Byla e2-1689-330/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atsisakyta uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ kelti restruktūrizavimo bylą ir nutarta jai iškelti bankroto bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1810-555/2016 pagal ieškovių akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“, uždarosios akcinės bendrovės „Vandens siurbliai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „RUUKKI LIETUVA“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“, taip pat pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ direktoriaus E. L. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Skolų valdymo konsultacijos“.

2Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,

3n u s t a t y t a :

4I. Klausimo esmė

5Atskiruoju skundu keliami teismo nutarties, kuria atsisakyta kelti atsakovei UAB „Laugina“ restruktūrizavimo bylą ir nutarta jai iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

6Pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovai AB „Šiaulių bankas“, UAB „Vandens siurbliai“, ir UAB „RUUKKI LIETUVA“ prašė atsakovei UAB „Laugina“ iškelti bankroto bylą. Ieškovė AB „Šiaulių bankas“ nurodė, kad atsakovė 2016 m. balandžio 8 d. duomenimis pagal 2013 m. kovo 8 d. Sutartį Nr. G-23-AV-59815 yra skolinga ieškovei 929 461,60 Eur sumą, kurią sudaro 735 932,97 Eur negrąžinta garantija, 126 923,21 Eur priskaičiuotos palūkanos ir 66 605,42 Eur delspinigiai už garantiją. Nurodė, kad veiklos, iš kurios gautų realių pajamų, įmonė šiuo metu nevykdo (nėra sudariusi jokių sutarčių, įmonėje dirba dešimt darbuotojų, yra tik vienas vadovas), įmonės skolos kreditoriams yra didelės, taipogi nėra jokių perspektyvų, kad atsakovei UAB „Laugina“ iškėlus restruktūrizavimo bylą būtų patvirtintas restruktūrizavimo planas, kadangi didžiausi atsakovės kreditoriai nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu, be to, atsakovė neturi ir atestato, suteikiančio teisę verstis statybos darbais (negali dalyvauti viešuosiuose konkursuose).

7Pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime ieškovas UAB „Laugina“ direktorius E. L. prašė iškelti UAB „Laugina“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Restrus“, leisti naudoti 6 714,84 Eur sumą per mėnesį, reikalingą būtinosioms bendrovės išlaidoms apmokėti. Nurodė, kad įmonė turi finansinių sunkumų, tačiau nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos. Aiškino, kad įmonė sumažino darbų apimtis ir darbuotojų skaičių. Pareiškėjo teigimu, atsakovei iškėlus restruktūrizavimo bylą, išliktų galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais.

8Ieškovės UAB „Vandens siurbliai“, UAB „RUUKKI LIETUVA“ ir trečiasis asmuo UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ nurodė su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nesutinkantys, prašo atsakovei UAB „Laugina“ iškelti bankroto bylą, kadangi įmonė yra nemoki, jokios veiklos nevykdo, turi didelių įsiskolinimų kreditoriams, be to, jau anksčiau buvo kreipusis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau byla buvo nutraukta nepatvirtinus restruktūrizavimo plano.

9Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartimi civilinės bylos pagal pareiškimus iškelti bankroto ir restruktūrizavimo bylas sujungtos nagrinėti į vieną bylą.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė UAB „Laugina“ kelti restruktūrizavimo bylą ir nutarė jai iškelti bankroto bylą.

12Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „Laugina“ finansinės atskaitomybės duomenys nerodo akivaizdaus įmonės nemokumo, tačiau įvertinęs kitus byloje esančius duomenis teismas konstatavo, kad atsakovės 2016 m. kovo 31 d. balanso rodikliai neatspindi realios įmonės turtinės (finansinės) padėties. Teismas pažymėjo, kad atsakovės balanse deklaruojamas trumpalaikis turtas – per vienerius metus gautinos 1 543 701 Eur dydžio sumos, neatitinka realios padėties. Teismas akcentavo, jog per vienerius metus gautinos sumos paprastai nelaikomos realiu turtu, nes atsakovė jų gali ir neatgauti. Teismas laikėsi nuostatos, kad tokiu atveju turėtų būti vertinami ne tik gautinų sumų dydžio, bet ir galimybių jas atgauti aspektai. Teismo vertinimu, atėmus debitorinius įsiskolinimus, kuriuos atgauti atsakovė tikėtinai neturi realių galimybių, debitorių skola sudarytų 445 231,44 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad įmonės 2016 m. kovo 31 d. balanse apskaityta įmonės įsipareigojimų kreditoriams suma yra neteisinga, ką patvirtina jos pačios pateikti kreditorių sąrašai. Teismas sutiko su proceso dalyvių pastabomis dėl duomenų apie įmonės finansinius įsipareigojimus netikslumo. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Laugina“ 2016 m. balandžio 14 d. duomenimis įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo biudžetui neturėjo, apdraustųjų asmenų buvo 11, tuo tarpu 2016 m. liepos 13 d. duomenimis VSDFV biudžetui įsiskolinimas jau sudarė 4 261,99 Eur. Įsiskolinimas valstybės biudžetui taip pat nuolat didėja – 2016 m. balandžio 13 d. duomenimis įsiskolinimas sudarė 97 549,24 Eur, o 2016 m. liepos 15 d. įsiskolinimas jau sudarė 118 772,36 Eur. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nustačius, kad įmonė nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, ji galėtų būti pripažinta nemokia įmone pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės. Teismas svarbia pripažino aplinkybę, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai atsirado dar 2011-2012 metų laikotarpiu. Įmonė nepajėgi padengti net ir mažesnių įsiskolinimų, kurie nuolat didėja. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, konstatavo, jog pradelsti atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažesnę kaip 2 256 403,35 Eur sumą. Teismo vertinimu, net ir pripažįstant, kad atsakovės transporto priemonių galima rinkos vertė yra tokia, kokią nurodo atsakovė, t. y. 2 298 135,33 Eur, viso atsakovės turto vertė sudarytų 5 080 582,77 Eur, o teismo nustatyti pradelsti įsipareigojimai kreditoriams – 2 256 403,35 Eur sudaro beveik pusę įmonės turto vertės. Teismas laikėsi pozicijos, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai tikėtinai sudaro netgi didesnę sumą nei deklaruoja pati atsakovė (nurodžius visus susidariusius delspinigius ir palūkanas). Teismas taip pat svarbia laikė aplinkybę, jog atsakovės atžvilgiu yra pradėtos dvi civilinės bylos dėl nesumokėtų išmokų, susijusių su darbo santykiais, atlyginimo, be to, jos atžvilgiu yra pradėtos išieškojimo procedūros. Nors atsakovė restruktūrizavimo metmenyse nurodė, kad restruktūrizavimo metu planuoja gauti pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos, rangos sutarčių, tačiau, teismo vertinimu, šių aplinkybių ji neįrodė. Įvertinęs aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino šiuo metu veiklos nebevykdanti, teismas nusprendė, kad įmonė nutraukė veiklą, kas laikytina kliūtimi restruktūrizavimo procesui pradėti.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

14Atsakovė UAB „Laugina“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti atsakovei UAB „Laugina“ bankroto bylą bei iškelti jai restruktūrizavimo bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

151. UAB „Laugina“ balanso duomenys, priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nutartyje, ne tik nepatvirtina nemokumo fakto, bet įrodo, kad įmonė yra moki. Pusė įmonės balanse nurodyto turto vertės yra 2 367 837,50 Eur, o pradelsti įsipareigojimai – 2 253 002,72 Eur. Reali turto vertė net 889 014,44 Eur suma viršija pradelstų įsipareigojimų dydį.

162. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad įmonės finansinė padėtis beveik atitinka nemokumo būseną, nors tokios sąvokos įstatymas nenumato.

173. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovės debitorių skolos vietoje balanse nurodytos 1 543 7001 Eur sumos, sudaro tik 445 231,44 Eur sumą. Teismo išvados, jog skolų atgavimas iš bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių visa apimtimi yra neįmanomas, nepagrįstos. Teismas turėjo vertinti, jog restruktūrizavimo ir bankroto procesai skirti kreditorių interesų tenkinimui.

184. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Laugina“ neatitinka reikalavimų restruktūrizavimo procesui pradėti, kadangi yra nutraukusi veiklą. Teismas nevertino aplinkybės, jog įmonė turi žmogiškuosius išteklius, techniką, patirtį statybų srityje ir vykdo pelningą veiklą. Laikinus finansinius sunkumus lėmė ne įmonės veikla, o teisminiai ginčai su subrangovais ir užsakovais. Įmonė turi aiškų planą kaip vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais. Bankroto bylos iškėlimas yra nereikalinga ir neproporcinga procedūra.

195. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog įmonė nepakankamai pagrindė aplinkybes, kad restruktūrizavimo procesas leis jai vykdyti sėkmingą veiklą ir kad ji nėra nutraukusi veiklos. Dėl taikomų apribojimų įmonė negali gauti pajamų iš veiklos. Iškėlus restruktūrizavimo bylą, tokie apribojimai būtų panaikinti. Teismas nevertino aplinkybės, jog vykstant pirmesnei restruktūrizavimo procedūrai įmonė uždirbo 78 533 Eur grynojo pelno.

20Ieškovas AB Šiaulių bankas su atsakovės UAB „Laugina“ atskiruoju skundu nesutinka, prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

211. Atsakovė nepagrįstai nurodė mažesnę pradelstų įsiskolinimų sumą. Nesugebėjimas ilgą laiką padengti įsiskolinimų, apyvartinių lėšų trūkumas, turtinės padėties blogėjimas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė turi bankrutuojančios įmonės požymių, o finansinė padėtis neleis jai vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir einamųjų mokėjimų.

222. Teismų praktikoje nurodyta, jog nustačius, kad įmonė tam tikrą laiką nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, ji turėtų būti pripažinta nemokia, net jei pradelsti įsipareigojimai ir neviršija 1/2 balansinės turto vertės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovės deklaruotos gautinos sumos nėra realios.

233. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovės galimybes atnaujinti, optimizuoti savo veiklą, grąžinti skolas kreditoriams. Atsakovė nepateikė veiklos strategijos, įrodymų, pagrindžiančių vykdomą veiklą, gaunamas pajamas. Teismui nepateikta duomenų apie lėšas, planuojamas gauti iš „Swedbank lizingas“, UAB. Nenurodyta, kuo būtų kompensuojamos pajamos, kurių įmonė netektų pardavusi nekilnojamąjį turtą Neringoje.

244. Didieji atsakovės kreditoriai vienareikšmiškai pasisakė už bankroto bylos iškėlimą. Tokia aplinkybė reiškia, kad be šių kreditorių palaikymo restruktūrizavimo procesas negalimas. Atsakovė neturi resursų tęsti veiklos, grąžinti įsiskolinimų, negali gauti pelningų užsakymų. Atsakovei jau buvo suteikta galimybė restruktūrizuotis, tačiau jai nepavyko susitarti su kreditoriais.

25Trečiasis asmuo UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime akcentuoja tokius esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

261. Teismo išvada dėl atsakovės nemokumo yra pagrįsta. Teismas nevertino aplinkybės, jog dalies kreditorių finansiniai reikalavimai atsakovės pateiktame sąraše nurodyti neteisingai. Trečiojo asmens paskaičiavimu, bendra atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma siekia 2 554 914,25 Eur. Teismas pagrįstai nurodė, kad balanso duomenys neatspindi realios įmonės padėties.

272. Atsakovė savo balanse transporto priemones jau buvo apskaičiusi remiantis 2013 m. rugsėjo mėnesį parengtomis turto vertinimo ataskaitomis. Atsakovė nepagrįstai siekia dar kartą padidinti transporto priemonių vertę tų pačių įrodymų pagrindu. Atsakovė nepagrindė finansinio turto vertės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo debitorinių skolų atgavimo realumu. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šių skolų atgavimo perspektyvumą. Trečiojo asmens paskaičiavimu, į įmonės balansą įtraukto turto reali vertė sudaro tik 3 756 940,86 Eur, kai pradelsti įsipareigojimai siekia 2 554 914,25 Eur.

283. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą. Atsakovės finansiniai sunkumai yra ilgalaikio pobūdžio. Kadangi įmonei iškėlė bankroto bylą, teismas neturėjo pareigos vertinti restruktūrizavimo plano metmenų. Atsakovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių jos teiginius dėl veiklos vykdymo, pajamų gavimo. Atsakovei restruktūrizavimo byla jau buvo iškelta, tačiau atsakovei nepavyko įtikinti kreditorių šio proceso perspektyvumu.

294. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2016 m. liepos 18 d. tarp užsakovo UAB „Pilarta“ ir rangovo UAB „Laugina“ sudaryta rangos sutartis bus realiai vykdoma. Ši sutartis sudaryta tik dėl akių.

30Trečiasis asmuo UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškė prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Byloje yra kilęs ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta kelti atsakovei restruktūrizavimo bylą ir nutarta jai iškelti bankroto bylą, teisėtumo bei pagrįstumo.

33Dėl naujų įrodymų

34Trečiasis asmuo UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė naujus rašytinius duomenis: UAB „Pilarta“ 2015 m. gruodžio 31 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopijas, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopiją. Trečiasis asmuo naujų įrodymų pateikimo Lietuvos apeliaciniam teismui poreikį grindė būtinumu atsikirsti į atsakovės atskirojo skundo argumentus ir kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius duomenis (su UAB „Pilarta“ sudarytas rangos sutartis ir su jos vykdymu susijusius dokumentus).

35CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo ribojimas, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

36Kaip minėta, trečiasis asmuo naujų įrodymų pateikimo būtinumą iš esmės grindė poreikiu atsikirsti į atsakovės atskirojo skundo argumentus ir juos pagrindžiančius kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog argumentai dėl atsakovę su UAB „Pilarta“ siejusių rangos santykių buvo nurodyti atsakovės patikslintame atskirajame skunde, kurį kartu su atsakovės teiktais įrodymais buvo atsisakyta priimti Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nustatyta aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, jog trečiojo asmens įrodymų pateikimo būtinybė šiuo metu (vykstant apeliaciniam procesui) neiškilo. Todėl apeliacinis teismas trečiojo asmens kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų naujų įrodymų nepriima, o jais grindžiamų procesiniame dokumente išdėstytų argumentų nevertina.

37Dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą įmonės nemokumo fakto pagrindu ir bankroto bylos įmonei iškėlimo sąlygų

382016 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) redakcijai, tuo atveju, jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu (ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalis). Nauju teisiniu reglamentavimu įtvirtintas privalomas civilinių bylų, kuriose vertinamas bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei klausimas, nagrinėjimas kartu, taip pakeičiant iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusią tvarką, kuriai esant, nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą ir paaiškėjus, kad įmonei keliama ir restruktūrizavimo byla, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas buvo atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti.

39Nagrinėjamu atveju byloje buvo gautas įmonės kreditorių pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Laugina“ iškėlimo ir atsakovės vadovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos šiai įmonei iškėlimo, todėl laikantis ĮBĮ įtvirtinto civilinių bylų, kuriose vertinamas bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei klausimas, nagrinėjimo reglamentavimo minėti pareiškimai pagrįstai buvo nagrinėjami kartu. Bylos nagrinėjimo metu padarius išvadą, kad atsakovė yra nemoki įmonė, įmonės vadovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos šiai įmonei iškėlimo buvo atmestas, iškeliant įmonei bankroto bylą.

40Įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ) reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš minėtame straipsnyje nurodytų sąlygų. Taigi pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą įmonės nemokumas yra vienas iš savarankiškų pagrindų atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą. Įmonės nemokumą apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

41Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės UAB „Laugina“ (ne)mokumo, įvertino pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis bei kitus finansinės atskaitomybės duomenų realumą pagrindžiančius įrodymus. Teismas atliko į įmonės balansą įtraukto turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykio vertinimą, kurio pagrindu nustatė, kad įmonės 2016 m. kovo 31 d. balanso rodikliai neatspindi realios įmonės turtinės (finansinės) padėties, kad beveik pusę atsakovės deklaruojamo turto sudaro teismo nustatyti pradelsti įsipareigojimai kreditoriams. Nors pradelsti įsipareigojimai kreditoriams, tikėtina, dar neviršija pusės į balansą įtraukto turto vertės, visgi įvertinęs pradelstų įsiskolinimų dydžius, įsipareigojimų susidarymo aplinkybes, be kita ko, ir nesugebėjimo vykdyti įsipareigojimus laikotarpį, finansinės padėties blogėjimo tendencijas, teismas konstatavo esant pagrindą atsakovę pripažinti nemokia įmone, tuo pagrindu atmesti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo ir iškelti bankroto bylą. Atsakovė UAB „Laugina“ su šiomis teismo išvadomis nesutinka, kvestionuodama galimybės konstatuoti nemokumo būseną, kuomet pradelsti įsipareigojimai kreditoriams dar neviršija pusės įmonės turto vertės, teisėtumą. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės reiškiama pozicija.

42Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinama, kad įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios yra objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl aplinkybės, kad pradelstų įsipareigojimų kreditoriams ir į balansą įrašyto turto vertės santykis neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje pateiktos nemokumo sąvokos, savaime nėra kliūtis bankroto bylos iškėlimui. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės bei šalių procesinių dokumentų argumentai apeliacinės instancijos teismui kelia pagrįstų abejonių, ar atsakovės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis iš tiesų neatitinka nemokumo sąvokos, apibrėžtos ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo motyvų, nagrinėjamu atveju teismas pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykį nustatė su išlygomis, spręsdamas, kad yra abejonių dėl atsakovės pateiktų duomenų, pagrindžiančių į balansą įrašyto turto vertę, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sumą, iš esmės rėmėsi įrodymų vertinimo procese taikoma tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu).

43Kaip jau minėta, pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi įstatymo leidėjo valia įmonės nemokumas, sudarantis teisinį pagrindą iškelti bankroto bylą, vertinamas pagal išorinį (įsipareigojimų nevykdymą) ir vidinį (neigiamą įmonės aktyvų ir pasyvų santykį) nemokumo požymius. Tik abiejų požymių konstatavimas įgalina teismą iškelti įmonei bankroto bylą, o vien tik įmonės nepajėgumo apmokėti savo prievolių, kurių mokėjimo terminai pasibaigę, kaip nemokumą kvalifikuojančio požymio, nepakanka bankroto bylai iškelti. Dėl to sprendžiant, ar egzistuoja įstatyme įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo materialieji teisiniai pagrindai, būtina nustatyti ne tik įmonės įsipareigojimų nevykdymo faktą ir to priežastis (įvertinti įmonės finansinių sunkumų pobūdį), bet ir atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį. Teismų praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013).

44Pagal bendrąją taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimą turtą. Tačiau teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas konstatuoja, jog ir aptariamu atveju įmonės mokumo pagrindimo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei UAB „Laugina“.

45Iš atsakovės UAB „Laugina“ 2016 m. kovo 31 d. balanso matyti, kad įmonės balanse deklaruojamo ir apskaityto turto vertė yra 4 735 675,00 Eur, iš kurio didžiąją dalį sudarė ilgalaikis turtas – 3 152 248,00 Eur (materialusis turtas – 2 883 166,00 Eur (pastatai ir statiniai 908 085,00 Eur; mašinos ir įranga 6 783,00 Eur; transporto priemonės 1 275 473 Eur; investicinis turtas 692 825,00 Eur), finansinis turtas – 269 082,00 Eur (po vienerių metų gautinos sumos 50 000,00 Eur; kitas finansinis turtas 219 082,00 Eur)), trumpalaikis turtas – 1 583 427,00 Eur (per vienerius metus gautinos sumos 1 543 701,00 Eur (pirkėjų skolos 1 543 701,00 Eur) ir pinigai bei pinigų ekvivalentai 39 726,00 Eur). Įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2016 m. kovo 31 d. balanso duomenimis sudarė 2 043 175,00 Eur (didžiąją dalį sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 269 206,00 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai siekė 773 969,00 Eur). Iš UAB „Laugina“ 2016 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog grynasis pelnas (nuostoliai) sudarė – 29 429,00 Eur.

46Pirmosios instancijos teismas atsakovės balanse fiksuotą trumpalaikį įmonės turtą – per vienerius metus gautiną sumą (debitorinius įsiskolinimus) sumažino nuo 1 543 701 Eur iki 445 231,44 Eur vertės. Teismas priėjo prie tokios išvados įvertinęs atsakovės galimybes išieškoti debitorines skolas. Pažymėjo, jog dalis įmonės debitorių yra išregistruoti iš juridinių asmenų registro, arba jie yra bankrutuojančios, bankrutavusios ir restruktūrizuojamos įmonės, o išieškojimas iš dalies debitorių, pačios atsakovės paaiškinimu, yra apsunkintas dėl kitokių priežasčių. Atsakovė tvirtina, kad bankroto ar restruktūrizavimo procesas nelemia absoliutaus išieškojimo negalimumo. Apeliacinis teismas šį argumentą pripažįsta nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti aspektais, laikytina pagrįsta. Nors atsakovė, ginčydama šias teismo išvadas, reiškia savo nuomonę, jog bankroto ir restruktūrizavimo procesuose, nukreiptuose į kreditorių interesų apsaugą, gali būti patenkinti jos finansiniai reikalavimai, tačiau šią poziciją grindė ne objektyviais duomenimis, o formaliais ir deklaratyviais teiginiais. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad atsakovė teismo išvadų dėl dalies debitorinių skolų beviltiškumo nepaneigė, taigi ir nurodyta apimtimi turimo turto (vertės) realumo nepagrindė, nors tokia pareiga tenka būtent įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą.

47Byloje iš esmės nėra ginčo dėl aplinkybės, jog į atsakovės balansą įtraukto nekilnojamojo turto vertė siekia 1 328 800 Eur. Pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės balanse apskaityta 1 275 473 Eur transporto priemonių vertė. Atsakovės teigimu, jai nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių rinkos vertė siekia 2 298 135,33 Eur. Šiam argumentui paremti atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius duomenis, pagrindžiančius atliktą transporto priemonių vertinimą. Nors pirmosios instancijos teismas, be kita ko, esant kitų proceso dalyvių prieštaravimams, tikrosios šio turto grupės vertės nenustatė, konstatuodamas, jog bankroto bylos iškėlimui pakanka kitų duomenų (iš esmės sutikdamas su atsakovės argumentu dėl transporto priemonių vertės), atsakovės pateikti šio turto vertę esą įrodantys duomenys apeliacinio teismo neįtikina. Pritartina trečiojo asmens atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytam argumentui, jog atsakovė žymiai didesnę transporto priemonių vertę nurodė nepagrįstai.

48Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-479/2014 (kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo), nurodė, kad atsakovė apskaitė 87 transporto priemones. Paskutinę 2012 m. ataskaitinio laikotarpio dieną atsakovės balanse šis turtas buvo apskaitytas 211 137 Lt (61 149,50 Eur) verte. Atsakovės užsakymu 2013 m. rugsėjo mėnesį UAB „Baltijos realizacijos centras“ parengė turto vertinimo ataskaitas, kuriomis įvertino dalį atsakovei priklausančių transporto priemonių. Vertinimo ataskaitas pasirašė asmenys, turintys turto vertintojo ir vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimus. Šių turto vertinimo ataskaitų pagrindu atsakovės UAB „Laugina“ vienintelio akcininko 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimu buvo nutarta perkainoti atsakovės ilgalaikio turto transporto priemonių grupę. Po perkainojimo UAB „Laugina“ balanse esančių transporto priemonių vertė padidinta 5 323 638,20 Lt (1 541 832,10 Eur) suma ir balanse buvo apskaityta bendra 5 567 664 Lt (1 612 506,90 Eur) verte (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad ir nagrinėjamu atveju atsakovė, grįsdama didesnę apskaitytų transporto priemonių vertę, pateikė 2013 metų rugsėjo mėnesį UAB „Baltijos realizacijos centras“ atlikto turto vertinimo pažymas, nors tų pažymų pagrindų 2013 metais jau buvo atliktos korekcijos atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentuose. Vadinasi, trečiojo asmens pastabos dėl pagrindo padidinti balanse nurodytą transporto priemonių vertę negalimumo laikytinos pagrįstomis. Atsakovė nepaneigė abejonių dėl transporto priemonių vertinimo aplinkybių. Net ir tuo atveju, jeigu šioje byloje pateikti įrodymai neturėtų ryšio su 2013 metais atliktomis atsakovės finansinės atskaitomybės duomenų korekcijomis, būtina atsižvelgti į turto vertinimo atlikimo datą. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų duomenų, transporto priemonių vertinimas atliktas beveik prieš trejus metus, todėl, atsižvelgiant į kasdienėje įmonės veikloje komerciniais tikslais naudojamų transporto priemonių fizinio nusidėvėjimo ir neišvengiamo nuvertėjimo galimybes, tokio senumo turto vertės nustatymo duomenys negali būti laikomi aktualiais ir reikšmingais. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas konstatuoja aptariamu atveju nesant galimybės apskaitytų transporto priemonių vertę padidinti iki atsakovės nurodytos sumos, todėl sprendžiant dėl įmonės nemokumo vadovaujamasi įmonės balanse nurodyta šios turto grupės verte. Kita vertus, byloje išties nepakanka duomenų išvadai, jog atsakovės apskaitytos transporto priemonės, kurių vertę 2013 metais nustatė profesionalūs vertintojai, fiziškai egzistuoja, jog pagal dabartinę jų techninę būklę gali būti naudojamos civilinėje apyvartoje arba pelningai realizuotos.

49Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Laugina“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažesnę kaip 2 256 405,35 Eur sumą. Apeliacinis teismas pritaria tiek pirmosios instancijos teismo išvadoms, tiek bylos dalyvių atsiliepimuose į atskirąjį skundą iškeltoms abejonėms dėl atsakovės pateikto kreditorių sąrašo bei bendros pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sumos. Šias abejones patvirtina tai, jog kreditorių sąraše fiksuojami mažesni pradelsti įsipareigojimai tretiesiems asmenims. Kita vertus, nesant objektyvios galimybės operatyviai pašalinti abejones, jog deklaruojama pradelstų įsipareigojimų suma neatitinka tikrosios padėties (byloje nėra kitų kreditorių, išskyrus byloje dalyvaujančius trečiuosius asmenis, duomenų apie įsiskolinimų dydžius), apeliacinis teismas nemokumo nustatyto klausimu vadovaujasi pirmosios instancijos teismo nustatyta pradelstų įsipareigojimų suma. Todėl nustačius, kad į bendrovės balansą įtraukto turto reali vertė sudaro 4 057 920,40 Eur (t. y. pateisinus pirmosios instancijos teismo išvadas dėl dalies atsakovės debitorinių įsiskolinimų beviltiškumo ir iki balanse nurodytos sumos sumažinus transporto priemonių vertę), o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekia 2 256 403,35 Eur, konstatuotina, kad įmonės faktinė finansinė padėtis iš esmės atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą nemokumo sąvoką. Nors pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nekonstatavo, tačiau apeliacinės instancijos teisme pakartotinai atliktas (ne) mokumo sąlygų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad atsakovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai viršija pusę šios įmonės turto vertės. Kita vertus, apeliacinis teismas neturi pagrindo nesiremti pirmosios instancijos teismo nuostata, jog atsakovės mokumo rodikliai, formaliai įvertinus jos turto ir įsipareigojimų santykį, nors ir neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies sąvokos, atsižvelgiant į bendrą įsiskolinimų sumą, jų susidarymo aplinkybes, įsiskolinimų nelikvidavimo laikotarpį, neleidžia atsakovės laikyti mokiu ir rentabiliu ūkio subjektu. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl įmonės nemokumo, kaip pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir kaip pagrindo bankroto bylai iškėlimui, yra pagrįstos (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas, ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis). Nurodytos aplinkybės leidžia tvirtinti, kad atsakovė yra nemoki, nelikviduoja ir nemažina įsiskolinimų kreditoriams, jos finansinė padėtis nuolat blogėja, o pradelstų finansinių įsipareigojimų našta didėja, nematyti įmonės atsigavimo ar mokumo atstatymo perspektyvų, todėl dar ilgiau delsiant iškelti bankroto bylą būtų pažeisti įmonės kreditorių interesai. Atsakovė nepateikė duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos išvadas, jog ji negeba padengti įvairaus dydžio skolų, susidariusių dar prieš kelerius metus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iškelti atsakovei bankroto bylą.

50Kaip minėta, įmonių restruktūrizavimo įstatymas reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Galiojantis teisinis reguliavimas įgalina daryti išvadą, jog spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau dar kartą pabrėžtina, kad nustatęs, jog egzistuoja bent viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti aplinkybių dėl įmonės neatitikimo kiekvienai iš minėtame straipsnyje nurodytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju pritarus pirmosios instancijos teismo motyvams dėl atsakovės faktinio nemokumo ir apeliacinio proceso tvarka pakartotinai atlikto vertinimo pagrindu priėjus prie išvados, kad atsakovės reali finansinė padėtis atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą nemokumo sąvoką, konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentų, kuriais grindžiamas kitų restruktūrizavimo bylai iškelti būtinų sąlygų egzistavimas (pvz., veiklos vykdymas, priemonių, nurodytų restruktūrizavimo plano metmenyse, realumas, restruktūrizavimo proceso tikslingumas ir perspektyvumas) vertinimas yra teisiškai nereikšmingas (nesudarantis prielaidų restruktūrizavimo procesui pradėti).

51Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai įvertinęs byloje esančius atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovei UAB „Laugina“ keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 dalis). Šių išvadų pagrindu atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

52Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,... 3. n u s t a t y t a :... 4. I. Klausimo esmė... 5. Atskiruoju skundu keliami teismo nutarties, kuria atsisakyta kelti atsakovei... 6. Pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovai... 7. Pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime ieškovas UAB... 8. Ieškovės UAB „Vandens siurbliai“, UAB „RUUKKI LIETUVA“ ir trečiasis... 9. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartimi civilinės bylos pagal... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė UAB... 12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „Laugina“ finansinės... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 14. Atsakovė UAB „Laugina“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo... 15. 1. UAB „Laugina“ balanso duomenys, priešingai nei nurodoma pirmosios... 16. 2. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad įmonės finansinė padėtis... 17. 3. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovės... 18. 4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Laugina“ neatitinka... 19. 5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog įmonė... 20. Ieškovas AB Šiaulių bankas su atsakovės UAB „Laugina“ atskiruoju skundu... 21. 1. Atsakovė nepagrįstai nurodė mažesnę pradelstų įsiskolinimų sumą.... 22. 2. Teismų praktikoje nurodyta, jog nustačius, kad įmonė tam tikrą laiką... 23. 3. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovės galimybes... 24. 4. Didieji atsakovės kreditoriai vienareikšmiškai pasisakė už bankroto... 25. Trečiasis asmuo UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ atsiliepime į... 26. 1. Teismo išvada dėl atsakovės nemokumo yra pagrįsta. Teismas nevertino... 27. 2. Atsakovė savo balanse transporto priemones jau buvo apskaičiusi remiantis... 28. 3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti... 29. 4. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2016 m. liepos 18 d.... 30. Trečiasis asmuo UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ atsiliepime į... 31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 33. Dėl naujų įrodymų ... 34. Trečiasis asmuo UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ kartu su atsiliepimu į... 35. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų apeliacinės instancijos... 36. Kaip minėta, trečiasis asmuo naujų įrodymų pateikimo būtinumą iš esmės... 37. Dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą įmonės nemokumo fakto... 38. 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto... 39. Nagrinėjamu atveju byloje buvo gautas įmonės kreditorių pareiškimas dėl... 40. Įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ) reglamentuoja... 41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl... 42. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinama, kad įmonės faktinio mokumo... 43. Kaip jau minėta, pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai... 44. Pagal bendrąją taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti... 45. Iš atsakovės UAB „Laugina“ 2016 m. kovo 31 d. balanso matyti, kad... 46. Pirmosios instancijos teismas atsakovės balanse fiksuotą trumpalaikį... 47. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl aplinkybės, jog į atsakovės balansą... 48. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutartyje, priimtoje... 49. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Laugina“ pradelsti... 50. Kaip minėta, įmonių restruktūrizavimo įstatymas reglamentuoja atvejus,... 51. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 52. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 53. Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą....