Byla e2-302-560/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, sekretoriaujant Rūtai Miltinytei, dalyvaujant ieškovui J. P., jo atstovui adv. pad. A. K., atsakovui J. V., jo atstovui adv. pad. G. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovui J. V. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 300 233,92 EUR skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas su AB Citadele banku 2007-06-27 sudarė kreditavimo sutartį Nr. KSV/195 (toliau – Kreditavimo sutartis) ir tapo solidariais bendraskoliais. Pagal Kreditavimo sutartį ieškovui ir atsakovui buvo suteiktas 173 772,01 EUR kreditas, skirtas žemės sklypui įsigyti (107 159,41 EUR) ir gyvenamajam namui statyti (66 612,60 EUR). Už suteiktą kreditą atsakovas J. V. 2007-06-22 pirkimo-pardavimo sutartimi už 500 000 Lt (144 810 EUR) iš R. K. įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir už 66 612,60 EUR pasistatė gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kuriuos įsiregistravo viešajame Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo įsigijimas Kreditavimo sutarties pagrindu buvo finansuojamas tik iš dalies, likusią sklypo kainos dalį – 130 000 Lt (37 650,60 EUR) (pirkimo-pardavimo sutarties 2.1.1 p.) už atsakovą sumokėjo ieškovas grynaisiais pinigais. Nurodė, kad atsakovas įsipareigojimo mokėti mėnesines įmokas pagal Kreditavimo sutartį nevykdė, todėl ieškovas, sumokėjęs 212 863,08 EUR, vienasmeniškai atsiskaitė su AB Citadele banku. Ieškovas mano, kad įvykdęs visą prievolę pagal Kreditavimo sutartį, jis įgijo teisę reikalauti įvykdytos prievolės dydžio sumos iš atsakovo (212 863,08 EUR) (CK 6.9 str. 5 d.). Taip pat nurodė, kad pastatytame name ieškovas savo sąskaita atsakovo naudai atliko vidaus apdailos darbus, kurių vertė 2015-02-10 sudarė 49 213,12 EUR, tai patvirtina Atliktų darbų įvertinimo aktas Nr. 15-03. Pažymėjo, kad atsakovas dėl žemės sklypo įsigijimo ir namo pagerinimo gavo materialinės naudos nesant tam teisinio pagrindo, o ieškovo turimas turtas dėl to sumažėjo, dėl to laiko, jog yra visi nepagrįsto praturtėjimo požymiai, todėl atitinkama dalis žemės sklypo (37 650,60 EUR) ir namo vidaus apdailos darbų (49 213,12 EUR) vertės priteistini ieškovui iš atsakovo. Taip pat pažymėjo, kad iš atsakovo priteistinos ir 507,12 EUR išlaidos, susijusios su Kreditavimo sutarties vykdymu ir namo apdailos darbų įvertinimu bei duomenų apie šias aplinkybes gavimu.

4Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame pažymėjo, jog su ieškiniu iš dalies nesutinka. Nurodė, kad 2007 m. ieškovas pasiūlė atsakovui pasinaudoti jo turimais asmeniniais ryšiais banke ir, siekiant didesnės kredito sumos, jį paimti kartu, investuoti ir taip užsidirbti. Atsakovas nusprendė pasinaudoti ieškovo pasiūlymu, už savąją kredito dalį nusipirkti žemės sklypą, jame pastatyti namą, tuomet šį nekilnojamąjį turtą parduoti, grąžinti paimtą kredito dalį ir dar užsidirbti pinigų. 2007 m. birželio mėn. ieškovas ir atsakovas pateikė paraišką AB Parex bankui (dabar AB Citadele bankas). 2007-06-22 atsakovas ir R. K. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria susitarė, kad R. K. atsakovui parduos žemės sklypą, už 500 000 Lt. 130 000 Lt turto kainos dalį atsakovas R. K. sumokėjo prieš pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą, o likusią 370 000 Lt turto kainos dalį atsakovas įsipareigojo sumokėti paėmęs paskolą iš banko po žemės sklypo įkeitimo. 2007-06-27 ieškovas ir atsakovas su AB Parex banku sudarė Kreditavimo sutartį, kuria bankas 2 metų terminui suteikė 173 772,01 EUR kreditą. Įkeitus perkamą žemės sklypą, 2007-07-02 bankas R. K. pervedė likusią 370 000 Lt parduodamo sklypo kainos dalį. 2007-07-04 R. K. patvirtino, kad atsakovas sumokėjo likusią 370 000 Lt parduodamo sklypo kainos dalį, o 2007-07-19 notarė N. Š. paliudijo, jog atsakovas įvykdė visas pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas. Taip pat nurodė, kad 2007-07-12 ieškovas 14 481 EUR kredito dalį konvertavo į litus ir 49 000 Lt pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Nordea banke. 2007-10-25 ieškovas į savo sąskaitas pervedė ir likusią 46 400 EUR kredito dalį, t. y. ieškovas 41 110 EUR pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Citadele banke, o 5 290 EUR konvertavo į litus ir 18 276,95 Lt pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Nordea banke. Kur ir kokiais tikslais ieškovas panaudojo 60 881 EUR kredito dalį, atsakovui nėra žinoma. Atsakovas teigia, kad 2008 m. žemės sklype jis pasistatė gyvenamąjį namą, bandė šį nekilnojamąjį turtą parduoti, tačiau dėl ekonominio sunkmečio to padaryti nepavyko. Ieškovas ir atsakovas buvo sutarę dengti bendrus kreditorinius įsipareigojimus pagal savo galimybes bei laukti nekilnojamojo turto kainų atsigavimo. Vykdant statybos darbus nuolat trūko pinigų, todėl atsakovas įmokas bankui mokėjo pagal savo galimybes, o trūkstamą sumą dengdavo ieškovas Atsakovas neneigia, kad ieškovo ir atsakovo paimtas kreditas buvo padengtas iš esmės ieškovo lėšomis, kurį tenkino toks prievolių pasidalinimas. Ieškovas atgauti savo pinigus tikėjosi pardavus atsakovo nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad buvo panaudotas visas 173 772,01 EUR kreditas, taip pat bankui buvo sumokėta 39 091,07 EUR kitų įmokų (palūkanų, delspinigių ir pan.). Nurodė, kad atsakovas pasinaudojo 107 159,41 EUR kredito dalimi, ieškovas – 60 881 EUR kredito dalimi, o likusi 5 731,6 EUR kredito dalis buvo panaudota kreditui dengti. Atsakovas bankui sumokėjo 13 729,01 EUR, o ieškovas – 193 402,47 EUR (173 772,01 EUR + 39 091,07 EUR - 5 731,6 EUR - 13 729,01 EUR). Taigi, ieškovas bankui grąžino 60 881 EUR paties panaudotą kredito dalį, 93 430,40 EUR atsakovo panaudotą ir negrąžintą kredito dalį bei įvykdė kitas ieškovo ir atsakovo prisiimtas solidarias prievoles, t. y. sumokėjo 33 359,47 EUR (39 091,07 EUR - 5 731,6 EUR). Atsakovas pripažįsta pareigą sumokėti ieškovui 93 430,40 EUR, t. y. atsakovo panaudotą ir negrąžintą kredito dalį, kurią grąžino už jį ieškovas, bei pareigą padengti pusę kitų ieškovo sumokėtų įmokų bankui, t. y. 16 679,74 EUR (33 359,47 EUR / 2), iš viso 110 110,14 EUR.

5Atsakovas atsiliepime nurodo, jog likusioje dalyje (102 752,68 EUR) ieškinys yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad ieškovas, sudarydamas Kreditavimo sutartį, kaip ir atsakovas, tapo solidariai atsakingu už bendrai prisiimtus įsipareigojimus bankui, be to, ieškovas pats pasinaudojo beveik trečdaliu suteikto kredito, todėl ieškovo teiginiai, kad kreditas buvo paimtas tik atsakovo interesais, yra nepagrįsti. Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad pradinę žemės sklypo kainos dalį – 130 000 Lt (37 650,60 EUR), pardavėjai R. K. sumokėjo ne atsakovas, o ieškovas grynaisiais pinigais. Tai, kad šią sumą grynaisiais pinigais sumokėjo atsakovas, sudarant sutartį patvirtino tiek pats atsakovas, tiek pardavėja R. K. (pirkimo-pardavimo sutarties 2.1.1 p.). Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas būtų gavęs iš ieškovo kokią nors pinigų sumą. Taip pat nesutinka su ieškovo teiginiais, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo 49 213,12 EUR. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodė faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas šis ieškinio reikalavimas, nėra nurodyta, ką bendro turi reikalavimas priteisti 49 213,12 EUR ir teismui pateiktas Atliktų darbų įvertinimo aktas Nr. 15-03. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent jis atliko namo vidaus apdailos darbus ir dėl to jo patirtas išlaidas.

6Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinio reikalavimus bei papildomai pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, jog žemės sklypo įsigijimas ir gyvenamojo namo pastatymas bei įrengimas buvo inicijuotas ieškovo, jog dalį pinigų pagal Kreditavimo sutartį (13 729,01 EUR) atsakovas sumokėjo bankui pats. Taip pat nesutinka, kad dalį žemės sklypo vertės – 130 000 Lt, pardavėjai R. K. sumokėjo atsakovas, ir jog jis pats savo lėšomis pasistatė bei įsirengė namą. Nurodė, kad kadangi ieškovas individualiai verčiasi nekilnojamojo turto plėtra, atsakovas kreipėsi į jį su prašymu padėti įsigyti žemės sklypą, pastatyti ir įrengti namą. Ieškovo vardu įgijus žemės sklypą, pastačius ir įrengus namą, atsakovas jų verte praturtėjo ieškovo sąskaita, ir šią nepagrįstai gautą turtinę naudą atsakovas ieškovui atlyginti atsisakė. Pažymėjo, kad namo statyba buvo vykdoma ūkio būdu, dėl to ieškovas pats tiesiogiai atsiskaitydavo su rangovais, todėl 66 612,60 EUR paskolos dalis buvo panaudota būtent šiam tikslui. Ieškovas nesutinka, kad atsakovas, vykdydamas prievoles pagal Kreditavimo sutartį, sumokėjo AB Citadele bankui 13 729,01 EUR. Dalį paskolos pagal Kreditavimo sutartį formaliai grąžino atsakovas tik dėl to, kad paskolos grąžinimui skirta sąskaita buvo formaliai administruojama tiek ieškovo, tiek atsakovo vardu, todėl kai pinigai buvo grąžinami banko skyriuje, banko darbuotojai nenustatinėjo mokėtojo tapatybės ir mokėjimus priskirdavo vienam ar kitam mokėtojui.

7Atsakovas pateikė tripliką, kuriuo palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, sutiko su ieškinio reikalavimu priteisti ieškovo naudai 110 110,14 EUR, likusioje dalyje prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovo ieškinyje ir dublike išdėstytos aplinkybės yra prieštaringos, paaiškinimai nenuoseklūs ir prieštaraujantys byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, taip pat ieškovas nepagrįstai teigia, jog Kreditavimo sutartis buvo sudaryta išimtinai atsakovo interesais ir naudai. Pažymėjo, kad atsakovas neprašė, o ieškovas neskolino ar kitais būdais neperdavė atsakovui arba tiesiogiai pardavėjai R. K. už atsakovą 130 000 Lt. Tai, kad pradinę žemės sklypo kainos dalį – 130 000 Lt (37 650,60 EUR) pardavėjai R. K. grynais pinigais sumokėjo atsakovas, sudarant ir pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį patvirtino ir pardavėja R. K. (pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.1 p.). Pirkimo–pardavimo sutartį patvirtino Lentvario miesto notarų biuro notarė N. Š., tai reiškia, ši sutartis (įskaitant sutarties 2.1.1 p. išdėstytą R. K. pakvitavimą) yra oficialus ir padidintą įrodomąją galią turintis dokumentas. Pirkimo–pardavimo sutarties ar jos dalies nei ieškovas, nei R. K. neginčijo, o tai tik patvirtina atsakovo teiginius, kad iki šios sutarties pasirašymo atsakovas sumokėjo R. K. 130 000 Lt.

8Ieškinys tenkinamas iš dalies.

9Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog ieškovas J. P. ir atsakovas J. V. su AB Citadele banku 2007-06-27 sudarė Kreditavimo sutartį (toliau – Kreditavimo sutartis) ir tapo solidariais bendraskoliais (El.bylos eL2-14801-466/2015, priedas Nr. 1). Pagal Kreditavimo sutartį ieškovui ir atsakovui buvo suteiktas 173 772,01 EUR kreditas, skirtas žemės sklypui įsigyti (107 159,41 EUR) ir gyvenamajam namui statyti (66 612,60 EUR). 2007-06-22 atsakovas su pardavėja R. K. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį (ieškinio priedas Nr. 1), kurios pagrindu nuosavybės teise už 500 000 Lt (144 810 EUR) įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo įsigijimas Kreditavimo sutarties pagrindu buvo finansuojamas tik iš dalies, likusi sklypo kainos dalis – 130 000 Lt (37 650,60 EUR), buvo sumokėta grynaisiais pinigais. 2007-06-22 Perdavimo – priėmimo aktu R. K. perdavė, o atsakovas priėmė žemės sklypą, bei šalys pareiškė, jog pretenzijų viena kitai neturi (ieškinio priedas Nr. 1.1). Byloje yra 2007-07-04 R. K. pareiškimas, kuriame ji patvirtino, kad gavo iš atsakovo 370 000 Lt pagal 2007-06-22 pirkimo – pardavimo sutartį. 2007-07-19 notarė N. Š. išdavė Liudijimą, kuriame nurodė, jog atsakovas įvykdė visas sąlygas pagal 2007-06-22 pirkimo-pardavimo sutartį (ieškinio priedas Nr. 1.1). Pagal pirkimo-pardavimo sutartį įgytas žemės sklypas ir pastatas – vienbutis gyvenamasis namas atsakovo vardu buvo įregistruoti viešajame Nekilnojamojo turto registre (El.bylos eL2-14801-466/2015, priedas Nr. 2). Žemės sklype pastatytame name buvo atlikti vidaus apdailos darbai, kurių vertė 2015-02-10 sudarė 49 213,12 EUR (El.bylos eL2-14801-466/2015, priedas Nr. 4). Kreditavimo sutartis buvo įvykdyta, AB Citadele bankui pagal Kreditavimo sutartį iš viso grąžinta 212 863,08 EUR suma (El.bylos eL2-14801-466/2015, priedas Nr. 3).

10Dėl 107 159,41 EUR reikalavimo žemės sklypui įsigyti priteisimo

11Byloje neginčijamas 110 110,14 EUR dydžio reikalavimas, t. y. ieškovo bankui gražinta kredito dalis, skirta žemės sklypui įsigyti (107 159,41 EUR), bei dalis bankui pagal Kreditavimo sutartį grąžintų palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neginčija, jog ieškovo bankui pagal Kreditavimo sutartį grąžinta 107 159,41 EUR kredito dalis buvo panaudota pagal tiesioginę jo paskirtį, t. y. žemės sklypui įsigyti, kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso atsakovui, šis ieškovo reikalavimas tenkintinas ir 107 159,41 EUR suma jam priteistina iš atsakovo.

12Dėl 66 612,60 EUR reikalavimo namo statybai ir 39 091,07 EUR reikalavimo palūkanoms pagal Kreditavimo sutartį apmokėti priteisimo

13Byloje ginčas kyla dėl dalies žemės sklypo įsigijimo, namo statybos ir jo įrengimo finansavimo šaltinio bei dėl bankui pagal Kreditavimo sutartį grąžintų palūkanų dalies. Pažymėtina, kad 2007-06-27 Kreditavimo sutartį su AB Citadele banku 173 772,01 EUR sumai pasirašė abu bendraskoliai, t. y. tiek ieškovas, tiek atsakovas. Ieškovo teigimu, visą kredito sumą ir su Kreditavimo sutarties vykdymu susijusias palūkanas bankui grąžino ieškovas iš savo lėšų, t. y. iš viso 212 863,08 EUR sumą, kurią sudaro tenkintina 107 159,41 EUR dydžio reikalavimo suma žemės sklypui įsigyti, 66 612,60 EUR dydžio reikalavimo suma namo statybai bei 39 091,07 EUR dydžio palūkanų, susijusių su Kreditavimo sutarties vykdymu, suma. Atsakovo teigimu, kredito dalis, skirta namo statybai, nebuvo panaudota pagal tiesioginę jos paskirtį, o buvo pasisavinta ieškovo ir panaudota atsakovui nežinomais tikslais. Taip pat atsakovas nurodo, kad namo statybos buvo vykdomos iš jo asmeninių lėšų. Teismo vertinimu, šiuos atsakovo teiginius nėra pagrindo pripažinti pagrįstais. Pažymėtina, kad nors atsakovas, grįsdamas savo teiginius, jog lėšų namo statybai jis gavo iš savo giminaičių (tėvo, sesers, dėdės), remiasi liudytojų parodymais byloje, tačiau į bylą nėra pateikta nei vieno rašytinio įrodymo, pagrindžiančio šiuos atsakovo argumentus. Išnagrinėjus bylos duomenis, aplinkybes ir šalių paaiškinimus, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad lėšos, gautos iš banko namo statybai, šiam tikslui ir buvo panaudotos. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (LAT 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012 ir kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2012-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008 ir kt.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad didžiąja dalimi namo statybos buvo vykdomos ieškovo pastangomis samdant darbuotojus, su jais tiesiogiai atsiskaitant. Atsakovo teiginiai, kad namo statybai skirta kredito dalis ieškovo buvo panaudota neaiškiais tikslais, neturi pagrindo, kadangi ir šalių su banku pasirašytoje Kreditavimo sutartyje nurodytos ginčijamos 66 612,60 EUR sumos paskirtis buvo būtent namo statyba. Įrodymų, jog šios lėšos buvo panaudotos kitais tikslais, byloje nepateikta, dėl to yra pagrindas teigti, jog jos buvo panaudotos pagal tikslinę paskirtį. Pažymėtina, kad atsakovo argumentai, jog dalis šių lėšų buvo pervesta į ieškovui priklausančias banko sąskaitas, neįrodo fakto, jog jos buvo panaudotos ieškovo asmeniniais tikslais. Kaip matyti iš liudytojų paaiškinimų byloje, ieškovas samdė darbininkus statyboms vykdyti, su jais tiesiogiai atsiskaitydavo, tuo tarpu aplinkybės, jog šie darbai buvo finansuojami iš asmeninių atsakovo lėšų, byloje nėra įrodytos. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai, kad lėšų namo statybai jis gavo iš savo giminaičių, iš esmės prieštarauja ir Kreditavimo sutartyje numatytam kredito dalies (66 612,60 EUR) gavimo tikslui – namo statybai. CK 6.9 str. 5 d. numatyta, kad jeigu prievolė atsirado išimtinai vieno iš bendraskolių interesais <...>, toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad įsipareigojimą pagal Kreditavimo sutartį minėtą 66 612,60 EUR sumą, skirtą namo statybai, grąžinti AB Citadele bankui įvykdė ieškovas, o už šias lėšas įgytas turtas nuosavybės teise šiuo metu priklauso atsakovui, ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir minėta 66 612,60 EUR suma ieškovui priteisiama iš atsakovo.

14Minėta, kad Kreditavimo sutarties pagrindu AB Citadele bankui ieškovas taip pat grąžino 39 091,07 EUR palūkanų, susijusių su sutarties vykdymu. CK 6.5 str. numatyta, jog jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. Šiuo atveju ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo visą ieškovo bankui sumokėtų palūkanų sumą, tačiau, pažymėtina, kad šalims esant bendraskoliams, ši prievolė yra vykdytina lygiomis dalimis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad 13 729,01 EUR kredito dalį jis bankui grąžino iš nuosavų lėšų, taip pat pažymėjo, kad 5 731,60 EUR kredito dalis buvo panaudota tam pačiam kreditui padengti. Šiuos teiginius atsakovas grindžia aplinkybe, kad banko mokėjimų pavedimuose atsakovas yra nurodomas kaip mokėtojas. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, nors atitinkamuose mokėjimų pavedimuose mokėtoju yra nurodomas atsakovas J. V., tačiau visuose banko mokėjimų dokumentuose pasirašydavo ieškovas J. P.. Nustatyta, kad paskolos grąžinimui skirta sąskaita buvo administruojama tiek ieškovo, tiek atsakovo vardu, o pinigus į banko sąskaitą įnešti šalys atvykdavo kartu. Taigi, teismo vertinimu, iš bylos duomenų galima daryti pagrįstą išvadą, jog pinigus įnešant banko skyriuje, mokėjimai buvo priskiriami bet kuriam (šiuo atveju – pirmam) sąskaitos valdytojui, t. y. atsakovui, dėl to vienareikšmiškai teigti, jog atsakovo kaip mokėtojo nurodymas mokėjimo pavedimuose įrodo, kad tai buvo jo asmeninės lėšos, nėra jokio pagrindo. Kaip nurodo ieškovas, jis individualiai verčiasi nekilnojamojo turto plėtra, jo turimų ir valdomų lėšų pakako visam kreditui padengti, tuo tarpu atsakovo turėtų asmeninių lėšų faktas jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais nėra pagrįstas, gi liudytojų parodymai byloje šiuo klausimu yra prieštaringi. Taigi, atsižvelgdamas į tai, bylą nagrinėjantis teismas laiko, kad labiau yra tikėtina tai, jog visa kredito palūkanų suma buvo grąžinta ieškovo lėšomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsakovo teigimu, 5 731,60 EUR kredito dalis, skirta namo statybai, buvo panaudota to paties kredito palūkanoms padengti, tačiau nesant pagrindo teigti, kad namo statybai skirta kredito dalis nebuvo panaudota pagal tikslinę paskirtį, šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Šiuo atveju matyti, kad ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui dėl visos kredito palūkanų sumos priteisimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog kiekvienas iš bendraskolių privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis, šioje dalyje tenkinamas ieškovo reikalavimas pusei sumokėtų palūkanų sumos, t. y. 19 545,54 EUR sumai.

15Dėl 37 650,60 EUR dalies reikalavimo žemės sklypui įsigyti ir 49 213,12 EUR reikalavimo vidaus apdailos darbams atlikti priteisimo

16Ieškovas taip pat reiškia 37 650,60 EUR dydžio reikalavimą dėl atitinkamos žemės sklypo dalies kainos priteisimo, taip pat 49 213,12 EUR reikalavimą, kurį sudaro namo vidaus apdailos darbų kaina. Ieškovas šiuos reikalavimus grindžia nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis bei nurodo, kad atsakovas dėl žemės sklypo įsigijimo ir namo pagerinimo gavo materialinės naudos nesant tam teisinio pagrindo, o ieškovo turimas turtas dėl to sumažėjo. Ieškovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra visi nepagrįsto praturtėjimo požymiai. Bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovo argumentais. CK 6.242 str. 1 d. nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (LAT 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015 ir kt.). Toks ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinimo prielaidų (sąlygų) traktavimas atitinka tarptautinių teismų praktiką šiuo klausimu (pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008-12-16 sprendimas Masdar (UK) Ltd prieš Europos Bendrijų Komisiją, byla C-47/07 P, 44–46, 49 punktai, Rink. P. I-9761; Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) 2010-01-21 sprendimas Kornelis van Dijk prieš G. K., byla C-470/08, Rink. P. I-0000). Vertinant, ar šiuo atveju ieškovo reikalavimai gali būti patenkinti juos grindžiant nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės nuostatomis, atkreiptinas dėmesys, kad tik esant visoms minėtoms prielaidoms ieškovo reikalavimai būtų laikomi pagrįstais. Nagrinėjamu atveju išanalizavus visas nepagrįstą praturtėjimą apibūdinančias būtinąsias sąlygas ir prielaidas, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad visos prielaidos yra tenkinamos ir nagrinėjama situacija atitinka nepagrįsto praturtėjimo institutą. Nors, viena vertus, ieškovas gyvenamojo namo įrengimo išlaidas grindžia liudytojų parodymais byloje, kurie, be kita ko, yra prieštaringi atsakovo ir jo liudytojų parodymams, kita vertus, byloje nėra išlikę beveik jokių ieškovo patirtas išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Teismas, išnagrinėjęs visumą byloje surinktų įrodymų dėl namo įrengimo darbų, neturi pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad apdailos darbai visa apimtimi, t. y. 49 213,12 EUR sumoje, buvo atlikti ieškovo sąskaita bei pastangomis. Kita vertus, sutiktina, kad ieškovo pastangomis buvo įvykdyta didžioji minėtų darbų dalis. Tačiau, nepaisant to, teismo nuomone, ieškovo veiksmai negali būti laikytini kaip absoliutus galimų nuostolių atsiradimo rizikos neprisiėmimas. Iš bylos duomenų matyti, kad Kreditavimo sutartis buvo pasirašyta ir visi įsipareigojimai jos pagrindu prisiimti abiejų bendraskolių, t. y., tiek ieškovo, tiek atsakovo, tuo tarpu visas turtas (tiek žemės sklypas, tiek įrengtas gyvenamasis namas) įregistruoti tik atsakovo vardu. Teismo nuomone, tokie ieškovo veiksmai, taip pat sąskaitų už atliktus darbus neišsaugojimas ir pan., vienareikšmiškai vertintini kaip nuostolių atsiradimo rizikos prisiėmimas.

17Teismas pažymi, kad kita būtinoji nepagrįsto praturtėjimo instituto prielaida yra teisinio pagrindo atsakovo praturtėjimui nebuvimas. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad abiejų šalių pasirašytos Kreditavimo sutarties tikslas – žemės sklypo įsigijimas ir namo statyba. Taigi, teismo vertinimu, šis faktas iš esmės įrodo šalių buvusius išankstinius ketinimus – žemės sklypo įsigijimą ir namo statybą, kas laikytina teisiniu pagrindu šalių būsimam bendradarbiavimui, o to pasėkoje šiuo atveju – atsakovo naudos gavimą. Taigi, teismo vertinimu, šių argumentų pakanka šiuo atveju konstatuoti visų nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių prielaidų nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimus grindžia nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės nuostatomis, kurių bylos aplinkybės ir nagrinėjama situacija neatitinka, minėtoje dalyje dėl 37 650,60 EUR žemės sklypo dalies kainos priteisimo ir 49 213,12 EUR namo vidaus apdailos darbų ieškovo reikalavimai yra netenkinami.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kitų procesinių klausimų

19Teismui nusprendus ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui iš atsakovo iš viso 193 317,55 EUR, ieškovui priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d.).

20Teismui tenkinus 64 proc. ieškinio reikalavimų (193 317,55 EUR x 100 proc. / 300 233,92 EUR), ieškovo ir atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai (CPK 93 str. 2 d.).

21Atsižvelgiant į tai, kad šalių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 str. 2 d.), pagal tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją ieškovui iš atsakovo priteisiama 1 427,20 EUR (2 230 EUR x 64 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokato pagalbos apmokėjimo, o atsakovui iš ieškovo priteisiama 540 EUR (1 500 EUR x 36 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokato pagalbos apmokėjimo (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 2 d.).

22Atsižvelgiant į tai, kad buvo tenkinta 64 proc. ieškinio reikalavimo, ieškovui iš atsakovo priteisiamos ir 168,63 EUR išlaidos (263,49 EUR x 64 proc.) už atsakymų į paklausimus, vertimo ir turto vertinimo apmokėjimą (CPK 88 str. 1 d., 93 str. 2 d.), taip pat 2 060,80 EUR (3 220 EUR x 64 proc.) sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79 str. 1 d., 93 str. 2 d.).

23Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas

Nutarė

24Ieškovo J. P. ieškinį tenkinti iš dalies.

25Priteisti iš atsakovo J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovo J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 193 317,55 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos (2015-05-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 656,63 EUR bylinėjimosi išlaidų.

26Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

27Priteisti iš ieškovo J. P. atsakovo J. V. naudai 540 EUR bylinėjimosi išlaidų.

28Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, sekretoriaujant... 2. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš... 3. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas su AB Citadele banku 2007-06-27 sudarė... 4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame pažymėjo, jog su... 5. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog likusioje dalyje (102 752,68 EUR) ieškinys... 6. Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinio reikalavimus bei... 7. Atsakovas pateikė tripliką, kuriuo palaikė atsiliepime išdėstytas... 8. Ieškinys tenkinamas iš dalies.... 9. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog ieškovas J. P. ir atsakovas J. V.... 10. Dėl 107 159,41 EUR reikalavimo žemės sklypui įsigyti priteisimo... 11. Byloje neginčijamas 110 110,14 EUR dydžio reikalavimas, t. y. ieškovo bankui... 12. Dėl 66 612,60 EUR reikalavimo namo statybai ir 39 091,07 EUR reikalavimo... 13. Byloje ginčas kyla dėl dalies žemės sklypo įsigijimo, namo statybos ir jo... 14. Minėta, kad Kreditavimo sutarties pagrindu AB Citadele bankui ieškovas taip... 15. Dėl 37 650,60 EUR dalies reikalavimo žemės sklypui įsigyti ir 49 213,12 EUR... 16. Ieškovas taip pat reiškia 37 650,60 EUR dydžio reikalavimą dėl atitinkamos... 17. Teismas pažymi, kad kita būtinoji nepagrįsto praturtėjimo instituto... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kitų procesinių klausimų... 19. Teismui nusprendus ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui iš... 20. Teismui tenkinus 64 proc. ieškinio reikalavimų (193 317,55 EUR x 100 proc. /... 21. Atsižvelgiant į tai, kad šalių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos... 22. Atsižvelgiant į tai, kad buvo tenkinta 64 proc. ieškinio reikalavimo,... 23. Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas... 24. Ieškovo J. P. ieškinį tenkinti iš dalies.... 25. Priteisti iš atsakovo J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys... 26. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 27. Priteisti iš ieškovo J. P. atsakovo J. V. naudai 540 EUR bylinėjimosi... 28. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,...