lietuvos draudimas“, kad vagystės metu pagrobta 113 kailinių dirbinių, kurių vertė yra 165 803,85 Lt. AB „Žiemys“ 2003 m. kovo 23 d. sudarė su ieškovu AB „Lietuvos draudimas“ Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimas TAI Nr. 14790333), kuria buvo apdraustos draudėjo turto atsargos nuo gaisro, gamtinių jėgų ir kitų žalų 300 000 Lt verte. Draudimo apsauga galiojo firminėje AB „Žiemys“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vienerius metus nuo sutarties sudarymo iki 2004 m. kovo 24 d. AB „Žiemys“ 2003 m. lapkričio 3 d. 13.30 val. informavo ieškovą AB „Lietuvos draudimas“ apie vagystės faktą. Atsakovas Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyrius 2003 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 1-8-5-SD7-2465 į ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 2003 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. 51759 pateikė informaciją apie įvykių aplinkybes bei informavo, kad atsakovo civilinė atsakomybė drausta UAB „BTA draudimas“. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Draudimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 94-4246), įsigaliojusio 2004 m. sausio 1 d., 230 straipsnyje ir 82 straipsnio 2 dalyje nustatyta draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudiminio įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog AB „Lietuvos draudimas“ pareiga sumokėti draudimo išmoką teko iki 2004 m. sausio 30 d. Kadangi reikalavimo teisė, pereinanti draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.), tai taikant ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles (CK 1.127 str.) ir remiantis CK 6.113 straipsniu, kad trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius.

6Teismo teigimu, CK 6.1015 straipsnio 3 ir 4 dalys numato draudikui teisinę garantiją, kuri užtikrintų jo teisę išsireikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą ar kito atsakingo asmens. Kadangi iš neteisės negali kilti teisė, t. y. draudikas, neturėdamas teisės mokėti draudimo išmokos nesilaikant terminų, taip pat teisės mokėti išmoką dalimis, neįgijo teisės reikalauti, jog jam dėl jo paties kaltės pažeidus įstatymu nustatytus atsiskaitymo terminus, reiškiant subrogacinį reikalavimą, ieškinio senaties termino pradžia būtų nukelta. Teismo manymu, toks teisės normų taikymas prieštarautų teisingumo principui, todėl laiku ir tinkamai pareikšti pretenziją ir ieškinį dėl žalos atlyginimo žalą padariusiam asmeniui, o jo civilinės atsakomybės draudikui tol, kol nesibaigė žalą padariusio asmens draudiko prievolė tenkinti tokius reikalavimus. Todėl teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas atsakovo Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriui baigėsi 2007 m. sausio 30 d., o jo civilinės atsakomybės draudikui UAB „BTA draudimas“ 2006 m. gruodžio 30 d. Ieškovas ieškinį pateikė 2007 m. vasario 5 d., t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios. Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka ieškovui (CPK 12, 178 str.).

7Teismo teigimu, iki šiol atliekamo ikiteisminio tyrimo baigtis neturi ir neturės įtakos ieškovo keliamiems reikalavimams, kurie šioje byloje kyla iš sutartinių reikalavimų. Teismas nurodė, kad iš byloje surinktų dokumentų (t. 1, b. l. 56, 58, 59-60) matyti, jog ieškovas 2005-2006 m. nesikreipė į atsakingus už padarytą žalą asmenis. Ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ – tai savo rizika siekianti pelno įmonė, kuri veikia draudimo srityje, t. y. vykdo ne vienerius metus savo profesinę veiklą bei samdo asmenis, turinčius atitinkamą teisinę kvalifikaciją (advokato ir advokato padėjėjo paslaugas). Teismas sprendė, kad ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ nurodytos aplinkybės dėl ieškinio senaties termino praleidimo negali būti laikomos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą ieškinio senatį atnaujinti, ieškovas savo teises įgyvendino nerūpestingai, neatidžiai. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, o atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį ieškinys atmestinas (CK 1.126 str., 1.131 str. 1 d.).

8Ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimą ir 2008 m. balandžio 22 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nesilaikė draudimo išmokos išmokėjimo terminų. Neteisinga teismo išvada, kad ieškovas turėjo pareigą iki 2004 m. sausio 30 d. išmokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 230 str., 82 str. 2 d.). Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad paskutinį dokumentą, reikšmingą nustatant draudimo išmokos dydį, ieškovas gavo tik 2004 m. sausio 6 d. Ieškovas, 2003 m. gruodžio 22 d. išmokėdamas pirmąją draudimo išmokos dalį – 80 000 Lt avansą, neturėjo visos informacijos, reikšmingos nustatant draudiminio įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį. Galutinis nuostolių dydis paaiškėjo tik 2004 m. sausio 6 d., kai buvo gautas byloje esantis trečiojo asmens 2004 m. sausio 6 d. raštas Nr. 01-04-03, kuriame pateiktas ikiteisminio tyrimo metu atrastų ir trečiajam asmeniui grąžintų gaminių sąrašas. Remiantis taikytinos redakcijos Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalimi bei CK 1.118 straipsnio 1 dalimi, paskutinė ieškovui tekusios prievolės išmokėti draudimo išmoką įvykdymo diena buvo 2004 m. vasario 5 d., kurią ieškovas ir išmokėjo draudimo išmoką. Todėl ieškovas nepažeidė prievolės per įstatymu nustatytą 30 dienų terminą išmokėti draudimo išmoką.

102. Senaties eiga avansu išmokėtos draudimo išmokos daliai taip pat prasidėjo nuo 2004 m. vasario 5 d., kai, ieškovui gavus visą reikšmingą informaciją, nepažeidžiant įstatymu nustatyto termino draudimo išmokai išmokėti, buvo įvykdyta apelianto prievolė išmokant likusią draudimo išmokos dalį. Remiantis CK 1.127 straipsnio 4 dalimi, senaties terminas regresiniams reikalavimams pareikšti skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Remiantis CK 6.123 straipsnio 1 dalimi, vadovaujantis tuo, kad įstatymu nustatytu terminu – 2004 m. vasario 5 d. buvo išmokėta 73 606,46 Lt dydžio draudimo išmokos dalis, ieškovas visiškai ir tinkamai įvykdė jam tenkančią pagrindinę prievolę, todėl būtent nuo šios datos turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui dėl 153 606,46 Lt nuostolių atlyginimo. Ieškovui 2003 m. gruodžio 22 d. išmokant avansinę draudimo išmokos dalį, prievolė išmokėti draudimo išmoką net nebuvo atsiradusi, išmokėdamas draudimo išmoką ieškovas veikė sąžiningai, siekdamas kuo greičiau atlyginti trečiojo asmens patirtus nuostolius. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas neturėjo teisės mokėti draudimo išmoką dalimis, tačiau nenurodė, kokia teisės norma remdamasis jis padarė tokią išvadą.

113. Senaties termino pabaigos data bendraatsakoviams yra ta pati – 2007 m. vasario 5 d. Senaties termino pabaigos datą atsakovui Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriui teismas nustatė remdamasis klaidingai nustatyta senaties termino pradžios data (2004 m. sausio 30 d.) ir CK 1.125 straipsnio 8 dalimi. Kaip minėta, senaties termino reikalavimui atsakovui Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriui, pabaigos data yra 2007 m. vasario 5 d., kurią ir buvo pareikštas ieškinys. Teismas, nustatydamas senaties terminą atsakovui UAB ,,BTA draudimas“, nepagrįstai rėmėsi Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse Nr. 011 pateiktu draudiminiu įvykio apibrėžimu. Byloje esanti bendraatsakovių 2002 m. gruodžio 24 d. sudaryta individuali draudimo sutartis yra sudėtinė civilinės atsakomybės draudimo sutarties dalis. Šios sutarties 3.1 punkte pateiktas draudiminio įvykio apibrėžimas nenumato, jog būtina draudiminio įvykio sąlyga yra pretenzijos pateikimas per 3 metus nuo draudimo sutarties pasibaigimo dienos. CK 6.187 straipsnis numato, kad, esant prieštaravimams tarp standartinių ir nestandartinių sąlygų, pirmenybė turi būti teikiama nestandartinėms sąlygoms. Remiantis minėta nuostata bei CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, byloje turėtų būti taikomas individualioje sutartyje pateiktas draudiminio įvykio apibrėžimas. Standartinėse taisyklėse nurodytas 3 metų terminas pretenzijai pareikšti galėtų reikšti tai, kad per šį terminą turėtų būti pareikta pretenzija draudėjui ir/ar jo atsakomybės draudikui. Jeigu pretenzija per numatytą terminą pareiškiama, tuomet laikytina, kad įvyko draudiminis įvykis, dėl ko atsiranda civilinės atsakomybės draudimo prievolė išmokėti draudimo išmoką. Taip pat nei standartinės Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 011, nei individuali draudimo sutartis nepateikia ,,pretenzijos“, kaip sudėtinio draudiminio įvykio elemento, sąvokos išaiškinimo. Todėl remiantis CK 6.193 straipsniu, sąvoka ,,pretenzija“ turėtų būti aiškinama kaip veiksmai, kuriais (žodžiu, raštu) pranešama apie esamus ar būsimus reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo. Byloje esančiame trečiojo asmens ir atsakovo Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus pasirašytame 2003 m. lapkričio 3 d. akte yra išdėstyta trečiojo asmens pretenzija dėl atsakovo padarytų 2002 m. kovo 1 d. Stebėjimo ir reagavimo bei apsauginės signalizacijos techninio aptarnavimo sutarties Nr. 733 pažeidimų, turėjusių įtakos trečiojo asmens nuostoliams atsirasti. Šis aktas buvo surašytas vagystės paaiškėjimo dieną. Ieškovas 2004 m. liepos 29 d. pretenzija pareikalavo atsakovo Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus kompensuoti dėl išmokos išmokėjimo patirtus nuostolius. Atsakovas Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus 2004 m. rugpjūčio 4 d. rašte nurodė, kad yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, todėl pasiūlė kreiptis į atsakomybės draudiką atsakovą UAB ,,BTA draudimas“. Ieškovas 2004 m. rugpjūčio 11 d. raštu pareikalavo, kad atsakovas UAB ,,BTA draudimas“, kaip civilinės atsakomybės draudikas, kompensuotų apelianto nuostolius. Tokiu būdu net tarus, kad 2003 m. lapkričio 3 d. akte užfiksuota pretenzija negali būti laikoma juridiniu faktu, esančiu draudiminio įvykio, kaip sudėtingo juridinio fakto, elementu, vis tiek turėtų būti pripažinta, kad pretenzija bendraatsakovių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties prasme buvo pareikšta tinkamai.

124. Nepagrįstai nusprendęs, kad ieškovas praleido senaties terminą ieškiniui pareikšti, teismas neanalizavo atsakovo Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovo Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus, trečiojo asmens ir UAB ,,Pasala“ 2002 m. kovo 1 d. sudarytos Sutarties pagrindu 2003 m. spalio 31 d. trečiojo asmens patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo perduotos stebėti atsakovo Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus centralizuoto stebėjimo punktui. Byloje nustatyta, kad signalizacija suveikė ir jos suveikimo signalus atsakovas Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyrius gavo du kartus: 2003 m. lapkričio 1 d. 23.10 val. ir 2003 m. lapkričio 2 d. 1.17 val., tačiau abiem atvejais atsakovo Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus ekipažas į trečiojo asmens patalpas neatvyko. Pagal byloje esančią atsakovo Viešosios policijos skyriaus 2003 m. gruodžio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, abiem suveikimo atvejais į įvykio vietą net nebuvo siunčiami policijos ekipažai. Išvadoje nurodoma, kad abiem atvejais ekipažas nebuvo siunčiamas dėl to, kad jų atsisakė trečiojo asmens sargas. Tačiau Sutartis numatė besąlyginę atsakovo Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus prievolę, gavus signalizacijos suveikimo signalą, išsiųsti ginkluotą policijos ekipažą (Sutarties 1.1, 1.3.1, 3.2, 3.3 punktai ir Sutarties priedas). Sutarties vykdymo tvarka, t. y. reagavimas į signalizacijos suveikimo signalų gavimą, galėjo būti pakeista tik rašytiniu šalių susitarimu (Sutarties 12.1 p.), tačiau tokio susitarimo nebuvo. Jeigu atsakovas Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyrius būtų atvykęs į trečiojo asmens patalpas, jas apžiūrėjęs bei atlikęs kitus Sutarties 1.1, 1.3.1, 3.2, 3.3 punktuose numatytus veiksmus, kuriuos jis privalėjo atlikti, galima daryti išvadą, jog nuostolių būtų išvengta. Taip tvirtinti leidžia tas faktas, jog signalizacija suveikė du kartus, o gaminių pasisavinimas, labiausiai tikėtina, buvo vykdomas antrą kartą suveikus signalizacijai. Taigi ieškovas įrodė atsakovo Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus neteisėtus veiksmus, pasireiškusius Sutartyje ir CK 6.718 straipsnyje numatytų pareigų pažeidimu. Bylos nagrinėjimo metu bendraatsakoviai neginčijo nuostolių ir/ar išmokėtos draudimo išmokos dydžio. Įrodžius neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama. Atsakovo Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus kaltė pasireiškė tuo, kad jis nebuvo pakankamai rūpestingas vykdydamas Sutartį ir pažeidė esminę Sutarties prievolę – Sutartyje numatytu būdu reaguoti į signalizacijos suveikimo signalų gavimą tam, kad būtų apsaugotas trečiojo asmens turtas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas atsakovui Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriui taikyti civilinę atsakomybę.

135. Teismas laikydamas, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo atnaujinti praleistą senaties terminą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad senaties terminas praleistas nežymiai, taip pat į aplinkybes, kurios sudarė pagrindą nežymiai praleistą terminą atnaujinti. Ieškovas 2004 m. rugpjūčio 11 d. raštu kreipėsi į atsakovą UAB ,,BTA draudimas“. 2004 m. lapkričio 30 d. raštu atsakovas UAB ,,BTA draudimas“ informavo ieškovą, kad negali priimti sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo, o 2004 m. gruodžio 30 d. raštu atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Iš esmės tik gavęs šį raštą ieškovas sužinojo apie jo teisių pažeidimą. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas 2005-2006 m. nesikreipė į atsakingus už atsiradusią žalą asmenis. Atsakovo UAB ,,BTA draudimas“ 2006 m. gegužės 18 d. raštas patvirtina, kad 2006 m. gegužės 15 d. raštu ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą UAB ,,BTA draudimas“ prašydamas atlyginti patirtus nuostolius. Ikiteisminis tyrimas ir jo rezultatai, skirtingai nei nurodė teismas, gali turėti įtakos ieškovo reikalavimui. Paaiškėjus, kad įvykis įvyko dėl trečiojo asmens tyčios, ieškovas galėtų nemokėti draudimo išmokos arba įgytų teisę pareikalauti grąžinti jau išmokėtą išmoką (CK 6.1014 str. 1 d., 6.237 str.).

14Atsakovas UAB „BTA draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

151. Ieškovui regreso teisė atsirado nuo kiekvienos sumokėtos draudimo išmokos dalies, o ieškinio senaties termino praleidimo priežastys, kurias nurodo ieškovas, yra nesvarbios. Dėl turto vagystės iš AB ,,Žiemys“ iki šiol tęsiamas ikiteisminis tyrimas, todėl tai niekaip neturėjo ir negalėjo turėti įtakos ieškovo ieškinio pateikimo terminui, nes ieškovo ir trečiojo asmens santykiai yra sutartiniai, o ne deliktiniai.

162. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse Nr. 011 pateiktas draudiminio įvykio apibrėžimas prieštarauja 2002 m. gruodžio 12 d. sudarytoje draudimo sutartyje nurodytai draudiminio įvykio sampratai. Sutartis nepakeičia Taisyklių, o tik jas papildo. Dėl to yra svarbūs Sutarties ir Taisyklių 3.1 punktai, reglamentuojantys ne tik draudiminio įvykio priežasties įrodymus, kurie visiškai eliminuoja bendraatsakovių solidariąją atsakomybę.

173. Atsakovas UAB „BTA draudimas“ su ieškovu neturi jokių teisinių santykių, todėl ieškovas negali turėti daugiau teisių, negu jų turi naudos gavėjas – UAB ,,Žiemys“ pagal sutartį su Apsaugos policija (CK 6.1015 str. 2 d.), o UAB „BTA draudimas“ atsakingas už draudėjo veiksmus tiek, kiek tai numato įstatymai ir civilinės atsakomybės draudimo sutartis.

18Atsakovas Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimą ir 2008 m. balandžio 22 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

191. Ieškovas pateikė ieškinį praleidęs ieškinio senaties terminą, kuris numatytas CK 1.125 straipsnio 7 punkte, t. y. sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams. O ieškovui regreso teisė atsirado nuo kiekvienos sumokėtos draudimo išmokos dalies, t. y. nuo 2003 m. gruodžio 22 d. Ieškinio senaties termino praleidimo priežastys, kurias nurodo ieškovas, yra nesvarbios.

202. Atsakovui Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriui negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Atsakovas nepažeidė Stebėjimo ir reagavimo bei apsauginės signalizacijos techninio aptarnavimo sutartyje Nr. 733 numatytų savo įsipareigojimų bei teisės aktų, reglamentuojančių apsaugos veiklą. Tarp atsakovo veiklos ir įvykusios vagystės nėra priežastinio ryšio, kaip pagrindinės civilinės atsakomybės sąlygos. Pačios AB ,,Žiemys“ aplaidus darbo organizavimas lėmė vagystę bei tokias pasekmes. AB ,,Žiemys“ nesilaikė Sutarties Nr. 733 įsipareigojimų ir pažeidė jos 2.1, 2.2, 2.5, 2.9, 2.12, 2.13, 2.15 punktus. Atsakovas niekaip neturėjo įtakos ir nesudarė sąlygų AB ,,Žiemys“ nuostoliams atsirasti.

21Trečiasis asmuo AB ,,Žiemys“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovas ieškinio senaties termino atsakovų atžvilgiu nepraleido.

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai žalą patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesą, tai draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, o jei jis apsidraudęs – į jo draudiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“, UAB „Ritranspeda“, bylos Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-76/2008). Draudikas, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, negali turėti daugiau teisių, negu jų būtų turėjęs žalą patyręs asmuo (naudos gavėjas). Kolegija pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog prievolę išmokėti draudimo išmoką ieškovas savo draudėjui AB ,,Žiemys“ įvykdė po 2004 m. sausio 1 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai teisiniams santykiams kvalifikuoti taikė nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Draudimo įstatymo normas ir nurodė, kad pagal šio įstatymo 82 straipsnio 2 dalį draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudiminio įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį. Kolegija nurodė, kad nesutinka su ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ pozicija, jog draudimo išmokos dydžiui reikšmingą informaciją jis gavo 2004 m. sausio 6 d. iš AB ,,Žiemys“, todėl nuo šios datos turi būti skaičiuojamas 30 dienų terminas draudimo išmokai išmokėti – visą reikšmingą informaciją apie draudžiamąjį įvykį ir padarytos žalos dydį draudikas gavo 2003 m. lapkričio 25 d. iš Vilniaus miesto VPK. Kolegija pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminis tyrimas nebaigtas iki šiol, todėl pavogto turto ar jo dalies suradimas negali turėti įtakos ieškovo prievolės išmokėti draudimo išmoką vykdymui. Kolegija konstatavo, kad ieškovo prievolė išmokėti draudimo išmoką atsirado nuo 2003 m. lapkričio 26 d., t. y. kitą dieną, kai buvo gauta visa reikšminga informacija apie draudiminį įvykį; dėl to, kad privalomas reikalavimas išmokėti draudimo išmoką per 30 dienų įtvirtintas nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Draudimo įstatyme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį terminą skaičiavo nuo 2004 m. sausio 1 d. ir pagrįstai laikė, jog ši išmoka turėjo būti išmokėta ne vėliau kaip 2004 m. sausio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-76/2008, konstatavo, kad draudikui, įgijusiam teisę reikšti subrogacinį reikalavimą, ši reikalavimo teisė į žalą padariusio asmens draudiką, atsiradusi po draudimo išmokos išmokėjimo, negali būti patenkinta, jeigu subrogacinį reikalavimą reiškiantis draudikas neišmokėjo draudimo išmokos įstatyme nustatytais terminais, juos praleido ir tokiu būdu baigėsi žalą padariusios asmens draudiko prievolė atsakyti pagal jų draudimo sutartis. Kolegija sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nustačius, jog draudikas AB ,,Lietuvos draudimas“ praleido įstatyme įtvirtintą 30 dienų terminą išmokėti draudimo išmoką, pagal nurodytą kasacinio teismo suformuluotą taisyklę jo subrogacinis reikalavimas negali būti patenkintas. Kolegijos nuomone, tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime, tiek apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai dėl ieškinio senaties termino ir draudiminio įvykio buvimo ar nebuvimo neturi teisinės reikšmės, todėl nėra pagrindo dėl jų pasisakyti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, priėmė iš esmės teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti dėl apeliacinio skundo motyvų nėra pagrindo.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 10 d. apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

24Kasacinis teismas sutiko su kasatoriaus AB „Lietuvos draudimas“ argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas draudiko teisę į subrogacinio reikalavimo patenkinimą visiškai nepagrįstai susiejo tik su draudimo išmokos išmokėjimo draudėjui AB „Žiemys“ terminu, ir nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog ieškovo subrogacinis reikalavimas negali būti patenkintas dėl to, kad ieškovas pažeidė draudimo išmokos išmokėjimo savo draudėjui terminą. Kasacinis teismas pateikė subrogacijos aiškinimą ir subrogaciją apibūdino kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Kasacinis teismas, sistemiškai aiškindamas CK šeštosios knygos VII skyriaus, reglamentuojančio reikalavimo perėjimą trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogaciją), kitų CK straipsnių, reglamentuojančių asmenų pasikeitimą prievolėje, taip pat CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio subrogaciją draudimo teisiniuose santykiuose, nuostatas, padarė išvadą, kad subrogacija ir regresinė prievolė draudimo teisiniuose santykiuose skiriasi. Kasacinis teismas, remdamasis ankstesne savo praktika, konstatavo, kad subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje. Pasisakydamas dėl subrogacijos teisės įgyvendinimo taisyklių aiškinimo, kasacinis teismas nurodė, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Nagrinėjamu atveju subrogacijos teisę ieškovas turi įgyvendinti pagal nukentėjusį ieškovo draudėją AB „Žiemys“ ir atsakingą už žalą padariusį asmenį Apsaugos skyrių (dabar – Viešosios policijos apsaugos tarnyba) siejusią Stebėjimo ir reagavimo sutartį, t. y. pagal sutartinės civilinės atsakomybės nuostatas. Atsakingas už žalą asmuo Viešosios policijos apsaugos tarnyba buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę, todėl žalą patyręs asmuo AB „Žiemys“ būtų turėjęs teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens draudiko. Ši teisė išlieka ir ieškovui, perėmusiam žalą patyrusio draudėjo reikalavimo teisę. Tokiu atveju ieškovas subrogacijos teisę atsakingo už žalą asmens draudikui UAB „BTA draudimas“ turi įgyvendinti pagal deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties subrogacijos atveju aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas išaiškino, kad subrogacijos atveju ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kuri reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacijos reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Kasacinis teismas atmetė kasatoriaus argumentus, kad ieškinio senatis subrogacijos atveju turi būti skaičiuojama nuo draudimo išmokos išmokėjimo pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatytą taisyklę. Kasacinis teismas nurodė, kad subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 straipsnis) ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas išaiškino, kad ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymas, kai reiškiamas subrogacinis reikalavimas, ir draudiko subrogacijos teisės atsiradimo momentas yra skirtingi: ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal tai, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, tuo tarpu draudimo išmoką pagal sudarytą draudimo sutartį nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudikas nuo šios išmokos išmokėjimo momento įgyja subrogacijos teisę, t. y. draudimo išmokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą. Tokią ieškinio senaties subrogacijos atveju pradžios skaičiavimo taisyklę kasacinis teismas grindė ir CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri reiškia, kad draudikas, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, negali turėti daugiau teisių, negu būtų turėjęs žalą patyręs asmuo. Kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo subrogacijos teisės įgyvendinimo, visiškai nesprendė ieškinio senaties klausimo, todėl liko neperžiūrėta apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio senaties terminų, jų skaičiavimo ir taikymo, sprendžiant šalių ginčą dėl ieškovo subrogacinio reikalavimo dviem solidariems bendraatsakovams patenkinimo. Kasacinis teismas sutiko su kasatoriaus AB „Lietuvos draudimas“ argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl kitam solidariam atsakovui Viešosios policijos apsaugos tarnybai pareikšto reikalavimo, nes jeigu subrogacinis reikalavimas už žalą atsakingo asmens draudikui negalėtų būti patenkintas dėl jo prievolės pasibaigimo, tai savaime nereikštų, kad yra pasibaigusi ir atsakingo už žalą asmens prievolė dėl sutartinės civilinės atsakomybės.

25Apeliacinis skundas atmestinas.

26Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija civilinėje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas remiantis byloje surinktais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir privalo atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

27Bylos duomenimis nustatyta, kad 2002 m. kovo 1 d. AB „Žiemys“, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Apsaugos skyrius (dabar - Viešosios policijos apsaugos tarnyba) (toliau Apsaugos tarnyba) ir UAB „Pasala“ sudarė trišalę Stebėjimo ir reagavimo bei apsauginės signalizacijos techninio aptarnavimo sutartį Nr. 733 (toliau Stebėjimo ir reagavimo sutartis), pagal kurią Apsaugos tarnyba įsipareigojo sutartyje nustatytu laiku stebėti bendrovei „Žiemys“ priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apsauginės signalizacijos įsilaužimo būklę Apsaugos skyriaus centralizuoto stebėjimo punkte, o gavus iš objekto signalizacijos formuojamą suveikimo signalą, sutartyje numatytu būdu reaguoti – nustatytu laiku atvykti į objektą, atidžiai jį apžiūrėti iš išorės ir imtis priemonių įsilaužimo signalizacijos suveikimo priežastims išsiaiškinti. 2003 m. spalio 31 d. 18.20 val. stebėjimo objektas buvo perduotas stebėti Apsaugos tarnybos centralizuoto stebėjimo punktui, kuriame lapkričio 1 d. 23.10 val. ir lapkričio 2 d. 1.17 val. buvo užfiksuoti stebimų patalpų signalizacijos suveikimo signalai, kuriuos tuoj pat išjungė ir neužilgo vėl įjungė, teisingą kodą surinkęs, patalpose budėjęs bendrovės „Žiemys“ sargas, kuris informavo telefonu Apsaugos tarnybą apie padėtį objekte ir policijos ekipažo vykimo nebūtinumą. Ginčo patalpų signalizacija iš Apsaugos tarnybos centralizuoto stebėjimo punkto buvo išjungta lapkričio 3 d. 5.27 val. pasibaigus stebėjimo ir reagavimo laikui, o 8 val. buvo nustatytas įsilaužimas į patalpose esančią parduotuvę ir trečiajam asmeniui AB „Žiemys“ priklausančio turto vagystė. Nustačius pagrobto turto vertę, AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo nukentėjusiai bendrovei „Žiemys“, su kuria 2003 m. kovo 23 d. buvo sudaryta Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartis, 153 606,46 Lt draudimo išmoką. Iš draudėjo AB „Žiemys“ įgijęs subrogacijos teisę, draudikas AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtos draudimo išmokos ribose pareiškė solidaraus žalos atlyginimo reikalavimą Apsaugos tarnybai ir jos civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui UAB „BTA draudimas“.

28Taigi byloje ieškovas pareiškė subrogacinį reikalavimą, kurį reglamentuoja CK 6.1015 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už nuostolių atsiradimą asmens, jeigu ko kita nenustato draudimo sutartis. Draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Subrogacija suprantama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Iš draudėjo perimtą reikalavimo teisę draudikas įgyvendina draudimo išmokos ribose. Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas, remdamasis teismų praktika konstatavo, kad subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje.

29Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje pripažino, jog išvada, kad subrogacinis draudiko reikalavimas siejamas su draudimo išmokos savo draudėjui išmokėjimo termino pažeidimu, yra nepagrįsta. Taigi aplinkybės, su kuriomis pirmosios instancijos teismas siejo ieškinio senaties termino pradžios nustatymą, laikytinos pripažintomis nepagrįstomis įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl teisėjų kolegija nepasisako ir nebevertina tų apelianto argumentų, kurie yra susiję su draudimo išmokos išmokėjimo draudėjui terminų analize.

30Nagrinėjamoje byloje solidarieji atsakovai (už žalą atsakinga Apsaugos tarnyba ir jos draudikas UAB „BTA draudimas“) prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti CK 1.131 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškinio senaties terminas buvo pasibaigęs iki ieškinio padavimo, sprendė, kad ieškovo nurodytos šio termino praleidimo priežastys nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti, ir, pritaikęs CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinį atmetė. Nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ieškovo subrogacinis reikalavimas negali būti patenkintas dėl to, jog ieškovas pažeidė draudimo išmokos išmokėjimo savo draudėjui terminą, sprendė, kad tokiu atveju neturi teisinės reikšmės ieškinio senaties klausimas. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą kasacinis teismas pripažino visiškai nepagrįsta ir ieškinio senaties klausimo apeliacinėje instancijoje neišsprendimą laikė esminiu teisės normų pažeidimu, sąlygojusiu apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimą ir bylos grąžinimą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

31Nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka, ieškovas pripažino, kad praleido senatį, ir prašo ją atnaujinti.

32Taigi, iš naujo nagrinėjant bylą, spręstinas klausimas dėl ieškinio senaties instituto taikymo. Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Todėl, sprendžiant apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, pirmiausia reikėtų nustatyti teisės pažeidimo momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami.

33Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikia nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą (ar šios aplinkybės atsirado ieškinio senaties termino eigos pradžioje ar pabaigoje), jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Pavyzdžiui, komercinei įmonei, verslininkui, savo rizika siekiantiems pelno, atidumo ir rūpestingumo standartai realizuojant reikalavimo teisę, kylančią iš profesinės veiklos, paprastai yra aukštesni nei fiziniam asmeniui realizuoti reikalavimo teisę, susijusią su vartojimo teisiniais santykiais; juridiniam asmeniui, lyginant jį su fiziniu asmeniu, kuris nėra verslininkas, ir atsižvelgiant į juridinio asmens ekonominį potencialą bei galimybę veikti per daugelį fizinių asmenų, minėti standartai taip pat dažniausiai yra aukštesni. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Įstatymuose neišvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios.

34Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. V.Z. ir R.G., trečiasis asmuo Kauno žydų religinė bendruomenė, byla Nr.3K-3-595/2006 ir kt.).

35Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties subrogacijos atveju aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 straipsnis) ir ieškinio senaties termino eiga draudikui skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo (draudėjas) sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi subrogacijos atveju taikoma bendroji ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklė, reglamentuota CK 1.127 straipsnio 1 dalyje. Nustatydamas ieškinio atsakingam už žalą asmeniui Apsaugos tarnybai senaties termino eigos pradžią, pirmosios instancijos teismas jį siejo su Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje reglamentuotu draudiko (AB „Lietuvos draudimas) pareigos išmokėti draudėjui (AB „Žiemys) draudimo išmoką terminu (nagrinėjamu atveju 2004 m. sausio 30 d.). Tuo tarpu reikalavimo atsakingo už žalą asmens draudikui (UAB „BTA draudimas“) senaties pradžią pirmosios instancijos teismas siejo su šio draudiko prievolės pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį pasibaigimu. Toks ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymas nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, yra neteisingas, nes subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, kuris pagal CK 1.128 straipsnį nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Taigi, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, draudikas yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą. Tokiu atveju, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, kada nukentėjusiam draudėjui AB „Žiemys“ atsirado teisė į ieškinį, t. y. kada jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovo draudėjo AB „Žiemys“ turto vagystės iš jam priklausančių ir Apsaugos tarnybos stebimų patalpų faktas buvo nustatytas 2003 m. lapkričio 3 d. Tą pačią dieną buvo pareikšta pretenzija Apsaugos tarnybai dėl sutartinių prievolių pažeidimo, taip pat tapo žinomas ir patirtų nuostolių dydis – pagrobtų 113 vienetų kailių dirbinių vertė nustatyta 165 803,85 Lt (t. 1, b. l. 50, 213-214). Tik vėliau, 2003 m. gruodžio 2 d. nukentėjusiai bendrovei buvo grąžinta surastų gaminių už 11 897,39 Lt (t. 1, b. l. 51). Taigi apie savo teisių pažeidimą AB „Žiemys“ sužinojo 2003 m. lapkričio 3 d. ir nuo tos dienos šiam asmeniui atsirado teisė į ieškinį bei prasidėjo CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto sutrumpinto trejų metų žalos atlyginimo reikalavimo senaties termino eiga. Minėta, kad subrogacinio reikalavimo teisę įgijęs draudikas yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, todėl nagrinėjamu atveju ieškovui (AB „Žiemys“ draudikui) ieškinio senaties terminas taip pat prasidėjo 2003 m. lapkričio 4 d. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais senaties termino eigos pradžią ieškovas sieja su draudimo išmokos paskutinės dalies išmokėjimo draudėjui AB „Žiemys“ data – 2004 m. vasario 5 d., yra laikytini nepagrįstais ir atmestini. Draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) ir šis faktas negali būti tapatinamas su ieškinio senaties termino atsiradimo momentu, nes visų pirma, kaip minėta, subrogacijos atveju ieškinio senaties termino skaičiavimui taikomos nukentėjusiam draudėjui taikytinos senaties termino taisyklės. Antra, CK 1.127 straipsnio 4 dalyje numatyta taisyklė šiuo atveju netaikytina, nes subrogacija nėra nauja regresinė prievolė, o tik egzistuojančios prievolės asmenų pasikeitimas, kuriam ieškinio senaties skaičiavimas pagal CK 1.128 straipsnį nesikeičia. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad žalos atlyginimo reikalavimo solidariems atsakovams pagal subrogaciją senaties terminas prasidėjo 2003 m. lapkričio 4 d., baigėsi 2006 m. lapkričio 6 d., nes paskutinė termino diena - 2006 m. lapkričio 4 d. teko ne darbo dienai (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, CPK 74 straipsnio 5 dalis), subrogacinį žalos atlyginimo ieškinį ieškovas pareiškė 2007 m. vasario 5 d., todėl atsakovams reikalaujant taikyti senatį, yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Byloje nenustatyta aplinkybių, sąlygojančių senaties termino sustabdymą ar nutraukimą (CK 1.129 ir 1.130 straipsniai).

36Spręsdamas praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios, bei tinkamai nustatė praleisto termino atnaujinimo priežasčių įrodinėjimo pareigą ieškovui. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas nors ir nepripažino praleidęs ieškinio senaties terminą, tačiau prašė šį terminą atnaujinti, jeigu teismas nuspręstų priešingai. Aplinkybe, sąlygojusia senaties termino atnaujinimą, ieškovas nurodė baudžiamosios bylos dėl vagystės iš AB „Žiemys“ patalpų ikiteisminį tyrimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo baigtis neturėjo ir neturės įtakos ieškovo subrogaciniam žalos atlyginimo reikalavimui, kuris kyla iš sutarties (atsakovui Apsaugos tarnybai) ir delikto (tarnybos draudikui UAB „BTA draudimas“). Apeliacinio skundo argumentai šių teismo išvadų nepaneigia. Iš byloje esančių šalių susirašinėjimo dokumentų (t. 1, b. l. 5, 56, 58, 59-60, 107, 99, 100, 108, 109-110) matyti, kad ieškinio senaties eigos metu ieškovas tik 2004 m. liepos 29 d. Apsaugos tarnybai, o 2004 m. rugpjūčio 11 d. šios tarnybos draudikui UAB „BTA draudimas“ pareiškė pretenzijas dėl žalos atlyginimo, nors subrogacijos teisę jau buvo įgijęs nuo draudimo išmokos bendrovei „Žiemys“ išmokėjimo 2004 m. vasario 5 d. 2004 m. rugpjūčio 4 d. raštu Apsaugos tarnyba nurodė ieškovui dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudiką UAB „BTA draudimas“, kuris, atlikęs tyrimą, įvykį pripažino nedraudiminiu ir 2004 m. gruodžio 30 d. raštu apie tai pranešė ieškovui. Taigi atsakovų pozicija, kuria jie nesutiko atlyginti ieškovui žalą, iš šių raštų jam tapo žinoma ir kliūčių kreiptis į teismą teisminės gynybos nuo to momento ieškovui nebuvo. Pakartotinis ieškovo kreipimasis į draudimo bendrovę beveik po pusantrų metų (2006 m. gegužės 15 d.) iš esmės buvo betikslis, nes per minėtą laikotarpį nebuvo jokių duomenų, kad atsakovų pozicija dėl ieškovo reikalavimo būtų pasikeitusi. Gavęs iš UAB „BTA draudimas“ 2006 m. gegužės 18 d. ankstesnę poziciją patvirtinantį atsakymą ieškovas dar daugiau kaip pusę metų nepateisinamai delsė ir ieškinį pareiškė tik 2007 m. vasario 5 d., pasibaigus senaties terminui. Taigi 2006 metų susirašinėjimas niekaip nepateisina ieškovo delsimo pareikšti ieškinį laiku.

37Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo ieškovo atstovas, palaikydamas prašymą atnaujinti senatį, svarbia senaties termino praleidimo priežastimi nurodė iki šioje byloje kasacinio teismo priimtos nutarties buvusią teismų praktiką, pagal kurią ieškinio senatis subrogacijos atveju buvo skaičiuojama nuo draudimo išmokos išmokėjimo, t. y. taikant CK 1.127 straipsnio 4 dalies taisyklę. Savo argumentams pagrįsti, ieškovo atstovas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 28 d. (civilinė byla Nr. 3K-3-394/2004), 2005 m. gruodžio 5 d. (civilinė byla Nr. 3K-3-636/2005), 2006 m. rugsėjo 28 d. (civilinė byla Nr. 3K-3-456/2006) nutartimis. Iš tikrųjų, 2005 m. gruodžio 5 d. ir 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškino, kad subrogacijos atveju ieškinio senaties termino pradžia skaičiuojama taikant CK 1.127 straipsnio 4 dalies taisyklę, pagal kurią iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t. y. nuo draudimo išmokos išmokėjimo dienos. Tuo tarpu ieškovo nurodytoje 2004 m. birželio 28 d. bei 2005 m. spalio 24 d. (civilinė byla Nr. 3K-3-503/2005) nutartyse kasacinis teismas nepasisakė dėl ieškinio senaties subrogacijos atveju, tačiau šiose nutartyse išdėstyta pozicija, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo turimas teises ir pareigas toje pačioje žalos atlyginimo prievolėje. Ieškovui, kurio profesinė veikla yra susijusi su draudimu, turėjo būti žinoma CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostata, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato nukentėjusio draudėjo ir atsakingo už žalą asmens santykius, kas reiškia, kad draudikas, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, negali turėti daugiau teisių, negu jų turėtų nukentėjęs draudėjas. Todėl ir ieškinio senaties termino pradžią subrogacijos atveju draudikui reikia skaičiuoti pagal nukentėjusiam draudėjui taikytinas bendrąsias CK 1.127 straipsnio 1 dalies taisykles, kurios prievolės asmenų pasikeitimo atveju nesikeičia (CK 1.128 straipsnis).

38Įvertinus išdėstytas aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties taikymu, pripažintina, kad ieškovas turėjo galimybę veiksmingai įgyvendinti savo teisę nepasibaigus senaties terminui, o teismų praktika dėl subrogaciniam ieškiniui taikytinų ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklių negali būti pagrindas praleistai ieškinio senačiai atnaujinti.

39Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties subrogacijos atveju taisykles, tačiau teisingai nusprendė, kad ieškinys buvo pareikštas praleidus senaties terminą ir nėra priežasčių jį atnaujinti, todėl padarytos materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidos, kurias ištaiso apeliacinės instancijos teismas, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

40Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu, todėl turėjo teisę nepasisakyti dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo. Tokią pirmosios instancijos teismo poziciją pripažinus pagrįsta, apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja ir nepasisako dėl tų apeliacinio skundo argumentų, kurie susiję su šalių ginčo esme.

41Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, paliktinas galioti ir byloje priimtas papildomas sprendimas, kuriuo iš ieškovo atsakovui UAB „BTA draudimas“ priteistos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato pagalbos pirmosios instancijos teisme, apmokėjimu.

42Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, paskirstymo, grąžinimo ir priteisimo klausimus teismas turi išspręsti ex officio [...].Teismas, spręsdamas dėl išlaidų už advokato paslaugas priteisimo, turi: 1) nustatyti, ar šios išlaidos realiai buvo patirtos (CPK 88 str.); 2) nustatyti priteistinų išlaidų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 str.); 3) nustatytą priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

43Atsakovą UAB „BTA draudimas“ atstovavo advokatė, ir jos paslaugų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme apmokėjimui atsakovas patyrė iš viso 7 110 Lt išlaidų (t. 2, b. l. 66-67, 163-164). Nustatant kompensuojamų išlaidų dydį, svarbūs tokie kriterijai kaip bylos sudėtingumas, advokato indėlis, laiko sąnaudos, bet išlaidų dydis negali pernelyg viršyti rekomenduojamų dydžių (LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatos). Civilinė byla nelaikytina sudėtinga, byla nėra susijusi su užsienio (tarptautiniu) elementu, abu kartus byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta per vieną posėdį, kas sąlygojo nedideles advokatų darbo ir laiko sąnaudas. Įvertinus tai, kad atsakovo advokatė konsultavo klientą, rengė nesudėtingą savo turiniu atsiliepimą į apeliacinį skundą, dalyvavo dviejuose apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos už advokato pagalbą sudaro 4 000 Lt, kurie priteistini iš ieškovo laimėjusiam bylą atsakovui (CPK 98 str.).

44Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį 3 punktą, 96 straipsnį, iš ieškovo valstybei priteistinos 32,20 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 58).

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46Vilniaus apygardos teismo 2008 kovo 28 d. sprendimą ir 2008 m. balandžio 22 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

47Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BTA draudimas“ 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

48Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 32,20 Lt (trisdešimt du litus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 4. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 5. Teismas nustatė, kad 2003 m. lapkričio 3 d. aktas patvirtina, jog AB... 6. Teismo teigimu, CK 6.1015 straipsnio 3 ir 4 dalys numato draudikui teisinę... 7. Teismo teigimu, iki šiol atliekamo ikiteisminio tyrimo baigtis neturi ir... 8. Ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus... 9. 1. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl... 10. 2. Senaties eiga avansu išmokėtos draudimo išmokos daliai taip pat... 11. 3. Senaties termino pabaigos data bendraatsakoviams yra ta pati – 2007 m.... 12. 4. Nepagrįstai nusprendęs, kad ieškovas praleido senaties terminą... 13. 5. Teismas laikydamas, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas,... 14. Atsakovas UAB „BTA draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 15. 1. Ieškovui regreso teisė atsirado nuo kiekvienos sumokėtos draudimo... 16. 2. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad Bendrosios civilinės atsakomybės... 17. 3. Atsakovas UAB „BTA draudimas“ su ieškovu neturi jokių teisinių... 18. Atsakovas Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyrius atsiliepimu į... 19. 1. Ieškovas pateikė ieškinį praleidęs ieškinio senaties terminą, kuris... 20. 2. Atsakovui Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriui negali būti... 21. Trečiasis asmuo AB ,,Žiemys“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 24. Kasacinis teismas sutiko su kasatoriaus AB „Lietuvos draudimas“... 25. Apeliacinis skundas atmestinas.... 26. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 27. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2002 m. kovo 1 d. AB „Žiemys“, Vilniaus... 28. Taigi byloje ieškovas pareiškė subrogacinį reikalavimą, kurį... 29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas nagrinėjamoje... 30. Nagrinėjamoje byloje solidarieji atsakovai (už žalą atsakinga Apsaugos... 31. Nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka, ieškovas pripažino, kad... 32. Taigi, iš naujo nagrinėjant bylą, spręstinas klausimas dėl ieškinio... 33. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikia nustatyti... 34. Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino... 35. Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties... 36. Spręsdamas praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą,... 37. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo ieškovo atstovas, palaikydamas... 38. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties taikymu,... 39. Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio... 40. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis... 41. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, paliktinas galioti ir... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Bylinėjimosi išlaidų mokėjimo,... 43. Atsakovą UAB „BTA draudimas“ atstovavo advokatė, ir jos paslaugų už... 44. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį 3 punktą, 96 straipsnį, iš ieškovo... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 46. Vilniaus apygardos teismo 2008 kovo 28 d. sprendimą ir 2008 m. balandžio 22... 47. Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atsakovui... 48. Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 32,20 Lt...