Byla e2-1599-157/2017
Dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti minėtos pareiškėjo atskirąjį skundą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Laugina“ bankroto byloje Nr. eB2-808-555/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Krašto projektai ir partneriai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti minėtos pareiškėjo atskirąjį skundą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Laugina“ bankroto byloje Nr. eB2-808-555/2016.

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartyje iškelta uždarosios akcinės bendrovės ,,Laugina“ (toliau – BUAB ,,Laugina“, atsakovė) bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė ,,BankromaX“ (toliau – UAB ,,BankromaX“, bankroto administratorius), ši teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. Teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartyje patvirtinta patikslinta administravimo išlaidų sąmata – Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartyje patvirtinta sąmata padidinta iki 48 173,45 Eur, – kurioje numatytas lėšas administratorius turi teisę naudoti iki šią patvirtins kreditorių susirinkimas.

    4

  2. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė ,,Krašto projektai ir partneriai“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą patvirtinti papildomą administravimo sąmatą.

    5

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartyje atsisakė priimti kreditorės UAB ,,Krašto projektai ir partneriai“ atskirąjį skundą ir jį grąžino padavusiam asmeniui.
  2. Teismas, atsižvelgdamas į šiam ginčui aktualias įstatymo nuostatas (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį), teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio mėn. 9 d. nutartis, priimta civilinėje bylos Nr. 3K-3-681/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2430/2013, 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-279/2013, 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-113/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1536-407/2016), atsižvelgdamas į tai, kad atskiruoju skundu yra skundžiama teismo nutartis patenkinti bankroto administratoriaus prašymą dėl papildomos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektu, – nutarė šio atskirojo skundo nepriimti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
  3. Be to, teismas pažymėjo, kad draudimas skųsti nutartis, kuriose teismas patvirtina sumą lėšų, kurias administratoriui leidžiama naudoti iki administravimo išlaidų sąmatą patvirtins kreditoriai, nereiškia draudimo teismui, esant poreikiui, šią sumą peržiūrėti ar patvirtinti papildomas lėšas (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atskirajame skunde kreditorė UAB ,,Krašto projektai ir partneriai“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atskirąjį skundą. Šio prašymo nepatenkinus, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu nustatyti, ar CK ir / arba ĮBĮ normos, kuriomis nenumatyta bankrutuojančios įmonės kreditoriaus teisė teismine tvarka apskųsti pirmos instancijos teismo nutartį, kuria yra tvirtinama bankroto administravimo išlaidų iki pirmojo kreditorių susirinkimo sąmata, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsniui, ir / arba kitoms Konstitucijos normoms.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė, kad teismas tvirtina administravimo išlaidų sąmatą tik už laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo, tačiau vien ta aplinkybė, jog kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti dėl administravimo išlaidų sąmatos už laikotarpį nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, negali atimti iš kreditoriaus teisės vertinti prašomą patvirtinti sąmatą. Sprendžiant priešingai, yra šiurkščiai pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą.
    2. Teismas, patvirtinęs bankroto administratoriaus prašomą išlaidų sąmatą, atėmė iš kreditorių bet kokias galimybes ginti teismine tvarka būtent tokia sąmata pažeistas savo turtines teises. Kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą vėlesniam laikotarpiui niekaip nėra susijusi su teise įvertinti, ar iki pirmojo kreditorių susirinkimo teismas pagrįstai nustatė, o bankroto administratorius protingai naudojo bendrovės pingines lėšas, iš kurių galėjo būti tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, ir tokios teisės negali pakeisti.
    3. Pagal skundžiamą teismo nutartį iš kreditorių atimama teisė apskųsti nutartį, kurioje patvirtina administravimo išlaidų sąmata iki pirmojo kreditorių susirinkimo, net jei sąmata yra akivaizdžiai nepagrįsta ar neprotinga. Tuo tarpu bankroto administratorius, netgi neskųsdamas teismo nutarties, visada turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą, prašydamas patvirtinti papildomą administravimo išlaidų sąmatą, t. y. tam tikra prasme nesutikdamas su anksčiau teismo patvirtinta išlaidų sąmata, turi galimybę reikalauti, kad anksčiau priimta nutartis šiuo klausimu būtų peržiūrėta patvirtinant didesnę sąmatą.
  1. Atsakovės BUAB ,,Laugina“ bankroto administratorius prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamą nutartį priėmė ją pagrįsdamas tiek teisės aktų nuostatomis, tiek aukštesnės instancijos teismų suformuota praktika tokio pobūdžio bylose.
    2. Prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą yra nepagrįstas ir netenkintinas, nes konkrečiai nėra nurodyta, kuri CPK ar ĮBĮ norma prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, kuriame įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą ir / arba kitoms Konstitucijos normoms. Kreditorius, dalyvaudamas kreditorių susirinkime (komitete, jeigu toks sudaromas) sprendžia dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos dydžio. Tačiau siekiant bankroto proceso tikslų bei bankroto principų įgyvendinimo laikiną (priminą) sąmatą pagrįstai tvirtina teismas, o vėliau administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas ir kontrolė pereina kreditorių žinion. Laikiną (priminę) sąmatą tvirtina teismas, remdamasis bankroto administratoriaus pateiktais duomenimis, o vėlesniame bankroto proceso etape jau kreditorių susirinkimas sprendžia šios sąmatos dydžio klausimus atsižvelgdamas į administratoriaus pateiktus duomenis. Kreditorius aktyviais veiksmais gali dalyvauti bankroto administravimo išlaidų sąmatos sudaryme ir nebūtinai tai turi vykti teisme.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šis teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ar jų neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), ir ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „Krašto projektai ir partneriai“ skundą dėl teisėtumo ir pagrįstumo teismo nutarties, kurioje patikslinta administravimo išlaidų sąmata laikotarpiui iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Absoliučių apskųstosios teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinis teismas nenustatė, todėl žemiau nagrinėjamais klausimais pasisako remdamasis atskirajame skunde išdėstytu faktiniu bei teisiniu pagrindu (CPK 320, 338 straipsniai).
  3. Apeliantė, nesutikdama su paminėta teismo išvada teigia, kad teismui atsisakius priimti atskirąjį skundą neapgrįstai apribota kreditorių teisė pasisakyti klausimais, susijusiais su administravimui skirtų pinigų kiekio pagrįstumu. Mano, kad kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti vėlesnio laikotarpio administravimo išlaidų sąmatą niekaip nėra susijusi su teise įvertinti, ar iki pirmojo kreditorių susirinkimo teismas nustatė ir bankroto administratorius protingai naudojo bankrutuojančios bendrovės lėšas, iš kurių galėjo būti patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, ir tokios teisės negali pakeisti. Tuo atveju, jeigu jos skundas bus atmestas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu nustatyti, ar CPK ir / arba ĮBĮ, tą apimtimi, kurioje juose nenumatyta bankrutuojančios įmonės kreditoriaus teisė teismine tvarka apskųsti pirmos instancijos teismo nutartį patvirtinančią sąmatą bankroto administravimo išlaidų iki pirmojo kreditorių susirinkimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei kreiptis į teismą ir/ arba kitoms normoms.
  4. Apeliacinis teismas sprendžia, kad prieš pradedant nagrinėti paminėtus skundo argumentus tikslinga pažymėti šiam ginčui aktualias faktines bylos aplinkybes. Kaip minėta, Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartyje įmonei iškelta bankroto byla, ši teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 1 d., Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus atsakovės apeliacinį skundą. Šie teismai, be kita ko, nustatė, kad įmonė įregistruota 1996 m. sausio 11 d.; kad jos vadovu buvo E. L.; kad 2016 m. kovo 31 d. balanse nurodyti neteisingi duomenys; kad įmonės pradelsti finansiniai įsipareigojimai (2 256 403,35 Eur) viršija pusę šios įmonės turto vertės (4 057 920,40 Eur); kad didžiąją įmonės turto dalį sudaro nekilnojamasis turtas bei transporto priemonės; kad skolų kreditoriams nelikviduoja ir nemažina, finansinė padėtis nuolat blogėja, pradelstų finansinių įsipareigojimų našta didėja, nematyti įmonės atsigavimo ar mokumo atstatymo perspektyvų; kad neegzistuoja sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-1689-330/2016). Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartyje buvo patvirtinti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo ne kartą tikslintas (2017 m. kovo 13 d., balandžio 10 d., liepos 3 d. rugsėjo 4 d. nutartyse); kad dėl dalies jų kilo ginčai, kurie iki šiol nagrinėjami tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose; kad šios bylos nagrinėjimo metu patvirtintas sąrašas, kurį sudaro 98 kreditorių su 1 806 079,16 Eur finansiniais reikalavimais; kad apeliantės UAB ,,Krašto projektai ir partneriai“ kreditorinis reikalavimas, patvirtintas teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartyje, sudaro 108 021,03 Eur, tai yra 5,98 proc. visų minėtų reikalavimų sumos. Nagrinėjamam klausimui taip pat aktuali bankroto bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartyje patvirtinta 1 500 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmata iki pirmojo kreditorių susirinkimo, teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartyje ši sąmata patikslinta ją padidinant iki 14 424,43 Eur, teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartyje ji padidinta iki 37 728,30 Eur, o teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartyje, kurią siekiama apskųsti apeliacine tvarka, – iki 48 173,45 Eur; kad 2017 m. birželio 22 d. įvyko pirmasis įmonės kreditorių susirinkimas, kuris, be kita ko, aštuntuoju darbotvarkės klausimu patvirtino 20 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą bei 40 000 Eur administratorės atlyginimą iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro; kad tiek šios bylos apeliantė kreditorė UAB ,,Krašto projektai ir partneriai“, tiek kiti įmonės kreditoriai yra pateikę teismui skundus dėl šio bei kitų kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo, kurių pagrįstumo klausimai dar nėra išspręsti.
  5. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina tai, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) apeliantė UAB ,,Krašto projektai ir partneriai“ šiame bankroto procese itin aktyviai naudojasi jai suteiktomis tiek CPK, tiek ĮBĮ teisėmis – teikė prašymą įtraukti ją trečiuoju asmeniu byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos atsakovei priteisimo; pirmosios instancijos teismui atmetus šį prašymą – teikė atskirąjį skundą (žr. Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-278-273/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-602-381/2017); taip pat teikė prieštaravimus bei atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis buvo išspręsti kreditorinių reikalavimų patvirtinimo klausimai, kurie tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo buvo atmesti; teikė prašymus dėl paminėtų civilinių bylų sustabdymo, kurie taip pat nebuvo patenkinti; teismuose ne kartą buvo keliamas klausimas dėl baudos skyrimo šiai kreditorei, tvirtinant, kad ji piktnaudžiauja proceso teisėmis (žr. Kauno apygardos teismo civilines bylas Nr. eB2-1570-555/2017; eB2-1566-555/17; Lietuvos apeliacinio teismo civilines bylas Nr. e2-893-381/2017, e2-1369-798/2017).
  6. Apeliacinis teismas, įvertinęs tiek pirmiau paminėtus atskirojo skundo argumentus, tiek bylos medžiagą, sprendžia, kad priešingai nei teigiama skunde, nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis. 330 straipsnis).
  7. Apeliacinis teismas, atmesdamas kaip nepagrįstus šios nutarties 12 punkte nurodytus skundo argumentus visų pirma pažymi tai, kad, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu yra nuosekliai išplėtota bei aiški – teismo nutartis, kuria patvirtintos administravimo išlaidos iki pirmojo kreditoriaus susirinkimo, neužkerta kelio bankroto bylos eigai bei galimybei byloje dalyvaujantiems asmenims įgyvendinti savo teises sprendžiant tokius klausimus, todėl tokia nutartis nėra skundžiama apeliacine tvarka; teismo paskirtų piniginių lėšų naudojimas yra laikinas, nes tolesniuose bankroto proceso etapuose tiek administravimo išlaidų sąmata, tiek administratoriaus atlyginimo dydis nustatomi būtent kreditorių; įstatyme įtvirtinta teismo kompetencija patvirtinti laikiną administravimo išlaidų sąmatą yra grindžiama būtinybe užtikrinti bankroto proceso eigą tol, kol bus sušauktas kreditorių susirinkimas, ir yra orientuota tik į šio tikslo įgyvendinimą; teismas kontroliuoja šių pinigų panaudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2-1536-407/2016; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2-1274-823/2017). Be to, naujausioje kasacinio teismo praktikoje, kuri aktuali taip pat ir nagrinėjamam klausimui, yra išaiškinta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina ir keičia administravimo išlaidų sąmatą (ĮBĮ 23straipsnio 5 punktas), tačiau ja disponuojant teisėtai patirtos administravimo išlaidos negali būti kvestionuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017).
  8. Antra, priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismo argumentus, kad minėtas teismo tarpinis procesinis sprendimas negali būti skundžiamas, nes neužkerta kelio bankroto bylos eigai ir nepažeidžia apeliantės teisių, – patvirtina taip pat ir šios nutarties 13–14 punktuose nustatytos faktinės bylos aplinkybės, o būtent tai, jog, kaip minėta, sąmata buvo patvirtinta trumpam laikui, t. y. iki pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo, tačiau šis buvo sušauktas 2017 m. birželio 22 d., t. y. praėjus daugiau nei pusei metų po administravimo sąmatos patvirtinimo, nes teismuose buvo nagrinėjami šios bylos apeliantės pateikti prieštaravimai bei skundai dėl patvirtintų finansinių reikalavimų, buvo sprendžiami šios kreditorės UAB ,,Krašto projektai ir partneriai“ inicijuoti procesinio pobūdžio klausimai dėl bylų sustabdymo, o taip pat bankroto administratorės bei kitų kreditorių pateikti prašymai dėl baudų skyrimo pastarajai. Be to, susirinkimo nutarimas, kuriame, be kita ko, yra patvirtinta ši sąmata, administratoriaus atlyginimas, yra apskųstas teismui ir ši byla dar nėra užbaigta nagrinėti. Nors nuo bankroto bylos iškėlimo praėjo daugiau nei vieneri metai, bankroto proceso metu patiriamos išlaidos tebėra / tegali būti finansuojamos tik pagal teismo patvirtintą laikinąją sąmatą. Taigi skundžiamoje teismo nutartyje visiškai pagrįstai nurodoma, kad nepaisant užtrukusio pagrindinės sąmatos patvirtinimo klausimo bankroto byloje turi būti užtikrinama operatyvi šio proceso eiga. Tuo tarpu pagal bylos medžiagą, pats apeliantas savo atskirajame skunde, kurį siekia pateikti, iš esmės pripažįsta faktą, jog įmonės turtą, be kita ko, sudaro nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, kurių priežiūrai, išsaugojimui ir šioje proceso stadijoje, akivaizdu, yra būtinos piniginės lėšos.
  9. Trečia, apeliacinis teismas, atmesdamas apeliantės argumentus dėl esminio jos proceso teisių pažeidimo, tai yra paneigimo teisės kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai teisingai nurodė, jog kreditoriai visus savo argumentus dėl bankroto administratoriaus veiksmų panaudojant teismo patvirtintoje sąmatoje numatytas lėšas, turės teisę pareikšti pirmajame kreditorių susirinkime svarstant ir sprendžiant klausimą dėl patvirtinimo minimų išlaidų sąmatos laikotarpiui iki bankroto proceso pabaigos. Tokios teismo išvados pagrįstumą visiškai patvirtina taip pat ir pirmiau jau paminėta naujausia kasacinio teismo praktika, jog kreditorių susirinkimo valia tvirtinant / keičiant administravimo išlaidų sąmatą nėra saistoma teismo nustatyta pinigų suma. Kasacinis teismas tik pabrėžė, kad kreditorių susirinkime negali būti kvestionuojamos teisėtai patirtos administravimo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017). Taigi siekiant nuspręsti kitaip, turi būti išnagrinėtas šis klausimas (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas, 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, ginčas, be kita ko, taip pat ir dėl šios sąmatos patvirtinimo, nėra baigtas nagrinėti.
  10. Ketvirta, Dėl to, kas nurodyta nutarties 16–18 punktuose apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliantės skunde pateiktą prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą prašant išaiškinti, ar paminėtas teisinis reguliavimas, pagal kurį negali būti skundžiama teismo nutartis, kuria patvirtinta administravimo išlaidų sąmata iki pirmojo kreditorių susirinkimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui. Teismas sprendžia, kad, kaip jau minėta, teismų praktika šiuo klausimu yra itin išplėtota aiški, o apeliantės argumentai nesuteikia pagrindo manyti, jog šioje byloje pritaikytas teisinis reguliavimas gali prieštarauti skunde nurodytai Konstitucijos normai (CPK 3 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2013).
  11. Penkta, apeliacinis teismas pažymi ir tai, kad apeliantei, kuriai viso šios bankroto bylos proceso metu atstovauja profesionalūs teisininkai – advokatai, yra / turi būti žinomi, tiek įmonių bankroto proceso ypatumai, tiek teisinis jo reglamentavimas, tiek teismų praktikos išaiškinimai aktualiais klausimais; yra / turi būti žinoma, kad bankroto administratorius yra verslu užsiimantis asmuo, kuris imdamasis administruoti įmonę ne tik prisiima su tuo susijusią riziką, bet ir pagrįstai tikis, jog jam bus nustatytos ir atlygintos administravimo išlaidos, mokamas atlyginimas.
  12. Remdamasis bylos medžiaga, pirmiau pateiktais argumentais teismas sprendžia, kad šioje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino ginčui aktualias faktines, teisines aplinkybes, išaiškino, pritaikė įstatymą, tinkamai vadovavosi teismų praktikos nuostatomis ir, atsisakydamas priimti pareiškėjos, kreditorės UAB ,,Krašto projektai ir partneriai“ atskirąjį skundą dėl teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 338 straipsnis, 78 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalis, 265 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis). Gi pastarosios atskirajame skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo naikinti ar keisti šią teismo nutartį, todėl skundas atmetamas nenagrinėjant kitų jame išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,

Nutarė

14Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai