Byla 2-326-984/2016
Dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo

1Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,

2sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,

3dalyvaujant ieškovei L. M. ir jos atstovei advokatei Gitanai Gudaitei,

4atsakovo Širvintų rajono savivaldybės atstovams, advokatams Haroldui Ivanauskui, Martynui Žilinskui ir Ievai Brasiūnienei,

5atsakovo Viešosios įstaigos Širvintų ligoninės atstovams, direktoriui Vidmantui Eigėliui ir advokatui Arnui Paliukėnui,

6viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės L. M. ieškinį, atsakovams Širvintų rajono savivaldybei ir Viešajai įstaigai Širvintų ligoninei, trečiajam asmeniui Širvintų rajono savivaldybės tarybai dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo.

7Teismas

Nustatė

8Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti darbo sutarties su ieškove nutraukimą, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktą, neteisėtu, 2) panaikinti Širvintų rajono savivaldybės (toliau – ir savivaldybė) merės 2016-02-03 potvarkį Nr. ( - ) ir grąžinti ieškovę į darbą, 3) priteisti iš atsakovų ieškovei vidutinį darbo užmokestį, už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir 4) bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 40-51).

9Ieškovė nurodo, kad nuo 2013-07-01, penkeriems metams, buvo priimta į Viešosios įstaigos Širvintų ligoninės (toliau – ir VŠĮ Širvintų ligoninė, ligoninė) direktorės pareigas. Iki 2015 m. gegužės mėn. ieškovės darbas buvo vertinamas teigiamai, ji negavo jokių priekaištų, nusiskundimų ar reikalavimų pasiaiškinti. Pasikeitus politinei valdžiai Širvintų rajono savivaldybėje, ieškovei buvo siūloma palikti užimamas pareigas, pareikalauta atleisti ligoninės teisininkę, o jai nesutikus, prasidėjo pastovus ieškovės persekiojimas. Širvintų rajono savivaldybės merės 2016-02-03 potvarkiu Nr. ( - ) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo L. M.“, ieškovė buvo atleista iš darbo, pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinių dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos (2 t., b. l. 18-19), t. y., už tai, kad leido gydytojai N. P., turinčiai galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika, pagal infekcinių ligų gydytojo profesinę kvalifikaciją, dirbti kitose, ne infekcinių ligų gydytojos pareigose, o gydytojui K. S., turinčiam licenciją verstis medicinos praktika, pagal medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją, verstis gydytojo chirurgo praktika, chirurgijos traumatologijos profilio medicinos gydytoju. Ieškovės teigimu, gydytojas K. S. ligoninėje dirba ne chirurgu, o medicinos gydytoju ir turi medicinos gydytojo licenciją. Įrašas „chirurgas“ prie jo pavardės ligoninės dokumentuose liko dėl techninės klaidos. Gydytoja N. P. dirba ligoninės Priėmimo skyriuje, turėdama galiojančią gydytojo infektologo licenciją, o tai, pagal teisės aktus, nėra draudžiama. Todėl jai drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, paskirta neteisėtai, nesilaikant drausminės nuobaudos skyrimo sąlygų bei praleidus drausminės nuobaudos skyrimo terminą. Sprendimą priėmė netinkamas subjektas – savivaldybės meras, o turėjo priimti savivaldybės taryba. Be to, iki atleidimo iš darbo dienos, ieškovei taip pat neteisėtai buvo paskirtos dar trys drausminės nuobaudos – dvi pastabos ir vienas papeikimas.

102015-11-20 Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkiu Nr. ( - ), buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba už tai, kad Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje nuo 19 val. iki 7 val. paslaugas teikia tik slaugytojas, be slaugytojo padėjėjo. Ieškovės teigimu, mažesniu intensyvumo laikotarpiu minėtame skyriuje dirbo dvi slaugytojos, kurių kompetencija visiškai atkartoja slaugytojo padėjėjo mažesnio slaugos intensyvumo metu atliekamas funkcijas, todėl ieškovė tinkamai organizavo įstaigos darbą ir drausminė nuobauda dėl slaugytojų darbo jai paskirta neteisėtai.

112016-01-18 Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkiu Nr. ( - ), ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už savivaliavimą, t. y. už tai, kad ligoninės administracija viešai paskelbė apie atliekamus struktūros pakeitimus – naikinamą Priėmimo ir skubios pagalbos, RIT, dienos chirurgijos skyrių, neturėdama steigėjo sutikimo ir stebėtojų tarybos pritarimo. Ieškovės teigimu, minėti skyriai nebuvo naikinami, ligoninėje nebuvo atliekami jokie struktūros pakeitimai, tačiau atsižvelgiant į ligoninės sunkią finansinę padėtį ir siekiant nebedindinti skolų, buvo priimtas sprendimas keisti minimų paslaugų teikimo tvarką, nekeičiant ligoninės struktūros ar teikiamų paslaugų asortimento. Ieškovė, būdama ligoninės direktore tris kartus raštu kreipėsi į savivaldybę dėl minėtuose skyriuose teikiamų paslaugų dalinio finansavimo, tačiau savivaldybė nesiėmė jokių veiksmų, į ligoninės raštus nereagavo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raštų ligoninei nepersiuntė, todėl ieškovė, siekdama išvengti dar didesnių nuostolių, paskelbė informaciją dėl tam tikrų paslaugų mažinimo apimties po darbo valandų ir savaitgaliais, nuo 2016 m. balandžio mėn. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovei nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už savivaliavimą ir šiame potvarkyje nurodytų teisės aktų pažeidimus.

122015-01-29 Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkiu Nr. ( - ), ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba, už Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalies, nuostatų pažeidimą, t. y. už tai, jog ligoninėje, pagal 2015-001-03 Panaudos sutartį su UAB „Nexeta“, buvo pastatytas kavos automatas. Ieškovės teigimu, pirmoji kavos pastatymo sutartis ligoninėje buvo sudaryta dar 2011-01-03. Vėliau, ligoninės pacientams ir lankytojams pageidaujant, 2012-01-03 buvo sudaryta ir antra kavos aparato pastatymo sutartis, o šiai pasibaigus – 2015-01-03 ir trečia. Pagal šią sutartį ligoninė negavo materialinės naudos ir nepatyrė jokių nuostolių, UAB „Nexeta“ apmokėdavo elektros išlaidas, todėl ieškovei paskirta drausminė nuobauda – pastaba, buvo neteisėtai.

13Ieškovės teigimu, Širvintų rajone pasikeitus naujai valdžiai, ieškovė gavo 13 reikalavimų pasiaiškinti. Pagal minėtus reikalavimus ieškovei buvo skirtos keturios drausminės nuobaudos, dėl kitų reikalavimų, po ieškovės paaiškinimų, nebuvo priimtas joks sprendimas. Ieškovei nuolat teikiant reikalavimus ir prašant pasiaiškinti, atsakovas nesiekė nubausti ieškovę už darbo drausmės pažeidimus ir užtikrinti tinkamą darbo pareigų vykdymą, o tikslingai siekė sudaryti ieškovei nepalankias darbo sąlygas, psichologiniu spaudimu mėgino ieškovę priversti išeiti iš darbo.

14Atsakovas Širvintų rajono savivaldybė su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 140-150). Atsiliepime nurodo, kad sprendimą dėl darbo santykių su ieškove nutraukimo priėmė kompetentingas subjektas, kadangi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, ligoninės įstatus, Širvintų rajono savivaldybės meras yra vienintelis subjektas, turintis kompetenciją įgyvendinti funkcijas, susijusias su ligoninės vadovo priėmimu į darbą ir atleidimu iš jo. Ieškovei 2016-02-03 drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, paskirta už tai, kad ieškovė, pažeisdama minėtame potvarkyje nurodytus teisės aktus, leido gydytojams N. P. ir K. S., verstis medicinos praktika neturint reikiamų licencijų. Ieškovė nerūpestingai atliko pareiginės instrukcijos 5.1, 5.2, 5.11, 5.25 punktuose, nustatytas pareigas, aplaidžiai organizavo įstaigos veiklą, neužtikrino teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos veiklą, įstaigos nuostatų laikymosi. Ieškovei per paskutinius 12 mėnesių buvo paskirtos ne trys, kaip ji nurodo ieškinyje, o keturios drausminės nuobaudos, todėl ieškovė pagrįstai atleista iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Drausminės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo praleistas, kadangi ieškovės pažeidimas (dėl gydytojų darbo be licencijų) buvo tęstinio pobūdžio ir nebuvo nutrauktas net ir po reikalavimo pasiaiškinti. Paskutinė drausminė nuobauda, kurios ieškovė nenurodė patikslintame ieškinyje – papeikimas, ieškovei buvo paskirta 2016-01-29 Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkiu Nr. ( - ).

15Ieškovei taip pat 2015-11-20 buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba, už netinkamą pareigų vykdymą, nustačius ieškovės veiksmuose neteisėtą elgesį ir kaltę, t. y. ieškovė kaip įstaigos vadovė neužtikrino, kad ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje visą parą būtų teikiamos gydytojo, slaugytojo ir slaugytojo padėjėjo paslaugos, bei tokiu būdu pažeidė 2012-05-04 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-393, patvirtinto Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikimo reikalavimų aprašo II skyriaus 6 punktą, ligoninės direktoriaus pareiginės instrukcijos 5.1 ir 5.25 punktus.

16Ieškovei 2016-01-18 buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už savivaliavimą (veiksmų atlikimą ignoruojant privalomą jų tvarką), t. y. už tai, kad 2015-12-22, 2015-02-23 internete paskelbė informaciją apie ligoninėje būsimus struktūrinius pertvarkymus, naikinant Priėmimo-skubios pagalbos ir specializuotos ambulatorinės chirurgijos paslaugas. Tokie ieškovės veiksmai nebuvo suderinti su ligoninės stebėtojų taryba ir nebuvo gautas jos pritarimas, todėl ieškovė pažeidė ligoninės įstatus, pareiginės instrukcijos nuostatas ir padarė darbo drausmės pažeidimą.

17Ieškovei 2016-01-28 buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba, už netinkamą darbo pareigų vykdymą dėl to, kad ieškovė 2015-01-03 pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalį, neturėdama turto savininko leidimo ir nustatytų nuompinigių, be konkurso, sudarė Kavos automato pastatymo ir aptarnavimo sutartį Nr. 1, su UAB „Nexeta“ ir suteikė šiai įmonei vietą ligoninės patalpose, kavos automatų pastatymui, t. y. savavališkai be steigėjo sutikimo leido naudotis ligoninės patalpomis – savininko turtu UAB „Nexeta“ vykdyti komercinę veiklą, taip viršydama jai suteiktą kompetenciją ir tokiu būdu pažeidė ligoninės direktoriaus pareiginių nuostatų 5.25 punktą.

18Ieškovei 2016-01-29 buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už netinkamą ligoninės vadovės pareigų vykdymą nerūpestingai ir aplaidžiai atliekant įstaigos veiklos rizikos valdymą, veiklos kontrolę, reglamentavimą, planavimą, atskirų veiklos rodiklių įgyvendinimą, viešųjų pirkimų procedūrų atlikimą, asignavimų valdymą, neracionaliai naudojant įstaigos lėšas. Šie pažeidimai buvo nustatyti ir aptarti 2016-01-18 VšĮ Širvintų ligoninės veiklos efektyvumo audito ataskaitoje Nr. A-3.1-1. Todėl savo veiksmais ieškovė pažeidė pareiginės instrukcijos 5.1, 5.22, 5.23, 5.25 punktus, ligoninės įstatų 36 punktą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir taip pažeidė darbo drausmę.

19Visais drausminių nuobaudų skyrimo atvejais buvo nustatytas netinkamas ieškovės darbinių pareigų vykdymas – darbo drausmės pažeidimas, todėl buvo pagrindas kiekvienu atveju taikyti drausminę atsakomybę – drausminę nuobaudą. Ieškovė ėjo vadovaujamąsias pareigas viešojoje sveikatos priežiūros įstaigoje, tiek įstaigos veiklai, tiek ieškovei, kaip šios įstaigos vadovei, keliami aukštesni standartai, todėl aplinkybė, kad ieškovei buvo įteikta keliolika reikalavimų ir prašymų pasiaiškinti, tačiau skirtos tik 5 drausminės nuobaudos nereiškia mėginimo susidoroti ar psichologinio spaudimo, priešingai, savivaldybės domėjimąsi ir rūpinimąsi tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų savivaldybės gyventojams teikimo užtikrinimu. Savivaldybės nuomone, ieškovei priėmus palankų sprendimą, DK 300 straipsnio 3 dalis neturėtų būti taikoma ir ieškovė į darbą neturėtų būti grąžinta, nes yra visos sąlygos DK 300 straipsnio 4 dalies taikymui. Susiklosčius konfliktiškiems santykiams su įstaiga, kurioje ieškovė dirbo, o atsakovui praradus pasitikėjimą ieškove, jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Dėl ieškovės darbo kokybės, organizuojant įstaigos veiklą nuolat kildavo nusiskundimų. Tai patvirtina ieškovei teikti reikalavimai pasiaiškinti, todėl atsakovė neturi pasitikėjimo ieškove ir nemato galimybės su ja tęsti darbo santykių. Ieškovę darbo santykiai sieja su ligonine, todėl iš atsakovo savivaldybės negali būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką, kaip to prašo ieškovė.

20Atsakovas VšĮ Širvintų ligoninė su patikslintu ieškiniu taip pat nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (4 t., b. l. 3-12). Atsiliepime nurodo, kad ieškovė netinkamai įgyvendino norminių teisės aktų bei teismų formuojamos praktikos nustatytų įpareigojimų įstaigos vadovui, reikalavimus; nerūpestingai atliko savo pareigas, aplaidžiai organizavo įstaigos veiklą, neužtikrino teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos veiklą, tikslus, paskirtį, tinkamo įgyvendinimo ir laikymosi, dėl ko ieškovės buvo pagrįstai ne sykį prašoma pateikti paaiškinimus, o nustačius padarytus atitinkamus darbo drausmės pažeidimus – buvo skiriamos drausminės nuobaudos, taip pat ir pati griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Drausminių nuobaudų skyrimo teisėtumą grindžia tais pačiais, kaip ir atsakovas savivaldybė, argumentais.

21Trečiasis asmuo Širvintų rajono savivaldybės taryba atsiliepimo nepateikė.

22Posėdžio metu ieškovė savo ieškinį palaikė bei nurodė, jog prašo priteisti visas priteistinas sumas iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės.

23Atsakovai ieškinį prašė atmesti, kaip nepagrįstą, atsiliepimuose nurodytais argumentais.

24Teismas konstatuoja:

25Ieškinys tenkintinas iš dalies

26Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2013-07-01, 5 metams, buvo priimta į Širvintų ligoninės direktorės pareigas (1 t., b. l. 17-18). 2015-11-20 Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkiu Nr. ( - ) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo L. M.“, ieškovei už darbo drausmės pažeidimą, netinkamą pareigų vykdymą – 2012-05-04 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-393 patvirtinto Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikimo reikalavimų aprašo II skyriaus 6 punkto, VšĮ Širvintų ligoninės direktoriaus pareiginės instrukcijos 5.1 punkto pažeidimą, buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba (1 t. b. l. 29).

272016-01-18 Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkiu Nr. ( - ) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo L. M.“, ieškovei už darbo drausmės pažeidimą, savavaliavimą (veiksmų atlikimą ignoruojant privalomą jų atlikimo tvarką) – Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 5 dalies, 29 straipsnio 1 dalies, VšĮ Širvintų ligoninės įstatų 38 punkto, VšĮ Širvintų ligoninės stebėtojų tarybos darbo nuostatų 11.4 punkto ir VšĮ Širvintų ligoninės direktoriaus pareiginės instrukcijos 5.25 punkto pažeidimą, buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (2 t., b. l. 86).

282016-01-28 Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkiu Nr. ( - ) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo L. M.“, ieškovei už darbo drausmės pažeidimą, netinkamą darbo pareigų vykdymą (ieškovė 2015-01-03 sudarė kavos automato pastatymo ir aptarnavimo sutartį Nr. 1, kuria suteikė UAB „Nexeta“ plotą, neturėdama turto savininko leidimo ir nustatytų nuompinigių, be konkurso) – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalies ir VšĮ Širvintų ligoninės direktoriaus pareiginės instrukcijos 5.25 punkto pažeidimą, buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba (2 t., b. l. 65).

292016-01-29 Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkiu Nr. ( - ) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo L. M.“, ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už netinkamą pareigų vykdymą, t. y. nerūpestingą ir aplaidų įstaigos vadovo pareigų atlikimą, atliekant įstaigos veiklos rizikos valdymą, veiklos kontrolę, reglamentavimą, planavimą, atskirų veiklos rodiklių įgyvendinimą, viešųjų pirkimų procedūrų atlikimą, asignavimų valdymą, taip pat dėl neracionalaus ir neekonomiško lėšų naudojimo; ieškovei pažeidus VšĮ Širvintų ligoninės direktoriaus pareiginės instrukcijos 5.1, 5.22, 5.23, 5.25 punktus, VšĮ Širvintų ligoninės įstatų 36.1 punktą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas (3 t., b. l. 151-152).

302016-02-03 Širvintų rajono savivaldybės merės 2016 m. vasario 3 d. potvarkiu Nr. ( - ) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo L. M.“, ieškovei už darbo drausmės pažeidimą – nerūpestingai atliekamas darbo pareigas (ieškovė, eidama įstaigos direktorės pareigas ir būdama atsakinga už tinkamą įstaigos veiklos organizavimą, teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos veiklą, nuostatų laikymąsi, leido gydytojai N. P., turinčiai galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal infekcinių ligų gydytojo profesinę kvalifikaciją, dirbti kitose, ne infekcinių ligų gydytojos pareigose, nors turėdama šią licenciją ji galėjo dirbti tik infekcinių ligų gydytoja; leido gydytojui K. S., turinčiam galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika, pagal medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją, kuri nesuteikia teisės verstis gydytojo chirurgo praktika, chirurgijos traumatologijos profilio medicinos gydytoju), VšĮ Širvintų ligoninės direktoriaus pareiginės instrukcijos 5.1, 5.2, 5.11, 5.25 punktų, VšĮ Širvintų ligoninės įstatų 36.1, 36.2 punktų, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies, 45 straipsnio 3 punkto, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio nuostatų pažeidimus, buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (DK 237 straipsnio 1 dalis 3 punktas), atsiskaitant teisės aktų nustatyta tvarka (2 t., b. l. 18-19).

31Ieškovė nesutinka su jai paskirtomis drausminėmis nuobaudomis, laiko, kad drausminė nuobauda – atleidimas, paskirta praleidus terminą, be to, jog drausmines nuobaudas jai skyrė neturintis teisės subjektas. Ieškovės nuomone, tiek drausminių nuobaudų skyrimo, tiek dėl atleidimo iš darbo, turėjo teisę spręsti tik savivaldybės taryba. Taigi, šioje byloje aktualus sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atleidimo iš darbo pagrindų teisinis reglamentavimas, todėl sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens vadovo atleidimo iš darbo pagrindų, pirmojoje eilėje būtina įvertinti to juridinio asmens teisinį statusą sudarančių ypatumų visumą, bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų nuostatas, susijusias su šio klausimo reglamentavimu. Dėl to, nagrinėjamos bylos kontekste, būtina išanalizuoti sprendimo dėl ieškovės atleidimo iš darbo priėmimo metu, galiojusias teisės normas, reglamentavusias vietos savivaldos subjektų kompetenciją, viešųjų įstaigų valdymą ir veiklą, sveikatos priežiūros įstaigų vadovo teisinį statusą ir pan. Nagrinėdamas šią bylą, teismas vadovaujasi teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis ieškovei paskirtų drausminių nuobaudų metu. Ieškovei pirmoji drausminė nuobauda paskirta 2016-11-20, antroji 2016-01-18, trečioji – 2016-01-28, ketvirtoji – 2016-01-29 ir penktoji, atleidimas iš darbo – 2016-02-03.

32Dėl subjekto, turinčio teisę nutraukti darbo sutartį su sveikatos priežiūros įstaigos vadovu

33Byloje nustatyta, kad Širvintų ligoninės steigėjas ir savininkas, pagal šios įstaigos įstatus, yra Širvintų rajono savivaldybės taryba (2 t., b. l. 44-55). Viešųjų įstaigų steigimą, valdymą, veiklą ir pan., reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas (toliau – ir VŠĮĮ) . Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos, sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, reglamentuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (toliau – ir SPĮĮ). Minėto įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 6 punktas taip pat, kaip ir VŠĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas, numato įstaigos steigėjo kompetenciją organizuoti viešą konkursą LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovo pareigoms eiti ir tvirtinti šio konkurso nuostatus, sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka. Kaip teisingai nurodo ieškovė, SPĮĮ yra specialusis VŠĮĮ atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009), tačiau savivaldybės institucijų (savivaldybės tarybos ir mero) kompetenciją nustato ne VŠĮĮ, ar SPĮĮ, o Vietos savivaldos įstatymas (toliau – ir VSĮ). Pagal VSĮ 3 straipsnį, savivaldybės atstovaujamoji institucija yra savivaldybės taryba, o meras yra savivaldybės vadovas. VSĮ 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte, numatyta paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija – tai, savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas DK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad šis punktas netenka galios nuo tos dienos, kai 2015 m. naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmąjį posėdį. Pagal minėtą įstatymo nuostatą, nuo 2015 m. nebeliko įstatymo nuostatos, kad paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija yra savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų. Pagal VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą, nuo 2015 m. padidinus mero įgaliojimus, meras skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, DK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl VSĮ pakeitimai lėmė, jog ieškovė į darbą buvo priimta vieno subjekto – savivaldybės tarybos sprendimu, tačiau iš darbo atleista savivaldybės merės potvarkiu. Teismo vertinimu, minėtas VSĮ pakeitimas nėra suderintas su VŠĮĮ ir VSĮ nuostatomis, numatančiomis subjektų ratą, kurie skiria ir atleidžia viešųjų (sveikatos priežiūros) įstaigų vadovus, tačiau ši aplinkybė nesudaro teisinio pagrindo spręsti, jog VŠĮĮ ir SPĮĮ normos, reglamentuojančios viešųjų (sveikatos priežiūros) įstaigų vadovų skyrimo ir atleidimo (atšaukimo) juos iš pareigų yra specialiosios VSĮ normoms, reglamentuojančioms savivaldos vykdomųjų institucijų kompetenciją.

34Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Širvintų ligoninės įstatų 34 punktą, įstaigos vadovą – direktorių į pareigas, taip pat skiria ir atleidžia savivaldybės meras, todėl tiek pagal galiojantį VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą ir pagal Širvintų ligoninės įstatų 34 punktą, savivaldybės merė buvo tinkamas subjektas ieškovę atleisti iš pareigų, tuo pačiu ir spręsti dėl drausminių nuobaudų jai skyrimo. Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016. Taigi, konstatavus, jog savivaldybės merė buvo tinkamas subjektas spręsti dėl ieškovei drausminių nuobaudų skyrimo, o tuo pačiu ir atleidimo, teismas toliau pasisako dėl ieškovei paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumo.

35Dėl DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo

36Darbo sutartį DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu su darbuotoju leidžiama nutraukti be įspėjimo, kai darbuotojas, žinodamas savo darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, nustatytus teisės aktuose ar įmonės, įstaigos, organizacijos lokaliniuose aktuose, nerūpestingai atlieka savo darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos ir šios nuobaudos galiojančios. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas ar jų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina šie juridiniai faktai: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti; darbdavio iniciatyva.

37Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, bei anksčiau nei atleidimas iš darbo ieškovui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą. Ši teismo pareiga egzistuoja net tada, jeigu ieškovas nėra ieškinio forma pareiškęs atskiro atitinkamo reikalavimo, nes reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu apima ir reikalavimą dėl ankstesnių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo. Teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2007; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-373/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2010; 2013 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2013).

38Nagrinėjamu atveju, ieškovei iki atleidimo iš darbo buvo paskirtos keturios drausminės nuobaudos, kurias ieškovė ginčija, todėl teismas pirmiausia pasisako dėl jų, kadangi jos yra atleidimo iš darbo, pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, sudėties elementas.

39Dėl 2015-11-20 drausminės nuobaudos – pastabos, paskyrimo

40Širvintų rajono savivaldybės merės 2015-11-20 potvarkiu Nr. ( - ), ieškovei 2015-11-20 buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba, už Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-393, patvirtinto Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikimo reikalavimų aprašo II skyriaus 6 punkto ir VšĮ Širvintų ligoninės direktoriaus pareiginės instrukcijos 5.1 punkto, pažeidimą, t. y., už tai, kad Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje nuo 19 val. iki 7 val., palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą teikė slaugytojas, be slaugytojo padėjėjo (1 t., b. l. 19). Ieškovė merei pasiaiškinime nurodė, kad mažesniu intensyvumo laikotarpiu, kuris skyriuje stebimas nuo 19 val. iki 7 val., minėtame skyriuje dirbo dvi slaugytojos, kurių kompetencija visiškai atkartoja slaugytojo padėjėjo, mažesnio slaugos intensyvumo metu atliekamas funkcijas, todėl ieškovė tinkamai organizavo įstaigos darbą ir drausminė nuobauda dėl slaugytojų darbo jai paskirta nepagrįstai (1 t. b. l. 29), ir teismas sutinka su šiais ieškovės argumentais.

412012-05-04 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-393, patvirtinto Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikimo reikalavimo aprašo 6 punkte numatyta, kad gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas paslaugas teikia visą parą.

42Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-400, Dėl slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo, 9 punkte nurodyta, kad „Slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų santykį nustato asmens sveikatos priežiūros įstaiga“; 10 punkte nustatyta „Pacientų slaugos intensyvumas priklauso nuo gydymo plano ir slaugos plano, t. y. nuo teikiamų slaugos paslaugų ir procedūrų; pagal Slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašo 15 punktą, nustatant slaugytojų darbo krūvį mažesnio pacientų slaugos intensyvumo laiku, pvz., naktimis, poilsio ir švenčių dienomis, pacientų skaičius 1 slaugytojui gali būti didesnis nei rekomenduojamas, bet ne daugiau kaip tris kartus (pagal galiojusią iki 2016-11-01 redakciją).

43Nagrinėjamu atveju, Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje buvo patvirtinta 30 lovų (1 t., b. l. 102-103). Taigi, tokiam lovų skaičiui mažesnio intensyvumo metu, ligoniams turėjo būti užtikrintos 1 gydytojo, 1 slaugytojo ir 1 slaugytojo padėjėjo paslaugos. Mažesnis intensyvumo laikas buvo stebimas nuo 19 val. iki 7 val., kadangi po 19 val. jau nebuvo vykdomos jokios intensyvios procedūros. Širvintų rajono savivaldybės administracijai, 2015-11-13 pateiktoje darbo grupės išvadoje, konstatuota, jog Slaugos ir palaikomojo skyriaus, kuris išsidėstęs dviejuose aukštuose, nuo 19 val. iki 7 val., dirba dvi slaugytojos, be padėjėjų (1t., b. l. 102-103, 118-119). Tokia išvada galėjo būti padaryta įvertinus skyriuje pateiktus darbo grafikus. Byloje nėra ginčo, jog paslaugas teikė dvi slaugytojos, be padėjėjų, tačiau byloje liudijusi ligoninės stebėtojų tarybos pirmininkė ir Širvintų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Irena Vasiliauskienė patvirtino (2016-09-30 posėdžio įrašas 48:38 – 1:40 min.), kad į slaugytojų pareigų aprašymus, kurių atsakovai į bylą neteikė, buvo įtrauktos ir slaugytojų padėjėjų funkcijos ir slaugytojos jas vykdė. Tai patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu liudijusi Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vedėja Z. M. (2016-09-30 posėdžio įrašas 27:30-48:38). Be to, šias funkcijas ligoninėje šiame skyriuje mažesnio intensyvumo metu, jos vykdė jau dešimt metų ir pačioms prašant (4 t., b. l.99), kadangi skyrius buvo išsidėstęs dviejuose aukštuose ir abiejuose postuose buvo tikslinga paskirti po vieną slaugytoją, o ne slaugytoją ir padėjėją. Dviejų slaugytojų darbui mažesnio intensyvumo laiku, 2010-03-24 pritarė ir ligoninės Slaugos taryba (1 t., b. l. 118-119). Tai buvo suderinta ir su tuometiniu Širvintų rajono savivaldybės meru K. Pakalniu, kuris pagal 2015-11-05 Palaikomojo gydymo skyriaus slaugytojų susirinkimo protokolą Nr. 6, pritarė dviejų slaugytojų darbui mažesnio intensyvumo metu (4 t., b. l. 97-98). Teismas pažymi, kad pasikeitus savivaldybės merui, tarybai, savivaldybės administracijos vadovui ar stebėtojų tarybos sudėčiai, jų anksčiau priimti sprendimai ar pritarimai nepraranda galios. Be to, kaip teisingai pažymi ieškovės atstovė, 2011-06-08 Lietuvos Respublikos sveiktos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-591, patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN28:2011„Bendrosios praktikos slaugytojas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“, pakartoja dalį Lietuvos Respublikos sveiktos apsaugos ministro 2000-04-26 įsakymu Nr. 220, patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN21:2000 „Slaugytojo padėjėjas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“. Pagal Slaugytojo normos MN28:2011 15.3 punktą, slaugytojas turi įvertinti paciento higienos būklę, atlikti odos ir jos priedų higieninę priežiūrą, maudyti pacientą, keisti paciento baltinius, patalynę, keisti jo kūno padėtį ir kt. (normos 15.3.15. – 15.3.23., 15.3.25). Byloje nėra jokių duomenų, kad pacientams mažesnio intensyvumo metu nebuvo teikiamos slaugytojo padėjėjo paslaugos. Po ieškovės atleidimo, šiame skyriuje liko tokia pati mažesnio intensyvumo laiko darbo tvarka, dirba dvi slaugytojos be padėjėjų ir ginčo dėl to nėra. Šias aplinkybes patvirtino ir po ieškovės atleidimo ligoninėje likusi dirbti Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vedėja Z. M.. Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2015-03-13 Ekspertinės pažymos Nr. 1EP-127 „Apie VšĮ Širvintų ligoninės planinį patikrinimą“, 8.2 punkte konstatuota, kad Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje buvo gydomi 32 pacientai, t. y. skaičius nepasikeitęs iki ieškovės atleidimo ir po atleidimo dienos; Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje dirba 3 gydytojai, 2 slaugytojos, 2 slaugytojos padėjėjos (slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų skaičiaus santykis 1:1, o tai paneigia Širvintų ligoninės vadovo argumentus, kad slaugytojų padėjėjų skyriuje iki ieškovės atleidimo ir jo vadovavimo pradžios iš viso nebuvo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ekspertai ištyrę ligoninėje esančius teisės aktus, personalo skaičių ir pareiginius nuostatus padarė išvadą, kad ligoninė nepažeidė 2012-09-09 Lietuvos Respublikos sveiktos apsaugos ministro įsakymo Nr. – G 400 „Dėl slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“ 14 punkto, reikalavimų (6 t., b. l. 122-127). Aplinkybę, kad ligonėje dirbo ir slaugytojų padėjėjos patvirtina ir 2016-10-04 Vilniaus teritorinės darbo biržos raštas Nr. S/4-939 bei 2016-10-12 Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro raštas (7 t., b. l. 3, 4). Atsakovai netinkamą šio skyriaus darbo organizavimo tvarką taip pat grindžia ir P. Č. skundu, nors tuo pačiu ligoninė savo 2015 m. veiklos ataskaitos 1.3. punkte nurodo, kad ligoninė 2015 m. negavo nė vieno pagrįsto skundo (3 t., b. l. 52-59). Nei atsakovai, nei Ligoninės stebėtojų tarybos pirmininkė, kuri tuo pačiu yra ir Širvintų rajono savivaldybės merės pavaduotoja negalėjo nurodyti kitų konkrečių ir pagrįstų gyventojų skundų dėl ligoninės netinkamo darbo. Taigi, įvertinus pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, faktines aplinkybes, kaip buvo užtikrintas Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje darbas mažesnio intensyvumo metu, t. y. jog šias paslaugas teikė dvi slaugytojos, o ne slaugytoja ir padėjėja, slaugytojos turėjo aukštesnę kvalifikaciją už slaugytojų padėjėjas, teises ir pareigas atlikti ir slaugytojų padėjėjų darbą ir jį atliko, yra pagrindas pripažinti, kad 2015-11-20 Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkiu Nr. ( - ), ieškovei 2015-11-20 drausminė nuobauda – pastaba, paskirta neteisėtai.

44Dėl 2016-01-18 drausminės nuobaudos – papeikimo, paskyrimo

452016-01-18 Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkiu Nr. ( - ) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo L. M.“, ieškovei už darbo drausmės pažeidimą, savivaliavimą (veiksmų atlikimą ignoruojant privalomą jų atlikimo tvarką) – Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 5 dalies, 29 straipsnio 1 dalies, VšĮ Širvintų ligoninės įstatų 38 punkto, VšĮ Širvintų ligoninės stebėtojų tarybos darbo nuostatų 11.4 punkto ir VšĮ Širvintų ligoninės direktoriaus pareiginės instrukcijos 5.25 punkto pažeidimą, buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (2 t., b. l. 86), už tai, kad ligoninės administracija viešai paskelbė apie atliekamus struktūros pakeitimus – naikinamą Priėmimo ir skubios pagalbos, RIT – dienos chirurgijos skyrių, neturėdama steigėjo sutikimo ir stebėtojų tarybos pritarimo. Ieškovė teigia, kad minėti skyriai nebuvo naikinami, ligoninėje nebuvo atliekami jokie struktūros pakeitimai. Tačiau, atsižvelgiant į ligoninės sunkią finansinę padėtį ir siekiant nebedindinti skolų, buvo priimtas sprendimas keisti nurodytuose skyriuose paslaugų teikimo tvarką, nekeičiant ligoninės struktūros ar teikiamų paslaugų asortimento. Be to, informacija buvo paskelbta ieškovės nedarbingumo laikotarpiu, todėl galutinis paskelbimo tekstas su ja nebuvo suderintas, tačiau paskelbimas vyko su jos žinia ir iniciatyva, kadangi nei steigėjas, nei stebėtojų taryba, neragavo į ligoninės pranešimus, prašymus prisiimti dalies šio skyriaus išlaidų finansavimą ir siekiant išvengti nuobaudų už savalaikį susiklosčiusios padėties nepranešimą Širvintų rajono gyventojams, o tuo pačiu ir nuobaudų už pareigų nevykdymą. Ieškovė taip pat pažymi, kad ligoninė tris kartus raštu kreipėsi į savivaldybę dėl minėtuose skyriuose teikiamų paslaugų dalinio finansavimo, tačiau savivaldybė nesiėmė jokių veiksmų, į ligoninės raštus nereagavo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raštų ligoninei nepersiuntė, todėl ligoninė, siekdama išvengti dar didesnių nuostolių, 2015-02-22 ir 2015-02-23 internete paskelbė informaciją dėl tam tikrų paslaugų mažinimo apimties po darbo valandų ir savaitgaliais ir tik nuo 2016-04-21.

46Byloje nustatyta, kad 2015-12-23 Krašto naujienose (internete) bei 2015-12-22 ligoninės internetiniame puslapyje, buvo paskelbta informacija, kad VšĮ Širvintų ligoninė nuo 2016-01-01 netenka Priėmimo-skubios pagalbos ir specializuotos ambulatorinės chirurgijos paslaugų tikslinio finansavimo, dėl kurių ligoninėje bus vykdomi struktūriniai pertvarkymai, t. y., naikinamos Priėmimo-skubios pagalbos ir specializuotos ambulatorinės chirurgijos paslaugos po darbo valandų, o savaitgaliais šios paslaugos bus teikiamos tik iki 2016-04-21 (3 t., b. l. 25-26). Šią informaciją ligoninė paskelbė ieškovės nedarbingumo laikotarpiu. Iš bylos medžiagos matyti, kad Širvintų ligoninė dar 2015-04-03 raštu Nr. V8-120-160, kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybės merę, tarybą ir į Širvintų rajono administracijos direktorę dėl skubios pagalbos posto išlaikymo (2 t., b. l. 71-72), informuodama, kad per 2015 m. pirmuosius tris mėnesius dėl Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje po darbo valandų, o švenčių dienomis visą parą, teikiant paslaugas, ligoninė patyrė 18 102 eurų nuostolį, kuris tikėtina nebus padengtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Negavus teisinio sprendimo dėl skubios pagalbos skyriaus finansavimo, ligoninė negalės toliau vykdyti veiklos; ligonė bus priversta atleisti darbuotojus (2 t., b. l. 71-72). 2015-10-14 Lietuvos ligonių asociacija informavo ligoninę, jog 2015-10-13 įvykusio susitikimo su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministre metu, ministrė nepritarė budinčių chirurgų finansavimui (2 t., 74-75 b. l.), todėl Širvintų ligoninė 2015-10-15 raštu Nr. V8-120-459, pakartotinai kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybės merę, tarybą, Širvintų rajono administracijos direktorę ir jos pavaduotoją dėl Priėmimo ir skubios pagalbos posto išlaikymo, nurodydama, jog ligoninė be tikslinio finansavimo negali prisiimti šio posto išlaikymo, todėl postas bus uždaromas – nebus teikiamos paslaugos po įstaigos darbo valandų, nedarbo ir švenčių dienomis; prašė padėti išspręsti susidariusią padėtį (2 t., b. l. 73). Ligoninė negavusi jokio atsakymo iš savivaldybės, 2015-12-15 pakartotinai kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybės merę ir tarybą, pateikdama analogišką informaciją bei siūlymą neteikti Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje paslaugų po darbo valandų, savaitgaliais ir švenčių dienomis; taip pat prašė inicijuoti lėšų kompensavimą iki sueis dalies darbuotojų atleidimo terminai (2 t., b. l. 76-77). Byloje taip pat yra pateikta ir 2015-03-23 Vilniaus teritorinės ligonių kasos nuomonė, jog netikslinga būtų finansuoti Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus veiklos, kadangi specializuotos ambulatorinės chirurgijos paslaugos kokybiškai pacientams būtų suteiktos artimiausiose ligoninėse, turinčiose stacionarius chirurgijos skyrius, į kuriuos pacientus pervežtų greitosios medicinos pagalbos automobiliai, kurių finansavimui skiriamos PSDF lėšos (2 t., b. l. 80-81). Tokia pati nuomonė išdėstyta ir 2015-12-09 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rašte Nr. 10-11131, siųstame tam tikroms Lietuvos savivaldybėms, be kita ko ir Širvintų rajono savivaldybei (2 t., b. l. 78-79), bei prašymas, ministerijai iki 2015-12-21 pateikti savo nuomonę. Byloje nustatyta, kad Širvintų rajono savivaldybė šio ministerijos rašto ligoninės žiniai nepersiuntė, kaip ir nesureagavo į kitus siųstus ligoninės minėtus raštus. Byloje liudijusi ligoninės stebėtojų tarybos pirmininkė ir merės pavaduotoja I. Vasiliauskienė taip pat patvirtino, kad dar 2015 m. spalio mėn., stebėtojų susirinkime svarstė klausimus dėl ligoninės finansavimo nutraukimo, nuo 2016 m., Priėmimo skubios pagalbos skyriui, tiek dėl Vaikų ligų skyriaus, tiek dėl etatų skaičiaus tvirtinimo ir kitų kausimų, tačiau sprendimų nepriėmė, kadangi susirinkimas neįvyko dėl kvorumo nebuvimo. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad toks spendimas buvo priimtas, tačiau po pranešimo viešojoje erdvėje apie mažinamų paslaugų apimtį, ligoninės stebėtojų tarybos pirmininkė atšaukė priimtus sprendimus. Bylos nagrinėjimo metu, stebėtojų tarybos pirmininkė atsikirsdama į šiuos argumentus, teigė, jog per klaidą pasirašė 2015 m. spalio mėn. ligoninės stebėtojų tarybos susirinkimo protokolą, todėl vėliau jį ir atšaukė (2016-09-30 teismo posėdžio garso įrašas: 48 min. 38 sek. – 1 val. 40 min. 10 sek.). Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek I. Vasiliauskienės liudijimas patvirtina aplinkybę, kad Širvintų rajono savivaldybei, jos tarybai, administracijos direktorei, jos pavaduotojai bei ligoninės stebėtojų tarybai bei jos pirmininkei, buvo žinoma padėtis dėl minėto skyriaus finansavimo, institucijų pasiūlymų, tačiau ligoninei iki 2015-12-22, nebuvo pranešta apie priimtus sprendimus, ministerijos raštus. Taigi, akivaizdu, kad būtent šios priežastys lėmė visuomenės informavimą, apie mažintinų paslaugų teikimą nuo 2016-04-21. Dėl šios priežasties Priėmimo skubios pagalbos skyriaus gydytojams buvo įtekti įspėjimo lapeliai, apie ketinamas nutraukti darbo sutartis ar terminuotų sutarčių, kurios turėjo baigtis 2015-12-31, nepratęsimą, siekiant tinkamai įgyvendinti DK nuostatas bei tokiu būdu išvengti nuostolių. Tuo tarpu, darbo drausmės pažeidimas, pagal DK 234 straipsnį, yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Todėl, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, steigėjo ir stebėtojų tarybos elgesį, ligoninės finansinę padėtį bei pirmiau minėtų institucijų sprendimus, ieškovė pagrįstai teigia, jog susiklosčius tokiai padėčiai, ji, kaip ligoninės vadovė, turėjo pareigą imtis gyventojų informavimo priemonių, nes priešingu atveju būtų turėjusi teikti steigėjui rašytinį paaiškinimą dėl nepaviešintos informacijos ligoninės interneto puslapyje apie priėmimo ir skubios pagalbos veiklos nesklandumus, kaip kad buvo reikalaujama kitu atveju (2 t., b. l. 106). Teismas atmeta atsakovo ligoninės argumentus, kad dėl šio pranešimo ligoninė patyrė žalą, išėjo reanimatologai iš darbo, kadangi duomenų dėl realiai patirtos žalos byloje nėra, o ir įspėjimai apie ketinimą nutraukti darbo sutartis ar jų nepratęsimą, buvo įteikti ne reanimatologams, o Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojams. Be to, ir keturių iš septynių gydytojų terminuotos darbo sutartys turėjo baigtis 2015-12-31 (6 t., b. l. 50-56). Alternatyvūs paslaugos teikimo sprendimai buvo pasiūlyti tiek 2015-03-23 Vilniaus teritorinės ligonių kasos, tiek 2015-12-09 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rašte Nr. 10-11131 (2 t., b. l. 78-79, 80-81), todėl ligoninės vadovė turėjo pagrindą spręsti, jog Širvintų rajono gyventojams bus užtikrinta skubios medicinos pagalbos paslauga kitose gydymo įstaigose iki Širvintų rajono savivaldybė priims sprendimą dėl šio skyriaus finansavimo. Taigi, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog tokiu atveju nėra pagrindo ieškovės, kaip ligoninės vadovės elgesį, vertinti, kaip savivaliavimą, todėl laiko, jog 2016-01-18 drausminė nuobauda – papeikimas, jai paskirta nepagrįstai.

47Dėl 2016-01-28 drausminės nuobaudos – pastabos paskyrimo

482016-01-28 Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkiu Nr. ( - ) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo L. M.“, ieškovei už darbo drausmės pažeidimą, netinkamą darbo pareigų vykdymą (direktorė L. M. 2015-01-03 sudarė kavos automato pastatymo ir aptarnavimo sutartį Nr. 1, kuria suteikė UAB „Nexeta“ plotą, neturėdama turto savininko leidimo ir nustatytų nuompinigių, be konkurso) – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalies ir VšĮ Širvintų ligoninės direktoriaus pareiginės instrukcijos 5.25 punkto pažeidimą, paskyrė drausminę nuobaudą – pastabą (2 t., b. l. 65). Atsakovė nesutikdama su šia nuobauda teigia, jog kavos automato pastatymo pirmoji sutartis, buvo sudaryta dar 2011-01-03. Vėliau, ligoninės pacientams ir lankytojams pageidaujant, 2012-01-03 buvo sudaryta ir antra sutartis. Pasibaigus šiai sutarčiai, jau ieškovės vadovavimo laikotarpiu, 2015-01-03 buvo sudaryta trečia sutartis dėl kavos aparato pastatymo ligoninėje. Pagal šią sutartį, UAB „Nexeta“ apmokėdavo kavos aparato sunaudojimo išlaidas, ligoninė jokios materialinės naudos negavo ir jokių nuostolių nepatyrė (2 t., b. l. 57-58), todėl laiko, jog pastaba jai skirta neteisėtai. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuo jos atleidimo iki 2016 m. rugsėjo mėn., kavos aparato pastatymo sutartis nebuvo nutraukta, steigėjui ir naujajam vadovui laikant, jog UAB „Nexeta“ ligoninės patalpose pastatytas kavos aparatas nepažeidžia steigėjo teisių. Be to, kitoje Širvintų rajono sveikatos įstaigoje, taip pat buvo sudaryta analogiška sutartis, tačiau steigėjas dėl šios sutarties kitos įstaigos vadovui nereiškė reikalavimų pasiaiškinti ir drausminių nuobaudų neskyrė.

49Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalis numato, kad asmenys, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudoti tretiesiems asmenims. Byloje nustatyta, kad ieškovė, pasirašydama 2015-01-03 sutartį Nr. 1, su UAB „Nexeta”, neturėjo turto savininko leidimo šiai sutarčiai sudaryti, negavo nuompinigių ir neskelbė konkurso (2 t. b. l. 59-60). Sutartyje nurodyta, kad UAB „Nexeta“ nemokamai pastato kavos automatą ligoninės personalo ir lankytojų darbo sąlygų pagerinimui (Sutarties 1 punktas). Širvintų ligoninės įstatuose numatyta, kad įstaigos vadovo kompetencijai priskiriama sudaryti įstaigos vardu sutartis ir jas nutraukti (2 t., b. l. 47-55; įstatų 36.13 punktas). Taip pat nurodyta, kad įstaigos vadovui pavedama organizuoti įstaigos nuosavybės ar kita teise valdomo ilgalaikio materialiojo turto pardavimą, perleidimą, mainus, įkeitimą, garantavimą, laidavimą juo, kitų subjektų prievolių vykdymo klausimus, gavus savininko (steigėjo) raštišką sutikimą ar įgaliojimą (2 t., b. l. 47-55; įstatų 36.14 punktas). Nagrinėjamu atveju nenurodoma, jog steigėjo sutikimas reikalingas ir kitais atvejais, sudarant atitinkamas, kaip ir mažareikšmes kavos aparato pastatymo sutartis ligoninės patalpose, nes tokiu atveju negalima laikyti, jog tai yra steigėjo turto perdavimo sutartis. Be to, ir ligoninės turto perdavimo sutartis su UAB „Nexeta“ nebuvo pasirašyta. Nagrinėjamu atveju, pakartotinė kavos aparato pastatymo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į ligoninės personalo, ligonių ir jų lankytojų poreikius, laikant, jog ligoninė šia sutartimi taip pat gauna naudą bei nepažeidžia steigėjo teisių. Teismui sprendžiant klausimą dėl šios nuobaudos paskyrimo, teisiškai reikšminga yra ir tai, jog kavos aparto pastatymo sutarys buvo sudaromos ir 2011 m. bei 2012 m. (2 t., b. l. 61-62, 63-64). Tačiau iki 2015 m. pabaigos steigėjas nelaikė, kad jos pažeidžia steigėjo interesus. Ligoninė kiekvienais metais teikė steigėjui veiklos ataskaitas. Minėta kavos aparato pastatymo sutartis nebuvo nutraukta ir vadovaujant naujajam, laikinai paskirtam vadovui net 8 mėnesius, po ieškovės atleidimo iš darbo, atsakovams (savivaldybei ir ligoninei) nelaikant, kad tokiu būdu yra pažeidžiamos steigėjo teisės, o UAB „Nexeta“ neteisėtai vykdo komercinę veiklą ligoninės patalpose. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad ir kitoje Širvintų gydymo įstaigoje – Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centre, buvo sudaryta analogiška kavos pastatymo sutartis (6 t., b. l. 39). Kaip teisingai pažymi ieškovė, ligoninė 2015-01-03 sutartį Nr. 1 su UAB „Nexeta nutraukė tik tuomet, kai bylos nagrinėjimo metu teismas pasidomėjo dėl šios sutarties vykdymo, po ieškovės atleidimo. Bylos duomenys patvirtina, kad minėta sutartis su UAB „Nexeta“ 2016-07-19 (6 t., b. l. 105), dar buvo vykdoma, o ligoninės vadovo teigimu, nutraukta tik 2016 m. rugsėjo mėn. Esant šioms aplinkybėms teismas pripažįsta pagrįstais ieškovės argumentus apie sąmoningą steigėjo ieškojimą ieškovės darbo klaidų ir dvigubų standartų vadovams taikymą. Nustačius minėtas aplinkybes, teismas laiko, jog ieškovei už sutarties sudarymą su UAB „Nexeta”, nepagrįstai skirta drausminė nuobauda – pastaba. Teismo vertinimu, pasikeitus savivaldybės tarybai, merui, administracijos vadovui, ligoninės stebėtojų tarybos sudėčiai, buvo pagrindas peržiūrėti ligoninės (viešųjų įstaigų) sutartis, o ne už ankstesnės sudėties steigėjo laikomas tinkamomis sutartis, ligoninės vadovei skirti drausminę nuobaudą.

50Teismas nesivadovauja ligoninės atsiliepime nurodyta teismų praktika –Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2A-1321-450/2016, kadangi tokiu numeriu nutartis neegzistuoja.

51Dėl 2016-01-29 drausminės nuobaudos – papeikimo paskyrimo

522016-01-29 Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkiu Nr. ( - ) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo L. M.“, ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už netinkamą pareigų vykdymą, t. y. nerūpestingą ir aplaidų įstaigos vadovo pareigų atlikimą, atliekant įstaigos veiklos rizikos valdymą, veiklos kontrolę, reglamentavimą, planavimą, atskirų veiklos rodiklių neįgyvendinimą, viešųjų pirkimų procedūrų atlikimą, asignavimų valdymą, taip pat dėl neracionalaus ir neekonomiško lėšų naudojimo; ieškovei pažeidus VšĮ Širvintų ligoninės direktoriaus pareiginės instrukcijos 5.1, 5.22, 5.23, 5.25 punktus, VšĮ Širvintų ligoninės įstatų 36.1 punktą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas (3 t., b. l. 151-152). Minėta drausminė nuobauda paskirta atsižvelgiant į VšĮ Širvintų rajono savivaldybės kontrolieriaus 2016-01-18 Širvintų ligoninės veiklos efektyvumo audito ataskaitą Nr. A-3.1-1 (3 t., b. l. 153-184). 2016-01-29 merės potvarkyje pakartotos audito ataskaitos išvados ir drausminė nuobauda ieškovei skirta už tai, kad:

531) ligoninė neįvykdė tarybos patvirtintos 2015 m. siektinos veiklos užduoties – siekti teigiamo įstaigos veiklos rezultato;

542) ligoninė neįvykdė tarybos patvirtintos 2015 m. siektinos veiklos užduoties dėl sąnaudų darbo užmokesčiui, kadangi ligoninė 2015 m. 2,2 proc. viršijo darbo užmokesčiui lėšas, nei nustatyta tarybos.

553) 2015 m. suteikta mažiau paslaugų;

564) 2015 m. VšĮ Širvintų ligoninė neįvykdė ambulatorinių paslaugų teikimo plano ir negavo sutartyje numatytų lėšų, kas padidino veiklos deficitą;

575) nuo 2008 m. ligoninė nepakeitė įstaigos darbo apmokėjimo sistemos, neskatino įstaigos personalo efektyviau dirbti, o gydytojus konsultantus teikti daugiau paslaugų arba vykti dirbti į Širvintas;

586) Pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, kadangi ligoninės laboratorijos analizatorius gavo iš tiekėjų, pagal panaudos sutartis ir sutarties laikotarpiu įsipareigojo naudoti tik tai įrangai tinkančius, o pagal susiklosčiusią įstaigos reagentų pirkimų praktiką, tik įrangos davėjo diagnostinius reagentus ir priemones. Tokiu būdu ligoninė užsitikrino viešojo pirkimo pardavimo sutarčių sudarymą su konkrečiu tiekėju, taip apribojant galimybę perkančiajai organizacijai racionaliai naudoti lėšas, tiekėjams konkuruoti teikiant pasiūlymus;

597) neorganizavo klinikinės laboratorijos paslaugų pirkimo, kas būtų atpiginę laboratorijos paslaugą ir toliau didino įstaigos deficitą;

608) vaikų ligų skyrius dirbo neefektyviai; skyriuje 10 lovų perteklius, kurių išlaikymas didina įstaigos deficitą;

619) neoptimizavo stacionarinių paslaugų – ligoninė neteikia tokių paslaugų kurioms reikalinga Reanimacija II; didelės išlaidos trims reanimacijos lovoms išlaikyti didina įstaigos deficitą.

62Ieškovė nurodo, kad apie šią drausminę nuobaudą nežinojo iki atsakovo savivaldybės atsiliepimo į patikslintą ieškinį teisme (3 t., b. l. 151-152), kadangi iš jo matyti, kad apie šios nuobaudos skyrimą ji buvo supažindinta tik jos atleidimo dieną 2016-02-03, ir tikriausiai pasirašė ant potvarkio su kitais atleidimo dokumentais. Kadangi teikė savivaldybės kontrolierei išsamius rašytinius paaiškinimus dėl audito ataskaitoje nurodytų netikslumų, nesitikėjo, jog dėl audito ataskaitos išvadų, jai bus paskirta drausminė nuobauda.

63Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė savivaldybės kontrolierei teikė išsamius paaiškinimus dėl 2016-01-18 audito ataskaitos išvadų (2 t., b. l. 117, 118 - 124), kuriuose nurodė dėl pirmojo audito išvadų punkto, kad 2014 m. ligoninės teigiamą rezultatą lėmė iš Valstybinio ligonių kasų rezervo gauta lėšų suma balo vertei atstatyti. Tuo tarpu 2015 m., ligoninė tokios galimybės neturėjo. Ligoninės visos skolos yra tęstinės. 2010 m. skola sudarė 219 660,57 eur, nors 2010 m. ir buvo skirta papildoma pinigų suma dėl III restruktūrizavimo etapo atleistų darbuotojų darbo užmokesčio išlaidoms padengti, tačiau jos neužteko, kad būtų padengtos visos praėjusių metų tęstinės skolos. 2011 m. skola sudarė 234 365,17 eur; 2012 m. – 295 238,64 eur; 2013 m. – 251 220,67 eur; 2014 m. – 149 484,51 eur skola. Atliekant auditą nevertintas skolos mažėjimo faktas, lyginant su 2012 m. (ieškovė vadovauja nuo 2013-07-01) ir tai, jog ligoninės įsiskolinimas mažėja, o tai rodo, jog pasikeitus ligoninės vadovui, įstaigos finansinė padėtis gerėja. Be to, audito ataskaitoje liko neįvertinta, kad 2015 m. įstaiga patyrė nuostolį dėl minimalaus darbo užmokesčio (toliau – ir MMA) padidėjimo, nes PSDF biudžete nebuvo numatytos lėšos MMA padidėjimui kompensuoti. Neįvertinta ir tai, kad po euro įvedimo brango šilumos, maisto, medikamentų ir medicinos paslaugų kainos, o visa tai lėmė didesnį įstaigos deficitą.

64Dėl antrojo audito išvadų punkto, ieškovė pakartotinai paaiškino, kad ligoninė negalėjo įvykdyti šio punkto dėl 2015 m. MMA padidėjimo bei per krizę sumažintų atlyginimų atstatymo. Ligoninė 2015 m. padidino darbo užmokesčio skaičiavimui bazinę sumą nuo 95 Lt (27,514 Eur) iki 100 Lt (28,962 Eur), išlaidos darbo užmokesčiui su priskaitymais padidėjo 10 proc. Be to, įstaiga įvykdė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimą, didinti sveikatos priežiūros specialistams darbo užmokestį.

65Dėl ketvirtojo audito išvadų punkto paaiškino (pagal trečiąjį audito punktą neskirta drausminė nuobauda), kad 2015 m. skirtame PSDF biudžete nebuvo numatytos papildomos lėšos Priėmimo-skubios pagalbos ir specializuotoms ambulatorinėms chirurgijos paslaugoms teikti. Ligoninė ne kartą kreipėsi į steigėją pagalbos dėl minėto skyriaus finansavimo, tačiau steigėjas į tai nereagavo. Širvintų ligoninė kreipėsi į Lietuvos rajoninių ligoninių asociaciją, kuri visų rajono įstaigų vardu kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrę dėl tikslinio finansavimo pratęsimo 2015 m., tačiau šis finansavimas buvo gautas tik 2015 m. gegužės ir liepos mėn., be to, sudarė 60 tūkst. eur, t. y. 12,4 tūkst. eur mažiau, nei 2014 m. (72,4 tūkst. eur). Įstaiga dėl to patyrė finansinių nuostolių, nes visa ši suma buvo skirta tik atlyginimų fondui padengti. Vaistai, medikamentai ir komunalinės išlaidos 2015 m. buvo dengiamos tik iš ligoninei skirto PSDF biudžeto kitoms paslaugoms apmokėti, lėšų. Ligoninė siūlė steigėjui neteikti Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje paslaugų po darbo valandų, savaitgaliais ir švenčių dienomis, tačiau į šį pasiūlymą steigėjas nereagavo.

66Dėl penktojo audito išvadų punkto, ieškovė paaiškino, jog negalėjo šio punkto įgyventi dėl specialistų teikiamų paslaugų mažėjimo, rajone įsikūrusių privačių sveikatos priežiūros įstaigų vengimo siųsti savo pacientus konsultuoti ligoninės gydytojams specialistams, rajono gyventojų mažėjimo, pasikeitusių teisės aktų (padidinto MMA), be to, ir ligoninės stebėtojų taryba nepatvirtinto ligoninės pareigybių sąrašo, dėl ko savivaldybės administracija negalėjo teikti tarybai tvirtinti atnaujinto ir papildyto ligoninės pareigybių sąrašo. Tuo tarpu ligoninė, neturėdama patvirtintų savivaldybės taryboje pareigybių, savavališkai negalėjo priimti naujų specialybių gydytojų, dėl to ligoninė negalėjo pateikti prašymo Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl papildomų paslaugų įtraukimo į sutarties nomenklatūrą ir dėl to neteko galimybės išnaudoti visą sutartyje su Vilniaus teritorinės ligonių kasos skirtą lėšų sumą ambulatorinėms gydytojų specialistų paslaugoms apmokėti.

67Dėl šeštojo audito punkto išvadų, t. y., nuo 2008 m. nekeistos ligoninės darbuotojų apmokėjimo sistemos, paaiškino, kad nors įstaigos apmokėjimo sistema patvirtinta dar 2008 m., tačiau yra lanksti ir joje yra numatytas skatinimo mechanizmas, mokant kintamus priedus nuo suteiktų paslaugų viršijus įprastą darbo krūvį. Tačiau mažai gydytojų, specialistų viršija numatytą darbo krūvį, todėl nėra skatinami priedais. Esant tokiems rodikliams nėra tikslinga diegti darbo apmokėjimo skatinimo sistemą. Nevertintas faktas, kad ligoninės gerus darbo rezultatus kompensuoja leisdama gydytojams dirbti lanksčiu darbo grafiku, galimybe pasirinkti atostogų laiką, o naujų specialistų negali pritraukti dėl stebėtų tarybos delsiamo patvirtinti ligoninės pareigybių sąrašo. Be to, nauja darbo apmokėjimo sistema buvo svarstoma ligoninės vadovo sudarytoje darbo grupėje, ji parengta, tačiau dėl politinio sprendimo, prijungti vieną Širvintų rajono sveikatos priežiūros įstaigą prie kitos, darbo apmokėjimo tvarkos tvirtinimas neteko prasmės. Pasikeitus situacijai, paruoštą darbo apmokėjimo tvarką įstaiga, papildys ar pakeis, ir kuo skubiau derins su ligoninės stebėtojų taryba.

68Dėl septintojo audito punkto išvadų, pažeistos viešųjų pirkimų tvarkos, įsigyjant diagnostinius reagentus ir priemones, paaiškino, kad visiems ligoninės klinikinės laboratorijos analizatoriams, nepriklausomai, iš ko pirkti ar pagal kokią panaudos sutartį gauti (iš tiekėjo, ar iš savivaldybės), buvo taikomas vienodas reagentų pirkimo standartas – reagentai perkami vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, per www.cvpis.lt sistemą, todėl ligoninė tinkamai vykdė viešuosius pirkimus, racionaliai naudojo lėšas, visiems tiekėjams sudarė vienodas sąlygas pateikti pasiūlymus ir nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo.

69Dėl aštuntojo audito punkto išvadų, dėl neorganizuoto klinikinės laboratorijos paslaugų pirkimo paaiškino, jog patvirtintame 2015 m. ligoninės viešųjų pirkimų plane, ligoninė nebuvo numačiusi pirkti laboratorijos paslaugas, o atsisakydama dalies patalpų (145,38 kv. m), sutaupė išlaidas šildymui pamokėti. Be to, visos klinikinės diagnostinės laboratorijos paslaugos pirkimas buvo atidėtas ir dėl savivaldybės politikų sprendimo sujungti abi Širvintų rajono sveikatos priežiūros įstaigas.

70Dėl devintojo audito punkto išvadų, netinkamai organizuoto Vaikų ligų skyriaus darbo, paaiškino, jog dėl šio skyriaus darbo buvo svarstoma gydymo ir slaugos tarybose, derinta su stebėtojų taryba, savivaldybės merei pateikta vizija, dėl įstaigos išlaikymo, kurioje buvo siūloma uždaryti vaikų ligų skyrių. Ligoninė taupydama lėšas, mažiausio sergamumo metu išleisdavo dalį nuostolingo vaikų ligų skyriaus darbuotojus atostogų, taip taupydama lėšas darbuotojų pavadavimui. Be to, ligoninė iniciavo ir pateikė informaciją steigėjui dėl nuostolingų padalinių atsisakymo (siūlė uždaryti Vaikų ligų skyrių bei netekus tikslinio finansavimo, netęsti Priėmimo-skubios pagalbos bei specializuotų chirurginių paslaugų teikimo), tačiau šie siūlymai sulaukė griežtos kritikos, tiek savivaldybės svetainėje, tiek rajoninėje spaudoje ir reikalavimo pasiaiškinti dėl galimo darbo drausmės pažeidimo.

71Dėl dešimtojo audito punkto, didelių išlaidų trijų reanimacijos lovų išlaikymo ir tokiu būdu didinamo ligoninės deficito, paaiškino, kad reanimacijos skyrius reikalingas, kadangi, šį skyrių hospitalizuojami ligoniai, kurių liga ar nelaimingas atsitikimas sukelia didelę ūmių sunkių komplikacijų ir gyvybinių funkcijų sutrikimų riziką, kurios labai greitai pasikeičia ir būtina užtikrinti, kad, gydomi ligoniai, turintys ūmių organizmo sistemų funkcijų sutrikimų, kuriuos sukelia ūmi liga, nelaimingas atsitikimas ar kitas intensyvus gydymas, tinkamai ir skubiai gautų atitinkamą specializuotą gydymą, tyrimus, skubiai jiems taikyti neinvazinį ar invazinį gyvybinių funkcijų stebėjimą, aktyvų medikamentinį ir/ar aparatinį gyvybinių funkcijų palaikymą, iki bus galimybė tinkamai perkelti į specializuotus skyrius, t. y. padėtis greitai pereina į „Reanimacija II” reikalavimus, užtikrinti gyvybinių funkcijų palaikymą pacientui. Tą privaloma užtikrinti ir dėl to, kad ligoninė dalyvauja Rytų ir Pietryčių Lietuvos kardiologijos tęstinėje programoje. Be to, ligoninė siekė uždaryti Reanimacijos skyrių, tačiau negavo pritarimo iš Širvintų rajono savivaldybės tarybos, taip pat kaip ir šiuo metu (2016-01-21 ligoninės direktorės savivaldybės kontrolierei paaiškinimas), tarybai nėra teikiami svarstyti ligoninės prašymai dėl pareigybių papildymo ir keitimo ir dėl naujų paslaugų įvedimo bei dėl nuostolį nešančių skyrių uždarymo, tokių kaip Vaikų ligų ir Priėmimo skubios pagalbos bei ambulatorinių specializuotų chirurginių paslaugų teikimo priėmimo skyriuje, po įstaigų darbo valandų, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Todėl ieškovės teigimu, nepagrįstai jai buvo skirta nuobauda – papeikimas, už neefektyvią įstaigos veiklą.

72Taigi, iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ligoninės 2015 m. siektini tikslai neįgyvendinti dėl ligoninės tęstinių skolų, kurios beje nuo 2012 m. mažėjo, 2015 m. padidėjusio MMA, per krizę sumažintų atlyginimų atstatymo, PSDF biudžete nenumatytų lėšų tam tikrų skyrių finansavimui, o vėliau ir dėl pavėluoto finansavimo gavimo, steigėjo nereagavimo į ligoninės pranešimus ir pagalbos prašymus bei siūlymus spręsti tam tikruose skyriuose dėl teiktinų paslaugų sumažinimo apimties, po euro įvedimo paslaugų ir medikamentų pabrangimo, steigėjo nepritarimo dėl tam tikrų skyrių uždarymo, o kitų skyrių būtino išlaikymo, ligoninės stebėtojų tarybos sprendimų priėmimo vilkinimo, gyventojų rajone sumažėjimo, paslaugų suteikimo sumažėjimo dėl rajone esančių kitų gydymo įstaigų nesiuntimo ligoninės specialistų konsultacijoms, politinio sprendimo sujungti abi Širvintų rajone gydymo įstaigas ir dėl jų sujungimo, tam tikrų sprendimų, pvz. laboratorijos paslaugų, ligoninės darbuotojų atlyginimų sprendimo atidėjimo. Ieškovė taip pat nurodė ir tai, jog visiems ligoninės klinikinės laboratorijos analizatoriams, nepriklausomai nuo to, iš ko jie, pirkti ar pagal kokią panaudos sutartį gauti (iš tiekėjo, ar iš savivaldybės), buvo taikomas vienodas reagentų pirkimo standartas – reagentai perkami vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, per www.cvpis.lt sistemą, todėl ligoninė tinkamai vykdė viešuosius pirkimus.

73Nors atsakovai bylos nagrinėjimo metu ir teigė, kad ieškovei 2016-01-29 drausminė nuobauda paskirta pagrįstai, vadovaujantis audito ataskaitos išvada, tačiau tuo pačiu, po ieškovės atleidimo iš pareigų, 2016-03-08 Širvintų rajono savivaldybės tarybai pateiktoje ligoninės 2015 m. veiklos ataskaitoje, naujasis ligoninės vadovas nurodo, kad 2015 m. sausio – gruodžio mėn., įstaiga baigė su 16 750 eur nuostoliu, nors 2015 m. IV ketvirtį įstaiga baigė su 27 441 eur pelnu. Šis nuostolis susidarė dėl 2015 m. liepos mėn. padidėjusios MMA nuo 300 Lt iki 325 Lt, o kadangi įstaigoje dirba net 33 darbuotojai, kurie gauna MMA, tai dėl MMA padidėjimo darbo sąnaudos padidėjo 4950 eur (su socialinio draudimo ir garantinio fondo priskaitymais 6493,41 eur), nors papildomo finansavimo taip, kaip biudžetinės įstaigos ligoninė negavo. Dėl kainų didėjimo padidėjo išlaidos medikamentams ir reagentams, ypatingai padidėjo paslaugų kainos. Be to, 2015 m. sausio – gruodžio mėn., įstaiga gavo Priėmimo skubios pagalbos ir specializuotų ambulatorinių chirurgijos paslaugų finansavimo 12 405 eurų mažiau, negu 2014 m. tais pačiai mėnesiais. Nuolatos mažėjantis rajono gyventojų skaičius, vasaros laiku sumažėjęs sergamumas, tam tikrų specialybių gydytojų stoka, kasmetinės gydytojų atostogos lėmė tai, kad įstaiga nesugebėjo suteikti ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų už 25 817 eur. Įstaiga dėjo visas pastangas surasti pavaduojančius gydytojus, kurie pakeistų atostogaujančius gydytojus, tačiau vasaros metu rasti gydytojus specialistus vienam mėnesiui praktiškai neįmanoma. Pavyko atostogų metu įdarbinti tik gydytoją endokrinologą. Apmokamų ambulatorinių konsultacijų skaičius sumažėjo ir dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014-02-28 įsakymo Nr. V-288 „Dėl ilgalaikio pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, sveikatos būklės stebėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuris įsigaliojo nuo 2014-11-01 ir vadovaujantis šiuo aprašu, gydytojas specialistas stebi pacientą dėl lėtinių ligų, skiria tyrimus ir gydymą bei pats paskiria sekančius apsilankymus, dėl to sumažėja siuntimų skaičius gydytojo specialisto konsultacijai, o tuo pačiu ir apmokamų konsultacijų skaičius, nes lankantis pas tą patį gydytoją specialistą dėl tos pačios priežasties, iš ligonių kasų apmokamas tik kas ketvirtas apsilankymas.

74Taigi, po ieškovei drausminės nuobaudos paskyrimo už ligoninės siektinų tikslų neįgyvendinimą, štai kaip naujasis ligoninės vadovas savivaldybės tarybai pristatė 2015 m. ligoninės veiklos tikslų neįgyvendinimo priežastis, t. y. analogiškai kaip ir ieškovė, jog ligoninės tikslų neįgyvendinimą lėmė objektyvios, nuo ligoninės vadovo valios, veikimo ar neveikimo, nepriklausančios priežastys. Tai patvirtina ir ligoninės atstovų atsiliepimo argumentai, kuriuose nurodoma, kad teismas neturėtų ieškovei priteisti vidutinio darbo užmokesčio už priverstinį pravaikštos laiką, kadangi tokiu atveju dar labiau pablogėtų ligoninės padėtis – dėl lėšų trūkumo ligoninė negali teikti kai kurių sveikatos priežiūros bei gydymo paslaugų, trūkstant lėšų sudėtinga pritraukti kitų, platesnės kvalifikacijos gydytojų, teikti platesnes ir kokybiškesnes paslaugas, dėl ko nėra užtikrinami pacientų poreikiai. Pirmiau jau teismas aptarė ieškovės veiksmus, siekiant sumažinti ligoninės nuostolį dėl negauto tikslinio finansavimo, steigėjui teiktų pasiūlymų dėl darbo organizavimo, tam tikrų skyrių teiktinų paslaugų apimties mažinimo, ar uždarymo, todėl negalima laikyti, jog ieškovė aplaidžiai vykdė pareigas ir visiškai nesiėmė jokių priemonių ligoninės tikslams pasiekti, ar deficitui sumažinti.

75Iš byloje esančių trijų panaudos sutarčių matyti (4 t., b. l. 100-101, 102, 103-104, 105, 106-107, 108, 109), kad tik vienu atveju (4 t., b. l.106-107) Gliukozės analizatorius ligoninei 2013-11-21 perduotas naudotis tik su sąlyga, kad panaudos gavėjas sutarties laikotarpiu naudosis tik įrangos panaudos davėjo diagnostinius reagentus ir priemones. Naujos sudėties steigėjui manant, kad 2013-11-21 pasirašyta sutartis pažeidžia jo teises, taip pat Viešųjų pirkimų ar Konkurencijos įstatymų nuostatas, turėjo teisinį pagrindą inicijuoti tokios sutarties nutraukimą, laikant, jog ligoninė ir be šio Gliukozės analizatoriaus turi galimybę teikti gydymo paslaugas. Taip pat inicijuoti šios sutarties sąlygų pakeitimą, o ne ieškovei drausminės nuobaudos skyrimą.

76Pirmiau minėta, kad pagal DK 234 straipsnį, darbo drausmės pažeidimu laikoma ir drausminė atsakomybė taikoma tik už darbuotojo darbo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą dėl jo kaltės. Teismas, įvertinęs 2016-01-18 audito ataskaitos išvadas, tiek ieškovės paaiškinimus, tiek 2015 m. ligoninės veiklos ataskaitos turinį sprendžia, jog šiuo atveju ieškovei nepagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda už netinkamą pareigų vykdymą dėl jos kaltės, kadangi, kaip jau pirmiau minėta, ligoninės veiklos tikslai nepasiekti dėl objektyvių, nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių, taip pat ne dėl aplaidaus valdymo, todėl teismo vertinimu, ieškovei 2016-01-29 drausminė nuobauda – papeikimas, paskirta nepagrįstai.

77Dėl 2016-02-03 drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo

78Minėta, kad atleidimo, pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, pagrindą suponuoja pakartotinio darbo pareigų pažeidimo nustatymas. Šiuo atveju pripažinus, kad iki ieškovės atleidimo iš darbo, ieškovei visos keturios drausminės nuobaudos buvo paskirtos nepagrįstai, reiškia, jog šiuo atveju neegzistavo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte, numatyta faktinė sudėtis – nebuvo aplinkybės, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po drausminės nuobaudos jai skyrimo per pastaruosius dvylika mėnesių. Būtent toks šios teisės normos aiškinimas yra išplėtotas ir paminėtoje teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2010), todėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, paskyrimas, neegzistuojant faktų, būtinų šiai nuobaudai skirti, sudėčiai, yra neteisėtas, o tai reiškia, jog ieškovė iš darbo buvo atleista neteisėtai.

79Be to, konstatavus, kad ieškovei nepagrįstai buvo paskirtos keturios drausminės nuobaudos, nebeliko pagrindo spręsti apie DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte, nurodytą darbo drausmės pažeidimo padarymo pakartotinumą, atleidžiant ieškovę iš darbo, pagal DK 237 straipsnio 1 dalies 3 dalį, nes remiantis teismų praktika, panaikinus darbuotojui anksčiau paskirtas drausmines nuobaudas, paskutinysis darbdavio konstatuotas darbo drausmės pažeidimas netenka sistemingo pažeidimo požymių, todėl išnyksta DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo sąlygos (nebėra vieno juridinio fakto iš juridinių faktų sudėties), dėl to darbuotojo atleidimas iš darbo šiuo pagrindu pripažintinas neteisėtu nepriklausomai nuo to, ar buvo padarytas paskutinysis darbo drausmės pažeidimas ir kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2009; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2010). Vienok, teismas šiuo atveju, vis tik pasisako ir dėl paskutinės drausminės nuobaudos skyrimo, jeigu aukštesnės instancijos teismas spręstų, jog viena iš pirmiau aptartų drausminių nuobaudų ieškovei buvo paskirta teisėtai.

80Ieškovei 2016-02-03 drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, buvo skirta už tai, kad du gydytojai – N. P. ir K. S. buvo priimti ir vykdė pareigas, kurių pagal jų turimas ir galiojančias licencijas negalėjo vykdyti. Atsakovai šiuos argumentus grindžia minėtų gydytojų licencijomis, darbo grafikais, darbo sutartimis, pareigų instrukcijomis, pacientų ligos istorijų išrašais, 2016-02-01 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštu Nr. D2-1019-(1.18) „Dėl VšĮ Širvintų ligoninėje dirbančių gydytojų”. Ieškovė nesutikdama su šia drausmine nuobauda, ieškinyje teigia, kad nėra jos neteisėto elgesio, gydytojai K. S. ir N. P. dirbo pagal turimas licencijas, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

81Dėl gydytojo K. S. darbo

82Pagal Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, verstis medicinos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę gydytojas, turintis šiame įstatyme nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją, kuri išduodama, pagal įgytą gydytojo profesinę kvalifikaciją.

83Byloje nustatyta, kad K. S. 2013-07-18 suteikta Licencija Nr. ( - ), verstis medicinos praktika, pagal medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją (2 t., 28 b. l.). K. S. Širvintų ligoninei 2014-07-01 pateikė prašymą, priimti jį į ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyrių į medicinos gydytojo pareigas (6 t., b. l. 7). Širvintų ligoninės direktoriaus 2014-07-23 įsakymu Nr. ( - ), K. S. priimtas dirbti į Priėmimo – skubios pagalbos, RIT – dienos chirurgijos skyrių, budinčio medicinos gydytojo pareigas (4 t., b. l. 77). Iš jo darbo sutarties matyti, kad K. S. nuo 2014-07-25, priimtas į Priėmimo – skubios pagalbos, RIT – dienos chirurgijos skyrių, budinčio medicinos gydytojo pareigas, 0,25 etato. 2015-10-01 Darbo sutartis papildyta nurodant, kad K. S. dirba papildomą darbą skubios pagalbos, RIT – dienos chirurgijos skyriuje, budinčio medicinos gydytojo (chirurgijos traumatologijos profilio pareigose, 0,5 etato) (2 t., b. l. 26-27). K. S. yra pasirašęs Priėmimo, reanimacijos ir intensyvios terapijos, dienos chirurgijos skyriaus, budinčio medicinos gydytojo pareigų instrukciją. Šioje instrukcijoje prie asmeninių jo duomenų nurodyta, jog K. S. turi medicinos gydytojo ir gydytojo chirurgo specialybę ir turi mokėti teikti jo kompetencijai priskirtas sveikatos priežiūros paslaugas, pagal Medicinos normą MN74:2004 „Gydytojas chirurgas. Teisės pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (3 t., b. l. 23-24). Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus 2015 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. grafikuose, K. S. nurodytas, kaip „bud. gyd. chirurg.“ (4 t., b. l. 13-15). Širvintų ligoninė teikdama Širvintų rajono savivaldybės administracijai duomenis, apie ligoninėje dirbančių gydytojų profesinę kvalifikaciją ir užimamas pareigas nurodė, kad K. S. turi chirurgo kvalifikaciją ir dirba chirurgu (6 t., b. l. 49-50). Ligos istorijoje Nr. ( - ), gydytojas K. S. 2015-12-04 nurodo, kad pacientą konsultuoja „Bud. gyd. chir“ (6 t., b. l. 132).

84Taigi, atsakovai K. S. darbą gydytoju chirurgu iš esmės grindžia vienos medicininės kortelės išrašu, darbo grafike nurodytu jo pareigų pavadinimu, Priėmimo, reanimacijos ir intensyvios terapijos, dienos chirurgijos skyriaus, budinčio medicinos gydytojo Pareigų instrukcija, kurioje prie asmeninių K. S. duomenų nurodyta K. S. be medicinos gydytojo, turima ir gydytojo chirurgo specialybė bei gydytojo chirurgo medicinos norma, kuria pagal pareigų instrukcija jis turi vadovautis darbe bei Širvintų rajono savivaldybės administracijai ligoninės pateiktu gydytojų sąrašu. Tuo tarpu byloje liudijęs gydytojas K. S. nurodė, jog dirbo budinčiu medicinos gydytoju ir neviršijo Medicinos gydytojo normoje numatytos kompetencijos (2016-09-30 teismo posėdžio garso įrašas 05 min. 50 sek. – 27 min. 30 sek.). Ligoninė į bylą neteikė kitų gydytojo K. S. konsultuotų pacientų ligos istorijų išrašų, iš kurių būtų matyti, jog šis gydytojas teikė būtent chirurgo, o ne medicinos gydytojo paslaugas Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje. Ligoninės vadovas nors ir teigė puikiai susipažinęs su ligoninės veikla, negalėjo nurodyti nė vieno konkretaus atvejo, jog gydytojas K. S. teikė chirurgo paslaugas, taip pat, kaip ir negalėjo atsakyti į klausimą, ką gydytojas K. S. atliko, ko neturėjo teisės atlikti, pagal jam galiojančią medicinos gydytojo normą.

85Pagal Medicinos gydytojo normos MN 7:1995, 5 .1 punktą, medicinos gydytojas be kita ko turi teisę dirbti ir Ligonių priėmimo skyriuose. Privalo suteikti būtinąją medicinos pagalbą minėtos normos 7 skyriuje nurodytų traumų, apsinuodijimų bei ūmių ligų atvejais (Medicinos gydytojo normos MN 7:1995, 6.1 punktas). Pagal šios normos 7 punktą, Medicinos gydytojas turi išmanyti, mokėti atpažinti ir teikti būtinąją medicinos pagalbą vidaus, kvėpavimo ir virškinimo sistemų, inkstų ir šlapimo ligų, kraujo sistemos ligų, sąnarių ir sisteminių jungiamojo audinio ligų, tam tikrų vaikų ir vidaus ligų, atvejais, taip pat iš chirurgijos atpažinti ligą ir suteikti būtinąją medicinos pagalbą hipovoleminio ir trauminio šoko atvejais, esant ūmiam šlapimo susilaikymui, inkstų diegliams, ištikus traumai ar susižeidus ir kitais atvejais (3 t., b. l.71-80).

86Iš pateiktos ligos istorijos Nr. ( - ) išrašo dalies, kuris pateiktas be pradžios ir pabaigos, kurioje gydytojas K. S. pasirašo „Bud. gyd. chir“ (6 t., b. l. 132), matyti nustatyta ligoniui diagnozė – ( - ); rekomenduojami vaistai, rekomenduojama urologo konsultacija ir Ureteroskopija (šlapimtakių endoskopinis tyrimas). Pagal Medicinos gydytojo normos MN 7:1995, 7.11 punktą, medicinos gydytojas turi atpažinti ligą ir suteikti būtinąją medicinos pagalbą ir esant inkstų diegliams (3 t., b. l. 71-80), todėl pagal šios ligos istorijos išrašą, negalima konstatuoti gydytojo K. S. teiktų paslaugų, viršijant turimą jo kvalifikaciją ir turimą licenciją.

87Teismo vertinimu, darbo grafike, pareiginėje instrukcijoje, ligos istorijos išraše ir Širvintų rajono savivaldybės administracijai siųstame ligoninės gydytojų sąraše, neteisingai ir nepilnai nurodytos gydytojo ( - ) pareigos, nepakankami konstatavimui, jog šis gydytojas teikė būtent gydytojo chirurgo, o ne medicinos gydytojo paslaugas. Be to, ir bylos nagrinėjimo metu, naujai paskirtas ligoninės vadovas teigė, jog K. S. chirurgu galėjo būti nurodomas tik dėl gautinų dotacijų. Pažymėtina ir tai, kad gydytojas K. S. ir šiuo metu minėtame skyriuje teikia tokias pačias paslaugas, kaip ir teikė ieškovės vadovavimo laikotarpiu – medicinos gydytojo chirurginio profilio, todėl ir dėl šios priežasties, minėtuose dokumentuose gydytojo K. S. teikiamos medicininės paslaugos galėjo būti siejamos su chirurgo teikiamomis paslaugomis ir taip nurodomos ligoninės vidaus dokumentuose, kurie nepakankami konstatuoti būtent chirurginių paslaugų teikimą.

88Dėl gydytojos N. P. darbo

89Ieškovės teigimu, gydytoja N. P. taip pat dirbo ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje, o ne Vidaus ligų skyriuje, todėl turėdama infektologo licenciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Specialiųjų reikalavimų stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo-skubiosios pagalbos skyriui patvirtinimo“, kuris numato, kad Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje, darbo dienos metu gali dirbti medicinos gydytojas arba šeimos gydytojas arba kitos profesinės kvalifikacijos gydytojas, turėjo teisę dirbti ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje, vidaus ligų profilio gydytoja. Tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad nesant priėmimo skyriuje pacientų, gydytoja N. P. padėjo Vidaus ligų skyriuje dirbantiems gydytojams; jos darbo vieta, t. y. stalas ir kėdė, buvo Vidaus ligų skyriuje. Tuo tarpu atsakovai įrodinėja aplinkybę, jog gydytoja N. P. buvo priimta būtent į Vidaus ligų skyriaus, vidaus ligų gydytojos pareigas, o ne į Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių ir teismas sutinka su šiais atsakovų argumentais.

90Byloje nustatyta kad, kad N. P., pagal 2007-01-26 darbo sutartį Nr. ( - ), kuri buvo keičiama daugelį kartų, taip pat ir 2014-09-15 ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. ( - ), nuo 2014-09- 16, buvo priimta į Vidaus ligų skyrių, vidaus ligų gydytojos pareigas. Pagal vėlesnius ligoninės direktoriaus 2014- 09-30 įsakymu Nr. ( - ) bei 2014-10-30 įsakymu Nr. ( - ), patvirtintus darbo sutarties pakeitimus, kaip teisingai nurodo atsakovai, gydytoja N. P. buvo atleista ne iš Vidaus ligų skyriaus, o iš Priėmimo-skubios pagalbos, RIT – dienos chirurgijos skyriaus, vidaus ligų gydytojos pareigų (2 t., b. L. 36-40). N. P. suteikta licencija verstis praktika, pagal infekcinių ligų gydytojo profesinę kvalifikaciją (2 t., b. l. 41). Tuo tarpu, N. P. yra pasirašiusi Vidaus ligų skyriaus gydytojo pareigų instrukciją, prie asmeninių duomenų nurodant, jog N. P. turi infekcinių ligų gydytojo specialybę ir turi mokėti teikti jos kompetencijai priskirtas sveikatos priežiūros paslaugas (2 t., b. l. 24-25). 2016-01-18 Širvintų rajono savivaldybės administracijai ligoninės pateiktame gydytojų sąraše, N. P. nurodoma infektologės kvalifikacija ir vidaus ligų gydytojos pareigos (6 t., b. l. 48-50). Širvintų ligoninės Vidaus ligų skyriaus 2015 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn. ir 2016 m. sausio mėn. grafikuose, N. P. nurodoma, gydytoja, gydytoja terapeutė (4 t., b. l. 16-23). Iš A. B., V. K., A. Z. bei A. J. gydymo stacionare ligos istorijų išrašų matyti, kad N. P. nustatinėjo ligoniams diagnozes, guldė į stacionarą, išduodavo nedarbingumo lapelius bei taip pat išrašydavo iš stacionaro, t. y. gydydavo Vidaus ligų skyriaus pacientus, vienok su skyriaus vedėjos gydytojos J. Š. priežiūra, t. y. trijose ligos istorijose šalia gydytojos N. P. parašo, taip pat egzistuoja ir skyriaus vedėjos J. Š. parašai ir tik vienu atveju, A. Z. ligos istorijoje, abu parašai yra gydytojos N. P., kadangi ji tuo metu pavadavo skyriaus vedėją (6 t., b. l. 133-134), nors tokiu atveju, šalia gydytojos N. P., turinčios infektologo licenciją, parašo, turėjo būti ir aukštesnės kvalifikacijos gydytojo parašas, tačiau jo nebuvo. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, kad gydytoja N. P., turėdama infektologo kvalifikaciją, vis tik vertėsi vidaus ligų gydytojo praktika, Vidaus ligų skyriuje su šio skyriaus vedėjos priežiūra, o skyriaus vedėjos atostogų metu, pavaduojant ją, savarankiškai Vidaus ligų skyriuje gydė pacientus. Tačiau sprendžiant dėl ieškovės drausminės atsakomybės taikymo, kaip teisingai nurodo ieškovė, turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad naujai paskirtas ligoninės vadovas, laikydamas infektologo darbą Vidaus ligų skyriuje Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pažeidimu, po ieškovės atleidimo, 2016-02-18 informavo Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, kad tą pačią gydytoją N. P. perkelia dirbti į Terapijos skyrių (Vidaus ligų skyrių) gydytojo asistento pareigas, kol bus sutvarkyta reikiama licencija ir gydytoja asistentė dirbs skyriuje su vedėjos priežiūra (7 t., b. l. 6). Taigi teiks tokias pačias medicinos paslaugas, kaip kad ir teikė iki ieškovės atleidimo iš darbo, tik pakeitus jos pareigų pavadinimą iš vidaus ligų gydytojos, į vidaus ligų gydytoją asistentę, o tai parodo, kad pakeitus jos pareigų pavadinimą, N. P. turėjo teisę teikti vidaus ligų gydytojo paslaugas su šio skyriaus vedėjo priežiūra.

91Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus byloje esančius įrodymus, nustatė, kad gydytojas K. S. dirbo pagal neteisingai užpildytą Priėmimo, reanimacijos ir intensyvios terapijos, dienos chirurgijos skyriaus, budinčio medicinos gydytojo pareigų instrukciją, kadangi joje buvo nurodyta neteisinga jo turima chirurgo specialybė ir medicinos norma, kuria jis turi vadovautis darbe; ligoninės dokumentuose netiksliai nurodyta K. S. kvalifikacija ir užimamos pareigos, o gydytoja N. P., turėdama infektologo licenciją, buvo įdarbinta Vidaus ligų skyriuje, vidaus ligų gydytoja, nors ir dirbo su šio skyriaus vedėjos priežiūra (išskyrus vedėjos atostogų metu), be to, dirbo pasirašiusi vidaus ligų gydytojo pareigų instrukciją, nors tuo pačiu joje ir buvo nurodyta, jos turima infekcinių ligų gydytojo specialybė ir turėjimas mokėti teikti jos kompetencijai priskirtas sveikatos priežiūros paslaugas (2 t., b. l. 24-25). Dėl šių gydytojų teiktų medicininių paslaugų minėtuose skyriuose, pacientai ir ligoninė nepatyrė žalos, byloje taip pat nėra duomenų, jog pacientams buvo suteikta netinkama medicininė pagalba ar gydymas, todėl teismo vertinimo, tokiu atveju, ligoninės direktorei nebuvo pagrindo skirti griežčiausios nuobaudos – atleidimo, nors šiuo atveju ieškovė vis tik pažeidė Širvintų ligoninės direktoriaus pareiginės instrukcijos 5.25 punktą, kuriame numatyta nuostata, jog vadovė savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, be kita ko ir Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsniu, numatančiu, jog verstis medicinos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę gydytojas, turintis šiame įstatyme nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją bei Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, numatančia teisę verstis tam tikros rūšies sveikatos priežiūros praktika tik fiziniai asmenims, turintiems įstatymų nustatyta tvarka gautas licenciją ir sertifikatą. Kiti 2016-02-03 merės potvarkyje drausminės nuobaudos ieškovei skyrimo pagrindai, nurodyti nepagrįstai, kadangi juose kalbama apie vadovės pareigą organizuoti įstaigos veiklą ir veikti jos vardu, sudaryti ir nutraukti su darbuotojais darbo sutartis, tvirtinti darbuotojų darbo tvarkos taisykles, pareiginius nuostatus, instrukcijas ir kitus dokumentus ir pan., kadangi ieškovė vykdė Širvintų ligoninės įstatų, ligoninėms direktoriaus pareiginės instrukcijos nuostatus bei Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 1 dalį (pagal kurį vadovas, įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia; suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką) ir 45 straipsnio 3 punktą (kuris numato, ligoninei teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje).

92Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismas, tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą, gali nuobaudą tik panaikinti arba pripažinti ją esant paskirtą teisėtai (DK 242 straipsnio 2 dalis), bet negali jos pakeisti, parinkdamas kitą adekvačią nuobaudą; teismas taip pat negali darbo drausmės pažeidimą, kurį darbdavys nelaikė šiurkščiu, kvalifikuoti kaip šiurkštų, pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2004, 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2010, skyriaus 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2010).

93Teismo vertinimu, už šiame skyriuje aptartus pažeidimus, ieškovei griežčiausia drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai, be to, pirmiau konstatavus drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, paskyrimą, neegzistuojant faktų, būtinų šiai nuobaudai skirti, sudėčiai, ieškovės atleidimas iš darbo laikytinas neteisėtu pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

94Dėl N. P. liudijimo

95Liudytoja N. P., teismui pateikė notariškai patvirtintą liudijimą, kuriame ji išdėstė savo argumentus dėl savo medicinos praktikos vidaus ligų ir priėmimo skyriuose. Savo neatvykimą į posėdžius, į kuriuos buvo šaukta, grindė ( - ) (6 t., b. l. 159, 160-163, 175, 176). Gydytojos N. P. darbą, turimą kvalifikaciją, licenciją ir teiktas medicinines paslaugas, byloje patvirtina rašytiniai įrodymai, kurie šalia N. P. rašytinio liudijimo yra pakankami byloje priimti sprendimą, todėl priešingai nei mano atsakovai, šiai liudytojai teismas laiko, jog nebuvo pagrindo skirti sankcijų už neatvykimą į teismo posėdžius. Taip pat kaip ir nebuvo pagrindo dar kartą šaukti ją liudyti ir vilkinti bylos nagrinėjimą.

96Dėl DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatyto alternatyvaus darbuotojo teisių gynimo būdo taikymo

97CPK 418 straipsnyje įtvirtintas vienas iš darbo bylų nagrinėjimo ypatumų – teismo teisė taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą. Šiame CPK straipsnyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas pareiškė vieną iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

98Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo jos atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu, grąžinti ją į darbą, nehiperbolizuojant konfliktiškų darbuotojo ir darbdavio santykių galimybės ir su tuo susijusių nepalankių darbo sąlygų sudarymo. Pažymi, kad teismas nuspręsdamas, jog neteisėtai atleistą darbuotoją grąžinus į darbą, jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, turi nustatyti, kad dėl kilusio darbo ginčo ar dėl kitų priežasčių ne atsiras, o jau realiai egzistuoja aplinkybės, kurios itin suvaržo ar apskritai eliminuoja galimybę neteisėtai atleistam darbuotojui grįžti į darbą pas darbdavį ir produktyviai bei saugiai dirbti. Tuo pačiu pripažįsta, kad ieškovė juto spaudimą iš atsakovo dėl darbo organizavimo, tačiau teisme ištyrus visas aplinkybes ir įrodymus bei priėmus ieškovei palankų sprendimą, iš esmės ieškovės ir atsakovo konfliktas būtų išspręstas, todėl nėra jokio pagrindo taikyti DK 300 straipsnio 4 dalyje, nustatyto ieškovės teisių gynimo būdo. Atsakovų teigimu, šiuo atveju neturėtų būti taikomas DK 300 straipsnio 3 dalies reikalavimas ir ieškovė neturėtų būti grąžinta į darbą, kadangi yra visos sąlygos DK 300 straipsnio 4 dalies taikymui – susiklosčius konfliktiškiems santykiams su įstaiga, kurioje ieškovė dirbo, o atsakovei praradus pasitikėjimą ieškove, jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Teismas įvertinęs bylos medžiagą laiko, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti DK 300 straipsnio 4 dalyje, numatytą alternatyvų ieškovės

99teisių gynimo būdą.

100Byloje ieškovė įrodinėjo aplinkybę, kad 2015 m. balandžio mėn. pasikeitus Širvintų rajone politinei valdžiai, iš savivaldybės patyrė spaudimą atsistatydinti savo noru, tačiau ieškovei nesutikus, ji buvo raginama, įkalbinėjama, jai buvo siūlomos kitos pareigos, o vėliau ji buvo gąsdinama įvairiomis institucijomis, taip pat ir Lietuvos Respublikos Generaline prokuratūra, Specialiųjų tyrimų ir Viešųjų pirkimų tarnybomis. 2015 m. balandžio mėn. savivaldybės merė reikalavo atleisti ligoninės teisininkę. Vėliau ieškovės buvo reikalaujama nuolatos aiškintis dėl ligoninės darbo organizavimo, finansinės padėties, dalyvavimo seminare, ieškovei nebuvo leista vykti į tobulinimosi kursus, nesuteiktos atostogos, savivaldybė nereagavo į ligoninės raštus dėl tikslinio finansavimo ar sprendžiant tam tikrų skyrių darbo organizavimo klausimus, jai buvo paskirtos keturios drausminės nuobaudos ir penkta – atleidimas iš darbo. Teismas, vertindamas pirmų keturių drausminių nuobaudų paskyrimo teisėtumą, konstatavo, kad drausminės nuobaudos ieškovei paskirtos neteisėtai, atsižvelgiant į atsakovų motyvus skiriant drausmines nuobaudas, matyti, kad buvo sąmoningai ieškoma ieškovės darbo trūkumų, pavyzdžiui už kavos aparato pastatymo sutartį, drausminė nuobauda paskirta tik ieškovei, nors kitoje Širvintų rajono gydymo įstaigoje buvo sudaryta analogiška kavos pastatymo sutartis ir steigėjas nelaikė, jog tokiu būdu pažeidžiamos jo teisės. Atsakovai visos bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo nuolatinius gyventų skundus dėl ligoninės darbo, nors tuo pačiu, naujai paskirtas ligoninės vadovas 2015 m. ligoninės veiklos ataskaitoje nurodė, jog ligoninė nebuvo 2015 m. gavusi pagrįstų skundų. Atsakovai taip pat įrodinėjo ieškovės vadovavimo nekompetenciją grįsdami ją prastais ligoninės finansiniais rodikliais, nors pagal byloje pateiktą ligoninės 2016-06-30 veiklos rezultatų ataskaitą matyti, kad 2016-06-30 ligoninės deficitas siekė 61 707,51 eur, kai praėjusiais, ieškovės vadovavimo metais, tuo pačiu laikotarpiu siekė 46 556,76 eur. Teisiškai reikšminga yra ir ta aplinkybė, kad po ieškovės atleidimo iš darbo liko nepakitusi Palaikomojo skyriaus slaugytojų padėjėjų darbo tvarka (naktį dirba dvi slaugytojos be padėjėjų), o 2015-01-03 kavos aparto pastatymo sutartis, po ieškovės atleidimo iš darbo, dar galiojo aštuonis mėnesius (ligoninės atstovai neginčija šios aplinkybės), ligoninės (pvz. vaikų) nuostolingi skyriai teikia paslaugas tokia pačia apimtimi, o ligoninė patyrė didesnius nuostolius nei ieškovei vadovaujant praėjusiai metais tuo pačiu laikotarpiu. Šios aplinkybės liudija, jog savivaldybė dėl tų pačių dalykų ligoninės vadovams, kaip teisingai nurodo ieškovė, taiko dvigubus standartus – ieškovei taikė drausmines nuobaudas, o naujai paskirto vadovo veikla, organizuojant ligoninės darbą anksčiau galiojusia tvarka, nelaikoma darbo drausmės pažeidimais. Teismas, atsakydamas į atsakovų argumentus, jog šioje byloje sprendžiamas ne dabartinio vadovo, o ieškovės atsakomybės klausimas, pažymi, kad šioje byloje yra reikšmingas savivaldybės požiūris dėl ligoninės darbo organizavimo ir skyrių veiklos, kuris po ieškovės atleidimo iš darbo liko nepakitęs, steigėjui laikant, jog tęsiant tam tikrų skyrių nuostolingą veiklą, UAB „Nexeta“ ligoninės patalpose ūkinę komercinę veiklą, nepažeidžiamos steigėjo teisės, nebūtinas steigėjo sutikimas tolimesniam tam tikrų sutarčių galiojimui ir jų vykdymui. Nustačius šias aplinkybes, teismas mano, kad esant tokiems ieškovės ir ligoninės steigėjo santykiams, tolimesnis ieškovės vadovavimas ligoninei negalimas, t. y., grąžinus ieškovę į darbą, šalių ginčas nebus išspręstas. Teismo vertinimu, esant tokiai steigėjo pozicijai dėl tolimesnio ieškovės vadovavimo ligoninei ir toliau bus ieškoma ieškovės darbo klaidų, todėl nagrinėjamu atveju teismas laiko, jog yra visos sąlygos taikyti DK 300 straipsnio 4 dalyje, numatytą alternatyvų ieškovės teisių gynimo būdą.

101Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo

102Pagal DK 300 straipsnio 4 dalį, teismas, pripažinęs darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje, nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį, už priverstinės pravaikštos laiką, nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

103Nagrinėjamu atveju, ieškovė dirbo pagal 2013-06-28 terminuotą penkerių metų darbo sutartį Nr. ( - ) (nuo 2013-07-01 iki 2018-07-01) (1 t., b. l. 17-18). Ieškovė Širvintų ligoninėje dirbo nuo 1993-02-01 iki 2016-02-03 (23 metus) (DK 30 straipsnis) (7 t., b. l. 68). Ieškovės atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu. Ieškovė prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau pagal kasacinio teismo išaiškinimą, esant terminuotai darbo sutarčiai, vidutinis darbo užmokestis priteistinas ne ilgiau, kaip iki terminuotos darbo sutarties pabaigos (2018-07-01) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2009; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2014), be to, pagal DK 300 straipsnio 4 dalį, jeigu darbuotojas įsidarbina kitoje darbovietėje jam priteisiamas tik darbo užmokesčio skirtumas.

104Sodros duomenimis, ieškovės vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių sudarė ( - ) eur (vienos dienos ( - ) eur), o nuo 2016-07-27 įsidarbinus ( - ), šioje bendrovėje vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių sudarė ( - ) eur (vienos dienos ( - ) eur). Taigi, ieškovei iš atsakovo ligoninės priteistinas vidutinis darbo užmokestis nuo 2016-02-04 iki 2016-07-26 (įsidarbinimo ( - )), viso 9 509,98 eur (už 17 d. d. vasario mėn. (1370,03 eur), už kovo, balandžio, gegužės, birželio mėn. – 6 769,92 eur, ir už 17 d. d. liepos mėn. – 1370,03 eur). Nuo 2016-07-27 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (įskaitytinai 2016-11-18), priteistinas 1 213,40 eur (vienos dienos 57,78 eur) vidutinio darbo užmokesčio skirtumas tarp ligoninės ir ( - ) darbo užmokesčio, t. y. 4 506,90 eur (173,34 eur už 3 d. d. liepos mėn., 3640,20 eur už rugpjūčio, rugsėjo bei spalio mėn. ir 751,14 eur už 13 d. d. lapkričio mėn.), o nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau ne ilgiau kaip iki terminuotos darbo sutarties pabaigos (2018-07-01) – po 57,78 eur (neatskaičius mokesčių) vienos dienos vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną darbo dieną, laikant jog yra penkių darbo dienų savaitė (DK 300 straipsnio 4 dalis).

105Esant neteisėtam ieškovės darbo sutarties nutraukimui, laikoma, kad ieškovės darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

106Ieškovei taip pat priteistina šešių mėnesių dydžio išeitinė išmoka, kadangi ieškovės nepertraukiamas darbo stažas ligoninėje buvo 23 metai, t. y., 10 154,88 eur (1692,48 eur x 6) (DK 30 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

107Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog byloje, kurioje darbuotojas ginčija atleidimo iš darbo teisėtumą ir reiškia būtent su neteisėtu jo atleidimu iš darbo susijusius reikalavimus, tinkamas atsakovas yra darbo materialinių teisinių santykių antroji šalis – darbdavys, o ne pastarojo organai, nepriklausomai nuo jų rūšies, teisinės formos ir pan. Ši taisyklė taikytina nepriklausomai nuo to, kokias pareigas pagal darbo sutartį ėjo darbuotojas, ginčijantis atleidimo iš darbo teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

108Pagal minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, vidutinis darbo užmokestis ieškovei priteistinas iš atsakovo ligoninės, o ne iš savivaldybės.

109Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pasisakydamas dėl šios išmokos priteisimo, yra ne kartą konstatavęs, kad ši išmoka yra kompensacija darbuotojui ir sankcija darbdaviui, jos tikslas – kompensuoti darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016; 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-701/2016).

110Kasacinio teismo praktikoje suformuluotų aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju turėtų įtakos kompensacijos, už priverstinės pravaikštos laiką mažinimui, teismas nenustatė. Ieškovei iš atsakovo ligoninės priteistinas darbo užmokestis nuo 2016-07-27 ir taip sumažintas ieškovės gaunamu darbo užmokesčiu ( - ), todėl dar labiau mažinti priteistino vidutinio darbo užmokesčio, teismas nemato pagrindo. Teismas, vadovaudamasis darbo teisių įgyvendinimo sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgdamas į DK 300 straipsnio 4 dalyje, įtvirtintą pažeistų darbo teisių gynimo būdą, tikslus, vertina, kad ieškovei priteistinas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydis proporcingas nukentėjusios šalies patirtiems netekimams.

111Dėl kitų atsakovų argumentų

112Bylos nagrinėjimo metu ligoninės atstovas teigė, kad proceso metu šalių teisės buvo nelygios. Teismas nepagrįstai prijungė prie bylos ieškovės pateiktus įrodymus (5 t.), kuriais ji įrodinėjo, jog tik savivaldybės taryba būdama ligoninės steigėja ir savininkė, turėjo teisę spęsti dėl ieškovei skirtinų drausminių nuobaudų ir atleidimo, lygino kitų sveikatos gydymo įstaigų įstatus; teismas nepagrįstai ligoninės direktoriaus dalyvavimą pripažino būtinu, nepagrįstai dar kartą neatidėjo teismo posėdžio dėl liudytojos N. P. apklausos, o vėliau ir nesprendė dėl sankcijų jai taikymo, nepagrįstai jungė prie bylos ieškovės teikiamus procesinius dokumentus, neatidėjo teismo posėdžių atsakovams prašant.

113Teismas atsakydamas į šiuos argumentus visų pirma pažymi, kad ieškovė procesinius dokumentus, t. y. kitų ligoninių įstatus (5 t.) prijungė 2016-07-15 (4 t., b. l. 93-94), t. y., iki parengiamojo teismo posėdžio datos – 2016-07-18 (6 t., b. l. 22-23), be to šie procesiniai dokumentai atsakovams buvo ieškovės atstovės tiesiogiai įteikti dar 2016-07-12 elektroniniu paštu, taigi šioje proceso stadijoje teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl jų grąžinimo ieškovei, kadangi byloje buvo įrodinėjamas subjekto, atleidusio ieškovę iš darbo tinkamumas. Dėl kitų rašytinių įrodymų prijungimo teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu, tiek ieškovė, tiek atsakovai teikė į bylą procesinius dokumentus, nelaikydami, jog tai užvilkins bylos nagrinėjimą, ar pažeis priešingos šalies interesus. Byloje buvo sprendžiami sudėtingi medicininės veiklos, darbo organizavimo klausimai, todėl nagrinėjant bylą iškilo poreikis papildomų įrodymų prijungimui, dėl šios priežasties ir ligoninės naujai paskirto vadovo dalyvavimas byloje buvo pripažintas būtinu, kadangi nei savivaldybės, nei ligoninės advokatai negalėjo žinoti reikšmingų bylai aplinkybių. Tai patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu jie patys, kadangi negalėjo atsakyti į teismo užduodamus klausimus, teigdami, jog į tai gali atsakyti tik naujai paskirtas ligoninės vadovas. Teismas iš esmės tenkino abiejų šalių prašymus, dėl posėdžių atidėjimo dėl ligų ir iš anksto suplanuotų atostogų. Taip pat atsakovų prašymą apklausti visus liudytojus vieno posėdžio metu, dėl ko teismas atidėjo posėdį. Taip pat netenkino ir abiejų šalių nepagrįstų prašymų dėl bylos sustabdymo (ieškovės prašymo) bei savivaldybės atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl atostogų, kadangi savivaldybę byloje turėjo teisę atstovauti net trys advokatai. Tenkinant ligoninės advokato prašymą, teismas net į tris posėdžius kvietė liudytoją N. P., kuri dėl sveikatos būklės pateikė byloje notariškai patvirtintą liudijimą. Dėl N. P. sankcijų netaikymo, teismas jau pirmiau yra pasisakęs, todėl nebesikartoja. Taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje buvo neprijungti atsakovo ligoninės teikiami dokumentai dėl kurių teismas pasisakė 2016-08-24 nutartimi (6 t., b. l. 120-121), nes teismui priimant spendimą aktualu tai, kokiais dokumentais remiantis, savivaldybės merė sprendė dėl ieškovės darbo pažeidimų skiriant jai drausmines nuobaudas ir atleidžiant ją iš pareigų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad baigiamosios kalbos buvo sakomos trijuose posėdžius dėl ligoninės advokato užimtumo kitose bylose, tokiu būdu užtikrinant ligoninės procesines teises, nors baigiamosiose kalbose dalyvavo ir ligoninės vadovas. Taigi, įvertinus šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovai nepagrįstai teigia, jog bylos nagrinėjimo metu buvo tenkinami išimtinai tik ieškovės reikalavimai, pažeista šalių interesų pusiausvyra, ar teismas buvo šališkas.

114Dėl bylinėjimosi išlaidų

115Ginčas iš esmės (dėl pagrindinio reikalavimo) yra išspręstas ieškovės naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

116Teismas ieškovei iš atsakovo ligoninės priteisė 24 171,76 eur, todėl Valstybei iš atsakovo Širvintų ligoninės, priteistinas 725 eur žyminis mokestis (24 171,76 eur), bei ieškovei 1 800 eur atstovavimo išlaidos (CPK 80 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1, 3 dalys). Atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, posėdžių skaičių, teismas nemato pagrindo mažinti ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų sumos.

117Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

118Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-326-984/2016, taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, uždraudė į Širvintų ligonės vadovo pareigas priimti vietoje ieškovės kitą asmenį (3 t., b. l. 134-135). Teismui taikius ieškovės alternatyvų teisių gynybos būdą, šios laikinosios apsaugos priemonės sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

119Vadovaujantis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, straipsniais, teismas

Nutarė

120Ieškinį patenkinti iš dalies.

121Pripažinti ieškovės L. M. (a. k. ( - ) atleidimą iš Viešosios įstaigos Širvintų ligoninės (į. k. 178298620) direktorės pareigų, nuo 2016-02-03, Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, neteisėtu.

122Panaikinti Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės 2015-11-20 potvarkį Nr. ( - ), 2016-01-18 potvarkį Nr. ( - ), 2016-01-28 potvarkį Nr. ( - ), 2016-01-29 potvarkį Nr. ( - ) bei 2016-02-03 potvarkį Nr. ( - ) ir laikyti, kad darbo sutartis su ieškove L. M. nutraukta teismo sprendimu, nuo jo įsiteisėjimo dienos.

123Priteisti ieškovei L. M. (a. k. ( - ) iš atsakovo Viešosios įstaigos Širvintų ligoninės (į. k. 178298620) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, nuo 2016-02-04 iki 2016-07-26 – 9 509,98 eur (neatskaičius mokesčių); nuo 2016-07-27 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (įskaitytinai 2016-11-18) – 4 506,90 eur (neatskaičius mokesčių); o nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo – po 57,78 eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, laikant, jog yra penkių darbo dienų savaitė.

124Priteisti ieškovei L. M. iš atsakovo Viešosios įstaigos Širvintų ligoninės 10 154,88 eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką bei 1 800 eur atstovavimo išlaidų.

125Priteisti Valstybei iš atsakovo Viešosios įstaigos Širvintų ligoninės (į. k. 178298620) 725 eurų žyminį mokestį.

126Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-326-984/2016, taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

127Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,... 2. sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovei L. M. ir jos atstovei advokatei Gitanai Gudaitei,... 4. atsakovo Širvintų rajono savivaldybės atstovams, advokatams Haroldui... 5. atsakovo Viešosios įstaigos Širvintų ligoninės atstovams, direktoriui... 6. viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 7. Teismas... 8. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1)... 9. Ieškovė nurodo, kad nuo 2013-07-01, penkeriems metams, buvo priimta į... 10. 2015-11-20 Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkiu Nr. ( - ), buvo... 11. 2016-01-18 Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkiu Nr. ( - ),... 12. 2015-01-29 Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkiu Nr. ( - ),... 13. Ieškovės teigimu, Širvintų rajone pasikeitus naujai valdžiai, ieškovė... 14. Atsakovas Širvintų rajono savivaldybė su patikslintu ieškiniu nesutinka,... 15. Ieškovei taip pat 2015-11-20 buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba,... 16. Ieškovei 2016-01-18 buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už... 17. Ieškovei 2016-01-28 buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba, už... 18. Ieškovei 2016-01-29 buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už... 19. Visais drausminių nuobaudų skyrimo atvejais buvo nustatytas netinkamas... 20. Atsakovas VšĮ Širvintų ligoninė su patikslintu ieškiniu taip pat... 21. Trečiasis asmuo Širvintų rajono savivaldybės taryba atsiliepimo nepateikė.... 22. Posėdžio metu ieškovė savo ieškinį palaikė bei nurodė, jog prašo... 23. Atsakovai ieškinį prašė atmesti, kaip nepagrįstą, atsiliepimuose... 24. Teismas konstatuoja:... 25. Ieškinys tenkintinas iš dalies... 26. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2013-07-01, 5 metams, buvo priimta į... 27. 2016-01-18 Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkiu Nr. ( - ) „Dėl... 28. 2016-01-28 Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkiu Nr. ( - ) „Dėl... 29. 2016-01-29 Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkiu Nr. ( - ) „Dėl... 30. 2016-02-03 Širvintų rajono savivaldybės merės 2016 m. vasario 3 d.... 31. Ieškovė nesutinka su jai paskirtomis drausminėmis nuobaudomis, laiko, kad... 32. Dėl subjekto, turinčio teisę nutraukti darbo sutartį su sveikatos... 33. Byloje nustatyta, kad Širvintų ligoninės steigėjas ir savininkas, pagal... 34. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Širvintų ligoninės įstatų 34 punktą,... 35. Dėl DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo... 36. Darbo sutartį DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu su darbuotoju... 37. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio... 38. Nagrinėjamu atveju, ieškovei iki atleidimo iš darbo buvo paskirtos keturios... 39. Dėl 2015-11-20 drausminės nuobaudos – pastabos, paskyrimo... 40. Širvintų rajono savivaldybės merės 2015-11-20 potvarkiu Nr. ( - ),... 41. 2012-05-04 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-393, patvirtinto... 42. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-400, Dėl slaugytojų darbo krūvio... 43. Nagrinėjamu atveju, Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje buvo patvirtinta 30... 44. Dėl 2016-01-18 drausminės nuobaudos – papeikimo, paskyrimo... 45. 2016-01-18 Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkiu Nr. ( - ) „Dėl... 46. Byloje nustatyta, kad 2015-12-23 Krašto naujienose (internete) bei 2015-12-22... 47. Dėl 2016-01-28 drausminės nuobaudos – pastabos paskyrimo ... 48. 2016-01-28 Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkiu Nr. ( - ) „Dėl... 49. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir... 50. Teismas nesivadovauja ligoninės atsiliepime nurodyta teismų praktika... 51. Dėl 2016-01-29 drausminės nuobaudos – papeikimo paskyrimo ... 52. 2016-01-29 Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkiu Nr. ( - ) „Dėl... 53. 1) ligoninė neįvykdė tarybos patvirtintos 2015 m. siektinos veiklos... 54. 2) ligoninė neįvykdė tarybos patvirtintos 2015 m. siektinos veiklos... 55. 3) 2015 m. suteikta mažiau paslaugų;... 56. 4) 2015 m. VšĮ Širvintų ligoninė neįvykdė ambulatorinių paslaugų... 57. 5) nuo 2008 m. ligoninė nepakeitė įstaigos darbo apmokėjimo sistemos,... 58. 6) Pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2... 59. 7) neorganizavo klinikinės laboratorijos paslaugų pirkimo, kas būtų... 60. 8) vaikų ligų skyrius dirbo neefektyviai; skyriuje 10 lovų perteklius,... 61. 9) neoptimizavo stacionarinių paslaugų – ligoninė neteikia tokių... 62. Ieškovė nurodo, kad apie šią drausminę nuobaudą nežinojo iki atsakovo... 63. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė savivaldybės kontrolierei teikė... 64. Dėl antrojo audito išvadų punkto, ieškovė pakartotinai paaiškino, kad... 65. Dėl ketvirtojo audito išvadų punkto paaiškino (pagal trečiąjį audito... 66. Dėl penktojo audito išvadų punkto, ieškovė paaiškino, jog negalėjo šio... 67. Dėl šeštojo audito punkto išvadų, t. y., nuo 2008 m. nekeistos ligoninės... 68. Dėl septintojo audito punkto išvadų, pažeistos viešųjų pirkimų tvarkos,... 69. Dėl aštuntojo audito punkto išvadų, dėl neorganizuoto klinikinės... 70. Dėl devintojo audito punkto išvadų, netinkamai organizuoto Vaikų ligų... 71. Dėl dešimtojo audito punkto, didelių išlaidų trijų reanimacijos lovų... 72. Taigi, iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ligoninės 2015 m. siektini... 73. Nors atsakovai bylos nagrinėjimo metu ir teigė, kad ieškovei 2016-01-29... 74. Taigi, po ieškovei drausminės nuobaudos paskyrimo už ligoninės siektinų... 75. Iš byloje esančių trijų panaudos sutarčių matyti (4 t., b. l. 100-101,... 76. Pirmiau minėta, kad pagal DK 234 straipsnį, darbo drausmės pažeidimu... 77. Dėl 2016-02-03 drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo... 78. Minėta, kad atleidimo, pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, pagrindą... 79. Be to, konstatavus, kad ieškovei nepagrįstai buvo paskirtos keturios... 80. Ieškovei 2016-02-03 drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, buvo skirta... 81. Dėl gydytojo K. S. darbo... 82. Pagal Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį,... 83. Byloje nustatyta, kad K. S. 2013-07-18 suteikta Licencija Nr. ( - ), verstis... 84. Taigi, atsakovai K. S. darbą gydytoju chirurgu iš esmės grindžia vienos... 85. Pagal Medicinos gydytojo normos MN 7:1995, 5 .1 punktą, medicinos gydytojas be... 86. Iš pateiktos ligos istorijos Nr. ( - ) išrašo dalies, kuris pateiktas be... 87. Teismo vertinimu, darbo grafike, pareiginėje instrukcijoje, ligos istorijos... 88. Dėl gydytojos N. P. darbo... 89. Ieškovės teigimu, gydytoja N. P. taip pat dirbo ligoninės Priėmimo ir... 90. Byloje nustatyta kad, kad N. P., pagal 2007-01-26 darbo sutartį Nr. ( - ),... 91. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus byloje esančius įrodymus, nustatė, kad... 92. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismas, tikrindamas darbuotojui... 93. Teismo vertinimu, už šiame skyriuje aptartus pažeidimus, ieškovei... 94. Dėl N. P. liudijimo ... 95. Liudytoja N. P., teismui pateikė notariškai patvirtintą liudijimą, kuriame... 96. Dėl DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatyto alternatyvaus darbuotojo teisių... 97. CPK 418 straipsnyje įtvirtintas vienas iš darbo bylų nagrinėjimo ypatumų... 98. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo jos atleidimą iš darbo pripažinus... 99. teisių gynimo būdą.... 100. Byloje ieškovė įrodinėjo aplinkybę, kad 2015 m. balandžio mėn.... 101. Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo... 102. Pagal DK 300 straipsnio 4 dalį, teismas, pripažinęs darbuotojo atleidimą... 103. Nagrinėjamu atveju, ieškovė dirbo pagal 2013-06-28 terminuotą penkerių... 104. Sodros duomenimis, ieškovės vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius... 105. Esant neteisėtam ieškovės darbo sutarties nutraukimui, laikoma, kad... 106. Ieškovei taip pat priteistina šešių mėnesių dydžio išeitinė išmoka,... 107. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog byloje, kurioje darbuotojas ginčija... 108. Pagal minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, vidutinis darbo užmokestis... 109. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pasisakydamas dėl šios... 110. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotų aplinkybių, kurios nagrinėjamu... 111. Dėl kitų atsakovų argumentų... 112. Bylos nagrinėjimo metu ligoninės atstovas teigė, kad proceso metu šalių... 113. Teismas atsakydamas į šiuos argumentus visų pirma pažymi, kad ieškovė... 114. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 115. Ginčas iš esmės (dėl pagrindinio reikalavimo) yra išspręstas ieškovės... 116. Teismas ieškovei iš atsakovo ligoninės priteisė 24 171,76 eur, todėl... 117. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo... 118. Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi, priimta... 119. Vadovaujantis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 120. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 121. Pripažinti ieškovės L. M. (a. k. ( - ) atleidimą iš Viešosios įstaigos... 122. Panaikinti Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės... 123. Priteisti ieškovei L. M. (a. k. ( - ) iš atsakovo Viešosios įstaigos... 124. Priteisti ieškovei L. M. iš atsakovo Viešosios įstaigos Širvintų... 125. Priteisti Valstybei iš atsakovo Viešosios įstaigos Širvintų ligoninės... 126. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m.... 127. Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo...