Byla 2-1217/2013
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos G. Č. prašymas patvirtinti jos reikalavimą atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Granvalda“ bankroto byloje Nr. B2-1795-661/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos G. Č. prašymas patvirtinti jos reikalavimą atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Granvalda“ bankroto byloje Nr. B2-1795-661/2013.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos G. Č. prašymas dėl 120 000 Lt reikalavimo patvirtinimo, teisėtumo klausimas.

5Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartimi UAB „Granvalda“ iškelta bankroto byla, 2012 m. sausio 23 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai.

6Pareiškėja G. Č. pateikė prašymą įtraukti ją į BUAB „Granvalda“ kreditorių sąrašą su 165 000 Lt finansiniu reikalavimu. Reikalavimą grindė 120 000 Lt skola pagal pirkimo - pardavimo sutartis ir 45 000 Lt dydžio paskola pagal 2010 m. kovo 9 d. paskolos sutartį Nr. G1-4. Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad BUAB „Granvalda“ administratoriaus įgaliotas asmuo N. Č. ginčija G. Č. finansinio reikalavimo dalies (120 000 Lt) pagrįstumą, 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies: įtraukė pareiškėją G. Č. į BUAB „Granvalda“ trečios eilės kreditorių sąrašą ir patvirtino jos finansinį reikalavimą 45 000 Lt sumai, kitos kreditorinio reikalavimo dalies dydžio klausimą paskyrė nagrinėti žodiniame teismo posėdyje ginčo teisenos tvarka.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. Č. prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, 2013 m. sausio 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjos G. Č. prašymą patvirtinti likusią (120 000 Lt) finansinio reikalavimo dalį BUAB „Granvalda“ bankroto byloje. Teismas nustatė, kad G. Č. 120 000 Lt dydžio finansinio reikalavimo suma į BUAB „Granvalda“ kyla iš pirkimo-pardavimo sutarčių, kuriomis G. Č. pardavė įmonei UAB „Granvalda“ pastatus-transformatorines už 196 600 Lt dydžio sumą. Iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, UAB „Granvalda“ išmokėjo pareiškėjai 83 100 Lt. Vadinasi, BUAB „Granvalda" galimai yra skolinga G. Č. 113 500 Lt dydžio sumą. Administratorius nurodė, jog pareiškėjai 6500 Lt dydžio suma išmokėta likus dviem dienoms iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos. Būtent su tokio dydžio (120 000 - 6500 = 113 500) finansiniu reikalavimu, G. Č. nurodyta buvusio UAB „Granvalda“ vadovo A. P. parengtame kreditorių sąraše. Teismas taip pat nustatė, kad BUAB „Granvalda“ bankroto administratorius dėl minėtomis pirkimo-pardavimo sutartimis įmonei padarytos žalos atlyginimo su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Vilniaus apygardos teisme šio ieškinio pagrindu iškelta civilinė byla Nr. 2-20-577/2013. Teismas sprendė, kad iš galimai neteisėtų sandorių kylantis finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas BUAB „Granvalda“ bankroto byloje tol, kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-20-577/2013. Teismas, atmesdamas pareiškėjos G. Č. prašymą, pažymėjo, kad išnagrinėjus minėtą civilinę bylą, pareiškėja turės teisę pakartotinai kreiptis į administratorių su prašymu įtraukti ją į kreditorių sąrašą.

9I. A. skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1795-661/2013 ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirajame skunde nurodė, jog:

111. Teismo atliekamas kreditorių reikalavimų pagrįstumo patikrinimas yra būtina sąlyga, kad kreditoriaus reikalavimas galėtų būti patvirtintas, tačiau teismas, nagrinėdamas kreditorinį reikalavimą aplaidžiai vykdė savo pareigą, nepatikrino nei administratoriaus, nei kreditorės pateiktų įrodymų. Teismas atmesdamas kreditorinį reikalavimą pažeidė kreditorės teises, nes nebuvo aktyvus. Jei nėra pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti išvadą dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą.

122. Iš bylos medžiagos matyti, kad yra aiškus pagrindas patvirtinti bent 113 500 Lt kreditorinį reikalavimą, tačiau teismas apie tokio dydžio reikalavimą nepasisakė. Patvirtinus apeliantę kaip kreditorę, ji turėtų lemiamą balsą ir galėtų užkirsti kelią neteisingiems sprendimams jos pačios ir kitų kreditorių atžvilgiu.

133. Nors teismas pažymėjo, kad kreditorinis reikalavimas galės būti pareikštas po civilinės bylos Nr. 2-20-577/2013 išsprendimo, tačiau tai tolygu kelio atgauti skolas užkirtimui, kadangi kreditorių reikalavimai gali būti reiškiami iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo.

14Atsakovo atstovas UAB „Bankroto valdymas“ įgaliotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė klausimą dėl apeliantės G. Č. atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime pažymėjo, jog prašė Vilniaus apygardos teismo netvirtinti G. Č. kreditorinio reikalavimo 120 000 Lt dalyje dėl to, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje gali paaiškėti aplinkybės dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos Vilniaus apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą, motyvuodamas tuo, kad tokio finansinio reikalavimo patvirtinti teismas neturi galimybės tol, kol nebus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-20-577/2013.

16Finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią (bankrutavusią) įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Teismas neįpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima padaryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; kt.). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jei kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nenustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011).

17Teismo nutartis, priimta bankroto proceso metu, kuria patvirtinamas kreditoriaus reikalavimas ar jį atsisakoma tvirtinti, savo teisine galia atitinka teismo sprendimą, kuriuo išsprendžiamas kreditoriaus materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, byloje Nr. 3K-3-160/2011). Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims įgyja prejudicinę ir res judicata galią. Tam, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog, sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Atsižvelgiant į bankroto bylos specifiškumą, jog visus klausimus iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo teismas sprendžia nutartimis, o teismo nutartys, kuriomis nustatomos šalių materialiosios teisės ir pareigos, savo turiniu prilygsta teismo sprendimo galiai, todėl ir joms taikomos CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatos. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o jeigu toks ieškinys buvo priimtas, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu – bylą nutraukia (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-323/2013). Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia pasibaigia, kai toks sprendimas yra panaikinamas ar pakeičiamas, taikant proceso įstatyme įtvirtintus įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdus. Įsiteisėjęs teismo sprendimas proceso įstatymo nustatyta tvarka gali būti patikrintas kasacine tvarka ir (arba) taikant proceso atnaujinimo institutą, t. y. esant įstatyme nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams toje civilinėje byloje, kurioje teismo sprendimas ar nutartis yra įsiteisėję (CPK 365, 366 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1179/2013).

18Kasacinis teismas formuoja teismų praktiką, kad šalių atskirų reikalavimų, kurių vienas nulemia kitą, nagrinėjimas ne bankroto byloje, nors ir tame pačiame teisme, reiškia neracionalų procesą ir yra nesuderinamas su bankroto proceso operatyvumu ir efektyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011). Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje klausimą nagrinėjantis teismas, akivaizdžiai žinodamas apie bankrutuojančios įmonės pareikštą ir teismo priimtą ieškinį, kuriuo ginčijamas kreditoriaus reikalavimo (reikalavimo dalies) pagrindas, turėtų išspręsti dėl civilinės bylos, kurioje pareikštu ieškiniu bankrutuojanti įmonė ginčija sandorį (sandorius), esantį (esančius) kreditoriaus reikalavimo (reikalavimo dalies) pagrindu, sujungimo su bankroto byla tam, kad toks bankrutuojančios įmonės reikalavimas būtų nagrinėjamas jos bankroto byloje (CPK 136 str. 4 d., 143 str.). Laikantis tokios praktikos ir bankroto bylų nagrinėjimo operatyvumo principo, bankroto bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad negali išnagrinėti finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo kol nebus išnagrinėta kita prejudiciniais ryšiais susijusi civilinė byla, turi procesinę galimybę pasinaudoti civilinių bylų sujungimo institutu (CPK 136 str.).

19Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2013 m. sausio 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjos G. Č. prašymą patvirtinti likusią (120 000 Lt) finansinio reikalavimo dalį BUAB „Granvalda“ bankroto byloje nurodydamas, kad iš galimai neteisėtų sandorių kylantis finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas tol, kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-20-577/2013. Iš skundžiamos nutarties turinio galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo, nepasisakė dėl reikalavimo argumentų pagrįstumo, tačiau atmetė pareiškėjos prašymą nustatęs, kad finansinio reikalavimo patvirtinti nėra galimybės iki tol, kol nebus išnagrinėta kita civilinė byla. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, vertinant pagal priimto procesinio sprendimo rezultatą, kuriuo nutarė atmesti pareiškėjos prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, išnagrinėjo šį klausimą iš esmės. Kita vertus, vertinant pagal priimto procesinio sprendimo motyvus, iš kurių matyti, kad teismas konstatavo neturįs galimybės patvirtinti G. Č. prašomą finansinį reikalavimą iki kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-20-577/2013, pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, esančią privalomu bylos sustabdymo pagrindu (CPK 163 str. 3 p.), kurią nustačius negalima išnagrinėti bylos iš esmės. Priimdamas tokį procesinį sprendimą, teismas sukūrė teisinę situaciją, kai neišnagrinėjus materialiojo reikalavimo, byloje yra priimtas galutinis teismo sprendimas dėl šio reikalavimo. Įsiteisėjusi teismo nutartis šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims įgytų prejudicinę ir res judicata galią, apeliantė, taip pat jos teisių perėmėjai nebegalėtų iš naujo teisme pareikšti to paties finansinio reikalavimo tuo pačiu pagrindu (CPK 279 str. 4 d.), nepaisant to, kad finansinio reikalavimo pagrįstumo nustatymui reikšmingos aplinkybės nebuvo faktiškai nustatytos ir įvertintos.

20Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė civilinio proceso ir bankroto bylų nagrinėjimo nuostatas ir dėl to priėmė neteisėtą nutartį, kuri turi būti panaikinta. Pirmosios instancijos neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, panaikinus skundžiamą nutartį, apeliantės pareikšto finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

21Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors prejudicinio ryšio egzistavimas tarp Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-20-577/2013 ir šioje byloje reiškiamo finansinio reikalavimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iš ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-20-577/2013 reikalavimų galima spręti, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išanalizavo šiam klausimui svarbias aplinkybes, todėl nepagrįstai nustatė prejudicinį šių civilinių bylų ryšį. Ieškiniu, pateiktu Vilniaus apygardos teismui, neginčijamos pirkimo – pardavimo sutartys, kuriomis savo finansinį reikalavimą grindžia G. Č., o prašoma priteisti žalos, kilusios dėl šių sutarčių sudarymo, atlyginimą iš sutartis sudariusios BUAB „Granvalda“ buvusios direktorės G. Č..

22Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turėtų vertinti, ar yra prejudicinis ryšys tarp Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-20-577/2013 ir šioje byloje reiškiamo G. Č. finansinio reikalavimo. Nustatęs, kad prejudicinis ryšys egzistuoja ir finansinio reikalavimo pagrįstumo negalima išnagrinėti kol neišspręsta kita civilinė byla, teismas tą bylą turėtų prijungti prie bankroto bylos ir nagrinėti kartu. Jei teismas nustatytų, kad prejudicinio ryšio nėra, jis turi išnagrinėti iš esmės G. Č. finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą.

23Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

24Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos G.... 5. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartimi UAB „Granvalda“... 6. Pareiškėja G. Č. pateikė prašymą įtraukti ją į BUAB „Granvalda“... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. Č.... 9. I. A. skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 10. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013... 11. 1. Teismo atliekamas kreditorių reikalavimų pagrįstumo patikrinimas yra... 12. 2. Iš bylos medžiagos matyti, kad yra aiškus pagrindas patvirtinti bent 113... 13. 3. Nors teismas pažymėjo, kad kreditorinis reikalavimas galės būti... 14. Atsakovo atstovas UAB „Bankroto valdymas“ įgaliotas asmuo atsiliepimu į... 15. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos Vilniaus apygardos... 16. Finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį... 17. Teismo nutartis, priimta bankroto proceso metu, kuria patvirtinamas... 18. Kasacinis teismas formuoja teismų praktiką, kad šalių atskirų... 19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2013 m. sausio 29... 20. Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas... 21. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors prejudicinio ryšio egzistavimas tarp... 22. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turėtų vertinti,... 23. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės... 24. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos... 25. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti...