Byla 2-1750/2014
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Statveta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-4432-640/2014 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „All time group“ ir bankrutavusios individualios įmonės „Atsipūsk“ pareiškimus atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statveta“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „All time group“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Statveta“ bankroto bylą, administratoriumi paskirti UAB „SBS Legale“. Nurodė, kad ieškovas suteikė UAB „Statveta“ krovinio pervežimo paslaugas ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą 3 798,08 Lt. Mokėjimo terminas suėjo 2014 m. kovo 14 d., tačiau sąskaita iki šiol neapmokėta.

4Ieškovas BIĮ „Atsipūsk“ prašė iškelti atsakovui UAB „Statveta“ bankroto bylą, administratoriumi paskirti UAB „Ius Positivum“. Nurodė, kad yra atsakovo kreditorius. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. preliminariu sprendimu iš atsakovo UAB „Statveta“ priteista ieškovo IĮ „Atsipūsk“ naudai 3 000 Lt skola ir 6 proc. procesinių palūkanų. Minėtas sprendimas įsiteisėjęs, yra išduotas vykdomasis raštas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 7 d. iškėlė atsakovui UAB „Statveta“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“.

7Teismas nustatė, kad atsakovo skola VSDFV 2014 m. liepos 7 d. sudarė 19 975,60 Lt. Nors atsakovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad kreipėsi į VSDFV dėl skolos išdėstymo 10 mėnesių, tačiau nepateikė duomenų, kad su tokiu pasiūlymu buvo sutikta.

8Nustatė, kad atsakovas nevykdo pareigos teikti juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Iš atsakovo pateikto balanso už 2013 m. nustatė, kad įmonė turėjo 94 511 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 166 215 Lt. Per 2013 m. įmonė patyrė 82 104 Lt nuostolių. Pagal atsakovo pateikta 2014 m. balandžio 30 d. balansą UAB „Statveta“ turi 123 608 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekia tik 57 102 Lt. Teismas šiuos 2014 m. balandžio 30 d. finansinės atskaitomybės dokumentus vertino kritiškai, nes atsakovas nepateikė paaiškinimų, kaip per 5 mėnesius jo (atsakovo) finansinė padėtis pasikeitė iš esmės. Nurodė, kad atsakovas nepagrindė, kokios priežastys lėmė staigų turto padidėjimą nuo 94 511 Lt iki 132 608 Lt bei įsiskolinimų sumažėjimą nuo 166 215 Lt iki 57 102 Lt. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino tik 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, pagal kuriuos įsipareigojimai viršijo daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės.

9Teismas sprendė, kad įmonė nemoka darbuotojams atlyginimo, tikėtina yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Atsakovas UAB „Statveta“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas, iškeldamas atsakovui bankroto bylą, formaliai vertino įrodymus dėl UAB „Statveta“ mokumo. Iškilus abejonių dėl atsakovo finansinės padėties, teismas galėjo ir privalėjo įpareigoti atsakovą pateikti paaiškinimus dėl 2013 m. ir 2014 m. balandžio 30 d. finansinės atskaitomybės dokumentų. Teismas neargumentuotai atmetė 2014 m. balandžio 30 d. dokumentus.
  2. Atsakovo įsipareigojimai nuolat mažėja: 2013 m. gruodžio 31 d. pradelsti įsipareigojimai sudarė 166 215 Lt, 2014 m. balandžio 30 d. – 57 102 Lt, o 2014 m. birželio 30 d. – 48 886 Lt. Atsakovas gali ir dengia įsiskolinimus.
  3. Atsakovas verčiasi rąstinių ir karkasinių namų gamyba ir prekyba. Šiuo metu yra sudaręs ilgalaikę pardavimo sutartį su Rusijos įmone OOO „Stars“, pagal kurią atsakovas per metus turėtų parduoti japoniškų pirčių (kubilų) už 900 000 rublių, sudaryta sutartis su Danijos piliečiu E. O. dėl rąstinio namo pirkimo už 100 000 EUR. Ieškovas sumokėjo ieškovui IĮ „Atsipūsk“ didžiąją dalį įsiskolinimo – 2 200 Lt. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovas pajėgus vykdyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais.

12Ieškovas BIĮ „Atsipūsk“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Statveta“, buvo aktyvus ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad atsakovas yra nemokus. Pats apeliantas nebuvo pakankamai aktyvus, nes jo pateiktas kreditorių ir debitorių sąrašas neatitiko ĮBĮ keliamų reikalavimų, t. y. neaiškūs skolų mokėjimo terminai, nepateikti būtini kreditorių ir debitorių rekvizitai (kodai, adresai ir t. t.).
  2. Apelianto pateikti naujausi finansinės atskaitomybės dokumentai sudaryti 2014 m. birželio 30 d., todėl šiuos duomenis jis galėjo pateikti dar pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti ir nevertinti apelianto pateiktų naujų įrodymų. Apeliantas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo nurodytus motyvus, užuot pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytų duomenų pagrįstumą įrodančius dokumentus, pateikė naujus 2014 m. birželio 30 d. finansinės atskaitomybės dokumentus. Kyla pagrįstų abejonių dėl UAB „Statveta“ finansinės atskaitomybės dokumentuose pateiktų duomenų tikrumo. Atsakovas deklaruoja, kad per 6 mėnesius, t. y. nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. birželio 30 d. trumpalaikis turtas neva išaugo 17 248 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo 100 736 Lt, tačiau nepateikė šiuos duomenis pagrindžiančių įrodymų. Be to, vien trumpalaikio turto padidėjimas nereiškia realaus turto padidėjimo. Įmonės ilgalaikis turtas ir piniginės lėšos sumažėjo 5 619 Lt.
  3. Skola IĮ „Atsipūsk“ susidarė 2013 m. kovo mėn., tačiau apeliantas nesiima jokių veiksmų ją (skolą) apmokėti. Tai, kad UAB „Statveta“ nesumoka sąlyginai nedidelių sumų, darytina išvada, jog bendrovės finansinė padėtis yra sunki.
  4. Vien tai, kad atsakovas sumokėjo VSDFV 2 998 Lt skolą nereiškia, jog įsipareigojimai mažėja. Pagal 2014 m. gegužės 26 d. VSDFV duomenis UAB „Statveta“ pradelsti įsipareigojimui biudžetui sudarė 22 140 Lt, o 2014 m. rugpjūčio 8 d. skola sudaro 22 749,52 Lt. Nors apeliantas nurodo, kad atsiskaito su darbuotojais, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių dokumentų.
  5. Apeliantas teismui pateikė sutartis, sudarytas su kitomis įmonėmis, neva įrodančias, kad ateityje ketina gauti pajamų. Pateiktos sutartys negali būti vertinamos. Dvi iš trijų sutarčių sudarytos jau po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo ir tai kelia abejonių, ar sutartys nebuvo sudarytos fiktyviai. Sutartis su Danijos piliečiu E. O. sudaryta 2013 m. kovo 25 d., taigi nuo šios sutarties sudarymo praėjo 1,5 metų. Per šį laikotarpį atsakovas turėjo gauti bent dalį pajamų. Tokių duomenų teismui pateikta nebuvo.

13Ieškovas UAB „All time group“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas pagrįstai nusprendė nevertinti ir atmesti į bylą pateiktus UAB „Statveta“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2014 m. UAB „Statveta“ nuo pat įsteigimo, t. y. nuo 2012 m. VĮ Registrų centrui nėra pateikęs nei vieno finansinės atskaitomybės dokumento. Šią aplinkybę įvertinęs teismas pagrįstai kritiškai vertino pateiktus duomenis už 2014 m. ir vadovavosi 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentais. Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2014 m. pirmą pusmetį kelia daug abejonių dėl juose užfiksuotų duomenų tikrumo, o atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų tokių duomenų realumą.
  2. Nesutinka su atsakovo argumentais, jog teismas turi būti aktyvus. Tai, kad bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, nereiškia, jog teismas, o ne proceso šalys turi įrodinėti atitinkamas aplinkybes.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas tenkintinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

17Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria atsakovui UAB „Statveta“ iškelta bankroto bylą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

18Dėl naujų įrodymų priėmimo

19UAB „Statveta“ apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: sutartis, sąskaitos išrašus, patvirtinančius apie dengiamas skolas kreditoriams, 2014 m. birželio 30 d. finansinės atskaitomybės dokumentus. Pareiškėjas BIĮ „Atsipūsk“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti ir nevertinti šių naujų įrodymų.

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu (pareiškimu) nėra absoliutus, tam tikrais atvejais įrodymai gali būti pateikiami apeliacinės instancijos teismui, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, numatančiu, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį, atsižvelgdamas į teismo aktyvaus veikimo bankroto procese pareigą, sprendžia, kad apelianto pateikti nauji įrodymai turi svarbią reikšmę sprendžiant dėl UAB „Statveta“ nemokumo, todėl šiuos įrodymus priima.

21Dėl įmonės nemokumo vertinimo

22ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinti 3 savarankiški bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) kai įmonė yra nemoki; 2) kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 3) kai įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, jog įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš šios teisinės nuostatos daroma išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai ištirti ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę. Tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, galima daryti išvadas apie įmonės mokumą ar nemokumą. Svarstant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismų praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, bet atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas ir teisingam šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, t. y. ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan.

23Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovui UAB „Statveta“ bankroto bylą, konstatavęs, kad atsakovas yra nemokus, nes įsipareigojimai kreditoriams viršija daugiau kaip pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, todėl nenustatė tikrosios įmonės finansinės padėties, neargumentuotai atmetė 2014 m. balandžio 30 d. finansinės atskaitomybės dokumentus.

24Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Statveta“ turto vertė pagal 2013 m. balansą sudarė 94 511 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 166 215 Lt. Pagal byloje esantį 2014 m. balandžio 30 d. balansą turto vertė jau siekė 132 608 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 57 102 Lt. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, iškeldamas atsakovui bankroto bylą, vadovavosi 2013 metų finansinės atskaitomybės dokumentais ir nutarė nesivadovauti 2014 m. balandžio 30 d. duomenimis, konstatavęs, jog UAB „Statveta“ nepateikė paaiškinimų, kas lėmė, jog per 5 mėnesius atsakovo finansinė padėtis pasikeitė iš esmės.

25Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viešo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti įrodymus, kurių reikia norint nustatyti tikrąją atsakovo finansinę būklę. Sutiktina su pareiškėjais, jog viešasis interesas nereiškia, kad teismas turi perimti iš šalių įrodinėjimo pareigą, tačiau šiuo atveju, pirmosios instancijos teismui kilus pagrįstų abejonių dėl atsakovo finansinės padėties pasikeitimo (turto vertės padidėjimo, įsipareigojimų sumažėjimo), jis (teismas) turėjo ir privalėjo imtis priemonių šioms abejonėms pašalinti, t. y. kreiptis į atsakovą ir prašyti pateikti paaiškinimus dėl įmonės finansinės padėties pasikeitimą lėmusių priežasčių (sąlygų). Vien tai, kad atsakovas kartu su atsiliepimu tokių paaiškinimų nepateikė (o pirmosios instancijos teismas jų ir nepareikalavo), nėra pakankamas pagrindas nesivadovauti 2014 m. balandžio 30 d. duomenimis bei konstatuoti, kad šiame balanse bei pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyti duomenys yra neteisingi.

26Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, iškeldamas atsakovui bankroto bylą, vertino 2013 m. balanse nurodytus duomenis apie turimą turtą (94 511 Lt) bei per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus (166 215 Lt). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-484/2013, 2014 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1725/2014). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokią dalį iš įmonės finansiniuose dokumentuose nurodytų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sudaro pradelsti įsipareigojimai. Teismui nebuvo pateiktas ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantis kreditorių ir skolininkų sąrašas, kuriame būtų nurodyti atsiskaitymo terminai, o teismas nesiėmė priemonių, kad atsakovas pateiktų išsamų sąrašą. Tai, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, nesant byloje duomenų apie jų būseną (ar jie yra pradelsti, ar nepradelsti), savaime neleidžia konstatuoti, kad įmonė yra nemoki ĮBĮ nuostatų prasme. Taigi nenustačius kokia dalis iš UAB „Statveta“ finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytų įsipareigojimų sudaro pradelsti įsipareigojimai, nėra galimybės teisingai išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimo.

27Įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, o greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti, todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2010; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2731/2013; 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-462/2014; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).

28Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai taikė ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Atsakovą nemokiu pripažinęs pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų nenustatinėjo ir neanalizavo įmonės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydžio bei šių įsipareigojimų santykio su turimo turto verte. Apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, sutinka su pareiškėjais, kad atsakovas iš tiesų elgėsi pasyviai ir įmonės nemokumo klausimą sprendusiam pirmosios instancijos teismui neteikė pakankamai duomenų apie UAB „Statveta“ finansinę padėtį. Kita vertus, kaip minėta, ir pats pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs atsakovo bankroto bylą, nebuvo pakankamai aktyvus, nes, kilus abejonių dėl įmonės finansinės padėties, nereikalavo iš atsakovo paaiškinimų ar papildomų dokumentų.

29Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Statveta“ iš dalies atsiskaitė su VSDFV (nors didžioji dalis skolos vis dar nepadengta). Kartu su papildomais paaiškinimais apeliantas pateikė įrodymus, jog atsiskaitė su pareiškėju BIĮ „Atsipūsk“, sumokėdamas priteistą 3 000 Lt skolą. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. preliminariu sprendimu iš atsakovo UAB „Statveta“ buvo priteista 3 000 skolos bei 6 proc. procesinių palūkanų ieškovo IĮ „Atsipūsk“ naudai (37-38 b. l.). Minėta, jog teismui pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantas UAB „Statveta“ sumokėjo IĮ „Atsipūsk“ pagrindinę 3 000 Lt skolą (tą patvirtino ir pats BIĮ „Atsipūsk“ papildomuose paaiškinimuose), tačiau, kaip pagrįstai nurodė pareiškėjas, byloje nėra duomenų, jog jis (apeliantas) būtų padengęs ir priteistas 6 proc. procesines palūkanas. Nepaisant to, aptarti duomenys patvirtina, kad atsakovas ėmėsi veiksmų tam, kad būtų bent iš dalies atsiskaityta su kreditoriais.

30Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2014 m. birželio 30 d. (sudarytus 2014 m. liepos 14 d.) finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą), kuriuose nurodyta, jog UAB „Statveta“ turi 104 059 Lt vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 48 886 Lt (111 b. l.), įmonė gavo 68 620 Lt pelno (112 b. l.). Apeliacinės instancijos teismui taip pat buvo pateiktos 2014 m. vasario 25 d. ir 2014 m. gegužės 25 d. sutartys, sudarytos tarp UAB „Statveta“ ir Rusijos įmonės OOO „Stars“ bei 2013 m. kovo 25 d. sutartis, sudaryta su Danijos piliečiu E. O. dėl rąstinio namo statybos, kurios, apelianto teigimu, patvirtina, jog UAB „Statveta“ vykdo veiklą ir ketina gauti pelno. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjais, kad apeliantas turėjo galimybę minėtas sutartis teikti ir pirmosios instancijos teismui, taip pat sutinka, kad vien jos (sutartys) dar nepatvirtina, kad įmonė gavo ar gauna pajamų. Kita vertus, siekiant pašalinti kilusias abejonės dėl įmonės nemokumo, būtina išsiaiškinti ir su šių sutarčių vykdymu susijusias aplinkybes.

31Minėta, jog pirmosios instancijos teismas, iškeldamas įmonei bankroto bylą, rėmėsi tik 2013 m. balanso duomenimis, įsiskolinimu VSDFV, tačiau nesiaiškino, ar įmonė tebevykdo veiklą, gauną pelną, ar dengia įsiskolinimus kreditoriams ir pan. Pažymėtina, kad bankroto bylos bendrovei iškėlimas yra ultima ratio priemonė, todėl tik tada, kai nėra jokių galimybių atkurti įmonės veiklą ir tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nebelieka abejonių, kad įmonė yra visiškai nemoki, tokiu atveju keltina bankroto byla. Nagrinėjamu atveju tokios abejonės nėra pašalintos.

32Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl nevisapusiškai išnagrinėjo duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, ex officio neišreikalavo ĮBĮ reikalavimus atitinkančių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti realią atsakovo finansinę padėtį, t. y. turimo turto vertę, jo likvidumą, pradelstų įsiskolinimų dydį, duomenis apie (ne)vykdomą veiklą, gaunamas pajamas ir pan., o kilus abejonių dėl tam tikrų duomenų – nereikalavo iš atsakovo paaiškinimų. Minėta, jog byloje esantys duomenys nėra pakankami tam, kad būtų galima konstatuoti, kad UAB „Statveta“ tikrai yra nemoki. Esant šioms nepašalintoms abejonėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o bankroto bylos iškėlimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

33Spręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Statveta“ klausimą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi vadovautis visais byloje esančiais įrodymais, įskaitant, bet neapsiribojant, kartu su atskiruoju skundu atsakovo pateiktais duomenimis, taip pat įvertinti ir kitas šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes bei, kilus abejonėms, imtis ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių, kad atsakovas pateiktų išsamius įmonės finansinės būklės duomenis, o prireikus, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka įvertintų įmonės turtą (ĮBĮ 9 str. 2 d. 1 p.).

34Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statveta“ iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „All time group“ kreipėsi į teismą su pareiškimu,... 4. Ieškovas BIĮ „Atsipūsk“ prašė iškelti atsakovui UAB „Statveta“... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 7 d. iškėlė atsakovui UAB... 7. Teismas nustatė, kad atsakovo skola VSDFV 2014 m. liepos 7 d. sudarė 19... 8. Nustatė, kad atsakovas nevykdo pareigos teikti juridinių asmenų registrui... 9. Teismas sprendė, kad įmonė nemoka darbuotojams atlyginimo, tikėtina yra... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Atsakovas UAB „Statveta“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas... 12. Ieškovas BIĮ „Atsipūsk“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį... 13. Ieškovas UAB „All time group“ pateikė atsiliepimą, prašydamas... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 15. Atskirasis skundas tenkintinas.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 17. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo... 18. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 19. UAB „Statveta“ apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas pateikti... 21. Dėl įmonės nemokumo vertinimo... 22. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinti 3 savarankiški bankroto bylos... 23. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovui UAB... 24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Statveta“ turto vertė pagal... 25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viešo intereso bankroto bylose... 26. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, iškeldamas atsakovui bankroto... 27. Įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti... 28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir... 29. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad UAB... 30. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2014 m. birželio 30 d.... 31. Minėta, jog pirmosios instancijos teismas, iškeldamas įmonei bankroto bylą,... 32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 33. Spręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Statveta“ klausimą... 34. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 35. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir bankroto...