Byla e2-1115-241/2018
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mendina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3415-431/2018 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nortomas“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mendina“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė bankrutuojanti UAB „Nortomas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centro, kreipėsi į teismą, prašydama atsakovei UAB „Mendina“ iškelti bankroto bylą.
  2. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. vasario 22 d. UAB „Nortomas“ pagal paskolos sutartį pervedė į atsakovės UAB „Mendina“ sąskaitą banke 65 990 Eur paskolą, kuri nėra grąžinta.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi UAB „Mendina“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė J. P..
  2. Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registre atsakovė UAB „Mendina“ įregistruota 2013 m. birželio 7 d., įmonė nuo 2015 m. nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pažymėjo, kad atsakovei nepateikus atsiliepimo bei reikalaujamų dokumentų, jokių aktualių duomenų įvertinti įmonės finansinę padėtį ar turtą teismas neturi.
  3. Iš viešųjų registrų duomenų teismas nustatė, kad atsakovė neturi registruoto nekilnojamojo turto. Byloje nėra duomenų, kad įmonė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje, nutarties priėmimo dienai skola Valstybinio socialinio draudimo fondui sudarė 287,95 Eur.
  4. Teismas nurodė, kad UAB „Mendina“ siekė gauti paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Paramos neskyrus, įmonė jokios veiklos nevykdo, o tai reiškia, kad jokių pajamų negeneruoja, todėl neturi lėšų grąžinti ieškovei paskolą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad įmonė yra nemoki, ji negali vykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Mendina“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismui nebuvo pateiktas atsiliepimas, nes įmonės vadovas E. M. nustojo eiti direktoriaus pareigas 2018 m. balandžio 5 d., o naujasis H. K. pradėjo eiti savo pareigas tik 2018 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta 2018 m. balandžio 10 d., todėl atsakovė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų ir atsiliepimo dėl svarbių priežasčių.
    2. Vienintelis UAB „Mendina“ kreditorius, kuriam įmonė nėra įvykdžiusi savo prievolės, yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir skola sudaro 287,95 Eur. Jokių kitų neįvykdytų prievolių įmonė neturi.
    3. Atsakovė nesutinka su 65 990 Eur paskolos grąžinimu. Pagal tarp šalių sudarytą paskolos sutartį, ši suma turėjo būti pervesta trečiajam asmeniui UAB „SIA Remuro“. Suteikta paskola buvo tikslinė ir atsakovė iš savo pusės visiškai įvykdė pagal paskolos sutartį prisiimtas prievoles. Be to, šis tarpusavio prievolių įvykdymo ar neįvykdymo klausimas turėtų būti sprendžiamas atskiroje civilinėje byloje, kurioje ieškovė turėtų įrodyti savo teisę reikalauti paskolos grąžinimo iš atsakovės.
    4. Ieškovė taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalį, nes nepateikė atsakovei pranešimo su reikalavimu įvykdyti prievolę ir nenustatė ne trumpesnio nei 30 dienų termino šiai prievolei įvykdyti.
  2. Ieškovė bankrutuojanti UAB „Nortomas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atsakovės atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovės vadovo paaiškinimai, kad negali pateikti teismo prašomų duomenų sudaro įspūdį, kad tokiu prašymu siekiama vilkinti bylos eigą. Šią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad net teikiant skundą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Mendina“ prie skundo nepridėjo teismo reikalautų dokumentų.
    2. Tarp UAB „Nortomas“ ir UAB „Mendina“ pasirašyta paskolos sutartis buvo tikslinė. Pagal sutarties 5.2 punktą paskolos sumą paskolos gavėjas įsipareigojo panaudoti įmonės įgyvendinamam projektui pagal suteiktą ES paramą. Pagal sutarties 6.1 punktą paskolos davėjas turėjo teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį ir pareikalauti grąžinti paskolą prieš šioje sutartyje nustatytą terminą, jei paskolos gavėjas nors kartą pažeidžia sutartį ir/ar kyla grėsmė, kad paskolos gavėjas gali neįvykdyti prisiimtų įsipareigojimų.
    3. Kadangi ES parama atsakovei nebuvo suteikta, kilo grėsmė, kad paskola nebus grąžinta. Pagal sutartis 6.2 puntą, jei paskolos gavėjas dėl vienokių ar kitokių priežasčių neįgyvendina numatyto ES projekto iki 2016 m. kovo 15 d., tokiu atveju jis privalo grąžinti paskolą po pirmo reikalavimo ne vėliau kaip per 20 dienų.
    4. Kadangi paskolos gavėjui UAB „Mendina“ nebuvo suteikta ES parama pagal pateiktą projektą iki 2016 m. kovo 15 d., UAB „Nortomas“ pareikalavo grąžinti suteiktą paskolą. 2018 m. vasario 5 d. atsakovei buvo pareikštas raginimas sumokėti skolą, tačiau skolą nesumokėta iki šiol.
    5. Iš 2014 m. atsakovės balanso matyti, jog 2014 m. UAB „Mendina“ ilgalaikio turto neturėjo, o trumpalaikio turto vertė sudarė 5 004,92 Eur. Visą trumpalaikį turtą sudarė pinigai ir pinigų ekvivalentai. Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudarė 2 057,46 Eur. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl įsipareigojimų įvykdymo terminų, jie turėtų būti vertinami kaip pradelsti.
    6. Viešais duomenimis taip pat nustatyta, kad bendrovė neturi jokio nekilnojamojo turto, jos skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai egzistuoja nuo 2016 m. rugsėjo mėn., bendrovėje nuo 2017 m. liepos 13 d. apdraustų asmenų nėra. Įmonė nesumoka įmokų valstybei, todėl akivaizdu, kad nebeturi 2014 m. balanse apskaitytų pinigų.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
  2. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
  3. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Mendina“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
  2. Atsakovės UAB „Mendina“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – Juridinių asmenų registro išrašą. Ieškovė UAB „Nortomas“ su atsiliepimu pateikė – paskolos sutarties kopiją, UAB „Mendina“ 2014 m. finansinės atskaitomybės duomenis, informaciją apie UAB „Mendina“ skolas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei darbuotų skaičių.
  3. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti įrodymai gali patvirtinti reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės (ne)mokumo nustatymu, jų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl šie įrodymai priimami (CPK 314 straipsnis).

7Dėl ikiteisminės ginčo stadijos

  1. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad buvo pažeista ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka – ieškovė tinkamai nepranešė apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nenustatė ne trumpesnio nei 30 dienų termino prievolei įvykdyti.
  2. ĮBĮ įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalį kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis).
  3. Pažymėtina, kad klausimas dėl ĮBĮ 6 straipsnio reikalavimų įvykdymo tinkamumo turi būti sprendžiamas įvertinus šio reikalavimo tikslus – ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis yra skirta skolininko, kuriam norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu skolininkui suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių. Šia norma siekiama, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią bendrovės veiklą, todėl norma turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015).
  4. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Nortomas“ pretenziją apmokėti 65 990 Eur skolą atsakovei išsiuntė 2018 vasario 5 d. registruotu laišku jos buveinės adresu ( - ). Ieškovės siųstoje pretenzijoje nurodyta, kad pasitvirtinus įmonės nemokumui, bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Laiškas (pretenzija) įteiktas atsakovei nebuvo, atsakovei jo neatsiėmus pašte – grąžintas siuntėjai UAB „Nortomas“. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2018 m. kovo 15 d. pakartotinai registruotu laišku atsakovės buveinės adresu ( - ) siuntė dokumentus, tačiau dokumentai taip pat nebuvo įteikti.
  5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė laikėsi privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nurodytos įstatyme. Vien tai, kad atsakovei faktiškai nebuvo įteikta pretenzija – pranešimas dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neleidžia spręsti, kad atsakovė pažeidė ĮBĮ 6 straipsnio 1, 2 dalis. Kaip matyti iš bylos duomenų, du kartus registruotu laišku siunčiami dokumentai nebuvo įteikti dėl to, kad atsakovė deklaruotos buveinės adresu neatsiėmė jai adresuotos korespondencijos.
  6. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio 3 dalį visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo bei viešų duomenų, matyti, kad UAB „Mendina“ buveinės adresas pretenzijų siuntimo laikotarpiu (2018 vasario 5 d. ir 2018 m. kovo 15 d.) pakeistas nebuvo ir buvo nurodytas patalpose, esančiose adresu ( - ), į kurias ieškovė ir siuntė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą pranešimą (pretenziją).
  7. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad ji faktiškai negavo ieškovės siųstų pranešimų nagrinėjamu atveju laikytini teisiškai nereikšmingais, kadangi įstatymas nereikalauja faktiško pranešimo įteikimo. Tam, kad pranešimas būtų laikomas įteiktu nepavykus pranešti vienu iš ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų, pakanka pakartotinio pranešimo išsiuntimo įmonės buveinės adresu, ką šiuo atveju ieškovė UAB „Nortomas“ ir atliko.

8Dėl atsakovės (ne)mokumo

  1. Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne) mokumo, bet atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams ir pan.
  2. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Taigi, įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės-komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.
  3. Teismų praktikoje pažymima, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018). Kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
  4. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad atsakovės teiginiai apie jos mokumą yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovė, būdama įpareigota teismo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, jų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės argumentus, kad dokumentai nebuvo pateikti dėl svarbių priežasčių – įmonės vadovų pasikeitimo, laiko deklaratyviais ir nešalinančiais atsakovės pareigos įrodyti savo mokumą. Pažymėtina, kad nutartis, kuria atsakovė buvo įpareigota per 7 dienas pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus buvo priimta 2018 m. kovo 19 d., nustatytas terminas 2018 m. kovo 30 d. teisėjos rezoliucija buvo pratęstas iki 2018 m. balandžio 9 d. Iki nustatyto termino atsakovė dokumentų pirmosios instancijos teismui nepateikė, jų taip pat nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, tiek teikdama atskirąjį skundą, tiek po skundo padavimo.
  5. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko pateikti savo finansinės atskaitomybės dokumentus arba kitus įrodymus, kuriais būtų pagrįsta jos finansinė padėtis (mokumas), tačiau be pateisinančių priežasčių to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, pagrįstai rėmėsi viešai prieinamais bei ieškovės į bylą pateiktas duomenimis apie atsakovės finansinę padėtį.
  6. Pažymėtina, kad sprendžiant įmonės bankroto bylos iškėlimo klausimą, svarbu įvertinti ne tik įmonės turimo turto ir įsipareigojimų santykį, tačiau ir kitas svarbias aplinkybes, duomenis, iš kurių galima spręsti apie įmonės finansinę padėtį. Iš paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto 2014 m. balanso duomenų matyti, kad atsakovės UAB „Mendina“ turtą sudarė 5 004,92 Eur (pinigai ir piniginiai ekvivalentai), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 057,46 Eur. Skundžiamos nutarties priėmimo dieną (2018 m. balandžio 10 d.) skola Valstybinio socialinio draudimo fondui sudarė 287,95 Eur. Viešųjų registrų duomenimis, atsakovė registruoto nekilnojamojo ar kito turto neturi, o nuo 2017 m. liepos 13 d. atsakovės įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas. Taigi nors paskutinio balanso duomenimis atsakovė formaliai atitinka mokios įmonės statusą, tačiau šie duomenis dėl jų sudarymo datos, teismo vertinimu, nelaikytini aktualiais ir pagrindžiančiais įmonės stabilią finansinę padėtį, be to vieši duomenys leidžia daryti išvadą apie tai, kad atsakovė faktiškai veiklos nevykdo ir jokio turto neturi.
  7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat pagrįstai atsižvelgė į tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą paskolos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pagal teismų formuojamą praktiką, sprendžiant juridinio asmens (ne)mokumo klausimą ir vertinant jo turimo turto santykį su pradelstais įsipareigojimais, ginčijami tokio asmens įsipareigojimai paprastai nėra įskaičiuojami į bendrą jo pradelstų įsipareigojimų sumą. Tačiau ši taisyklė negali būti suabsoliutinama ir teismo taikoma visiškai neatsižvelgiant į reikalavimų pobūdį bei atsiradimo aplinkybes.
  8. Nagrinėjamu atveju tarp UAB „Nortomas“ ir UAB „Mendina“ pasirašytos paskolos sutarties sąlygos (paskolos panaudojimas ir grąžinimas susietas su ES paramos gavimu) ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra atsakovei atsisakė suteikti paramą, leidžia daryti išvadą apie tikėtiną 65 990 Eur dydžio atsakovės skolos ieškovei egzistavimą, kurios mokėjimo terminas jau yra pasibaigęs ir kurios grąžinimas, esant teismo išvadai apie prastą įmonės finansinę padėtį (turto neturėjimą) ir veiklos nevykdymą, laikytinas mažai tikėtinu. Taigi pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas faktinės aplinkybes, todėl pagrįstai sprendė dėl atsakovės nemokumo ir jai iškėlė bankroto bylą.
  9. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai