Byla 1A-528-468/2017
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 80 MGL (3012,80 eurų) dydžio bauda

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio, Arūno Kisieliaus,

2sekretoriaujant Loretai Devenienei,

3dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei-Matijošienei,

4nuteistosios R. K. gynėjui advokatui Sergejui Milovui,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. K. gynėjo advokato Sergejaus Milovo (toliau tekste – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 80 MGL (3012,80 eurų) dydžio bauda.

6Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija,

Nustatė

7Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8R. K. nuteista už tai, kad ji nuo 2010-11-06 veikdama bendrininkų grupėje su D. K. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), kuriam pasiūlius jos vardu įregistruoti įmonę ir tapti įmonės direktore, pažadėjus pačiam viskam vadovauti, sutiko veikti kartu ir 2010-11-15 kartu su D. K. atvyko į UAB „L“ patalpas, esančias ( - ), kur D. K. sumokėjo ne mažiau 1800 litų, o ji pasirašė UAB „S“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei dokumentus dėl jos skyrimo bendrovės direktore, vienintele akcininke ir įmonės kasininke, laikotarpiu nuo 2010-11-15 iki 2012-03-15, būdama UAB „S“, įmonės kodas ( - ), registruotos adresu ( - ), direktore, turinti teises ir pareigas priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 str., atsakinga už bendrovės veiklą, o pagal 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau tekste – BAĮ) 21 str., atsakinga už bendrovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą bei „Kasos darbo organizavimo kasos operacijų atlikimo“ taisyklių laikymąsi, leido D. K. faktiškai vykdyti UAB „S“ vadovo, vyriausiojo buhalterio ir kasininko funkcijas, tai yra nuo 2010-11-15 tyčia apgaulingai tvarkė UAB „S“ buhalterinę apskaitą, pažeisdama BAĮ 21 str. ir 19 str. reikalavimus bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų”, bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 02 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų” reikalavimus, kad įmonės privalo visus buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus saugoti 10 metų, paliko UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentus D. K. žinioje, kuris, turėdamas tikslą sutrukdyti valstybės institucijoms atlikti UAB „S“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, laikotarpiu nuo 2010-11-15 iki šiol tyrimo metu nenustatytoje vietoje paslėpė UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentus (2010-2012 metų kasos knygas, kasos pajamų ir išlaidų orderius, pinigų priėmimo kvitus, sąskaitų suvestinius registrus, atskaitingų asmenų avansines apyskaitas, darbų atlikimo aktus, medžiagų nurašymo aktus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių, banko dokumentus, PVM sąskaitų-faktūrų registrus);

9be to, ji 2011-2012 metais UAB „S“ kasos pajamų orderiais neįformino ir kasos knygoje neapskaitė iš viso 52743,72 Lt (49250,72+3493,00)), todėl negalima iš dalies nustatyti, kaip buvo apskaitytos iš UAB „S“ darbuotojų pagal pinigų priėmimo kvitus UAB „S“ gautos piniginės įplaukos, o būtent: nuo 2011-02-14 iki 2011-04-20 iš vadybininko A. G. gauti 18306,32 Lt, nuo 2011-09-21 iki 2012-06-19 iš darbuotojo D. S. gauti 12138 Lt, nuo 2011-02-09 iki 2011-06-10 iš direktorės R. K. gauti 18366,50 Lt, 2011-04-27 iš vadybininko A. Z. gauti 222,60 Lt, 2011-05-18 iš vadybininko G. S. gauti 388,30 Lt, 2011-09-21 iš reklamos vadybininko A. V. gauti 1336 Lt, 2012-03-22 iš meistro A. K. gauti 1036 Lt, 2012-06-01 ir 2012-06-08 iš reklamos vadybininko A. V. gauti 710 Lt, 2012-06-01 iš nenustatyto UAB „S“ darbuotojo 240 Lt, tai yra tokiais savo veiksmais R. K. pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalies, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių II-os dalies ir III dalies 16 punkto 17punkto, 22 punkto nuostatas.

10Be to, R. K. pažeidus aukščiau nurodytus teisės aktus, D. K. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) davė nurodymus UAB „S“ darbuotojams pervesti gautus UAB „S“ už remonto darbus pagal pinigų priėmimo kvitus į D. K., A. S. ir M. D. sąskaitas, iš UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentų negalima nustatyti, ar buvo užpajamuoti ir kur buvo panaudoti 42628,42 Lt, kadangi pagal D. K. nurodymą: į UAB „S“ darbuotojo D. K. sąskaitas ( - ) ir ( - ) už siūlių remontą remonto darbus be jokio teisėto pagrindo T. G. pervedė 24767,59 Lt, A. V. pervedė 6556,70 Lt ir D. S. pervedė 649,00 Lt (iš viso 31973,29 Lt); į su UAB „S“ nesusijusio A. S. sąskaitą ( - ) 2012-04-11 T. G. be jokio teisinio pagrindo pervedė 1775,00 Lt; 2012-04-12 – 596,00 Lt; 2012-04-20 – 1053,00 Lt.; 2012-04-13 A. V. pervedė 300,00 Lt (iš viso – 3724,00 Lt); į su UAB „S“ nesusijusio M. D. sąskaitą ( - ) be jokio teisėto pagrindo 2012-03-28 T. G. pervedė 2311,13 Lt; 2012-03-30 – 411,00 Lt; 2012-04-04 A. V. pervedė 353,00 Lt; 2012-04-05 T. G. pervedė 631,00 Lt; 2012-04-06 – 403,00 Lt; 2012-04-23 – 231,00 Lt; 2012-04-26 A. V. pervedė 114,00 Lt; 2012-05-04 T. G. pervedė 1996,00 Lt; 2012-05-04 – 481,00 Lt (iš viso – 6931,13 Lt), o laikotarpiu nuo 2011-02-23 iki 2011-05-17 UAB „S“ darbuotojams G. J., A. B., T. Z., A. Z., kurie nesusiję su pagal darbo sutartį priklausančiais mokėjimais, nesant šių pinigų panaudojimo pagrindžiančių dokumentų, – iš viso 1091,00 Lt.

11Be to ji, veikdama bendrininkų grupėje su D. K. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), UAB „S“ apskaitos registruose nefiksavo ūkinių operacijų, nesurašė apskaitos dokumentų tuo nevykdė BAĮ 6 straipsnio 2 dalies bei 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t.y. 2010 m. įformintų 63 vnt. PVM sąskaitų faktūrų iš viso 25389,53 Lt nefiksavo pardavimų/atsiskaitymų su pirkėjais registre; 2010 m. gautų 28 vnt. PVM sąskaitų faktūrų iš viso 5743,89 Lt (2 lentelė) nefiksavo pirkimų/atsiskaitymų su tiekėjais registre; 2010 m. įformintų kasos pajamų orderių iš viso 29866,73 Lt neapskaitė kasos knygoje; 2011 m. įformintų 79 vnt. PVM sąskaitų faktūrų iš viso 27333,21 Lt nefiksavo pardavimų/atsiskaitymų su tiekėjais registre; 2011 m. gautų 152 vnt. PVM sąskaitų faktūrų iš viso 16714,94 Lt nefiksavo pardavimų/atsiskaitymų su tiekėjais registre; 2011 m įformintų kasos pajamų orderių iš viso 47374,43 Lt neapskaitė kasos knygoje; 2011-2012 m. neišrašė kasos pajamų orderių ir kasos knygoje neapskaitė iš viso 52743,72 Lt, pagal pinigų priėmimo kvitus gautų pinigų; 2010-2011 m. UAB „S“ iš banko sąskaitų buvo paimta iš viso 53661,00 Lt, tačiau nesurašyti kasos pajamų orderiai ir nefiksuoti kasoje ar avansinėse apskaitose; 2012 m. gegužės mėn. 17 d. pardavimo sąskaitos faktūros 1146,00 iš viso nefiksavo pardavimų registre.

12Be to, R. K., neišsaugojo UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir tuo pažeidė 1995-12-05 Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr.I-1115 (nauja redakcija 2004-03-30 Nr.IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės.“

13Taip pat ji nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „S“ 2011 metų vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., gegužės mėn., birželio mėn., liepos mėn., rugpjūčio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų ir tuo pažeidė 2002 m. kovo mėn. 5 d. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

14Taip pat ji nepateikė UAB „S“ išregistruojamo iš PVM mokėtojų asmens deklaracijos ir UAB „S“ 2010 metų, 2011 metų ir 2012 metų Metinių pelno mokesčio deklaracijų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio mėn. 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

15Taip pat ji nepateikė UAB „S“ 2010-2012 metų finansinių ataskaitų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr.IX-575 (nauja redakcija Nr.X-1633, 2008-06-26) 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

16Dėl visų R. K. veiksmais/neveikimu padarytų teisės aktų pažeidimų iš dalies nėra galimybės nustatyti UAB „S“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010-2012 m.

17Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

18Apeliaciniame skunde R. K. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendį ir R. K. išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padaryme.

19Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad R. K., tvarkydama UAB „S“ buhalterinę apskaitą tyčia, sąmoningai pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, kadangi visi byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, jog nuteistoji tokios apskaitos tiesiog netvarkė. Nurodoma, kad R. K., įkalbėta draugo ir sugyventinio D. K., sąmoningai tapo UAB „S“ vienintele savininke ir direktore, tačiau įmonei visiškai nevadovavo, jokių direktoriaus pareigų, susijusių su buhalterinės apskaitos organizavimu ir/ar vedimu neatliko. Ji, apelianto teigimu, tiesiog gyveno su D. K., buvo jo išlaikoma ir laikas nuo laiko sugyventinio prašymu nuvažiuodavo su juo į įmonės ofisų objektus, pasirašydavo darbo sutartyse, samdant naujus darbuotojus, banko dokumentuose, tai yra ten, kur įmonės direktoriaus parašas yra būtinas. R. K. buvo žinoma, kad D. K. turi ir tvarko įmonės dokumentus, samdosi buhalterius, tačiau ji tuo visiškai nesidomėjo, nes pasitikėjo savo sugyventiniu, su kuriuo nuo pat įmonės pirkimo sutarė, kad bus tik formali įmonės direktorė, o viskam vadovaus D. K., ir, antra, neturėjo nei tinkamo įsilavinimo, nei intelektinių sugebėjimų eiti uždarosios akcinės bendrovės ar bet kokios kitos įmonės direktoriaus pareigas. Taip pat nurodoma, kad per R. K. inkriminuotą nusikalstamos veikos laikotarpį nuo 2010-11-15 iki 2012-03-15 UAB „S“ buhalterinę apskaitą taip pat tvarkė: 2011-01-07 – 2011-02-21 UAB „A“; 2011-03-23 – 2011-04-14 UAB „U“; 2011-05-18 – 2011-09-01 UAB „S“ vyriausioji buhalterė L. M..

20Apelianto vertinimu, nors byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog R. K., formaliai eidama UAB „S“ direktorės pareigas, netvarkė bendrovės buhalterinės apskaitos, neorganizavo tokios apskaitos tvarkymo ir/ar tokio tvarkymo nekontroliavo, tačiau nuteistosios neveikimas nebuvo sąmoningas, turint tyčią nuslėpti įmonės veiklos rezultatus, todėl, apelianto manymu, R. K. padaryta veika pagal joje esančius požymius turėtų būti kvalifikuojama kaip aplaidus asmens buhalterinės apskaitos tvarkymas, tai yra kaip nusikaltimas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje.

21Taip pat, apelianto vertinimu, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad R. K. paslėpė UAB „S“ buhalterinius dokumentus, o jos veiksmai, perduodant įmonės buhalterinius dokumentus naujam direktoriui nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, negali būti kvalifikuojami pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir R. K. už asmens buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą turėtų atsakyti tik pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

22Apeliantas taip pat nesutinka su jo ginamajai paskirta bausme. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kad R. K. savo kaltės neprisipažino vien tik dėl to, kad nesutiko su jos padarytos veikos teisine kvalifikacija. R. K. patvirtino visas kaltinime nurodytas faktines aplinkybes ir neginčijo, kad savo neveikimu pažeidė kaltinime išvardintus įmonės buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus. Apelianto vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokia teisiamojo pozicija kvalifikuojama, kaip savo kaltės pripažinimas ir turi būti teismo vertinama, kaip teisiamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, parenkant kaltininkui bausmės dydį.

23Be to, apelianto manymu, teismo įpareigojimas R. K. 80 MGL baudą sumokėti per 5 mėnesius nėra pagrįstas ir teisingas, kadangi R. K. teismui pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą, iš kurios matyti, kad jos pajamos vidutiniškai siekia tik iki 400 eurų per mėnesį. Tai yra net 1,5 karto mažiau už sumą, kurią reikia mokėti kiekvieną mėnesį, norint per 5 mėnesius pilnai atlyginti paskirtą baudą (3012,80 EUR / 5 mėn. – 602,56 Eur/mėn.), todėl terminas, per kuri nuteistoji įpareigotina sumokėti paskirtą baudą yra didintinas.

24Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl turėtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

25Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti, tik iš esmės neprieštaravo baudos sumokėjimo termino prailginimui.

26Apeliacinės instancijos teismo išvados

27Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

28Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

29Dėl R. K. veikos kvalifikavimo

30Pagal BK 222 str. 1 d. atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nagrinėjamoje byloje aktuali veika – apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas.

31BK 222 straipsnyje numatytas apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus ( pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan. ). BK 222 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai yra nustatyti šiame BK straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-422-303/2015, 2K-508-976/2015). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t.y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 str. apgaulingas apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t.y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistais), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176/2015, 2K-437-303/2015).

32Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad atsakomybę turėtų prisiimti tie asmenys, kurie tvarkė UAB „S“ buhalterinę apskaitą: 2011-01-07 - 2011-02-21 UAB „A“; 2011-03-23 – 2011-04-14 UAB „U“; 2011-05-18 – 2011-09-01 UAB „S“ vyriausioji buhalterė L. M., kadangi faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad jie dirbo trumpą laiko tarpą, jiems realiai nebuvo suteikta prieiga prie įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl supratę, kokiu būdu tvarkoma UAB „S“ buhalterinė apskaita, nutraukdavo sutartis.

33Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja L. M. parodė, jog trumpai buvo įsidarbinusi UAB ,,S“ buhaltere ir tik kelis kartus matė savininkus. Nesidomėjo, kas yra įmonės kasininkas, jai šios pareigos nebuvo siūlomos. Niekada nėra buvusi UAB,,S“ ofise. Jie vieną kartą į namus atvežė visą dėžę dokumentų, kuriuos ji tik pasižiūrėjo. Supratusi, jog tai dokumentų kratinys, pasakė R. K., kad daugiau nedirbs, kad atvažiuotų atsiimti dokumentų. Vyras jai pagrasino, todėl pati asmeniškai pranešė Sodrai dėl išėjimo iš darbo. Ji buhalterijos įmonėje ,,S“ netvarkė. Neturėjo prieigos prie VMI, neturėjo buhalterinių registrų, negalėjo pamatyti įmonės situacijos, trūko kitų registrų, nematė mokesčių ataskaitų, neturėjo bankinių išrašų ir nematė, ar darbuotojai kas mėnesį gauna atlyginimus.

34Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 str. taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti, analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014,2K-180/2014, 2K-233/2014, 2K-422-303/2015).

35Išvadai, kad dėl apgaulingos apskaitos negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veikos, jo turto nuosavo kapitalo, ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, pagrįsti arba paneigti būtini specialiomis žiniomis pagrįsti tyrimo metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tame tarpe ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti ir t.t.

36Iš 2015-02-28 specialisto išvados Nr. 5-5/7 (t. 6, b.l. 111-168) matyti, jog tiriamuoju laikotarpiu UAB „S“ vadovavo: nuo 2010-10-12 iki 2010-11-15 – direktorius M. S.; nuo

372010-11-15 iki 2012-03-09 – direktorė R. K.; nuo 2012-03-09 iki 2012-12-31 – direktorius A. G. 2010 m. lapkričio 15 UAB „S“ direktorės įsakymu Nr. V-01 UAB „S“ kasininko funkcijas vykdė direktorė R. K., todėl ji buvo atsakinga ne tik už įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymą ir jų išsaugojimą, bet ir materialiai atsakinga už visų priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo, bei už „Kasos darbo organizavimo kasos operacijų atlikimo“ taisyklių laikymąsi.

38Specialisto išvadoje nustatyta, kad UAB „S“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus, taip pat buvo nustatyta, kad tyrimui atlikti UAB „S“ nepateikė:

39- laikotarpio nuo 2010-10-12 iki 2012-12-31 buhalterinės apskaitos dokumentų: sąskaitų suvestinių registrų, kasos knygos, kasos išlaidų orderių, atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų, darbų atlikimo aktų, medžiagų nurašymo aktų, išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų -faktūrų registro.

40- laikotarpio nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo užmokesčio priskaičiavimo, išmokėjimo žiniaraščių, įmonės kasos knygos, banko dokumentų;

41- laikotarpio nuo 2010-10-12 iki 2012-12-31 dokumentų: sąskaitų suvestinių registrų (didžiosios knygos), atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais registrų, pajamų/sąnaudų registrų, kasos knygos, kasos išlaidų orderių, atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų, darbų atlikimo aktų, medžiagų nurašymo aktų, todėl negalima nustatyti kurie darbai nebuvo įtraukti į UAB „S“ buhalterinę apskaitą;

42- 2011 metų vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., gegužės mėn., birželio mėn., liepos mėn., rugpjūčio mėn. PVM deklaracijų bei išregistruojamo iš PVM mokėtojo deklaracijos.

43- 2010-2012 metų finansinių ataskaitų, dėl ko iš pateiktų UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentų negalima iš dalies nustatyti UAB „S“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

44Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-170/2012,2K-564/2014). Kaltės turinį sudaro psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis.

45Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų.

46Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad nei R. K. gynėjas, nei pati nuteistoji neneigia, kad ji sąmoningai tapo buvo fiktyvia UAB „S“ direktore, iš anksto žinodama, jog neišmano apie buhalterinius dokumentus ir jų apskaitą (tvarkymą ir t.t.), kad realiai viskam vadovaus ir dokumentus tvarkys D. K., nes juo pilnai pasitikėjo. Taigi, R. K., būdama atsakinga už bendrovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą bei „Kasos darbo organizavimo kasos operacijų atlikimo“ taisyklių laikymąsi, ne tik kad pati nevykdė BAĮ įstatyme numatytų reikalavimų, bet taip pat sąmoningais tyčiniais veiksmais leido D. K. vykdyti UAB „S“ vadovo, vyriausiojo buhalterio ir kasininko funkcijas, tai yra faktiškai sudarė sąlygas apgaulingam UAB „S“ buhalterinės apskaitos tvarkymui, dėl ko už 2010-2012 metus negalima iš dalies nustatyti UAB „S“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir nors šiais savo veiksmais tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti (veikė netiesiogine tyčia).

47Esant šioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, R. K. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad R. K. veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, atmestini kaip nepagrįsti.

48Dėl paskirtos R. K. bausmės

49R. K. savo kaltės dėl jai inkriminuoto nusikaltimo nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme ir visą atsakomybę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo bandė perkelti D. K. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), todėl apeliacinio skundo argumentai, jog R. K. patvirtino visas kaltinime nurodytas faktines aplinkybes ir neginčijo, kad savo neveikimu pažeidė kaltinime išvardintus įmonės buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir nepaskyrė jai švelnesnę bausmę, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

50Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 str. ir 54 str. 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 str. 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 str. 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 str. 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 str. 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).

51Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog nėra BK 62 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje būtinų sąlygų, kad R. K. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taip pat nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kad jos atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jai švelnesnę bausmę.

52Už apysunkio nusikaltimo (BK 11 str. 4 dalis) padarymą R. K. paskirta 80 MGL (3012,80 eurų) dydžio bauda, kuri savo dydžiu prilygsta už baudžiamąjį nusižengimą skirtinos baudos vidurkiui (BK 47 str. 3 d. 1 p.), todėl, kolegijos vertinimu, yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, dar labiau ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

53Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytu 5 mėnesių terminu R. K. paskirtai 80 MGL dydžio baudai sumokėti. Vertinant šį apeliacinio skundo argumentą, atsižvelgiama į tai, kad nuteistosios gynėjas pirmosios instancijos teismui pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymą (t. 1, b.l. 151-152), patvirtinančią, jog R. K. laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2017-01-31 gautos vidutinės pajamos sudarė tik iki 400 eurų per mėnesį. „Sodra“ duomenis, nustatyta, kad ir laikotarpiais nuo 2017-02-01 iki 2017-03-31 bei nuo 2017-04-04 iki 2017-08-01, kuomet R. K. atitinkamai dirbo UAB „B“ ir UAB „F“ jos vidutinės iš darbo užmokesčio gaunamos pajamos buvo mažesnės, nei pirmosios instancijos teismo nustatytos per 5 mėnesių laikotarpį sumokėtinos baudos dydis, kuris sudarytų 602, 56 Eur. Tokiu atveju kolegija daro išvadą, jog, atsižvelgus į nuteistosios materialinę padėtį, tikslinga padidinti jai nustatytą baudos sumokėjimo terminą iki 12 mėnesių. Pripažinus, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nustatytas aiškiai per mažas nuteistajai R. K. paskirtos baudos sumokėjimo terminas, nuosprendis šioje dalyje pakeičiamas (328 str. 4 p.).

54Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl turėtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pažymėtina, jog šis klausimas galėjo būti išspręstas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje arba priimant atskirą teismo nutartį. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje neišsprendus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavo, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, kas sudarytų pagrindą skundžiamą nuosprendį pakeisti. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2017 07 01 valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinoje gynėjo dalyvavimo iš viso nebegali būti iš įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo išieškotos (BPK 51 straipsnio 3 dalies 2016 12 20 įstatymo Nr. XIII-165 redakcija).

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

Nutarė

56nuteistosios R. K. gynėjo advokato Sergejaus Milovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

57Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendį pakeisti: nuteistajai R. K. paskirtos 80 MGL (3012, 80 Eur) dydžio baudos sumokėjimo terminą padidinti iki 12 mėnesių, nustatant, kad 3012, 80 Eur dydžio bauda turi būti sumokėta iki 2018-10-09, kiekvieną mėnesį sumokant po 251,06 Eur dydžio įmoką.

58Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Loretai Devenienei,... 3. dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei-Matijošienei,... 4. nuteistosios R. K. gynėjui advokatui Sergejui Milovui,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 6. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija,... 7. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. R. K. nuteista už tai, kad ji nuo 2010-11-06 veikdama bendrininkų grupėje su... 9. be to, ji 2011-2012 metais UAB „S“ kasos pajamų orderiais neįformino ir... 10. Be to, R. K. pažeidus aukščiau nurodytus teisės aktus, D. K. (kurio... 11. Be to ji, veikdama bendrininkų grupėje su D. K. (kurio atžvilgiu... 12. Be to, R. K., neišsaugojo UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir... 13. Taip pat ji nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „S“ 2011... 14. Taip pat ji nepateikė UAB „S“ išregistruojamo iš PVM mokėtojų asmens... 15. Taip pat ji nepateikė UAB „S“ 2010-2012 metų finansinių ataskaitų, tuo... 16. Dėl visų R. K. veiksmais/neveikimu padarytų teisės aktų pažeidimų iš... 17. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 18. Apeliaciniame skunde R. K. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto... 19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad R. K.,... 20. Apelianto vertinimu, nors byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina,... 21. Taip pat, apelianto vertinimu, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad R. K.... 22. Apeliantas taip pat nesutinka su jo ginamajai paskirta bausme. Teigia, kad... 23. Be to, apelianto manymu, teismo įpareigojimas R. K. 80 MGL baudą sumokėti... 24. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl turėtų... 25. Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti,... 26. Apeliacinės instancijos teismo išvados... 27. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 28. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma... 29. Dėl R. K. veikos kvalifikavimo... 30. Pagal BK 222 str. 1 d. atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų... 31. BK 222 straipsnyje numatytas apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas –... 32. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad... 33. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja L. M. parodė, jog... 34. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 str. taikymo realią asmens... 35. Išvadai, kad dėl apgaulingos apskaitos negalima visiškai ar iš dalies... 36. Iš 2015-02-28 specialisto išvados Nr. 5-5/7 (t. 6, b.l. 111-168) matyti, jog... 37. 2010-11-15 iki 2012-03-09 – direktorė R. K.; nuo 2012-03-09 iki 2012-12-31... 38. Specialisto išvadoje nustatyta, kad UAB „S“ buhalterinė apskaita buvo... 39. - laikotarpio nuo 2010-10-12 iki 2012-12-31 buhalterinės apskaitos dokumentų:... 40. - laikotarpio nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. darbo laiko... 41. - laikotarpio nuo 2010-10-12 iki 2012-12-31 dokumentų: sąskaitų suvestinių... 42. - 2011 metų vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., gegužės mėn.,... 43. - 2010-2012 metų finansinių ataskaitų, dėl ko iš pateiktų UAB „S“... 44. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti... 45. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nuo pat tapimo įmonės... 46. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad nei R. K. gynėjas, nei pati... 47. Esant šioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, R. K. padaryta veika atitinka... 48. Dėl paskirtos R. K. bausmės... 49. R. K. savo kaltės dėl jai inkriminuoto nusikaltimo nepripažino nei... 50. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog BK 54 straipsnyje... 51. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog nėra BK 62 straipsnio 1 dalyje... 52. Už apysunkio nusikaltimo (BK 11 str. 4 dalis) padarymą R. K. paskirta 80 MGL... 53. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytu 5... 54. Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl... 55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,... 56. nuteistosios R. K. gynėjo advokato Sergejaus Milovo apeliacinį skundą... 57. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendį pakeisti:... 58. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....