Byla 2-3271-994/2017
Dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys ieškovų pusėje - Gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Gineitiškės“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, sekretoriaujant V. A., dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui A. J., atsakovui V. M. (V. M.), atsakovei A. V., jos atstovui advokatui M. S., trečiojo asmens ieškovų pusėje Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Gineitiškės“ atstovui pirmininkui R. K., trečiojo asmens ieškovų pusėje akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei J. B.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. A., D. N., uždarosios akcinės bendrovės „Vievio transportas“ ieškinį atsakovams G. K., K. M., V. M. (V. M.), A. V., J. V. (J. V.) dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys ieškovų pusėje - Gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Gineitiškės“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovai pateiktu ieškiniu (b. l. 1-5) prašo teismo: 1) nustatyti neterminuotą ir neatlygintiną 99,90 kv. m. ploto servitutą tiesti požemines kabelines 0,4-10 kV elektros linijas, aptarnauti jas ir jomis naudotis žemės sklype, kurio unikalus numeris ( - ), plotas 0,6623 ha, kadastro numeris ( - ), 2016 m. E. U. parengtame Lauko elektros tinklų projekte 15.23EUR-TP-LE-S1 pažymėtą taškais 1-2-3-4-5; 2) nustatyti neterminuotą ir neatlygintiną 128,68 kv. m. ploto servitutą tiesti požemines kabelines 0,4 - 10 kV elektros linijas, aptarnauti jas ir jomis naudotis žemės sklype, kurio unikalus numeris ( - ), plotas 0,1903 ha, kadastro numeris ( - ), 2016 m. E. U. parengtame Lauko elektros tinklų projekte 15.23EUR-TP-LE-S2 pažymėtą taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-1; 3) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2013-06-05 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu „D. G. ir Pavilionių teritorijos T5 kvartalo Pašilaičių seniūnijoje detaliojo plano tvirtinimo“ Nr. 1-1260 buvo patvirtintas Gineitiškių ir Pavilionių teritorijos T5 kvartalo Pašilaičių seniūnijoje detalusis planas. Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad sklypą užstatyti galima tik įrengus inžinerinių tinklų ir susisiekimo infrastruktūrą, numatytą detaliajame plane, o viena iš detaliojo plano sudedamųjų dalių yra inžinerinių tinklų schema. Kaip ieškovas teigia, schemoje numatyta, kur turėtų būti suprojektuoti inžineriniai tinklai, tame tarpe ir aukštos bei žemos įtampos kabeliai bei jie turi būti nutiesti per žemės sklypą, kurio kadastrinis numeris ( - ) ir per tuo laiku buvusią valstybinę žemę, kuri inžinerinių tinklų schemoje taip ir įvardinta - „valstybinė žemė“. Ieškovų teigimu, inžinerinių tinklų schemoje nurodyta, kad tiek per žemės sklypą 1, tiek ir per „valstybinę žemę“ turi būti įrengtas E4P (aukštos įtampos kabelis), E2P (apšvietimo kabelis) ir EI P (žemos įtampos kabelis). Minėtoje schemoje taip pat nurodyta, kad „valstybinėje žemėje“ taip pat turi būti suprojektuota ir įrengta modulinė transformatorinė, tai yra įrenginys, kuris aukštą įtampą paverčia žema, kuria naudosis buitiniai vartotojai - T5 kvartalo gyvenamųjų namų savininkai. Nurodė, kad ji turėjo aptarnauti visą T5 kvartalą, kurio plotas sudarė apie 8,7 ha. Ieškovų teigimu, dar iki sprendimo priėmimo elektros energijos tiekėjas, kuriuo tuo metu buvo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (vėliau reorganizavęsi į AB „LESTO“) 2010-07-09 išdavė technines sąlygas Nr.30100-10-01428, kuriose nurodytos rekomendacijos detaliajam planui - buvo privalu numatyti trasas 0,4 kv - 10 kv įtampos kabelių linijų nutiesimui bei iškelti iš T5 kvartalo esamus elektros tinklus, tai yra oro elektros liniją. Taip pat nurodyta, kad kabelių linijų nutiesimui ir aptarnavimui privalu nustatyti neapmokamus servitutus. Iki Sprendimo priėmimo 2012 m. spalio 17-18 d. Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisija patikrino Gineitiškių - Pavilionių teritorijos T5 kvartalo detalųjį planą. Tarp kitų institucijų, kurios išdavė technines sąlygas, buvo ir AB „LESTO“ atstovas, kuris pritarė detaliojo plano sprendimams, kurių tarpe yra ir inžinerinių tinklų schema. N. Ž. tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2012-05-30 sutikimu Nr.49PSR-(14.49.5)-732 leido tiesti inžinerinius tinklus (elektros tinklus) bei statyti modulinę transformatorinę. 2014-07-14 atsakovai K. M. ir V. M. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.4307 įsigijo ½ dalį „valstybinės žemės“, kuriai nuo 2013-10-30 buvo atlikti kadastriniai matavimai ir 2013-12-11 suformuotas žemės sklypas, kurio plotas 0,1903 ha, unikalus ( - ), kadastro Nr. ( - ) (toliau - Žemės sklypas 2). A. G. K. likusios ½ dalies Žemės sklypo 2 savininku tapo 2015-12-07 dovanojimo sutarties pagrindu, todėl šiuo metu Žemės sklypo 2 savininkai yra trys atsakovai - K. M., V. M. ir G. K.. Žemės sklypo 2 pagrindinė naudojimo paskirtis yra „žemės ūkio“, šiam sklypui yra nustatyta elektros linijų apsaugos zona, kurios plotas 0,0426 ha, arba 426 kv. m. Žemės sklypo 1 savininkai šiuo metu yra du atsakovai - A. V. ir J. V., šiam sklypui yra nustatyta elektros linijų apsaugos zona, kurios plotas Nekilnojamo turto žymėjime nurodytas 0,0759 ha, arba 759 kv. m. Žemės sklypų, esančių T5 kvartale, savininkai ketina prisijungti prie elektros skirstomųjų tinklų, nes ieškovų žemės sklypų naudojimo būdas yra „vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“. Tuo tikslu jie kreipėsi į AB „Lesto“, kuris išdavė prisijungimo sąlygas Nr. TS 16-00965, Nr.TS15-01714, ir. TS 15-14971. Sąlygose nurodyta, kad privalu parengti elektros įrenginių įjungimo projektą. Taip pat jų 4.2 punkte nurodyta, kad reikia prijungti modulinę transformatorinę Viršuliškių pastotės, nutiesti 10 kV atšaką požeminėmis kabelinėmis linijomis ir išmontuoti reikalingus elektros tinklus. Visose sąlygose nurodyta, kad jos yra analogiškos daugeliui kitų, tai jos liečia daugelį T5 kvartalo žemės sklypų savininkų, ne tik ieškovų. Ieškovų manymu, projektas negali prieštarauti patvirtintam detaliajam planui, kuriame nurodyta, kur turi būti tiesiami požeminiai elektros linijų kabeliai, tai yra ir per Žemės sklypą 1, ir per Žemės sklypą 2. Siekiant įgyvendinti prisijungimo sąlygas, trečiasis asmuo sudarė Projektavimo darbų atlikimo sutartį Nr. Spa-15-002 su UAB „Spalvita ir partneriai“. Projektuotojas, remdamasis Gineitiškių ir Pavilionių teritorijos T5 kvartalo detaliuoju planu bei „Lesto“ išduotomis prisijungimo sąlygomis, atlieka projektą, kuriame bus numatyta esamą l0 kV oro liniją pertvarkyti į požeminę kabelinę, o projekto dalyviams bus numatytos apskaitos spintos prie sklypo ribos. Projekto dalyviai - tai T5 kvartale esančių žemės sklypų, kurių žemės sklypų naudojimo būdas „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“, savininkai, tame tarpe ir ieškovai. Projektuotojas UAB „Spalvita ir partneriai“, atsakydamas į ieškovų atstovo paklausimą atsakė, kad žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - ) bus pastatyta modulinė transformatorinė, taip pat bus demontuota esama oro linija, kuri eina per T5 kvartalo žemės sklypus, tame tarpe ir atsakovų sklypus, o servitutų nustatymas atsakovu sklypuose yra būtinas. Projektuotojai yra suprojektavę servitutą Žemės sklype 1 aukštos įtampos kabeliui E4 ir žemos įtampos kabeliui E1. Jis žemės sklypo plane (kadastro numeris( - )) pažymėtas taškais 1-2-3-4-1, servituto plotas 99,90 kv. m. Servituto taškai plane pažymėti koordinatėmis. Taip pat projektuotojai yra suprojektavę servitutą Žemės sklype 2 aukštos įtampos kabeliui E4 ir žemos įtampos kabeliui E1. Jis žemės sklypo plane (kadastro numeris( - )) pažymėtas taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-1, servituto plotas 128,68 kv. m. Trečiojo asmens pirmininkas R. K. ne kartą bendravo su atsakovais, rašydamas juos leidimo nustatyti servitutą, sudarant notarinės formos servituto žemės sklypui nustatymo sutartį, tačiau jo prašymai nebuvo patenkinti. Paaiškino, kad nesant nustatytų servitutų projektuotojai negali atlikti techninio projekto, dėl ko sutarties terminas buvo pratęstas, o ieškovai negali įgyvendinti savo, kaip gyvenamųjų namų statytojų, teisių. Servitutai turėtų būti neatlygintini, nes sumažės apsaugos zona, atsakovai nemoka už projektavimo paslaugas. Tokiu būdu gaus naudą, nes sumažės apsaugos zona, iškėlus oro liniją.

5A. G. K. atsiliepime į ieškinį (b. l. 46-47) nurodė, kad nesutinka su ieškiniu bei teigė, kad ieškovų minima nauda atsakovams yra visiškai neatitinkanti realybės, kadangi atsakovams priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties. Nurodė, kad savo žemės sklype ketina vykdyti ūkinę veiklą, o tam visiškai netrukdo elektros stulpai bei dėl jų esantis apribojimas. Teigė, kad įrengus požeminę elektros liniją patirtų nepatogumų naudojant savo žemę pagal paskirtį, bei suteikus servitutą būtų tiesiogiai suvaržytos teisės naudotis savo žeme trečiųjų asmenų naudai. Tai, kad ieškovai yra suinteresuoti asmenys atsakovui yra suprantama, kadangi dalis jų, atsakovo teigimu, nori vykdyti nuosavą statybą, dalis parengti pardavimui, tačiau įstatymai nesuteikia teisės patirti naudą atimant nuosavybės teise priklausantį turtą savo reikmėms.

6A. K. M. ir V. M. atsiliepime į ieškinį (b. l. 48-49) teigė, kad nesutinka su ieškiniu ir atkartojo atsakovo G. K. atsiliepime išdėstytus argumentus.

7Atsakovai A. V. ir J. V. atsiliepime į ieškinį (b. l. 55-57) nurodė, kad atsakovams bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,6623 kv. m ploto žemės sklypas, esantis Gineitiškių k., Vilniaus mieste (2016-10-21 NTR CDB banko įrašas). Nurodė, kad žemės sklypui yra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos - Elektros linijų apsaugos zonos (pagrindas- 2002-03-14 Vilniaus apskrities viršininko sprendimas Nr.41-12077, informacijos šaltinis - 2016-10-21 NTR CDB banko įrašas). Remiantis šia aplinkybe bei 2012-05-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus išduotu sutikimu „dėl inžinerinių tinklų tiesimo bei jiems funkcionuoti būtino statinio statybos valstybinėje žemėje“, atsakovų manymu nėra būtinumo nustatyti ieškovų prašomo servituto. Nurodė, kad ieškovų pateiktame žemės sklypo plane M 1:1000 (pavadinimas Lauko elektros tinklai) nurodyta, kad sklype kadastro numeris 0101/0170:0934 naikinama esama 10 kV oro linija, bet ieškovai nėra šios elektros linijos savininkai arba operatoriai. Paaiškino, kad atsakovams bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlygą - Elektros linijų apsaugos zonos, tokios sąlygos teisėtas pagrindas - 2002-03-14 Vilniaus apskrities viršininko sprendimas Nr.41-12077. Tačiau atsakovų manymu, nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga gali būti panaikina tik kompetentingos valstybės tarnautojo administraciniu aktu arba sprendimu.

8Trečiojo asmens Gyvenamųjų manų savininkų bendrijos „Gineitiškės“ atsiliepime į ieškinį (b. l. 60-61) nurodyta, kad bendrija su ieškiniu sutinka ir jį pilnai palaiko. Trečiasis asmuo sudarė Projektavimo darbų atlikimo sutartį Nr. Spa-15-002 su UAB „Spalvita ir partneriai“ dėl esamos l0 kV oro linijos pertvarkymo į požeminę kabelinę ir apskaitos prie sklypų ribų suprojektavimo. Projektu suinteresuoti ne mažiau kaip 50 žemės sklypų savininkų. Visi šie asmenys dalį savo žemės sklypų perdavė savivaldybei paramos sutarčių pagrindu, o perduotos žemės sklypų dalys bus skirtos komunikacijų nutiesimui ir gatvių įrengimui. Paaiškino, kad tai normali procedūra, kai dalis žemės sklypo perduodama visuomenės, tame tarpe ir pačių sklypų savininkų poreikiams. Paaiškino, kad trečiojo asmens pirmininkas ne kartą bendravo su atsakovais, siūlydamas jiems duoti sutikimą per jų sklypus suprojektuoti elektros linijas. Nurodė, kad iš jų nebus reikalaujama sumokėti dalies projektavimo kainos, tai už atsakovus padarys kitų sklypų savininkai. Taip pat pagal galiojantį detalųjį planą buvo būtinas atskiras žemės sklypas reikalingas elektros pastotės įrengimui. Jį savo lėšomis įsigijo dalis gretimybėje esančių sklypų savininkų, už jį nei vienas atsakovas nėra mokėjęs. Tačiau tiek parengtu projektu, tiek ir pastote, kuri įrengta ant kitų asmenų lėšomis įsigyto žemės sklypo, galės naudotis ir atsakovai. Nurodė, kad atsakovai gaus naudą, už ją nesumokėdami nieko. Taip pat atsakovai naudą gaus ir dėl to, kad panaikinus oro liniją (už tai atsakovai nieko nemokės), sumažės elektros linijų apsaugos zona jų sklypuose. Apsaugos zona sukelia nepatogumus, negalima vykdyti kai kurių veiklų, taip pat statyti statinių po linijomis. Todėl ką atsakovai ketintų daryti savo žemės sklypuose - ar užsiiminėti žemės ūkiu, ar statyti gyvenamuosius namus, sumažėjusi elektros linijų apsaugos zona jiems bus naudinga. Tikėtina, kad gyvenamųjų namų rajone atsakovai ateityje keis žemės sklypų paskirtį, juose galėtų statyti gyvenamuosius namus. Šiuo metu kvartale T5 nėra nei vieno (be atsakovų) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, visi savininkai paskirtį pasikeitė. Nurodė, kad pakeisti paskirtį atsakovai turės organizuoti detaliųjų planų rengimą, o keičiant paskirtį, dalį sklypo teks perduoti savivaldybei, kad būtų įrengta gatvė (ką padarė visų kitų gretimybėje esančių sklypų savininkai). Savivaldybei bus perduota būtent ta sklypo dalis, kuria turi būti nutiesta požeminė elektros linija, todėl nustatytas servitutas niekuo nepakenks atsakovams. Priešingai - jie gaus naudą, galės statyti pastatus ten, kur bus panaikinta oro linijos apsaugos zona. Atsakovai, trečiojo asmens pirmininkui bendraujant su jais, atsisakė geranoriškai pasirašyti notarinės formos susitarimą dėl servituto nustatymo, nežiūrint akivaizdžios naudos tam. Jie papildomai reikalauja sumokėti jiems už servituto nustatymą, kas yra neteisinga, nes ir taip jie gauna didelę naudą.

9Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškinį (b. l. 84-88) nurodė, kad palaiko ieškovo reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-06-05 sprendimu Nr. 1-1260 buvo patvirtintas Gineitiškių ir Pavilionių teritorijos T5 kvartalo Pašilaičių seniūnijoje detalusis planas, tuo pačiu įpareigojant „Miesto plėtros departamentą įtraukti į statinio specialiuosius architektūros reikalavimus sąlygas, susijusias su detaliojo plano sprendinių įgyvendinimu, ir esamų ar būtinu nauju inžineriniu tinklu, susisiekimo komunikacijų, reikalingų suplanuotiems statiniams funkcionuoti, išplėtimo ar nutiesimo sutartis tarp tu tinklu, komunikacijų savininko ir statytojo detaliojo plano įgyvendintojo)“, bei nustatant, kad sklypo užstatymas galimas tik įrengus inžinerinių tinklų ir susisiekimo infrastruktūrą, numatytą detaliajame plane. Nurodė, kad prieš patvirtinant Detalųjį planą, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2010-07-09 išdavė Technines sąlygas Nr. 30100-10-01428 pareiškėjui Miesto plėtros departamentui, kuriose nurodė rekomendacijas detaliam planui. Pastabose buvo nurodyta, kad „0,4-10 kV įtampos kabelių linijų nutiesimui ir aptarnavimui reikės nustatyti trasų neapmokamus servitutus“. P. I. tinklų schemoje buvo numatyta inžinerinių tinklų trasa, kuri pateko ir į atsakovams A. V. ir J. V. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą kadastrinis Nr. 0101/0170:934, adresu Gineitiškių k., Vilniaus m. sav. (toliau tekste - Žemės sklypas 1) bei į tuo metu valstybinę žemę, kurioje buvo nesuformuoti žemės sklypai Gineitiškių bei Pavilionių teritorijoje Vilniuje. Paaiškino, kad minėtai valstybinei žemei 2013-10-30 buvo atlikti kadastriniai matavimai ir suformuotas žemės sklypas kadastrinis Nr. 0101/0170:60, adresu Gineitiškių k., Vilniaus m. sav. Sutikimas dėl inžinerinių tinklų tiesimo bei jiems funkcionuoti būtino statinio statybos valstybinėje žemėje, t. y. Žemės sklype 2, buvo išduotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012-05-30, dar prieš tai, kai žemės sklypą 2 nuosavybės teise įsigijo atsakovai K. M., V. M. (nuo 2014-07-14) ir G. K. (nuo 2015-12-07). Abiejuose atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose yra nutiesta dalis 10 kV elektros linijos, kuri buvo pastatyta 1991 metais, bei nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: elektros linijų apsaugos zonos, kurių plotas Žemės sklype 1 - 0,0759 ha to; Žemės sklype 2 - 0,0426 ha ploto. Išduodant prisijungimo sąlygas ieškovų M. A., D. N. ir UAB „Vievio transportas“ objektų prijungimui prie trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstomųjų tinklų, buvo vertinami Detaliojo plano sprendiniai. Trečiojo asmens manymu, ieškovai pagrįstai ir teisėtai nurodo, jog vartotojų elektros įrenginių prisijungimo projektai negali prieštarauti tvirtintam Detaliajam planui. Siekiant įgyvendinti ieškovų prisijungimo sąlygas, trečiasis asmuo GNSB „Gineitiškės“ darė projektavimo paslaugų sutartį su projektuotoju UAB „Spalvita ir partneriai“, kuris remdamasis Detaliojo plano sprendiniais ir trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ prisijungimo sąlygomis suprojektavo servitutus elektros tinklams Žemės sklype 1 – 99,90 kv. m. ploto, o Žemės sklype 2 - 128,68 kv. m. ploto.

10Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad servituto nustatymo būtinumas pasireiškia tuo, kad nei vienas iš kvartale T5 esančių 30 sklypų negali prisijungti prie elektros energijos tiekimo pagal AB „Energijos skirstymo operatorius“ nustatytas prisijungimo sąlygas – esamą 10 kV oro liniją pertvarkyti į požeminę kabelinę. Kadangi ieškovams yra reikalinga žemės sklypų elektrifikacija, tad remiantis buvusios AB „Lesto“ pateiktomis prisijungimo sąlygų nuostatomis (3.6 punktas) būtinas servituto nustatymas. Ieškinio reikalavimas yra reiškiamas dėl servituto nustatymo, nenurodant kieno naudai jis nustatomas, kadangi keičiasi subjektai ir nėra žinoma, kas ties, projektuos elektros linijas, todėl neprašo AB ESO naudai. Dar 2013 m. buvo patvirtintas detalusis T5 kvartalo detalusis planas. Daugelis institucijų sprendė kaip tiesti elektros linijas. Jokios kitos alternatyvos nutiesti elektros linijas nėra negu suprojektuota UAB „Spalvita ir partneriai“, remiantis detaliuoju planu, tiesiant elektros požemines linijas per atsakovų sklypus. Servitutas turėtų būti neatlygintinis, nes ieškovai jau yra patyrę išlaidas, sudarę projektavimo sutartį bei įgiję sklypą modulinei transformatorinei statyti. Atsakovai galės prisijungti prie elektros energijos žymiai mažesnėmis sąnaudomis, nutiesus požeminę liniją ir dėl to nepatirtų ateityje didelių išlaidų (AB ESO nurodė, kad priešingu atveju, atsakovų išlaidos, siekiant prisijungti būtų apie 4 000 Eur). Atsakovams taip pat sumažės apsaugos zona, pertvarkius oro liniją į požeminę liniją, be to požeminė elektros linija yra žymiai saugesnė, nei aukštosios įtampos oro linija. Atsakovai galės paprasčiau ūkininkauti.

112014-04-18 vykusio teismo posėdžio metu ieškovas M. A. paaiškino, kad 2016 m. tapo namų valdos savininku bei išsiėmė sąlygas iš buvusios AB „Lesto“ (dabartinio AB ESO) dėl sklypo elektrifikacijos. Iš pateiktų sąlygų matyti, kad būtina demontuoti elektros oro liniją. 6 sklypų savininkai nupirko žemės sklypą už 40 000 Eur tam, kad būtų galima pastatyti modulinę tranzitinę transformatorinę. 30 sklypų yra aktualus elektros požeminės linijos nutiesimas, dalis jų yra po elektros oro linija, tame tarpe ir ieškovo sklypas. Elektros oro linija bei jos apsaugos zona trukdo naudotis žemės sklypu bei statyti namą.

12Teismo posėdžio metu, vykusio 2017-04-18 GNSB „Gineitiškės“ pirmininkas paaiškino, kad kvartele T5 30 sklypų yra neelektrifikuoti. Į bendriją įstojo 22 sklypų savininkai, 8 sklypų savininkai nėra nariai, bet dalis taip pat suinteresuoti elektrifikacija. AB ESO visiems teikia vienodas sąlygas prisijungimui prie elektros energijos tiekimo, kitų sąlygų neteikė. Bendrija jau patyrė 6 000 Eur projektavimo sutarčiai, topo nuotraukos darymui.

13Teismo posėdžio metu AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovė paaiškino, kad dar 2010-07-09 išdavė technines sąlygas teritorijos T5 detaliajam planui, prisijungiant nuo Viršuliškių transformatorinės. AB ESO išduodamas prisijungimo sąlygas vadovaujasi detaliuoju planu. Elektrotechninės dalies projektas paruoštas tinkamai. Susitarti dėl servituto nustatymo pareiga kyla vartotojui pagal sąlygų 3.1, 3.6 punktus. Elektrifikuojant minėtą kvartalą, susitarta, kad bus vykdomi nemokami oro linijų demontavimo darbai (tai netipinė sąlyga). Atsakovams už demontavimą tektų patiems susimokėti, jeigu nebūtų susitarta. Pvz. A. V. – 4 500 Eur + 600 Eur, kitiems apie 2 000 Eur.

14Atsakovė A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nėra įrodytas būtinumas tiesti elektros požeminę liniją per atsakovų sklypus, kaip prašo ieškovai. Pagrindas servitutui nustatyti – kitų sklypų savininkams yra nustatyta oro linijų apsaugos zona, kas trukdo statyti namus. Servitutas turi būti atlygintinis. Vertintini nuostoliai 1 000 -1 500 Eur suma, kurią sudaro advokato išlaidos ir kadastrinės matavimų bylos paruošimas, siekiant panaikinti oro linijų apsaugos zoną sklype, demontavus oro liniją. Dėl servituto nustatymo negalės žeme naudotis, kai ketina verstis ūkininkavimu – planuoja sodinti braškes pusėje sklypo. Jai išduotos techninės sąlygos taip pat, bet šiandien elektra nereikalinga.

15Atsakovės A. V. atstovas advokatas parodė, kad ieškovai neturi teisės reikšti tokio reikalavimo, nes ieškovai nebus elektros tinklų savininkai, jie neklos elektros tinklų ir nedemontuos. Tokio servituto atlyginimo būdo kaip gaunama atsakovų nauda įstatymas nenumato. Detalusis planas neapima atsakovės A. V. žemės sklypo. Be to, pasikeitė detaliojo plano sprendiniai. Servituto nustatymu yra siekiama patogumo ieškovams, bet ne būtinumo.

16A. G. K. naudojasi 9,5 aro žemės sklypu, kurį sesuo padovanojo. Ketina auginti šilauoges, kriaušes, braškes, obuolius. Nustačius servitutą yra prarandami 7 arai, padalijant sklypą į dvi dalis servituto zona. 2 000 Eur atlyginimas, stulpų iškėlimas bei dėžutės pastatymas būtų sąžiningas. Netrukdo jam aukštos įtampos oro linija.

17A. K. Masevič paaiškino, kad praranda 7 arus, nustatant servitutą, be kompensacijos. 2 000 Eur kompensacija, kadastrinės bylos parengimas, panaikinant oro linijų apsaugos zoną bei dėžutės pastatymas būtų tinkamas atlygis. Šiai dienai sklypo savo reikmėms nenaudoja. Jei žemės sklypą ars, tai servitutas trukdys.

18Liudytojas E. U., rengęs Gineitiškių ir Pavilionių T-5 kvartalo teritorijoje lauko elektrotechninės dalies techninį projektą (2015-04-10 Projektavimo sutartis, b. l. 25-26) paaiškino, kad projektavo servitutus, vadovaudamasis byloje esančiu detaliuoju planu. Detaliajame plane yra gatvių raudonosios linijos, o šiose linijose yra projektuojami inžineriniai tinklai. A. V. sklypas nėra dalyvavęs detaliajame plane. Žiūrint į perspektyvą, kad kabelis nevaikščiotų, nes eis ateityje kelias raudonų linijų vietoje, todėl kabeliai taip ir suprojektuoti, kad ateityje kabeliai netrukdytų. Nuo raudonos linijos atsitraukta per 1 metrą projektuojant servitutus. Su atsakovais nėra dar susitarta dėl kelio. Per kelią nėra galima kloti kabelį, reikia nuo jo (raudonųjų linijų) atsitraukti. Nustatytoje apsaugos zonoje projektuoti negalima, nes AB ESO taip pat reikalauja servituto sutarties ir AB ESO nesutinka. Apsaugos zonoje A. V. būtų nepatogu, nes eitų per vidurį sklypo. Arčiau kelio negalima, nes yra numatytas keturių eismo juostų kelias, tad būtina atsitraukti nuo būsimo kelio. Arčiau kelio yra suprojektuotos kitos komunikacijos. Projektuojant stengtasi kuo mažiau pažeisti asmenų interesus. Detalusis planas yra patvirtintas NŽT ir žemės sugrąžinimas atsakovui yra NŽT klaida nenurodant apie sutikimą dėl servituto valstybiniame žemės sklype. Transformatorinei statyti nupirktas sklypas žmonių lėšomis, nors NŽT buvo leidusi statyti valstybinėje žemėje iki kol ji nebuvo perduota atsakovams K. ir V. M.. Iškėlimas oro linijos paprastai kainuoja, čia paskutinis projektas (sąlygos), kai finansuoja ESO, bet su sąlyga kad prie kiekvieno sklypo bus pastatyta elektros dėžutė. Dviejų sklypų savininkai (atsakovai) prieštarauja, todėl negalima iškelti oro linijų. ESO yra įsipareigojusi išduoti dokumentus, panaikinus oro liniją.

19Ieškinys tenkintinas iš dalies.

20Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 1-1260 patvirtintas apie 8,70 ha Gineitiškių ir Pavilionių teritorijos T5 kvartalo Vilniaus m. detalusis planas (toliau – Detalusis planas, b. l. 7). Sprendime nurodyta, kad sklypą užstatyti galima tik įrengus inžinerinių tinklų ir susisiekimo infrastruktūrą (Sprendimo 4.3 punktas). Dar iki sprendimo priėmimo elektros energijos tiekėjas, 2010-07-09 išdavė technines sąlygas Nr. ( - ) (b. l. 8), kuriose rekomendacijos detaliajam planui buvo – numatyti trasas 0,4 kv-10 kv įtampos kabelių linijų nutiesimui bei iškelti iš T5 kvartalo esamus elektros tinklus (oro liniją), o kabelių linijų nutiesimui ir aptarnavimui privalu nustatyti neapmokamus servitutus. Kad valstybei priklausančioje žemėje būtų tiesiami inžineriniai tinklai (požeminiai elektros tinklai) bei statoma modulinė transformatorinė savo sutikimą dar 2012-05-30 davė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (b. l. 10). Šis žemės sklypas 2014 metais buvo iš valstybės įsigytas atsakovų K. Ir V. M., o 2015 metais dovanojimo sutarties pagrindu ir G. K. (b. l. 11-12), kurio naudojimo paskirtis – “žemės ūkio“. Ieškovai, žemės sklypų, esančiame minėtame kvartale, savininkai, kuriems priklausančios žemės sklypo naudojimo būdas yra vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ (b. l. 14-20) kreipėsi į AB „Lesto“ (dabartinis AB ESO), siekiant elektrifikuoti žemės sklypus. AB „Lesto“ išdavė prisijungimo sąlygas (b. l. 21-24), kuriose nurodyta, kad privalu parengti elektros įrenginių prijungimo projektą, kuriuo būtina suprojektuoti prijungimą modulinės transformatorinės iš Viršuliškių pastotės, nutiesti 10 kV atšaką požeminėms kabelinėms linijoms ir išmontuoti nereikalingus elektros tinklus. Prisijungimo sąlygose numatyta klientui gauti sutikimus elektros tinklų (įrenginių) servitutams (Sąlygų – 3.6 punktas, b. l. 21-22). Projektuotojas UAB “Spalvita ir partneriai” yra suprojektavęs servitutą A. ir V. V. priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. ( - ) (b. l. 13) aukštos įtampos kabeliui E4 ir žemos įtampos kabeliui E1, kurio plotas 99,90 kv. m. (b. l. 29) bei atsakovams V., K. M. bei G. K. priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, kadastro Nr. ( - ) (b. l. 11-12), kurio plotas 128,68 kv. m. Atsakovai iki šiol nėra davę sutikimų elektros požeminių tinklų servitutams jų žemės sklypuose. Dėl teisės ieškovams (žemės sklypų savininkams) reikšti reikalavimą nustatyti servitutą tiesti požemines elektros linijas

21Atsakovės A. V. atstovas bylos nagrinėjimu metu įrodinėjo, kad ieškovai neturi teisės reikšti reikalavimo atsakovams dėl servituto jų žemės sklypuose nustatymo, nes ieškovai nėra būsimų požeminių elektros tinklų savininkai, todėl jie neturi teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl servituto nustatymo.

22Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, reglamentuojamas teisės aktuose. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.).

23Teismas atkreipia dėmesį į CK 4.123 straipsnio normą, suteikiančią teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis. Šio servituto tikslas – požeminių ir antžeminių komunikacijų tiesimas – leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas numatė servituto panaudojimo galimybę ir situacijoms, kai konkretus viešpataujantysis daiktas dar nėra sukurtas, o pati komunikacija, kurią siekiama sukurti, gali tapti viešpataujančiuoju daiktu. Tokiu atveju vertinant servituto nustatymo poreikį (ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį) turi būti vertinamas tikėtinas viešpataujančiojo daikto (siekiamos sukurti komunikacijos) sukūrimas ir panaudojimas pagal teritorijų planavimo ir kituose dokumentuose nustatytas sąlygas. Dėl to atmestini atsakovės atstovo argumentai, kad ieškovai neturi teisės kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo, nes nėra nei viešpataujančiojo daikto savininkas, nei valdytojas. Teismas pažymi, kad CK 4.126 straipsnio 2 dalies norma, pagal kurią daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu, turi būti aiškinama sistemiškai su CK 4.123 straipsniu taip, jog dėl servituto, suteikiančio teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas gali kreiptis ir siekiamų sukurti komunikacijų (būsimo daikto) savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014).

24Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, ieškovai yra įgiję žemės sklypus Gineitiškių ir Pavilionių teritorijos T5 kvartale (b. l. 7, 14-20), kurio detalusis planas patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-06-05 sprendimu Nr. 1-1260, numatant, kad sklypą užstatyti galima tik įrengus inžinerinių tinklų infrastruktūrą, numatytą detaliajame plane (Vilniaus miesto savivaodyb4s tarybos 2013-06-05 sprendimo 4.3. p), o viena iš plano sudedamųjų dalių yra inžinerinių tinklų schema (b. l. 6), numatanti, kur turėtų būti suprojektuoti inžineriniai tinklai, tame tarpe aukštos bei žemos įtampos kabeliai. Ieškovai, būdami žemės sklypų, kurių naudojimo būdas – vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, savininkai, siekdami prisijungti prie elektros energijos įrenginių, t. y. elektrifikuoti žemės sklypus, yra įpareigoti parengti elektros įrenginių prijungimo projektą pagal buvusios AB „Lesto“ (dabartinis AB ESO) išduotas prisijungimo sąlygas (b. l. 21-24), numatančias esamos 10 kV oro linijos pertvarką į kabelinę liniją. Siekiant įgyvendinti ieškovams prisijungimo prie AB ESO skirstomųjų tinklų sąlygas, tiesiant kabelinę liniją, būtinas ir servitutų atsakovams priklausančiuose sklypuose nustatymas. Tokia pareiga būsimam elektros energijos vartotojui - pasirūpinti servitutu elektros tinklų įrengimui, eksploatavimui, nustatyta prijungimo sąlygose (3.6 punktas, b. l. 21-22). Teismas, įvertinęs faktinę situaciją, kad be servituto nustatymo atsakovų sklypuose, ieškovams nustatytos prisijungimo sąlygos prie elektros tinklų būtų neįgyvendinamos, be to, kaip nurodė ieškovai bei GNSB „Gineitiškės“ atstovas kvartalo elektrifikacija aktuali viso 30 sklypų, teismas sprendžia, jog ieškovai (T5 kvartalo žemės sklypų, skirtų vienbučių, dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai, savininkai) turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas atsakovų žemės sklype servitutas, suteikiantis teisę tiesti požemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis (CK 4.123 straipsnis). Atsakovės atstovo nurodomos aplinkybės, kad inžineriniai tinklai fiziškai jau pastatyti (elektros tinklų oro linijos), nepašalina galimybės taikyti CK 4.123 straipsnį, atsižvelgiant į tai, kad nustatytos CK normose reglamentuotos servituto nustatymo sąlygos. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad kasacinio teismo konstatuota, jog neleistina tokia situacija, kad atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės – negalimas kitos teisės įgyvendinimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima įgyvendinti, kol neįgyvendinta pirmoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014). Taigi teisiškai nepateisinamos situacijos, kad teisės į žemės sklypą įgijimas (servituto nustatymas) negalimas todėl, jog ieškovai nėra sukūrę komunikacijų, o komunikacijų įteisinimas negalimas todėl, kad ieškovas neturi teisės į žemės sklypą. Dėl to servituto nustatymo klausimas gali būti sprendžiamas net ir konstatavus faktinę aplinkybę, kad inžineriniai tinklai jau nutiesti, kai nustatomas poreikis privatinės teisės normomis suvaržyti tarnaujantįjį daiktą (žemės sklypą) viešpataujančiojo daikto tinkamam naudojimui užtikrinti. Teismo vertinimu, kvartalo elektrifikavimas tenkina ypatingas visuomenes reikmes. Elektros tinklai yra skirti garantuoti visuomenės interesus (viešąjį interesą) ir tenkinti socialinius poreikius. Šių komunikacijų paskirtis yra ne tik pačių ieškovų, o ir daugelio kitų asmenų interesų ir poreikių tenkinimas. Dėl to kilus ginčui su žemės sklypų savininkais (atsakovais), ieškovai negali tinkamai naudotis ir eksploatuoti kvartalo savininkų valdomus daiktus, t. y. žemės sklypuose įgyvendinti statytojo teises. Nenustačius servituto elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, galimybė ieškovams bei kitiems kvartalo žemės sklypų savininkams protingai naudotis daiktu bus nepagrįstai suvaržyta.

25Tam, kad būtų nustatytas servitutas, turi būti konstatuotos visos teisės aktuose įvardytos servituto nustatymo sąlygos.

26Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.).

27Sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinumo turi reikšmės tai, ar jo nustatymas susijęs su teritorijų planavimo tvarka priimtais sprendiniais. P. T. 17 straipsnį detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, ir jie yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Teismas privalo atsižvelgti į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus.

28Sutiktina su atsakovės A. V. atstovo pozicija, kad A. ir J. V. priklausančio žemės sklypo atžvilgu negalioja detaliojo plano sprendiniai (b. l. 7), tačiau byloje atsakovų nepaneigta objektyvi būtinybė ir galimybė prisijungti ieškovams bei kitiems kvartalo T5 žemės sklypų savininkams prie elektros tiekimo įrenginių nuo Viršuliškių transformatorinės (b. l. 8), kaip paaiškino AB ESO atstovė teismo posėdžio metu, tiesiant elektros požeminę kabelinę liniją per atsakovams priklausančius žemės sklypus. Jokių objektyvių duomenų, kad UAB „Spalvita ir partneriai“ parengtas kvartalo T5 lauko elektrotechninės dalies techninis projektas prieštarautų T5 kvartalo detaliajam planui (jo sudėtinei daliai – inžinerinių tinklų schemai) ar būtų parengtas ieškovams palankiu, bet ne objektyviai būtinu būdu, neatsižvelgiant į alternatyvias technines galimybes, byloje nepateikta ir neįrodinėta (CPK 12 str., 178 str.). AB ESO atstovės teikti paaiškinimai, kad E. U. parengtas lauko elektros tinklų prijungimo projektas atitinka kvartalo T5 detaliojo plano sprendinius bei AB ESO išduotas prisijungimo sąlygas taip pat liudytojo E. U., projektavusio lauko elektros tinklų prijungimą prie skirstomųjų tinklų gyvenamųjų namų grupei, paaiškinimai, kad projektuojant buvo remtasi detaliojo plano sprendiniais, atsižvelgta į detaliajame plane numatytas raudonąsias gatvių linijas, kurios lemia projektuojamų servitutų vietą, teismas sprendžia, kad servituto nustatymas atsakovų žemės sklypuose elektros inžinerinių tinklų nutiesimui, elektrifikuojant kvartalą T5, remiantis detaliojo plano sprendiniais (b. l. 7) yra objektyviai būtinas bei atitinka ne tik ieškovų interesus, bet liečia ir viešąjį interesą, siekiant elektrifikuoti visą kvartalą. Duomenų, kad teritorijų planavimo dokumento pagrindu būtų galimas suprojektuoti kitoks elektros inžinerinių tinklų tiesimas, neliečiant atsakovų žemės sklypų, byloje nėra pateikta (CPK 12 str. 178 str.). Teismo vertinimu, teigti, kad nagrinėjamu atveju ieškovai, siekiantys servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad taip yra naudingiau ar patogiau, nėra faktinio pagrindo.

29Dar daugiau, pastebėtina, jog servitutų suprojektavimas ir jų nustatymas savaime nėra savitikslis. Atitinkamą servitutą projektuojant, jį nustatant įvertinamas ir jo nustatymo tikslingumas, reikalingumas, nes jo nustatymu yra atitinkamai ribojamos kito asmens teisės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar iki Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-06-05 sprendimo, tvirtinančio kvartalo T5 detalųjį planą, priėmimą, Nacionalinė žemės tarnyba buvo davusi 2012-05-30 sutikimą (b. l. 11) dėl inžinerinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje, įvertinus rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, kuri 2014-04-22 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4307 ½ dalis buvo parduota atsakovams K. ir V. M., o kita ½ dalis įgyta atsakovo G. K. dovanojimo sutarties pagrindu (b. l. 11-12). Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnyje apibrėžti teritorijų planavimo tikslai. Šie tikslai nustato ekonominius, socialinius teritorijų vystymo uždavinius, tokius kaip, fizinių ir juridinių asmenų, visuomenės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo tam tikroje teritorijoje, formuojant žemės sklypus, rezervuojant teritorijas gyvenamųjų vietovių infrastruktūros ir kitų veiklos sričių, skirtingų rūšių žemės naudmenų plėtrai. Teismo nuomone, jau rengiant teritorijos detalųjį planą ir nustatant jos naudojimo būdą, buvo atsižvelgta į visuomenės poreikius, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises. Dėl atlygintinumo

30Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Kai viena šalių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis ne tik tais atvejais, kai jis nustatytas teismo sprendimu, bet ir tais, kai yra nustatytas administraciniu aktu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015). Taigi servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015; kt.). Servituto nustatymas yra pagrindas tarnaujančiojo daikto savininkui reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 4.129 straipsnis, 6.246 straipsnio 3 dalis). Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta prievolė mokėti kompensaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2007; 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008; 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016).

31Ieškovai, prašydami nustatyti servitutą atsakovų žemės sklypuose, teigia, kad atsakovai gaus naudą, nutiesus kabelinę požeminę elektros liniją, nes turės galimybę prisijungti prie elektros linijos minimaliomis sąnaudomis, sumažės jų sklypams nustatyta elektros apsaugos zona, demontavus AB ESO nemokamai oro liniją, be to, jie išvengia išlaidų kvartalo elektrifikavimo projektavimo darbams atlikti.

32CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, kad servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria. Savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visai ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymai patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010).

33Kaip nustatyta iš atsakovų paaiškinimų, ginčas tarp šalių iš esmės kyla, nebuvus konstruktyvaus dialogo dėl servituto atlygintinumo, būsimu servitutu apribojant žemės sklypų savininkų teises, bei esant nežiniai, ar bus panaikinta jau esanti elektros linijų apsaugos zona atsakovų sklypuose. Kita vertus, šiai dienai, atsakovų teigimu, nėra aktualus atsakovų sklypų elektrifikavimas.

34Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas nustačius servitutą, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti. Asmens išlaidos, kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai, nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais.

35Teismas pažymi, kad jeigu konkretūs nuostoliai neįrodyti, tai teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių atlyginimo priteisimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-59-219/2017). Padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija, kaip asmens turtinių interesų gynimo būdas, taikomas tada, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti. Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

36Remdamasis pateiktais teismų praktikos išaiškinimais, teismas daro išvadą, kad atsakovai turi teisę į kompensaciją pagal CK 4.129 straipsnį, nepaisant galimos būsimos naudos.

37Atsakovai, įrodinėdami savo nuostolius dėl servitutų nustatymo, teigia, kad servitutų nustatymas jų žemės sklypuose mažina žemės sklypo vertę, trukdo užsiimti žemės ūkio veikla, nežinant, kada bus užbaigtas ginčas. Be to, suprojektuotas servitutas (b. l. 29-30) dalija sklypą į kelias dalis, tokiu būdu apribojant žemės ūkio darbus sklype. Atsakovės A. V. vertinimu, sąžininga kompensacija būtų 1 000 – 1 500 Eur, o kitų atsakovų G. K. ir K., V. M. vertinimu – 2 000 Eur (paaiškinimai 2017-04-18 teismo posėdžio metu).

38Teismas, spręsdamas kompensacijos dydžio klausimą, pažymi, kad atsakovai byloje jokių nuostolių dėl galimo ūkinės veiklos apribojimo, nustačius servitutą žemės sklype, pagal E. U. parengtą projektą, neįrodinėjo (CPK 12 str., 178 str.). Nepateikė įrodymų, kaip tie nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami, kaip ir neteikė įrodymų, kokio pobūdžio bei masto ūkinė veikla yra vykdoma ginčo sklypuose (ūkininko pažymėjimas, ūkinės veiklos rezultatai ir pan.). Atsakovų K. Ir V. M. paaiškinimais, jie iki šios dienos jokios ūkinės veiklos sklype nevykdo. Nei A. V., nei G. K. nepateikė jokių įrodymų į bylą, kad E. U. parengtas projektas dėl servitutų nustatymo esminiai lemtų galimos ūkinės veiklos nepatogumus, patiriamus ūkinės veiklos finansinius praradimus, vykdant ūkinę veiklą, nustačius servitutus. Atsakovo G. K. teiginiai, kad dėl servituto nustatymo pagal parengtą projektą yra prarandami 7 arai žemės sklypo, teismo vertinimu, taip pat nėra faktiškai pagrįsti, įvertinus parengtą projektą bei nustatytino servituto dydį (b. l. 30).

39Atsakovų rašytiniuose bei žodiniuose paaiškinimuose išdėstyta pozicija, kad servituto nustatymas mažina žemės vertę taip pat nagrinėjamu atveju vertintina kritiškai. Teismo vertinimu, nustačius prašomą servitutą bei AB ESO neatlygintinai iškėlus oro liniją, kuriai taip pat yra nustatyta apsaugos zona, atsakovų žemės sklypams nustatyti apribojimai sumažėtų (b. l. 29-30), atsiradus galimybei panaikinti nustatytas elektros linijų apsaugos zonas, ką patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos į bylą pateikta 2017-02-21 išvada (b. l. 84-93), nurodant, kad sprendimas panaikinti administraciniu aktu nustatytą elektros linijų apsaugos zoną, gali būti priimtas, pateikus atnaujintą žemės sklypų kadastro duomenų bylą, kurioje atsispindėtų, kad elektros linijų ar kitų įrenginių, kuriems nustatomos elektros apsaugos zonos, nėra.

40Tad įvertinus, jog žemės sklypuose nustatyti apribojimai objektyviai gali sumažėti, nustačius atsakovams G. K. ir K. V. M. priklausančiame sklype, kadastro Nr. 0101/0170:60 128,68 kv. m. ploto servitutą (b. l. 11-12, 30) o atsakovams A. V. ir J. V. sklype, kadastro Nr. 0101-0170-0934, 99,90 kv. m. ploto servitutą (b. l. 13, 29), esant ženkliai didesnėms elektros apsaugos zonoms (b. l. 29-30), teismas sprendžia, kad tokio pobūdžio suvaržymai gali net padidinti atsakovų žemės sklypų vertę, sumažinant sklypuose nustatytus apribojimus.

41Kita vertus, atsakovai neišvengiamai patirs išlaidų, nustačius servitutą žemės sklype ir iškėlus elektros oro liniją, rengiant kadastrinių matavimų bylas, siekiant panaikinti elektros linijų apsaugos zoną, tam, kad neliktų dvigubo žemės sklype ribojimo – servituto bei elektros linijų apsaugos zonos. Teismo vertinimu, sąžininga, teisinga ir protinga (CK 1.5 str.) yra nustatyti vienkartinę 1 500 Eur kompensaciją bendrą kiekvieno sklypo savininkams, kuri visiškai ar iš dalies leistų padengti su servituto nustatymo ir oro linijų iškėlimu susijusias išlaidas tam, kad tarnaujančių sklypų savininkai turėtų galimybę minimaliai sumažinti apribojimus žemės sklypuose, priverstinai teismo sprendimu nustačius servitutus.

42Tokį teismo kompensacijos dydžio vertinimą sustiprina ir tai, kad tarnaujančių sklypų savininkai (atsakovai) ne tik patirs objektyviai būtinų išlaidų, naikinant oro linijų apsaugos zoną, nustačius servitutus, bet ir tikėtiną naudą - ateityje siekiant elektrifikuoti savo žemės sklypus, minimaliomis sąnaudomis įgyvendinant prisijungimo sąlygas bei išvengiant elektros oro linijų demontavimo kaštų (ką patvirtino AB ESO atstovė, kad šio kvartalo oro linijų demontavimas bus vykdomas neatlygintinai). Teismo praktikoje išaiškinta, kad nustatant kompensacijos dydį, būtina įvertinti abiejų susijusių nekilnojamojo turto objektų savininkų interesus bei teisingą jų derinimą.

43Žemės sklypų savininkų (atsakovų) naudai priteistiną kompensaciją ieškovai atsakovams atlygina solidariai, atsižvelgus į jų bendrų interesų tenkinimą bei esamą ieškovų daugetą (CK 6.6 str.). 1 500 Eur kompensacija skaičiuotina ne kiekvienam tarnaujančio sklypo savininkui, bet vieno sklypo savininkams, įvertinus kompensacijos tikslą. Atsakovams A. V. ir J. V., sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0170:934, kompensacija priteistina solidariai, esant jiems sutuoktiniams (CK 3.88 str., 6.18 str.). A. G. K., K. M. ir V. M., sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0170:60, 1 500 Eur kompensacija priteistina lygiomis dalimis po 500,00 Eur kiekvienam. Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str.)

45Ieškovai patyrė 742,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas 82,00 Eur žyminis mokestis (b. l. 31,40) ir 660,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 34-36, 106-108).

46Atsakovė A. V. patyrė 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 59, 82, 117).

47Kiti bylos dalyviai duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas neteikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesvarstytinas.

48Ieškovų reikalavimą dalyje dėl neterminuotų servitutų nustatymo tenkinus, tačiau nepripažinus esant servitutams neatlygintiniems, išnagrinėjimo rezultatas leidžia teigti, kad ieškinys patenkintas 50 procentų.

49Ieškovams solidariai priteistina iš atsakovų 371,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 74,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams (CPK 93 str. 2 d., CK 6.18 str.)

50Atsakovei A. V. solidariai priteistina iš ieškovų M. A., D. N. ir UAB „Vievio transportas“ 325,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., CK 6.6 str.).

51Iš ieškovų bei atsakovų lygiomis dalimis priteistina 38,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, t. y. iš kiekvienos šalies po 4,82 Eur (CPK 92 str,., 96 str. 6 d.).

52Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais,

Nutarė

53Ieškinį tenkinti iš dalies.

54Nustatyti neterminuotą 99,90 kv. m. ploto servitutą tiesti požemines kabelines 0,4-10 kV elektros linijas, aptarnauti jas ir jomis naudotis žemės sklype, unikalus Nr. 0101-0170-0934, plotas 0,6623 ha, kadastro Nr. ( - ), 2016 metais E. U. parengtame Lauko elektros tinklų projekte 15.23EUR-TP-LE-S1 pažymėtą taškais 1-2-3-4-5.

55Nustatyti neterminuotą 128,68 kv. m. ploto servitutą tiesti požemines kabelines 0,4-10 kV elektros linijas, aptarnauti jas ir jomis naudotis žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), plotas 0,1903 ha, kadastro Nr. ( - ), 2016 metais E. U. parengtame Lauko elektros tinklų projekte 15.23EUR-TP-LE-S2 pažymėtą taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-1.

56Priteisti solidariai iš ieškovų M. A., a. k. ( - ) D. N., a. k. ( - ) bei uždarosios akcinės bendrovės „Vievio transportas“, kodas 241306860, atsakovams G. K., gim. 1965-07-25, K. M., gim. 1962-03-21 ir V. M. (V. M.), gim. 1960-03-01, 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) kompensaciją už servituto nustatymą, t. y. po 500 Eur (penkis šimtus eurų) kiekvienam atsakovui.

57Priteisti solidariai iš ieškovų M. A., a. k. ( - ) D. N., a. k. ( - ) bei uždarosios akcinės bendrovės „Vievio transportas“, kodas 241306860, atsakovams A. V., a. k. ( - ) ir J. V. (J. V.), a. k. ( - ) solidariai 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) kompensaciją už servituto nustatymą.

58Priteisti solidariai ieškovams M. A., a. k. ( - ) D. N., a. k. ( - ) bei uždarajai akcinei bendrovei „Vievio transportas“, kodas 241306860, iš atsakovų G. K., gim. 1965-07-25, K. M., gim. 1962-03-21,V. M. (V. M.), gim. 1960-03-01, A. V., a. k. ( - ) J. V. (J. V.), a. k. ( - ) 371,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 74,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams.

59Priteisti solidariai atsakovei A. V., a. k. ( - ) iš ieškovų M. A., a. k. ( - ) D. N., a. k. ( - ) bei uždarosios akcinės bendrovės „Vievio transportas“, kodas 241306860, 325,00 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

60Priteisti iš ieškovų M. A., a. k. ( - ) D. N., a. k. ( - ) bei uždarosios akcinės bendrovės „Vievio transportas“, kodas 241306860, ir atsakovų G. K., gim. 1965-07-25, K. M., gim. 1962-03-21, V. M. (V. M.), gim. 1960-03-01, A. V., a. k. ( - ) J. V. (J. V.), a. k. ( - ) 38,56 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, t. y. iš kiekvienos šalies po 4,82 Eur.

61Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovai pateiktu ieškiniu (b. l. 1-5) prašo teismo: 1) nustatyti... 5. A. G. K. atsiliepime į ieškinį... 6. A. 7. Atsakovai A. V. ir J. V. atsiliepime... 8. Trečiojo asmens Gyvenamųjų manų savininkų bendrijos „Gineitiškės“... 9. Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į... 10. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad... 11. 2014-04-18 vykusio teismo posėdžio metu ieškovas M. A.... 12. Teismo posėdžio metu, vykusio 2017-04-18 GNSB „Gineitiškės“ pirmininkas... 13. Teismo posėdžio metu AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovė... 14. Atsakovė A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad... 15. Atsakovės A. V. atstovas advokatas parodė, kad ieškovai... 16. A. G. K. naudojasi 9,5 aro žemės... 17. A. 18. Liudytojas E. U., rengęs... 19. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 20. Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad... 21. Atsakovės A. V. atstovas bylos nagrinėjimu metu... 22. Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas,... 23. Teismas atkreipia dėmesį į CK 24. Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, ieškovai yra įgiję žemės 25. Tam, kad būtų nustatytas servitutas, turi būti konstatuotos visos teisės... 26. Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai... 27. Sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinumo turi reikšmės tai, ar jo... 28. Sutiktina su atsakovės A. V. atstovo pozicija, kad A. ir... 29. Dar daugiau, pastebėtina, jog servitutų suprojektavimas ir jų nustatymas... 30. Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad... 31. Ieškovai, prašydami nustatyti servitutą atsakovų žemės sklypuose, teigia,... 32. CK 33. Kaip nustatyta iš atsakovų paaiškinimų, ginčas tarp šalių iš esmės... 34. Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra... 35. Teismas pažymi, kad jeigu konkretūs nuostoliai neįrodyti, tai teismas turi... 36. Remdamasis pateiktais teismų praktikos išaiškinimais, teismas daro išvadą,... 37. Atsakovai, įrodinėdami savo nuostolius dėl servitutų nustatymo, teigia, kad... 38. Teismas, spręsdamas kompensacijos dydžio klausimą, pažymi, kad atsakovai... 39. Atsakovų rašytiniuose bei žodiniuose paaiškinimuose išdėstyta pozicija,... 40. Tad įvertinus, jog žemės sklypuose nustatyti apribojimai objektyviai gali... 41. Kita vertus, atsakovai neišvengiamai patirs išlaidų, nustačius servitutą... 42. Tokį teismo kompensacijos dydžio vertinimą sustiprina ir tai, kad... 43. Žemės sklypų savininkų (atsakovų) naudai priteistiną kompensaciją... 44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 45. Ieškovai patyrė 742,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas... 46. Atsakovė A. V. patyrė 650,00 Eur bylinėjimosi... 47. Kiti bylos dalyviai duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas neteikė,... 48. Ieškovų reikalavimą dalyje dėl neterminuotų servitutų nustatymo tenkinus,... 49. Ieškovams solidariai priteistina iš atsakovų 371,00 Eur bylinėjimosi... 50. Atsakovei A. V. solidariai priteistina iš ieškovų 51. Iš ieškovų bei atsakovų lygiomis dalimis priteistina 38,56 Eur išlaidų,... 52. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260,... 53. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 54. Nustatyti neterminuotą 99,90 kv. m. ploto servitutą tiesti požemines... 55. Nustatyti neterminuotą 128,68 kv. m. ploto servitutą tiesti požemines... 56. Priteisti solidariai iš ieškovų M. A., a. k. 57. Priteisti solidariai iš ieškovų M. A., a. k. 58. Priteisti solidariai ieškovams M. A., a. k. 59. Priteisti solidariai atsakovei A. V., a. k. 60. Priteisti iš ieškovų M. A., a. k. 61. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti...