Byla e2-156-595/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,

2sekretoriaujant Linai Barakauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovėms GretaI Nakutytei ir T. L.,

3atsakovo atstovėms I. K. ir J. Š.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui AB Lietuvos draudimui, dalyvaujant trečiam asmeniui J. I., dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

5ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2206,76 Eur (7619,52 Lt) žalos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui atlyginimo. Ieškinio reikalavimą grindžia CK 6.263 str. 2 d., CK 6.290 str. 3 d. bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d..

6Ieškinyje nurodoma, kad 2010-01-07 Vilniuje įvykusio eismo įvykio metu buvo sužalotas J. I.. Dėl patirtų sužalojimų ir jų padarinių apdraustajam laikotarpiu nuo 2010-04-28 iki 2012-04-26 nustatytas 50% netekto darbingumo lygis, o laikotarpiu nuo 2012-04-19 iki 2015-04-18 – 45% netekto darbingumo lygis. Vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymU J. I. nuo 2010-04-28 yra paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Atsakovas yra atlyginęs žalą, padarytą Fondo biudžetui išmokėjus J. I. valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2010-04-28 iki 2012-03-31. Iš viso už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2014-03-31 išmokėjus J. I. netekto darbingumo pensiją, Fondo biudžetui buvo padaryta 7619,52 Lt žala. Atsakovas šios žalos neatlygino. Ieškovo nuomone atsakovas nepagrįstai atsisako atlyginti žalą. 2010-01-07 eismo įvykio metu automobilis pervažiavo J. I. dešinę plaštaką. Nukentėjusysis buvo nuvežtas į traumatologinį punktą, kur konstatuotas dešinės plaštakos V delnakaulio ir III piršto bazinės falangos lūžimas. Pacientui buvo taikytas chirurginis ir reabilitacinis gydymas. 2010-04-27 siuntime į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) nurodyta, kad J. I. dešinės plaštakos III-asis pirštas yra ištiestas – pacientas negali jo sulenkti, taip pat pilnai nesulenkia ir IV-ojo piršto, su dešine ranka praktiškai nieko negali dirbti, konstatuotas vidutinis funkcijos sutrikimas. J. I. pirminis darbingumo lygis nustatytas nuo 2010-04-28 dėl dešinės plaštakos III-IV-V pirštų fleksinių kontraktūrų, funkcinio nepakankamumo III°. Po metų, t.y. 2011-04-27, buvo pakartotinai vertinamas J. I. darbingumo lygis. 2011-04-26 siuntime į NDNT nurodyta, kad pacientas skundžiasi nuolatiniu dešinės plaštakos skausmu, tinimu, tirpimu, negali dirbti fizinio darbo, trukdo buityje. Metų bėgyje nukentėjusiojo sveikatos būklė nepagerėjo, išlieka skausmingumas, judesių ribotumas. J. I. nustatytas 50% netekto darbingumo lygis ir išduota darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0603484. Trečią kartą J. I. darbingumo lygis buvo vertinamas 2012 m. balandžio mėn. 2012-04-12 siuntime į NDNT nurodyta, kad pacientas skundžiasi dešinės plaštakos skausmu, tirpimu, ribotais judesiais. Tokia būklė atsirado po traumos 2010 m. sausio mėn. J. I. buvo daug kartų operuotas dėl daugybinių lūžių, gydytas ambulatoriškai, skirta reabilitacija. Skausmas aprimo, bet išlieka plaštakos tirpimas bei pirštų judesių ribotumas. 2012-04-27 darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-1954 21 punkte nurodyta, kad J. I. bazinis darbingumas nustatytas pagal bazinio darbingumo nustatymo kriterijų XIV.79.15.12.4. punktą, t.y. visų pirštų kombinuotos kontraktūros, sutrikusi plaštakos funkcija, dešinės plaštakos 1-5 pirštų kontraktūros. Paskutinis J. I. darbingumo lygio vertinimas vyko 2013 m. balandžio mėn. 2013-04-17 siuntime į NDNT nurodyta, kad pacientui pastoviai skauda dešinės plaštakos pirštus, ypač III-ią pirštą, III-ią delnakaulį, jaučia tirpimą dešinėje plaštakoje dirbant fizinį darbą, iškėlus ranką, naktį pastoviai tirpsta dešinė plaštaka ir dilbis. 2013-05-13 darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-1935 21 punkte nurodytas analogiškas bazinio darbingumo nustatymo kriterijų punktas (XIV.79.15.12.4. – dešinės plaštakos visų pirštų kombinuotos kontraktūros, sutrikusi plaštakos funkcija), kaip ir 2012-04-27 darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-1954 21 punkte. J. I. medicininiuose dokumentuose ir darbingumo lygio vertinimo aktuose esanti informacija leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, tiek pirminis darbingumo lygio vertinimas 2010 metais, tiek visi pakartotiniai darbingumo lygio vertinimai 2011, 2012 ir 2013 metais J. I. buvo atliekami dėl 2010-01-07 eismo įvykio metu patirtų dešinės plaštakos sužalojimų ir jų padarinių, o ne dėl lėtinių ligų. Šį faktą patvirtina ir 2013-12-31 NDNT raštas Nr. R-47308, kuriame akcentuojama, kad iki 2010 metų J. I. dėl darbingumo lygio nustatymo į NDNT nesikreipė. Šio asmens darbingumo lygis buvo vertintas dėl potrauminių sveikatos funkcinių sutrikimų (dešinės plaštakos visų pirštų kontraktūros, sutrikusios plaštakos funkcijos).

7Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, kad nesutinka su reikalavimu ir prašo ieškinį atmesti (e.b.l. 11-13). Atsiliepime nurodoma, kad reikalavimas grindžiamas vien netekto darbingumo pensijos išmokėjimu, tačiau svarbus ne tik pensijos išmokėjimo, bet ir jos pagrįstumo aspektas. J. I. netektas darbingumas negali visa apimtimi būti pripažįstamas eismo įvykio, kurio kaltininkas savo civilinę atsakomybę yra apsidraudęs AB „Lietuvos draudimas“, pasekme, todėl atsakovas neturi pagrindo išmokėti draudimo išmokos. Atsakovas, nagrinėdamas žalą dėl J. I. darbingumo praradimo, užsiklausė papildomų medicininių dokumentų iš gydymo įstaigos ir duomenų iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, įvertinus turėtą ir papildomai gautą informaciją, medicininius dokumentus ir atlikus išsamų tyrimą nustatyta, kad J. I. 45% netektas darbingumas nuo 2012 m. balandžio 19 d. nėra susijęs su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Išnykus didžiajai daliai autoįvykio metu patirtų sužalojimų pasekmių, darbingumo praradimo procentas tęsiamas dėl lėtinių susirgimų, kurie vargino J. I. dar iki eismo įvykio. Eismo įvykio metu patirti sužalojimai negalėjo sukelti tokių pasekmių sveikatai, kokiomis dabar skundžiasi J. I.. Net jei būtų pripažinta, jog 2010 m. sausio 7 d. įvykis prisidėjo prie J. I. būklės pablogėjimo bei lėtinės ligos paūmėjimo, autoįvykio pasekmės negalėtų būti tokios didelės, kad dėl jų nukentėjusysis netektų net 55 % darbingumo. Atsakovo nuomone, jei tam tikra procentinė dalis nedarbingumo ir būtų konstatuota, ji nesiektų 45 %. Todėl yra būtina nustatyti, kiek procentų darbingumo J. I. neteko dėl patirtos traumos, o kiek dėl turimos lėtinės ligos. Atsakovas negali būti įpareigojamas atlyginti Ieškovo nuostolių, dėl kurių jo draudėjas nėra atsakingas, t.y. dėl eismo įvykio metu nukentėjusio asmens lėtinių ligų sukeltų pasekmių sveikatai.

8Trečias asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad palaiko ieškinį jame išdėstytais motyvais (e.b.l. 35).

9Teismo posėdyje ieškovo atstovės palaikė reikalavimus ieškinyje išdėstytais argumentais ir prašė ieškinį tenkinti.

10Teismo posėdyje atsakovo atstovės prašė ieškinį atmesti.

11Ieškinys atmestinas.

12Byloje nustatyta, kad 2010-01-07 Vilniuje įvykusio eismo įvykio metu buvo sužalotas J. I.. Vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 28 str. 1 d., ieškovas J. I. nuo 2010-04-28 paskyrė ir moka valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją.

13Iš į bylą pateiktų darbingumo lygio pažymų DL-1 Nr. 0584867 ir Nr. 0603484, nustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų ir jų padarinių apdraustajam laikotarpiu nuo 2010-04-28 iki 2012-04-26 nustatytas 50% netekto darbingumo lygis. Laikotarpiu nuo 2012-04-19 iki 2015-04-18 nustatytas 45% netekto darbingumo lygis (darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0669348 ir Nr. 0767269).

14Atsakovas yra atlyginęs žalą, padarytą Fondo biudžetui išmokėjus J. I. valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2010-04-28 iki 2012-03-31.

15Iš ieškovo pateiktos 2014-03-26 Pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas Nr. 11-48-3328 nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2014-03-31 ieškovas J. I. išmokėjo 7619,52 Lt netekto darbingumo pensiją.

16Ieškovas 2012-06-28 raštu Nr. (8.22) 3-71521, 2012-09-11 raštu Nr. (8.22) 3-98056, 2012-12-17 raštu Nr. (8.22) 3-141186, 2013-03-20 raštu Nr. (8.22) 3-35088, 2013-06-21 raštu Nr. (8.22) 3-75849, 2013-09-13 raštu Nr. (8.22) 3-110706 ir 2014-01-10 raštu Nr. (8.22) 3-3958 kreipėsi į atsakovą dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

172013-10-08 ir 2014-02-10 raštais atsakovas atsisakė atlyginti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą motyvuodamas tuo, kad nėra galimybės nustatyti, kokią dalį darbingumo J. I. prarado dėl 2010-01-07 eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir kokią dalį dėl lėtinių paveldimų ligų.

18Ieškovas nurodo, kad J. I. medicininiuose dokumentuose ir darbingumo lygio vertinimo aktuose esanti informacija leidžia daryti išvadą, kad, tiek pirminis darbingumo lygio vertinimas 2010 metais, tiek visi pakartotiniai darbingumo lygio vertinimai 2011, 2012 ir 2013 metais J. I. buvo atliekami dėl 2010-01-07 eismo įvykio metu patirtų dešinės plaštakos sužalojimų ir jų padarinių, o ne dėl lėtinių ligų. Ieškovas remiasi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-12-31 raštu Nr. R-47308, kuriame nurodoma, kad iki 2010 metų J. I. dėl darbingumo lygio nustatymo į minėtą tarnybą nesikreipė, o asmens darbingumo lygis buvo vertintas dėl potrauminių sveikatos funkcinių sutrikimų (dešinės plaštakos visų pirštų kontraktūros, sutrikusios plaštakos funkcijos).

19Atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindė gydytojos - ekspertės A. B. išvada, paremta J. I. medicininiais dokumentais, kurioje konstatuota, kad J. I. netektas darbingumas sietinas ne tik su 2010 metais įvykusia trauma, bet ir su tuo, kad J. I. nuo 2008 m. liepos 11 d. diagnozuota Dupuytreno liga, kuri sukelia tokias pat pasekmes sveikatai, kuriomis nukentėjusysis skundžiasi dabar - dalies plaštakos funkcijos netekimas dėl visų pirštų kontraktūrų (kontraktūros sausgyslinės kilmės, dėl Dupuytreno ligos), kas paaiškina, jog dabartinei nukentėjusiojo būklei įtaką daro jo lėtinės ligos (e.b.l. 14-16). Taip pat 2013 metų specialisto išvada Nr. KG 64/13(01), kurioje nustatyta, kad netektas darbingumas susietas tik su 2010-01-07 patirta trauma nepagrįstai, nes J. I. dešinės plaštakos pirštų V piršto kontraktūra jau buvo susiformavusi iki šios traumos, ji buvo diagnozuota jau 2009 metais (e.b.l. 76-88).

20Byloje iškilęs ginčas, ar socialinio draudimo įstaiga, atlyginusi eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui dėl sveikatos sužalojimo patirtą žalą, turi teisę ją išreikalauti iš už žalą atsakingo asmens draudiko, ar tarp padarytos žalos ir eismo įvykio egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

21LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. numato, kad juridiniai ar fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

22LR CK 6.290 str. 1 d. nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta regreso teisė į žalą padariusį asmenį.

23Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau- TPVCAPD) 19 str. 10 d. nustatyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui.

24TPVCAPD 15 str. 6 d. nustato, kad asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, ir medicininėmis apžiūros pažymomis. Remiantis TPVCAPD įstatymo 19 str. 6 dalimi, draudikas atlygina nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui tik įrodymais pagrįstą eismo įvykio metu padarytą žalą ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo.

25Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių kilo ginčas dėl nukentėjusio J. I. netekto darbingumo priežastinio ryšio su 2010-01-07 eismo įvykiu, Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi paskyrė teismo ekspertizę, siekiant nustatyti kokia dalimi J. I. yra nedarbingas dėl 2010-01-07 eismo įvykio sukeltų padarinių, o kokia dalimi dėl lėtinės ligos, teismo ekspertizė pavesta atlikti ekspertinei įstaigai - Valstybinei teismo medicinos tarnybai (e.b.l. 58-60).

26Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. EKG 1(72/192)2016 (01) buvo nustatyta, kad:

  1. J. I., gim. 1976-10-10 po 2010-01-07 eismo įvykio nustatyta dešinės plaštakos suspaudimas su žaizdomis IV-V pirštuose, III piršto pamatinio pirštakaulio bei V delnakaulio lūžiai. Nustatyti sužalojimai pagrįsti objektyvaus klinikinio ir radiologinio ištyrimų duomenimis. Remiantis medicininiais dokumentais, šių sužalojimų sugijimas fiksuotas 2010-04 mėn. 2010-01-07 patirtos traumos pasekmės yra III ir IV pirštų kontraktūros bei dešinio vidurinio nervo pakenkimas. IV piršto būklė susijusi su eismo įvykio metu patirta trauma ir su ankstesne iki traumos buvusia patologija;
  2. 2007 metų spalio mėnesį diagnozuota dešinės plaštakos V piršto kontraktūra. 2010 m. dešinės plaštakos IV piršto fleksinė kontraktūra. 2011 metų gegužės mėnesį diagnozuota dešinės plaštakos potrauminė III piršto kontraktūra. 2011 metų gruodžio mėnesį diagnozuota dešinės plaštakos potrauminė I, III ir IV pirštų kontraktūros;
  3. Po eismo įvykio buvo diagnozuotas dešinės plaštakos suspaustinis sužalojimas su minkštųjų audinių patinimu, pagrįstas objektyvaus klinikinio ištyrimo duomenimis. Atskirai I ir II piršto objektyvių išorinių traumavimo požymių nekonstatuota;
  4. Dešinės plaštakos suspaudimo diagnozė nustatyta pagristai, remiantis objektyvaus klinikinio ir radiologinio tyrimų duomenimis. Nustatyta diagnozė užfiksuota iš karto po eismo įvykio. Suspaudimo ir sutraiškymo sąvokos šiuo konkrečiu atveju neprieštarauja viena kitai;
  5. Taip, medicininiais dokumentais pagrįstas faktas, jog dar iki eismo įvykio Diupitreno ligos buvo pažeistos IV piršto sausgyslės, dėl ko IV pirštas buvo kontraktūros pritrauktas prie delno (remiantis Všį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų centro filialo 2007 metų ligos istorija Nr. 11580/1139 ir 2008 metų Nr. 11940/1192);
  6. Taip, medicininiais dokumentais pagrįstas faktas, jog dar iki eismo įvykio buvo nustatyti ir aprašyti pradiniai Diupitreno ligos požymiai, t.y. nurodomi fibromatoziniai mazgai, tačiau nėra nustatyto III piršto funkcijos sutrikimo (kontraktūros) (remiantis VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų centro filialo 2007 metų ligos istorija Nr. 11580/1139);
  1. Apžiūrint J. I. ligoninėje po 2010-01-07 eismo įvykio, dešinio riešo sužalojimo požymių nekonstatuota;
  1. Medicininiais dokumentais nepagrįstas faktas, jog jau iki eismo įvykio buvo nustatytos ir gydytos tam tikrų dešinės rankos nervų neuropatijos, kadangi 2008-07-11 VšĮ VUL Santariškių klinikos Neurologijos centro apskaitos kortelės Nr. V8-30477 išraše bei elektroneurografijos pastaboje nurodyta, kad dešinės rankos nervai be patologijos (gyd. G. J.);
  2. Nesant objektyvių klinikinių ir instrumentinių tyrimų duomenų dėl n. medianus pakenkimo iki 2010 m traumos, ši diagnozė siejama su eismo įvykio metu patirta trauma;
  3. Dėl n. medianus neuropatijos, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės 5.1 punktu nustatytas 5 procentų bendras darbingumo netekimas;
  4. Operacinio protokolo Nr. 2011/7445 (VšĮ RVUL ligos istorija Nr. 2011/12363), radiniai patvirtina esant Diupiuitreno kontraktūros pasekmėms;
  5. Dėl V piršto kontraktūros remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės 77.6 punktu nustatytas 15 procentų bendras darbingumo netekimas;
  6. Dėl IV piršto kontraktūros remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės 77.4 punktu nustatytas 5 procentų bendras darbingumo netekimas;
  7. Dėl III piršto kontraktūros remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės 77.4 punktu nustatytas 5 procentų bendras darbingumo netekimas;
  8. Dėl III-I V-V pirštų susiformavusių kontraktūrų, J. I. neteko 30 procentų pastovaus bendrojo darbingumo (lentelės 77.6 , 77.4 punktai ir pridedant 5 procentus dėl dešinės rankos pažeidimo esant dešiniarankiui);
  9. I ir II piršto kontraktūrų nenustatyta (e.b.l. 148-174).

27Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Panevėžio skyrius v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-388/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014; kt.). Šis dydis nepriklauso nuo to, kas pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo padarinių kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę. Dėl to, nustatant atlygintinio atgręžtinio reikalavimo apimtį, būtina nustatyti atlygintinos žalos dydį tuo atveju, jei nukentėję asmenys teisę į žalos atlyginimą įgyvendintų asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-564/2014; kt.).

28Remiantis kasacinio teismo praktika, socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Klaipėdos skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-130/2014). Kitaip tariant, pagal kasacinio teismo praktiką asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. T., bylos Nr. 3K-3-93/2014). Plėtodamas minėtą teismų praktiką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė leidžia priimti sprendimą ieškovo naudai tais atvejais, kai atsakovas neteikia patikimų argumentų ir įrodymų, ginčydamas nukentėjusiojo patirtos žalos dydį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi ją priteisti reikalaujantis ieškovas (CPK 178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; kt.), todėl kai atsakovas paneigia duomenų apie apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas tinkamumą apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai nustatyti, konkretų žalos dydį turi įrodyti ieškovas.

29Nagrinėjamos bylos duomenis teismas sprendžia, kad J. I. netektas darbingumas susietas ne vien su autoįvykio pasekmėmis, o sąlygotas ir nukentėjusio lėtinių paveldimų ligų, kurios J. I. buvo diagnozuotos jau iki eismo įvykio. Iš teismo ekspertizės akto nustatyta, kad eismo įvykis tik 35 procentais sąlygojo nukentėjusio netektą darbingumą. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 7 d. 2 p. nustatyta, kad jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos. Tokiu atveju asmeniui nustačius iki 45 procentų netektą darbingumą dėl sužalojimo padarinių J. I. laikomas darbingu ir netekto darbingumo pensija jam nepriklausytų.

30Atsižvelgiant į tai ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas.

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-19 nutartimi atsakovas buvo įpareigotas sumokėti 579,24 Eur (2000 Lt) užstato ekspertinei įstaigai sumokėti (e.b.l. 60), kurią vykdydamas atsakovas sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 2014-08-25 (e.b.l. 68). Atlikus teismo ekspertizę Valstybinė teismo medicinos tarnyba pateikė teismui 459,91 Eur sąskaitą už ekspertizės atlikimą (e.b.l. 113), todėl ieškinį atmetus 459,91 Eur ekspertizės išlaidų priteistina iš ieškovo atsakovo naudai, likusi nepanaudota avansinės įmokos suma- 119, 26 Eur (atskaičius 7 cnt už pervedimą) grąžintina ieškovui (LR CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d.).

32Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 269 str., 270 str., 307 str.,

Nutarė

33ieškinį atmesti.

34Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, j.a.k. 191683350, atsakovo AB Lietuvos draudimo, j.a.k. 110051834, naudai 459,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35Grąžinti ieškovui AB Lietuvos draudimui, j.a.k. 110051834, iš teismo depozitinės sąskaitos 119, 26 Eur nepanaudoto avanso už ekspertizės atlikimą.

36Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,... 2. sekretoriaujant Linai Barakauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovėms GretaI... 3. atsakovo atstovėms I. K. ir J. Š.,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2206,76 Eur (7619,52 Lt)... 6. Ieškinyje nurodoma, kad 2010-01-07 Vilniuje įvykusio eismo įvykio metu buvo... 7. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, kad nesutinka su... 8. Trečias asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad palaiko... 9. Teismo posėdyje ieškovo atstovės palaikė reikalavimus ieškinyje... 10. Teismo posėdyje atsakovo atstovės prašė ieškinį atmesti.... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. Byloje nustatyta, kad 2010-01-07 Vilniuje įvykusio eismo įvykio metu buvo... 13. Iš į bylą pateiktų darbingumo lygio pažymų DL-1 Nr. 0584867 ir Nr.... 14. Atsakovas yra atlyginęs žalą, padarytą Fondo biudžetui išmokėjus J. I.... 15. Iš ieškovo pateiktos 2014-03-26 Pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir... 16. Ieškovas 2012-06-28 raštu Nr. (8.22) 3-71521, 2012-09-11 raštu Nr. (8.22)... 17. 2013-10-08 ir 2014-02-10 raštais atsakovas atsisakė atlyginti valstybinio... 18. Ieškovas nurodo, kad J. I. medicininiuose dokumentuose ir darbingumo lygio... 19. Atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindė gydytojos - ekspertės A. B.... 20. Byloje iškilęs ginčas, ar socialinio draudimo įstaiga, atlyginusi eismo... 21. LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. numato, kad... 22. LR CK 6.290 str. 1 d. nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos... 23. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 24. TPVCAPD 15 str. 6 d. nustato, kad asmeniui padarytos žalos dydį nustato... 25. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių kilo ginčas dėl nukentėjusio J. I.... 26. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr.... 27. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui... 28. Remiantis kasacinio teismo praktika, socialinio draudimo įstaigų pateikti... 29. Nagrinėjamos bylos duomenis teismas sprendžia, kad J. I. netektas darbingumas... 30. Atsižvelgiant į tai ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas.... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-19 nutartimi atsakovas buvo... 32. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 269 str., 270 str., 307 str.,... 33. ieškinį atmesti.... 34. Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus... 35. Grąžinti ieškovui AB Lietuvos draudimui, j.a.k. 110051834, iš teismo... 36. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...