Byla 2-185/2010
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Kolesta“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1065-198/2009 pagal ieškovo VSDFV Panevėžio skyriaus ieškinį atsakovui UAB „Kolesta“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas VSDFV Panevėžio skyrius ieškiniu prašė teismo iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Kolesta“, o įmonės bankroto administratoriumi paskirti V. P.. Nurodė, kad atsakovas yra nemokus, negali laiku sumokėti valstybinio socialinio draudimo biudžetui įstatymų nustatytų privalomų mokesčių, kitų privalomų įmokų. Ieškovas ne kartą siuntė raginimus atsakovui sumokėti mokesčius ne ginčo tvarka, taikė įvairaus pobūdžio sankcijas atsakovui. Ieškovas 2009 m. kovo 20 d. priėmė sprendimą dėl skolos išieškojimo iš atsakovo ne ginčo tvarka ir pateikė jį vykdyti antstoliui. Nepaisant to, atsakovas įsipareigojimų neįvykdė ir mokesčių valstybei nesumokėjo. 2009 m. gegužės 5 d. ieškovas įteikė atsakovui pretenziją, ragindamas per 30 dienų sumokėti pradelstą 14 558,69 Lt įsiskolinimą VSDF biudžetui. Ieškovas pretenzijoje nurodė, kad atsakovui neįvykdžius šio reikalavimo, bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kolesta“. Atsakovo įsiskolinimas valstybės biudžetui didėja ir pagal 2009 m. spalio 19 d. duomenis sudarė 22 909,99 Lt. UAB „Kolesta“ turto vertė pagal 2009 m. kovo 31 d. balanso duomens - 240 172 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 188 748 Lt, t. y. skolos viršija pusę įmonės turimo turto vertės.

4Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

5Panevėžio apygardos teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsakovui UAB „Kolesta“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė V. P.. Teismas nurodė, kad UAB „Kolesta“ turto vertė pagal 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis sudarė 251 815 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 191 139 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 58 539 Lt. Teismas pažymėjo, jog įmonės įsiskolinimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl bendrovė yra nemoki (ĮBĮ 9 str.5 d.1 p.).

6Atsakovas UAB „Kolesta“ atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti, o ieškovo ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Iš įmonės balanso duomenų matyti, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (58 539 Lt) neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės.
  2. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie įmonės finansinę padėtį dėl įmonės vadovo ligos.
  3. Pagal UAB „Kolesta“ 2009 m. rugsėjo 30 d. balansą įmonės turimo turto vertė 225 888 Lt, o jos pradelsti įsipareigojimai sudaro 66 734,50 Lt, t. y. neviršija įmonės pusės turto vertės.
  4. Teismas atsakovo mokamą 123 746 Lt kreditą bankui nepagrįstai įskaitė kaip įmonės pradelstus įsipareigojimus. Šis atsakovo kreditorius pretenzijų neturi. Tai patvirtina banko išduotas raštas.
  5. UAB „Kolesta“ nekilnojamojo turto likutinė balansinė vertė – 16 966 Lt, tačiau iš nepriklausomų turto vertintojų atliktos turto vertinimo pažymos matyti, kad šis turtas įvertintas 305 000 Lt. Tai dar labiau sumažina santykį tarp įmonės turto ir pradelstų įsipareigojimų.

7Ieškovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą, o atsakovo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Atsakovo turimas turtas pagal 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis nuo 2008 m. gruodžio 31 d. sumažėjo nuo 251 815 Lt iki 225 888 Lt, mokėtinos sumos nuo 201 228 Lt iki 191 139 Lt, o atsargos, žaliavos ir gamybai reikalingi projektavimo gaminiai nuo 48 367 Lt iki 20 275 Lt. Įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui per šį laikotarpį padidėjo nuo 13 486 Lt iki 48 744 Lt.
  2. Atsakovo pateikta pažyma apie įmonės nekilnojamojo turto vertę yra tik informacinio pobūdžio. Remiantis VĮ Registrų centro 2009 m. balandžio 6 d. duomenimis, šio turto vertė yra 49 800 Lt. Atsižvelgiant į papildomai atliktus pastato rekonstrukcijos darbus, reali pastato vertė padidėjo iki 73 352 Lt.
  3. UAB „Kolesta“ nesikreipė į ieškovą dėl įsiskolinimo atidėjimo sutarties sudarymo, o esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad įmonė yra nemoki.

8Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

9Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki.

10Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas be kita ko reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus (CPK 13 str.). Tačiau įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei. Todėl teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, gali ex proprio motu (savo iniciatyva) rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima spręsti apie įmonės (ne)mokumą.

11Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsakovą pripažino nemokiu ir iškėlė jam bankroto bylą remdamasis įmonės 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis. Teismas nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad atsakovo įsiskolinimai kreditoriams viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, konkrečiai, atsakovo turtas sudaro 251 815 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 191 139 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 58 539 Lt (b.l. 66-68). Kaip minėta, įmonė laikoma nemokia tik tuomet, jeigu jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Tuo tarpu atsakovą nemokiu pripažinęs teismas nenustatinėjo įmonės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydžio bei šių įsipareigojimų santykio su turimo turto verte. Nenustačius, kokia dalis iš įmonės finansiniuose dokumentuose nustatytų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sudaro pradelsti įsipareigojimai, nėra galimybės teisingai išspręsti nagrinėjamą klausimą.

12Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas iš tiesų elgėsi pasyviai ir įmonės nemokumo klausimą sprendusiam pirmosios instancijos teismui neteikė duomenų apie šios įmonės finansinę padėtį. Tačiau teismas neskyrė sankcijų atsakovo vadovui už teismo nurodymų nevykdymą. Be to, kaip minėta, teismas negali pažeisti įstatymo nustatytų reikalavimų ir įmonės nemokumo klausimą spręsti ne pagal jame įtvirtintus kriterijus.

13Tuo pačiu pažymėtina, kad pagrindo abejoti teismo nutartyje padarytų išvadų pagrįstumu sudaro kartu su atskiruoju skundu atsakovo pateikti naujausi įmonės finansiniai duomenys. Iš UAB „Kolesta“ 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, kad įmonės ilgalaikio turto vertė 211 936 Lt, trumpalaikio turto – 13 952 Lt (viso 225 888 Lt). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 81 996 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 119 232 Lt. Įmonės nuostoliai 2009 m. sudarė 36 016 Lt (b.l. 74-75). Atsakovo finansininkė kartu su atskiruoju skundu pateikė pažymą, kuria patvirtino, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2009 m. lapkričio 26 d. sudarė 66 734,50 Lt (b.l. 80). Į ilgalaikį turtą įtraukti pastatai balanse įvertinti 16 966 Lt, tačiau pagal atsakovo pateiktą teismui nepriklausomo turto vertintojo išduotą pažymą šio turto vertė yra 305 000 Lt (b.l. 81-85). Šiam turtui nustatyta hipoteka, tačiau atsakovo įsiskolinimo dydis hipotekos kreditoriui nėra patvirtintas bylos duomenimis.

14Pirmosios instancijos teismas įmonės būseną (moki ar nemoki) vertino ne pagal įstatyme nustatytus kriterijus. Be to, jis nesiėmė aktyvių veiksmų įrodymams išreikalauti. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Kolesta“ naikintina ir šis klausimas perduotinas teismui nagrinėti iš naujo (ĮBĮ 2 str. 8 d., 10 str. 8 d., CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Spręsdamas šį klausimą, pirmosios instancijos teismas turi vadovautis visais byloje esančiais įrodymais, tarp kurių yra ir atsakovo naujai pateikti dokumentai apeliacinės instancijos teismui.

15Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į jį išdėstyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

16Vadovaudamasi Lietuvos Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio aštuntąja dalimi ir 10 straipsnio aštuntąja dalimi, CPK 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

17Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Kolesta“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.