Byla e2YT-309-1023/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant pareiškėjui A. R., jo atstovei advokato padėjėjai Živilei Žukaitienei, nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo A. R. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu pareiškimu (elektroninės bylos apyrašo b. l. 16-17) prašo paveldėjimo liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos B. V. mirties ( - ) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

5Pareiškimas grindžiamas tuo, jog ( - ) mirė pareiškėjo motina B. V. Po pareiškėjo motinos B. V. mirties liko nekilnojamasis turtas – žemės sklypai, esantys Kuprių k., Veiverių sen., Prienų r. sav., unikalus Nr. ( - ), Bagotiškių k., Veiverių sen., Prienų r. sav., unikalus Nr. ( - ), ir Bagotiškių k., Veiverių sen., Prienų r. sav., unikalus Nr. ( - ). Iš karto po motinos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes buvo vienintelis motinos vaikas, jokių kitų paveldėtojų nebuvo. Po motinos mirties jis ir toliau rūpinosi, perėmė saugoti, naudoti po motinos mirties likusiais žemės sklypais, surado asmenis, kuriems patikėjo šia žeme rūpintis, jam liko visi motinos asmeniniai daiktai, namų apyvokos daiktai.

6Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. R. prašė pareiškimą tenkinti, papildomai nurodė, kad gyveno kartu su mama B. V., kitų paveldėtojų nėra. Po motinos mirties toliau naudojosi visais jos daiktais. Tris metus po motinos mirties gyveno tuose pačiuose namuose, vėliau išsikraustė gyventi kitur. Kol motina buvo gyva žemės sklypais ji leido naudotis G. N. Po motinos mirties jis toliau leido žeme naudotis G. N. Po 5 metų jis leido žeme naudotis V. U., vėliau E. N., nes norėjo, kad žemė būtų prižiūrėta, neapleista.

7Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja Živilė Žukaitienė teismo posėdžio metu pareiškėjo pareiškimą palaikė, prašė tenkinti ir jį pagrindė teisiniais argumentais.

8Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 103). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 45-46), kuriame nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. R. priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo prašo nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

9Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 83). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (b. l. 50-51), kuriame nurodė, kad pareiškėjui A. R. pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad po B. V. mirties atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypus, jis aktyviais veiksmais pradėjo valdyti B. V. priklausančius žemės sklypus Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

10Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 124). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (b. l. 22-26), kuriame nurodė, kad pareiškimui dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti nustatymo neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui visiškai patvirtins ir įrodys aplinkybes, kad jis per įstatymų numatytą šešių mėnesių laikotarpį faktiškai atliko aktyvius veiksmus priimti mirusios mamos palikimą ir teismui neliks jokių abejonių tokių faktų buvimo byloje esančių įrodymų visumos pagrindu. Bylą prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

11Teismas

konstatuoja:

12Pareiškimas tenkintinas.

13Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimamas dviem būdais: kai palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, arba padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis civilinio kodekso reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog ( - ) mirė pareiškėjo motina B. V. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 5, 7). Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (elektroninės bylos apyrašo b. l. 19). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis mirusioji savo vardu turi registruoto nekilnojamojo turto – žemės sklypus, esančius Kuprių k., Veiverių sen., Prienų r. sav., unikalus Nr. ( - ), Bagotiškių k., Veiverių sen., Prienų r. sav., unikalus Nr. ( - ), ir Bagotiškių k., Veiverių sen., Prienų r. sav., unikalus Nr. ( - ) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 8-10). Minėti žemės sklypai įgyti pareiškėjo motinai atkūrus nuosavybės teises (elektroninės bylos apyrašo b. l. 8-10). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis tuoj po savo motinos B. V., mirusios ( - ), mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

14Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis tuoj po savo motinos B. V., mirusios ( - ), mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą pradėdamas faktiškai jį valdyti, nes jam liko žemės sklypai, kuriuos jis ir toliau nepertraukiamai prižiūrėjo, tvarkė, leido jais naudotis kitiems asmenims, jo nurodymu ir leidimu žemės sklypai buvo šienaujami, prižiūrimi, deklaruojami, o jis pats liko gyventi tuose pačiuose motinos namuose ir jam liko visi motinos asmeniniai ir namų apyvokos daiktai, kuriais jis ir toliau naudojosi, patvirtino į bylą pateikti įrodymai – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pažyma (elektroninės bylos apyrašo b. l. 43-44), taip pat teismo posėdyje apklausti liudytojai (CPK 178, 185, 189 straipsniai). Liudytoja V. N. parodė, kad pareiškėjas gyveno kartu su mama jų kaime, jie artimai bendravo, nes ji su buvusiu vyru naudojosi pareiškėjo mamos žeme, kuri žodžiu leido jos žeme naudotis, o vėliau pats pareiškėjas leido žeme naudotis V. U. Nurodė, kad po pareiškėjo mamos mirties žemė buvo prižiūrėta, pareiškėjas toliau leido naudotis žeme jos buvusiam vyrui G. N., kuris deklaravo žemės naudojimą, visi asmenys, kurie dirbdavo žemę, dėl leidimo eidavo atsiklausti pas pareiškėją, kuris po motinos mirties toliau liko gyventi jos namuose, jam liko visi jos daiktai. Liudytojas G. N. parodė, kad gyveno viename kaime su pareiškėju ir jo motina, iš kurių jis nuomojo žemę. Paaiškino, kad po pareiškėjo mamos mirties pareiškėjas jam toliau leido naudotis likusia žeme Veiverių sen., Grigaliūnių ir Kuprių kaimuose apie 5 hektarais, kuriuose jis ir javus ir bulves sėdavo, laikė gyvulius, žemę dirbo iki 2006 metų. Nurodė, kad vėliau žemę buvo deklaravęs jo brolis E. N., kuriam pareiškėjas, taip pat, leido naudotis žeme. Minėti liudytojų parodymai yra neprieštaraujantys vieni kitiems, todėl teismas jais netikėti neturi pagrindo, be to, jie patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Ginčo dėl palikėjo turto nėra, kitų paveldėtojų nėra (elektroninės bylos apyrašo b. l. 5). Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjas A. R. po savo motinos B. V., mirusios ( - ), mirties jos turtą nepertraukiamai valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos B. V. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

15Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Nutarė

17Pareiškimą patenkinti.

18Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. R., asmens kodas ( - ) priėmė palikimą po savo motinos B. V., asmens kodas ( - ) mirusios ( - ), mirties pradėdamas faktiškai jį valdyti.

19Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

20Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai