Byla e2A-274-236/2019

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – A. K

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos AMBER apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos AMBER ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Reklamos vilkai“, P. P. ir A. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – A. K..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė bankrutavusi kredito unija (toliau – ir BKU) AMBER kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti BKU AMBER ir UAB „Reklamos vilkai“ 2012 m. lapkričio 28 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. RV-001 (toliau – ir Sutartis) negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyti restituciją ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Reklamos vilkai“ 230 434,20 Eur sumą; pripažinti P. P. ir A. P. subsidiariai atsakingais už UAB „Reklamos vilkai“ prievolę grąžinti ieškovei 230 434,20 Eur ir subsidiariai iš P. P. ir A. P., o jų tarpusavyje solidariai, priteisti ieškovės naudai 230 434,20 Eur sumą; priteisti iš atsakovės UAB „Reklamos vilkai“ ieškovės naudai 6 proc. dydžio procesines palūkanas; priteisti iš atsakovų P. P. ir A. P. ieškovės naudai 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

72.

8Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi jai iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius, patikrinęs per paskutinius 36 mėnesius sudarytus ieškovės sandorius, nustatė, kad 2012 m. lapkričio 28 d. ji ir atsakovė UAB „Reklamos vilkai“ sudarė Sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei šalių suderintas reklamos kūrybos, gamybos bei konsultacijų ir rinkodaros valdymo paslaugas pagal Sutarties priede esantį kainoraštį, o ieškovė už tinkamai suteiktas paslaugas įsipareigojo sumokėti 600 000 Lt (173 772,01 Eur). Remiantis ieškovės apskaitos dokumentais, ji laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 2 d. iki 2014 m. liepos 4 d. sumokėjo atsakovei 230 434,20 Eur, tačiau be atsakovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, jokių kitų duomenų, galinčių patvirtinti faktinį paslaugų suteikimą, nebuvo rasta.

93.

10Bankroto administratoriaus teigimu, UAB „Reklamos vilkai“ niekada nevykdė jokios realios veiklos – įmonė neturi internetinio tinklapio, registracijos adresu neturi komercinių patalpų, visą sutarties galiojimo laikotarpį joje dirbo 2 darbuotojai, 2015 m. liko tik vienas. Be to, minėta įmonė įsteigta 2012 m. spalio 25 d., o sutartis tarp šalių sudaryta 2012 m. lapkričio 28 d. Abejotina, kad iš tokio naujai susikūrusio subjekto būtų perkamos 600 000 Lt vertės paslaugos. Pirmoji sąskaita už suteiktas paslaugas išrašyta 2012 m. spalio 29 d. , t. y. vos 4 dienos po atsakovės įsteigimo ir prieš mėnesį iki Sutarties sudarymo. Sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovei sumokėta 56 662,19 Eur daugiau nei buvo sutarta, be to, net 184 912,02 Eur iš bendros sumos buvo sumokėta grynaisiais. Atsakovės 2012 – 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto, gyvavo tik iš ieškovės sumokėtų piniginių lėšų. Nuo 2012 m. spalio 25 d. iki 2013 m. kovo 28 d. vieninteliu atsakovės akcininku ir direktoriumi buvo P. P., o nuo 2013 m. kovo 28 d. vieninteliu akcininku ir direktoriumi – A. P., todėl laikytina, kad jie abu žinojo apie Sutartį ir jos pagrindu gaunamas lėšas. Buvusio ieškovės administracijos direktoriaus ir esamo atsakovės administracijos direktoriaus A. K. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame pareikšti įtarimai dėl turto pasisavinimo – įtariama, kad A. K., būdamas ieškovės vadovu, atliko neteisėtas finansines operacijas, dėl kurių ieškovė patyrė apie 3 013 275,04 Eur žalą.

114.

12Ieškovės vertinimu, Sutartis pripažintina negaliojančia actio Pauliana (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnis) pagrindu. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi patvirtintas ieškovės kreditorių sąrašas, bendra patvirtintų kreditorių reikalavimų suma – 20 744 264,08 Eur, taigi, ieškovės kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Sutartis pažeidė ieškovės ir jos kreditorių teises, nes ją sudarius sumažėjo ieškovės turto apimtis. Ieškovė neturėjo pareigos sudaryti ginčijamą Sutartį, abi Sutarties šalys (jų atstovai) buvo nesąžiningos. Sutartį pasirašęs ieškovės administracijos direktorius A. K. veikė išimtinai savo, o ne ieškovės interesais, todėl ir nesąžiningumas turi būti vertinamas būtent jo. Atsakovė buvo įkurta tik tam, kad būtų galima pasisavinti ieškovės lėšas. Neabejotina, kad atsakovė suprato, jog elgiasi nesąžiningai.

135.

14Sutartis taip pat prieštarauja ieškovės veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis). Ieškovė, kaip ir kiekvienas privatus juridinis asmuo savo veikloje pirmiausia turėjo siekti pelno. Sutarties sudarymo metu ieškovė turėjo ir kredito įstaigos statusą, todėl privalėjo maksimaliai siekti gauti pelno iš savo veiklos. Ginčijamas sandoris yra akivaizdžiai žalingas ir nenaudingas ieškovei, jos kreditoriams, o jo palikimas galioti prieštarautų ieškovės veiklos tikslams ir jos kreditorių interesams. Atsakovė neteikė paslaugų, tačiau gavo užmokestį, o tai patvirtina, jog UAB „Reklamos vilkai“ veikė nesąžiningai ir žinojo, kad toks veikimas neatitinka ieškovės veiklos tikslų.

156.

16Pagal Sutartį nebuvo teikiamos jokios paslaugos ir jų nebuvo ketinama teikti. Sutartis buvo tik „priedanga“ pasisavinti ieškovės lėšas, todėl ji atitinka ir tariamo sandorio požymius, dėl ko pripažintina negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu.

177.

18Pripažinus ginčijamą sutartį negaliojančia turi būti taikoma restitucija ir ieškovei iš atsakovės priteisiama jos pagal Sutartį sumokėta 230 434,20 Eur suma. Nustačius, jog UAB „Reklamos vilkai“ negalės grąžinti šios sumos, egzistuojant CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintiems pagrindams, P. P. ir A. P. laikytini subsidiariai atsakingi už prievolę ir ši suma solidariai priteistina iš buvusių UAB „Reklamos vilkai“ akcininkų – P. P. ir A. P..

198.

20Atsakovai UAB ,,Reklamos vilkai“, P. P., A. P. su ieškiniu atsiliepime su ieškiniu nesutiko, procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškinys nepagrįstas.

21II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

229.

23Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės BKU AMBER bankroto administravimo lėšų atsakovei UAB ,,Reklamos vilkai“ 4 600 Eur, atsakovui A. P. 1 250 Eur, atsakovui P. P. 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2410.

25Įvertinęs bylos medžiagą, actio Pauliana instituto taikymui aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė neįrodė trijų būtinų sąlygų, kurias reikia nustatyti siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu – neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, aplinkybės, jog ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, ir aplinkybės, kad jį sudarydamos šalys buvo nesąžiningos.

2611.

27Pasisakydamas dėl kreditorių neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės egzistavimo teismas nustatė, kad ieškovę atstovaujantis bankroto administratorius, nors ir pateikė teismui ieškovės bankroto byloje jos patvirtintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, visgi neįrodė, kad šie kreditoriniai reikalavimai (ar bent vienas iš jų) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo, ką šiuo atveju buvo būtina įrodyti.

2812.

29Teismas nustatė, kad Sutartyje numatytų ataskaitų, taip pat užsakymų šalys į bylą nepateikė. Byloje buvo pateiktos tik atsakovės ieškovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RV001 bendrai 50 000 Lt sumai, Nr. RV002 – 50 000 Lt sumai, Nr. RV003 – 48 500 Lt sumai, Nr. RV006 – 60 500 Lt sumai, Nr. RV009 – 58 080 Lt sumai, Nr. RV20A – 139 150 Lt sumai, Nr. RV027 – 81 756,07 Lt sumai, Nr. RV038 – 135 520 Lt sumai. Teismas atkreipė dėmesį, jog Sutartis tarp šalių sudaryta 2012 m. lapkričio 28 d., tuo tarpu PVM sąskaita faktūra Nr. RV001 pateikta 2012 m. spalio 29 d., o PVM sąskaita faktūra Nr. RV002 – 2012 m. lapkričio 26 d. (iki Sutarties sudarymo), todėl laikė, kad šias PVM sąskaitas faktūras ieškovė nepagrįstai priskyrė prie Sutarties. Įstatymas nenumato draudimo suteikti paslaugas žodinio susitarimo pagrindu bei pateikti PVM sąskaitą faktūrą suteiktų paslaugų apmokėjimui. Šalių į bylą pateiktas 2012 m. lapkričio 26 d. KU AMBER valdybos posėdžio protokolas Nr. PP-20121126-01 patvirtina, kad UAB „Reklamos vilkai“ sukūrė ieškovei rinkodaros strategiją, atliekamų darbų kokybė tenkina kredito unijos reikalavimus, todėl siūlyta sudaryti neterminuotą sutartį su UAB „Reklamos vilkai“, šiam siūlymui pritarta. Šis dokumentas patvirtina atsakovų argumentus bei paslaugų suteikimą pagal minėtas iki Sutarties sudarymo išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. RV001 bei RV002.

3013.

31Teismas pažymėjo, kad atsakovės ieškovei pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodoma ne tik mokėtina suma, tačiau ir suteiktos paslaugos pavadinimas, kiekis, vieneto kaina. Teismo vertinimu, minėtos PVM sąskaitos faktūros savo esme atitinka ne tik sąskaitą faktūrą, tačiau ir ataskaitą, numatytą šalių sudarytos Sutarties 3.2 punkte. Tarp šalių ginčo, jog buvo atlikti mokėjimai pagal minėtas sąskaitas nėra. Taigi, ieškovė, gavusi atsakovės jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras su atliktų darbų detalizacija, jas apmokėdavo, taip patvirtindama jose nurodytų paslaugų gavimą. Ieškovė minėtų PVM sąskaitų faktūrų neginčijo, į bylą nepateikta ieškovės galimai teiktų pretenzijų atsakovei dėl netinkamų ar nesuteiktų paslaugų. Be to, Sutartyje numatyta, jog konsultacijos ieškovei gali būti teikiamos tiesioginių susitikimų metu, el. paštu, telefonu ar kitomis priemonėmis. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovei buvo sukurta Facebook paskyra, kurioje buvo skelbiami įrašai, sukurtos interneto svetainė bei mobilioji aplikacija. Ieškovės pateiktas susirašinėjimas dėl apmokėjimo su Siemens arenos (UAB „Universali arena“) atstove taip pat patvirtina, jog ieškovei šioje arenoje buvo teikiamos reklamos paslaugos. Be to, atsakovė pateikė į bylą atsakovės medžiagų sandėlio apskaitos korteles, iš kurių matyti, kad UAB „Reklamos vilkai“ įsigijo paslaugas, materialines vertybes iš trečiųjų asmenų, kurios vėliau buvo perduotos ieškovei vykdant tarp šalių sudarytą Sutartį. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, jog aptariamu atveju ieškovės kreditorių interesai minėta Sutartimi pažeisti nebuvo.

3214.

33Teismas pažymėjo, kad ieškovė, įrodinėdama atsakovės bei A. K., kaip buvusio ieškovės atstovo, nesąžiningumą nurodė, kad paslaugos ieškovei suteiktos nebuvo. Tačiau ši aplinkybė buvo paneigta. Tai, kad A. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovė elgėsi nesąžiningai bei, jog tarp minėtų asmenų buvo susitarimas veikti nesąžiningai. Juridinių asmenų registro duomenimis A. K. atsakovės UAB „Reklamos vilkai“ vadovu paskirtas 2017 m. sausio 3 d., kai tuo tarpu Sutartis buvo sudaryta 2012 m. lapkričio 28 d., o paslaugos teiktos iki 2014 m. liepos mėn. Kritiškai teismas vertino ir ieškovės argumentus dėl atsakovės įsteigimo ir Sutarties sudarymo terminų. Ieškovė buvo laisva rinktis su kuo sudaryti sutartį, atsakovė dar iki Sutarties sudarymo teikė ieškovei paslaugas, byloje nėra duomenų, jog šios paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai, nesuteiktos ar kad ieškovė turėjo pretenzijas dėl jų kokybės ar neatlikimo, o aplinkybė, kad Sutartis sudaryta su neseniai įsteigta įmone savaime nepatvirtina Sutarties šalių nesąžiningumo. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir ieškovės argumentus dėl atsakovės darbuotojų skaičiaus, komercinių patalpų neturėjimo bei interneto svetainės nebuvimo. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, nėra susijusios su ginčo objektu bei nepatvirtina ieškovės įrodinėjamo nesąžiningumo. Rinkos dalyviai yra laisvi pasirinkti atsiskaitymo būdus, grynųjų pinigų operacijų atlikimas nesuponuoja šalių nesąžiningumo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės atsakovei mokamos grynųjų pinigų sumos buvo įtraukiamos į atsakovės apskaitą. Į bylą pateikti atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, kad atsakovė gavo pajamas ne tik iš ieškovės pagal Sutartį, tačiau ir iš kitų asmenų, o tai paneigia ieškovės teiginius dėl UAB „Reklamos vilkai“ veiklos fiktyvumo. Ieškovė, įrodinėdama šalių nesąžiningumą, nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog sudarydamos Sutartį jos šalys buvo nesąžiningos.

3415.

35Teismas taip pat netenkino ieškovės prašymo pripažinti Sutartį negaliojančia dėl jos tariamumo (CK 1.86 straipsnis), nes iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Sutartis buvo įvykdyta – atsakovė suteikė ieškovei paslaugas, už kurias pastaroji atsiskaitė. Įrodymų, patvirtinančių, jog šalių sudarytos Sutarties tikslas buvo kitoks nei numatytas Sutartyje, t. y. paslaugų teikimas, byloje nėra, todėl nėra pagrindo spręsti, jog tikroji šalių valia neatitiko išoriškai deklaruojamų Sutarties tikslų.

3616.

37Teismas taip pat netenkino ieškovės prašymo pripažinti Sutartį negaliojančia, kaip prieštaraujančią įmonės veiklos tikslams. Ieškovė nepagrindė, kad iš atsakovės pirktos paslaugos nebuvo suteiktos, jos nebuvo naudingos, nepritaikomos ieškovės versle, pirktos už per didelę kainą, taip pat neįrodė, kad prašomo nuginčyti sandorio palikimas galioti reikštų neteisingumą ieškovės atžvilgiu. Be to, nėra nustatytas atsakovės nesąžiningumas sudarant ir vykdant Sutartį, žalingumas ieškovei.

38III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3917.

40Ieškovė BKU AMBER apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:

4117.1.

42Bylos nagrinėjimo metu nei teismas, nei atsakovai nekėlė klausimo dėl įrodymų, patvirtinančių ieškovės neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, pakankamumo. Be to, duomenis apie tai, kad Sutarties sudarymo metu ieškovė jau turėjo neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, teismas galėjo gauti iš jam viešai prieinamų Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų apie ieškovės bankroto bylos eigą. Teismui to nepadarius, ieškovė įgijo teisę pateikti naujus įrodymus tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui, kurie patvirtina, jog Sutarties sudarymo metu ieškovė iš viso turėjo 4 373 814,70 Eur (15 101 907,39 Lt) indėlių ir atitinkamą sumą įsipareigojimų indėlininkams. Indėlininkų reikalavimus patenkino VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kuris stojo į ieškovės kreditorių eilę pirmuoju numeriu.

4317.2.

44Spręsdamas dėl Sutartimi sulygtų darbų realaus atlikimo teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą – būtent atsakovai turėjo įrodyti aplinkybę, jog paslaugos pagal Sutartį buvo realiai suteiktos. Šios savo pareigos jie neatliko.

4517.3.

46Sutartimi buvo sulygta, jog konkrečias paslaugas (užduotis) ieškovė užsakys raštu arba el. paštu, o dėl Sutartyje neaptartų paslaugų bus sudaromi atskiri rašytiniai susitarimai. Taip pat ieškovei turėjo būti perduotos visos autorių turtinės teisės, kylančios iš Sutarties. Sutartimi suteiktos paslaugos turėjo būti detalizuotos rašytinėje paslaugų atskaitoje. Nei vieno iš šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų atsakovai į bylą nepateikė, kas faktiškai patvirtina, jog Sutartis realiai nebuvo vykdyta. Teismo argumentas, kad visi šie veiksmai vyko žodinio susitarimo pagrindu, nelaikytinas tinkamu paneigti rašytinėje šalių Sutartyje įtvirtintas nuostatas.

4717.4.

48Teismas sprendime suteikė nepagrįstai didelę reikšmę PVM sąskaitoms faktūroms, pripažindamas jas kartu ir ataskaitomis dėl atliktų darbų. Tokia pozicija prieštarauja teismų praktikai, kurioje PVM sąskaitos faktūros nelaikomos įrodymais, patvirtinančiais realų paslaugų suteikimą. Be to, nėra jokių įrodymų, jog ieškovė jas gavo ir jose nurodytas paslaugas patvirtino.

4917.5.

50Nė vienas iš byloje esančių įrodymų nepatvirtina, kad teismo nurodytas paslaugas (Facebook paskyrą, komunikaciją joje, internetinės svetainės bei mobiliosios aplikacijos kūrimo paslaugas) teikė būtent atsakovė UAB „Reklamos vilkai“ Sutarties pagrindu. Siemens arena nurodė jokių sutarčių ar susitarimų su BKU AMBER niekada nesudariusi. Byloje esančios medžiagų sandėlio apskaitos kortelės yra išimtinai vidinis atsakovės UAB „Reklamos vilkai“ dokumentas, nepatvirtintas jokio nepriklausomo asmens. Jose esantys A. K. parašai nėra savalaikiai, kadangi jų sudarymo metu (2013-2014 m.) A. K. neturėjo darbo santykių su UAB „Reklamos vilkai“.

5117.6.

52Paneigus Sutarties realaus vykdymo faktą persvarstytina teismo pozicija dėl atsakovų bei A. K. nesąžiningumo, dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip tariamo sandorio, bei pripažinimo negaliojančia dėl prieštaravimo įmonės veiklos tikslams.

5317.7.

54Teismas sprendime nepagrįstai pritarė atsakovų argumentams, jog pirmosios dvi PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos ne Sutarties, o atskirų žodinių susitarimų pagrindu dar iki Sutarties sudarymo. Ieškovės valdybos 2012 m. lapkričio 26 d. posėdžio protokolas patvirtina nebent pirmoje sąskaitoje nurodytų paslaugų suteikimą, bet šių paslaugų realus suteikimas iš viso nebuvo įrodytas.

5517.8.

56Ieškovė nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis atsakovams. Byla nebuvo itin sudėtinga, jos nagrinėjimas netruko ilgai, atsakovai A. P. ir P. P. nedalyvavo teismo posėdžiuose.

5718.

58Atsakovai P. P., A. P. ir UAB „Reklamos vilkai“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

5918.1.

60P. P. ir A. P. subsidiari atsakomybė pagal ieškovės ieškinį negali kilti nepriklausomai nuo Sutarties galiojimo fakto, kadangi Sutarties sudarymo ir vykdymo veiksmai buvo išimtinai susiję su bendrovės vadovų, o ne dalyvių funkcijomis ir kompetencija.

6118.2.

62Ieškovė turėjo visas galimybes pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę dar pirmosios instancijos teisme, kadangi pati turėjo pareigą išanalizuoti situaciją bei tinkamai pagrįsti būtinas nustatyti ieškinio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu aplinkybes. Negana to, ieškovės papildomai pateikti įrodymai šios aplinkybės vis tiek nepagrindžia.

6318.3.

64Teismas sprendime teisingai konstatavo, jog pareiga įrodyti Sutarties neįvykdymo faktą tenka ieškovei – teingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą. Nepaisant to, būtent atsakovai vieninteliai byloje ir teikė įrodymus, susijusius su Sutarties vykdymu, o bankroto administratorius užėmė pasyvią poziciją, neva Sutartis buvo tariamas sandoris.

6518.4.

66Ieškovės pozicija, kad Sutartis galėjo būti vykdoma tik niekaip nenukrypstant nuo joje nustatytų taisyklių, nėra teisinga. Abi jos šalys buvo pakankamai nauji verslo subjektai, todėl jas siejo neformalus bendravimas. Šalims buvo patogiau ir ekonomiškiau rengti vieną dokumentą, vietoje dviejų atskirų, todėl PVM sąskaita faktūra atliko ir ataskaitos funkciją. Tuo tarpu, ieškovės sutikimą su išrašyta sąskaita ir joje nurodytomis suteiktomis paslaugomis patvirtina sąskaitos apmokėjimas.

6718.5.

68Kaip teismingai nustatė teismas, paslaugos ieškovei buvo suteiktos, todėl vien ši aplinkybė rodo Sutarties vykdymą. Nors ieškovė neigia, kad UAB „Reklamos vilkai“ suteikė ieškovės Facebook paskyros atnaujinimo, komunikacijos joje, internetinės svetainės sukūrimo paslaugas, akivaizdu, kad šiuo metu tokių paslaugų teikimo rezultatai – Facebook paskyra, komunikacija joje, ieškovės internetinė svetainė egzistuoja. Jei ieškovė ginčija faktą, kad šias paslaugas suteikė atsakovė, tuomet būtent jai tenka pareiga įrodyti kas sukūrė šiuos objektus bei pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

6918.6.

70Sutartį dėl paslaugų teikimo su Siemens arena buvo sudariusi atsakovė ir ji pati sprendė, kokiems savo klientams suteikti reklamos paslaugas jos išsinuomotuose stenduose. Todėl arena savo klientu sąraše ieškovės ir negalėjo turėti.

7118.7.

72Sandėlio apskaitos kortelės yra išrašas iš buhalterinės atsakovės sistemos. Jos buvo pasirašytos A. K., kuris šias korteles teismo proceso metu ištraukė iš sistemos ir kuris šiuo metu yra įmonės vadovu. Jam nėra žinoma, kas šias korteles rengė.

7318.8.

74Ieškovės argumentai dėl Sutarties faktinio nevykdymo yra nepagrįsti, todėl automatiškai tokiais yra ir jos argumentai dėl atsakovų ir A. K. nesąžiningumo.

7518.9.

76Ieškovės reikalavimų suma bet kuriuo atveju turi būti mažinama 28 962 Eur suma, nes į juos yra įtraukti ieškovės mokėjimai atsakovei pagal 2012 m. spalio 29 d. ir 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitas faktūras, kurios išrašytos dar iki Sutarties sudarymo.

77Teisėjų kolegija

konstatuoja:

78IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7919.

80Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi, teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus. Dėl naujų įrodymų

8120.

82Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė BKU AMBER pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1218-864/2017 bei BKU AMBER 2012 m. lapkričio 28 d. didžiosios knygos išrašą. Šiais dokumentais ieškovė įrodinėja aplinkybę, jog Sutarties sudarymo metu egzistavo ieškovės kreditorių reikalavimai, kurie vėliau nebuvo įvykdyti bei buvo patvirtinti įmonės bankroto byloje.

8321.

84Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

8522.

86Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nauji įrodymai turėjo būti teikiami pirmosios instancijos teismui. Nors apeliantė nurodo, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, teisėjų kolegija su tokia jos pozicija nesutinka. Kreipdamas į teismą ieškovė turėjo pareigą įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, be kita ko, ir aplinkybę apie neabejotiną ir galiojančią kreditorių reikalavimo teisę. Būdas, kaip ji ją įrodinėjo, priklausė pačios ieškovės diskrecijai, todėl laikyti, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo vėliau, nėra pagrindo. Be to, su nurodyta nutartimi teismas gali susipažinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko, o didžiosios knygos išrašas nėra pakankamai informatyvus dėl turinčių bylai reikšmės aplinkybių nustatymo. Todėl apeliacinis teismas su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti į bylą. Faktinės bylos aplinkybės

8723.

882012 m. lapkričio 26 d. KU AMBER valdybos posėdžio protokolas Nr. PP-20121126-01 patvirtina, kad UAB „Reklamos vilkai“ sukūrė ieškovei rinkodaros strategiją, atliekamų darbų kokybė tenkina kredito unijos reikalavimus, todėl siūlyta sudaryti neterminuotą sutartį su UAB „Reklamos vilkai“ ir šiam siūlymui pritarta. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 28 d. tarp KU AMBER ir UAB „Reklamos vilkai“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. RV-001, kuria UAB „Reklamos vilkai“ įsipareigojo suteikti KU AMBER šalių suderintas reklamos kūrybos, gamybos bei konsultacijų ir rinkodaros valdymo paslaugas pagal Sutarties priedą Nr. 1, o KU AMBER įsipareigojo sumokėti už paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties priedu Nr. 1 šalys susitarė dėl darbų kainos. Atsiskaitymai už paslaugas buvo vykdomi pavedimais bei grynaisiais pinigais pagal pateiktas sąskaitas faktūras. 2012 m. spalio 29 d., 2012 m. lapkričio 26 d., 2013 m. sausio 24 d., 2013 m. kovo 26 d., 2013 m. balandžio 23 d., 2014 m. sausio 17 d., 2014 m. kovo 21 d., 2014 m. birželio 30 d. UAB „Reklamos vilkai“ pateikė KU AMBER PVM sąskaitas faktūras už įvairias paslaugas bendrai 623 506,07 Lt (180 579,84 Eur) sumai.

8924.

90Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad atsakovas P. P. nuo 2012 m. spalio 18 d. iki 2013 m. kovo 27 d. buvo įmonės UAB „Reklamos vilkai“ akcininkas bei vadovas, nuo 2013 m. kovo 28 d. į šias pareigas paskirtas A. P., kuris taip pat tapo ir įmonės akcininku. UAB „Reklamos vilkai“ Registrų centre registruota 2012 m. spalio 25 d., jos vadovu nuo 2017 m. sausio 3 d. paskirtas A. K., įmonės akcininku tapo ŽŪB „Dagvijara“.

9125.

92Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi kredito unijai AMBER iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas R. J.. Dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu

9326.

94CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi, faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana taikymo (tenkinimo) sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Actio Pauliana gali būti patenkintas, jeigu egzistuoja įvardytų sąlygų visetas. Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja actio Pauliana patenkinimo galimybę.

9527.

96Nagrinėjamu atveju ieškovės BKU AMBER bankroto administratorius ginčija ieškovės ir atsakovės UAB „Reklamos vilkai“ sudarytą paslaugų teikimo Sutartį. Vienas iš ginčijamų pagrindų – sandorio pripažinimas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė neįrodė trijų sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikymui būtinų sąlygų – neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, aplinkybės, jog ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, bei sandorio šalių nesąžiningumo. Ieškovė apeliaciniame skunde su tokia teismo pozicija nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toliau šioje nutartyje pasisako dėl minėtų pagrindų (ne)egzistavimo.

9728.

98Neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė: Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepašalina ir administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Pažymėtina, jog bankroto administratorius, įrodinėdamas nurodytos actio Pauliana sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-378/2016). Taigi, tam, kad būtų konstatuotas šios actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Tik tuo atveju, jei visi bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai atsirado vėliau nei buvo sudarytas ginčijamas sandoris, būtų pagrindas spręsti apie vienos iš būtinųjų sąlygų actio Pauliana instituto taikymui nebuvimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-245-178/2017).

9929.

100Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad ieškovė teismui nepateikė duomenų apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų atsiradimo momentą, ir dėl to sprendė, jog aptariamos sąlygos egzistavimo neįrodė. Skunde apeliantė nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nei teismas nei atsakovai nekėlė klausimo dėl įrodymų, patvirtinančių ieškovės neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, pakankamumo, todėl daugiau įrodymų, nei buvo pateikta pradžioje, ieškovė į bylą ir neteikė. Taip pat pažymi, jog duomenis apie tai, kad Sutarties sudarymo metu ieškovė jau turėjo neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, teismas galėjo gauti iš jam viešai prieinamų Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų apie ieškovės bankroto bylos eigą. Teismui to nepadarius ieškovė įgijo teisę pateikti naujus įrodymus tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui, kurie patvirtina, jog Sutarties sudarymo metu ieškovė iš viso turėjo 4 373 814,70 Eur (15 101 907,39 Lt) indėlių ir atitinkamą sumą įsipareigojimų indėlininkams, iš jų neterminuoti indėliai – 39 674,74 Eur, terminuoti indėliai – 4 334 139,96 Eur. Indėlininkų reikalavimus patenkino VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kuris stojo į ieškovės kreditorių eilę pirmuoju numeriu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

10130.

102Vadovaujantis CPK 12 straipsniu, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. CPK 179 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

10331.

104Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko ir bankroto administratoriaus. Būtent šie asmenys turėjo pareigą tinkamai pagrįsti byloje jos keliamus reikalavimus, susipažinti su prašomų taikyti sandorių negaliojimo institutų teismine praktika, joje keliamais reikalavimais dėl įrodymų pakankamumo, ir pateikti teismui visus reikalingus įrodymus. Tuo tarpu, bylą nagrinėjęs teismas neturėjo pareigos būti aktyvus bei pats rinkti byloje įrodymus ar inicijuoti šių įrodymų pateikimą.

10532.

106Ieškovė iš esmės neneigia, kad aptariamos sąlygos pirmosios instancijos teisme tinkamai nepagrindė – nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti jog bent vienas įmonės bankroto byloje patvirtintas kreditorinis reikalavimas atsirado iki ginčijamos Sutarties sudarymo. Apeliacinis teismas ieškovės su apeliaciniu skundu papildomai pateiktų naujų duomenų į bylą nepriėmė. Be to, abejotina, jog šie duomenys taip pat galėtų tinkamai pagrįsti aptariamą aplinkybę, kadangi jie detaliai nerodo kiekvieno bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo atsiradimo momento. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis KU AMBER bankroto byloje nėra duomenų, kad teismo patvirtinti konkretūs kreditorių reikalavimai atsirado iki Sutarties sudarymo. Kitų duomenų byloje nesant, darytina išvada, jog ieškovė apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nepaneigė skundžiamame sprendime nustatytos aplinkybės, jog šiuo atveju nebuvo įrodyta neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė.

10733.

108Kreditoriaus teisių pažeidimas: CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Būtina nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017)

10934.

110Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad kreditorių interesai buvo pažeisti tuo aspektu, jog Sutartis nebuvo faktiškai vykdoma, o ieškovės pervestos sumos atsakovei buvo sumokėtos be jokio pagrindo, taip sumažinant ieškovės bendro turto masę, iš kurio dabar galėtų būti atsiskaitinėjama su bankroto byloje patvirtintais kreditoriais. Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė byloje įrodinėjimo pareigą, kadangi laikant, jog Sutartis buvo apsimestinis sandoris, jo realumo faktą reikia įrodinėti būtent atsakovams. Teisėjų kolegija su tokia ieškovės pozicija sutinka tik iš dalies.

11135.

112Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.

11336.

114Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, tuo tarpu ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017). Taigi, įrodinėjimo pareigą byloje turėjo abi šalys.

11537.

116Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 43 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

11738.

118Ieškovės argumentai, įrodinėjant aplinkybę, kad Sutartis nebuvo vykdoma, iš esmės apsiriboja teiginiais, kad išskyrus PVM sąskaitas faktūras, byloje nėra jokių kitų rašytinių jos vykdymą patvirtinančių įrodymų, nors pagal Sutarties nuostatas turėjo egzistuoti užsakymai bei ataskaitos apie atliktus darbus, autorinių teisių perdavimo įrodymai, taip pat susitarimai dėl sutartas paslaugas neapimančių darbų atlikimo.

11939.

120Nors byloje nekyla ginčas dėl to, kad aukščiau paminėtų Sutarties vykdymą patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nėra, visgi, teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju ieškovės akcentuojamas pažodinis Sutarties nuostatų laikymasis, siekiant pripažinti sandorį sudarytą tik dėl akių, nėra tiek reikšmingas, kiek faktiniai įrodymai apie Sutarties vykdymą. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė turėjo veikiančią bei aktyvią Facebook paskyrą, joje Sutarties vykdymo metu buvo skelbiami įrašai. Ieškovė taip pat turėjo interneto svetainę, mobiliąją aplikaciją. Teigdama, jog byloje nėra įrodymų, kad šias paslaugas atliko būtent UAB „Reklamos vilkai“, ieškovė nepateikė įrodymų, kad jas atliko ar galėjo atlikti kas nors kitas. Tuo tarpu, tiek Sutartis, tiek PVM sąskaitos faktūros leidžia labiau tikėti aplinkybe, kad šias paslaugas atliko atsakovė. Tuo tarpu, kita dalis PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų yra nematerialus pobūdžio (idėjų generavimas, konsultacijos), dar kita – sudėtinė reklamos proceso dalis (google adwords, komunikacija Facebook, tekstų kūrimas, programavimo darbai ir kt.), kuri iš esmės sunkiai galėtų būti apibrėžta, įrodyta tam tikrais materialiais įrodymais. Pasisakant dėl reklamos paslaugų Siemens arenoje bei UAB „Reklamos vilkai“ ieškovei perduotų iš kitų asmenų įgytų paslaugų ir materialinių vertybių, laikytina, kad tokios paslaugos galėjo būti įgyjamos Sutartimi, kadangi siejosi su perkamomis reklamos kūrybos, gamybos bei konsultacijų ir rinkodaros valdymo paslaugomis, todėl atskiri susitarimai dėl jų atlikimo nebuvo privalomi.

12140.

122Ieškovė skunde kritikuoja teismo poziciją, jog PVM sąskaitos faktūros byloje atliko ir atskaitų vaidmenį. Nurodo, jog jos netgi nebuvo pasirašytos. Visgi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju yra linkusi sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad PVM sąskaitos faktūros, kartu su jau aptartomis aplinkybėmis, patvirtina Sutarties vykdymo faktą. Jose pakankamai detaliai nurodytos ieškovei suteiktos paslaugos bei už jas mokėtina suma. Ir nors sąskaitos nėra pasirašytos ieškovės, pinigų pagal jas pervedimai patvirtinta ieškovės sutikimą su suteiktomis paslaugomis bei jų įkainiais.

12341.

124Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės rodo ieškovę neįrodžius Sutarties apsimestinio pobūdžio. Nesant pagrindo Sutartį laikyti apsimestine, ieškovės nurodomas kreditorių teisių pažeidimas dėl to, jog pinigai atsakovei buvo pervesti be pagrindo, taip pat laikytinas neįrodytu.

12542.

126Dėl atsakovės UAB „Reklamos vilkai“ nesąžiningumo: Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

12743.

128Nagrinėjamu atveju nepripažinus, jog ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, nėra pagrindo plačiau pasisakyti ir dėl aplinkybės apie jo šalių nesąžiningumą, nes kaip jau minėta, nesąžiningumas konstatuojamas nustačius, jog jos žinojo arba turėjo žinoti apie kreditorių teisių pažeidimą. Šiuo atveju ieškovės (ieškovės vadovo A. K.) ir atsakovės nesąžiningumas skundžiamame sprendime nebuvo konstatuotas ir tokiai pozicijai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria. Dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.86 ir CK 1.82 straipsnių pagrindais bei solidarios atsakovų P. P. ir A. P. atsakomybės

12944.

130Aukščiau šioje nutartyje pasisakant dėl kreditorių teisių pažeidimo pripažįstant sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu jau buvo išsamiai pasisakyta dėl ginčijamos Sutarties tariamumo. Todėl teismas pakartotinai ieškovės argumentų dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl jo tariamumo nenagrinėja bei konstatuoja, kad sandoris nelaikytinas tariamu.

13145.

132Iš esmės tas pats pasakytina ir dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl jo prieštaravimo įmonės veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis). Ieškovei prašymą pripažinti Sutartį negaliojančia šiuo pagrindu motyvavus tik tuo, jog Sutartis nebuvo realiai vykdoma, tačiau teismui atmetus šiuos ieškovės argumentus, nėra pagrindo tenkinti ir šį ieškovės reikalavimą.

13346.

134Nepripažinus Sutarties negaliojančia restitucija netaikytina. Taip pat netenkintinas prašymas pripažinti atsakovus P. P. ir A. P. subsidiariai atsakingais už UAB „Reklamos vilkai“ prievolę. Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų

13547.

136Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo sprendimu priteistomis bylinėjimosi išlaidomis UAB „Reklamos vilkai“ (4 600 Eur), A. P. (1 250,10 Eur) ir P. P. (1 250,10 Eur). Nurodo, jog byla nebuvo itin sudėtinga, jos nagrinėjimas netruko ilgai, byloje nebuvo nagrinėjami itin specifiniai klausimai, atsakovai A. P. ir P. P. net nedalyvavo teismo posėdžiuose.

13748.

138Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovams iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, įvertino prašomų priteisti išlaidų dydį atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas (pakeistas 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, byloje rengtų procesinių dokumentų kiekį, vykusius teismo posėdžius bei bylos sudėtingumą. Teismas pagrįstai sumažino atsakovės UAB „Reklamos vilkai“ bylinėjimosi išlaidas, o jas mažinti dar labiau nėra jokio pagrindo, nes atsakovė, dalyvavusi civilinėje byloje ir ją laimėjusi, turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Aplinkybė, kad atsakovai P. P. ir A. P. nedalyvavo teismo posėdžiuose, taip pat nepanaikina jų teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Juos byloje atstovavo profesionalus teisininkas, kuris ne tik rengė procesinius dokumentus, bet ir atstovavo teismo posėdžiuose. Dėl bylos procesinės baigties

13949.

140Aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė įstatymų nuostatas, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

14150.

142Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

14351.

144Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės BKU AMBER apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

14552.

146Atsakovų atstovė į bylą pateikė atsakovams P. P. ir A. P. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, darbų ataskaitas bei mokėjimo nurodymus po 635,25 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 str., sprendžia, kad priteistina iš ieškovės bankroto administravimo lėšų atsakovams P. P. ir A. P. po 635,25 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

147Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

148Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

149Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios kredito unijos AMBER (į. k. 302651151) bankroto administravimo lėšų atsakovui P. P. (a. k. ( - )) 635,25 Eur (šešis šimtus trisdešimt penkis eurus ir dvidešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, atsakovui A. P. (a. k. ( - ) 635,25 Eur (šešis šimtus trisdešimt penkis eurus ir dvidešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.