Byla 2S-178-520/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Apsaugos komanda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarties, kuria ieškovo UAB „Apsaugos komanda“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsisakyta priimti,

Nustatė

4Ieškovas UAB „Apsaugos komanda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. A. 301,10 Lt skolą pagal sutartį, 27,10 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad jis pagal Stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartį (toliau ir Sutartis) iki 2009-06-30 teikė atsakovui V. A. jo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įrengtos signalizacijos būvio stebėjimo ir reagavimo į gautus aliarminius signalus paslaugas. Atsakovas įsipareigojo mokėti po 21,19 Lt ir PVM mokestį iki kiekvieno mėnesio 25 d., laiku nesumokėjęs – mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, tačiau savo prievolės atsakovas tinkamai nevykdė, nors jis siekė reikalavimo teisę įgyvendinti derybų būdu. Nurodė, kad vadovaudamasis Sutarties 7.5 p. ieškinį pareiškia pagal savo buveinės vietos teismingumą.

5Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Apsaugos komanda“ ieškinį, kaip neteismingą šiam teismui, išaiškino ieškovui, kad su ieškiniu jis turi teisę kreiptis pagal atsakovo V. A. gyvenamąją vietą į Klaipėdos rajono apylinkės teismą. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią atsakovas V. A. yra vartotojas, Sutarties šalys susitarė, jog ginčai bus sprendžiami pagal ieškovo UAB „Apsaugos komanda“ buveinės vietą – Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra silpnesnioji sutarties šalis, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, Europos Teisingumo Teismo praktika, padarė išvadą, jog šioje byloje yra būtinybė įvertinti Sutarties nuostatą dėl sutartinio teismingumo. Teismas, ex officio įvertinęs UAB „Apsaugos komanda“ ir atsakovo V. A. sudarytos Sutarties nuostatas dėl sutartinio teismingumo atitikties teisės aktų reikalavimams, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas prisijungė prie Sutarties, gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. Klaipėdos rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje, konstatavo, kad Sutarties sąlyga, susijusi su teismingumo nustatymu, yra nesąžininga Sutarties sąlyga, todėl ginčo sprendimas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai. Teismas išaiškino ieškovui teisę kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą pagal atsakovo V. A. gyvenamąją vietą.

6Ieškovas UAB „Apsaugos komanda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai, vadovaudamasis vien formaliais pagrindais, nesiaiškindamas konkrečių bylos faktinių aplinkybių, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio Sutarties sąlygą dėl teismingumo pripažino nesąžininga. Teismas nenurodė jokių kitų argumentų, išskyrus, kad ginčo sprendimas Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai, nors pagal Europos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą turėjo įvertinti, kad Sutartis tarp jo ir atsakovo baigėsi iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, įvertinti tai, jog atsakovas galėjo pakeisti savo gyvenamąją vietą ir įgyti gyvenamąją vietą Vilniuje. Be to, teismas privalo taikyti net ir nesąžininga pripažintą sutarties sąlygą, jei jos netaikymui prieštarautų vartotojas. Tačiau teismas atsisakė priimti ieškinį pradinėje stadijoje, kai atsakovui net nėra žinoma apie pareikštą ieškinį, neišsiaiškinus, ar atsakovas prieštarautų, jog byla būtų nagrinėjama Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pareikšto ieškinio suma neviršija 1000 Lt, todėl byla pagal CPK XXIV skyriaus taisykles gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl ginčo sprendimas nekainuotų atsakovui nei daugiau laiko, nei pinigų, neapsunkintų atsakovo dalyvavimo byloje ir niekaip neprieštarautų formuojamai teismų praktikai.

7Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina iš esmės nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

8Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pateiktus dokumentus, įvertinusi tai, kad ieškinys yra reiškiamas remiantis paslaugų teikimo sutartimi (Stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartis), pagal kurią atsakovas V. A. yra silpnesnioji sutarties šalis (vartotojas), vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės ribojimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 2 p., pagrįstai atsisakė priimti ieškovo UAB „Apsaugos komanda“ ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui, pasiūlė ieškovui kreiptis į teismą pagal bendrąsias teismingumo taisykles, t. y. pagal atsakovo (vartotojo) gyvenamąją vietą.

9Teisėjas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t. y. nustačius, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismą, turi būti patikrinama, ar šią teisę asmuo įgyvendina tinkamai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo teisėjas atsisakė priimti ieškovo UAB „Apsaugos komanda“ ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui, kadangi atsakovas, kuris yra vartotojas, gyvena ne Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo veiklos teritorijoje, paslaugos taip pat buvo teikiamos ne Vilniuje, o Klaipėdoje, ir ginčo sprendimas Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo, Lietuvos Respublikos teismų formuojamai praktikai.

10Iš pateiktos medžiagos nustatyta, kad ieškovas UAB „Apsaugos komanda“ pareiškė ieškinį Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui pagal Stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutarties 7.5 p., t. y. pagal ieškovo UAB „Apsaugos komanda“ buveinės vietą. Pirmosios instancijos teismas, ex officio įvertinęs Sutarties 7.5 p. dėl sutartinio teismingumo, nustatė, kad vartotojas V. A. (atsakovas) prisijungė prie standartinės paslaugų teikimo sutarties, t. y. vartotojas (atsakovas) buvo priverstas sutikti su verslininko (ieškovo) iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui, todėl Sutarties punktą dėl teismingumo ex officio vertino kaip nesąžiningą Sutarties sąlygą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia nustatyta standartinės Sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, prie kurios prisijungė vartotojas (atsakovas V. A.), suvaržo vartotojo teises ginti savo pažeistus interesus, todėl byla pagal ieškovo ieškinį turi būti nagrinėjama pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Ši išvada daroma remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, apeliacinės instancijos teismo suformuota praktika, kad bylos, kylančios iš vartojimo teisinių santykių, turi būti nagrinėjamos pagal vartotojo gyvenamąją vietą, nors vartojimo sutartyse yra nurodoma sąlyga dėl sutartinio teismingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-752-56/2009; 2009-09-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-981-302/2009; 2009-12-14 nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2S-1394-611/2009, Nr. 2S-1387-492/2009; 2009-12-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1409-56/2009; 2010-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-7-464/2010; 2010-01-06 nutartis, priimta civilinėje byloje 2S-5-62/2010; 2010-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-6-520/2010; 2010-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-129-520/2010; ir kt.). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis ne tik esant paties vartotojo pretenzijoms, bet ir teismas turi teisę ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Atsižvelgiant į tai, kad nuostatą dėl sutartinio teismingumo parengė ieškovas, minėta nuostata standartinė, ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog su ieškovu ši sąlyga dėl sutartinio teismingumo buvo aptarta individualiai, darytina išvada, kad atsakovas tiesiog prisijungė prie Sutarties, neturėdamas galimybės daryti įtakos šios sąlygos turiniui, ši sąlyga pažeidžia vartotojo teises, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šia Sutarties sąlyga dėl teismingumo. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad atsakovas V. A. galėjo pakeisti savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir persikelti gyventi į Vilnių, tačiau šioms aplinkybėms apie pasikeitusią atsakovo gyvenamąją vietą pagrįsti, ieškovas nepateikė jokių įrodymų. Taip pat iš ieškovo nurodomų aplinkybių nematyti, jog ieškovas teikė paslaugas atsakovui, kaip verslo subjektui, o ne kaip fiziniam asmeniui asmeninėms ar šeimos reikmės.

11Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, susijusių su ieškinio pagrįstumu ir teisėtumu, o kaip jau minėta aukščiau, sprendė tik ieškinio teismingumo klausimą ir teisingai nustatė, kad ieškinys turi būti reiškiamas pagal atsakovo (vartotojo) gyvenamąją vietą. Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos teismingumą ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas su ieškiniu turėtų kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą, tačiau atsakovas gyvena Klaipėdoje, paslaugos buvo teikiamos Klaipėdoje, todėl ieškovas turėtų kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Dėl to patikslintina nutarties rezoliucinė dalis.

12Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš apelianto į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

13Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Nutarė

15Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

16Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta, kad ieškovas su ieškiniu turėtų kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą, nurodant, kad ieškovas turėtų kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

17Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš UAB “Apsaugos komanda” 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.