Byla e2S-1879-340/2016
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (perduoti įstatymų nustatyta tvarka daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimą) ir pripažinti UAB „Šilėja“ administravimo įgaliojimų pabaigą nuo 2016-05-31

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. D.-K. ir UAB „Ozo miestas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų E. D.-K. ir UAB „Ozo miestas“ ieškinį atsakovui UAB „Šilėja“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (perduoti įstatymų nustatyta tvarka daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimą) ir pripažinti UAB „Šilėja“ administravimo įgaliojimų pabaigą nuo 2016-05-31.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas ieškovų E. D.-K. ir UAB „Ozo miestas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Šilėja“ atžvilgiu.

5Nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti, kad UAB „Šilėja“ įgaliojimai administruoti daugiabučio namo Buivydiškių g. 11 bendrojo naudojimo objektus baigėsi nuo 2016-05-31, įpareigoti UAB „Šilėja“ perduoti daugiabučio namo Buivydiškių g. 11, Vilnius bendrojo naudojimo objektų administravimą administratoriui UAB „Ozo miestas“ pagal Administravimo nuostatų 7.11 p. reikalavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui UAB „Šilėja“ atlikti administravimo veiksmus daugiabutyje Buivydiškių g. 11, Vilniuje, t. y. teikti bet kokias administravimo ir bendro naudojimo objektų priežiūros ir remonto paslaugas bei už tokias paslaugas skaičiuoti mokestį ir siųsti sąskaitas (mokomuosius pranešimus) Buivydiškių g. 11 gyventojams, taip pat įpareigoti atsakovą netrukdyti naujam administratoriui UAB „Ozo miestas“ atlikti administravimo veiksmus daugiabučio namo Buivydiškių g. 11 bendrojo naudojimo objektų atžvilgiu. Nurodė, kad minimo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi buvo paskirtas atsakovas. Namo gyventojai sužinojo, kad atsakovo vadovybė galėjo iššvaistyti jų sukauptas lėšas, todėl nusprendė pakeisti bendrojo naudojimo objektų valdymo formą ir daugiabučio namo bendro naudojimo objektus valdyti Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kuri buvo sudaryta 2016-04-13 ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė Edita D. K., kaip Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, sudarė su UAB „Ozo miestas“ daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo sutartį. 2016-05-23 ieškovas UAB „Ozo miestas“ kreipėsi į UAB „Šilėja“ su prašymu dėl Daugiabučio namo Buivydiškių g. 11 administravimo perdavimo ir prašė susisiekti su UAB „Ozo miestas“ atstovu, kad būtų galima suderinti abiems šalims priimtiną laiką ir įforminti administravimo perdavimą, tačiau UAB „Šilėja“ į pateiktą prašymą jokio atsakymo nepateikė. Atsakovas taip pat nereagavo į 2016-05-30 raštą dėl minimo namo administravimo perdavimo.

6Atsakovas UAB „Šilėja“ pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė, kad su ieškovų prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutinka. Nurodė, kad atsakovas, sužinojęs, kad dėl minimo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir priežiūros yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis, dėl kreipėsi į teisėtai išrinktą Buivydiškių g. 11 butų ir kitų patalpų savininkų atstovą A. J., kuris nurodė, jog jam apie jungtinės veiklos sutarties sudarymą nėra žinoma. Iš Jungtinės veiklos sutarties matyti, kad ją pasirašė 94 asmenys, atstovaujantys 75 turtinius vienetus, tačiau faktiškai sutarties sudarymo aplinkybės neatitinka jos turinio (sutartis yra pasirašyta mirusio asmens vardu, neatitinka savininkų vardai, yra akivaizdūs taisymai, kurie skiriasi nuo pasirašiusio asmens rašto ir kt.). Dėl šių faktinių aplinkybių atsakovas kreipėsi į teismą teisės aktų nustatyta tvarka ginčydamas 2016-04-13 jungtinės veiklos sutartį ir ja neva tai įgaliotų asmenų įgalinimų teisėtumą (Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-25923-432/2016, teisėjas V. Kazakiūnas). Pažymėjo, kad atsakovas, gindamas tiek savo, tiek ir kitų gyvenamojo daugiabučio namo Buivydiškių g. 11, Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų interesus, ne vengia perduoti gyvenamojo daugiabučio namo Buivydiškių g. 11, Vilnius, bendrojo naudojimo objektus ir kitą turtą ieškovams, o atsisako tai padaryti laikydamas, kad ieškovai tokios teisės neturi ir teisės aktų nustatyta tvarka ginčija jų reikalavimo pagrįstumą. Mano, jog patenkinus ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų faktiškai patenkinti ieškinio reikalavimai, iki ginčo išsprendimo, kas neatitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo principų atsakovo atžvilgiu. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ginčo objekte teisėtai nei ieškovas UAB „Ozo miestas“, nei atsakovas administravimo paslaugų teikti negalėtų, o atsakovas jau yra pradėjęs tęstinius darbus, kurių sustabdymas šiuo metu nėra galimas (yra galimas tik šių perdavimas). Kol neišnagrinėta civilinė byla Nr. e2-25923-432/2016, nėra aišku, ar ieškovai šioje byloje turi reikalavimo teisę.

7II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovų E. D. K. ir UAB „Ozo miestas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas reikštų ieškovų reikalavimų patenkinimą iki ginčo išsprendimo, kas neatitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo principų atsakovo atžvilgiu. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas turi užtikrinti galimai ieškovams palankaus sprendimo įvykdymą, tačiau jas pritaikius, negali būti patenkinti ieškinio reikalavimai, kol šalių ginčas teismo nėra išspręstas. Be to, nurodė, kad iš šiuo metu byloje esamų įrodymų matyti, jog daugiabutis namas Buivydiškių g. 11, dar nėra išbrauktas iš atsakovo administruojamų namų sąrašo, o priešingų įrodymų ieškovai nepateikė (CPK 178 str.). Kol nėra gyvenamojo daugiabučio namo Buivydiškių g. 11, Vilnius, bendrojo naudojimo objektų ir kito turto ieškovams perdavimo priėmimo akto arba kitų faktinių aplinkybių ir įrodymų, kurie pagrįstų, kad faktinis namo administratorius yra ieškovas UAB „Ozo miestas“, pritaikius ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, susidarytų situacija, kad namui teisminio ginčo metu nebūtų teikiamos administravimo paslaugos, o tai pažeistų visų namo gyventojų interesus. Sudarydami 2016-04-13 jungtinės veiklos sutartį, butų ir kitų patalpų savininkai išreiškė savo valią dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros, tačiau ši sutartis ginčijama teismine tvarka ir šią aplinkybę ieškovai nutylėjo, nors ji reikšminga dėl jų reikalavimo teisės.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Atskiruoju skundu ieškovai E. D.-K. ir UAB „Ozo miestas“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - E. D.-K. ir UAB „Ozo miestas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti visa apimtimi, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindė šiais argumentais:

  1. Teismas neteisingai konstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės reikštų ieškinio patenkinimą, kadangi ieškovų reikalavimas yra dėl įpareigojimo atsakovui perduoti įstatymų nustatyta tvarka daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir pripažinti atsakovo administravimo įgaliojimų pabaigą. Ieškinio reikalavimai ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra tapatūs, o tik susiję vienas su kitu;
  2. Leidus atsakovui toliau administruoti Buivydiškių g. 11 namo bendrojo naudojimo objektus, susidarytų situacija, kurios metu aiškiai būtų pažeidžiamos butų ir kitų patalpų savininkų teisės, nes administratorius, kurio įgaliojimai yra pasibaigę, toliau atliktų administravimo funkcijas. Nekyla abejonių, kad atsakovas neperduoda administravimo išimtinai dėl nesugebėjimo savininkams grąžinti jų kaupiamų lėšų, kuria atsakovo vadovybė panaudojo ne pagal paskirtį, o savo reikmėms.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas atmetamas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

14Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

15Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Šilėja“ atžvilgiu.

16Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Pagal formuojamą teismų praktiką teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios neprieštarautų ekonomiškumo principui, reikalaujančiam, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kurios konkrečiu atveju yra būtinos (pakankamos) būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, taip pat teisingumo principui, įpareigojančiam teismą, parenkant laikinąsias apsaugos priemones, išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina šioms priemonėms įstatymo leidėjo keliamam tikslui – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą – pasiekti (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Kartu tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

17Nagrinėjamoje byloje ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti, kad atsakovo UAB „Šilėja“ įgaliojimai administruoti daugiabučio namo Buivydiškių g. 11 bendrojo naudojimo objektus baigėsi nuo 2016-05-31, įpareigoti UAB „Šilėja“ perduoti daugiabučio namo Buivydiškių g. 11, Vilnius bendrojo naudojimo objektų administravimą administratoriui UAB „Ozo miestas“ pagal Administravimo nuostatų 7.11 p. reikalavimus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB „Šilėja“ atlikti administravimo veiksmus daugiabutyje Buivydiškių g. 11, Vilniuje, t. y. teikti bet kokias administravimo ir bendro naudojimo objektų priežiūros ir remonto paslaugas bei už tokias paslaugas skaičiuoti mokestį ir siųsti sąskaitas (mokomuosius pranešimus) Buivydiškių g. 11 gyventojams, taip pat įpareigoti atsakovą netrukdyti naujam administratoriui UAB „Ozo miestas“ atlikti administravimo veiksmus daugiabučio namo Buivydiškių g. 11 bendrojo naudojimo objektų atžvilgiu.

18Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovų E. D. – K. ir UAB „Ozo miestas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė remdamasis tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas turi užtikrinti galimai ieškovams palankaus sprendimo įvykdymą, o ne patenkinti ieškinio reikalavimus, kol šalių ginčas teismo nėra išspręstas. Pažymėjo, kad sudarydami 2016-04-13 jungtinės veiklos sutartį, butų ir kitų patalpų savininkai išreiškė savo valią dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros, tačiau ši sutartis ginčijama teismine tvarka.

19Nesutikdami su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantai skunde nurodė, jog teismas neteisingai konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas reikštų ieškinio patenkinimą. Pasak apeliantų, ieškinio reikalavimai ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra tapatūs, o tik susiję vienas su kitu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės su tokiais apeliantų argumentais nesutinka.

20Kaip jau minėta, pateiktu ieškiniu ieškovai prašė pripažinti, kad atsakovo UAB „Šilėja“ įgaliojimai administruoti daugiabučio namo Buivydiškių g. 11 bendrojo naudojimo objektus baigėsi nuo 2016-05-31 bei įpareigoti UAB „Šilėja“ perduoti daugiabučio namo Buivydiškių g. 11, Vilnius bendrojo naudojimo objektų administravimą administratoriui UAB „Ozo miestas“. Sutiktina su apeliantais, kad ieškinio reikalavimai ir prašyme dėl ieškinio užtikrinimo išreikštas prašymas nėra tapatūs, tačiau pritaikius ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudus atsakovui UAB „Šilėja“ atlikti administravimo veiksmus bei įpareigojus jį netrukdyti naujam administratoriui UAB „Ozo miestas“ atlikti administravimo veiksmus daugiabučio namo Buivydiškių g. 11 bendrojo naudojimo objektų atžvilgiu, iš esmės būtų patenkintas ieškinio materialus reikalavimas, nors byla nebūtų išnagrinėta, t.y. laikinosios apsaugos priemonėmis iš esmės būtų realizuotas ieškinio pateikimo tikslas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tiek ieškinio reikalavimas, tiek prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės yra identiški ir sukelia tokias pačias teisines pasekmes atsakovui UAB „Šilėja“.

21Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant ieškinio reikalavimų užtikrinimo klausimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tik preliminariai vertinamas ieškinio reikalavimo pagrįstumas – nustatoma tikimybė, ar gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo, galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1241/2014; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-924/2014; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2647/2013). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ginčo atveju yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad patenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, iš esmės būtų patenkintas ieškovų materialinis reikalavimas, nors byla nebūtų išnagrinėta iš esmės. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovų prašymas taikyti nurodyto pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones negali būti taikomas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje.

22Skunde apeliantai taip pat nurodė, kad leidus atsakovui toliau administruoti Buivydiškių g. 11 namo bendrojo naudojimo objektus, susidarytų situacija, kurios metu aiškiai būtų pažeidžiamos butų ir kitų patalpų savininkų teisės, nes administratorius, kurio įgaliojimai yra pasibaigę, toliau atliktų administravimo funkcijas. Pasak apeliantų, nekyla abejonių, kad atsakovas neperduoda administravimo išimtinai dėl nesugebėjimo savininkams grąžinti jų kaupiamų lėšų, kuria atsakovo vadovybė panaudojo ne pagal paskirtį, o savo reikmėms.

23Pažymėtina, jog teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę. Tokiomis priemonėmis yra užtikrinamas ieškovui galimai palankaus sprendimo būsimas įvykdymas, užkertamas kelias žalos atsiradimui ar jos padidėjimui. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, esant dviem sąlygoms: 1) jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; 2) jeigu netaikant konkrečių priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Visais atvejais tarp prašomų taikyti konkrečių prevencinių priemonių ir toje byloje siekiamo teisinio rezultato turi būti toks tarpusavio ryšys, kad tam tikri veiksmai ar draudimai pašalintų (eliminuotų) būtent toje byloje priimto teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo saugojimu, negali būti taikoma, nes priešingu atveju būtų pažeistas ekonomiškumo principas (CPK 145 str. 2 d.). Nurodydami aplinkybes, galimai keliančias grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui apeliantai nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Apeliantų skunde nurodyti teiginiai, kad atsakovas neperduoda administravimo išimtinai dėl nesugebėjimo savininkams grąžinti jų kaupiamų lėšų, kuria atsakovo vadovybė panaudojo ne pagal paskirtį, o savo reikmėms, yra pagrįsti tik pačių ieškovų subjektyvia nuomone ir niekuo neparemtais teiginiais. Be to, pažymėtina, jog dėl minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas turės pasisakyti nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą, o ne spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tik preliminariai vertindamas ieškinio pagrįstumą.

24Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

25Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

Nutarė

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas ieškovų E. D.-K. ir... 5. Nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti, kad UAB... 6. Atsakovas UAB „Šilėja“ pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovų... 7. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovų... 9. III. Atskirojo skundo argumentai... 10. Atskiruoju skundu ieškovai E. D.-K. ir UAB „Ozo miestas“ prašo Vilniaus... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 12. Apeliacinis skundas atmetamas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą... 15. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmos instancijos teismas... 16. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų... 17. Nagrinėjamoje byloje ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti,... 18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovų... 19. Nesutikdami su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantai... 20. Kaip jau minėta, pateiktu ieškiniu ieškovai prašė pripažinti, kad... 21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant ieškinio... 22. Skunde apeliantai taip pat nurodė, kad leidus atsakovui toliau administruoti... 23. Pažymėtina, jog teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti... 24. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo... 25. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį palikti...