Byla e3K-3-262-969/2019

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Krovinių karavanas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gestus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Krovinių karavanas“ dėl nuostolių atlyginimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Krovinių karavanas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gestus“ dėl skolos priteisimo (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „RPK transport“).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiama dėl krovinio vežėjo atsakomybės dėl sugadinto krovinio ir krovinio vežėjo teisės gauti atlygį už vežimo paslaugą, pripažinus jo dalinę atsakomybę už krovinio sugadinimą.

72.

8Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 8084,59 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (toliau – procesinės palūkanos).

93.

10Ieškovė nurodė, jog Estijos bendrovė „Maag Food OU“ pateikė jai užsakymą pervežti šaldytos mėsos krovinį iš Lietuvos į Rumuniją. Ieškovė savo ruožtu 2016 m. spalio 21 d. pateikė atsakovei ekspedijavimo užsakymą, o atsakovė, priimdama šį užsakymą, įsipareigojo organizuoti krovinio pervežimą iš Lietuvos į Rumuniją. Užsakyme nurodyta, jog krovinio gabenimo temperatūra privalo būti –18 °C. Krovinį 2016 m. spalio 26 d. pristačius gavėjai bendrovei „Fox Com Serv Distribution SRL“, nustatyta, kad, vežant krovinį, buvo pažeistos specialiosios krovinio vežimo sąlygos, t. y. temperatūros režimas: patikrinus krovinį, buvo užfiksuota, jog vidutinė kiekvienos paletės, kurioje buvo krovinys, temperatūra svyravo nuo –8 °C iki –5 °C. Krovinys dėl temperatūros režimo pažeidimų buvo sugadintas ir tapo netinkamas naudoti, todėl krovinio gavėja atsisakė jį priimti. Užsakovė bendrovė „Maag Food OU“ pateikė ieškovei 2017 m. vasario 14 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame nurodyta, jog ji įskaito 8084,59 Eur nuostolius, patirtus dėl krovinio sugadinimo, į ieškovei mokėtinas sumas už kitus pervežimus. Ieškovė 2017 m. vasario 20 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė atsisakė ją patenkinti.

114.

12Atsakovė pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės 2662 Eur skolą už krovinio pervežimo paslaugas, 72,64 Eur palūkanas ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

135.

14Atsakovė nurodė, jog ieškovės užsakymui dėl krovinio pervežimo iš Lietuvos į Rumuniją įvykdyti pasitelkė vežėją UAB „RPK transport“. Faktinė vežėja sutartyje nurodytu adresu ir nustatytu terminu pristatė krovinį, todėl atsakovė įgijo teisę reikalauti atlygio už įvykdytą užsakymą. Atsakovė 2017 m. vasario 28 d. išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą, pateikė ją apmokėti, tačiau ji nėra apmokėta iki šiol.

15II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

166.

17Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu patenkino ieškinį – priteisė ieškovei iš atsakovės 8084,59 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas – ir atmetė priešieškinį.

187.

19Teismas nustatė, kad atsakovė krovinio pervežimo užsakymo sutartimi įsipareigojo pervežti mėsą. Žalos įvertinimo preliminariojoje ataskaitoje nurodyta, jog pagal CMR važtaraštį prekių gabenimo temperatūra yra –18 °C, o jų pakrovimo momentu vairuotojas įrašė pastabą, kad temperatūra siekia –12,8 °C. Šioje ataskaitoje taip pat nurodyta, jog priekabos temperatūros palaikymo įrangos duomenys, užfiksuoti prekių gabenimo laikotarpiu, patvirtina, kad temperatūra daugiausia laikėsi tarp –19 °C ir –12 °C, tačiau pasireiškė ir staigūs nepaaiškinami temperatūros pokyčiai iki teigiamų reikšmių nuo +5 °C iki +8 °C. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad, 2016 m. spalio 26 d. atvykus į vietą, krovinio temperatūra svyravo nuo –8 °C iki –5 °C ir konstatuotas temperatūros režimo pažeidimas.

208.

21Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad krovinio temperatūra jo pakrovimo momentu nesiekė –18 °C, tačiau buvo tikrinama tik viena prekių paletė, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog šis faktas nulėmė krovinio sugadinimą. Teismas pažymėjo, kad pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog krovinio gabenimo laikotarpiu pasireiškė staigūs nepaaiškinami temperatūros pokyčiai iki teigiamų reikšmių nuo +5 °C iki +8 °C, temperatūra daugiausia laikėsi tarp –19°C ir –12°C, be to, atkreipė dėmesį ir į liudytojo R. V., kuris faktiškai gabeno krovinį (vairavo transporto priemonę), parodymus, kad krovinio temperatūra, jeigu ji pakrovimo momentu ir sudarė –12,8 °C, negalėjo padidėti iki –6 °C (krovinio iškrovimo momentu temperatūra svyravo nuo –8 °C iki –5 °C). Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovei buvo žinoma, jog gabenama mėsa, todėl yra ypač svarbus nustatyto temperatūros režimo palaikymas, ir, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatavo, kad atsakovė, neužtikrindama nustatyto temperatūros režimo palaikymo, elgėsi neatidžiai bei nerūpestingai ir pažeidė prisiimtus įsipareigojimus, o šis pažeidimas nulėmė krovinio sugadinimą.

229.

23Teismo vertinimu, atsakovės pateiktos UAB „Naujausi transporto sprendimai“ 2016 m. lapkričio 7 d. ir 2017 m. liepos 26 d. pažymos neįrodo, kad transporto priemonėje įrengta temperatūros palaikymo įranga tinkamai funkcionavo vežant krovinį. Priešingai, pažymoje nurodyta, jog įrangos užfiksuoti duomenys patvirtina staigius temperatūros pasikeitimus, kurie galimi atidarius duris ir patekus šiltam orui, tačiau, vežant ginčo krovinį, puspriekabės durys nebuvo atidarytos, nors buvo fiksuoti staigūs temperatūros pakitimai. Be to, pirmas patikrinimas atliktas 2016 m. lapkričio 7 d., todėl šio patikrinimo rezultatai nesudaro pagrindo spręsti, kad šaldymo įrenginys tinkamai funkcionavo vežant krovinį.

2410.

25Teismas nustatė, kad krovinio kaina, iki jis buvo pakrautas, sudarė 7811,20 Eur, o kai krovinio gavėja atsisakė jį priimti, jis buvo parduotas kitam pirkėjui už 976,40 Eur. Estijos bendrovė „Maag Food OU“ pateikė ieškovei sąskaitą dėl 8084,59 Eur nuostolių atlyginimo, o 2017 m. vasario 14 d. aktu atliktas ginčo sumos įskaitymas. Teismo vertinimu, ieškovė tinkamai pagrindė prašomų atlyginti nuostolių dydį (7811,20 Eur – 976,40 Eur + 1249,79 Eur).

2611.

27Teismas pažymėjo, kad ginčo teisiniams santykiams taikytina Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija), todėl priteisė ieškovei iš atsakovės šios konvencijos 27 straipsnio 1 punkte nustatyto dydžio (5 procentų) procesines palūkanas.

2812.

29Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimo, nurodė, jog atsakovė pažeidė prisiimtus įsipareigojimus, todėl ieškovei nekyla pareiga atsiskaityti už netinkamai suteiktą paslaugą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

3013.

31Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. sausio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą.

3214.

33Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumą, neturėjo pagrindo abejoti ieškovės pateiktų įrodymų tikrumu ir įrodinėjama aplinkybe, kad ieškovės prievolė atlyginti užsakovei nuostolius, patirtus dėl krovinio sugadinimo, pasibaigė įskaitymu.

3415.

35Kolegija nesutiko su atsakovės argumentais dėl netinkamo CMR konvencijos 23 straipsnio taikymo ir kartu netinkamo nuostolių dydžio nustatymo. Kolegija nurodė, jog atsakovė be pagrindo remiasi CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkto nuostata, kad kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Kolegija pažymėjo, kad CMR konvencijos 25 straipsnis reglamentuoja nuostolių atlyginimą sugadinus krovinį, o šiame straipsnyje nurodyta, jog nuostolių suma apskaičiuojama pagal 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatas, vadinasi, CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punktas netaikomas sprendžiant dėl nuostolių sugadinus krovinį.

3616.

37Kolegija nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis pateiktais įrodymais, patvirtinančiais, kad krovinio vertė sumažėjo nuo 7811,20 Eur iki 976,40 Eur ir kad papildomai buvo patirtos 1249,79 Eur išlaidos, susijusios su krovinio sandėliavimu gavėjai atsisakius priimti krovinį, tinkamai nustatė ieškovei priteistino žalos atlyginimo dydį.

3817.

39Kolegija pripažino nepagrįstais atsakovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų, susijusių su temperatūros pokyčiais, arba juos vertino netinkamai ir kad sprendimas išimtinai grindžiamas nepagrįstais ieškovės samprotavimais. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino šalių pateiktų įrodymų visetą ir taip priėjo prie išvados, kad krovinys buvo sugadintas dėl neatidaus ir nerūpestingo atsakovės elgesio.

4018.

41Kolegija nurodė, jog atsakovė, teigdama, kad ieškovė, pateikdama krovinį gabenti, neužtikrino reikiamos temperatūros, nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog tas faktas, kad vienos prekių paletės temperatūra pakrovimo momentu siekė –12,8 °C, savaime nelaikytinas krovinio sugadinimo priežastimi. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės prisiimto įsipareigojimo palaikyti atitinkamą krovinio temperatūrą nevykdymas lėmė krovinio sugadinimą.

4219.

43Kolegija atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė neįrodė, jog krovinys nebuvo tinkamas naudoti. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė, siekdama pagrįsti nuostolius, patirtus dėl tos priežasties, kad krovinys nebuvo gabenamas palaikant reikiamą temperatūrą, pateikė įrodymus, pagrindžiančius krovinio nuvertėjimą. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į krovinio specifiką (greitai gendantys maisto produktai), prekių gabenimas neužtikrinus tinkamos temperatūros neabejotinai lemia jų kokybę ir tinkamumą vartoti. Kolegija pažymėjo, jog atsakovės argumentas, kad bendrovė „M. P. Agentia de Export SRL“, kuri tarpininkavo parduodant krovinį trečiajam asmeniui bendrovei „Vascar SA“, nurodė, jog krovinys nebuvo visiškai sugadintas, savaime nepaneigia nustatytų nuostolių egzistavimo fakto.

4420.

45Kolegija nurodė, jog nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė tinkamai suteikė vežimo paslaugą, todėl įpareigojimas atsiskaityti už tokią paslaugą neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

46III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

4721.

48Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 3 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti priešieškinį ir atmesti ieškinį. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

4921.1.

50Teismai netinkamai taikė CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkto, 25 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkto nuostatos gali ir turi būti taikomos tiek krovinio (ar jo dalies) praradimo, tiek ir sugadinimo atveju (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2013). Todėl bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nevertino atsakovės atsakomybės ribų, nenustatė maksimalios galimos kompensacijos užsakovei (ieškovei) dydžio, neįsitikino, kad ieškinio reikalavimas neviršija CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte įtvirtintos maksimalios vežėjo atsakomybės ribų.

5121.2.

52Teismai netinkamai taikė CMR konvencijos 17, 23 ir 25 straipsnių, CK 6.249 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami, ar ieškovė tinkamai įvykdė pareigą pagrįsti žalos atsiradimo faktą, iš esmės nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su krovinio būkle jį pristačius, o vertino tik vežėjo veiksmus gabenant krovinį. Pažymėtina, kad vien sutartyje nustatytų krovinio vežimo sąlygų nesilaikymas savaime nereiškia krovinio sugadinimo ir (ar) negalimumo naudoti jį pagal paskirtį. Teismai netinkamai vertino (nepagrįstai nevertino) bylos faktinius duomenis, patvirtinančius, kad pristatyto krovinio būklė buvo normali, krovinys galėjo būti naudojamas pagal paskirtį, kad trečiasis asmuo įsigijo krovinį. Bylos įrodymai nėra pakankami išvadai, kad vežėja padarė ieškovei (ar pirminei užsakovei) žalą, daryti. Pažymėtina, kad pačios ieškovės pateikta žalos įvertinimo preliminarioji ataskaita paneigia krovinio sugadinimo faktą. Šioje ataskaitoje, be kita ko, užfiksuota, kad, atliekant prekių vizualią apžiūrą, jų būklė atrodė normali tokios krovinių rūšies atžvilgiu. Be to, šios bylos procese nėra ginčo dėl aplinkybės, kad visas krovinys buvo parduotas kitam asmeniui. Ši aplinkybė neabejotinai reiškia, kad krovinys galėjo būti naudojamas pagal paskirtį, nes priešingu atveju joks asmuo nebūtų pageidavęs įsigyti tokio krovinio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog krovinys nebuvo sugadintas, tačiau nepagrįstai vertino, kad jis nuvertėjo dėl atsakovės veiksmų. Akivaizdu, kad maisto produktai dėl temperatūros pakitimų yra arba nėra tinkami naudoti, vadinasi, vežto krovinio turinys ir jo specifika apskritai eliminuoja krovinio sugedimo iš dalies (kokybės prasme) galimybę. Atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, kurioje pasisakyta, kad vien temperatūros režimo galimi pažeidimai savaime nereiškia krovinio sugadinimo ir neįrodo nuostolių atsiradimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-684/2017). Remiantis šia kasacinio teismo praktika, teismai turėjo tirti, tačiau netyrė, ar CMR važtaraštyje ir vežimo sutartyje nurodyta temperatūra, kurios tariamai nesilaikė vežėja, atitinka gamintojo vadovaujantis teisės aktais nustatytą temperatūrą, kuri užtikrina atitinkamų produktų saugumą visą jų galiojimo laiką.

5321.3.

54Teismai netinkamai taikė CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punkto, CK 6.246, 6.248 straipsnių ir CPK 185 straipsnio nuostatas. Šios bylos procese nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios leistų abejoti vežėjos veiksmų teisėtumu, jų neatitiktimi atsargumo ir rūpestingumo reikalavimams. Ieškovė neįrodė, kad vežėja, gabendama krovinį, nesilaikė taisyklių, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, arba atliko veiksmus, kurių neturėjo atlikti. Vienintelis argumentas, kuriuo paremta teismų išvada dėl atsakovės atsakomybės už krovinio sugadinimą, yra susijęs su tariamu krovinio vežimo temperatūros režimo nesilaikymu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino bylos faktinius duomenis, be pagrindo nevertino duomenų, patvirtinančių pačios ieškovės kaltę dėl atsiradusių nuostolių. Atsakovės paaiškinimais, liudytojo parodymais ir rašytiniais įrodymais pagrįsta ta faktinė aplinkybė, kad transporto priemonės, kurioje buvo gabenamas ginčo krovinys, šaldytuvo temperatūra pradėjo svyruoti ir galimai pasiekė teigiamą temperatūrą, jau tik pradėjus krovinio iškrovimo procesą. Transporto priemonės durys krovinio gavėjos nurodymu buvo paliktos atidarytos, todėl į transporto priemonę pateko gerokai šiltesnio aplinkos oro ir taip padidėjo krovinio temperatūra. Pažymėtina, kad vežėja, pristačiusi krovinį į gavėjos sandėlį, neturėjo galimybės nevykdyti gavėjos nurodymų.

5521.4.

56Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į bylos faktines aplinkybes, šalinančias vežėjos atsakomybę, ir kartu be pagrindo netaikė CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkto nuostatų. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad krovinys nebuvo pakrautas, laikantis užsakyme nurodytų reikalavimų, – šį faktą užfiksavo ir faktinis vežėjas, CMR važtaraštyje įrašydamas pastabą, jog prekių temperatūra jų krovimo momentu siekė –12,8 °C. Vairuotojas iš karto perdavė šią informaciją ieškovės atstovui, o šis, pirmiausia žadėjęs ištaisyti neatitikimus, vėliau nurodė krauti krovinį, esant pirmiau nurodytai jo temperatūrai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog buvo tikrinama tik viena krovinio paletė, tačiau šis aspektas nepaneigia aplinkybės, kad krovinys buvo pateiktas gabenti neparuoštas, t. y. neatvėsintas iki reikiamos temperatūros, todėl galimai atsiradę krovinio dalies sugadinimai ir buvo nulemti ieškovės veiksmų. Neabejotina, kad vežėja negalėjo išvengti nurodytų aplinkybių, nes jos niekaip nepriklausė nuo jos valios.

5721.5.

58Teismai, nuspręsdami, kad atsakovei už suteiktą vežimo paslaugą apskritai nemokėtinas joks atlygis, pažeidė CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punkto nuostatas ir nukrypo nuo atitinkamos kasacinio teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009). CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punkte įtvirtinta, kad krovinio dalinio sugadinimo atveju užsakovui užmokestis už vežimą kompensuojamas proporcingai nuostolio dydžiui. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ginčo krovinys nuvertėjo 87,5 procento, vadinasi, krovinio likutinė vertė – 12,5 procento. Teismai, nustatę tokį krovinio nuvertėjimą, galėjo kompensuoti ieškovei krovinio vežimo paslaugos užmokesčio dalį, sudarančią ne daugiau negu 87,5 procento, o likusią užmokesčio dalį turėjo priteisti atsakovei už jos ieškovei suteiktą paslaugą. Vežimo paslaugos sutarta kaina sudaro 2662 Eur, todėl atsakovei turėjo būti priteistas 332,75 Eur atlygis už suteiktą paslaugą ir procesinės palūkanos.

5922.

60Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 3 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas tokiais argumentais:

6122.1.

62Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkto ir 25 straipsnio nuostatų taikymo yra nepagrįsti. Ieškovė savo reikalavimams pagrįsti pateikė CMR važtaraštį, kuriame nurodyta, kad ginčo krovinio bruto svoris – 19 858 kg. Atsiskaitymo vienetas SDR krovinio pervežimo užsakymo pateikimo momentu sudarė 0,79 Eur, vadinasi, atsakovės kasaciniame skunde akcentuojamos maksimalios kompensacijos suma CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkto prasme negalėtų būti didesnė negu 130 679,54 Eur. Ieškovė reikalavo atlyginti 8084,59 Eur nuostolius, todėl nėra pagrindo spręsti dėl vežėjos atsakomybės ribojimo pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punktą.

6322.2.

64Atsakovė teigia, kad vežamas krovinys nebuvo sugadintas ir todėl galėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Atsakovė tokiais argumentais kelia fakto klausimą, o tas yra draudžiama pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį. Bet kuriuo atveju kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog ieškovės pateikta žalos vertinimo preliminarioji ataskaita paneigia ginčo krovinio sugadinimo faktą. Pažymėtina, kad ši ataskaita parengta 2016 m. spalio 31 d., o ginčo krovinys buvo iškrautas 2016 m. spalio 28 d., todėl tikrinamos prekės jau buvo atšaldytos iki –23 °C temperatūros. Atsižvelgiant į ginčo krovinio specifiką (maisto produktai), pakartotinis prekių užšaldymas nereiškia, kad krovinys nebuvo sugadintas ir kad buvo tinkamas naudoti pagal pirminę paskirtį. Faktą, kad krovinys negalėjo būti naudojamas pagal pirminę paskirtį, patvirtina krovinio gavėjos atsisakymas priimti krovinį ir pirmiau nurodyta ataskaita. Atsakovės keliama prielaida, kad krovinio pardavimo trečiajam asmeniui aplinkybė patvirtina jo naudojimo pagal paskirtį galimybę, tėra jos gynybos versija, kuri nėra pagrįsta įrodymais. Aplinkybė, kad maisto produktai negali būti pateikti vartoti žmonėms, nereiškia, jog jie negali būti naudojami pagal kitą, t. y. netiesioginę, paskirtį. Tas faktas, kad trečiasis asmuo pateikė pasiūlymą įsigyti krovinį už 0,05 ct/kg kainą, nereiškia, jog krovinys nebuvo sugadintas ir atitinkamai galėjo būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį. Pažymėtina, kad atsakovė klaidingai nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad krovinys nebuvo sugadintas. Teismas, kitaip negu aiškina atsakovė, sprendė, kad ieškovė įrodė krovinio sugadinimo ir negalėjimo naudoti pagal paskirtį faktą, ir todėl priteisė ieškovei iš atsakovės nuostolių atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys į tą aspektą, kad atsakovė, siekdama pagrįsti nukrypimą nuo kasacinio teismo praktikos, pateikė nuorodą į 2017 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-687/2017, tačiau šioje nutartyje pateikti išaiškinimai yra naudingi ieškovei, o ne atsakovei. Vadovaujantis šia kasacinio teismo praktika, atsakovei teko pareiga įrodyti, kad maisto produktai nesugedo dėl nustatyto temperatūros režimo nesilaikymo, tačiau ji nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog maisto produktai, nepaisant pirmiau nurodyto pažeidimo, išliko tinkami naudoti pagal pagrindinę paskirtį.

6522.3.

66Atsakovė kelia fakto klausimą, susijusį su ginčo krovinio pervežimo temperatūros režimu, ir daro nepagrįstą išvadą, kad jos, kaip vežėjos, neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti. Tokia atsakovės pozicija prieštarauja bylos įrodymams. Teismai, priešingai negu nurodo atsakovė, tinkamai vertino visus įrodymus, patvirtinančius temperatūros režimą, vyravusį gabenant ginčo krovinį, ir pagrįstai konstatavo, kad esminę reikšmę turi tas faktas, kad, gabenant krovinį, nebuvo palaikoma CMR važtaraštyje nurodyta temperatūra.

6722.4.

68Kasacinio skundo argumentai dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkto pažeidimo yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad būtent atsakovei, kaip vežėjai, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, šalinančias jos atsakomybę (CMR konvencijos 18 straipsnio 1 punktas). Teismai nustatė, kad, pakraunant krovinį, buvo patikrinta tik viena krovinio paletė ir nustatyta –12,8 °C jos temperatūra, o likęs krovinys nebuvo patikrintas ir vežėja sutiko vežti krovinį. Žalos įvertinimo preliminariojoje ataskaitoje konstatuota, kad krovinio temperatūra jį iškraunant svyravo nuo –8 °C iki –5 °C, vadinasi, bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog buvo pažeistas krovinio gabenimo temperatūros režimas, todėl nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad netinkamo krovinio pakrovimo veiksnys nelaikytinas savarankišku pagrindu, šalinančiu vežėjos atsakomybę.

6922.5.

70Krovinio vertės apskaičiavimas pagal CMR konvencijos 23 straipsnį ir atitinkamai atlygio už vežimą dydžio nustatymas yra fakto, o ne teisės klausimai. Bet kuriuo atveju aplinkybė, kad ginčo krovinys buvo parduotas už likutinę vertę taip mažinant patirtus nuostolius, nėra pakankama spręsti, jog atsakovė iš dalies tinkamai suteikė krovinio pervežimo paslaugą. Šios bylos atveju sutartinių įsipareigojimų pažeidimas lėmė, kad buvo sugadintas visas krovinys ir mėsos produktai tapo nebetinkami naudoti pagal paskirtį. Viso krovinio sugadinimas lėmė krovinio gavėjos atsisakymą priimti krovinį. Atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad atsakovė nepristatė gavėjai krovinio ir kad krovinys buvo sugadintas, pripažintina, jog atsakovei nekilo pareiga atsiskaityti su atsakove už netinkamai suteiktą vežimo paslaugą.

7123.

72Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo teismo nuožiūra spręsti kasaciniame skunde keliamus reikalavimus.

73Teisėjų kolegija

konstatuoja:

74IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

75Dėl krovinio vežėjo atsakomybės dėl sugadinto krovinio

7624.

77Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai bendriausia prasme yra reglamentuoti CK šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (6.807–6.823 straipsniai). Krovinio vežimo sutarties samprata yra atskleista CK 6.808 straipsnio 1 dalyje. Ši materialiosios teisės norma nurodo, jog pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

7825.

79Pažymėtina, jog tais atvejais, jeigu krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad, pirma, krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį, antra, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose, trečia, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, be to, ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (šios konvencijos 1 straipsnio 1 punktas).

8026.

81CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad klausimai, patenkantys į šios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį, inter alia (be kita ko), vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė, yra išsamiai sureguliuoti ir nėra galimi jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo. Toks aptariamoje konvencijoje nustatyto teisinio reguliavimo pobūdis suponuoja nacionalinės teisės subsidiarumą klausimams, susijusiems su tarptautinio pervežimo teisiniais santykiais, spręsti – nacionalinės teisės normos taikomos tik tiek, kiek atitinkamas teisės klausimas nėra tiesiogiai sureguliuotas CMR konvencijos nuostatomis. Tokie šios konvencijos taikymo bendriausi ypatumai yra išskirti kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).

8227.

83Pažymėtina, kad tiek, kiek susiję su tarptautinio vežimo sutarties šalių civiline atsakomybe, išsamus teisinis reglamentavimas pasireiškia ir atsakomybės sąlygų, ir atsakomybės ribų požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008).

8428.

85Krovinio vežėjo atsakomybė bendriausia prasme yra reglamentuota CMR konvencijos 17 straipsnyje. Šio straipsnio pirmajame punkte nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje konvencijos normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodytų 17 straipsnio 2 punkte (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013). Jeigu vežėjo atsakomybei taikomas CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktas, tai jo civilinės atsakomybės prievolei atsirasti pakanka dviejų reikšmingų aplinkybių – byloje turi būti nustatytas žalos faktas ir nuostolių dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013).

8629.

87Kasaciniame skunde, be kitų, keliamas klausimas dėl žalos fakto, t. y. ar buvo sugadintas krovinys, ir dydžio, t. y. galimai sugadinto krovinio vertės. Atsakovė, inter alia, argumentuoja, kad vien sutartyje nustatytų krovinio vežimo sąlygų nesilaikymas savaime nereiškia krovinio sugadinimo ir (ar) negalimumo naudoti jo pagal paskirtį, o bylos įrodymai nėra pakankami išvadai, jog vežėja padarė ieškovei (ar pirminei užsakovei) žalą, daryti.

8830.

89Kaip žinoma, žalos fakto ir dydžio nustatymas yra fakto klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018 43 punktą), o kasacinis teismas netiria faktų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ypatumus, tik patikrins (tiek, kiek toks klausimas tiesiogiai keliamas kasaciniame skunde), ar teismai, nustatydami žalos faktą ir dydį, tinkamai taikė proceso įstatymo nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

9031.

91Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 1 punkte nustatyta, kad maisto verslo operatoriai (maisto tvarkymo subjektai) turi užtikrinti, jog jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi šioje higienos normoje bei kituose Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose maisto saugą ir higieną reglamentuojančių reikalavimų, be kita ko, 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (toliau – ir Reglamentas 852/2004), 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 695 „Dėl Greitai gendančių maisto produktų laikymo taisyklių tvirtinimo“ reikalavimų.

9232.

93Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 12 punkte nurodyta, jog maistas apdorojamas šiluma, šaldomas, laikomas, gabenamas ar kitaip tvarkomas teisės aktuose arba gamintojo nustatytoje temperatūroje. Šaldymo įrenginiuose turi būti kontroliniai termometrai. Tinkamumo vartoti terminai turi garantuoti maisto saugą ir kokybę nurodytomis laikymo sąlygomis. Greitai gendančių maisto produktų laikymo taisyklių 5 punkte, be kita ko, nustatyta, kad šaldytos mėsos, kaip greitai gendančių maisto produktų, laikymo ir gabenimo temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip –18 °C.

9433.

95Reglamento 852/2004 II priedo „Bendrieji higienos reikalavimai visiems maisto verslo operatoriams“ IX skyriaus „Maisto produktams taikomos nuostatos“ 5 punkte nurodyta, jog žaliavos, ingredientai, tarpiniai ir gatavi produktai, dėl kurių gali veistis patogeniniai mikroorganizmai ar susidaryti toksinai, negali būti laikomi temperatūroje, kurioje juos laikant jie gali kelti riziką sveikatai. Negalima pertraukti šalčio grandinės. Tačiau ribotą laiką leidžiama praktiniais sumetimais nesilaikyti temperatūros kontrolės maistą ruošiant, vežant, kraunant į sandėlius, dedant į vitrinas ar pateikiant vartotojui, jeigu toks temperatūros režimo nesilaikymas nekelia rizikos sveikatai.

9634.

97Kasacinis teismas, aiškindamas pirmiau išdėstytas teisės normas, yra konstatavęs, kad tais atvejais, jeigu CMR važtaraštyje nurodyta temperatūra atitinka ginčo maisto produktų gamintojo vadovaujantis teisės aktais nustatytą temperatūrą, kurioje jie išlieka saugūs visą tinkamumo vartoti terminą (galiojimo laiką), ir pateikti įrodymai, kad nesilaikyta CMR važtaraštyje nustatyto temperatūros režimo, galima laikyti, kad CMR važtaraštyje nurodytos temperatūros nesilaikymas reiškia ginčo maisto produktų nesaugumą ir sugadinimą. Tada atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad toks temperatūros režimo nesilaikymas nesukelia rizikos sveikatai ir ginčo maisto produktus galima saugiai vartoti visą to produkto tinkamumo vartoti terminą (galiojimo terminą), t. y. kad ginčo maisto produktai nesugedo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-687/2017 47 punktą).

9835.

99Pažymėtina, kad CMR važtaraštyje nurodyta ginčo krovinio – šaldytos mėsos – gabenimo temperatūra atitinka tą teisės aktais nustatytą temperatūrą, kurios palaikymas užtikrina, kad tokio pobūdžio maisto produktai išliktų saugūs visą tinkamumo vartoti terminą (galiojimo laiką). Kaip minėta, teismai, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, kad, gabenant krovinį, nebuvo užtikrintas nustatyto temperatūros režimo palaikymas. Vadinasi, atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes ir pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, egzistuoja pagrindas preziumuoti žalos dėl krovinio sugadinimo faktą.

10036.

101Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje žalos dėl ginčo krovinio sugadinimo faktas yra nustatytas remiantis netiesioginiais įrodymais – temperatūros registratoriaus duomenimis, krovinio gavėjo atsisakymu jį priimti dėl netinkamos temperatūros ir buhalterinės apskaitos dokumentais, pagrindžiančiais, kad krovinys buvo realizuotas gerokai mažesne, negu buvo jo vertė pakrovimo dieną, kaina. Pažymėtina, kad bylos šalys nepateikė įrodymų (krovinio kokybės vertinimo aktų ar kt.), pagal kuriuos būtų galima tiksliai nustatyti, ar krovinys, nepaisant nustatyto temperatūros režimo nesilaikymo, iš tikrųjų nebegalėjo būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį. Vis dėlto, remiantis šios nutarties 34 punkte nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, tokie įrodymai, kokiais yra įrodinėjamas žalos faktas (kitai bylos šaliai nepateikus priešingų įrodymų), yra pakankami jais įrodinėjamam žalos dėl krovinio sugadinimo faktui preziumuoti.

10237.

103Kaip minėta, atsakovė laikosi priešingos pozicijos, tačiau ji nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad nustatyto krovinio gabenimo temperatūros režimo nesilaikymas nenulėmė krovinio sugadinimo. Pažymėtina, kad atsakovė iš esmės siekia perkelti ieškovei įrodinėjimo naštą dėl nustatyto krovinio vežimo temperatūros režimo nesilaikymo įtakos krovinio būklei, nors pirmiau išdėstyti kasacinio teismo išaiškinimai, kuriais, beje, atsakovė remiasi savo kasaciniame skunde, aiškiai patvirtina, kad tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kokios nustatytos nagrinėjant šią civilinę bylą, būtent jai, neužtikrinusiai nustatyto temperatūros režimo, tenka įrodinėjimo dėl krovinio nesugadinimo (pirmiau įvardytos prezumpcijos paneigimo) pareiga. Teisėjų kolegija šios įrodinėjimo pareigos vykdymo aspektu nurodo, jog kasaciniame skunde akcentuojama faktinė aplinkybė, kad trečiasis asmuo nupirko krovinį gerokai mažesne, negu buvo jo vertė pakrovimo dieną, kaina, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog krovinys nebuvo sugadintas, t. y. neprarado savo pagrindinių savybių.

10438.

105Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi ieškovės pateiktais įrodymais, nustatė, kad krovinio vertė jo pakrovimo dieną sudarė 7811,20 Eur, o kai trečiasis asmuo, gavėja, atsisakė priimti ginčo krovinį, jis buvo perleistas už 976,40 Eur kainą. Be to, teismai nustatė, kad pirminė užsakovė Estijos bendrovė „Maag Food OU“ papildomai patyrė 1249,79 Eur išlaidas, susijusias su krovinio sandėliavimu gavėjai atsisakius jį priimti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose taip pat nurodyta, jog Estijos bendrovė „Maag Food OU“ pateikė ieškovei sąskaitą dėl 8084,59 Eur nuostolių atlyginimo, šios bendrovės įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, įskaitymo faktas užfiksuotas 2017 m. vasario 14 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo akte.

10639.

107Teisėjų kolegija, remdamasi bylą nagrinėjusių teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad teismai nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių CPK normų ir pagrįstai nustatė tiek žalos dėl krovinio sugadinimo faktą, tiek šios žalos dydį, t. y. kad ieškovė patyrė 8084,59 Eur žalą dėl krovinio sugadinimo.

10840.

109Kaip žinoma, pamatinis principas, kuriuo yra grindžiamas civilinės atsakomybės bendrais pagrindais taikymas, yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad (be kitų) šio principo veikimo aspektu pasireiškia CMR konvencijos specifiškumas – ši konvencija nustato vežėjo atsakomybės ribas: 23 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, jog kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio, o to paties straipsnio ketvirtajame punkte, be papildomai kompensuotinų praradimų įvardijimo, nurodyta, jog kiti nuostoliai nekompensuojami. Vadinasi, tam tikrais CMR konvencijos taikymo atvejais visiško nuostolių atlyginimo principas gali ir nebūti taikomas.

11041.

111Atsakovė savo kasaciniame skunde kelia klausimą dėl CMR konvencijos nuostatų, įtvirtinančių vežėjo atsakomybės ribas, aiškinimo ir taikymo. Atsakovė nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad kompensacijai apskaičiuoti ir nustatyti netaikytinas CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punktas.

11242.

113Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aspektą, kad pirmiau minėtos nuostatos, ribojančios vežėjo atsakomybę, yra įtvirtintos tarp CMR konvencijos 23 straipsnio, nustatančio vežėjo atsakomybę už krovinio praradimą, nuostatų, o žalos, patirtos dėl krovinio sugadinimo, atlyginimo klausimas bendriausia prasme yra reglamentuotas CMR konvencijos 25 straipsnyje. Kita vertus, pastarojo konvencijos straipsnio nuostatos nukreipia į 23 straipsnio nuostatų taikymą – konvencijos 25 straipsnio pirmajame punkte yra įtvirtinta blanketinė norma, nurodanti, jog vežėjas krovinio sugadinimo atveju turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai pagal 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatas. Vadinasi, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos už krovinio sugadinimą nustatymo, taikytinos ir tos CMR konvencijos nuostatos, kurios reglamentuoja vežėjo atsakomybę už krovinio praradimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pasitelkus išimtinai lingvistinį (pažodinį) CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punkto aiškinimą, egzistuotų pagrindas sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punktas netaikytinas apskaičiuojant kompensaciją už krovinio sugadinimą. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos už krovinio sugadinimą nustatymo, negalima apsiriboti pažodiniu CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punkto aiškinimu.

11443.

115CMR konvencijos 25 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad kompensacija negali būti didesnė kaip: a) suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys; b) suma, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio. Teisėjų kolegija, remdamasi šiomis nuostatomis, sprendžia, kad vežėjo atsakomybės už krovinio sugadinimą ribos CMR konvencijos 25 straipsnio 2 punkto prasme yra prilygintos vežėjo atsakomybės už krovinio praradimą riboms. Kaip minėta, vežėjo atsakomybės už krovinio praradimą ribos (materialinės išraiškos forma) yra apibrėžtos CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte, vadinasi, šio punkto nuostata, sistemiškai aiškinama su CMR konvencijos 25 straipsnio nuostatomis, taikytina ir nustatant kompensaciją už krovinio sugadinimą. Pažymėtina, kad toks aiškinimas atsispindi ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2013).

11644.

117Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog kompensacijai už krovinio sugadinimą nustatyti netaikytinas CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punktas. Kita vertus, tai savaime nelemia išvados dėl kompensacijos už krovinio sugadinimo dydžio nepagrįstumo. Pirma, ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė įrodymų, pagal kuriuos teismas galėtų daryti išvadą, jog apskaičiuota nuostolių suma yra nepagrįsta, neteisinga ir prieštarauja CMR konvencijos 23 straipsnio reikalavimams. Antra, minėta, kad kompensacija CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkto prasme negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. CMR važtaraštyje užfiksuota, kad ginčo krovinio bruto svoris – 19 858 kg. Ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, jog 1 Eur užsakymo pateikimo dieną, t. y. 2016 m. spalio 21 d., atitiko 0,79 atsiskaitymo vieneto, reikšmingo kompensacijos riboms nustatyti, ir kartu pateiktas apskaičiavimas, pagal kurį kompensacijos suma CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkto prasme negalėtų būti didesnė negu 130 679,54 Eur (19 858 kg x 8,33 x 0,79 Eur). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsiliepime į kasacinį skundą atlikto apskaičiavimo tinkamumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, kad pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 7 punkto nuostatas specialaus atsiskaitymo vieneto dydis turi būti perskaičiuojamas į nacionalinę valiutą pagal jos vertę teismo sprendimo arba šalių sutartą dieną. Kaip minėta, ieškovė, teikdama savo skaičiavimą, rėmėsi tuo specialaus atsiskaitymo vieneto ir euro santykiu, kuris egzistavo užsakymo pateikimo dieną, kita vertus, skirtumas tarp maksimalaus kompensacijos dydžio, apibrėžtino pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punktą, ir teismų procesiniais sprendimais faktiškai nustatyto kompensacijos už krovinio sugadinimą dydžio yra toks didelis, kad net ir be atskiro patikrinimo yra akivaizdus tas faktas, kad specialaus atsiskaitymo vieneto dydžio perskaičiavimas į eurą pagal jo vertę, buvusią pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną, nepakeistų dalyko esmės, t. y. teismų procesiniais sprendimais faktiškas nustatytas kompensacijos dydis vis vien neviršytų maksimalaus tokios kompensacijos dydžio, apskaičiuoto pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punktą.

11845.

119Atsakovė taip pat argumentuoja, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog ji atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, nulėmusius žalos atsiradimą. Kasaciniame skunde nurodyta, jog vienintelis argumentas, kuriuo paremta teismų išvada dėl atsakovės atsakomybės už krovinio sugadinimą, yra susijęs su tariamu krovinio vežimo temperatūros režimo nesilaikymu, nors teismai šiuo aspektu net neanalizavo atsakovės pateiktų temperatūros registratoriaus duomenų, esančių bylos II tomo 39 lape.

12046.

121Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų procesiniuose sprendimuose tiesiogiai neatsispindi pačių temperatūros registratoriaus duomenų, užfiksuotų ginčo krovinio gabenimo laikotarpiu, analizė ir šios analizės rezultatas (t. y. duomenų vertinimo išvados). Kita vertus, tai nereiškia, jog bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino šių įrodymų. Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl nustatyto krovinio gabenimo temperatūros režimo pažeidimo daugiausia pagrįstos išvestiniu (temperatūros registratoriaus duomenų prasme) įrodymu – žalos įvertinimo preliminariąja ataskaita. Šioje ataskaitoje, be kitų, buvo aptarti ir temperatūros registratoriaus duomenys, patvirtinantys šaldymo įrangos temperatūros staigius kraštutinius svyravimus, pasireiškusius ginčo krovinio gabenimo laikotarpiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, temperatūros registratoriaus duomenys, kaip pirminiai įrodymai, ir žalos įvertinimo preliminarioji ataskaita, kaip išvestinis įrodymas, yra pakankami konstatuoti, kad atsakovė neužtikrino nustatyto krovinio gabenimo temperatūros režimo, kurio palaikymas, kaip minėta, buvo būtinas, kad būtų užtikrintas saugus ginčo prekių vartojimas visą tokio prekių tinkamumo vartoti terminą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, kasaciniame skunde teigdama, kad teismai neanalizavo temperatūros registratoriaus duomenų, esančių bylos II tomo 39 lape, nepagrindžia, kokiu būdu šių duomenų analizė galėtų nulemti priešingą išvadą, juo labiau kad nurodomi temperatūros registratoriaus duomenys, esantys bylos II tomo 39 lape, neapima viso krovinio vežimo laiko (duomenys užfiksuoti tik nuo 2016 m. spalio 25 d., o krovinys pakrautas 2016 m. spalio 24 d. (t. II, b. l. 92–93)). Teisėjų kolegija, atmesdama kasacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog bylą nagrinėję teismai tinkamai vertino bylos įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad atsakovė pažeidė sutarties sąlygą dėl nustatyto krovinio gabenimo temperatūros režimo palaikymo.

12247.

123Kaip minėta, vežėjas CMR konvencijos prasme atsako visais atvejais už jo dispozicijon perduoto krovinio (ar jo dalies) praradimą ar sugadinimą, pavėlavimą pristatyti krovinį, nebent egzistuoja aplinkybės, šalinančios jo atsakomybę. Tokių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka vežėjui (CMR konvencijos 18 straipsnio 1 punktas).

12448.

125Bylą nagrinėję teismai, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, kad krovinio temperatūra jo pakrovimo momentu nesiekė –18 °C, tačiau, kaip nurodyta teismų procesiniuose sprendimuose, buvo tikrinama tik viena prekių paletė, todėl, teismų vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog šis faktas nulėmė viso krovinio sugadinimą. Atsakovė nesutinka su tokia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, argumentuoja, jog ta faktinė aplinkybė, kad krovinio temperatūra jo pakrovimo momentu buvo –12,8 °C, t. y. nesiekė tos ribos, kuri turėjo būti palaikoma, šalina jos atsakomybę CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkto prasme.

12649.

127CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio prasme vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tais atvejais, jeigu krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, pasireiškusios dėl tos priežasties, kad krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkto nuostatas, jei vežėjas įrodo, jog, susidarius aplinkybėms, krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos veiksnių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti. CMR konvencijos 17 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai pagal šio straipsnio reikalavimus vežėjas neatsako už kai kurias aplinkybes, dėl kurių atsirado nuostoliai, jam tenkanti atsakomybė apribojama tokia dalimi, kuria aplinkybės, nurodytos šiame straipsnyje, nulėmė nuostolių atsiradimą.

12850.

129Kasacinis teismas, aiškindamas pirmiau nurodytas CMR konvencijos nuostatas, yra konstatavęs, jog vežėjas turi pagrįstai nurodyti, kad kuri nors iš aplinkybių, esanti ypatingos rizikos veiksniu, egzistavo vežant krovinį, bei įrodyti galimybę (tikėtiną priežastinį ryšį), kad krovinio praradimas arba sugadinimas galėjo atsirasti būtent dėl šio veiksnio. Jeigu vežėjas įrodinėja, kad krovinį netinkamai paruošė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas arba gavėjas, arba trečiasis asmuo siuntėjo arba gavėjo pavedimu (CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktis), jis turi įrodinėti tikėtiną priežastinį ryšį tarp siuntėjo, gavėjo ar trečiųjų asmenų veiksmų ir atsiradusios žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2007).

13051.

131Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tam, jog vežėjas būtų atleistas nuo atsakomybės, nepakanka identifikuoti, jog, perduodant krovinį vežėjo dispozicijon ir (ar) vežant krovinį, egzistavo ypatingos rizikos veiksnys ar veiksniai, nurodyti CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte, – turi būti papildomai nustatytas bent jau tikėtinas priežastinis ryšys tarp ypatingos rizikos veiksnio (ar veiksnių), kaip jis suprantamas pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punktą, ir žalos, padarytos dėl krovinio praradimo ar sugadinimo. Kaip jau buvo minėta, vežėjui tenka šių sąlygų, sudarančių atleidimo nuo atsakomybės turinį, įrodinėjimo našta.

13252.

133CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkto b papunkčio prasme vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Šio straipsnio antrajame punkte, be kita ko, nurodyta, jog vežėjas privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. CMR konvencijos 9 straipsnio 2 punkte yra reglamentuota šios pareigos nevykdymo pasekmė – vežėjui važtaraštyje neįrašius motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės.

13453.

135Teismų procesiniuose sprendimuose nurodyta, jog faktinės vežėjos atstovas (vairuotojas), priimdamas ginčo krovinį, patikrino jo temperatūrą ir nustatė, kad ji siekė –12,8 °C. Ši pastaba, atspindinti krovinio būklę, yra įrašyta CMR važtaraštyje. Be to, šiame vežimo dokumente prie pirmiau įvardytos pastabos yra prierašas, patvirtinantis, kad ieškovės atstovas buvo informuotas apie krovinio temperatūrą. Kaip minėta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nelaikė teisiškai reikšminga tos faktinės aplinkybės, kad ginčo krovinio temperatūra jo pakrovimo momentu nesiekė tos ribos, kuri turėjo būti palaikoma iki pat krovinio pristatymo momento. Pagrindinis tokio teismų vertinimo argumentas yra tas, kad, priimant ginčo krovinį, buvo patikrinta tik viena prekių paletė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų pozicija aptariamu klausimu yra nepagrįsta.

13654.

137Šios nutarties 50–51 punktuose išdėstyti argumentai patvirtina, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 4 ir 5 punktų, 18 straipsnio 2 punkto taikymo prasme nėra keliamas absoliutaus (ar jam artimo) įsitikinimo dėl atitinkamų faktinių aplinkybių egzistavimo reikalavimas – kaip minėta, pakanka įrodyti galimybės (tikėtino priežastinio ryšio), kad krovinio praradimas ar sugadinimas galėjo būti nulemtas vieno ar kito ypatingos rizikos veiksnio, egzistavimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į reikalaujamo įsitikinimo laipsnį, konstatuoja, kad ir tokių faktinių aplinkybių įrodinėjimo standartas neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

13855.

139Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kokios nustatytos nagrinėjant šią bylą, t. y., pirma, faktinės vežėjos atstovui (vairuotojui) nustačius patikrintos krovinio dalies temperatūros neatitikimą, antra, šią informaciją užfiksavus CMR važtaraštyje ir perdavus ją siuntėjai, trečia, siuntėjos atstovui davus nurodymą vykdyti vežimą, nepaisant nustatyto neatitikimo (atsakovė remiasi šia aplinkybe, o ieškovė jos neginčija), CMR konvencijos nuostatų taikymo prasme nėra pagrindo reikalauti iš vežėjos, kad ji, ginčo krovinio pakrovimo momentu patikrinusi krovinio dalies – vienos ar, kaip pirmosios instancijos teisme paliudijo faktinės vežėjos atstovas (vairuotojas), kelių prekių palečių – temperatūrą, privalomai patikrintų ir likusios krovinio dalies temperatūrą, – toks reikalavimas neproporcingai apsunkintų vežėjos teisinę padėtį. Teisėjų kolegija nurodo, jog siuntėjas turi pareigą pateikti vežti tinkamos kokybės, inter alia, tinkamos temperatūros, krovinį, todėl jis kartu turi prisiimti ir neigiamus padarinius, atsirandančius nevykdant šios pareigos. Tokiems padariniams, be kitų, priskirtina ir įrodinėjimo našta, kad likusios (vežėjos atstovo nepatikrintos) krovinio dalies temperatūra atitiko tą temperatūrą, kuri turėjo būti palaikoma iki pat krovinio perdavimo momento.

14056.

141Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodinėjo, jog likusios ginčo krovinio dalies temperatūra jos pakrovimo momentu atitiko užsakyme ir CMR važtaraštyje nurodytą krovinio temperatūrą, todėl konstatuoja esant labiau tikėtina, kad viso ginčo krovinio temperatūra jo pakrovimo momentu buvo netinkama (pernelyg aukšta atsižvelgiant į krovinio specifiką).

14257.

143Teisėjų kolegijos vertinimu, siuntėja, perduodama krovinį vežti, nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, kiek turėjo būti, atsižvelgiant į paties krovinio specifiką, krovinio vežimo atstumą, laiko tarpą, reikalingą kroviniui pristatyti, sąlygas, kuriomis buvo vežamas krovinys. Ieškovė, kaip siuntėja, žinojo arba turėjo žinoti, kaip svarbu, atsižvelgiant į pervežamų prekių – šaldytos mėsos – savybes greitai gesti, užtikrinti, kad vežti būtų pateiktas gamintojo vadovaujantis teisės aktais nustatytos temperatūros krovinys, turint omenyje ir tas aplinkybes, kad ginčo krovinys buvo vežamas iš Lietuvos į Rumuniją, o įranga, esanti transporto priemonėje, pirmiausia yra skirta temperatūrai palaikyti. Kaip minėta, faktinė vežėja per savo atstovą nustatė krovinio dalies temperatūros neatitiktį tai temperatūrai, kuri turėjo būti palaikoma, ir perdavė šią informaciją siuntėjai, o siuntėjos atstovas davė nurodymą vežti krovinį, nepaisant identifikuoto neatitikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, siuntėja, duodama tokį nurodymą, tik padidino prisiimamos rizikos laipsnį ir kartu išplėtė realios grėsmės, kad prekės nebus tinkamos vartoti pagal tiesioginę paskirtį, pasireiškimo galimybę. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad aptarti siuntėjos veiksmai CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio prasme yra ypatingos rizikos veiksnys, galėjęs nulemti ginčo krovinio sugadinimą.

14458.

145Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, siuntėjos veiksmai, kaip ypatingos rizikos veiksnys, nesudaro pagrindo visiškai atleisti atsakovės, kaip vežėjos, nuo atsakomybės dėl ginčo krovinio sugadinimo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, kaip nustatyta, ginčo krovinys buvo gabenamas nesilaikant nustatyto temperatūros režimo, krovinys buvo pristatytas netinkamos temperatūros (atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad, pristačius ginčo krovinį, jo temperatūra ne tik neatitiko tos temperatūros, kuri turėjo būti užtikrinta pagal susitarimo sąlygas, bet netgi buvo reikšmingai aukštesnė už tą temperatūrą, kuri buvo fiksuota kraunant krovinį), o pati vežėja, žinodama arba turėdama žinoti, kad jai perduotas vežti netinkamos temperatūros krovinys, kad eksploatuojama įranga, esanti transporto priemonėje, pirmiausia yra skirta temperatūrai palaikyti, ir sutikdama vežti netinkamos temperatūros krovinį, taip pat prisiėmė riziką, susijusią su krovinio sugadinimu, ir kartu savo veiksmais prisidėjo prie krovinio sugadinimo.

14659.

147Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 5 punkto prasme egzistuoja pagrindas taikyti dalinę atsakovės, kaip vežėjos, atsakomybę.

14860.

149Sprendžiant, kokia atsakomybės už krovinio sugadinimą dalis turi būti priskirta atsakovei, būtina atsižvelgti į kelis šios bylos ypatumus. Pirma, tarp šios bylos faktinių duomenų nėra tokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kokį laiko tarpą ginčo krovinys buvo netinkamos temperatūros, iki jis buvo pakrautas. Antra, šios bylos faktinėmis aplinkybėmis nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokia aiškiai apibrėžta apimtimi siuntėjos ir vežėjos neteisėti veiksmai nulėmė žalos atsiradimą, be to, kaip jau buvo minėta, ir pats žalos atsiradimo faktas yra nustatytas specifiškai – t. y. ne remiantis objektyviais paties krovinio kokybės tyrimais, bet netinkama krovinio temperatūra, krovinio gavėjos atsisakymu jį priimti ir ieškovės įrodinėjamą krovinio vertės pokytį atspindinčiais dokumentais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie nagrinėjamos bylos ypatumai apsunkina galimybę objektyviais kriterijais apibrėžti atsakovei tenkančią atsakomybės už krovinio sugadinimą dalį. Vis dėlto, atsižvelgiant į ginčo krovinio specifiką, siuntėjos ir vežėjos neteisėtų veiksmų pobūdį, taip pat į fiksuotus krovinio temperatūros pokyčius, kuriuos nulėmė bylos šalių veiksmai (krovinio temperatūra perdavimo momentu turėjo siekti –18 °C, o faktiškai siekė –12,8 °C; krovinio temperatūra jo pristatymo momentu svyravo nuo –8 °C iki –5 °C, nors perdavimo vežti momentu siekė –12,8 °C), atsakovei turėtų tekti atsakomybė už dvi trečiąsias dalis, o ieškovei – už vieną trečiąją dalį nuostolių dėl ginčo krovinio sugadinimo. Teisėjų kolegija nurodo, jog tokios nagrinėjamos bylos šalių atsakomybės už krovinio sugadinimą dalys ir nustatytinos.

15061.

151Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio, 5 dalies ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatas ir kartu be pagrindo taikė atsakovei visišką atsakomybę už ginčo krovinio sugadinimą.

15262.

153Kaip nustatyta, ieškovė patyrė 8084,59 Eur nuostolius dėl krovinio sugadinimo. Remiantis pirmiau išdėstytomis išvadomis, konstatuotina, kad pati ieškovė turi prisiimti vieną trečiąją patirtų nuostolių dalį, o dvi trečiosios šių nuostolių dalys tenka atsakovei. Vadinasi, atsakovė turi atlyginti 5389,73 Eur nuostolius, ieškovės patirtus dėl krovinio sugadinimo. Teisėjų kolegija šiuo aspektu konstatuoja pagrindą pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus – sumažinti ieškovei iš atsakovės priteistą nuostolių atlyginimą iki 5389,73 Eur. Pažymėtina, kad atitinkamai keičiasi ir suma, nuo kuriuos skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

154Dėl krovinio vežėjo teisės į atlygį už vežimo paslaugą, pripažinus jo dalinę atsakomybę už krovinio sugadinimą

15563.

156Atsakovė priešieškiniu reikalavo priteisti jai sutartą atlygį už vežimo paslaugos ieškovei suteikimą. Bylą nagrinėję teismai atmetė šį atsakovės reikalavimą, pažymėjo, kad atsakovė pažeidė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovei nekyla pareiga sumokėti už netinkamai suteiktą vežimo paslaugą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

15764.

158Kaip jau buvo pažymėta, klausimams, susijusiems su tarptautinio vežimo sutarties šalių tarpusavio teisėmis ir pareigomis, spręsti pirmiausia taikytinos CMR konvencijos nuostatos. Nacionalinės teisės normoms būdingas subsidiarumas – jos taikomos tik tada ir tiek, kiek atitinkamas klausimas nėra sureguliuotas CMR konvencijos nuostatomis.

15965.

160Teisėjų kolegija nurodo, jog, kaip jau buvo konstatuota, atsakovė iš tikrųjų tinkamai neįvykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, o sutarties pažeidimas lėmė jos dalinę atsakomybę dėl krovinio sugadinimo. Kita vertus, CMR konvencijos taikymo prasme nereiškia, kad atsakovė, nors ir pažeidė sutartį, visiškai prarado teisę reikalauti atlygio už vežimo paslaugą. Šiuo aspektu pažymėtinas CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punktas, į kurio taikymą, kaip minėta, nukreipia ir 25 straipsnio 1 punktas. Ši konvencijos nuostata, be kita ko, nurodo, jog turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pažodinis šios nuostatos aiškinimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad subjektas, reikalaujantis taikyti vežėjui atsakomybę už krovinio (jo dalies) praradimą ar sugadinimą, turi teisę, priklausomai nuo prarastos ar sugadintos krovinio dalies, prašyti kompensuoti, inter alia, vežėjui sumokėtą užmokestį už vežimo paslaugą. Pasitelkus loginį CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punkto nuostatos aiškinimo metodą, darytina išvada, kad tais atvejais, jeigu krovinys nėra visiškai prarastas ar sugadintas, vežėjas, kuris nėra gavęs užmokesčio už vežimo paslaugą, turi teisę reikalauti užmokesčio už suteiktą (nors ir nevisiškai tinkamai) paslaugą dalies, proporcingos neprarastai ar nesugadintai krovinio daliai.

16166.

162Atsakovė yra pripažinta atsakinga už dviejų trečiųjų nuostolių dėl krovinio sugadinimo dalių atsiradimą, todėl jai pirmiau išdėstytų argumentų prasme priklauso viena trečioji sutarto atlygio už vežimo paslaugą dalis. Šalys susitarė, kad vežimo paslaugos kaina yra 2662 Eur, vadinasi, ieškovė turi teisę gauti 887,33 Eur atlygį už suteiktą vežimo paslaugą.

16367.

164Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai be pagrindo visiškai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl skolos už suteiktą vežimo paslaugą priteisimo. Teismų procesiniai sprendimai keistini ir šia apimtimi – atsakovei iš ieškovės priteisiama 887,33 Eur skola. Be to, atsakovei jos reikalavimu priteisiamos 24,21 Eur kompensuojamosios palūkanos už termino atsiskaityti praleidimą (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis), ir 6 procentų dydžio procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo priešieškinio priėmimo dienos. Šių palūkanų dydžio aspektu pažymėtina, kad CMR konvencijos 27 straipsnio 1 punktas, nustatantis 5 procentų dydį, taikytinas tik vežėjo atsakomybės atvejais. Tokiais atvejais kaip šis, t. y. kai sprendžiamas procesinių palūkanų priteisimo iš siuntėjo (ar užsakovo) klausimas, taikytinos bendrosios CK nuostatos, reglamentuojančios procesinių palūkanų institutą.

165Dėl bylinėjimosi išlaidų

16668.

167Pakeitus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

16869.

169Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1906,15 Eur bylinėjimosi išlaidas: 182 Eur žyminio mokesčio išlaidas, 75,52 Eur išlaidas už vertimo paslaugas ir 1648,63 Eur išlaidas už advokato pagalbą (544,50 Eur + 196,63 Eur + 605 Eur + 302,50 Eur). Pažymėtina, kad kitos ieškovės patirtos išlaidos už advokato pagalbą buvo paskirstytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl kito ginčo išsprendimo (ieškovė šia taikos sutartimi pareiškė, kad nereikalauja bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsakovės pirmiausia inicijuoto ginčo dėl skolos priteisimo nagrinėjimu, atlyginimo). Teisėjų kolegija nurodo, jog 182 Eur žyminio mokesčio išlaidos, 75,52 Eur išlaidos už vertimo paslaugas ir 1194,88 Eur išlaidos už advokato pagalbą yra susijusios su ieškinio pareiškimu, likusios (453,75 Eur) išlaidos (už advokato pagalbą) – su atsakovės priešieškinio pareiškimu.

17070.

171Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1068,67 Eur išlaidas: 61 Eur žyminio mokesčio išlaidas, 32,67 Eur išlaidas už vertimo paslaugas ir 975 Eur išlaidas už advokato (advokato padėjėjo) pagalbą (270 Eur + 80 Eur + 75 Eur + 250 Eur + 150 Eur + 150 Eur). Kitos atsakovės patirtos išlaidos taip pat buvo paskirstytos jau minėta nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo. Teisėjų kolegija nurodo, jog 575 Eur išlaidos už advokato pagalbą yra susijusios su ieškinio pareiškimu, o visos kitos išlaidos, t. y. 61 Eur žyminio mokesčio išlaidos, 32,67 Eur išlaidos už vertimo paslaugas ir 400 Eur išlaidos už advokato (advokato padėjėjo) pagalbą, – su priešieškinio pareiškimu.

17271.

173Kasaciniam teismui pakeitus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, patenkinta ieškinio dalis sudaro 67 procentus (atmesta – 33 procentus), o patenkinta priešieškinio dalis sudaro 33 procentus (atmesta – 67 procentus). Teisėjų kolegija, remdamasi šiomis proporcijomis, sprendžia, kad ieškovė turi teisę gauti 973,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškinio pateikimu, atlyginimą ir kartu 304,01 Eur išlaidų, susijusių su priešieškinio pateikimu, atlyginimą. Atsakovė savo ruožtu turi teisę gauti 189,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškinio pateikimu, atlyginimą ir 162,91 Eur išlaidų, susijusių su priešieškinio pateikimu, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

17472.

175Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 243 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 726 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, o ieškovė – 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą.

17673.

177Patenkinta atsakovės apeliacinio skundo dalis sudaro 33 procentus, vadinasi, atsakovė turi teisę gauti 319,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, o ieškovė – 668,83 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

17874.

179Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad ieškovei priklauso 1945,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kompensacija, o atsakovei – 672,43 Eur bylinėjimosi išlaidų kompensacija.

18075.

181Atsakovė kasaciniame teisme patyrė 243 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 676 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, o ieškovė – 1568,16 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. Šios šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tokiomis pačiomis proporcijomis, kokiomis paskirstytos išlaidos, susidariusios apeliacinės instancijos teisme, vadinasi, atsakovei priklauso 303,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, kompensacija, o ieškovei – 1050,67 Eur bylinėjimosi išlaidų kompensacija.

182Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 361 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

183Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 3 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeisti, šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

184„Uždarosios akcinės bendrovės „Gestus“ ieškinį patenkinti iš dalies:

185Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Gestus“ (j. a. k. 302835991) iš uždarosios akcinės bendrovės „Krovinių karavanas“ (j. a. k. 160445454) 5389,73 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių Eur 73 ct) nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5389,73 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių Eur 73 ct) sumą nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

186Atmesti kitą ieškinio dalį.

187Uždarosios akcinės bendrovės „Krovinių karavanas“ priešieškinį patenkinti iš dalies:

188Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Krovinių karavanas“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Gestus“ 887,33 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt septynių Eur 33 ct) skolą, 24,21 Eur (dvidešimt keturių Eur 21 ct) palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 911,54 Eur (devynių šimtų vienuolikos Eur 54 ct) sumą nuo 2017 m. spalio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

189Atmesti kitą priešieškinio dalį“.

190Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose:

191Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Gestus“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Krovinių karavanas“ 1945,95 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų keturiasdešimt penkių Eur 95 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

192Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Krovinių karavanas“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Gestus“ 672,43 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt dviejų Eur 43 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

193Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Gestus“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Krovinių karavanas“ 1050,67 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties Eur 67 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą.

194Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Krovinių karavanas“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Gestus“ 303,27 Eur (trijų šimtų trijų Eur 27 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą.

195Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl krovinio vežėjo atsakomybės dėl... 7. 2.... 8. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 8084,59 Eur... 9. 3.... 10. Ieškovė nurodė, jog Estijos bendrovė „Maag Food OU“ pateikė jai... 11. 4.... 12. Atsakovė pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės 2662... 13. 5.... 14. Atsakovė nurodė, jog ieškovės užsakymui dėl krovinio pervežimo iš... 15. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 16. 6.... 17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu patenkino... 18. 7.... 19. Teismas nustatė, kad atsakovė krovinio pervežimo užsakymo sutartimi... 20. 8.... 21. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad krovinio... 22. 9.... 23. Teismo vertinimu, atsakovės pateiktos UAB „Naujausi transporto sprendimai“... 24. 10.... 25. Teismas nustatė, kad krovinio kaina, iki jis buvo pakrautas, sudarė 7811,20... 26. 11.... 27. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisiniams santykiams taikytina Tarptautinio... 28. 12.... 29. Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimo, nurodė, jog atsakovė... 30. 13.... 31. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. 14.... 33. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos... 34. 15.... 35. Kolegija nesutiko su atsakovės argumentais dėl netinkamo CMR konvencijos 23... 36. 16.... 37. Kolegija nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis pateiktais... 38. 17.... 39. Kolegija pripažino nepagrįstais atsakovės argumentus, kad pirmosios... 40. 18.... 41. Kolegija nurodė, jog atsakovė, teigdama, kad ieškovė, pateikdama krovinį... 42. 19.... 43. Kolegija atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė neįrodė, jog krovinys... 44. 20.... 45. Kolegija nurodė, jog nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė tinkamai suteikė... 46. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 47. 21.... 48. Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 49. 21.1.... 50. Teismai netinkamai taikė CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkto, 25 straipsnio... 51. 21.2.... 52. Teismai netinkamai taikė CMR konvencijos 17, 23 ir 25 straipsnių, CK 6.249... 53. 21.3.... 54. Teismai netinkamai taikė CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punkto, CK 6.246,... 55. 21.4.... 56. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į bylos faktines aplinkybes, šalinančias... 57. 21.5.... 58. Teismai, nuspręsdami, kad atsakovei už suteiktą vežimo paslaugą apskritai... 59. 22.... 60. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir... 61. 22.1.... 62. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CMR konvencijos 23 straipsnio 3... 63. 22.2.... 64. Atsakovė teigia, kad vežamas krovinys nebuvo sugadintas ir todėl galėjo... 65. 22.3.... 66. Atsakovė kelia fakto klausimą, susijusį su ginčo krovinio pervežimo... 67. 22.4.... 68. Kasacinio skundo argumentai dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkto... 69. 22.5.... 70. Krovinio vertės apskaičiavimas pagal CMR konvencijos 23 straipsnį ir... 71. 23.... 72. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į kasacinį skundą... 73. Teisėjų kolegija... 74. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 75. Dėl krovinio vežėjo atsakomybės dėl sugadinto krovinio... 76. 24.... 77. Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai bendriausia prasme yra reglamentuoti CK... 78. 25.... 79. Pažymėtina, jog tais atvejais, jeigu krovinio vežimo teisiniams santykiams... 80. 26.... 81. CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad... 82. 27.... 83. Pažymėtina, kad tiek, kiek susiję su tarptautinio vežimo sutarties šalių... 84. 28.... 85. Krovinio vežėjo atsakomybė bendriausia prasme yra reglamentuota CMR... 86. 29.... 87. Kasaciniame skunde, be kitų, keliamas klausimas dėl žalos fakto, t. y. ar... 88. 30.... 89. Kaip žinoma, žalos fakto ir dydžio nustatymas yra fakto klausimas (žr.,... 90. 31.... 91. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu... 92. 32.... 93. Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 12 punkte nurodyta,... 94. 33.... 95. Reglamento 852/2004 II priedo „Bendrieji higienos reikalavimai visiems maisto... 96. 34.... 97. Kasacinis teismas, aiškindamas pirmiau išdėstytas teisės normas, yra... 98. 35.... 99. Pažymėtina, kad CMR važtaraštyje nurodyta ginčo krovinio – šaldytos... 100. 36.... 101. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje žalos dėl... 102. 37.... 103. Kaip minėta, atsakovė laikosi priešingos pozicijos, tačiau ji nepateikė... 104. 38.... 105. Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi ieškovės pateiktais įrodymais,... 106. 39.... 107. Teisėjų kolegija, remdamasi bylą nagrinėjusių teismų nustatytomis... 108. 40.... 109. Kaip žinoma, pamatinis principas, kuriuo yra grindžiamas civilinės... 110. 41.... 111. Atsakovė savo kasaciniame skunde kelia klausimą dėl CMR konvencijos... 112. 42.... 113. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aspektą, kad pirmiau minėtos... 114. 43.... 115. CMR konvencijos 25 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad kompensacija negali būti... 116. 44.... 117. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja,... 118. 45.... 119. Atsakovė taip pat argumentuoja, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė... 120. 46.... 121. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų procesiniuose sprendimuose... 122. 47.... 123. Kaip minėta, vežėjas CMR konvencijos prasme atsako visais atvejais už jo... 124. 48.... 125. Bylą nagrinėję teismai, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, kad... 126. 49.... 127. CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vežėjas neatsako už... 128. 50.... 129. Kasacinis teismas, aiškindamas pirmiau nurodytas CMR konvencijos nuostatas,... 130. 51.... 131. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tam, jog vežėjas būtų atleistas nuo... 132. 52.... 133. CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkto b papunkčio prasme vežėjas, priimdamas... 134. 53.... 135. Teismų procesiniuose sprendimuose nurodyta, jog faktinės vežėjos atstovas... 136. 54.... 137. Šios nutarties 50–51 punktuose išdėstyti argumentai patvirtina, kad CMR... 138. 55.... 139. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kokios... 140. 56.... 141. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodinėjo,... 142. 57.... 143. Teisėjų kolegijos vertinimu, siuntėja, perduodama krovinį vežti, nebuvo... 144. 58.... 145. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, siuntėjos veiksmai, kaip ypatingos... 146. 59.... 147. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja,... 148. 60.... 149. Sprendžiant, kokia atsakomybės už krovinio sugadinimą dalis turi būti... 150. 61.... 151. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja,... 152. 62.... 153. Kaip nustatyta, ieškovė patyrė 8084,59 Eur nuostolius dėl krovinio... 154. Dėl krovinio vežėjo teisės į atlygį už vežimo paslaugą, pripažinus jo... 155. 63.... 156. Atsakovė priešieškiniu reikalavo priteisti jai sutartą atlygį už vežimo... 157. 64.... 158. Kaip jau buvo pažymėta, klausimams, susijusiems su tarptautinio vežimo... 159. 65.... 160. Teisėjų kolegija nurodo, jog, kaip jau buvo konstatuota, atsakovė iš... 161. 66.... 162. Atsakovė yra pripažinta atsakinga už dviejų trečiųjų nuostolių dėl... 163. 67.... 164. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai be pagrindo... 165. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 166. 68.... 167. Pakeitus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, perskirstytinos... 168. 69.... 169. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1906,15 Eur bylinėjimosi... 170. 70.... 171. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1068,67 Eur išlaidas: 61 Eur... 172. 71.... 173. Kasaciniam teismui pakeitus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų... 174. 72.... 175. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 243 Eur žyminio mokesčio... 176. 73.... 177. Patenkinta atsakovės apeliacinio skundo dalis sudaro 33 procentus, vadinasi,... 178. 74.... 179. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 180. 75.... 181. Atsakovė kasaciniame teisme patyrė 243 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir... 182. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 183. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m.... 184. „Uždarosios akcinės bendrovės „Gestus“ ieškinį patenkinti iš... 185. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Gestus“ (j. a. k. 302835991) iš... 186. Atmesti kitą ieškinio dalį.... 187. Uždarosios akcinės bendrovės „Krovinių karavanas“ priešieškinį... 188. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Krovinių karavanas“ iš... 189. Atmesti kitą priešieškinio dalį“.... 190. Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias pirmosios ir apeliacinės... 191. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Gestus“ iš uždarosios akcinės... 192. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Krovinių karavanas“ iš... 193. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Gestus“ iš uždarosios akcinės... 194. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Krovinių karavanas“ iš... 195. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...