Byla 2A-954-781/2012
Dėl baudos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės, kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Antano Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB ,,Agerona“ ir atsakovo A. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Agerona“ ieškinį atsakovui A. B. dėl baudos priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB ,,Agerona“ kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 16 470,00 Lt baudą už nepristatytus grūdus, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. sausio 12 d. šalys sudarė Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. A614/20100112/EV, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2010 m. rugsėjo 15 d. parduoti ir pristatyti ieškovui 60 t žieminių rapsų, tačiau sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė ir sutarto kiekio žieminių rapsų nepristatė. Sutarties 5.1 punkte šalys sutarė dėl 30 proc. dydžio baudos, jei atsakovas nepristatys sutarto kiekio grūdų ar pažeis pristatymo terminą. Viso sutarto pirkti grūdų kiekio kaina yra 54 900,00 Lt, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovui 16 470,00 Lt baudos (b. l. 25-26).

4Atsakovas A. B. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pripažino, jog neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį, tačiau pasirašydamas sutartį 2010 metų sausį jis negalėjo numatyti, kad derliaus nuimti nebus galimybių. Atsakovas pasirašė ieškovo paruoštą sutarties tekstą, kuris gina ieškovo interesus. Ieškovas neįtraukė į sutartį punkto dėl „nenugalimos jėgos“. Pažymi, jog pranešė ieškovui apie tai, jog sutarties įvykdyti negali, kadangi dėl nepalankių oro sąlygų rapsų derlius nebuvo nuimtas ir žuvo (b. l. 34).

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė: 1) iš atsakovo A. B. ieškovo UAB „Agerona“ naudai 4 941,00 Lt baudos; 2) 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4 941,00 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2011-11-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) 598,23 Lt bylinėjimosi išlaidų; 4) iš ieškovo UAB „Agerona“ atsakovo A. B. naudai 1 050,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; 5) iš ieškovo UAB „Agerona“ valstybės naudai 6,81 Lt išlaidų, o iš atsakovo A. B. – 6,70 Lt, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus: 2010 m. sausio 12 d. šalių sudarytą Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. A614/20100112/EV (b. l. 4,5); 2010 m. rugsėjo 14 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio plėtros departamento žemės ūkio skyriaus patikrinimo aktą (b. l. 36), Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (b. l. 107-109), Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus 2011 m. gegužės 19 d. pažymą (b. l. 112), bei teismo posėdžio metu šalių bei kitų proceso dalyvių duotus paaiškinimus, sprendė, kad atsakovas, kurio profesinė veikla penkerius metus yra ūkininkavimas, pasirašydamas išankstinę rapsų pardavimo sutartį, galėjo numatyti nepalankias oro sąlygas, todėl prisiėmė ir aplinkybių, susijusių su gamtos reiškiniais, padarinių atsiradimo riziką. Konstatavęs nesant nenugalimos jėgos (force majeure) kriterijų visumos, teismas nepripažino nenugalimos jėgos buvimo, todėl pagrindo atleisti nuo civilinės atsakomybės nenustatė. Dėl atsakovui prašomos paskirti baudos teismas sprendė ieškovą neįrodžius turėjus nuostolių dėl sutarties nevykdymo, tačiau konstatavo, jog netesybos numato nelygiavertę šalių atsakomybę, todėl pripažino esant esminę šalių nelygybę, o baudą – aiškiai per didele. Tuo pagrindu teismas pakeitė sutarties nuostatas dėl baudos dydžio, 70 proc. ją sumažindamas iki 4 941, 00 Lt ir nuo šios sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2011-11-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas (CK 6.37 str. 1-2 d., 6.210 str. 1 d.). Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, teismas iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 598,23 Lt (1994,10 Lt x 30 proc.) ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio ir išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš ieškovo atsakovo naudai – 1050,00 Lt (1500,00 Lt x 70 proc.) atsakovo turėtų išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, o CPK 92 straipsnio pagrindu iš ieškovo valstybės naudai priteisė 6,81 Lt, iš atsakovo – 6,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 232-235).

6Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Agerona“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neištyrė visų ginčui dėl netesybų mažinimo išspręsti reikšmingų aplinkybių, nevertino visų į bylą pateiktų įrodymų, neatsižvelgė į tai, kad dėl sutarties nevykdymo ieškovas patyrė itin didelių nuostolių, o atsakovas gavo pelno. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai, nenurodydamas kriterijų net 70 proc. sumažino ieškovo prašomas priteisti iš atsakovo netesybas. Toks sprendimas yra nepagrįstas galiojančiais įstatymais, suformuota teismų praktika bei faktinėmis bylos aplinkybėmis. Dėl CK 6.228 straipsnio taikymo sprendžiant netesybų mažinimo klausimą teigia, jog tokiu atveju ši įstatymo nuostata negali būti taikomas, nes šiuo atveju nei viena sutarties sąlyga nesuteikė pranašumo nei vienai iš šalių, nes abiems sutarties šalims buvo numatyta vienoda bauda, be to, abi šalys yra privatūs verslo subjektai ir sutartį sudarė laisva valia verslo poreikiams tenkinti. Tvirtina, kad teismas pažeidė CK 6.258 straipsnio 3 dalį, kadangi teismo sumažintos netesybos tapo mažesnėmis už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo, sumą, kas prieštarauja CK 6. 73 straipsnio 2 daliai. Pažymi, jog atsakovui neįvykdžius sutarties, buvo priverstas sudaryti dvi naujas, nutrauktą sutartį pakeičiančias sutartis su ūkininkais itin pakilusiomis kainomis. Dokumentai, patvirtinantys, kad šios sutartys buvo įvykdytos, pateiktos į bylą, todėl teismo išvada, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtus nuostolius dėl sutarties neįvykdymo, yra visiškai nepagrįsta. Taip pat nurodo, kad teismas neproporcingai sumažino ieškovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 244-251).

7Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovo UAB ,,Agerona“ ieškinys, ir ieškinį atmesti, priteisti atsakovo A. B. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo kriterijų visumos, leidžiančių pripažinti esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes, kaip atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindą. Nurodo, jog sutartinių prievolių neįvykdė ne tik dėl kritulių kiekio. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. gruodžio 15 d. pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas konstatuota, kad be didelio kritulių kiekio buvo nustatytas itin didelis vėjas, kuris yra priskiriamas prie stichinių meteorologinių reiškinių, todėl įvykdyti sutartinių prievolių nebuvo įmanoma dėl stichinių oro sąlygų. Pagal LR Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 840 3.2 p. nuostatas stichinės audros yra nenugalimos jėgos pripažinimo pagrindas. Tvirtina, jog elgėsi apdairiai ir rūpestingai, remiantis CK 6.212 straipsnio 3 dalimi, informavo ieškovą apie atsiradusias nenumatytas aplinkybes, dėl kurių jis negalėjo įvykdyti sutarties, todėl civilinė atsakomybė jam netaikytina (CK 6.253 str. 1 d.). Dėl netesybų tvirtina, jog teismas nepagrįstai prašomą priteisti baudą sumažino tik iki 4 941, 00 Lt. Kadangi teismas skundžiamu sprendimu pripažino vienodų abiem sutarties šalims netesybų būtinybę, iš atsakovo galėjo būti priteista tik bauda, neviršijanti ieškovui sutartimi nustatytų netesybų dydžio, t. y. 0, 02 proc. dydžio delspinigių. Priteistinų delspinigių dydis šiuo atveju skaičiuotinas už 55 dienas nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. (sutartų kultūrų pristatymo dienos) iki 2010 m. lapkričio 9 d. (kreipimosi į teismą dienos) – 181,17 Lt (16 470 x 2 proc. x 55). Kartu su apeliaciniu skundu teikia Aplinkos ministerijos 2011 m. birželio 30 d. raštą, kuris yra parengtas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (CPK 314 str.), kuris paaiškina ne tik ginčo laikotarpiu buvusias neeilines gamtos sąlygas, bet ir jų neigiamą poveikį dirvožemiui ir pasėliams (b. l. 253-257).

8Atsakovas A. B. atsileipimu į ieškovo UAB ,,Agerona“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Formalus ieškovo teiginys, jog šalių sutartis sudaryta laisva valia, nepaneigia aplinkybės, jog ieškovas sutartį parengė vienašališkai, atsakovui, kaip silpnesniajai sandorio šaliai, nustatydamas keliasdešimt kartų didesnes netesybas. Pažymi, jog ieškovo pateikiami tariamų nuostolių paskaičiavimai dėl rapsų pirkimo- pardavimo sutarčių didesnėmis kainomis su ūkininkais sudarymo, nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovas turėjo sutartines pareigas dėl šių rapsų įsigijimo. Ieškovas kategoriškai teigdamas, jog patyrė nuostolių dėl atsakovo prievolės neįvykdymo, turėjo savo iniciatyva teikti rašytinius įrodymus, o ne apeliuoti į teismo neveikimą, tvirtindamas, kad teismas turėjo pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus. Teismas pagrįstai konstatavo esant esminę šalių nelygybę bei aiškiai per didelę ieškovo prašomą priteisti baudą (b. l. 274-277).

9Ieškovas UAB ,,Agerona“ atsiliepimu į atsakovo A. B. apeliacinį skundą prašo jo apeliacinį skundą atmesti, ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, priteisti iš atsakovo visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atkreipia dėmesį, jog rapsus atsakovas nebūtinai turėjo auginti pats, pagal pirkimo-pardavimo sutartį jis turėjo pareigą įgyti 60 t rapsų ir sutartu laiku juos pristatyti ieškovui. Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių pažymi, jog atsakovas nepateikė teisės aktuose nustatytų dokumentų, kurie patvirtintų buvus nenugalimos jėgos aplinkybes, kurios objektyviai neleido atsakovui įvykdyti šalių sudarytą sutartį. Dėl kartu su apeliaciniu skundu pateikto Aplinkos ministerijos 2011 m. birželio 30 d. rašto nurodo, kad jame nėra jokių paaiškinimų apie galimą gamtos sąlygų neigiamą poveikį pasėliams. Dėl netesybų sumažinimo nurodo, jog ieškovas prašo priteisti ne delspinigius, kaip nurodo atsakovas, o sutartyje numatyto dydžio baudą, be to, priešingai nei teigia atsakovas, teismas nenurodė, kad netesybos, kylančios iš skirtingų pagrindų, t. y. bauda – iš sutartie nevykdymo, o delspinigiai – už vėlavimą atsiskaityti, turi būti vienodos abiem sutarties šalims. Pažymi, jog abi sutarties šalys yra verslininkai, todėl yra lygiavertės, todėl pasirašęs sutartį su ieškovu, kuris yra tik viena iš daugelio rinkoje veikiančių rapsų supirkimo įmonių, turėjo galimybę rapsus parduoti bet kuriam kitam rapsus parduodančiam pirkėjui.

10Apeliaciniai skundai netenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

11Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniuose skunduose išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, ištyręs byloje surinktus įrodymus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str., 329 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir ne visai tinkamai įvertino bylos duomenis, tačiau teisingai identifikavo šalis siejusius teisinius santykius ir padarė pagrįstas išvadas dėl sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti egzistavimo ir apimties.

12Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010 m. sausio 12 d. UAB „Agerona“ ir A. B. sudarė Grūdų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. A614/20100112/EV (toliau sprendime – Sutartis), kurią atsakovas įsipareigojo iki 2010 m. rugsėjo 15 d. parduoti ir pristatyti ieškovui 60 t žieminių rapsų po 915 Lt (b. l. 4-5). Tačiau nurodytu terminu atsakovas Sutarties neįvykdė ir sutarto rapsų kiekio ieškovui nepristatė. Pagal Sutarties 5.1 p. šalys susitarė, kad atsakovas, nepristatęs sutarto kiekio grūdų ar pažeidęs numatytus grūdų pristatymo terminus, privalo per 10 kalendorinių dienų sumokėti ieškovui 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku nepristatyto grūdų kiekio vertės bei atlyginti ieškovui visus jo patirtus nuostolius.

13Dėl force majeure aplinkybių ir reikalavimo priteisti netesybas pagrįstumo

14Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t.y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Verslininkui nustatomos dar griežtesnės atsakomybės sąlygos – toks sutartinių santykių subjektas atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl force majeure aplinkybių (CK 6.212 str. 1 d.), jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 2 d., 4 d.).

15CK 6.253 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nenugalima jėga yra neišvengiamos ir nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (CPK 6.127 str.). Taigi nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių konstatavimui būtini visi šias aplinkybes kvalifikuojantys požymiai, kurių egzistavimą turi įrodyti atsakovas (CPK 178 str.).

16Kolegijos vertinimu, atsakovo į bylą pateikti įrodymai dėl nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo yra neinformatyvūs, todėl nepakankami prielaidai force majeure aplinkybėms konstatuoti. 2010 m. rugsėjo 14 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio plėtros departamento žemės ūkio skyriaus patikrinimo aktas, kuriame nurodoma, kad ūkininkas A. B. negalėjo įvažiuoti į vasarinių rapsų lauką, negali būti įrodymu byloje, nes nėra pasirašytas visų komisijos narių (b. l. 36), pridėtinės vertės mokesčio deklaracija už mokestinį laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. bei 2010 m. gruodžio 31 d. balansas nėra informatyvūs sprendžiant klausimą dėl rapsų derliaus žūties (b. l. 107, 108-109), o Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus 2011 m. gegužės 19 d. pažyma, patvirtinanti, jog nuo 2010-07-15 iki 2010-09-20 Darsūniškio vandens matavimo stoties duomenimis kritulių kiekis 1,7-1,8 karto viršijo vidutinį daugiametį kritulių kiekį (b. l. 112), liudija tik apie lietingą vasarą. Kita vertus, nenugalimos jėgos aplinkybėms konstatuoti nepakanka tik surinkti tai patvirtinančius įrodymus, bet būtina laikytis teisės aktuose nustatytos procedūros. Vadovaujantis LR Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d nutarimu Nr. 222 patvirtintos „Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos“ 3 punktu, asmuo (juridinis asmuo arba fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi komercine-ūkine veikla), norintis gauti pažymą, liudijančią nenugalimos jėgos aplinkybes, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų generaliniam direktoriui turi pateikti prašymą, sutartį bei jos lydimuosius dokumentus, pagal kuriuos asmuo dėl nenugalimos jėgos nevykdė savo įsipareigojimų, kompetentingų tarnybų išduotus dokumentus, įrodančius nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą, dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo nedelsdamas pranešė apie nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą kitai sutarties šaliai, dokumentus, įrodančius sutartinių įsipareigojimų nevykdymo dėl nenugalimos jėgos aplinkybių mastą ir kitus procedūros vykdymo administravimui būtinus dokumentus. Tuo tarpu atsakovas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generaliniam direktoriui dėl pažymos, liudijančios nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes, gavimo nesikreipė. Pagal bylos duomenis, atsakovas ieškovą apie tai, kad oro sąlygos sutrukdė įvykdyti Sutartį informavo tik 2010 m. spalio 7 d., nors žieminiai rapsai ieškovui turėjo būti pristatyti dar 2010 m. rugsėjo 15 d., t.y. beveik po mėnesio nuo sutarties termino pabaigos. Teisėjų kolegija pažymi, jog rūpestinga sutarties šalis, kuri yra suinteresuota tinkamai ir laiku vykdyti sutartis, matydama, jog dėl oro sąlygų negalės jos įvykdyti, turėjo nedelsdama informuoti ieškovą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 222 nustatyta tvarka kreiptis į Prekybos, pramonės ir amatų rūmus, su prašymu konstatuoti nenugalimos jėgos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad liūtys ir audros, dėl kurių gali žūti derlius, Lietuvoje nėra netikėtas ir nenuspėjamas dalykas, juolab penkerius metus ūkininkaujančiam asmeniui, kurio profesinė veikla yra ūkininkavimas, į ką pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas. Kiekvienas rūpestingas ūkininkas, sudarydamas sutartį dėl auginamos žemės ūkio produkcijos pardavimo, tai turi ir gali numatyti. Taigi, atsakovas nesielgė kaip rūpestinga sutarties šalis, siekianti tinkamai vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir negalinti to padaryti dėl force majeure aplinkybių. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Sutartis nebuvo įvykdyta dėl force majeure aplinkybių ir atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės. Atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai – Aplinkos ministerijos 2011 m. birželio 30 d. raštas Nr. (8.46)-B8-707, kuriame nurodoma apie laikotarpiu nuo liepos 18 d. Kaišiadorių rajone užfiksuotus penkis pavojingo lietaus atvejus, kas, kaip minėta, Lietuvoje nėra netikėta, teisiškai nėra reikšmingi, nes neatitinka force majeure kriterijų visumos (CK 6.253 str. 2 d.). Taigi, aplinkybė, kuri nebuvo neišvengiama, ją buvo galima prognozuoti iš anksto, nelaikytina nenugalima jėga (CK 6.212 str. 1 d.) ir nepašalina atsakovo pareigos sumokėti atsakovui sutartimi nustatytas netesybas – baudą.

17Dėl netesybų mažinimo

18Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą netesybų dydį ginčija abu apeliantai: ieškovas nesutinka su netesybų sumažinimu, tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad netesybos yra sumažintos nepakankamai.

19Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73 str., 6.258 str.). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

20Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, teismas turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 ir kt.). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010, 2009 m. lapkričio 13 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009 ir kt.)

21Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos reikšmingos bylai aplinkybės, o būtent, šalis siejantis sutartinių santykių pobūdis, jų vykdoma profesionali specializuota veikla, verslo ir derybų patirtis, pagrindo konstatuoti esminę šalių nelygybę ir mažinti sutartines netesybas nesudaro. Tokiu atveju, kai abi šalys vykdo profesinę specializuotą veiklą, teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Tačiau nagrinėjamos bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad Sutartį šalys sudarė pagal ieškovo parengtas standartines Grūdų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir su grūdų pardavėju (fiziniu ar juridiniu asmeniu) sudaroma prisijungimo būdu, todėl ieškovas, kaip šalis, rengianti standartines sąlygas, turėjo galimybę į Sutartį įtraukti tik tokias sąlygas, kurios jai naudingos. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Grūdų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. A614/20100112/EV daro išvadą, kad lygiaverčių derybų dėl sutarties sąlygų prieš sudarant sutartį nebuvo, sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu (CK 6.160 str. 2 d.), ieškovui pateikus pasirašyti iš anksto paruoštą sutarties tekstą. Iš Sutarties teksto aiškiai matyti, kad tekstas buvo paruoštas iš anksto – jame specialiai tam paliktose ir pabrauktose vietose įrašyti tik grūdų pardavėjo duomenys, grūdų kiekis, pristatymo periodas, kaina bei šalių atsikaitymo terminas, o visos kitos sąlygos yra iš anksto parengtos. Tai patvirtina, kad sutartis buvo sudaryta pagal atsakovo parengtas standartines sąlygas, prisijungimo būdu (CK 6.185 str.). Tokiu atveju sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies – šiuo atveju atsakovo naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Tokia išvada pagrįsta sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193-6.195 straipsnyje bei suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010 ir kt.). Šioje vietoje teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad toks sutarties sudarymo būdas nereiškia, jog komercine-ūkine veikla besiverčiantis asmuo yra prilyginamas fiziniam asmeniui ir jo teisės turi būti ginamos kaip vartotojo (CK 1.39 str. 1 d, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 d.).

22Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Sutarties 5.1 punkte nustatyta 30 proc. dydžio bauda, jei atsakovas nepristatys sutarto kiekio grūdų ar pažeis pristatymo terminą, yra akivaizdžiai per didelė ir įvertinęs prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą, ją sumažino 70 proc. Ūkine-profesine veikla besiverčiantis fizinis asmuo (ūkininkas), nors ir yra verslininkas, tačiau pagal savo veiklos mastą ir derybinės veiklos patirtį tikrai neprilygsta stambiai rapsų ir grūdų supirkimo bendrovei, todėl prisijungimo būdu sudarytos išankstinės Grūdų pirkimo-pardavimo Sutarties 5.1 punkte nustatytų netesybų (baudos) keisti neturėjo realių galimybių. Susiklosčiusių aplinkybių kontekste kitaip vertinti šioje byloje susiklosčiusią situaciją teisėjų kolegija neturi pagrindo, todėl atmestini tiek atsakovo, tiek ir ieškovo apeliacinių skundų argumentai, susiję su teismo paskirtos baudos sumažinimu. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu atsakovo prašymą sumažinti baudą iki ieškovui sutartimi nustatytų netesybų dydžio – 0, 02 proc. dydžio delspinigių. Viena vertus, priešingai negu nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu vienodų abiem sutarties šalims netesybų būtinybės nepripažino, kita vertus, netesybų paskirtis – kompensuoti būsimus kreditoriaus nuostolius, juolab, kad nagrinėjamoje byloje nuostolių (baudos) dydis siejamas su rizika, kurią prisiima ieškovas, kaip grūdų perpardavėjas, tuo atveju, jeigu sutartas rapsų kiekis jam nėra pristatomas. Ieškovo kvestionuojamas netesybų ir nuostolių santykis, šiuo atveju keisti paskirtos baudos taip pat pagrindo nesudaro. Ieškovo į bylą pateikti įrodymai dėl patirtų nuostolių dydžio – 2010 m. spalio 4 d. ir spalio 29 d. sutarytos Grūdų pirkimo-pardavimo sutartys su G. Ž. ir V. K. 25 098, 00 Lt sumai (b. l. 96, 97), jo patirtų nuostolių dėl Sutarties neįvykdymo nepatvirtina, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, tokias sutartis visus metus sudarančiam ieškovui daugiausia jų tenka sudaryti po derliaus nuėmimo.

23Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu dėl CK 6.228 straipsnio taikymo. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai taikė CK 6.228 str. normą spręsdamas netesybų mažinimo klausimą ir nurodydamas, kad mažinant šalių nustatytas netesybas turi būti keičiama šalių sudaryta sutartis, tačiau pažymi, kad šis teismo motyvas nekeičia teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 konstatavo, kad CK 6.228 straipsnio nuostatos netaikytinos sprendžiant ginčą dėl šalių laisva valia sudarytoje sutartyje nustatytų netesybų mažinimo, nes šis klausimas reglamentuojamas CK 6.73, 6.258 straipsnių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje situacijoje sprendžiant netesybų priteisimo klausimą neiškilo klausimas dėl tarp šalių sudarytos sąlygos, numatančios baudą, modifikavimo, į bylą nebuvo pateiktas toks šalies prašymas, nurodo, kad yra pagrindas tokį teismo motyvą pašalinti iš teismo sprendimo.

24Dėl priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti

25Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovui priteistomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįsti tokia pačia pinigų suma įvertino advokato darbą paruošiant procesinius dokumentus (pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinį) bei ieškovo atstovavimą net penkiuose teismo posėdžiuose, ir tokia pačia suma įvertino advokato, kuris atstovavo atsakovo interesus tik viename teismo posėdyje.

26CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir teisininko laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais bei atsižvelgęs į šiai bylai reikšmingas aplinkybes – šalis atstovavusių advokatų laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, byloje parengtų procesinių dokumentų kiekį bei bylos apimtį (1 tomas), pagrįstai sumažino šalių išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteisdamas šalims po 1 500, 00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos priteisiamos ne advokatui, o šaliai, ieškovo argumentai dėl atsakovui priteistos sumos advokato išlaidoms apmokėti atmestini.

27Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą sprendimą, kurio naikinti netinkamas, tačiau esmės nekeičiantis, motyvavimas, pagrindo nesudaro (CPK 328 str.).

28Atmetus ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (b. l. 252, 280) nepriteistinos (CPK 93 str.).

29Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

30Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas UAB ,,Agerona“ kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su... 4. Atsakovas A. B. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 20 d. sprendimu... 6. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Agerona“ prašo panaikinti Vilniaus miesto... 7. Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1... 8. Atsakovas A. B. atsileipimu į ieškovo UAB ,,Agerona“ apeliacinį skundą... 9. Ieškovas UAB ,,Agerona“ atsiliepimu į atsakovo A. B. apeliacinį skundą... 10. Apeliaciniai skundai netenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 11. Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos... 12. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010 m. sausio 12 d. UAB „Agerona“ ir A. B.... 13. Dėl force majeure aplinkybių ir reikalavimo priteisti netesybas pagrįstumo... 14. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.... 15. CK 6.253 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nenugalima jėga yra neišvengiamos... 16. Kolegijos vertinimu, atsakovo į bylą pateikti įrodymai dėl nenugalimos... 17. Dėl netesybų mažinimo... 18. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą netesybų dydį... 19. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai... 20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir... 21. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad... 22. Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios... 23. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu... 24. Dėl priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ... 25. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovui priteistomis išlaidomis... 26. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės... 28. Atmetus ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi... 29. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 30. Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų... 31. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimą palikti...