Byla e2S-162-254/2016
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Transmobilis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 22d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-23401-918/2015 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Transmobilis“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Detalių gama“ dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

2Ginčo esmė

3Kauno apylinkės teismas 2015-09-08 nutartimi tenkino kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės atžvilgiu.

4Kauno apylinkės teismas 2015-10-12 nutartimi skolininkės atskirąjį skundą tenkino ir panaikino 2015-09-08 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurią leido vykdyti skubiai.

5Teismas, gavęs kreditorės atskirąjį skundą dėl 2015-10-12 nutarties, kreditorės skundžiama 2015-10-22 nutartimi panaikino 2015-10-12 nutartį dėl 2015-09-08 nutartimi taikytų laikinų apsaugos priemonių panaikinimo ir paliko galioti 2015-09-08 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kreditorė nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2015-09-08 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes priimta teisingai įvertinus pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytas aplinkybes, dėl kurių reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones (t. y. didelė skolos suma ir skolininkės elgesys: vengimas vykdyti prievoles, didelis laiko tarpas, už kurį nemokamas nuomos mokestis) skolininkės atžvilgiu. Pateikus antstoliui vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių paaiškėjo, kad skolininkė nekilnojamojo turto neturi, o turimo kilnojamojo turto vertė – 16 300 Eur. Vienintelis skolininkės registruotas turtas yra automobilis, kiti daiktai neregistruoti, todėl gali būti nelikvidūs. Tai, kad skolininkė 16 225,23 Eur skolą neigia, įrodo jos nesąžiningą elgesį ir suteikia pagrindą manyti, kad turimas turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali būti apsunkintas ar neįvykdomas. Gavusi kreditorės siųstas pretenzijas adresu, Kaunas, Ateities pl. 30D, skolininkė sureagavo į pretenzijos turinį ir pradėjo vykdyti iš nuomojamų patalpų, už kurias kreditorei nesumokamas šioje byloje prašomas priteisti nuomos mokestis, išsikraustymo darbus, kas patvirtina, kad skolininkė sutiko su pretenzijų turiniu.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015-10-22 nutartimi kreditorės atskirąjį skundą tenkino ir 2015-10-12 nutartį panaikino (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas), palikdamas galioti 2015-09-08 nutartimi skolininkės atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nekvestionavo įstatyme numatytos teisės kreditoriui, teikiančiam pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nepateikti visiškai jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo reiškiamą reikalavimą skolininkui, tačiau pažymėjo būtinumą preliminariai įvertinti ar kreditorės reikalavimas tikėtinai pagrįstas. Šiuo aspektu teismas nustatė, kad tiek sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek nagrinėjant skolininkės atskirąjį skundą dėl 2015-09-08 nutartimi pritaikytų pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kreditorė nebuvo pateikusi įrodymų ar duomenų, kurie patvirtintų būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nebuvo pateikta nei duomenų, kad kreditorės reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, nei duomenų apie skolininkės turtinę padėtį, kuriuos pateikė tik kartu su atskiruoju skundu dėl 2015-10-12 nutarties, kuria tenkintas skolininkės atskirasis skundas ir panaikintos 2015-09-08 nutartimi skolininkės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas, įvertinęs su minėtu atskiruoju skundu pateiktus įrodymus – tarp šalių sudarytas sutartis, abiejų šalių pasirašytą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, pretenzijas ir kt. konstatavo, kad kreditorė tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus, o 2015-10-14 patikslinantis turto aprašas pagrindžia jos teiginius apie galimai sudėtingą skolininkės turtinę padėtį.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Skolininkė (toliau apeliantė) atskiruoju skundu prašo 2015-10-22 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti šiais argumentais:

101. Kreditorės reikalavimai preliminariai nėra pagrįsti.

111.1.Atskirajame skunde nenurodoma ar kreditorės pateiktos nuomos sutartys pradėtos realiai vykdyti ir kodėl pateikiamas tik vienas priėmimo‑perdavimo aktas dėl Negyvenamųjų patalpų, o nėra pateikiamas priėmimo‑perdavimo aktas dėl Teritorijos, kuriame aiškiai būtų apibrėžtos nuomojamos ribos.

121.2. Visiškai nėra pagrįstos informacijos, kad skolininkė būtų gavusi pretenzijas ar PVM sąskaitas faktūras, o šių dokumentų priėmimo faktas būtų fiksuotas raštu. Kreditorė nenurodo, kada ir kur apeliantė gavo jos pretenzijas ir PVM sąskaitas faktūras, ar apeliantės vadovas jas asmeniškai yra gavęs. Kodėl nėra šalių vadovų parašų ant PVM sąskaitų faktūrų, be to, kreditorė visiškai nenurodo teisiškai pagrįstos informacijos, ar kiti asmenys gali pasirašyti už bendrovės vadovą (pvz. vyr. buhalterė). Tokia situacija yra negalima, nes neatmestina prielaida, kad PVM sąskaitos faktūros buvo surašytos ir pasirašytos tą pačią dieną, turint kitų tikslų nei nurodoma ieškinyje. Ar pretenzijos ir sutarties nutraukimai skolininkės gauti, atskirajame skunde visiškai nedetalizuojama: pagal siuntas Nr. RN129148938LT ir RN128890358LT, jos įteiktos kitam asmeniui; pagal siuntas RN129148924LT ir RN128890361LT siuntos grąžintos siuntėjui. Koks kitas asmuo priėmė siuntinius, kreditorė nenurodo. Tad kreditorės teiginiai apie apeliantės žinomą situaciją yra deklaratyvūs ir neatitinka tiesos. Kreditorės argumentas, kad apeliantė, gavusi kreditorės siųstas pretenzijas, sureagavo į pretenzijos turinį ir pradėjo vykdyti išsikraustymo darbus, kas patvirtina, kad ji sutiko su pretenzijų turiniu, yra visiškai nepagrįstas, nes numatyti planiniai darbai niekaip nėra susiję su galimomis pretenzijomis, kurių įteikimo momentas ir asmuo kreditorės nėra nurodytas.

131.3. Kreditorė nenurodo ar jos buhalterė gali pasirašyti PVM sąskaitas faktūras, ir tvirtinti jų kopijas (CPK 114 straipsnis), tad laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos tik dokumentų kopijų pagrindu. Nėra sąžininga, protinga ir apdairu reikalauti skolos, kai nėra pateikiama įrodymų, kad bent PVM sąskaitos faktūros yra išsiųstos ir paslaugos yra suteiktos.

141.4. Kreditorė klaidina teismą teigdama, kad nėra galima situacija, jog apeliantė, naudodamasi svetimu nekilnojamuoju daiktu, nežinotų, kad šis daiktas priklauso ne jai ir kad už naudojimąsi daiktu privaloma mokėti jos savininkui. Kreditorė sąmoningai nenurodo, kada ir kokias realias sutartis yra sudarę šalys, ar yra skolinga apeliantei ir pan., o pasinaudojusi situacija siekia kitų nei nurodyta ieškinyje tikslų.

152. Teismui sprendžiant klausimą dėl arešto, kaip turtinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, (ne)taikymo, visų pirma, turi būti įvertinta bylos perspektyva, o ne ieškinio (šiuo atveju teismo įsakymo) suma, kurią laisva valia remdamasis dispozityvumo principu, pasirenka ieškovas(šiuo atveju kreditorė) ir kuri savaime nesaisto teismo, o atvirkščiai ‑ įpareigoja šį ieškinio sumos kriterijų vertinti tik kaip papildomą, o ne pagrindinį ar juo labiau vienintelį.

163. Jei ieškovas (šiuo atveju kreditorė) tinkamai neįgyvendino pareigos įrodyti pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, t. y. realios grėsmės, kad netaikius atsakovo (šiuo atveju skolininkės) turto arešto, ieškovui (šiuo atveju kreditorei) galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps nebeįmanomas, prašymas negali būti patenkintas, nes tai reikštų ir įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių pažeidimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo taikyti atsakovo (šiuo atveju skolininkės) turto areštą pagrįstumo, paprastai turi išklausyti abi šalis, o grėsmės išklausyti atsakovą (šiuo atveju skolininkę) realumą turi pagrįsti ieškovas (šiuo atveju kreditorė). Pastarajam to nepadarius, teismas privalo prašymą išsiųsti atsakovui (šiuo atveju skolininkei), kad būtų išklausytos abi šalys.

17Kreditorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti 2015-10-22 nutartį nepakeistą šiais argumentais:

181. Kreditorė teismui pateikė nuomos sutartis, PVM sąskaitas faktūras, atsiskaitymų suderinimo aktą, kurie patvirtina, jog tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai, ir iš šių santykių apeliantei kilo pareiga mokėti nuomos mokestį kreditorei. Apeliantės pozicija, kuria yra siekiama paneigti skolą, yra neadekvati ir neatitinka byloje surinktų įrodymų ir jos atstovų elgesio. Privačiame žodiniame pokalbyje tarp šalių atstovų (vadovų), apeliantės direktorius neneigia įsiskolinimo fakto. Aikštelės ir patalpų nuomos sutartys yra patvirtintos šalių parašais ir antspaudais, būtent iš šių sutarčių apeliantei kyla pareiga atsiskaityti nuomos kainą. Teisėtai sudarytos sutartys ir apeliantės neginčijama aplinkybė, jog ji naudojosi išnuomotu turtu yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog skola yra akivaizdi ir privalo būti priteista iš apeliantės, todėl aplinkybės leidžiančios manyti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, šioje byloje egzistuoja.

192. Sutarties sudarymo momentu abejoms sutarties šalims atsiranda iš sutarties kylančios teisės ir pareigos. Apeliantė, įgijusi teisę naudotis kreditorei priklausančiu turtu, įgijo ir pareigą atsiskaityti su kreditore. Apeliantė šią pareigą vykdė ne vienerius metus po sutarčių sudarymo (sutartys sudarytos 2010 m.), galutinai nustojo mokėti tik nuo 2013 m. spalio mėnesio. Apeliantė neginčija fakto, kad pradėjo vykdyti išsikraustymo darbus iš kreditorei priklausančių patalpų ir aikštelės, atskirajame skunde įvardindama tai „planiniais darbais“, tačiau nepaaiškina, kokiu pagrindu ji buvo užėmusi kreditorei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad šie darbai pradėti vykdyti po to, kai pašto duomenimis apeliantei buvo įteikta pretenzija, šio fakto apie išsiuntimą apeliantė taip pat neginčija, tik nurodo, jog nėra aišku kam yra įteiktos siuntos, galimai neįteiktos apeliantei. Abiejose sutartyse, tiek dėl aikštelės nuomos, tiek dėl patalpų nuomos, apeliantė nurodo savo korespondencijos adresą Kaunas, Ateities pl. 30D. Atskirajame skunde taip pat yra nurodomas būtent šis apeliantės korespondencijos adresas. Teigdama, kad negavo būtent šiuo adresu siųstos pretenzijos, po kurios gavimo pradėjo vykdyti išsikraustymo darbus, apeliantė akivaizdžiai prieštarauja neginčytinam faktui – teismo dokumentai (teismo įsakymas) apeliantei buvo įteikti šiuo adresu, nėra jokio pagrindo manyti, kad apeliantė negavo kreditorės siųstos pretenzijos. Pareiga mokėti nuomos mokestį kyla iš sutarčių, todėl pretenzija yra tik informacinis pranešimas, niekaip negalintis įtakoti skolos dydžio, susidarymo aplinkybių, todėl dėl šios priežasties apeliantės argumentai dėl siųstų pretenzijų neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantei.

203. Kauno apylinkės teismui 2015-09-08 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kreditorė ją pateikė antstoliui. Antstolis sudarė turto aprašą, kuriame vienintelis registruotinas bei didžiausią vertę turintis turtas buvo transporto priemonė IVECO 35C13, valstybinis Nr. ( - ). Teismui 2015-10-12 nutartimi panaikinus 2015-09-08 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, apeliantė nedelsiant, 2015-10-14 perleido minėtą turtą UAB „DG group“ (su apeliante susijusiai įmonei – DG – tai pavadinimo Detalių gama trumpinys), tokiu būdu šiurkščiai pažeisdamas kreditorės teises. Šis faktas yra patvirtinamas 2015-11-05 Centrinės hipotekos pranešimu Kauno apylinkės teismui apie šios transporto priemonės savininko neatitikimą, taip pat kreditorės pateikiama sąskaita faktūra, kurią skolininkė išrašė UAB „DG gruop“ už minėtą transportą priemonę, antstolio sudaryti turto aprašai prieš ir po sandorio. Apeliantės turto perleidimas, siekiant išvengti skolos sumokėjimo, turi būti ginamas teismo, paliekant galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes toks apeliantės šiurkštus elgesys vykstančio teisminio proceso atžvilgiu yra nepateisinamas, dar kartą patvirtinantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

214. Antstoliui sudarius apeliantės turto aprašą, paaiškėjo, jog ji turi kilnojamojo turto, kurio vertė vos 16 300 Eur, nekilnojamo turto ji neturi. Vienintelis registruotas turtas buvo transporto priemonė (4 000 Eur vertės), tačiau apeliantė ją pardavė, kiti daiktai yra neregistruotini, todėl gali būti nelikvidūs, taip pat nurodyta kaina gali būti gerokai per didelė, nes ją nurodė pati apeliantė.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paliktos galioti laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Draudimas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, spręsti dėl pareikšto materialiojo reikalavimo pagrįstumo, neapima teismo pareigos atlikti preliminarų (lot. prima facie) ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar egzistuoja ieškinio patenkinimo tikimybė. Apeliantės teigimu, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes kreditorės reikalavimai yra visiškai nepagrįsti. Kaip nurodo apeliantė, jai nėra žinomos PVM sąskaitos faktūros, nurodytos pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo. Be to, kreditorė nenurodo, kada ir kokias sutartis yra sudarę šalys, kokius konkrečiai objektus apeliantė nuomavo, ar apskritai buvo pasirašomi priėmimo‑perdavimo aktai dėl patalpų ar konkrečios teritorijos nuomos.

25Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš kreditorės atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2015-10-12 nutarties, kuria tenkintas skolininkės atskirasis skundas ir panaikintos Kauno apylinkės teismo 2015-09-08 nutartimi skolininkės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir jo priedų nustatyta, kad šioje byloje kreditorė kreipėsi į teismą dėl nuomos mokesčio iš apeliantės priteisimo pagal tarp šalių sudarytas dvi sutartis. Šalys 2010-01-04 pasirašė Teritorijos nuomos sutartį ir Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurių pagrindu kreditorė išnuomojo 450 kv. m. aikštelę, esančią Kaune, Ateities pl. 30D, ir 133 kv. m. patalpas, taip pat esančias Kaune, Ateities pl. 30D, o skolininkė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį už išsinuomotus objektus. Įsiskolinimo faktui pagrįsti kreditorė pateikė PVM sąskaitas faktūras. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2004 ir 2012-02-24 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012 spręstina, kad PVM sąskaitos faktūros laikomos kaip prekių (paslaugų) perdavimą patvirtinantys įrodymai. Kilus ginčui, prekių kitam asmeniui perdavimo faktą padeda pagrįsti šalių įgaliotų atstovų pasirašytas prekių (paslaugų) perdavimo–priėmimo aktas, patvirtinantis, kad prekės (paslaugos) buvo pristatytos (suteiktos) jų gavėjui, tai yra kitai sutarties šaliai. Kreditorės pateiktos nuomos sutartys, priėmimo‑perdavimo aktas dėl patalpų perdavimo, PVM sąskaitos faktūros, patvirtina preliminarų kreditorės reikalavimų pagrįstumą. Nesant akivaizdžių duomenų apie kreditorės reikalavimų nepagrįstumą, apeliantės argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių (pvz.: neaišku iš kur susidarė prašoma priteisti skola ar kad nėra pateiktas vienas iš perdavimo‑priėmimo aktų) atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1343/2013). Ar kreditorės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.

26Atsižvelgdama į tai, bei į pirmiau nurodytus PVM sąskaitos faktūros, kaip specialią paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sąskaitos faktūros pasirašymas kreditorės buhalterės (ar jų kopijų patvirtinimas) šiuo atveju savaime nepaneigia šalių tarpusavio prievolės, kilusios iš sutartinių teisinių santykių, o tokių santykių buvimas ir jų turinys bus nustatinėjamas kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Visiškai sutiktina su kreditorės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad aikštelės ir patalpų nuomos sutartys yra patvirtintos šalių parašais ir antspaudais, būtent šių sutarčių pagrindu kreditorė kildina savo reikalavimus apeliantei dėl nuomos mokesčio priteisimo. Todėl apeliantės atskirajame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad ji negavo kreditorės jai siųstų pretenzijų, negali įtakoti skolos dydžio susidarymo aplinkybių, nes pretenzija yra tik informacinis pranešimas, todėl dėl šios priežasties apeliantės argumentai dėl siųstų pretenzijų neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantei. Todėl plačiau šiuo aspektu nepasisakoma.

27Kita vertus, apeliantei nepateikus įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie gerą jos finansinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas pagrįstai sprendė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio (šiuo atveju teismo įsakymo) patenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Todėl darytina išvada, kad teismas tinkamai įžvelgė ir antrąjį pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui apeliantės atžvilgiu, kuris įtvirtintas CPK144 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti iš prie atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2015-10-12 nutarties pridėtų priedų, Kauno apylinkės teismui 2015-09-08 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones apeliantės atžvilgiu, kreditorė ją pateikė antstoliui. Pastarajam sudarius apeliantės 2015-10-14 patikslintą turto aprašą, paaiškėjo, jog ji turi kilnojamojo turto, kurio vertė ‑ 16 300 Eur (ginčo suma 16 225,23 Eur plius išvestiniai reikalavimai), nekilnojamo turto ji neturi. Iš prie šio atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikto 2015-11-09 patikslinto turto aprašo matyti, kad apeliantės materialinė padėtis nepakito. Apeliantė tokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie neabejotinai gerą jos finansinę padėtį, nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Svarbu yra tai, kad 2015-10-12 nutartimi tenkinus apeliantės atskirąjį skundą ir panaikinus 2015-09-08 nutartimi skolininkės atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, apeliantė nedelsiant, t. y. praėjus porai dienų nuo nutarties priėmimo (2015-10-14), perleido didžiausios vertės turtą ‑ 4 000 Eur automobilį IVECO 35C13, valstybinis Nr. ( - ) (ką patvirtina Centrinės hipotekos įstaigos 2015-11-05 pranešimas Nr. B5-7057/15, 2015-10-14 PVM sąskaita faktūra serija VG Nr. 6129, kurią apeliantė išrašė UAB „DG gruop“ už parduotą transportą priemonę, ir antstolio sudaryti turto aprašai, iš kurių matyti, kad pagal nutartį, kuria pritaikytas areštas, sudarytą aprašą automobilis yra, o po šio panaikinimo sudarytame apraše – jo nebėra). Dėl nurodytų priežasčių, būtina palikti galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tam, kad apsaugoti kreditorės interesus.

28Be to, kaip spręstina iš atskirojo skundo, apeliantės nuomone, buvo pažeista laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra, nes laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepranešus (neišklausius) apeliantės. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2011-10-01 galiojanti CPK 147 straipsnio 1 dalies redakcija aiškiai nustato, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Taigi, pagal galiojantį įstatymą teismas neprivalo pranešti atsakovui (šiuo atveju skolininkei) apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Įvertinus šią nuo 2011-10-01 pasikeitusią straipsnio redakciją, konstatuotina, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apeliantei, CPK normų bei apeliančių procesinių teisių nepažeidė. Teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-810/2014; 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėjebyloje Nr. 2-1045/2014; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015). Pažymėtina, jog apeliantė visose civilinės bylos nagrinėjimo stadijose turi galimybę prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 straipsnis) ar reikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 straipsnio 1 dalis), ir šios priemonės sudaro jai galimybę iš dalies apsaugoti savo interesus. Kita vertus, civilinio proceso įstatymas numato galimybę, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys yra atmestas, atsakovai turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1186/2013). Todėl atmestini argumentai dėl apeliantės teisių pažeidimo šiuo aspektu.

29Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė... 2. Ginčo esmė... 3. Kauno apylinkės teismas 2015-09-08 nutartimi tenkino kreditorės prašymą... 4. Kauno apylinkės teismas 2015-10-12 nutartimi skolininkės atskirąjį skundą... 5. Teismas, gavęs kreditorės atskirąjį skundą dėl 2015-10-12 nutarties,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015-10-22 nutartimi kreditorės atskirąjį skundą... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 9. Skolininkė (toliau apeliantė) atskiruoju skundu prašo 2015-10-22 nutartį... 10. 1. Kreditorės reikalavimai preliminariai nėra pagrįsti.... 11. 1.1.Atskirajame skunde nenurodoma ar kreditorės pateiktos nuomos sutartys... 12. 1.2. Visiškai nėra pagrįstos informacijos, kad skolininkė būtų gavusi... 13. 1.3. Kreditorė nenurodo ar jos buhalterė gali pasirašyti PVM sąskaitas... 14. 1.4. Kreditorė klaidina teismą teigdama, kad nėra galima situacija, jog... 15. 2. Teismui sprendžiant klausimą dėl arešto, kaip turtinio pobūdžio... 16. 3. Jei ieškovas (šiuo atveju kreditorė) tinkamai neįgyvendino pareigos... 17. Kreditorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą... 18. 1. Kreditorė teismui pateikė nuomos sutartis, PVM sąskaitas faktūras,... 19. 2. Sutarties sudarymo momentu abejoms sutarties šalims atsiranda iš sutarties... 20. 3. Kauno apylinkės teismui 2015-09-08 nutartimi pritaikius laikinąsias... 21. 4. Antstoliui sudarius apeliantės turto aprašą, paaiškėjo, jog ji turi... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 24. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių... 25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš kreditorės atskirojo skundo... 26. Atsižvelgdama į tai, bei į pirmiau nurodytus PVM sąskaitos faktūros, kaip... 27. Kita vertus, apeliantei nepateikus įrodymų, kurių pagrindu būtų galima... 28. Be to, kaip spręstina iš atskirojo skundo, apeliantės nuomone, buvo... 29. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 30. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337... 31. atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio...