Byla 2-16436-435/2014
Dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą

1Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Rimkevičienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovo UAB „PRO INVEST GROUP“ ieškinio atsakovui N. K. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą,

Nustatė

2Kauno apylinkės teisme gautas ieškovo UAB „PRO INVEST GROUP“ ieškinys atsakovui N. K. dėl skolos priteisimo. Savo reikalavimus ieškovas kildina iš 2009-03-03 vartojimo kredito sutarties. Pagal byloje pateiktos sutarties dalyką ir šalių ypatumus atsakovas laikytinas vartotoju, o sutartis - vartojimo sutartimi (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8, 14, 15 punktai).

3Ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.

4Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Vilniau mieste. Konkrečių argumentų, kodėl ieškinys yra reiškiamas būtent Kauno apylinkės teisme, ieškovas nenurodė. Todėl spręstina, kad ieškovas ieškinį Kauno apylinkės teismui pateikia pagal savo ir pradinio kreditoriaus buveinės registracijos vietą, kadangi 2009-03-03 vartojimo kredito sutarties 9.1 punktu nustatyta, kad sutarties šalims nepavykus susitarti visi ginčai sprendžiami teisme pagal kreditoriaus buveinės vietą. Sutartyje esančios bendrosios sutarties sąlygos yra tipinės paslaugų teikėjo nevienkartiniam naudojimui parengtos sąlygos (Civilinio kodekso 6.185- 6.886 straipsniai). Vartotojas, kaip silpnesnioji sutarties šalis, buvo priverstas priimti jam siūlomas (primetamas) kreditoriaus (stipraus kontrahento) parengtas sutarties sąlygas, o priešingu atveju atsisakyti sutarties, todėl sąlyga dėl iš sutarties kylančių ginčų teismingumo nelaikytina šalių susitarimu dėl teismingumo Civilinio proceso kodekso 32 straipsnio prasme, ji vertintina kaip nesąžininga (Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 6 dalis), todėl yra negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento.

5Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 sprendime byloje Nr. C-243/08 dėl 2008-05-22 Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Pannon GSM Zrt. v. Erzsébet Sustikné Gy?rfi, nuspręsta, kad Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, teismas jos netaiko, išskyrus kai vartotojas tam prieštarauja. Todėl Europos Teismingumo Teismas yra konstatavęs nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, t.y. nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais.

6Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011-01-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-178-520/2011 pažymėjo, kad standartinės sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, prie kurios prisijungia vartotojas, suvaržo vartotojo teises ginti savo pažeistus interesus, todėl civilinės bylos pagal paslaugų teikėjų ieškinius turi būti nagrinėjamos pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Šią išvadą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija padarė remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, apeliacinės instancijos teismo suformuota praktika, kad bylos, kylančios iš vartojimo teisinių santykių, turi būti nagrinėjamos pagal vartotojo gyvenamąją vietą, nors vartojimo sutartyse yra nurodoma sąlyga dėl sutartinio teismingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-752-56/2009; 2009-09-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-981-302/2009; 2009-12-14 nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2S-1394-611/2009, Nr. 2S-1387-492/2009; 2009-12-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1409-56/2009; 2010-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-7-464/2010; 2010-01-06 nutartis, priimta civilinėje byloje 2S-5-62/2010; 2010-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-6-520/2010; 2010-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-129-520/2010; ir kt.). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies– pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu– būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis ne tik esant paties vartotojo pretenzijoms, bet ir teismas turi teisę ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Tais atvejais, kai nuostatą dėl sutartinio teismingumo parengė paslaugos teikėjas, ši nuostata yra standartinė, ieškovas nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių, jog su vartotoju ši sąlyga dėl sutartinio teismingumo buvo aptarta individualiai, darytina išvada, kad vartotojas tiesiog prisijungė prie Sutarties, neturėdamas galimybės daryti įtakos šios sąlygos turiniui, ši sąlyga pažeidžia vartotojo teises, todėl teismas turi šia Sutarties sąlyga dėl teismingumo nesiremti.

7Kaip jau yra nurodyta nutartyje aukščiau, pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Vilniau mieste. Todėl ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Šio ginčo sprendimas Kauno apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai, taip pat Lietuvos aukštesnių instancijų teismų formuojamai nutartyje aukščiau nurodytai teismų praktikai.

8Teismas, nustatęs, kad ieškinys yra paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles, jo turinio bei formos atitikimo įstatymų reikalavimams netikrina.

9Ieškinį atsisakius priimti, ieškovui grąžintinas jo sumokėtas 72,00 Lt žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 5 p.).

10Teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 290-291 straipsniais,

Nutarė

11Atsisakyti priimti ieškovo UAB „PRO INVEST GROUP“ ieškinį atsakovui N. K. dėl skolos priteisimo ir ieškinį, kartu su pateiktais dokumentais, išskyrus pirmąjį ieškinio egzempliorių su ant jo esančiu gavimą teisme patvirtinančiu spaudu, gražinti jį padavusiam asmeniui.

12Išaiškinti ieškovui, kad iš vartojimo sutarties kildinamą ieškinį Vilniaus mieste gyvenančiam vartotojui jis turi reikšti Vilniaus miesto apylinkės teisme.

13Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos grąžinti ieškovui UAB „PRO INVEST GROUP“, į.k. 302453988, 2014-06-27, mokėjimo pervedimo Nr. 9128801, sumokėtą 72,00 Lt (septyniasdešimt dviejų litų) žyminį mokestį.

14Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai