Byla 2A-1196-370/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, G. D. ir A. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2279-258/2019 pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. D., A. D. dėl restitucijos taikymo pripažinus valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimą, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarė D. B..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūra, ginanti viešąjį interesą, pareiškė ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir G. D. 2003 m. kovo 12 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P01/2003-26760 dėl 1 019 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ); 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymą „Dėl papildomo žemės sklypo greta sklypo ( - ) ir ( - ) gatvių sankirtoje, ( - ) suformavimo, pardavimo kainos bei naudojimo sąlygų patvirtinimo bei pardavimo G. D.“; 3) taikyti restituciją ir priteisti Lietuvos Respublikos valstybės naudai iš G. D. ir A. D. solidariai 92 294,37 Eur.

82.

9Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2002 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 761V nusprendė, jog komerciniams objektams statyti ir eksploatuoti ( - ) ir ( - ) gatvių sankirtoje esantis sklypas, kurio ribos miesto plano ištraukoje pažymėtoje linijomis ir skaičiais 1-7, yra 1 929 kv. m ploto, įskaitant papildomai priskirtą 1 019 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį, pažymėtą linijomis ir skaičiais 4-10, prie 910 kv. m privačios žemės sklypo dalies, pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-3, 8-10. Šiuo sprendimu taip pat patvirtinta 1 019 kv. m valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo kaina – 35 198,68 Eur (121 534 Lt).

103.

11Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir atsakovas G. D. 2003 m. kovo 12 d. sudarė 1 019 kv. m ploto žemės sklypo, ( - ) ir ( - ) sankirtoje, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P01/2003-26760. Šios sutarties 4 punkte nurodyta, kad už perkamą žemės sklypo dalį

12G. D. 2003 m. kovo 7 d. sumokėjo 35 198,68 Eur (121 534 Lt). Atsakovas G. D. įsipareigojo iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo sumokėti 35 630,79 Eur (123 026 Lt) į Vilniaus miesto savivaldybės atsiskaitomąją sąskaitą teritorijai įsavinti ir miesto inžinerinei infrastruktūrai plėtoti. Šį įsipareigojimą jis įvykdė 2002 m. gruodžio 23 d.

134.

142003 m. rugsėjo 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisė į 1 019 kv. m ploto žemės sklypą buvo perleista J. K., A. A. (A. A.), V. T. (V. T.), A. G., A. J., V. K. ir A. T..

155.

16Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 2.3-1286-01 buvo sujungti

171 019 kv. m ir 910 kv. m žemės sklypai į vieną bendrą 1 929 kv. m ploto žemės sklypą, esantį ( - ).

186.

192006 m. sausio 4 d. taikos sutartimis nuosavybės teisė į 1019/1929 dalį sujungto žemės sklypo buvo perleista G. D. ir A. D.. 2006 m. liepos 28 d. G. D. bei A. D. ir pirkėja UAB „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“ sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį dėl 1 929 kv. m ploto žemės sklypo. Šis žemės sklypas parduotas už 3 185 820,20 Eur (11 000 000 Lt). Nuo 2015 m. birželio 11 d. nuosavybės teise žemės sklypas priklauso UAB „Realinija“. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007 m. gruodžio 3 d. išdavė leidimą vykdyti statybos darbus šiame žemės sklype.

207.

21Ieškovė nurodė, kad suformuotas 1 019 kv. m ploto įsiterpęs žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje. Šio laisvos valstybinės žemės sklypo nėra pagrindo laikyti įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų, kadangi jame gali būti suformuotas atskiras žemės sklypas, kurį būtų galima naudoti pagal paskirtį. Ginčo 1 019 kv. m ploto sklypas yra racionalių ribų ir dydžio, neįsiterpęs tarp valstybinių ar privačių žemės sklypų, 109 kv. m didesnis už pagrindinį žemės sklypą.

228.

231 019 kv. m ploto sklypas buvo parduotas G. D. už 35 198,68 Eur (121 534 Lt), t. y. 92 294,37 Eur (318 674 Lt) mažiau už vidutinę rinkos vertę. VĮ Registrų centras 2016 m. rugsėjo 22 d. raštu informavo, kad 2003 m. kovo 12 d. 0,1019 ha ploto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 127 493 Eur. Ieškovės teigimu, turi būti taikomas G. D. sumokėtos sumos už žemės sklypą įskaitymas: sandorio sudarymo metu ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 127 493,05 Eur (440 208 Lt), o žemės sklypas buvo parduotas už 35 198,68 Eur (121 534 Lt).

249.

25Atsakovai G. D. ir A. D. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad už sklypą sumokėjo dvigubai daugiau, nei buvo nustatyta šio žemės sklypo vertė.

2610.

27Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas, vykdydamas Vilniaus miesto savivaldybės ir žemės sklypo pirkėjo susitarimą dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų, sumokėjo 35 630,79 Eur (123 026 Lt) sumą, skirtą teritorijai įsavinti ir miesto inžinerinei infrastruktūrai plėtoti, taip pat 35 198,68 Eur (121 534 Lt) pagal pirkimo pardavimo sandorį. Dėl to teismas sprendė, kad realiai už žemės sklypą G. D. sumokėjo 70 829,47 Eur (244 560 Lt) sumą, kuri viršijo nepriklausomų ekspertų nustatytą žemės sklypo tuometę rinkos vertę.

2811.

29Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė, reikalaudama žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu, pirmiausia turėjo nuginčyti detalųjį planą, kurio pagrindu toks sandoris buvo sudarytas ir priimtas ginčijamas įsakymas. Ieškovė, teigdama, jog žemės sklypas buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą nei jo rinkos kaina, nepateikė įrodymų šiems argumentams pagrįsti.

3012.

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Nutarė

3212.1.

33panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir G. D. 2003 m. kovo 12 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P01/2003-26760 dėl 1 019 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymą „Dėl papildomo žemės sklypo greta sklypo

34( - ) ir ( - ) gatvių sankirtoje, ( - ) suformavimo, pardavimo kainos bei naudojimo sąlygų patvirtinimo bei pardavimo G. D.“, ir dėl šių dalių priėmė naują sprendimą – šiuos ieškinio reikalavimus tenkino. Taip pat pripažino negaliojančia Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir G. D. 2003 m. kovo 12 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P01/2003-26760 dėl 1 019 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymą „Dėl papildomo žemės sklypo greta sklypo ( - ) ir ( - ) gatvių sankirtoje, Vilniuje suformavimo, pardavimo kainos bei naudojimo sąlygų patvirtinimo bei pardavimo G. D.“.

3512.2.

36panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas taikyti restituciją, priteisti Lietuvos Respublikos valstybės naudai iš

37G. D. ir A. D. solidariai 92 294,37 Eur ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir perduoti šias bylos dalis iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

3812.3.

39grąžinti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui ieškinio reikalavimą dėl restitucijos ir 92 294,37 Eur priteisimo solidariai iš G. D. ir A. D. Lietuvos Respublikos valstybės naudai.

4013.

41Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog būtina nustatyti parduoto žemės sklypo rinkos vertę sutarties sudarymo metu ir palyginti ją su atsakovų už sklypą sumokėta suma, o nustatant atsakovų už sklypą sumokėtą sumą, reikia įvertinti ne tik sutartyje nurodytą žemės sklypo kainą – 35 198,68 Eur (121 534 Lt), bet ir lėšų sumą, kurią G. D. įsipareigojo sumokėti teritorijai įsavinti ir miesto inžinerinei infrastruktūrai plėtoti (35 630,79 Eur (123 026 Lt)). Taip pat pažymėjo, kad būtina įvertinti, ar restitucijos taikymas (ar taikytinos restitucijos apimtis) nesudarys atsakovams pernelyg didelės naštos.

42II.

43Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4414.

45Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė solidariai iš G. D. ir A. D. Lietuvos Respublikos valstybės naudai 56 663,53 Eur sumą, likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsakovo G. N. 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4615.

47Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš viso už valstybinės žemės sklypą atsakovas

48G. D. sumokėjo 70 829,47 Eur (244 560 Lt) sumą, t. y. vykdant Vilniaus miesto savivaldybės ir žemės sklypo pirkėjo susitarimą dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų, atsakovas G. D. sumokėjo 35 630,79 Eur (123 026 Lt) sumą, skirtą teritorijai įsavinti ir miesto inžinerinei infrastruktūrai plėtoti, taip pat pagal žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) pirkimo pardavimo sutartį sumokėjo 35 198,68 Eur (121 534 Lt).

4916.

50Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo byloje esančia M. Ruzgio firmos „Lituka“ turto vertės nustatymo pažyma, pagal kurią sklypo vertė įvertinta 64 874,89 Eur (224 000 Lt), nes žemės sklypas yra Vilniaus miesto teritorijoje, kurioje žemės sklypų vertė yra didesnė (tarp dviejų centrinių miesto ypatingos svarbos gatvių – ( - ) (šiaurės pietų pusėje) ir ( - ) (rytų–vakarų pusėje), vienoje brangiausių, aukštesnio rango teritorijų, kurioje pagal Vilniaus Naujamiesčio detaliojo plano raidos programą buvo numatyta užstatymo planuojamoje teritorijoje intensyvumas, todėl suformuotas racionalaus dydžio ir ploto valstybinės žemės sklypas galėjo būti naudojamas pagal paskirtį, turėjo pakankamą jam eksploatuoti skirtą susisiekimą), todėl nustatydamas sklypo vertę teismas vadovavosi VĮ Registrų centro nustatyta vidutine rinkos verte – 127 493 Eur.

5117.

52Atsižvelgęs į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu 1 019 kv. m. valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P01/2003-26760 pripažinta negaliojančia, teismas taikė restituciją sumokant ekvivalentą pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.146 straipsnis) ir priteisė iš atsakovų G. D. ir A. D. valstybės naudai 56 663,53 Eur (127 493 Eur (rinkos vertė) – 70 829,47 Eur (įsigijimo kaina)).

53III.

54Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

5518.

56Apeliaciniame skunde atsakovai G. D. ir A. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria Lietuvos Respublikos naudai iš atsakovų G. D. ir A. D. solidariai priteista 56 663,53 Eur suma, ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo atmesti; nagrinėti civilinę bylą žodinio proceso tvarka; priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5718.1.

58Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties motyvus, kad būtina nustatyti ginčo žemės sklypo rinkos vertę ir nepagrįstai, nustatydamas ginčo žemės sklypo vertę, vadovavosi VĮ Registrų centro nustatyta vidutine rinkos verte, kuri nustatoma masinio vertinimo būdu, neatsižvelgiant į individualias sklypo savybes.

59VĮ Registrų centras 2017 m. gegužės 17 d. rašte Nr. VILN(12.5.13)-13026 taip pat patvirtinto, kad į individualias žemės sklypo savybes atsižvelgiama tik atliekant individualų vertinimą, be to, nurodė, kad ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registre pirmą kartą buvo įrašyta 2003 m. rugsėjo 4 d. pagal Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2003 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 4, taigi, 2013 m. kovo 12 d. sutarties sudarymo metu vidutinė rinkos vertė nebuvo apskaičiuota ir įrašyta. Teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl nesivadovavo individualiu M. Ruzgio firmos „Lituka“ atliktu turto vertinimu, kuriuo nustatyta tikroji žemės sklypo rinkos vertė.

6018.2.

61Teismas net ir nustatęs restitucijos taikymo sąlygas turėjo restitucijos netaikyti arba pakeisti jos taikymo būdą priteisiant kainos skirtumą ne iš sąžiningų įgijėjų – atsakovų, o iš neteisėtus veiksmus atlikusių Vilniaus miesto savivaldybės ir / ar NŽT.

6218.3.

63Byloje nėra duomenų, kad atsakovas G. D. darė įtaką ar atliko neteisėtus veiksmus dėl žemės sklypo kainos nustatymo, todėl atsakovai pagrįstai įgijo teisę disponuoti įsigytu žemės sklypu.

6418.4.

65Ieškovė praleido įstatymo nustatytą bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl restitucijos taikymo ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Atsakovai ieškinio senaties klausimą kėlė viso proceso metu, tačiau teismas dėl šio klausimo nepasisakė. Nei ieškovė, nei NŽT nenurodė priežasčių, kodėl tik po 13 metų (ginčo sutartis sudaryta 2003 m. kovo 12 d.) buvo nustatytas viešojo intereso pažeidimas ir kodėl toks pažeidimas nebuvo nustatytas anksčiau.

6619.

67Atsiliepime į atsakovų G. D. ir A. D. apeliacinį skundą atsakovė NŽT prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, nes šalys turėjo galimybę posėdžio metu pasisakyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

6820.

69Apeliaciniame skunde atsakovė NŽT prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš NŽT G. D. naudai. Nurodė, kad teismas, pažeisdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimą reglamentuojančias normas, nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės NŽT, nes iš esmės ginčas išspręstas ieškovės naudai, todėl atsakovai G. D. ir A. D. neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7021.

71Atsiliepime į atsakovės NŽT apeliacinį skundą atsakovai G. D. ir A. D. prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7221.1.

73Teismas teisingai nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle, atsakovams turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos atmestų reikalavimų daliai. Teismas sprendimu priteisė 25 proc. mažesnę sumą, nei buvo reikalaujama ieškinyje, todėl laikytina, kad ir bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė teisingai, priteisdamas atsakovams 25 proc. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

7421.2.

75Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi 2003 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį pripažino negaliojančia ir panaikino 2002 m. gruodžio 24 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą, ir tai nesukėlė jokių teisinių materialinių pasekmių atsakovams. Atsakovams teisines materialines pasekmes sukelia restitucija ir jos taikymo būdas, todėl laikytina, kad ginčo esmė yra ir buvo būtent restitucijos taikymo klausimas – ar restitucija iš viso turi būti taikoma (ar sandoris ir administracinis aktas buvo prieštaraujantys teisės aktams), ir jei restitucija taikytina, tai kokiu būdu ir kokia apimtimi. Todėl laikytina, kad Vilniaus apygardos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą spręsti pagal proporcingai reikalautos priteisti ir realiai priteistos restitucijos taikymo sumos santykį.

7622.

77Atsiliepime į atsakovų G. D. ir A. D. apeliacinį skundą ir atsakovės NŽT apeliacinį skundą ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūra, ginanti viešąjį interesą, prašo atsakovų G. D. ir A. D. apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės NŽT apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7822.1.

79Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pagrįstai sprendė, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė jo neteisėto pardavimo atsakovams pardavimo metu atitiko VĮ Registrų centro nustatytą vidutinę rinkos vertę – 127 493 Eur, o M. Ruzgio firmos „Lituka“ 2002 m. vasario 27 d. turto vertės nustatymo pažymoje Nr. VGO-20303 nurodyta žemės sklypo vertė (64 874,88 Eur) yra neteisinga.

8022.2.

81Atsakovai G. D. ir A. D. nepagrįstai remiasi M. Ruzgio firmos „Lituka“ 2002 m. vasario 27 d. turto vertės nustatymo pažyma kaip vieninteliu tinkamu leistinu įrodymu ginčo žemės sklypo vertei nustatyti. Pažymoje nurodyta ginčo žemės sklypo vertė nustatyta remiantis klaidingomis sąlygomis ir tikrovėje neegzistuojančiomis tariamomis individualiomis savybėmis, darant prielaidą, kad ginčo žemės sklypas yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, kuris neva gali būti panaudotas tik prijungus jį prie besiribojančio žemės sklypo, pardavus jį besiribojančio sklypo savininkui, dėl to nepatrauklus kitiems pirkėjams. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi konstatuota, kad ginčo žemės sklypas nelaikytinas įsiterpusius žemės sklypu.

8222.3.

83Tai, kada buvo apskaičiuota ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė ginčo sandorio sudarymo metu, neturi teisinės reikšmės, nes nepriklausomai nuo skaičiavimo momento, taikytinas tas pats teisės aktas – Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2003 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. 1.

8422.4.

85Atsakovų argumentas dėl ieškinio senaties praleidimo nepagrįstas, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje nenustatė pagrindo ieškinio senačiai taikyti. Reikalavimas dėl restitucijos yra išvestinis, todėl nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį. Be to, skaičiuojant nuo ieškovės teisės į ieškinį atsiradimo dienos

86(2016 m. rugpjūčio 30 d.) bendrasis ieškinio senaties terminas nėra suėjęs (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

8722.5.

88Teismas nepagrįstai priteisė iš NŽT bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovui G. D., nes iš esmės ieškinio reikalavimai buvo patenkinti, restitucija yra išvestinis reikalavimas.

8922.6.

90Bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teisme posėdžio metu šalys turėjo galimybę pasisakyti, be to, apeliaciniame skunde nėra pateikta naujų argumentų, bylai reikšmingų aplinkybių.

91Teisėjų kolegija

konstatuoja:

92IV.

93Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9423.

95Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

9624.

97Apeliantai G. D. ir A. D., motyvuodami tuo, kad byla yra sudėtinga, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo posėdžio metu šalių pateiktais paaiškinimais, neatskleidė bylai reikšmingų aplinkybių, prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9825.

99Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje įtvirtintas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

10026.

101Įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymo nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/201; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

10227.

103Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų nurodyti argumentai nepagrindžia bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio. Pažymėtina, kad sudėtinga byla gali būti teisingai išnagrinėta ir rašytinio proceso tvarka, be to, pagal CPK 306 straipsnį, išsamūs nesutikimo su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai apelianto turi būti išdėstyti apeliaciniame skunde, o CPK 324 straipsnio 2 dalis iš esmės draudžia apeliacinio proceso dalyviams žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme atveju nukrypti nuo teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio. Įvertinus tai, kad šalys žodžiu buvo išklausytos pirmosios instancijos teisme, iš apeliantų apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantai iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, todėl prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas. Dėl bylos faktinių aplinkybių ir apeliacijos objekto

10428.

1052000 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto valdyba sprendimo Nr. 2158V „Dėl teritorijų

106( - ) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano patvirtinimo“ 1 punktu patvirtinto teritorijos ( - ) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinius – žemės naudojimo paskirtį, būdą, sklypų ribas ir apribojimus (t. 1, b. l. 11).

10729.

1082002 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba sprendimu Nr. 761V „Dėl sklypo ( - ) ir ( - ) gatvių sankirtoje ribų ir ploto nustatymo bei siūlymo parduoti papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“ 1 punktu nustatė, kad komerciniams objektams statyti ir eksploatuoti ( - ) ir ( - ) gatvių sankirtoje sklypas, miesto plano ištraukoje pažymėtas linijomis ir skaičiais 1-7, yra 1 929 kv. m. ploto, įskaitant papildomai priskirtą 1 019 kv. m. valstybinės žemės sklypo dalį prie 910 kv. m. ploto privačios žemės sklypo dalies (kadastro Nr. ( - )); 2 punktu patvirtino prie sklypo ( - ) ir ( - ) gatvių sankirtoje priskirto 1 019 kv. m. valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo kainą – 35 198,68 Eur (121 534 Lt); 8.1 papunkčiu nusprendė siūlyti Vilniaus apskrities viršininko administracijai parduoti 1 019 kv. m. sklypo dalį sprendimu nustatytomis sąlygomis. Šiuo sprendimu patvirtinto Susitarimo dėl lėšų, kurių reikės teritorijai įsavinti ir miesto inžinerinei infrastruktūrai plėtoti, 1 punkte nustatyta, kad pirkėjas (G. D.) įsipareigoja iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo sumokėti 123 026 Lt teritorijai įsavinti ir miesto inžinerinei infrastruktūrai plėtoti (t. 1, b. l. 14-16).

10930.

1102002 m. gruodžio 24 d. Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu Nr. 6048-01 „Dėl papildomo žemės sklypo greta sklypo ( - ) ir ( - ) gatvių sankirtoje, Vilniuje (kadastro Nr. ( - )), suformavimo, pardavimo kainos bei naudojimo sąlygų patvirtinimo bei padavimo G. D.“ suformavo greta G. D. nuosavybės teise priklausančio 910 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio ( - ) ir ( - ) gatvių sankirtoje, papildomą 1 019 kv. m. ploto laisvos valstybinės žemės sklypą (1 punktas); nustatė, kad šie sklypai naudojami kartu (2 punktas); patvirtino šio papildomo laisvos valstybinės žemės sklypo pardavimo kainą – 35 198,68 Eur (121 534 Lt) ir nusprendė už šią kainą parduoti valstybinės žemės sklypą G. D. (3, 4 punktai) (t. 1, b. l. 18-20).

11131.

1122003 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir G. D. sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P01/2003-26760, kuria G. D. nusipirko 1 019 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) (unikalus Nr. ( - )) (toliau ir – Valstybinės žemės plotas). Žemės sklypo pardavimo kaina – 35 198,68 Eur (121 534 Lt) (sutarties 2.1 papunktis); Žemė sklypo nominali kaina – 16 932,67 Eur (58 465,13 Lt), nominali indeksuota kaina – 27 092,22 Eur (93 544 Lt) (sutarties 2.1.4 papunktis). Sutartis 2003 m. rugsėjo 12 d. patvirtinta notarės D. B., notarinio registro Nr. VB7-1-278 (t. 1, b. l. 22-24).

11332.

1142003 m. rugsėjo 16 d. G. D. ir A. D. privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė J. K., A. A., V. T., A. G., A. J., V. K. ir A. T. 1 019 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį ( - ) ir ( - ) gatvių sankirtoje (unikalus Nr. ( - )) už 69 508,80 Eur (240 000 Lt). Žemės sklypo indeksuota vertė – 27 092,22 Eur (93 544 Lt), žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 127 493,05 Eur (440 208 Lt) (sutarties 3 punktas). Sutartis 2003 m. rugsėjo 16 d. patvirtinta notarės R. B., notarinio registro Nr. 14-5872 (t. 1, b. l. 77-81).

11533.

1162003 m. rugsėjo 16 d. G. D. ir A. D. privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė UAB „Mablita“ 910 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį ( - ) sankirtoje (unikalus Nr. ( - )) už 828 313,25 Eur (2 860 000 Lt). Žemės sklypo vertė (indeksuota) – 16 287,65 Eur (56 238 Lt), žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 73 795,18 Eur (254 800 Lt) (sutarties 3 punktas). Sutartis 2003 m. rugsėjo 16 d. patvirtinta notarės R. B., notarinio registro Nr. 14-5874 (t. 1, b. l. 72-75).

11734.

1182003 m. rugsėjo 16 d. G. D. ir A. D. bei UAB „Mabilta“ sudarė susitarimą, kuriuo UAB „Mablita“ skolos pagal 2003 m. rugsėjo 16 d. privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį padengimui įsipareigojo įsigytame 910 kv. m. ploto žemės sklype pastatyti ir perleisti G. D. ir A. D. pastatą – 100 kv. m. 120 kv. m. butus ir 4 automobilių stovėjimo vietas. Sutartis 2003 m. rugsėjo 16 d. patvirtinta notarės R. B., notarinio registro Nr. 14-5875 (t. 2, b. l. 14-15).

11935.

1202004 m. kovo 3 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-1286-01 „Dėl žemės sklypų ( - ) (kadastro Nr. ( - )) ir greta jo suformuoto žemės sklypo ( - ) (kadastro Nr. ( - )) sujungimo“ sujungtas į vieną bendrą 1 929 kv. m. ploto žemės sklypą greta esantys 910 kv. m. ploto žemės sklypas ( - ) ir 1 019 kv. m. ploto žemės sklypas ( - ) ir ( - ) gatvių sankirtoje (t. 1, b. l. 25-26).

12136.

122Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2006 m. lapkričio 6 d. 1 929 kv. m. ploto žemės sklypas vėl nuosavybės teise priklausė G. D. ir A. D.; nuo 2006 m. lapkričio 6 d. iki 2011 m. birželio 21 d. priklausė UAB „SNORAS Development“, nuo 2011 m. birželio 21 d. iki 2015 m. birželio 1 d. priklausė AB bankui SNORAS; nuo 2015 m. birželio 1 d. priklauso UAB „Realinija“.

12337.

1242006 m. liepos 28 d. G. D. ir A. D. ir bei UAB „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“ (pakeitus pavadinimą – UAB „SNORAS Development“) sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį dėl 1 929 kv. m ploto žemės sklypo pardavimo už 3 185 820,20 Eur (11 000 000 Lt).

12538.

126Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi panaikinęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus, pripažino negaliojančia 2003 m. kovo 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį dėl 1 019 kv. m. ploto žemės sklypo ir panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymą, grąžino bylos dalis dėl restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

12739.

128Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria, esant įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis ir administracinis aktas dėl šio žemės sklypo pardavimo panaikinti CK 1.80 straipsnio pagrindu, taikyta restitucija sumokant ekvivalentą pinigais ir solidariai iš apeliantų G. D. ir A. D. valstybės naudai priteista 56 663,53 Eur, iš apeliantės NŽT apelianto G. D. naudai priteistas 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Dėl restitucijos taikymo

12940.

130Byloje neginčijamai nustatyta, kad pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas apeliantams G. D. ir A. D. neteisėtai buvo suteikta teisė lengvatine (ne aukciono) tvarka įsigyti 1 019 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą ir tuo pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi, panaikinęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus, pripažino negaliojančia 2003 m. kovo 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį dėl 1 019 kv. m. ploto žemės sklypo ir panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymą.

13141.

132Ieškinyje ieškovė prašė taikyti restituciją ir solidariai iš apeliantų G. D. ir A. D. valstybės naudai priteisti 92 294,37 Eur, t. y. ginčo 1 019 kv. m. ploto žemės sklypo vidutinės rinkos vertės 127 493,05 Eur (440 208 Lt) ir apeliantų žemės sklypo įsigijimo kainos 35 198,68 Eur (121 534 Lt) skirtumą.

13342.

134Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad 1 019 kv. m. ploto žemė sklypą apeliantas

135G. D. sumokėjo 70 829,47 Eur (244 560 Lt) (123 026 Lt už teritorijos įsavinimą ir miesto inžinerinei infrastruktūrai plėtoti, 121 534 Lt), o pagal VĮ Registrų centro duomenis žemės sklypo vidutinė rinkos vertė pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo 127 493 Eur, atsižvelgdamas į apeliantų gautą naudą pardavus sujungtą 1 929 kv. m. ploto žemės sklypą nusprendė, taikyti restituciją ir priteisti solidariai iš apeliantų G. D. ir A. D. valstybės naudai 56 663,53 Eur (127 493 Eur – 70 829,47 Eur).

13643.

137Apeliantai G. D. ir A. D. nesutikimą su skundžiama sprendimo dalimi grindžia tuo, kad teismas, taikydamas restituciją ir nustatydamas priteistinos sumos dydį, nepagrįstai rėmėsi VĮ Registrų centre nurodyta ginčo 1 019 kv. m. ploto žemės sklypo vidutine rinkos verte, o ne apeliantų pateiktoje M. Ruzgio firmos „Lituka“ atlikto individualaus turto vertinimo pažymoje nurodyta žemės sklypo rinkos verte. Apeliantų teigimu, net ir nustačius restitucijos taikymo pagrindą, iš jų kaip sąžiningų įgijėjų kainos skirtumas nepriteistinas.

13844.

139Restitucija – tai civilinių teisių gynimo būdas, kai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis). Įprastai restitucija taikytina kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) teisinė pasekmė. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) išspręsti restitucijos klausimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014). Taigi, tai yra restitucijai, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinei pasekmei, būdingas ypatumas, išskiriantis ją iš kitų civilinių teisių gynimo būdų.

14045.

141Pagal CK 6.146 straipsnį įprastas restitucijos taikymo būdas – natūra. Tuo atveju, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims, restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

14246.

143Kasacinis teismas, aiškindamas restituciją reglamentuojančias teisės normas, yra nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-422-687/2016, 30 punktas; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017, 64 punktas).

14447.

145Taigi, visų pirma, pasisakant dėl apeliantų D. D. ir A. D. argumento, jog restitucija turėjo būti netaikoma visiškai arba netaikoma apeliantams, kaip sąžiningiems įgijėjams, aktualus kasacinio teismo išaiškinimas dėl restitucijos taikymo taisant valstybės institucijų klaidas, padarytas perleidus valstybės turtą. Šis klausimas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti sprendžiamas tokiais etapais: 1) turi būti patikrinta, ar nėra objektyvių kliūčių taikyti restituciją natūra; 2) nesant galimybės taikyti restitucijos natūra, restitucijos klausimas sprendžiamas taikant alternatyvų būdą – sumokant ekvivalentą pinigais – arba apskritai netaikant restitucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 62 punktas).

14648.

147Byloje esant nustatytai aplinkybei, kad ginčo žemės sklypas yra perleistas tretiesiems asmenims, be to, ieškovė pareiškė konkretų restitucijos taikymo būdą (ekvivalentą pinigais), restitucijos natūra klausimas šiuo atveju nėra aktualus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad restitucija gali būti apskritai netaikytina. Nors apeliantai restitucijos netaikymą grindžia savo sąžiningumu, pabrėžtina, kad asmuo, kuriam civilinės teisės ir pareigos atsirado iš neteisėtų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų administracinių aktų, gali būti pripažintas nesąžiningu įgijėju. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. Tai gali būti tuo atveju, kai administracinis aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-294/2007). Imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujanti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis yra niekinis sandoris. Teismui išsprendus, kad konkreti norma yra imperatyvaus pobūdžio, sutartis vertinama kaip niekinis sandoris, o reikalavimas jį nuginčyti reiškia ir prašymą pašalinti niekinio sandorio padarinius pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį. Niekinės sutarties pagrindu civilinių teisių ir pareigų teisėtai neatsiranda, todėl, konstatavus niekinį, imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pobūdį, yra pagrindas žemės sklypo įgijėją traktuoti kaip įgijusį teises ir pareigas neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2013). Atitinkamai, esant neginčijamai aplinkybei dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, apeliantai, kaip tokios ginčo sutarties šalys, negali restitucijos netaikymo pagrindą grįsti savo sąžiningumu.

14849.

149Pažymėtina, kad restitucija gali būti netaikoma tik išimtiniais atvejais, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CPK 6.145 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, tam, kad restitucija būtų netaikoma turėtų būti konstatuotas esminis sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantų G. D. ir A. D. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog susiklosčiusioje situacijoje apeliantų, kaip valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties šalies, padėtis nepagrįstai pablogėtų, o kitos sutarties šalies (valstybės) pagerėtų dėl restitucijos.

15050.

151Taikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006). Taigi, taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Šiuo atveju, pripažinus negaliojančia valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį bei Vilniaus apskrities viršininko įsakymą, t. y. konstatavus, kad apeliantai G. D. ir A. D. įsigijo valstybinės žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis – ne aukciono būdu neteisėtai, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos vykdant šio sklypo pardavimą, šalys turėtų būti grąžinamos į tą padėtį, kokia būtų iki nurodytos sutarties ir įsakymo priėmimo. Įvertinus tai, kad ginčo valstybinės žemės sklypo plotas sujungtas su kitu privačios žemės sklypu bei parduotas tretiesiems asmenims, bylos faktinių aplinkybių visuma būtent suponuoja esant pagrindą taikyti restituciją sumokant ekvivalentą pinigais.

15251.

153Viena vertus apeliantai iš esmės nepateikė konkrečių argumentų, kodėl restitucija turėtų būti netaikoma, kita vertus, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad restitucijos netaikymą sieja su jų sumokėtos kainos už ginčo žemės sklypą dydžiu. Apeliantų teigimu, už ginčo žemės sklypą sumokėjo didesnę kainą (70 829,47 Eur) nei reali šio žemės sklypo vertė, nustatyta individualiu M. Ruzgio firmos „Lituka“ vertinimu (64 874,89 Eur).

15452.

155Kai restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais, šio apskaičiavimą reglamentuoja CK 6.147 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. CK 6.147 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, nustatanti šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės išimtis. CK 6.147 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad grąžintino turto sunaikinimo ar perleidimo atveju piniginis ekvivalentas skaičiuojamas atsižvelgiant į laiko kriterijus. Kuris iš trijų variantų bus pasirinktas, priklauso nuo skolininko sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2009). CK 6.147 straipsnio 2 dalis taikoma esant joje nurodytoms sąlygoms – kai grąžinamas turtas sunaikintas arba perleistas. Jeigu restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais ne dėl to, kad grąžinamas turtas sunaikintas arba perleistas, o dėl to, kad jos atlikimas natūra sukeltų didelių nepatogumų šalims, piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas pagal CK 6.147 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, o šio straipsnio 2 dalis netaikytina kaip nereglamentuojanti ginčo teisinio santykio.

15653.

157Byloje nesant duomenų, ir ieškovei neįrodinėjant, kad apeliantai G. D. ir A. D. darė įtaką, ėmėsi konkrečių nesąžiningų veiksmų siekdami įsigyti lengvatine tvarka valstybinės žemės sklypą, kaip įsiterpusį, apeliantai CPK 6.147 straipsnio prasme laikytini sąžiningais. Atsižvelgiant į nurodytas restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymo nuostatas, be kita ko, įvertinus tai, kad restitucijos taikymo pagrindas kyla iš valstybės institucijų padarytų klaidų, pažeidžiant imperatyvias teisės normas organizuojant ir parduodant valstybinės žemės sklypą, pirmosios instancijos teismas, taikydamas restituciją, pagrįstai vertino apeliantų faktiškai sumokėtą sumą už ginčo valstybinės žemės sklypą ir šio sklypo rinkos vertės kainą, bei teisingai nusprendė, jog iš apeliantų priteistinas nurodytų sumų skirtumas. Tokios pozicijos, kad restitucijos atlikimas sumokant ekvivalentą pinigais galėtų būti įgyvendintas, įpareigojant suinteresuotą asmenį sumokėti skirtumą tarp pagal negaliojančiu pripažintą sandorį perleisto turto rinkos vertės, buvusios to sandorio sudarymo momentu, ir kainos, sumokėtos pagal šį sandorį, laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 61 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019, 63 punktas).

15854.

159Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantai už ginčo valstybinės žemės sklypo įsigijimą sumokėjo iš viso 70 829,47 Eur (244 560 Lt) (35 630,79 Eur (123 026 Lt) teritorijai įsavinti ir miesto inžinerinei infrastruktūrai plėtoti, ir 35 198,68 Eur (121 534 Lt) pagal 2002 m. kovo 12 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį). Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas restituciją ir apskaičiuodamas iš apeliantų priteistinos sumos dydį nusprendė nesiremti apeliantų pateikta M. Ruzgio firmos „Lituka“ atliktu turto vertinimu, padaręs išvadą, kad šie duomenys objektyviai neteisingi, todėl vadovavosi VĮ Registrų centro nustatyta žemės sklypo vidutine rinkos verte. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija.

16055.

161CK 6.147 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „kaina“ aiškintina kaip turto rinkos kaina, rinkos vertė. Rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nors ekspertizės aktas vertintinas kaip tikslesnis turto vertės įrodymas už Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau teismas, atitinkamai motyvavęs, gali nesutikti ir su eksperto išvada, nes jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 218 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).

16256.

163Tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą neprivalėjo remtis 2002 m. vasario 27 d. M. Ruzgio firmos „Lituka“ atliktu valstybinės žemės sklypo vertės vertinimu, pagrindžia tokios aplinkybės: 1) vertinimas atliktas apelianto G. D. užsakymu; 2) žemės sklypo rinkos vertė buvo nustatoma turint konkretų vertinimo tikslą – nustatyti žemės sklypo, skirto prijungimui, rinkos vertę, tačiau, esant konstatuotai aplinkybei, jog valstybinės žemės sklypas negalėjo būti laikomas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu, darytina išvada, kad, kaip teisingai pažymėjo ir ieškovė, šis vertinimas atliktas remiantis klaidingomis prielaidomis, kurios turėjo įtaką turto rinkos vertės nustatymui. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CK nustatytas išimtis. Pabrėžtina, kad net ir eksperto išvada nepriskirtina prie tokių išimčių, teismas gali nesutikti su eksperto išvada, nustatęs tokios išvados neišsamumą, neaiškumą, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimą, prieštaravimą kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-469/2011 ir kt.). Taigi, aplinkybė, kad apeliantų pateiktoje pažymoje turto vertinimas atliktas individualiai ginčo valstybinės žemės sklypui, savaime neįpareigoja ja remtis, priešingai, tokio vertinimo rezultatai šiuo konkrečiu atveju vertintini kritiškai ir nelaikytini objektyviais ir teisingais, dėl to, kad vertinimas atliktas klaidingų sąlygų pagrindu.

16457.

165Apeliantams nepateikus kitų įrodymų, pagrindžiančių ginčo valstybinės žemės sklypo vidutinę rinkos vertę pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo piniginį ekvivalentą remdamasis VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pateiktais duomenimis apie ginčo valstybinės žemės sklypo vidutinę rinkos vertę (127 493 Eur (440 208 Lt)), buvusią sutarties dėl šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną (2003 m. kovo 12 d.) (t. 1, b. l. 27). Be to, tokia pati rinkos vertė ginčo žemės sklypo buvo nurodyta ir apeliantų 2013 m. rugsėjo 16 d. su J. K. ir kt. asmenimis sudarytoje notarinėje sutartyje dėl šio sklypo perleidimo. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog apeliantai, sujungtus žemės sklypus (valstybinės žemės sklypą ir jiems anksčiau priklausiusį nuosavybės teise žemės sklypą), 2006 m. liepos 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė žemės sklypą už 3 185 820,20 Eur (11 000 000 Lt), restitucijos taikymas (taikymas konkrečiu būdu – ekvivalentu pinigais) šiuo atveju nelaikytina per didele našta apeliantams.

16658.

167Apeliantų argumentai, susiję su ieškinio senatimi restitucijai, iš esmės vertinti kaip teisiškai nereikšmingi, nes kasacinės instancijos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi grąžino pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl restitucijos taikymo būdo, nekeliant klausimo dėl senaties. Be to, restitucija laikytina išvestiniu reikalavimu nagrinėjamoje byloje, o aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1502/2009). Bylos duomenimis, NŽT 2006 m. rugpjūčio 25 d. raštas

168Nr. 49SJN-1867-(14.49.104) dėl valstybinės žemės sklypo prijungimo ir pardavimo ne aukciono tvarka, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus Vilniaus apygardos prokuratūroje gautas 2006 m. rugpjūčio 30 d., o prokuroro ieškinys Vilniaus apygardos teisme gautas 2006 m. rugsėjo 30 d. Taigi, įvertinus tai, kad ieškinio pagrindinis reikalavimas buvo pirkimo-pardavimo sutarties ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymo pripažinimas negaliojančiais, laikytina, kad ieškinio senatis administraciniam aktui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi 2016 m. liepos 1 d. – 2006 m. spalio 7 d.) ginčyti nebuvo praleista. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš NŽT

16959.

170Apeliantė NŽT nesutinka, kad iš jos apelianto G. D. naudai pirmosios instancijos teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes iš esmės ginčas išspręstas ieškovės naudai.

17160.

172Teisėjų kolegija, nesutikdama su NŽT argumentu, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1787 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidacinių komisijų sudarymo ir veiksmų likviduojant apskričių viršininkų administracijas“ pripažinimo netekusiu galios (Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo)“ 5.2 papunktyje nustatyta, jog esant ginčams dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių, nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo, valstybei teismuose atstovauja NŽT, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

17361.

174Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi pripažinta negaliojančia valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, kurios viena iš šalių Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo valstybinės žemės sklypas buvo prijungtas prie kito žemės sklypo ir parduotas ne aukciono tvarka, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus dėl valstybės institucijų kaltės, apskričių viršininkų administracijas likvidavus, teisminio ginčo dėl administracinio akto ir jo pagrindu sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, kurie pripažinti neteisėtais, apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja yra NŽT, iš kurios, kaip atsakovės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas.

17562.

176Nesant ginčo dėl priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio, teisėjų kolegija, nustačiusi, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantui G. D. pagrįstai priteistas iš NŽT, dėl priteisto šių išlaidų dydžio plačiau nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

17763.

178Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, vadovavosi aktualiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika dėl restitucijos taikymo, pripažinus valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir administracinį aktą dėl žemės sklypo pardavimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, taip pat nepažeisdamas teisės aktų nuostatų paskirstė bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17964.

180Apeliantės NŽT apeliacinį skundą atmetus, apeliantai G. D. ir A. D. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, kiek jos susijusios su atsiliepimo į NŽT apeliacinį skundą parengimu, atlyginimą. Tačiau apeliantai byloje nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tokias turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnis).

181Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais,

Nutarė

182Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūra, ginanti viešąjį interesą,... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2002 m. balandžio... 10. 3.... 11. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko... 12. G. D. 2003 m. kovo 7 d. sumokėjo 35 198,68 Eur (121 534 Lt). Atsakovas G. D.... 13. 4.... 14. 2003 m. rugsėjo 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės... 15. 5.... 16. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 2.3-1286-01 buvo... 17. 1 019 kv. m ir 910 kv. m žemės sklypai į vieną bendrą 1 929 kv. m ploto... 18. 6.... 19. 2006 m. sausio 4 d. taikos sutartimis nuosavybės teisė į 1019/1929 dalį... 20. 7.... 21. Ieškovė nurodė, kad suformuotas 1 019 kv. m ploto įsiterpęs žemės... 22. 8.... 23. 1 019 kv. m ploto sklypas buvo parduotas G. D. už 35 198,68 Eur (121 534 Lt),... 24. 9.... 25. Atsakovai G. D. ir A. D. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė jį... 26. 10.... 27. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 28. 11.... 29. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi Vilniaus... 30. 12.... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Nutarė... 32. 12.1.... 33. panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutarties ir... 34. ( - ) ir ( - ) gatvių sankirtoje, ( - ) suformavimo, pardavimo kainos bei... 35. 12.2.... 36. panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutarties ir... 37. G. D. ir A. D. solidariai 92 294,37 Eur ir paskirstytos bylinėjimosi... 38. 12.3.... 39. grąžinti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui ieškinio... 40. 13.... 41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog būtina nustatyti parduoto... 42. II.... 43. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 44. 14.... 45. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį... 46. 15.... 47. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš viso už valstybinės žemės... 48. G. D. sumokėjo 70 829,47 Eur (244 560 Lt) sumą, t. y. vykdant Vilniaus miesto... 49. 16.... 50. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo byloje esančia M. Ruzgio firmos... 51. 17.... 52. Atsižvelgęs į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu 1 019 kv. m.... 53. III.... 54. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 55. 18.... 56. Apeliaciniame skunde atsakovai G. D. ir A. D. prašo panaikinti Vilniaus... 57. 18.1.... 58. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties... 59. VĮ Registrų centras 2017 m. gegužės 17 d. rašte Nr. VILN(12.5.13)-13026... 60. 18.2.... 61. Teismas net ir nustatęs restitucijos taikymo sąlygas turėjo restitucijos... 62. 18.3.... 63. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas G. D. darė įtaką ar atliko neteisėtus... 64. 18.4.... 65. Ieškovė praleido įstatymo nustatytą bendrąjį 10 metų ieškinio senaties... 66. 19.... 67. Atsiliepime į atsakovų G. D. ir A. D. apeliacinį skundą atsakovė NŽT... 68. 20.... 69. Apeliaciniame skunde atsakovė NŽT prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 70. 21.... 71. Atsiliepime į atsakovės NŽT apeliacinį skundą atsakovai G. D. ir A. D.... 72. 21.1.... 73. Teismas teisingai nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio... 74. 21.2.... 75. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi 2003 m.... 76. 22.... 77. Atsiliepime į atsakovų G. D. ir A. D. apeliacinį skundą ir atsakovės NŽT... 78. 22.1.... 79. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pagrįstai sprendė, kad ginčo žemės... 80. 22.2.... 81. Atsakovai G. D. ir A. D. nepagrįstai remiasi M. Ruzgio firmos „Lituka“... 82. 22.3.... 83. Tai, kada buvo apskaičiuota ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė... 84. 22.4.... 85. Atsakovų argumentas dėl ieškinio senaties praleidimo nepagrįstas, nes... 86. (2016 m. rugpjūčio 30 d.) bendrasis ieškinio senaties terminas nėra... 87. 22.5.... 88. Teismas nepagrįstai priteisė iš NŽT bylinėjimosi išlaidų atlyginimą... 89. 22.6.... 90. Bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, nes pirmosios... 91. Teisėjų kolegija... 92. IV.... 93. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 94. 23.... 95. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis... 96. 24.... 97. Apeliantai G. D. ir A. D., motyvuodami tuo, kad byla yra sudėtinga, pirmosios... 98. 25.... 99. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio... 100. 26.... 101. Įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymo nustatyta teismo... 102. 27.... 103. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų nurodyti argumentai nepagrindžia... 104. 28.... 105. 2000 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto valdyba sprendimo Nr. 2158V „Dėl... 106. ( - ) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano patvirtinimo“ 1 punktu... 107. 29.... 108. 2002 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba sprendimu Nr.... 109. 30.... 110. 2002 m. gruodžio 24 d. Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu Nr. 6048-01... 111. 31.... 112. 2003 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus... 113. 32.... 114. 2003 m. rugsėjo 16 d. G. D. ir A. D. privačios žemės sklypo... 115. 33.... 116. 2003 m. rugsėjo 16 d. G. D. ir A. D. privačios žemės sklypo... 117. 34.... 118. 2003 m. rugsėjo 16 d. G. D. ir A. D. bei UAB „Mabilta“ sudarė... 119. 35.... 120. 2004 m. kovo 3 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-1286-01... 121. 36.... 122. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2006 m.... 123. 37.... 124. 2006 m. liepos 28 d. G. D. ir A. D. ir bei UAB „Vilniaus kapitalo vystymo... 125. 38.... 126. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi panaikinęs... 127. 39.... 128. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis,... 129. 40.... 130. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pažeidžiant imperatyvias įstatymų... 131. 41.... 132. Ieškinyje ieškovė prašė taikyti restituciją ir solidariai iš apeliantų... 133. 42.... 134. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad 1 019 kv. m. ploto žemė sklypą... 135. G. D. sumokėjo 70 829,47 Eur (244 560 Lt) (123 026 Lt už teritorijos... 136. 43.... 137. Apeliantai G. D. ir A. D. nesutikimą su skundžiama sprendimo dalimi grindžia... 138. 44.... 139. Restitucija – tai civilinių teisių gynimo būdas, kai šalys grąžinamos... 140. 45.... 141. Pagal CK 6.146 straipsnį įprastas restitucijos taikymo būdas – natūra.... 142. 46.... 143. Kasacinis teismas, aiškindamas restituciją reglamentuojančias teisės... 144. 47.... 145. Taigi, visų pirma, pasisakant dėl apeliantų D. D. ir A. D. argumento, jog... 146. 48.... 147. Byloje esant nustatytai aplinkybei, kad ginčo žemės sklypas yra perleistas... 148. 49.... 149. Pažymėtina, kad restitucija gali būti netaikoma tik išimtiniais atvejais,... 150. 50.... 151. Taikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta,... 152. 51.... 153. Viena vertus apeliantai iš esmės nepateikė konkrečių argumentų, kodėl... 154. 52.... 155. Kai restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais, šio apskaičiavimą... 156. 53.... 157. Byloje nesant duomenų, ir ieškovei neįrodinėjant, kad apeliantai G. D. ir... 158. 54.... 159. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantai už ginčo valstybinės žemės... 160. 55.... 161. CK 6.147 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „kaina“ aiškintina kaip... 162. 56.... 163. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą... 164. 57.... 165. Apeliantams nepateikus kitų įrodymų, pagrindžiančių ginčo valstybinės... 166. 58.... 167. Apeliantų argumentai, susiję su ieškinio senatimi restitucijai, iš esmės... 168. Nr. 49SJN-1867-(14.49.104) dėl valstybinės žemės sklypo prijungimo ir... 169. 59.... 170. Apeliantė NŽT nesutinka, kad iš jos apelianto G. D. naudai pirmosios... 171. 60.... 172. Teisėjų kolegija, nesutikdama su NŽT argumentu, atkreipia dėmesį, kad... 173. 61.... 174. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi pripažinta... 175. 62.... 176. Nesant ginčo dėl priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio, teisėjų... 177. 63.... 178. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustačius, kad pirmosios instancijos... 179. 64.... 180. Apeliantės NŽT apeliacinį skundą atmetus, apeliantai G. D. ir A. D. turi... 181. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 182. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimą palikti...