Byla 3K-3-310-916/2017
Dėl turtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Raseinių vandenys“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovėms J. N., akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Raseinių vandenys“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių butą užliejus vandeniu atsiradusios turtinės žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė E. L. ieškiniu teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovių J. N. ir AB ,,Lietuvos draudimas“ 2380 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016 m. vasario 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 300 Eur už nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos parengimą.
  3. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. liepos 22 d. iš viršutiniame aukšte esančio buto (duomenys neskelbtini) buvo užlietas jos butas (duomenys neskelbtini). Užliejus daugiausia buvo apgadintos kambarių, vonios lubos, sienos ir grindys. Turto vertintoja UAB „Asistavita“ patirtus nuostolius įvertino 2380 Eur. 2015 m. gruodžio mėnesį AB „Lietuvos draudimas“ atstovas nustatė buto užliejimo faktą ir įvertino ieškovės patirtus nuostolius.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu ieškovės E. L. ieškinį tenkino: solidariai iš atsakovių J. N. ir AB ,,Lietuvos draudimas“ priteisė ieškovei 2380 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. vasario 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 300 Eur išlaidų už nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos parengimą.
  2. Teismas nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso E. L., o butas (duomenys neskelbtini) (viršutiniame aukšte esantis butas), nuosavybės teise priklauso J. N. Ieškovės butas buvo užlietas 2015 m. liepos 22 d. Ieškovės motina O. J. ir UAB ,,Asistavita“ 2015 m. rugpjūčio 4 d. sudarė sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), žalos dydžio vertinimo. Pagal 2015 m. rugpjūčio 4 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą buto su rūsiu rinkos vertė iki sugadinimo buvo 12 600 Eur, patirti nuostoliai po buto užliejimo sudarė 2380 Eur. Šią sumą ieškovė nurodė 2015 m. rugsėjo 17 d. pretenzijoje V. N. ir J. N. Pagal būsto draudimo liudijimą AB ,,Lietuvos draudimas“ apdraudė butą (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis – nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2016 m. liepos 21 d. 2015 m. spalio 26 d. ieškovės atstovė advokatė N. Juknienė siuntė AB ,,Lietuvos draudimui“ raštą dėl taikaus ginčo išsprendimo.
  3. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad 2380 Eur nuostolius sudaro: sulietos kambario lubos– apie 14,68 kv. m, sienos – apie 38,35 kv. m, grindys – apie 14,68 kv. m, koridoriaus ir kambario (sujungti) lubos – apie 26,49 kv. m, sienos – apie 39,90 kv. m, kito kambario sienos, lubos – apie 21,20 kv. m. ir pateikiamos šių patalpų remonto lokalios sąmatos.
  4. AB ,,Lietuvos draudimas“ 2015 m. spalio 16 d. raštu J. N. ir E. L. pranešė, kad už 2015 m. liepos 22 d. įvykį dėl buto užliejimo draudimo išmoka nebus sumokėta. Rašte draudikė nurodė, kad po apžiūros nustatyta, jog bute (duomenys neskelbtini) nenustatyta vandens pratekėjimo pėdsakų ar nesandarumų vandentiekio ar nuotekų tinkle. Buto (duomenys neskelbtini) savininkė nesuteikė galimybių apžiūrėti butą. Surinktais duomenimis, vandentiekio avarijų bute (duomenys neskelbtini) nefiksuota. 2016 m. kovo 29 d. AB ,,Lietuvos draudimas“ siuntė paklausimą UAB ,,Raseinių vandenys“ ir gavo atsakymą, kad dėl bute (duomenys neskelbtini) buvusios avarijos vandentiekio sistemoje laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 30 d. niekas nesikreipė, o nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 30 d. nurodytu adresu nėra fiksuota vandentiekio sistemos avarijų.
  5. Padarytos žalos faktą butui (duomenys neskelbtini) įrodo pateiktos nuotraukos ir atliktas turto vertinimas, kur užfiksuota pažeisti kambarių plotai ir buto remonto darbų kainos. Pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad butas užlietas iš viršuje esančio buto. Iš pateikto buto plano matyti, kad pažeidimų yra tose vietose, kur nesiribojama su kitais butais, pažeidimų yra ant vidinių sienų, kambario Nr. 13-8 lubų viduryje, be to, šis kambarys yra kampinis.
  6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešame registre.
  7. Nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl užliejimo, atlyginimo atsakovės veiksmai laikomi neteisėtais, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
  8. Neteisėti atsakovės J. N. veiksmai užliejimo atveju suprantami kaip viršuje esančių patalpų valdytojos nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas.
  9. Pagal CK 6.6 straipsnį solidarioji skolininkų atsakomybė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Atsakovė J. N. ir AB „Lietuvos draudimas“ yra solidariosios atsakovės šioje byloje, nes J. N. atsakinga už žalą, padarytą apliejant butą, pagal įstatymą. AB „Lietuvos draudimas“ atsakinga už žalą sutarties pagrindu, nes atsisakė sumokėti savo klientės padarytą žalą. Abi atsakovės solidariai privalo atlyginti padarytą žalą ieškovei.
  10. Remiantis CK 6.37, 6.210 straipsniais, iš atsakovių priteistinos 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  11. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu tenkinusi atsakovių J. N. ir AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus, panaikino Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą ir ieškinį atmetė.
  12. Sprendime apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta defektų atsiradimo priežasties ir laiko, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus.
  13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).
  14. Taikant deliktinę atsakomybę būtina nustatyti neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinį ryšį (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškovė turėjo įrodyti aplinkybę, kad jos buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas. Tačiau byloje nenustatyta aplinkybė, kad ieškovės patalpos 2015 m. liepos 22 d. užlietos būtent iš atsakovės J. N. buto, neįrodyta, kad ieškovės turtas sugadintas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl nėra būtinųjų sąlygų taikyti atsakovių civilinę atsakomybę. Nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kada ir kokiomis aplinkybėmis ginčo butas buvo užlietas vandeniu. UAB ,,Raseinių vandenys“ duomenimis, dėl namo (duomenys neskelbtini) avarijos vandentiekio sistemoje laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 30 d. niekas nesikreipė. Liudytoja O. J., kuri yra ieškovės motina, teismo posėdyje nurodė, kad jos duktė ieškovė nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2015 m. liepos 22 d. buvo grįžusi iš užsienio ir bute gyveno, o 2015 m. liepos 22 d. vakare išskrido į Angliją ir butas tuo metu nebuvo aplietas. Ieškovė žalos atsiradimą grindė tik remdamasi UAB „Asistavita“ 2015 m. rugpjūčio 4 d. atliktu turto vertinimu, kuriame užfiksuoti tik užlietų kambarių plotai ir buto remonto darbų kaina, tačiau buto užliejimo padariniai nėra susieti su ieškovės nurodomu 2015 m. liepos 22 d. įvykiu. Taigi byloje neįrodyta, kad 2015 m. liepos 22 d. įvykis buvo 2380 Eur nuostolių atsiradimo priežastis (faktinio priežastinio ryšio nebuvimas), todėl nėra vienos iš būtinųjų sąlygų – prašomų atlyginti nuostolių (žalos) atsiradimo ir atsakovės J. N. neteisėtų veiksmų (neveikimo) priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis).

8III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovė E. L. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Skundžiamame sprendime apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad byloje nepakanka įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog iš atsakovės buto užlietas ieškovės butas, nepaskyrė žodinio bylos nagrinėjimo ir ieškovei nesuteikė teisės pateikti papildomus įrodymus bei galimybę skirti ekspertizę, kad būtų nustatytos visos reikšmingos bylos aplinkybės, taip pažeidė įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimo proceso normas (CPK 178, 179, 185 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką dėl teismo pareigos nurodyti šalims, kokios faktinės aplinkybės yra svarbios, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nepakanka nurodyti, jog ieškovas privalo įrodyti žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus ir neteisėtų veiksmų bei žalos (nuostolių) priežastinį ryšį; turi būti nurodyta, dėl kokių konkrečių faktinių bylos aplinkybių jis turi pateikti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
    2. Šiaulių apygardos teismas nevertino byloje esančių įrodymų visumos. Byloje esantys įrodymai, iš kurių akivaizdu buvus ieškovės buto apliejimo įvykį 2015 m. liepos 22 d., neprieštarauja vieni kitiems ir patvirtina, kad nėra kito užpylimo židinio, išskyrus atsakovės butą. Jeigu buvo užlietos buto lubos, tai tikėtina, kad vanduo atitekėjo iš viršuje esančių patalpų. Ši išvada gali būti padaryta, jeigu ištirta, kad vanduo negalėjo patekti dėl kitų priežasčių – patekti lietaus pro sienų plyšius, iš bendros nuotekų sistemos ar iš kitur, o ne tik iš viršuje esančių patalpų. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad užpylimo dieną būtų buvusi liūtis, taip pat nebuvo nustatyta gedimų bendroje namo sistemoje, kitų galimų užpylimo šaltinių, dėl kurių užlietos ieškovei priklausančios patalpos, todėl ieškovė įrodė, kad žala padaryta užpylus vandeniu iš atsakovės buto (CPK 178 straipsnis).
    3. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl patalpų užpylimo, yra nurodęs, kad „jeigu įvyko buto lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų“. Pagal kasacinio teismo praktiką, tokia išvada gali būti padaryta, jeigu ištiriama, kad vanduo negalėjo patekti dėl kitų priežasčių – dėl lietaus pro sienų plyšius, iš bendros nuotekų sistemos ar iš kitur, o ne tik iš viršuje esančių patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Pagal kasacinio teismo praktiką, įrodinėjant, kad butas užpiltas vandeniu iš viršuje esančių patalpų, t. y. įrodinėjant užpylimo šaltinį, vadovaujamasi liudytojų parodymais, nuostoliais, apskaičiuotais dėl patalpų apliejimo, duomenimis, kad nėra kitų patalpų užpylimo šaltinių, pateikiami patalpų planai, kad teismas galėtų sugretinti bendrų namo komunikacijų būklę ir išdėstymą, statinio architektūrinius ypatumus, vykdomus darbus, gedimus. Turto savininko užpylimo fakto neigimas ir teigimas, kad jo patalpose nėra drėgmės ir kad visi prietaisai yra tvarkingi, negali paneigti esančio užpylimo židinio jo patalpose. Atsakovė teismui nėra pateikusi jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad jos bute užpylimo židinio nėra.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl buto savininko atsakomybės už tretiesiems asmenims užliejimu padarytą žalą

  1. CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas).
  3. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
  4. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).
  5. Nutarties 20 punkte nurodyta, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką žemiau esančio buto savininkas dėl jo buto užliejimo įrodinėdamas aukščiau esančio buto savininko neteisėtus veiksmus privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju tekėjo vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Todėl aplinkybės, kad vanduo tekėdamas iš aukščiau esančio buto užliejo žemiau esantį butą, nustatymo pakanka atsakovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti.
  6. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovės buto užliejimo iš viršuje esančio atsakovės buto faktą, remdamasis tuo, kad pagal ieškovės buto plane pateiktą kambarių išsidėstymą pažeisti kambarių plotai yra tose vietose, kur ribojamasi su aukščiau esančio atsakovės buto patalpomis ir nesiribojama su kitais daugiabučio namo butais. Žalos faktą pirmosios instancijos teismas nustatė taip pat įvertinęs byloje pateiktas nuotraukas, ieškovės buto turto vertinimo ataskaitą, kurioje užfiksuoti pažeisti kambarių plotai ir buto remonto darbų kainos. Vanduo pratekėjo į ieškovės butą per lubas, besiribojančias su viršuje esančiu atsakovės butu, ir sienas. Byloje nenustatyta jokių kitų ieškovės buto užliejimo šaltinių, išskyrus viršuje esantį atsakovės butą. Todėl pirmosios instancijos teismas tenkino užlieto buto savininkės ieškinio reikalavimą atlyginti žalą.
  7. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės reikalavimą atlyginti žalą atmetė, nurodydamas, kad nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kada ir kokiomis aplinkybėmis ginčo butas buvo užlietas vandeniu, nenustatyta defektų atsiradimo priežastis ir tikslus laikas. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl užliejimo fakto iš aukščiau esančio buto pagal abiejų butų kambarių išsidėstymą remiantis byloje pateiktu buto planu. Tačiau ieškinio reikalavimą atlyginti dėl užliejimo padarytą žalą teismas susiejo su ieškovės pareiga įrodyti užliejimo iš atsakovės buto priežastį, bet toks aiškinimas prieštarauja pirmiau nurodytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikai, pagal kurią tai, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti (nutarties 20, 23 punktai). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė buvo išvykusi į Angliją tuo metu, kai ji teigė butą buvus užlietą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės išvykimas iš buto buvo būtent ta priežastis, dėl kurios tapo sunkiau įrodyti aplinkybę, kuriuo tiksliu laiku įvyko užliejimas, tačiau tikslaus užliejimo laiko nenustatymas nepaneigia buto užliejimo fakto.
  8. Apibendrinant tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuotina, kad reiškiančiam reikalavimą atlyginti užliejus butą patirtą žalą ieškovui pakanka įrodyti jo buto užliejimo židinį iš viršuje esančio atsakovo buto; ieškovas neprivalo įrodinėti vandens atsakovo bute išsiliejimo priežasčių ir susiklosčiusių atsakovo bute aplinkybių, dėl kurių išlietas vanduo. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas).
  9. Pagal byloje pateiktus įrodymus ieškovei įrodžius jos buto užliejimą iš aukščiau esančio atsakovės buto, pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą atlyginti dėl užliejimo padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atmetė ieškinį netinkamai taikydamas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias užlieto buto savininko teisę reikalauti žalos atlyginimo, taip pat nepagrįstai perkėlė ieškovei (užlieto buto savininkei) įrodinėjimo pareigą įrodyti, dėl kokios priežasties vanduo tekėjo iš atsakovės buto, ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikintinas (CPK 359 straipsnio 3 dalis) ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškinio reikalavimas atlyginti žalą.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
  2. Tenkinus ieškovės kasacinį skundą, jai priteistinas iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Už kasacinio skundo parengimą ir pateikimą teismui ieškovė sumokėjo 71 Eur žyminio mokesčio ir advokatui 600 Eur (3 t., b. l. 61, 64), jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovių. Ieškovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą advokatui sumokėjo 200 Eur (3 t., b. l. 28).
  3. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių.
  4. Nutarties 29-ame punkte nurodytų 871 Eur bylinėjimosi išlaidų 1/2 dalis, t. y. 435,50 Eur, priteistina iš atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškovei. Dėl likusios bylinėjimosi išlaidų dalies, tenkančios atlyginti atsakovei J. N., pažymėtina tai, kad Rekomendacijų 2 punkte išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį; kartu su šiame punkte išvardytais kriterijais, Rekomendacijų 2.10 papunktis nustato, kad teismas nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį atsižvelgia ir į kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė J. N. yra neįgali, netekusi 65 proc. darbingumo, jai neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, pagal įstatymą paskirta 56 Eur šalpos išmoka kas mėnesį, jai teikia nuolatinę pagalbą artimieji žmonės, o dėl savo sveikatos būklės atsakovė nėra pajėgi savarankiškai visiškai kontroliuoti ir tvarkingai naudotis, rūpestingai prižiūrėti buto, kuriame ji gyvena, įrengimų, o tai turėjo įtakos apačioje esančio ieškovės buto užliejimo atsitikimui, taip pat į atsakovės gaunamas nedideles neįgalumo pajamas ir nebuvimą duomenų apie kitas jos pajamas ir valdomą turtą, išskyrus nedidelės vertės butą, kuriame ji gyvena, kolegija daro išvadą, kad iš šios atsakovės dėl jos socialinio pažeidžiamumo ieškovei kompensuotina bylinėjimosi išlaidų dalis yra mažintina, ir sprendžia, kad pakankama bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei iš atsakovės J. N. suma yra 150 Eur.
  5. Antstolės E. Rulienės 2017 m. sausio 4 d. patvarkymu patvirtinta, kad šioje byloje priimto apeliacinės instancijos teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas įvykdytas – iš ieškovės atsakovės J. N. naudai išieškota 456,05 Eur (3 t., b. l. 53). Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, atgręžiamas sprendimo vykdymas – iš atsakovės J. N. ieškovei priteisiama 456,05 Eur.
  6. Kasaciniame teisme patirta 6,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

15Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą.

16Priteisti ieškovei E. L. iš atsakovės J. N. 606,05 Eur (šešis šimtus šešis Eur 05 ct) ir iš atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) 435,50 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

17Priteisti valstybei iš atsakovių J. N. ir AB ,,Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) iš abiejų po 3,17 Eur (tris Eur 17 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

18Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai