Byla e2A-852-330/2015
Dėl neįkeisto turto pripažinimo įkeistu ir įpareigojimo pervesti lėšas; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Robidoga“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Romualdos Janovičienės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-581-368/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Žemreida“ dėl neįkeisto turto pripažinimo įkeistu ir įpareigojimo pervesti lėšas; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Robidoga“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB Medicinos bankas pateiktame ieškinyje prašė pripažinti, kad atsakovei BUAB „Žemreida“ priklausiusi kiemo aikštelė, esanti ( - ), kaip pagrindinio daikto – negyvenamosios patalpos - mechaninių dirbtuvių, esančių ( - ), priklausinys, nuo 2011 m. rugsėjo 8 d. iki 2014 m. sausio 27 d. buvo įkeista UAB Medicinos bankui pagal 2008 m. sausio 8 d. hipotekos lakštą. Teismui patenkinus tokį ieškinio reikalavimą, ieškovas prašė įpareigoti atsakovę BUAB „Žemreida“ papildomai pervesti ieškovui 20 000 Lt (5 792,40 Eur) sumą, gautą iš ieškovui įkeisto turto – kiemo aikštelės, esančios ( - ), pardavimo.

5Ieškovas nurodė esąs atsakovės kreditorius. Ieškovo, kaip įkaito turėtojo, finansinis reikalavimas atsakovei yra atsiradęs dėl to, kad atsakovė, užtikrindama su ieškovu sudarytos kredito linijos sutarties tinkamą vykdymą, 2008 m. sausio 8 d. įkeitė ieškovui patalpą – mechanines dirbtuves, esančią ( - ), ir valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), nuomos teisę. Ieškovas nurodė, kad šalys sudarė papildomą susitarimą, kuriuo atsakovė įsipareigojo įkeisti ieškovui minėtą kiemo aikštelę, tačiau, šią aikštelę areštavus trečiųjų asmenų reikalavimams užtikrinti, susitarimas nebuvo įvykdytas. BUAB „Žemreida“ bankroto procese ši aikštelė buvo realizuota (parduota). Pripažinus, kad ji buvo įkeista ieškovui, atsakovė turėtų papildomai pervesti ieškovui lėšas, gautas iš aikštelės pardavimo.

6Atsakovė BUAB „Žemreida“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas, žinodamas apie 2011 metais įregistruotus naujus nekilnojamojo turto objektus, nelaikė jų mechaninių dirbtuvių priklausiniais, neprašė jų įkeisti papildomai, nesikreipė į teismą dėl priverstinės kiemo aikštelių hipotekos. Priešingai, 2012 m. vasario 8 d. susitarimu dėl įkeitimo lakšto pakeitimo šalys tiesiog išbraukė susitarimo 4 punktą ir nusprendė kiemo aikštelių neįkeisti.

7Trečiasis asmuo UAB „Robidoga“ su ieškiniu sutiko. Trečiasis asmuo nurodė, kad kiemo aikštelė yra skirta mechaninėms dirbtuvėms aptarnauti ir yra laikytina dirbtuvių priklausiniu.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Šiaulių apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, jog ieškovas retrospektyviai siekia pripažinti tik tam tikru laikotarpiu buvus įkeistą minėtą kiemo aikštelę ir tokiu būdu bankroto byloje gauti papildomų lėšų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovei priklausiusius nekilnojamuosius daiktus pardavus trečiajam asmeniui, šis turtas buvo atlaisvintas nuo hipotekos. Įvertinęs ieškovo ir atsakovės susitarimą teismas pripažino, kad šalys iš tiesų buvo susitarusios dėl ginčo aikštelės įkeitimo, tačiau vėlesniu susitarimu nuostata dėl ginčo turto įkeitimo buvo išbraukta. Teismas nusprendė, kad šalys pačiame hipotekos sandoryje nutarė neįkeisti kiemo aikštelės ir toks susitarimas šalims tapo privalomu. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl turto arešto įtakos susitarimui dėl hipotekos įgyvendinti. Nurodė, jog kiemo aikštelės statyba buvo baigta ir įrašas turto registre padarytas 2011 m. rugsėjo 8 d., o turto areštai turtui dėl atsakovės skolų buvo taikyti vėliau. Nurodytų motyvų pagrindu teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl turto pripažinimo įkeistu ir išvestinį reikalavimą dėl lėšų, gautų pardavus ginčo turtą, pervedimo ieškovui.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovas UAB Medicinos bankas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismo teiginys, esą bankas, remdamasis tuo, kad atsakovės 2013 m. lapkričio 27 d. kreditorių susirinkime buvo nuspręsta iš varžytynių parduoti ne tik patalpas, bet ir kiemo aikštelę, mano, kad kiemo aikštelė yra pagrindinio daikto – mechaninių dirbtuvių priklausinys, yra visiškai netikslus. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas šią aplinkybę įrodinėjo tuo, jog tarp patalpų ir aikštelės egzistuoja funkcinis ryšys. Teismas nevertino reikšmingų šį funkcinį ryšį patvirtinančių aplinkybių, dabartinio turto savininko nuomonės dėl objektų tarpusavio ryšio.
  2. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo prašomu laikotarpiu nustatyti kiemo aikštelės hipoteką banko naudai nėra galimybės, nepagrįsta. Pripažinus, kad kiemo aikštelė nurodytu laikotarpiu (iki jos pardavimo) buvo įkeista bankui, būtų laikoma, kad iš jos pardavimo gautos lėšos atitektų hipotekos kreditoriui.
  3. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalys pačiame hipotekos sandoryje nutarė neįkeisti ginčo aikštelės, nepagrįsta. Šalys nesudarė raštiško susitarimo, kuriuo ieškovas atsisakytų ginčo turto įkeitimo.
  4. Teismo išvados dėl atsakovės turtui taikytų areštų netikslios. Šalys dėl kiemo aikštelės įkeitimo susitarė 2012 m. sausio 18 d., o bylos duomenys patvirtina, kad turto areštas atsakovo turtui registruotas 2012 m. vasario 9 d.

13Atsakovė BUAB „Žemreida“ prašo ieškovo UAB Medicinos bankas apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas nustatė tikrąją šalių valią laikyti patalpas ir ginčo aikštelę savarankiškais nekilnojamojo turto objektais. Akcentavo aplinkybę, jog ieškovas, manydamas, kad ginčo aikštelė yra įkeistų patalpų priklausinys, turėjo galimybę ją įkeisti. Nurodė, kad ieškovo prašymas nustatyti faktą arba pripažinti daiktą įkeistu neatitinka materialinių ir procesinių normų reikalavimų.

14Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

17Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės esamo ar būsimo skolininko įsipareigojimo įvykdymas, įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis, 4.185 straipsnis). Sutartinei hipotekai galioja bendrieji sutarčių dispozityvumo ir laisvės principai, kurie suteikia jos šaliai teisę laisvai apsispręsti dėl hipotekos sąlygų ir turinio, nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 straipsnis).

18Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas UAB Medicinos bankas ir atsakovė UAB „Žemreida“ 2008 m. sausio 3 d. sudarė kredito linijos sutartį, kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 214 300 Eur kreditas. Atsakovė prievolės pagal kredito sutartį tinkamą įvykdymą užtikrino kredito gavėjo banko sąskaitose esančių lėšų įkeitimu, G. B. laidavimu, negyvenamųjų patalpų – mechaninių dirbtuvių, esančių ( - ), hipoteka su žemės sklypo nuomos teisės įkeitimu, o kredito linijos sutarties vykdymo metu kredito gavėjo prievolės buvo užtikrintos ir kitomis priemonėmis (b. l. 34-67). Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi atsakovei UAB „Žemreida“ iškelta bankroto byla. 2014 m. sausio 10 d. bankroto procese trečiajam asmeniui UAB „Robidoga“ buvo parduotas BUAB „Žemreida“ priklausęs nekilnojamasis turtas – negyvenamosios patalpos - mechaninės dirbtuvės, esančios ( - ), bei kiemo aikštelė, esanti ( - ) (b. l. 9-10). Ieškovo nuomone, trečiajam asmeniui komplekte su dirbtuvėmis parduota aikštelė yra tų dirbtuvių priklausinys, todėl ji taip pat turėjo būti laikoma įkeista ieškovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiama, kokie nekilnojamieji daiktai yra įkeisti šalių sudaryta hipotekos sutartimi, todėl šiuo atveju aktualūs hipotekos sutarties turinio ir hipotekos objekto nustatymo klausimai.

19CK 4.171 straipsnyje išdėstytos hipotekos objekto nustatymo taisyklės. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipotekos objektu gali būti bet kokie nekilnojamieji daiktai, taip pat ir kilnojamasis turtas bei turtinės teisės, jeigu šis turtas hipotekos sandoriu įkeičiamas kartu su nekilnojamaisiais daiktais. Be to, hipotekos objektu gali būti nekilnojamojo daikto dalis (CK 4.171 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto registro duomenys, sudarant hipotekos lakštą ir nukreipiant skolos išieškojimą į įkeistą turtą, yra svarbūs, nes hipotekos sutartimi gali būti įkeičiami tik tokie žemės sklypai, statiniai, butai ir patalpos, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, jiems suteiktas unikalus numeris ir jie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri turto vienetai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatyme nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Kai įstatyme nenustatyta kitaip, būtent daikto savininkas sprendžia, kokį teisinį statusą suteikti nekilnojamajam daiktui – suformuoti nekilnojamojo turto kadastro nustatyta tvarka daiktą kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą ir įregistruoti savarankišku (pagrindiniu) daiktu ar šį daiktą įregistruoti kito – pagrindinio daikto (žemės sklypo, statinio) – priklausiniu, jeigu tai leidžia daikto prigimtis. Taigi, sprendžiant dėl daikto likimo, teisiškai reikšmingas ir sukuriantis teisinius padarinius yra daikto savininko apsisprendimas, kokį teisinį statusą suteikti nekilnojamajam daiktui.

20Pagal CK 4.171 straipsnio 3 dalį, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, hipotekos objektu laikomas pagrindinis daiktas ir visi esami ar būsimi antraeiliai daiktai, išskyrus daikto pajamas. Antraeiliai daiktai laikomi įkeistais hipoteka, nors jie ir nenurodyti hipotekos sandoryje. Ši įstatymo nuostata yra pagrindinio daikto ir jo priklausinio (antraeilio daikto) teisinio ryšio taisyklių (CK 4.12–4.14, 4.19 straipsniai) išraiška hipotekos santykiuose. Pagal bendrąją pagrindinių ir antraeilių daiktų teisinio ryšio taisyklę priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Tokios nuostatos dėl CK 4.171 straipsnyje įtvirtintų hipotekos objekto nustatymo taisyklių aiškinimo laikomasi kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.).

21UAB „Žemreida“ ir UAB Medicinos bankas kredito linijos sutartyje susitarė dėl kredito gavėjui priklausančių negyvenamųjų patalpų – mechaninių dirbtuvių hipotekos su žemės sklypo nuomos teisės įkeitimu (kredito linijos sutarties 2.7.2 punktas). Tokia pati nuostata liko ir šią sutartį pakeitus papildomais susitarimais Nr. 1 ir Nr. 2 (b. l. 40-48). Šios sąlygos įgyvendinimą patvirtina hipotekos ir įkeitimo lakštai su jų pakeitimais (b. l. 52-67). Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog aptariamu atveju šalių susitarimas dėl prievolės užtikrinimo (hipotekos) sudaro prielaidas taikyti bendrąją pagrindinių ir antraeilių daiktų teisinio ryšio taisyklę, įtvirtintą CK 4.14 straipsnio 1 dalyje. Šalys turėjo galimybę susitarti dėl pagrindinio daikto priklausinių (antraeilių daiktų) kitokio likimo, tačiau to nepadarė. Atsakovės BUAB „Žemreida“ argumentas, jog kredito linijos sutarties sudarymo metu aikštelė, kaip nekilnojamojo turto vienetas, neegzistavo, yra atmestinas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ginčo aikštelė, kaip nekilnojamojo turto objektas, kredito linijos sutarties sudarymo metu egzistavo, nors atsakovės nuosavybės teisės į ją nebuvo atskirai įregistruotos ir išviešintos registre (b. l. 9). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu šalys buvo laisvos susitarti tiek dėl esamų, tiek dėl būsimų nekilnojamojo turto objektų hipotekos (t. y. įkeisti dirbtuves tiek su esamais, tiek su esamais ir būsimais priklausiniais, tiek dirbtuves be priklausinių). Konstatavus, jog hipotekos sandorio šalys dėl šių aplinkybių nesusitarė, taikytina bendroji pagrindinių ir antraeilių daiktų teisinio ryšio taisyklė (CK 4.14 straipsnio 1 dalis).

22Apskųstojo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovo reikalavimas ginčo aikštelę pripažinti pagrindinio daikto – dirbtuvių priklausiniu, ir tuo pagrindu ieškovo nurodytu laikotarpiu buvus įkeistą kartu su pagrindiniu daiktu, teismo atmestas įvertinus šalių susitarimo esmę. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalys 2012 m. sausio 18 d. susitarimu susitarė dėl ginčo aikštelės hipotekos, tačiau vėlesniu susitarimu šalys šios užtikrinimo priemonės atsisakė. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko, apeliaciniame skunde neigdamas šalių valios atsisakyti ginčo aikštelės hipotekos buvimą. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

23Iš tiesų, bylos duomenys patvirtina, kad 2012 m. sausio 18 d. susitarimu šalys susitarė, be kita ko, ir dėl ginčo aikštelės hipotekos (papildomo susitarimo Nr. 4 1.5 punktas). Tačiau tiek šalių iš esmės skirtingai aiškinamas 2012 m. vasario 8 d. sutartinės hipotekos lakšto pakeitimų (b. l. 58) turinys, tiek šalių pateikti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog šalys 2012 m. vasario 8 d. sandoriu atsisakė 2012 m. sausio 18 d. susitarime numatytos ginčo aikštelės hipotekos. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog šalių susitarimą įkeisti aikštelę lėmė tiek jos įregistravimo faktas ir laikas (netrukus iki 2012 m. sausio 18 d. susitarimo sudarymo), tiek tai, jog eilę kartų buvo koreguojamos kitos kredito linijos sutarties nuostatos (pvz., atidedamas kredito grąžinimo terminas, sudaromas įsiskolinimo grąžinimo grafikas ir pan.). Įvertinus kitas byloje nustatytas aplinkybes, jog ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovės turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas), teisėjų kolegija prieina prie labiau tikėtinos išvados, kad 2012 m. sausio 18 d. susitarimas dėl ginčo turto hipotekos nebuvo pakeistas (atšauktas), o dėl objektyvių priežasčių (disponavimo daiktinėmis teisėmis ribojimo) nebuvo įgyvendintas. Ieškovui nurodžius hipotekos sandorio nesudarymą lėmusias aplinkybes, jas pagrindus objektyviais duomenimis (turto areštų registro informacija), atsakovė BUAB „Žemreida“ savo poziciją, jog šalys tiesiog atsisakė ketinimų įkeisti šį turtą, grindė iš esmės deklaratyviu ir faktine bylos medžiaga nepagrįstu teiginiu. Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja pirmosios instancijos teismo išvados, esą pačios šalys 2012 m. vasario 8 d. atsisakė ketinimo įkeisti ginčo aikštelę, nepagrįstumą. Kita vertus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas šalių susitarimo esmę sudarant kredito linijos sutartį ir vėliau keičiant jos sąlygas, visiškai nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo pagrindą sudarančių aplinkybių – ieškovui įkeistų dirbtuvių ir hipotekos sandorio sudarymo metu Nekilnojamojo turto registre dar neįregistruotos aikštelės tarpusavio teisinio ryšio, t. y. ar ieškovo argumentai bei juos pagrindžiantys faktiniai duomenys yra pakankami šių daiktų funkciniam ryšiui konstatuoti ir CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nurodytai taisyklei taikyti.

24Pagal CK 4.12 straipsnį pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. CK 4.13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius. CK 4.19 straipsnio 1 dalyje priklausiniai apibrėžiami kaip savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.

25Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Pagal kasacinio teismo praktiką, kurį daiktą pripažinti pagrindiniu, o kurį – antraeiliu, yra kiekvieno konkretaus atvejo įvertinimo pagal faktinius duomenis, galiojančius įstatymus ir sutartis rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2007). Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; kt.). Pasisakydamas dėl priklausinių teisinio statuso kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad vienas iš priklausinių požymių yra tas, jog tai yra savarankiški daiktai, o Nekilnojamojo turto registro nuostatos nelemia ir nereglamentuoja, kad daiktas ar jo dalis tik dėl jo registracijos ar dėl tokių jo savybių kaip suformavimas nekilnojamojo turto objektu arba unikalaus numerio suteikimo negali būti pripažintas daikto priklausiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013).

26Aplinkybė, ar daiktas yra priklausinys, ar ne, nustatytina atsižvelgiant į įrodymų vertinimo taisykles, suformuluotas CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

27Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog aptariamu atveju atsakovės nuosavybės teisės į ginčo aikštelę buvo įregistruotos jau po dirbtuvių hipotekos sandorio sudarymo, o Nekilnojamojo turto registre savininko valia ginčo aikštelė įregistruota kaip pagrindinis daiktas (t. y. registre nenurodyta, jog aikštelė – pastatui tarnaujantis daiktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Duomenų apie nekilnojamuosius daiktus išviešinimas nenulemia daikto paskirties ir jo ryšių su kitais daiktais, taigi nereiškia, kad daikto savybės ar kriterijai yra būtent tokie; išviešinti duomenys nelemia daikto likimo. Tam turi reikšmės požymiai, savybės ir kriterijai, kurie priklauso daiktui, bei savininko valia. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kokie nekilnojamieji daiktai jame registruojami. Registruojami daiktai turi būti atskiri ir jiems turi būti suteiktas unikalus numeris. Šie duomenys reikalingi nekilnojamajam daiktui kaip kadastriniam vienetui suformuoti ir registravimo įrašui padaryti, bet jie nenulemia daikto paskirties ir ryšių su kitais daiktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013). Vien ta aplinkybė, jog pagal viešo registro duomenis aikštelė nėra įregistruota kaip pastato – dirbtuvių priklausinys, taip pat nesudaro pagrindo tokiai išvadai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, suformuotoje bylose, kurių faktinės aplinkybės yra panašios, laikomasi nuostatos, kad viešojo registro duomenimis galima vadovautis tik tol, kol nėra ginčo dėl pačios registre įregistruotos daiktinės teisės turinio (duomenų įregistravimo pagrindo), nes, minėta, išviešinti duomenys savaime nelemia daikto likimo. Tuo atveju, jeigu toks ginčas kyla (kaip ir nagrinėjamu atveju), teismas turi patikrinti daiktinės teisės turinį ir spręsti civilinį teisinį ginčą iš esmės. Kilus ginčui, registro duomenys gali būti naudojami kaip faktiniai įrodomieji duomenys, bet jie gali būti paneigiami, teismui įsitikinus jų nepagrįstumu ir teismo sprendime padarius išvadą dėl nustatytų daikto požymių, kriterijų, savybių ar funkcinio ryšio tarp daiktų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015).

28Teisėjų kolegija pastebi, jog aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo pozicijos esmę sudarančių argumentų ir faktinių duomenų, ieškovo nuomone, pagrindžiančių dirbtuvių ir aikštelės tarpusavio funkcinį ryšį (registre nurodytos kiemo aikštelės tikslinės paskirties, aikštelės lokalizacijos, valstybinio žemės sklypo, ant kurio yra ginčo objektai, perdavimo atsakovei aplinkybių ir tikslų, aplinkybės, ar yra galimybė aikštele naudotis kaip savarankišku objektu, ar aikštelės nebuvimas leidžia naudotis dirbtuvėmis, kiemo aikštelės ir dirbtuvių naudojimo retrospektyvių aplinkybių ir pan). Dėl minėtos priežasties liko neįvertintos ir buvusio turto savininko (atsakovės) bei turto įgijėjo (trečiojo asmens) pozicijas sudarančios aplinkybės. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, įrodymų gavimo galimybių yra pagrindas daryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi visiškai naujais aspektais, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas. Bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas. Tik pirmosios instancijos teisme išsamiai ištyrus ir įvertinus visas aplinkybes, kuriomis šalys grindė aikštelės ir dirbtuvių teisinį funkcinį ryšį, šalių apeliacijos teisė būtų laikoma efektyvia, todėl teisėjų kolegija konstatuoja šiuo atveju esant pagrindą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš naujo.

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

31Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB Medicinos bankas pateiktame ieškinyje prašė pripažinti, kad... 5. Ieškovas nurodė esąs atsakovės kreditorius. Ieškovo, kaip įkaito... 6. Atsakovė BUAB „Žemreida“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 7. Trečiasis asmuo UAB „Robidoga“ su ieškiniu sutiko. Trečiasis asmuo... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį... 10. Pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, jog ieškovas... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB Medicinos bankas prašo panaikinti Šiaulių... 13. Atsakovė BUAB „Žemreida“ prašo ieškovo UAB Medicinos bankas apeliacinį... 14. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - 17. Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės... 18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas UAB Medicinos bankas ir atsakovė... 19. CK 4.171 straipsnyje išdėstytos hipotekos objekto nustatymo... 20. Pagal CK 4.171 straipsnio 3 dalį, jeigu hipotekos sandoryje... 21. UAB „Žemreida“ ir UAB Medicinos bankas kredito linijos sutartyje susitarė... 22. Apskųstojo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys sudaro pagrindą... 23. Iš tiesų, bylos duomenys patvirtina, kad 2012 m. sausio 18 d. susitarimu... 24. Pagal CK 4.12 straipsnį pagrindiniais daiktais laikomi... 25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks... 26. Aplinkybė, ar daiktas yra priklausinys, ar ne, nustatytina atsižvelgiant į... 27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog aptariamu atveju atsakovės... 28. Teisėjų kolegija pastebi, jog aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas... 29. Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą ir...